LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL PAVYZDINIŲ ĮSTATŲ PATVIRTINIMO

1997 m. liepos 21 d. Nr. 405

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų reorganizavimo į valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus pavedimus,

ĮSAKAU:

Patvirtinti Valstybės (savivaldybių) antrinės ir (ar) tretinės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinius įstatus (pridedama).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                       JUOZAS GALDIKAS

PATVIRTINTA

Sveikatos apsaugos ministerijos

1997 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 405

VALSTYBĖS (SAVIVALDYBIŲ) ANTRINĖS IR (AR) TRETINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAVYZDINIAI ĮSTATAI

Viešosios įstaigos „XXX (visas įstaigos pavadinimas)“ įstatai

BENDROJI DALIS

1. Nurodomas visas įstaigos pavadinimas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytą nomenklatūrą (toliau tekste – įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau tekste – LNSS) valstybės ar (ir) savivaldybės viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti jos įstatuose numatytą antrinę ir (ar) tretinę asmens sveikatos priežiūrą pagal sutartis su užsakovais.

2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, šiais įstatais.

3. Įstaiga yra juridinis asmuo, ne pelno siekianti organizacija, turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, firminį ženklą, sąskaitas bankuose.

4. Įstaigos buveinė.........................................

5. Įstaiga yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles jis atsako tik savo turtu. Steigėjas(-ai) pagal įstaigos prievoles atsako tik ta suma, kurią įnešė į įstaigos turtą. Įstaiga neatsako už steigėjų įsipareigojimus.

6. Įstaigos ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

7. Įstaigos veikla neterminuota.

ĮSTAIGOS STEIGĖJO (-Ų) TEISĖS IR PAREIGOS

8. Įstaigos steigėjas yra …………………………(nurodomas steigėjas (-ai), turintys tokią teisę pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktus, nustatančius šių įstaigų pavaldumą).

9. Įstaigos steigėjas (-ai) turi teisę:

9.1. priimti, keisti ir papildyti įstaigos įstatus;

9.2. nustatyti įstaigai ar jos padaliniams, filialams privalomas veiklos užduotis;

9.3. reikalauti iš įstaigos direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pateikti informaciją apie įstaigos veiklą;

9.4. detalizuoti įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką pagal Vyriausybės nustatytą tvarką;

9.5. pagal įstatymus nustatyti ar dalyvauti nustatant įstaigos teikiamų ne medicinos paslaugų kainas bei jų skaičiavimo metodikas; sveikatos priežiūros paslaugų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija;

9.6. organizuoti viešąjį konkursą užsiimti įstaigos administracijos, padalinių, filialų vadovų vietas;

9.7. sudaryti su administracijos vadovu darbo sutartį, šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;

9.8. nustatyti ar pavesti direktoriui (vyriausiajam gydytojui) nustatyti įstaigos išlaidų normatyvus darbo užmokesčiui ir medikamentams;

9.9. nustatyti įstaigos direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;

9.10. steigti įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti įstaigą ar jos filialus;

9.11. spręsti klausimus dėl ilgalaikio turto nuomos, panaudos, mainų ar laidavimo ir užtikrinimo juo bei nurašymo; nagrinėti įstaigų prašymus dėl paskolų, kreditų gavimo, laiduojant įstaigos turtu;

9.12. tvirtinti įsigytų nepiniginių turtinių įnašų įvertinimus;

9.13. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti nutarimus dėl pelno paskirstymų;

9.14. turėti kitų teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams.

10. Įstaigos steigėjai sprendimus, esančius jų kompetencijoje, priima kartu, o esant vienam steigėjui – jo įsakymu, potvarkiu.

ĮSTAIGOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS

11. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą. Organizuoti ir teikti specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ir (ar) tretinę asmens sveikatos priežiūrą (ambulatorinę ar (ir) stacionarinę):

1) visos Lietuvos Respublikos gyventojams;

2) vienos apskrities (kelių apskričių) gyventojams;

3) rajono (miesto) gyventojams.

PASTABA. 11 punkto 1–3 papunkčiuose nurodytos galimybės įstatuose turi būti konkretizuojamos.

12. Pagrindines įstaigos veiklos apimtis nustato:

12.1. Vyriausybės tvirtinami LNSS įstaigų tinklo išdėstymo ir struktūros minimalūs normatyvai;

12.2. Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai, reglamentuojantys antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros apimtis;

12.3. steigėjo (-ų) teisės aktai;

12.4. įstaigos ir teritorinių ligonių kasų sutartys dėl įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo;

12.5. akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai apimtys.

13. Pagrindinės įstaigos veiklos sritys:

13.1. nemokamos antrinės ir (ar) tretinės sveikatos priežiūros (ambulatorinės ar (ir) stacionarinės) teikimas apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, kurie kreipėsi į įstaigą su sveikatos priežiūros įstaigų siuntimais (siuntimai turi būti įforminti galiojančiais teisės aktais ar įstaigos sutartyje su teritorine ligonių kasa nustatyta tvarka);

13.2. mokamų asmens sveikatos priežiūros (ambulatorinės ar (ir) stacionarinės) paslaugų teikimas:

13.2.1. kai šios paslaugos įtrauktos į Vyriausybės nustatyto asortimento mokamų sveikatos priežiūros (ambulatorinės ar (ir) stacionarinės) paslaugų sąrašą;

13.2.2 kai paslaugos teikiamos asmenims, kurie kreipėsi į įstaigą savo iniciatyva (be siuntimo), ir teritorinė ligonių kasa neapmoka už jų sveikatos priežiūrą;

13.3. būtinosios medicinos pagalbos teikimas;

13.4. kita, įstatymais neuždrausta veikla (pvz., veikla, kuri pagerintų besigydančių pacientų buitį, konferencijų, seminarų, tobulinimosi kursų organizavimas ir kt.).

PASTABA. Kiekvienas šis punktas turi būti konkretinamas. Veiklos rūšys nurodomos pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

15. Jeigu užsiimti veikla, numatyta įstaigos įstatuose, įstatymų nustatyta tvarka reikalinga licencnija(leidimas), tai tokią licencniją(leidimą) įstaiga turi gauti.

ĮSTAIGOS TEISĖS

16. Užsiimdama įstatuose numatyta veikla, įstaiga gali (turi teisę):

16.1. turėti sąskaitas banko įstaigose, savo firminį ženklą, antspaudą;

16.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymuose bei šiuose įstatuose nustatyta tvarka;

16.3. teikti bei gauti labdarą ir paramą;

16.4. teikti mokamas paslaugas;

16.5. sudaryti sandorius ir prisiimti įsipareigojimus;

16.6. stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;

16.7. naudoti įstaigos lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

16.8. skelbti konkursus priemonėms, susijusioms su įstaigos veikla, organizuoti;

16.9. įstaiga gali turėti ir kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams.

VALDYMO ORGANAI (SUDARYMO IR NARIŲ ATŠAUKIMO TVARKA) IR JŲ KOMPETENCIJA

17. Įstaigos aukščiausiasis valdymo organas yra steigėjas (-ai).

18. Įstaigos veiklą organizuoja ir vykdo administracija.

19. Įstaigos vidinę struktūrą nustato įstaigos direktorius (vyriausiasis gydytojas), suderinęs su steigėju (-ais). Įstaigoje sudaromų skyrių, padalinių, filialų, kabinetų, užsiimančių sveikatos priežiūra, pavadinimai turi atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme bei Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktuose nustatytą nomenklatūrą ir profilius.

20. Įstaigoje sudaromi kolegialūs patariamieji organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba. Įstaigoje formuojama medicinos etikos komisija. Šių organų formavimo tvarka, jų teisės ir pareigos, darbo apmokėjimo sąlygos numatomos įstaigos įstatuose.

21. Įstaigos administraciją sudaro: direktorius (vyriausiasis gydytojas), jo pavaduotojai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), padalinių ir filialų vadovai, vyriausioji medicinos sesuo. Administracijai vadovauja direktorius (vyriausiasis gydytojas), skiriamas steigėjo (-ų). Viešąjį konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigas eiti organizuoja ir vykdo atitinkama valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.

22. Direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju) negali būti asmuo vyresnis kaip 65 metų amžiaus, jo kvalifikacija turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

23. Direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) teisės ir pareigos:

1) nustatyti darbuotojų etatus ir sudaryti su jais darbo sutartis bei jas nutraukti; įstaigos padalinių ir filialų vadovai parenkami viešojo konkurso tvarka ir priimami į darbą penkeriems metams; įstaigose ar jų padaliniuose, vykdančiuose tretinę asmens sveikatos priežiūrą, sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešojo konkurso būdu penkeriems metams;

2) tvirtinti įstaigos vidaus darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigines instrukcijas, administracijos darbo reglamentą, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;

3) suderinus su steigėju (-ais) ir stebėtojų taryba, nustatyti atskirų įstaigos padalinių ar filialų finansavimo taisykles;

4) atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus LNSS įstaigų tinklo išdėstymo ir struktūros minimalius normatyvus, steigėjo bei teritorinės ligonių kasos rekomendacijas, suderinus su gydymo ir stebėtojų tarybomis, didinti ar mažinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą, stacionaro lovų skaičių, specialistų skaičių, jų darbo krūvį ir kt.;

5) sutikus gydymo tarybai, reorganizuoti ar likviduoti neefektyviai dirbančius padalinius ar filialus; jei gydymo taryba su tokiu pasiūlymu nesutinka, direktorius (vyriausiasis gydytojas) turi kreiptis į steigėją, kartu pateikdamas gydymo tarybos raštišką nuomonę;

6) kreiptis į steigėją (-us) dėl neefektyviai dirbančių įstaigos padalinių ar filialų reorganizavimo ar likvidavimo;

7) nustatyti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, neviršijant steigėjo patvirtinto darbo apmokėjimo fondo;

8) atsakyti už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;

9) atstovauti įstaigai santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, teisme;

10) tik gavęs steigėjo (-ų) raštišką sutikimą, turi teisę:

– pasirašyti sutartis dėl steigėjo turto, perduoto pagal panaudos sutartį, nuomos, panaudos, mainų;

– pasirašyti sutartis dėl įstaigos ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, išnuomojimo, įkeitimo, laidavimo juo;

11) tvirtinti įstaigos struktūrą, suderinus su steigėju (-ais);

12) įstaigos vardu pasirašyti dokumentus ir išduoti kitiems asmenims įgaliojimus vykdyti tas funkcijas, kurios yra direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) kompetencijoje;

13) turi kitas teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams bei teisės aktams.

24. Buhalterinę apskaitą įstaigoje tvarko vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Jį skiria ir atleidžia įstaigos direktorius (vyriausiasis gydytojas). Administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų negali eiti tas pats asmuo. Vyriausiojo finansininko (buhalterio) funkcijas gali atlikti pagal sutartį ir kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.

25. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybą sudaro: du įstaigos steigėjo(-ų) paskirti atstovai, vienas savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirtas tarybos narys ir vienas jos paskirtas visuomenės atstovas bei vienas įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirtas atstovas.

26. Valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš: dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, dviejų valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų vadovų paskirtų atstovų, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla, tarybos paskirto tarybos nario, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo.

27. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, į stebėtojų tarybą deleguojamas įstaigos visuotinio susirinkimo išrinktas atstovas.

28. Į stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasose, taip pat draudimo organizacijose, užsiimančiose sveikatos draudimu.

29. Stebėtojų tarybos teisės ir pareigos:

1) analizuoti įstaigos administracijos veiklą;

2) išklausyti įstaigos administracijos parengtą metinės veiklos ataskaitą ir skelbti ją visuomenei;

3) stebėti konkursą, įstaigos administracijos organizuotą padalinių ir filialų vadovams išrinkti, ir pareikšti savo nuomonę steigėjui;

4) derinti įstaigos vadovo parengtas įstaigos padalinių ar filialų specialias finansavimo taisykles;

5) derinti įstaigos vadovo parengtą sprendimo projektą dėl įstaigos teikiamų paslaugų asortimento didinimo ar mažinimo, kitų sprendimų projektus;

6) vykdyti kitas funkcijas, numatytas stebėtojų tarybos darbo nuostatuose.

30. Stebėtojų tarybos narių teises ir pareigas paskyrimo, atšaukimo tvarką bei darbo apmokėjimo sąlygas nustato stebėtojų tarybos darbo nuostatai, kuriuos tvirtina steigėjas (-ai).

31. Stebėtojų tarybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos sprendimai yra teisėti, jei juos priimant dalyvavo daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių.

32. Įstaigos taryba sudaroma iš įstaigos gydymo tarybos ir slaugos tarybos, padalinių ir filialų vadovų. Gydymo tarybai pirmininkauja direktorius (vyriausiasis gydytojas) arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas.

33. Įstaigos gydymo taryba:

1) svarsto ir teikia siūlymus įstaigos teikiamai asmens sveikatos priežiūrai organizuoti ir tobulinti;

2) periodiškai rengia klinikines konferencijas, seminarus;

3) svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;

4) sudaro įstaigoje gydytų suaugusiųjų ir vaikų mirčių atvejų, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo ir kitas komisijas.

34. Gydymo taryba svarstomais klausimais teikia rekomenduojamojo pobūdžio siūlymus administracijai.

35. Įstaigos slaugos taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. Slaugos tarybai pirmininkauja direktorius (vyriausiasis gydytojas) arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas.

36. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos ir tobulinimo klausimus. Svarstomais klausimais slaugos taryba gali pateikti rekomenduojamojo pobūdžio siūlymus įstaigos administracijai. Jei administracija su siūlymu nesutinka, slaugos taryba turi teisę siūlymą pateikti steigėjui (-ams).

37. Įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip įstaigos specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų. Šios komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti pavyzdiniai etikos komisijos nuostatai.

ĮSTAIGOS FILIALAI

38. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę bei administraciją. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal įstaigos įstatus ir administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose. Filialų skaičius neribojamas. Filialui yra leidžiama turėti subsąskaitą. Filialo turtas yra apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas registruojamas ir išregistruojamas ta pačia tvarka, kaip įstaiga.

39. Įstaigos filialų ir padalinių vadovai atsako už padalinio ar filialo darbą ir privalo informuoti administracijos vadovą, gydymo ar slaugos tarybą bei medicinos etikos komisiją apie šio filialo ar padalinio sveikatos priežiūros specialisto aplaidumo faktus, dėl kurių pacientai mirė arba buvo padaryta žala jų sveikatai, ir apie priimtus sprendimus. Filialų ir padalinių vadovai turi ir kitų pareigų, kurios nurodomos jų pareiginėse instrukcijose. Apie padalinio ar filialo veiklą jų vadovai atsiskaito administracijos vadovui ir kitiems kolegialiems valdymo organams konkrečios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir terminais.

ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR NAUDOJIMO TVARKA

40. Įstaigos lėšų šaltiniai:

40.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;

40.2. steigėjo skirtos lėšos;

40.3. valstybės ar savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;

40.4. valstybės, savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;

40.5. valstybės investicinių programų lėšos;

40.6. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

40.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sveikatos priežiūros sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;

40.8. lėšos už įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas mokamas paslaugas;

40.9. lėšos, gaunamos kaip labdara, parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

40.10. Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai medicinos studijų ir mokslo poreikiams tenkinti;

40.11. skolintos lėšos;

40.12. pajamos už parduotą arba išnuomotą įstaigos turtą;

40.13. įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija);

40.14. kitos teisėtai įgytos lėšos.

41. Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo bei valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Išlaidų sąmatas tvirtina steigėjas (-ai). Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.

42. Lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai ir akredituotai veiklai užtikrinti. Šios lėšos turi būti laikomos įstaigos atskiroje lėšų sąskaitoje.

43. Steigėjas (-ai) nustato įstaigos turto amortizacinių atskaitymų skaičiavimo metodiką ir normatyvus neapyvartinių aktyvų susidėvėjimui atstatyti ir remonto išlaidoms dengti.

44. Įstaigos grynosios pajamos (pelnas) turi būti paskirstytos ne vėliau kaip per tris mėnesius po kalendorinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ūkinių metų pradžioje;

2) grynasis ūkinių metų rezultatas (pelnas arba nuostolis);

3) steigėjo (-ų) įnašai nuostoliams padengti, jeigu visą ar dalį paskirstytino rezultato (nuostolio) nusprendė padengti steigėjai;

4) pelno paskirstymas į steigėjo nustatytus pelno rezervus;

5)privalomi mokėjimai iš pelno;

6) pelno panaudojimas įstaigos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

7) pelno panaudojimas įstaigos darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams.

45. Steigėjas(-ai), skirstydamas pelną, turi teisę prie jo pridėti dalį pelno rezervų.

46. Įstaigos lėšos gali būti naudojamos tik užsiimant šiuose įstatuose numatytai veiklai.

DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

47. Įstaigos turtą sudaro steigėjo (-ų) įstaigai perduotas turtas, taip pat turtas, gautas kaip labdara ar parama, pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įsigytas turtas.

48. Steigėjas įstaigai neatlygintinai pagal panaudos sutartį perduoda ilgalaikį turtą. Turto panaudos sutartis sudaroma pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę valstybės (savivaldybių) turto perdavimo valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms panaudos sutartį.

49. Pagal panaudos sutartį perduotas turtas naudojamas ir valdomas įstatymų nustatyta ir sutartyje nustatyta tvarka tik įstaigos įstatuose numatytai veiklai užtikrinti.

50. Įstaiga gali Vyriausybės nustatyta tvarka parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą, taip pat laiduoti ar užtikrinti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, tik raštiškai leidus steigėjams (pagal šių įstatų 4 punkto reikalavimus). Minėtame prašyme įstaiga turi nurodyti norimo parduoti, perleisti, išnuomoti ar įkeisti ilgalaikio turto vertę (įvertinant nusidėvėjimą) ir priežastis, dėl kurių įstaiga nori pakeisti turto priklausomybę.

51. Įstaiga, pardavusi susidėvėjusias ar jos veiklai nereikalingas materialines vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose numatytai veiklai užtikrinti.

52. Įstaiga gali įsigyti ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Įsigyjant turto iš valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo ar valstybės bei savivaldybių biudžeto, ar sveikatos fondų lėšų, yra taikomi Viešojo pirkimo įstatyme numatyti apribojimai. Įstaigos turtas naudojamas įstaigos įstatuose numatytai veiklai užtikrinti ir plėtoti.

53. Steigėjas (-ai) neturi teisės gauti išmokų iš įstaigos pelno ar pelno rezervų fondų lėšų už dalyvavimą įgyjant turto ar jį valdant. Įstaiga gauto pelno negali skirstyti steigėjui (-ams).

ĮSTAIGOS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

54. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos, su kuriomis įstaiga yra sudariusi sutartis, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja įstaigos finansinę veiklą. Įstaigos medicininę veiklą turi teisę kontroliuoti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytos institucijos pagal savo kompetenciją. Šioms valstybės institucijoms įstaigos administracija privalo pateikti jų reikalaujamus su įstaigos finansine ar medicinine veikla betarpiškai susijusius dokumentus.

55. Įstaigoje turi būti jos veiklos kokybės sistemos vadovas, kuriame būtų nurodyta įstaigos veiklos kokybės sistema.

56. Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti turi būti renkamas revizorius (revizijos komisija). Revizoriaus (revizijos komisijos) rinkimo tvarką ir jo darbo reglamentą nustato steigėjas (-ai).

ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

57. Įstaigos reorganizavimas – tai įstaigos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Įstaigos gali būti reorganizuojamos jungiant arba skaidant jas. Įstaigai reorganizuoti rengiamas projektas, kurį tvirtina steigėjas (-ai).

58. Įstaigos likvidavimo pagrindu gali būti:

58.1. steigėjo (-ų) sprendimas likviduoti įstaigą, priimtas įstatymų ir įstaigos įstatų nustatyta tvarka;

58.2. teismo sprendimas likviduoti įstaigą už įstatymu nustatytus teisės pažeidimus.

59. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įstaigos administracija ir kolegialūs valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.

60. Įstaigos likvidatorius:

60.1. sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios įstaigos finansinę ataskaitą (likvidavimo balansą);

60.2. sudaro įstaigos likvidavimo aktą; sudarius aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus, antrąkart – praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui po pirmojo paskelbimo; arba kiekvienam kreditoriui pranešama raštu;

60.3. atsiskaito įstatymų nustatyta tvarka su kreditoriais;

60.4. baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;

60.5. likusį įstaigos turtą perduoda steigėjui (-ams);

60.6. likviduotą įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka.

61. Likvidatorius yra atsakingas už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.

______________