PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministro

1995 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 262

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės nustato keleivių, nešulių ir bagažo vežimo tvarką valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – geležinkelio) vietinio susisiekimo traukiniais Lietuvos teritorijoje.

1. Keleivių vežimas

1.1. Keleiviai traukiniais vežami nuo stoties iki stoties, kuriose jie įlipa ir išlipa.

1.2. Dokumentas, leidžiantis važiuoti Lietuvos geležinkeliais, yra nustatytos formos kelionės bilietas (toliau _ bilietas).

Bilietas gali būti:

vienetinis – vienam keleiviui vienai kelionei,

grupės – grupei nuo 10 žmonių vienai kelionei,

nuolatinis – vienam keleiviui 30-čiai kalendorinių dienų:

pastovus,

darbo dienų,

savaitgalių.

1.3. Kiekvienas bilietas, priemokų kvitas ar kitoks tikslios apskaitos kelionės dokumentas turi numerį ir seriją arba tik numerį.

1.4. Visa biliete nurodoma informacija (pradinė stotis, galinė stotis, vagono numeris, vietos numeris, traukinio Nr., išvykimo data bei laikas ir t. t.) turi būti aiški keleiviui, be pataisymų.

1.5. Už bilietus galima atsiskaityti grynais pinigais, pervedimu, pagal čekių knygelę, turint teisę į lengvatas įsigyti juos nemokamai arba su nuolaida.

1.6. Bilietai pradedami pardavinėti prieš 30 parų iki traukinio išvykimo dienos, baigiami – pagal nustatytą terminą, atsižvelgiant į vietos sąlygas, bet ne vėliau kaip likus 5 min. iki traukinio išvykimo.

1.7. Nuolatinis bilietas važiuoti iki 150 km atstumą parduodamas prieš 10 parų iki bilieto galiojimo pradžios.

1.8. Kiekvienam keleiviui reikia išrašyti atskirą bilietą. Organizuotoms grupėms, pateikus oficialią paraišką, išrašomas grupės bilietas ir kiekvienam keleiviui – kontrolinė kortelė. Grupę sudaro ne mažiau kaip 10 žmonių.

1.9. Keleiviai pageidaujamam maršrutui bilietus gali įsigyti bet kurioje geležinkelio bilietų kasoje, agentūroje, užsakyti telefonu bei pagal įmonių, organizacijų, bendrovių (toliau – įstaigų) rašytines paraiškas (organizuotoms grupėms).

1.10. Bilietų kasų darbo laiką nustato stoties, stoties rūmų (toliau – stoties) viršininkas, atsižvelgdamas į vietos sąlygas ir galiojantį traukinių eismo tvarkaraštį.

1.11. Informacija keleiviams turi būti teikiama traukiniuose, stotyse, stotelėse bei kituose bilietų pardavimo punktuose.

1.12. Įsigyti bilietą pirmumo teisę turi: invalidai, keleiviai su mažamečiais vaikais ir nėščios moterys.

1.13. Keleivis vagone užima vieną vietą. Jeigu vienas ar daugiau keleivių nori užimti daugiau vietų arba važiuoti atskiroje kupė, perka vieną bilietą, bet privalo sumokėti už visas vietas. Tokiame biliete būtina nurodyti keleivių skaičių.

1.14. Vaikas, kuriam nupirktas vaikiškas bilietas, naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir suaugęs keleivis.

1.15. Jeigu traukinyje nėra laisvų vietų, o keleiviui būtina išvykti (mirties ar ligos atveju), jis pateikia atsakingam stoties darbuotojui telegramą ar pažymą, ar kt. ir pagal tą dokumentą keleivis bilietų kasoje įsigyja bilietą važiuoti pageidaujamo traukinio žemiausios klasės vagonu.

1.16. Keleivis turi teisę dar kartą komposteruoti bilietą į anksčiau išvykstantį traukinį. Tuo atveju jis gali važiuoti tos pačios klasės vagone ir tos pačios kategorijos traukiniu. Nesant tokių vagonų ar traukinių, jei keleivis važiuoja žemesnės klasės vagone, kainų skirtumas jam negrąžinamas, o jei važiuoja aukštesnės klasės vagone ar aukštesnės kategorijos traukiniu, sumoka kainų skirtumą.

1.17. Bilietas galioja:

1.17.1. traukinio važiavimo metu iki biliete nurodytos stotelės ir tik pažymėtas komposteriu (nurodytą datą);

1.17.2. 3 klasės elektriniuose ir dyzeliniuose traukiniuose bilietas galioja arba nurodytam traukiniui arba 4 val. po bilieto pardavimo, per kurias keleivis privalo pradėti kelionę biliete nurodytu maršrutu.

1.18. Nuolatinis bilietas galioja:

1.18. tik 3 klasės elektriniams ir dyzeliniams traukiniams;

1.18.2. biliete nurodytą laiką;

1.18.3. darbo dienų – biliete nurodytą laiką tik darbo dienomis;

1.18.4. savaitgalių – biliete nurodytą laiką, penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis.

1.19. Nuolatiniai bilietai parduodami 30 kalendorinių dienų keleivio pageidavimu skaičiuojant nuo bet kurios mėnesio dienos.

1.20. Jei 3 klasės elektrinių ir dyzelinių traukinių bilietų galiojimo laikas baigiasi traukinio važiavimo metu, bilietai galioja tol, kol atvykstama į galinę stotį.

1.21. Komposterio žyma – traukinio numeris, metai, mėnuo, diena (pvz., 661 94 03 08).

1.22. Keleivis privalo bilietą saugoti iki kelionės pabaigos.

1.23. Atsakingas stoties darbuotojas privalo pratęsti bilieto galiojimo laiką (padarydamas žymą biliete) šiais atvejais:

1.23.1. kai keleivis dėl geležinkelio kaltės negalėjo išvykti laiku ir numatytomis biliete sąlygomis – iki kito traukinio išvykimo;

1.23.2. keleiviui susirgus – visam ligos laikui, jei jis pristato gydymo įstaigos pažymą.

1.24.^* Bilieto važiuoti 3 klasės elektriniais ir dyzeliniais traukiniais iki 150 km galiojimo laikas nepratęsiamas, išskyrus 1.23.1 punkte nurodytą atvejį.

1.25. Kelionės metu keleivis turi teisę pereiti į aukštesnės klasės vagoną, jei jame yra laisvų vietų. Apie savo norą keleivis praneša palydovui, o traukinio viršininkas nurodo kainų skirtumą. Sumokėjęs jį keleivis gauna nustatytos formos priemokos kvitą ir įgyja teisę pereiti į aukštesnės klasės vagoną.

1.26. Bet kuri bilietų kasa keleiviui turi grąžinti bilieto kainos skirtumą, jeigu keleivis dėl geležinkelio kaltės važiavo žemesnės klasės, negu nurodyta jo biliete, vagone ar žemesnės kategorijos traukiniu. Šiuo atveju surašomas nustatytos formos aktas ir su bilietu pateikiamas bilietų kasai. Aktas patvirtinamas traukinio viršininko, palydovo ir keleivio parašais.

1.27. Dėl techninių gedimų atkabinus vagoną kelionės metu, atsakingas darbuotojas privalo keleivius persodinti į to paties traukinio kitus aukštesnės ar žemesnės klasės vagonus. Prireikus keleiviai nemokamai aprūpinami patalyne.

1.27.1. pirmiausia persodinami keleiviai su vaikais, ligoniai, seneliai ir invalidai;

1.27.2. už persodinimą į aukštesnės klasės vagoną iš keleivio priemoka neimama.

1.28. Atsakingas asmuo, dėl geležinkelio kaltės priverstinai persodinęs keleivius į aukštesnės ar žemesnės klasės vagoną, į aukštesnės ar žemesnės kategorijos traukinį, surašo aktą. Jis saugomas iki traukinio reiso pabaigos, po to perduodamas atitinkamai geležinkelio tarnybai, tiriančiai įvykį.

1.29. Visus ginčus ir nesutarimus, kilusius tarp keleivių, geležinkelio pareigūnų ir keleivio, sprendžia:

1.29.1. stotyje – atsakingas stoties darbuotojas, revizorius-instruktorius;

1.29.2. kelionės metu – traukinio viršininkas, palydovas, konduktorius-revizorius, kontrolierius-revizorius.

1.30. Geležinkelio darbuotojai turi teisę atsisakyti vežti keleivį ir išlaipinti jį iš traukinio, jeigu jis važiuoja be bilieto ir atsisako jį pirkti ar užmokėti baudą, arba yra neblaivus, traukinyje nesilaiko viešosios tvarkos taisyklių, geria alkoholinius gėrimus, trikdo kitų keleivių ramybę, veža didesnio svorio nešulį negu numatyta. Tada biliete pažymima, jog keleivis išlaipinamas dėl 1.30 punkte išvardytų priežasčių. Šiuo atveju bilietas į kasą nepriimamas, pinigai negrąžinami.

1.31. Keleivis, su kuriuo važiuoja vienas iki 5 metų vaikas, neperka jam bilieto (jei vaikas neužima atskiros vietos).

1.32. Jei 5 metų neturintis vaikas užima atskirą sėdimąją vietą vagone, jam perkamas vaikiškas bilietas.

1.33. Keleivis, su kuriuo važiuoja daugiau negu vienas vaikas iki 5 metų, antram ir kitiems vaikams, taip pat vaikams nuo 5 iki 10 metų, perka vaikiškus bilietus.

1.34. Daugiau kaip 10 metų turinčiam vaikui perkamas suaugusiojo bilietas.

1.35. 10 metų neturintiems vaikams važiuoti traukiniais be suaugusiųjų neleidžiama, išskyrus mokinius, turinčius moksleivio pažymėjimą ir vykstančius į mokyklas ir atgal.

2. Pinigų už nepanaudotus bilietus grąžinimo tvarka

2.1. Jeigu keleivis atsisako kelionės, bilietą gali grąžinti į kasą, o pinigus atsiimti.

2.2. Pinigai grąžinami už nepanaudotus bilietus, pirktus Lietuvos geležinkelių kasose – bet kurios stoties bilietų kasoje. Grąžinimo tvarka taikoma pagal traukinio išvykimo laiką iš biliete nurodytos pradinės stoties.

2.3. Už bilietą grąžinama:

2.3.1. likus daugiau kaip 24 val. iki traukinio išvykimo)- visa kelionės bilieto kaina (100 proc.);

2.3.2. likus mažiau kaip 24 val., bet ne vėliau kaip 6 val. iki traukinio išvykimo – 90 proc. bilieto kainos;

2.3.3. likus mažiau kaip 6 val. iki traukinio išvykimo ir grąžinus ne vėliau kaip 3 val. po traukinio išvykimo – 75 proc. bilieto kainos.

2.4. Už grupės bilietus grąžinama:

2.4.1. likus daugiau kaip 7 paroms iki traukinio išvykimo – visa bilieto kaina (100 proc.);

2.4.2. likus mažiau kaip 7 paroms, bet ne vėliau kaip 3 paroms iki traukinio išvykimo – 90 proc. bilieto kainos;

2.4.3. likus mažiau kaip 3 paroms iki traukinio išvykimo – 80 proc. bilieto kainos;

2.4.4. už bilietus, grąžintus ne vėliau kaip po 3 val. po traukinio išvykimo – 50 proc. bilieto kainos.

2.5. Už bilietą, pateiktą vėliau kaip po 3 val. po traukinio išvykimo, sumokėti pinigai negrąžinami, bilietų galiojimo laikas nepratęsiamas.

2.6. Jeigu keleivis kelionės metu nori išlipti tarpinėje stotyje, bilietą privalo grąžinti į jos kasą per 1 val. Šiuo atveju už nenuvažiuotą atstumą grąžinama 75 proc. bilieto kainos. Jeigu keleivis grąžina bilietą vėliau kaip po 1 val. po traukinio atvykimo, pinigai grąžinami pretenzine tvarka. Jeigu keleivis nori tęsti kelionę, privalo įsigyti naują bilietą.

2.7. Pinigai už nepanaudotą bilietą, pirktą pervedimu, grąžinami keleiviui pareiškus laisvos formos rašytinę pretenziją geležinkeliui.

2.8. Pinigai už du kartus komposteruotą bilietą grąžinami pretenzine tvarka.

2.9. Grąžinamas bilietas pirmiausia pateikiamas atsakingam stoties darbuotojui, kad jis šį bilietą pažymėtų, o pinigus per 3 val. reikia atsiimti tos pačios stoties kasoje. Vėliau pinigai grąžinami pretenzine tvarka.

2.10. Jei keleivis negalėjo išvykti dėl geležinkelio kaltės, jam grąžinama visa nepanaudoto bilieto kaina, įskaičiuojant ir paslaugos mokestį, arba išduodamas kitas bilietas į kitą traukinį.

2.11. Jei keleivis negalėjo išvykti dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo ir pateikė reikiamus dokumentus bei pareiškė rašytinę pretenziją geležinkeliui, pinigai už nepanaudotą bilietą, išskyrus paslaugų mokestį, grąžinami.

2.12. Pamestas, sugadintas (suplėšytas, suklijuotas, apdegęs, sušlapęs ir pan.) arba jau naudotas bilietas nekeičiamas, už jį sumokėti pinigai negrąžinami.

2.13.^* Bilietai važiuoti 3 klasės elektriniais ir dyzeliniais traukiniais iki 150 km atstumu į kasą nepriimami, pinigai negrąžinami, išskyrus 2.10 punkte nurodytą atvejį.

2.14. Už nepanaudotą nuolatinį bilietą turint pateisinantį dokumentą pinigai grąžinami:

2.14.1. kai keleivis gauna šaukimą į kariuomenę (šaukimo kopija);

2.14.2. serga ne mažiau kaip 10 dienų bilieto galiojimo laiku (nedarbingumo pažymėjimo kopija ir pasas);

2.14.3. turi išvykti į komandiruotę ne mažiau kaip 10 dienų bilieto galiojimo laiku (komandiruotės pažymėjimo kopija);

2.14.4. miršta (mirties liudijimo kopija).

2.15. Grąžinama nuolatinio bilieto suma apskaičiuojama dauginant likusias bilieto galiojimo dienas iš vienos dienos važiavimo kainos. Ši apskaičiuojama:

2.15.1. pastovaus bilieto – kainą dalijant iš 30 kalendorinių dienų;

2.15.2. darbo dienų bilieto – kainą dalijant iš 22 dienų;

2.15.3. savaitgalių bilieto – kainą dalijant iš 12 dienų.

2.16.* Kai keleivis pateikia bilietą, pirktą ne Lietuvos geležinkelių kasose, bilietų kasos darbuotojas arba kitas atsakingas asmuo biliete pažymi tos stoties pavadinimą, datą, laiką bei savo pavardę ir nustatyta tvarka praneša apie atsilaisvinusią vietą, pinigai negrąžinami.

2.17. Grąžinant keleiviui pinigus už nepanaudotą bilietą, paslaugų mokestis negrąžinamas, išskyrus 2.10 punkte numatytą atvejį.

2.18. Už grąžinamo kelionės bilieto įforminimą (už kiekvieną vietą) imamas nustatytas paslaugų mokestis, išskyrus 2.10 punkte numatytą atvejį.

2.19. Jeigu keleivis pateikia priemokos, sumokėtos už važiavimą aukštesnės klasės vagone ar aukštesnės kategorijos traukiniu, kvitą, išduotą prie nemokamo bilieto, pinigai grąžinami nustatyta tvarka. Jeigu priemoka, atskaičiavus nustatytą jos dalį, yra mažesnė už grąžinimo paslaugų mokestį, pinigai keleiviui negrąžinami. Visais kitais atvejais už priemoką be bilieto pinigai negrąžinami.

2.20. Keleiviui neišvykus, grąžinamas visas nešulių vežimo mokestis pagal 3 skyriaus punktus.

2.21. Bilietas, įsigytas 1.13 punkte nurodytu atveju, į kasą daliniam grąžinimui nepriimamas.

3. Nešulių vežimas

3.1. Nešuliais vadinami lengvi daiktai, telpantys ant jiems skirtų lentynų. Nešulį saugo ir už jį atsako pats keleivis.

3.2. Leidžiama nemokamai vežti ne didesnius kaip 100x50x30 cm ir ne daugiau kaip 35 kg sveriančius nešulius suaugusiam ir ne daugiau kaip 15 kg vaikui.

3.3. Papildomai leidžiama vežti šiuos nešulius:

3.3.1. vaikišką sportinį vežimėlį – nemokamai;

3.3.2. televizorių, baidarę (išardytą) – 3 klasės elektriniuose ir dyzeliniuose traukiniuose papildomai perkant suaugusiojo bilietą, kituose traukiniuose mokama kaip už 30 kg pagal bagažo tarifą, atsižvelgiant į važiuojamą atstumą;

3.3.3. dviračius (3 klasės elektrinių ir dyzelinių traukinių pirmo arba paskutinio vagono tambūre) – mokama papildomai perkant suaugusiojo bilietą su 50 proc. nuolaida. Kitais atvejais dviračiai vežami bagažo vagonais.

3.4. Naminius gyvulius vežti traukiniais draudžiama, išskyrus:

3.4.1. mažus – šunis, kates, paukščius – 3 klasės elektriniuose ir dyzeliniuose traukiniuose – nemokamai, kituose traukiniuose mokama kaip už 10 kg pagal bagažo tarifą, atsižvelgiant į važiuojamą atstumą.

3.4.2. stambius šunis leidžiama vežti 3 klasės elektrinių ir dyzelinių traukinių pirmo arba paskutinio vagono tambūre, esančiame šalia lokomotyvo, perkant suaugusiojo bilietą su 50 proc. nuolaida. Šuo turi būti prižiūrimas šeimininko, su pavadėliu ir uždėtu antsnukiu. Kituose traukiniuose galima vežti tik vagonuose su atskiromis kupė, sumokėjus už visas kupė vietas. Vienoje kupė galima vežti ne daugiau kaip du šunis, o keleivių bei šunų skaičius neturi viršyti vietų kupė skaičių. Atskirai už šunį mokėti nereikia. Bilietas įforminamas 1.13 punkte nurodyta tvarka.

3.4.3. organizuotai šunys vežami narvuose bagažo vagone pagal bagažo tarifą.

Visais atvejais šuo turi būti su antsnukiu, o šeimininkas turi turėti veterinarijos gydytojo pažymą apie šuns sveikatą.

3.5. Jeigu keleivis 3 klasės elektriniame ar dyzeliniame traukinyje vežasi daugiau nešulių negu numatyta taisyklėse, bet ne daugiau kaip 50 kg, tai privalo papildomai pirkti suaugusiojo bilietą.

3.6. Neleidžiama vežti daiktų, kurie gali apgadinti, išteplioti vagoną ar kitų keleivių daiktus, ginklų, aštraus kvapo, greitai užsidegančių, nuodingųjų, sprogių ir kitų keleivių saugumui pavojingų medžiagų (išskyrus atvejus, kuriuos numato specialios taisyklės).

3.7. Stotyje ar traukinyje radus paliktus ar pamestus daiktus, atsakingas darbuotojas surašo nustatytos formos bendros paskirties aktą. Jame smulkiai aprašoma rastų daiktų išorė, nurodomos radimo aplinkybės.

3.8. Kiekvienoje stotyje rasti daiktai saugomi 30 parų. Po to realizuojami nustatyta tvarka.

3.9. Daiktus, rastus traukinyje kelionės metu, atsakingas traukinio darbuotojas kartu su aktu, atiduoda atsakingam galinės stoties darbuotojui.

3.10. Jei išlipęs iš vagono keleivis pastebėjo, jog pamiršo daiktus, jis turi kreiptis į atsakingą stoties, kurioje išlipo, darbuotoją.

3.11. Visas daiktų paieškos ir grąžinimo išlaidas apmoka daiktų savininkas.

3.12. Už žalą ir nuostolius, padarytus geležinkeliui ar kitiems keleiviams dėl vežamų gyvulių, paukščių ar nešulių, atsako juos vežąs keleivis.

4. Bagažo vežimas

Keleivio bagažas gali būti lydimasis ir nelydimasis.

4.1. Lydimasis bagažas – tai keleivio daiktai, sveriantys ne mažiau kaip 5 kg ir ne daugiau kaip 200 kg (bagažo vienetas turi sverti ne daugiau kaip 75 kg), priimti vežti bagažo vagone pateikus bilietą pagal bagažo tarifą ir tuo pačiu traukiniu, kuriuo vyksta keleivis. Jei tame traukinyje bagažo vagonas perpildytas arba jo visai nėra, tai toks keleivinis bagažas siunčiamas kitu traukiniu.

Nelydimuoju bagažu laikomas krovinys, sveriantis ne mažiau kaip 5 kg, iš pavienių asmenų ir įstaigų priimamas vežti bagažo vagone pagal krovininio bagažo tarifą. Vieno bagažo vienetas, kuris sveria daugiau kaip 75 kg, priimamas vežti pagal atskirą siuntėjo prašymą, vežimo dokumentuose pažymima, kad tokį bagažą pakrauna ir iškrauna siuntėjas arba gavėjas.

Pateikus tarnybinį pažymėjimą, iki 75 kg sveriantis geležinkelio darbuotojų bagažas vežamas nemokamai.

4.2. Bagažas vežamas iki tos stoties, kuri atlieka bagažo pakrovimo ir iškrovimo operacijas. Keleivio bagažas vežamas ne toliau kaip iki stoties, kuri nurodyta biliete. Bagažo paskyrimo stotimi gali būti ne tik galutinė keleivio vykimo stotis, bet ir bet kuri stotis, esanti jo kelionės maršrute ir atliekanti bagažo pakrovimo iškrovimo operacijas. Keleivis (siuntėjas) bagažą pristato pagal stoties viršininko nustatytus terminus darbo laiku. Už priimto bagažo saugojimą, neįskaičiuojant priėmimo dienos, imamas nustatytas mokestis. Už bagažo pakavimą taip pat imamas mokestis. Į bagažo vagoną priimami tik tokie daiktai, kurie pagal dydį, pakuotę ir specifines savybes gali būti pakrauti į bagažo vagoną, nedarydami žalos kitų keleivių bagažui. Bagažas turi būti patogus nešti, pakrauti, iškrauti. Lagaminai, dėžės, krepšiai ir kiti daiktai turi būti stipriai surišti. Bagažas, kurio pakuotė pažeista, vežti nepriimamas. Jeigu pažeista pakuotė netrukdo bagažą saugiai gabenti, bagažas priimamas vežti, apie tai pažymėjus vežimo dokumentuose.

4.3. Dviračiai, vaikų ir invalidų vežimėliai ir pan. daiktai priimami vežti supakuoti ir nesupakuoti. Priimant iš keleivio (siuntėjo) nesupakuotus dviračius ir pan. daiktus, nustatytos formos bagažo vežimo dokumente įrašomas, pavyzdžiui, dviračio pavadinimas, rūšis (vyriškas, moteriškas, vaikiškas), išvardijamos jam priklausančios dalys (skambutis, žibintas, įrankių krepšys ir t. t.).

4.4. Bagažo vagone vežti draudžiama: šaunamuosius ginklus, dūžtančius daiktus, greitai užsidegančias, nuodingąsias, aštraus kvapo, sprogias ir kitas medžiagas (dažus, lakus ir pan.), pavojingas geležinkeliui ir kitų keleivių bagažui.

Bagažu negalima siųsti dokumentų, pinigų ir kitų vertybinių popierių. Taip pat nepervežami daiktai, kurių kiekvienas sveria daugiau kaip 75 kg ir yra ilgesnis kaip 3 metrai (išskyrus 4.5 punkte numatytą atvejį).

4.5. Bagažo vienetas, sveriantis daugiau kaip 75 kg, priimamas pagal keleivio (siuntėjo) nustatytos formos paraišką. Tokiu atveju mokama pagal nelydimojo bagažo tarifą.

4.6. Keleiviui (siuntėjui), pristačiusiam bagažą, išduodamas nustatytos formos bagažo vežimo dokumentas. Jame įrašomas adresas (geležinkelininkams – dar ir pareigos, darbovietė bei pažymėjimo numeris), kuriuo keleivio (siuntėjo) pageidavimu pranešama apie atvežtą bagažą.

Už bagažo vežimą siuntėjas atsiskaito pradinėje stotyje. Už pranešimą gavėjui apie galinėje stotyje gautą bagažą imamas nustatyto dydžio mokestis.

4.7. Kiekvienas priimtas vežti bagažo vienetas ženklinamas ir prie jo tvirtinama nustatytos formos kortelė.

4.8. Jeigu keleivis (siuntėjas) bagažą įkainojo (žodžiais užrašo bagaže esančių daiktų pagrįstas kainas), už tai jis sumoka mokestį pagal tarifą. Keleivio (siuntėjo) pageidavimu gali būti įkainotas visas bagažas arba kiekvienas bagažo vienetas atskirai (tokiu atveju kiekvienam bagažo vienetui turi būti išduodamas atskiras nustatytos formos kvitas). Keleivis (siuntėjas) į kiekvieną bagažo vienetą turi įdėti nustatytos formos daiktų aprašą, kuriame nurodyta daiktų kaina. Aprašo kopija lieka kasoje.

Bagažo kaina įrašoma žodžiais.

Nesupakuoto bagažo įkainojimo mokestis pagal tarifą didinamas 10 kartų.

Jei keleivis (siuntėjas) nenori įkainoti bagažo, bagažo vežimo dokumente įrašoma: „Neįkainotas“. Po šiuo įrašu siuntėjas turi pasirašyti.

4.9. Jei keleivis (siuntėjas) savo bagažą įkainoja įtartinai didele suma ir nepateikia patvirtinančio dokumento (čekio ar pan.), atsakingas stoties darbuotojas gali pareikalauti išpakuoti bagažą. Jei keleivis (siuntėjas) tai padaryti atsisako, toks bagažas neįkainojamas.

4.10. Iki 100 Lt įkainotas bagažas netikrinamas.

4.11. Daugiau kaip 100 Lt įkainotas bagažas tikrinamas pagal pateiktą daiktų sąrašą, dalyvaujant keleiviui (siuntėjui), ir įkainojamas pagrįsta kaina (jeigu tai reikalinga).

4.12. Visais atvejais pakavimo išlaidas apmoka keleivis (siuntėjas).

4.13. Į galinę stotį atvežtas bagažas atiduodamas bagažo dokumentą pateikusiam gavėjui. (Nelydimasis bagažas keleiviui išduodamas pateikus pasą, įstaigai – patekus įgaliojimą ir pasą).

4.14. Jei galinė stotis laiku nepranešė gavėjui apie bagažo atvežimą, už bagažo saugojimą iki pranešimo dienos mokėti nereikia.

4.15. Bagažas laikomas pamestu, jei jis į galinę stotį neatgabenamas per 10 dienų po numatyto termino. Pinigai už pamestą bagažą išmokami siuntėjui arba gavėjui pagal galiojančius tarifus.

Suradus dingusį bagažą, siuntėjas arba gavėjas turi jį atsiimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Siuntėjas arba gavėjas, atgavęs bagažą, privalo grąžinti jam sumokėtus pinigus.

4.16. Bagažo laiku neatvežus į galinę stotį, stoties atsakingas darbuotojas gavėjo pateikto bagažo vežimo dokumento antroje pusėje užrašo: „Bagažas neatvežtas“.

4.17. Nustatytos formos komercinis aktas surašomas šiais atvejais:

4.17.1. kai faktiško bagažo pavadinimas, svoris, vienetų skaičius nesutampa su duomenimis gabenimo dokumentuose;

4.17.2. kai bagažas rastas sugedęs ar sugadintas;

4.17.3. kai bagažas rastas be dokumentų arba dokumentai be bagažo;

4.17.4. kai geležinkeliui grąžinamas dingęs bagažas;

4.17.5. kai bagažas nepristatytas į galinę stotį per 10 dienų po numatyto termino (jeigu to reikalauja bagažo gavėjas).

Komercinį aktą privalo surašyti geležinkelis, neatsižvelgiant į tai ar jis pats pastebėjo nurodytąsias aplinkybes, ar jas nurodė bagažo gavėjas.

4.18. Komercinis aktas surašomas, kai patikrinama bagažo sudėtis ir nustatoma jo vertė. Šiuo atveju bagažo vežimo kvitas lieka galinėje stotyje. Akte nurodoma gavėjo vardas, pavardė, adresas, išvardijami trūkstami daiktai ir jų vertė, jei tai nurodyta.

4.19. Gavėjas, pametęs bagažo vežimo kvitą, privalo parašyti laisvos formos prašymą, nurodyti vardą, pavardę, nuolatinę gyvenamąją vietą (pagal pasą), įrodyti, kad bagažas priklauso jam. Nustatytos formos bagažo vežimo lydraštyje nurodoma kvito pametimo priežastis. Lydraštyje pasirašo bagažo gavėjas ir atsakingas stoties darbuotojas.

4.20. Pretenzijos dėl bagažo vežimo reiškiamos „Lietuvos geležinkelių“ generalinei direkcijai. Geležinkelis yra materialiai atsakingas už pamestą, sugadintą bagažą, jeigu neįrodo, kad jis dėl to nekaltas. Tokiais atvejais siuntėjui atlyginama už visą bagažo vertę arba jos dalį. Jei pristatytas vežti bagažas buvo neįkainotas, pinigų suma už trūkstamą bagažo svorį gavėjui grąžinama pagal galiojantį tarifą. Jei bagažas buvo įkainotas, gavėjui sumokama už dingusius daiktus pagrįsta kaina, bet ne daugiau kaip įkainojimo suma.

4.21. Jei bagažą atsiėmęs gavėjas pretenzijų neturi, komercinis aktas lieka galinėje stotyje. Grąžinus ne visą bagažą, akto kopijoje įrašomas keleiviui atiduotų bagažo vienetų skaičius.

4.22. Daugiau kaip per 30 dienų (be atvežimo dienos) neatsiimtas bagažas, taip pat bagažas be dokumentų realizuojamas geležinkelio nustatyta tvarka.

4.23. Dingusio ar laiku neatgabento bagažo ieško galinė stotis.

4.24. Stotis privalo priimti keleivio (siuntėjo) bagažą vežti pirmu traukiniu, prie kurio prikabintas bagažo vagonas.

4.25. Bagažo vežimo terminas nustatomas pagal traukinio, į kurį pakrautas bagažas, eismo tvarkaraštį.

4.26. Atvežtas bagažas gavėjui atiduodamas stoties darbo laiku.

5. Ypatingi vežimai

5.1. Ligoniui, kurį reikia vežti atskirai, kartu su lydinčiaisiais galima važiuoti tik atskiroje kupė, sumokėjus už visas kupė vietas. Bilietas įforminamas 1.13 punkte nurodyta tvarka.

5.2. Lydintieji turi turėti gydytojo pažymą, kad ligonis neserga infekcine liga.

5.3. Lavoną vežti geležinkeliu galima tik bagažo vagone neperkraunant karsto stotyse.

5.4. Geležinkeliu vežti lavoną galima tik metaliniame karste, kuris įdedamas į medinę dėžę, o tarpas tarp jų užpildomas pjuvenomis, anglimi ar durpėmis. Metalinis karstas turi būti sandariai užlituotas.

5.5. Asmenys, vežantys lavoną, užsakydami vietą bagažo vagone, turi turėti (vietos administracijos ir sanitarijos institucijų) leidimą transportuoti bei metalinio karsto įsigijimo dokumentą.

5.6. Karstą su lavonu lydi lydintysis, kuris rūpinasi karsto pakrovimu ir iškrovimu. Jis turi turėti bilietą į to paties traukinio keleivinį vagoną.

5.7. Už lavono vežimą bagažo vagone mokama kaip už 300 kg pagal bagažo tarifą, o už urną su pelenais – kaip už 50 kg pagal bagažo tarifą, atsižvelgiant į važiuojamą atstumą.

5.8. Tuo atveju, kai traukinyje nėra bagažo vagono, galima užsakyti atskirą vagoną, kuriame už nustatytą mokestį vežamas lavonas.

6. Vežimų kontrolė

6.1. Geležinkelio kontroliuojantys pareigūnai – traukinių kontrolieriai-revizoriai bei revizoriai-instruktoriai, traukinių viršininkai, vagonų palydovai ir keleivinių traukinių konduktoriai, revizoriai, taip pat kiti geležinkelio pareigūnai, kurie pagal pareiginius nuostatus atlieka kontroliuojančių asmenų funkcijas, laikydamiesi šių Taisyklių tikrina:

6.1.1. ar keleiviai turi bilietus;

6.1.2. ar vagonų palydovai teisingai pažymi bilietus;

6.1.3. kaip traukinių brigados aptarnauja keleivius, prižiūri vagonus, atlieka savo pareigas kelionės metu ir traukinio stovėjimo vietose;

6.1.4. kaip laikomasi viešosios tvarkos;

6.1.5. kaip įforminami bilietai;

6.1.6. kaip organizuojamas bilietų pardavimas;

6.1.7. kaip dirba bagažo saugojimo padaliniai;

6.1.8. kaip tvarkoma laisvų ir atsilaisvinusių vietų apskaita;

6.1.9. kaip panaudojami specialūs traukiniai ir vagonai.

Pareigūnai turi turėti specialius pažymėjimus arba geležinkelio vadovybės rašytinius nurodymus (vienkartinių patikrinimų atvejais).

6.2. Jeigu dėl nemokamai arba su nuolaida važiuojančių vaikų amžiaus kontroliuojantis pareigūnas abejoja, jis gali pareikalauti vaiko amžių patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimo, tėvų paso).

6.3. Keleivis, važiuojantis be bilieto arba turintis bilietą ne į tą traukinį, arba turintis bilietą su nuolaida be patvirtinančių dokumentų, turi mokėti baudą. Baudos dydį nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Be to, keleivis turi sumokėti už kelionę nuo jo įvardytos pradinės iki galinės stoties arba iki stoties, kurioje bus išlaipintas.

Keleiviai neturi būti išlaipinami stotyse, kurios yra toli nuo gyvenamųjų vietų. Tokių stočių sąrašą tvirtina geležinkelio generalinis direktorius.

6.4. Kontroliuojantys traukinius pareigūnai, radę keleivį, vežantį nešulį, kurio svoris arba dydis viršija leistiną normą, turi pareikalauti iš keleivio sumokėti baudą ir mokestį už nešulio vežimą pagal nustatytus tarifus už visą kelionę.

Keleiviai, vežantys nešulius, išvardytus šių Taisyklių 3.6 punkte, turi būti išlaipinti iš traukinio.

6.5. Keleivis, su kuriuo važiuoja daugiau negu vienas vaikas iki 5 metų be vaikiško bilieto, už antrą ir kitus vaikus moka nustatyto dydžio baudą. Baudą keleivis taip pat moka už kiekvieną su juo be vaikiško bilieto važiuojantį vaiką nuo 5 iki 10 metų.

6.6. Jeigu su vaikišku bilietu važiuoja vyresnis negu 10 metų vaikas, keleivis, lydintis vaiką, turi mokėti baudą.

6.7. Iki 10 metų vaikai, važiuojantys be suaugusiųjų ir rasti be bilieto, išskyrus 1.35 punkte nurodytą atvejį, turi būti perduoti transporto policijos pareigūnams.

6.8. Keleiviui, sumokėjusiam baudą ir mokestį už važiavimą, išduodamas nustatytos formos kvitas.

6.9. Vagono palydovas, kelionės pradžioje surinkęs iš keleivių bilietus, pažymi juos įplėšdamas ir saugo iki kelionės pabaigos, o pasibaigus kelionei bilietą grąžina keleiviui.

6.10. Griežtai draudžiama atiduoti bilietus tuo traukiniu nevažiavusiems asmenims.

7. Atsakomybė, baudos, pretenzijos

7.1. Geležinkelis atsakingas už keleivius, o keleiviai privalo laikytis šių Taisyklių.

7.2. Geležinkelis atsakingas už pristatyto vežti bagažo saugumą, kol jis bus nugabentas į galinę stotį ir išduotas gavėjui.

7.3. Geležinkelis materialiai neatsako už keleivio patirtus nuostolius dėl to, kad traukinys atvyko ir išvyko ne laiku. Keleivio pageidavimu išduodama nustatytos formos pažyma apie traukinio vėlavimą.

7.4. Geležinkelis yra materialiai atsakingas už pamestą, sumažėjusį, apgadintą, sugadintą ar vėliau negu numatyta atvežtą bagažą, jei neįrodo, kad jis dėl to nekaltas.

7.4.1. Už pamestą, sumažėjusį, sugadintą ar apgadintą bagažą geležinkelis keleiviui sumoka:

7.4.1.1. už įkainotą bagažą – ne daugiau kaip įkainojimo sumą; jei geležinkelis įrodo, kad įkainojimas buvo nerealus – įrodytą realią kainą;

7.4.1.2. už neįvertintą bagažą – ne daugiau kaip tarife nustatytas mokestis pagal svorį.

7.4.2. Geležinkelio įmonė už pavėluotą krovinio ar bagažo nugabenimą už kiekvieną pavėluotą parą moka klientui 5 proc. vežimo mokesčio dydžio baudą, kuri negali viršyti trigubos vežimo mokesčio dydžio sumos, ir atlygina nuostolius, kurių nepadengia bauda.

7.5. Jeigu dėl geležinkelio kaltės traukinys pavėlavo, o kitas priderintas traukinys jau išvykęs, keleivis gali reikalauti grąžinti visą bilieto kainą ir bagažo vežimo mokestį už visą kelionę.

7.6. Jeigu keleivis, pavėlavęs į traukinį dėl geležinkelio kaltės, nori tęsti kelionę, tai jis ir jo bagažas vežami be priemokos tais keleiviniais traukiniais, kuriais greičiausiai galima pasiekti galinę stotį. Tokiu atveju bilieto galiojimo laikas pratęsiamas.

7.7. Jeigu nešulių savininkas veža šių Taisyklių 4.4 punkte išvardytus draudžiamus daiktus, už tai moka nustatyto dydžio baudą, o tam tikrais atvejais gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

7.8. Pretenzijos dėl keleivių ar bagažo vežimo gali būti reiškiamos geležinkelio generalinio direktoriaus vardu 6 mėnesius nuo įvykio, dėl kurio keliamos pretenzijos.

7.9. Keleivio pretenziją geležinkelis privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pretenzijos gavimo dienos ir pareiškėjui atsakyti raštu, jei jis to pageidauja.

______________