LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MELIORACIJOS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS
2003 m. gegužės 22 d. Nr. 626
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. gegužės 22 d. nutarimu
Nr. 626
NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MELIORACIJOS ĮSTATYMO
KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo koncepcija (toliau vadinama – Koncepcija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 74-3193), 300 punktą.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI
CHARAKTERISTIKA
2. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (toliau vadinama Įstatymas) tikslas – reglamentuoti melioracijos įrenginių projektavimą, melioracijos darbų organizavimą ir atlikimą, melioracijos įrenginių naudojimą ir apsaugą, įtvirtinti nuostatą, kad nuosavybės teise savininkui priklausančiame žemės sklype esantys melioracijos įrenginiai (drenažas, jame paklotas drėkinimo tinklas su funkciniais jų įrenginiais) laikomi žemės sklypo priklausiniais ir yra žemės sklypo savininko nuosavybė, nustatyti žemės savininkų arba fizinių ar juridinių asmenų, kuriems nustatytąja tvarka išnuomota ar suteikta naudoti valstybinė žemė arba išnuomota privati žemė, kitų juridinių ir fizinių asmenų, gaunančių naudą iš melioracijos įrenginių (toliau vadinama – melioruotos žemės naudotojai), teises ir pareigas, taip pat skatinti melioruotos žemės naudotojus vienytis ir steigti egzistuojančių teisinių formų juridinius asmenis (asociacijas ir panašiai) arba sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.
Įstatyme numatoma įtvirtinti nuostatą, kad valstybės nuosavybe išliks ir nuosavybės teise žemės savininkui negalės priklausyti sureguliuoti upeliai, taip pat grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko (žemės naudotojo) sklypo, juose esantys hidrotechnikos statiniai ir įrenginiai; tvenkinių, kurie ribojasi su 2 ir daugiau žemės savininkų (žemės naudotojų) žeme, hidrotechnikos statiniai ir įrenginiai; polderiai ir kitos sausinimo sistemos, jeigu juose mechaniškai keliamas vanduo; kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo – 20 centimetrų ar didesnis.
3. Įstatymas reguliuos visuomeninius melioruotos žemės naudotojų (juridinių ir (ar) fizinių asmenų) ir valstybės santykius, atsirandančius naudojant, projektuojant, organizuojant ir atliekant melioracijos darbus, apsaugant melioracijos įrenginius.
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ
SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) 6 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad viena iš valstybės ir savivaldybių institucijų pagal joms įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą kompetenciją administravimo sričių yra melioracijos sistemų ir hidrotechnikos įrenginių statybos ir eksploatavimo darbų planavimas, organizavimas ir priežiūra.
6. Galiojančio Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326) 7 straipsnyje nustatyta, kad smulkūs melioracijos įrenginių priežiūros darbai atliekami žemės savininkų (nuomininkų) lėšomis, o kiti melioracijos darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pagal šį įstatymą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto taip pat finansuojama eksperimentinių melioracijos objektų statyba, melioracijos programų rengimas, taikomieji melioracijos mokslo darbai. Minėtojo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta valstybinė melioracijos projektų ekspertizė ir valstybinė melioracijos darbų priežiūra, o 9 straipsnyje – melioracijos kadastro sudarymas įpareigojant Žemės ūkio ministeriją nustatyti jo sudarymo tvarką. Šiame įstatyme nustatytos melioruotos žemės naudotojų teisės ir pareigos, susijusios su melioracijos įrenginių naudojimu, o statinių, kelių, geležinkelių, požeminių komunikacijų ir kitų objektų melioruotoje žemėje statytojai įpareigojami gauti melioracijos tarnybų išduodamas technines sąlygas ir jų laikytis. Įstatymo IV skyriuje reglamentuojamas nuostolių, padarytų melioracijos įrenginiams, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką ir įkainius.
7. Žemės savininkų (nuomininkų) pareigas nustato galiojantys Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620) ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 punkte žemės naudotojai įpareigoti laikytis melioracijos įrenginių ir kelių priežiūros, eksploatavimo, miškų tvarkymo, apsaugos, naudojimo ir atkūrimo reikalavimų, 39 straipsnyje numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė turi būti saugoma nuo supelkėjimo ar kitokio žemės savybių pablogėjimo. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vandens ištekliai ir telkiniai gali būti naudojami žemės ūkio reikmėms norint sudaryti optimalias sąlygas žemės ūkiui – sausinti ar drėkinti žemę; 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, įrengiantys hidroenergetikos ir kitoms reikmėms naujus tvenkinius, turi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti žemei, gamtai, melioracijos įrenginiams, hidrotechnikos statiniams ir kitiems objektams padarytą žalą; 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vandens telkinių ir žemės savininkų bei naudotojų pareiga saugoti, kad dėl jų ūkinės veiklos vanduo nepadarytų žalos: neužlietų, neužtvindytų, neišgriautų krantų ir apsauginių pylimų, hidrotechnikos ir kitų statinių, kad neužpelkėtų žemė, nesusidarytų dirvų erozija, griovos arba nuošliaužos. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad sausinant žemę natūralios upių vagos ir ežerų vandens lygis nekeičiami.
8. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2001, Nr. 64-2323, Nr. 110-3984; 2002, Nr. 33-1256, Nr. 96-4171; 2003, Nr. 28-1124) 8 straipsnio 1 dalies 27 punkte nurodyta, kad viena iš valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų – melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavimas, dirvų kalkinimo organizavimas.
9. Administracinė atsakomybė už melioracijos įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 59 straipsnyje.
10. Pagal galiojančius įstatymus melioracijos įrenginiai laikomi žemės sklypų priklausiniais:
10.1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsnį, šio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai ir jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.
10.2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su įsigyjama žeme piliečiams nuosavybės teise pereina žemės sklype esantys vandenys ir miškas, medžių ir krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai, privačios žemės savininkui nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai.
10.3. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenys įrašomi į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 28 d. nutarime Nr. 1859 „Dėl pagrindinių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos įrenginių“ (Žin., 2002, Nr. 115-5145) nustatyti valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai, kurie negali būti žemės savininkų nuosavybe. Melioracijos įrenginių priežiūros darbų atlikimą reglamentuoja Melioracijos įrenginių priežiūros darbų atlikimo tvarka, patvirtinta žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 483 (Žin., 2000, Nr. 31-872). Melioracijos ir hidrotechnikos statinių smulkių priežiūros darbų, atliekamų žemės savininkų ir naudotojų lėšomis arba jėgomis, sąrašas patvirtintas žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 150 (Žin., 2000, Nr. 31-871).
IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEEFEKTYVUMO ANALIZĖ
12. Galiojančio Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad melioracijos įrenginiai privatizuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šią įstatymo nuostatą melioracijos įrenginiai kaip atskiri objektai privatizuojami nebuvo, kadangi didžioji jų dalis, atskirti nuo žemės sklypo, negali būti naudojami pagal tikslinę jų paskirtį.
13. Galiojančio Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 5 ir 7 straipsniai nebeatitinka pasikeitusių sąlygų, Europos Sąjungos valstybių melioracijos finansavimo praktikos, todėl neužtikrinama melioracijos įrenginių techninė būklė ir tinkamiausias aktyvaus dirvožemio sluoksnio, sausinamos teritorijos drėgmės ir oro režimas. Dėl to blogėja melioracijos įrenginių būklė, nukenčia žemės ūkis, keliai ir kiti kaimo infrastruktūros objektai. Daugelis hidrotechnikos įrenginių (užtvankos, reguliatoriai, siurblinės, pylimai) potencialiai pavojingi ir dėl to tinkamai neprižiūrimi gali kelti pavojų žmonėms, aplinkai ir gyvūnijai. Melioruotų žemių naudotojams valstybinis melioracijos reikmių finansavimas iš dalies palankus, kadangi už gaunamą iš melioracijos įrenginių naudą mokėti nereikia, tačiau, kita vertus, jie nesuinteresuoti rūpintis tinkama jų priežiūra. Be to, galiojančiame Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme nenustatyta, kad melioracijos įrenginius leidžiama laikyti žemės sklypo priklausiniais, o kartu ir žemės savininkų nuosavybe.
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
15. Melioracijos įstatymus turi Estija, Latvija, Lenkija. Šių valstybių įstatymuose melioracijos įrenginiai suskirstyti į 3 grupes: valstybinius, bendro naudojimo ir ūkio vidaus. Valstybiniai melioracijos įrenginiai išlaikomi biudžeto lėšomis, bendro naudojimo – savivaldybių, ūkio vidaus – žemės savininkų lėšomis. Melioracijos įrenginiams prižiūrėti ir naudoti žemės savininkai buriasi į bendrijas (Estijoje – melioracijos asociacijas). Latvijoje ūkio vidaus melioracijos įrenginiai neatlygintinai perduodami žemės savininkams kartu su grąžinama nuosavybėn žeme. Faktiškai melioracijos bendrijų (asociacijų) minėtosiose valstybėse kol kas nėra arba jų veikla neplėtojama.
16. Vokietijoje, Olandijoje ir Danijoje vandens ūkis reguliuojamas savivaldos principu. Vokietijoje išleistas Vandens ir žemės sąjungų (Vandens sąjungų) įstatymas, kuris įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis jungtis į sąjungas vandens problemoms spręsti. Tai stengiamasi daryti pagal upių baseinus ir administracinį teritorijos paskirstymą. Šios sąjungos turi atkurti ir palaikyti vandens telkinius; apsaugoti žemę nuo audrų ir potvynių; gerinti žemę, taip pat reguliuoti drėgmę ir oro režimą; statyti, eksploatuoti ir prižiūrėti lietaus, sausinimo ir drėkinimo įrenginius; reguliuoti gruntinį ir paviršinį vandenį; saugoti žemės plotus, statinius, vandens telkinius ir gamtą. Sąjungoms suteikta teisė imti mokesčius (įnašus) iš sąjungos narių, fizinių ir juridinių asmenų, nepriklausančių sąjungai, bet gaunančių naudą iš sąjungos veiklos. Naudos gavėjais laikoma visa visuomenė pagal principą „lyja visiems vienodai“. Taigi mokesčius moka visi žemės, pastatų, įmonių, kelių, miškų, užstatytų teritorijų savininkai. Šis mokestis privalomas ir fiziniams asmenims. Mokestį už valstybinę žemę, pastatus, įmones, kelius, miškus, užstatytas teritorijas moka valstybė. Kartu valstybė teikia finansinę paramą sudėtingesniems projektams įgyvendinti.
VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR
PRINCIPŲ ANALIZĖ
17. Europos Sąjungoje teisės aktų, reguliuojančių žemės melioraciją, nėra. Artimos melioracijai vandens ūkį reglamentuojančios teisės normos išdėstytos Bendrojoje vandens direktyvoje. Žemės ūkio sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose specialūs reikalavimai melioracijai nenustatomi. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė šiuos klausimus tvarko savarankiškai. Tarptautinė teisė melioracijos nereglamentuoja.
VII. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
18. Įstatymas reglamentuos melioruotos žemės naudotojų (juridinių ir (ar) fizinių asmenų) ir valstybės santykius, susijusius su melioracijos įrenginių projektavimu, melioracijos darbų organizavimu ir atlikimu, melioracijos įrenginių naudojimu ir apsauga.
19. Įstatyme bus nustatyta, kad nuosavybės teise savininkui priklausančiame žemės sklype esantys melioracijos įrenginiai (drenažas, jame paklotas drėkinimo tinklas su funkciniais jų įrenginiais), išskyrus šios Koncepcijos 2 punkte nurodytus valstybei priklausančius melioracijos įrenginius, laikomi žemės sklypo priklausiniais ir yra žemės sklypo savininko nuosavybė.
20. Įstatyme numatoma įtvirtinti žemės savininkų pareigą sudaryti sąlygas įrengti jų žemėje melioracijos įrenginius, kurių reikia valstybinės svarbos statyboms ir kaimų infrastruktūrai plėsti, bendroms gyventojų reikmėms, taip pat eksploatuoti melioracijos įrenginius, kurie tarnauja ir kitiems savininkams. Bus nustatyta, kad žemės savininkams nuostoliai, padaryti atliekant melioracijos darbus, turi būti atlyginti.
21. Įstatyme bus nustatyta, kad melioruotos žemės naudotojai (valstybinės žemės nuomininkai) privalo savo lėšomis atlikti smulkius valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos įrenginių priežiūros darbus, taip pat leisti kompetentingų valstybės institucijų įgaliotiems asmenims tikrinti ir suderinus su melioruotos žemės naudotojais (valstybinės žemės nuomininkais) remontuoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius ar atlikti nustatytuosius priežiūros darbus, derinti su valstybės institucijomis ir atitinkamomis tarnybomis melioruotoje žemėje atliekamus žemės kasimo darbus.
22. Įstatyme bus nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija, metodiškai vadovaudama savivaldybėms melioracijos klausimais, rengs melioracijos programas ir norminius aktus melioracijos klausimais, nustatys melioracijos prioritetus, atliks melioracijos darbų valstybinę priežiūrą, sudarys melioracijos kadastrą, formuos melioracijos ir melioracijos investicijų politiką.
23. Įstatyme bus nustatyti lėšų melioracijos įrenginių priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitoms žemės melioravimo programoms finansuoti kaupimo šaltiniai – tikslinės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos valstybei nuosavybės teise priklausantiems įrenginiams prižiūrėti, remontuoti ir rekonstruoti, melioruotos žemės savininkų bendrai sukauptos lėšos melioracijos įrenginių statybos, remonto, rekonstravimo investicijų projektams vykdyti, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir savivaldybių lėšos.
VIII. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS
24. Priėmus Įstatymą:
24.1. reikės mažiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų melioracijos įrenginiams prižiūrėti;
24.2. atsižvelgiant į melioracijos įrenginių nedalomumą ir funkcinį tinkamumą tik tada, kai jie sujungti į tam tikrą didesnę sistemą (drenažo ir drėkinimo sistema, įrenginiai, skirti stambiems ūkiams), melioruotos žemės naudotojai finansiniais svertais bus skatinami jungtis į egzistuojančių teisinių formų juridinius asmenis ar sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis ir bendromis pastangomis prižiūrėti melioracijos sistemas ir įrenginius;
IX. FINANSINIS-EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
25. Melioracijos kadastro duomenimis, melioracijos įrenginių balansinė vertė – 7517,5 mln. litų. Įrenginių susidėvėjimas – 52,4 procento. Apskaičiuota, kad jų priežiūros, remonto ir rekonstravimo sąnaudos kasmet – apie 400 mln. litų (iš jų metiniai amortizacijos atskaitymai – apie 180 mln. litų, įrenginiams renovuoti – apie 220 mln. litų). Pastaraisiais metais valstybė šioms reikmėms skyrė tik 10 procentų visų reikalingų lėšų (apie 30 procentų minimalaus poreikio).
X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
26. Įstatymą sudarys 6 skyriai: „I skyrius. Bendrosios nuostatos“, „II skyrius. „Melioracijos įrenginių nuosavybė“, „III skyrius. Melioruotos žemės naudotojų teisės ir pareigos“, „IV skyrius. Melioracijos organizavimas ir valdymas. Melioracijos valstybinė priežiūra, ekspertizė ir kadastras“, „V skyrius. Melioracijos finansavimas“ ir „VI skyrius. Baigiamosios nuostatos“.
27. Įstatymo I skyriuje bus nustatyta įstatymo paskirtis ir taikymo sritys, paaiškintos pagrindinės sąvokos „melioracija, melioracijos įrenginiai, melioracijos darbai“ ir kitos.
28. Įstatymo II skyriuje bus nustatyta, kad nuosavybės teise savininkui priklausančiame žemės sklype esantys melioracijos įrenginiai (drenažas, jame paklotas drėkinimo tinklas su funkciniais jų įrenginiais), išskyrus šios Koncepcijos 2 punkte nurodytus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos įrenginius, laikomi žemės sklypo priklausiniais ir yra žemės sklypo savininko nuosavybė.
29. Įstatymo III skyriuje bus nustatytos melioruotos žemės naudotojų teisės ir pareigos, suteikta jiems teisė dalyvauti svarstant žemės melioravimo programas ir projektus, reikalauti atlikti melioracijos darbų valstybinę ekspertizę, nustatyta pareiga atlyginti nuostolius, padarytus dėl melioracijos įrenginių sugadinimo, taip pat žemės savininkų pareiga leisti įrengti jų žemėje melioracijos įrenginius, kurių reikia kitų savininkų žemei melioruoti.
30. Įstatymo IV skyriuje bus reglamentuotas melioracijos įrenginių projektavimas, naudojimas, apsauga, melioracijos darbų organizavimas, atlikimas ir valdymas. Melioracija bus planuojama, jos projektai bus rengiami pagal patvirtintus teritorinio planavimo, melioracijos norminius dokumentus, laikantis statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimų; numatyta, kad valstybei priklausančių melioracijos įrenginių projektavimą, naudojimą ir apsaugą organizuos savivaldybės; nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija rengs melioracijos programas, nustatys melioracijos prioritetus, rengs ir tvirtins norminius aktus melioracijos klausimais, atliks melioracijos darbų ir įrenginių valstybinę priežiūrą, nustatys ekspertizės ir melioracijos kadastro atlikimo tvarką.
31. Įstatymo V skyriuje bus nustatyti lėšų melioracijos įrenginiams prižiūrėti, remontuoti ir rekonstruoti šaltiniai: tikslinės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos valstybei nuosavybės teise priklausantiems įrenginiams prižiūrėti, remontuoti ir rekonstruoti, melioruotos žemės naudotojų bendrai sukauptos lėšos melioracijos įrenginių statybos, remonto, rekonstravimo investicijų projektams vykdyti, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir savivaldybių lėšos.