LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1995 m. lapkričio 20 d. Nr. 610
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 51 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1298 9 punktu, tvirtinu Teisės medicinos ekspertizės darymo nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos
1995 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 610
TEISĖS MEDICINOS EKSPERTIZĖS DARYMO
N U O S T A T A I
Bendrieji nuostatai
1. Teisės medicinos ekspertizė daroma laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso, Civilinio, Civilinio proceso bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksų, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir šių nuostatų.
2. Teisės medicinos ekspertizė daroma remiantis kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.
3. Teisės medicinos ekspertizės kompetencijai priklauso:
3.3. Gyvų asmenų ekspertizė, nustatant jiems padarytų sužalojimų sunkumą ir pobūdį, lytines būkles, amžių, lytį, netekto darbingumo procentą, sveikatos būklę.
4. Teisės medicinos ekspertai taip pat gali būti kviečiami:
Teisės medicinos ekspertizės organizavimas
5. Teisės medicinos ekspertizę daro Valstybinės teisės medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos etatiniai teisės medicinos ekspertai, ekspertinių padalinių vedėjai ir viršininkai, direktorius ekspertiniam darbui ir generalinis direktorius.
6. Teisės medicinos ekspertizę skiriantis kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas ekspertais gali pakviesti ir kitus asmenis, kurių specialių žinių reikia spręsti ekspertizei keliamus klausimus.
Teisės medicinos ekspertizės darymas
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksus daromos pirminės, papildomos ir pakartotinės ekspertizės:
8.1. Papildoma teisės medicinos ekspertizė skiriama, kai pirminės ekspertizės aktas yra nepilnas arba nepakankamai aiškus. Tokią ekspertizę daro tas pats ekspertas, kuris darė pirminę ekspertizę, ar kitas ekspertas.
9. Komisijinė teisės medicinos ekspertizė paprastai daroma šiais atvejais:
10. Pakartotinės teisės medicinos ekspertizės paprastai daromos Valstybinės teisės medicinos tarnybos centrinėje įstaigoje.
11. Kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas, skirdamas bet kurią iš teisės medicinos ekspertizių, nutarime ar nutartyje gali nurodyti ekspertą ar ekspertus, kuriems pavedama daryti ekspertizę. Kai nutarime ar nutartyje tokio nurodymo nėra, ekspertą(-us) skiria ekspertizę darančio padalinio vadovas, o skiriant pakartotinę ar kitokią komisijinę ekspertizę – Tarnybos generalinis direktorius arba ekspertinio darbo direktorius.
12. Darant teisės medicinos ekspertizę turi teisę dalyvauti:
12.1. Ekspertizę paskyręs kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas. Apie ekspertizės darymo laiką jį privalo informuoti ekspertas, o neatvykus nurodytu laiku, ekspertizė daroma jam nedalyvaujant.
13. Priimant į darbą teisės medicinos ekspertas supažindinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų straipsniais apie eksperto teises ir pareigas ir pasirašytinai įspėjamas už žinomai melagingos išvados davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamą straipsnį.
15. Teisės medicinos ekspertas privalo:
15.2. Kviečiamas atvykti apklausai pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą dalyvauti teismo posėdyje ekspertu. Į teismo posėdį paprastai kviečiamas teisės medicinos ekspertas, daręs pirminę, papildomą arba pakartotinę ekspertizę, ir tik išimtiniais atvejais, kai toks ekspertas nedirba, išvykęs ar ilgesnį laiką serga, gali būti kviečiamas kitas ekspertas.
15.3. Kviečiamas atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą dalyvauti specialistu tardymo veiksmuose.
15.5. Informuoti apie esminius pateiktos ekspertizei medžiagos įforminimo trūkumus, galinčius turėti įtakos tyrimui.
15.6. Pranešti apie naujų objektų ar požymių suradimą bei kitus faktus, liudijančius, jog būtina išplėsti tyrimo objektus, ar pavesti ekspertizę daryti kitų specialybių ekspertams arba atsisakyti daryti ekspertizę.
15.8. Negarsinti parengtinio tardymo duomenų be paskyrusio ekspertizę pareigūno ar institucijos leidimo.
16. Teisės medicinos ekspertas turi teisę:
16.2. Kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo leidimu dalyvauti apklausoje bei atliekant kitus tardymo veiksmus ir pateikti apklausiamiesiems klausimų dėl ekspertizės dalyko.
16.3. Prašyti kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar teismą pateikti jam papildomą medžiagą, kuri reikalinga išvadai duoti.
16.4. Prašyti teisėjo ar teismo apriboti jo dalyvavimo teisme laiką tiek, kiek reikia ištirti įrodymams, turintiems reikšmės išvadai duoti.
16.5. Atsisakyti duoti išvadą, kai pateikti klausimai nėra jo kompetencija arba pateiktos ekspertizei medžiagos nepakanka išvadai duoti, arba atsakyti į klausimą nėra moksliškai pagrįstos metodikos.
16.6. Savo iniciatyva nurodyti išvadoje nustatytas darant ekspertizę aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų.
16.7. Įstatymo nustatyta tvarka apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.
16.8. Konsultuoti kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar teismą ar kitus asmenis siekiant, kad nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę ar prašyme duoti specialisto išvadą teisingai būtų suformuluoti klausimai ekspertui ir pateikta būtina medžiaga jiems spręsti.
17. Teisės medicinos ekspertas neturi teisės:
17.2. Savarankiškai rinkti ir imti medžiagą, reikalingą ekspertizei, bet nepateiktą jam įstatymų nustatyta tvarka.
17.3. Saugoti baudžiamosios, civilinės ar administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje daroma ekspertizė, medžiagą netarnybinėse patalpose.
17.4. Savarankiškai kviesti proceso dalyvius ir kitus asmenis duoti paaiškinimų dėl ekspertizės dalyko.
19. Jeigu Tarnybos generalinis direktorius, ekspertinio darbo direktorius ar padalinio vadovas, tikrindami ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, nustato, kad ekspertizė padaryta neišsamiai ar pažeidžiant ekspertizės darymo metodiką ir tai gali būti klaidingos ar netikslios išvados priežastimi arba kad ji neteisingai įforminta, ekspertizės aktą grąžina ekspertui reikalingiems pakeitimams, papildymams bei patikslinimams padaryti. Jeigu ekspertas su tuo nesutinka ir raštu pareiškia, kad jo išvada yra teisinga, ekspertizė pavedama daryti keliems kitiems ekspertams dalyvaujant ekspertizę dariusiam ekspertui.
20. Už ekspertizių darymo tvarkos pažeidimą ir nesąžiningą eksperto pareigų atlikimą, neužtraukiantį baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, ekspertai gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn.
Teisės medicinos ekspertizės aktas
22. Visų rūšių teisės medicinos ekspertizės darymo rezultatai įforminami teisės medicinos ekspertizės aktu.
23. Kai teisės medicinos ekspertas dalyvauti tardymo veiksmuose kviečiamas kvotos, tardymo ar teismo pavedimu, gali būti parašoma teisės medicinos specialisto išvada.
24. Teisės medicinos ekspertizės akto ar specialisto išvados tituliniame lape ekspertas privalo pasirašyti įspėjimą apie žinomai melagingos išvados davimą.
25. Aktą sudaro trys dalys – įvadinė, tiriamoji ir išvada.
25.1. Akto įvadinėje dalyje turi būti nurodyta ekspertizės darymo laikas ir vieta; kuo remiantis daroma ekspertizė, pažymint nutarimo (nutarties) parašymo ir gavimo datas; eksperto vardas ir pavardė, užimamos pareigos, darbo stažas, kvalifikacinė kategorija, mokslinis laipsnis ir vardas; tiriamojo(-sios) vardas, pavardė, amžius ir gyvenamoji vieta, o darant ekspertizę pagal bylos medžiagą – bylos numeris ir pavadinimas. Prieš įvykio aplinkybes įrašomi nutarime (nutartyje) ekspertui pavesti išspręsti klausimai. Įvykio aplinkybėse pateikiami pagrindiniai duomenys apie įvykį. Tiriant nukentėjusius asmenis užrašomi nusiskundimai ir papildomos žinios apie buvusį įvykį. Po to aprašomas medicinos dokumentų turinys ir ekspertizei būtini bylos duomenys.
25.2. Akto tiriamojoje dalyje turi būti aprašoma išsami tyrimo eiga: nurodoma tyrimo objektų įpakavimo ir objektų būklė, jų apžiūros rezultatai; kokius objektus tyrė ir kokius darė tyrimus; kokie tyrimo metodai ir priemonės buvo taikomos; ekspertinio eksperimento atlikimo sąlygos; kokiais norminiais dokumentais – nutarimais, įsakymais, instrukcijomis (nurodomi jų rekvizitai) vadovavosi ekspertas spręsdamas pateiktus klausimus; tardymo veiksmų (apklausų, apžiūrų, eksperimentų ir kt.) rezultatai, jeigu jie turėjo reikšmės išvadai pagrįsti; ekspertinis atskirų tyrimo etapų ir visų gautų rezultatų įvertinimas, kaip pagrindas atitinkamoms ekspertizės išvadoms formuluoti.
Jei tiriant objektas buvo sunaikintas ar sugadintas, tai nurodoma tiriamojoje ekspertizės akto dalyje. Jeigu padarytos pakartotinės ekspertizės išvada nesutampa su pirminės ekspertizės išvada, tiriamojoje akto dalyje nurodomos skirtumo priežastys.
Po to įrašomos papildomų tyrimų aktų išvados, nurodant šių aktų gavimo datas. Lavono ekspertizės akte po papildomų tyrimų duomenų rašoma teisės medicinos diagnozė.
25.3. Ekspertizės akto išvadoje atsakymai į pateiktus klausimus formuluojami jų išdėstymo įvadinėje dalyje tvarka. Į kiekvieną iš pateiktų klausimų turi būti atsakyta iš esmės arba nurodyta, kad negalima to padaryti. Išvados eksperto iniciatyva spręstais klausimais išdėstomos išvados pabaigoje. Visi atsakymai turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai, o kiekvienas išvados teiginys turi būti pagrįstas objektyviais tyrimo metu gautais duomenimis ir motyvuotas.
26. Tais atvejais, kai išvados negalima suformuluoti be tyrimų rezultatų, išdėstytų tiriamojoje dalyje ir išsamiai atsakančių į pateiktą (arba ištirtą eksperto iniciatyva) klausimą detalaus aprašymo, duodama nuoroda į ekspertizės akto tiriamąją dalį.
27. Ekspertizės akto išvadoje turi būti nurodomos priežastys, kodėl negalima buvo atsakyti į atskirus pateiktus klausimus.
28. Ekspertizės aktas turi būti suprantamas ir ne specialistams, o specialūs terminai turi būti paaiškinti.
29. Tyrimo procesas paprastai iliustruojamas fotonuotraukomis ar (ir) schemomis, kurie pridedami prie ekspertizės akto, o akte pateikiamos nuorodos į juos.
30. Kai darant ekspertizę dalyvauja keletas ekspertų, ekspertizės aktą pasirašo visi ekspertai. Tais atvejais, kai ekspertų nuomonės skirtingos, kiekvienas ekspertas parašo ekspertizės aktą atskirai.
31. Teisės medicinos ekspertizės aktas bei specialisto išvada rašomi 2 egzemplioriais. Pirmasis jų perduodamas ekspertizę skyrusiai institucijai, o antrasis saugomas ekspertiniame padalinyje 25 metus.
32. Komisijinės ar kompleksinės ekspertizės akto surašoma tiek egzempliorių, kiek reikia nusiųsti paskyrusiai ekspertizę institucijai ir kiekvienam struktūriniam padaliniui, kurio darbuotojai dalyvavo darant šią ekspertizę.
33. Ekspertizės aktas arba specialisto išvada turi būti baigti ne vėliau kaip per 3 dienas po visų papildomų tyrimų gavimo, jei tokie tyrimai buvo reikalingi, tačiau ne vėliau kaip per mėnesį nuo visos medžiagos būtinos daryti ekspertizę gavimo dienos.