LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS 2004–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 8 d. Nr. IX-2110
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 55-1520; 2004, Nr. 39-1270) 5 straipsnio nuostatomis, remdamas Vyriausybės pastangas vykdyti narkotikų kontrolę ir narkomanijos prevenciją, nutaria:
1 straipsnis.
2 straipsnis.
3 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110
NACIONALINĖ NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS 2004–2008 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionaline narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programa (toliau – Programa) siekiama įgyvendinti nuostatas, išdėstytas:
1.1. Susitarime dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančiame Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį (Žin., 2002, Nr. 83-3553);
1.2. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatyme (Žin., 1999, Nr. 55-1764; 2002, Nr. 102-4547);
1.3. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme (Žin., 1998, Nr. 8-161);
1.4. 1988 metų Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (Žin., 1998, Nr. 38-1004);
1.6. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 33-807; 1999, Nr. 66-2129; 2001, Nr. 71-2523; 2002, Nr. 95-4090; 2003, Nr. 38-1685);
1.7. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatyme (Žin., 1997, Nr. 30-711; 2003, Nr. 38-1712);
1.8. Jungtinių Tautų 1961 metų Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje (Žin., 2001, Nr. 51-1768);
1.9. Jungtinių Tautų 1971 metų psichotropinių medžiagų konvencijoje (Žin., 2001, Nr. 50-1743);
1.10. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2002 m. gegužės 10 d. Specialiosios sesijos vaikų klausimais veiksmų plane;
2. Pastarąjį dešimtmetį narkomanijos plitimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui, išlieka socialiai nepriimtinas reiškinys, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis, mažinantis gyventojų saugumą, keliantis realią grėsmę gyventojų sveikatai.
3. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija gali būti sėkminga, jeigu joje aktyviai dalyvauja visi socialiniai subjektai – sveikatos apsaugos, švietimo ir ugdymo, socialinės apsaugos, teisėsaugos institucijos, kitos viešojo administravimo institucijos, savivaldybių institucijos, verslo bendruomenė, visuomeninės organizacijos ir individualūs asmenys. Ši veikla turi būti koordinuota, paremta mokslu bei praktika.
II. ESAMA BŪKLĖ
4. Plintanti narkomanija yra viena aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, didėjanti narkotikų pasiūla bei paklausa lemia narkomanijos plitimą ir su tuo susijusį nusikalstamumą. Daugėja vartojančių narkotikus asmenų, ypač tarp jaunimo. Narkotinės medžiagos plinta laisvės atėmimo vietose, neteisėta narkotikų apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi nusikalstamo pasaulio tarptautiniai narkotikų verslo ryšiai, neteisėtoje apyvartoje pastebimas pramoniniu būdu gaminamų psichotropinių vaistinių medžiagų plitimas, sintetiniai narkotikai gaminami Lietuvoje esančiose nelegaliose laboratorijose. Narkotinės medžiagos per Lietuvą tranzitu gabenamos į kitas šalis.
5. Europos Tarybos vykdomo projekto dėl alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenimis, Lietuvoje 1995 m. nelegalius narkotikus bandė 3,2 proc. 15–16 metų moksleivių. 1999 metais šis rodiklis išaugo iki 15,5 proc. (5 kartus). 2003 metais narkotikų vartojimas tarp 15–16 metų moksleivių stabilizavosi ir sudaro 15,6 proc. Tam turėjo įtakos vykdomos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 m. programos priemonės mokyklose ir bendruomenėje.
Lyginant 1999 m. ir 2003 m. duomenis, tarp 15–16 metų moksleivių 3 kartus sumažėjo heroino vartojimas, tačiau daugiau vartojama kanapių preparatų ir amfetamino. Tyrimas atskleidė didėjančias alkoholio, tabako bei raminamųjų ir migdomųjų preparatų vartojimo tendencijas.
6. Nors Lietuvoje moksleiviai narkotikų vartoja mažiau nei kaimyninėse šalyse, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2002 m. pranešime apie narkotikų situaciją Rytų ir Centrinės Europos šalyse pažymima, kad narkotikų vartojimas nuo 1995 m. iki 1999 m. Rytų ir Centrinės Europos šalyse padidėjo 2 kartus, Lietuvoje – 5 kartus.
7. Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama vis daugiau narkomanija sergančių asmenų. Sveikatos priežiūros įstaigose registruoti tik tie nuo narkotikų priklausomi asmenys, kurie kreipėsi dėl gydymo arba buvo nustatyti kitomis aplinkybėmis. Tikslus sergančiųjų narkomanija skaičius nėra žinomas, nes jų registravimo duomenys ne visada sutampa su faktiniais duomenimis. Sveikatos priežiūros įstaigose 2002 m. buvo užregistruoti 70 144 priklausomybės ligoniai, iš jų – 4405 narkomanai (2001 m. – 4087). Dėl gydymosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms 2002 m. į sveikatos priežiūros įstaigas pirmą kartą kreipėsi 471 asmuo (2001 m. – 653). Palyginti su 2001 m., asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2002 m. registruotų asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičius padidėjo 15–19 metų amžiaus grupėje 0,3 proc., 20–24 metų – 1,1 proc. Tarp registruotų nuo narkotikų priklausomų asmenų vieną penktadalį sudaro moterys, keturis penktadalius – vyrai.
8. Narkomanija yra jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių liga. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2002 m. užregistruota 0,1 proc. narkotikus vartojančių asmenų iki 14 metų, 11,6 proc. – 15–19 metų, 29,1 proc. – 20–24 metų, 36,2 proc. – 25–34 metų, 23 proc. – vyresni nei 35 metų.
9. 2002 m. 79,4 proc. registruotų narkomanų vartojo opioidus, 11,7 proc. registruotų narkomanų vartojo kelių rūšių narkotikus, 2,2 proc. asmenų buvo registruoti dėl priklausomybės nuo raminamųjų ir migdomųjų vaistų. Klijais, lakiosiomis medžiagomis svaiginosi 3,5 proc. registruotų asmenų. Haliucinogenus vartojo 0,2 proc. asmenų, kokainą – 0,1 proc. asmenų.
10. Ambulatorinė pagalba sergantiesiems priklausomybės ligomis yra teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, psichikos sveikatos centruose arba psichiatrijos kabinetuose, esančiuose pirminės asmens sveikatos priežiūros centruose, privačiose gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti tokią pagalbą. 2003 m. Lietuvoje veikė 62 psichikos sveikatos centrai. Stacionarinę pagalbą priklausomybės ligomis sergantiems asmenims nuo 2002 m. teikia 5 specializuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priklausomybės ligų centrai. Būtinoji (skubi) pagalba teikiama pacientams komos atvejais apsinuodijus narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, esant abstinencijai ar psichozinei simptomatikai, hospitalizuojant į asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančius reanimacijos skyrius ir (ar) toksikologijos skyrius. Pirmąją būtinąją pagalbą suteikia greitosios medicinos pagalbos medikai. Šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno specializuoto skyriaus paaugliams ir vaikams.
11. Šalyje yra nedaug stacionarių narkomanų reabilitacijos bendruomenių. 2003 m. veikė apie 20 ilgalaikės reabilitacijos ir dienos centrų asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis. Ilgalaikėse reabilitacijos įstaigose per metus gali reabilituotis apie 200 sveikstančių asmenų. Šis skaičius neatitinka reabilitacijos poreikio, todėl būtina plėsti reabilitacijos paslaugas. Ypač aktuali yra specializuota reabilitacija nepilnamečiams ir moterims. Pakaitinės terapijos metadonu programos taikomos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Druskininkuose.
12. Lietuvoje 2002 m. užregistruota 40 mirties atvejų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu (2001 m. – 49): dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis – 12,5 proc. (5 atv.), savižudybės – 12,5 proc. (5 atv.), dėl infekcinių ligų – 7,5 proc. (3 atv.), dėl somatinių ligų – 5 proc. (2 atv.), dėl nelaimingų atsitikimų – 2,5 proc. (1 atv.), dėl nenustatytos priežasties – 60 proc. (24 atv.).
13. Lietuvoje dažniausias ŽIV plitimo kelias yra intraveninių narkotikų vartojimas. 2003 m. birželio mėn. Lietuvoje buvo užregistruoti 798 ŽIV infekuoti asmenys (725 – vyrai, 73 – moterys), iš kurių 56 sirgo AIDS, 47 iš jų mirė.
14. 2002 m. užregistruoti 274 (2001 m. – 382) ūminio virusinio B hepatito atvejai. 2002 m. iš visų susirgusiųjų 26,3 proc. užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus.
15. Narkotikų vartojimo atvejų nustatyta tarp privalomosios karo tarnybos karių. 2002 m. buvo testuoti 433 privalomosios karo tarnybos kariai. 10 karių (2,3 proc.) testo rezultatas buvo teigiamas, 9 kariai dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms buvo komisuoti ir gydomi sveikatos priežiūros įstaigose. Visi jie narkotikus pradėjo vartoti iki pašaukimo į karo tarnybą. 74 kariai priskirti priežiūros grupei dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo.
16. Pastaruoju metu Lietuvoje didėja narkotikų pasiūla ir mažėja narkotikų kainos, dėl to narkotikai tampa prieinamesni. Vis didesnę narkotikų verslo dalį kontroliuoja organizuotos nusikalstamos grupės, kurios iš šio nelegalaus verslo gaudamos didelį pelną toliau didina savo įtaką bei plečia šį verslą.
Per pastaruosius penkerius metus nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, skaičius išaugo 1,5 karto. 2003 m. Lietuvoje užregistruotos 1029 nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta (2002 m. – 937 nusikaltimai). Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, 2003 m. sudarė 1,2 proc. visų šalyje registruotų nusikalstamų veikų.
17. Kasmet vis daugiau Lietuvos piliečių įsitraukia į tarptautinį organizuotą narkotikų verslą. 2001 m. už neteisėtą narkotikų apyvartą užsienyje buvo sulaikyti 68 Lietuvos piliečiai, 2002 m. – 113, 2003 m. – 116. Pastaruoju metu Lietuvos piliečiai vis dažniau sulaikomi ne tik kaip kurjeriai, pervežantys narkotikus, bet ir kaip neteisėto narkotikų verslo organizatoriai.
18. Iš narkotinių medžiagų Lietuvoje labiausiai paplitęs aguonų ir kanapių preparatų bei heroino vartojimas. Šių narkotikų populiarumą lemia tai, kad aguonų preparatai gaminami iš vietinės žaliavos, todėl nėra brangūs. Kanapių vartojimas ypač populiarus tarp paauglių dėl susidariusios klaidinančios nuomonės, kad jų rūkymas nedaro žalos žmogaus sveikatai. Mažas aguonų ir kanapių preparatų kainas taip pat lemia didelė šių narkotikų pasiūla.
19. Pastaraisiais metais neteisėtoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų rinkoje didėja sintetinių narkotikų – amfetaminų grupės preparatų (amfetamino, MDMA, metamfetamino), haliucinogenų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (efedrino) apyvarta.
20. Įsteigus Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kovos su narkotikais padalinius, išaiškinama daugiau nusikaltimų, susijusių su neteisėtu narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimu per valstybės sieną. 2003 m. dėl narkotikų kontrabandos pradėta 15 ikiteisminių tyrimų (2002 m. iškelta 14 baudžiamųjų bylų). Dauguma narkotikų kontrabandos atvejų nustatyta glaudžiai bendradarbiaujant policijos, muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kitų teisėsaugos institucijų pareigūnams.
21. Narkotikų plitimą laisvės atėmimo vietose lemia įprotis vartoti narkotikus dar būnant laisvėje, režimo neužtikrinimas, nepakankamas nuteistųjų užimtumas, vidinio ir išorinio pataisos įstaigų saugumo neužtikrinimas. Laisvės atėmimo vietose 2002 m. buvo užregistruota 113 narkotikų sulaikymo atvejų. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys yra visuotinai pripažinti didelės rizikos grupe narkotinių medžiagų vartojimo bei platinimo atžvilgiu. Laisvės atėmimo vietų dispanserio įskaitoje dėl narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo 2003 m. liepos 1 d. buvo užregistruoti 1194 asmenys, t. y. 12,0 proc. visų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų. Laisvės atėmimo vietose stebimos jaunų asmenų potraukio vartoti narkotines medžiagas didėjimo tendencijos. Daugiau negu pusė nuteistųjų yra jaunesni nei 30 metų. Dažniausiai narkotikai vartojami intraveniniu būdu, todėl susidaro palankios sąlygos plisti transmisinėms ligoms.
III. NARKOMANIJOS ATSIRADIMO IR PLITIMO VEIKSNIAI
22. Pažymėtini šie pagrindiniai narkomanijos atsiradimo ir plitimo veiksniai:
22.1. socialinės-ekonominės sąlygos: aukštas nedarbo lygis, žmonių neužimtumas, išsilavinimo stoka, žemas pragyvenimo lygis;
22.2 nepakankamas informuotumas apie narkotikų vartojimo padarinius, didelis alkoholio vartojimo lygis (apsvaigimas nuo alkoholio dažnai būna narkotikų vartojimo priežastis arba sąlyga);
22.3. šeimos, ugdymo įstaigų, specializuotų priežiūros ir teisių apsaugos įstaigų socialinės kontrolės ir priežiūros stoka: daugelis vaikų, ypač iš sunkiai materialiai besiverčiančių šeimų, turi menkas saviraiškos galimybes, ir tai sudaro sąlygas nepilnamečiams įsitraukti į socialiai nepriimtiną veiklą;
22.4. ribotos valstybės galimybės teikti pakankamą socialinę pagalbą, sveikatos priežiūros, neformalaus ugdymo, reabilitacijos paslaugas labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, rizikos grupėms, priklausomybės ligomis sergantiems asmenims;
22.5. motyvacijos stoka, moralės normų devalvacija, neigiamai veikianti vaikų ir jaunimo auklėjimo ir ugdymo sistemos efektyvumą;
22.6. nepakankamas valstybės institucijų, tiesiogiai susijusių su narkomanijos prevencija ir narkotikų kontrole, finansavimas;
22.7. nepakankamai efektyvi teisėsaugos institucijų veikla narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje neleidžia visiškai įgyvendinti atsakomybės neišvengiamumo principo;
22.8. urbanizacija, regioniniai skirtumai, didėjantis socialinis visuomenės mobilumas lemia ryšių su artimiausia aplinka (šeimos, giminystės, kaimynystės) silpnėjimą, o kartu silpnėja ir socialinė kontrolė, daugėja galimybių narkomanijai plisti;
IV. NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS VEIKLOS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS
23. Iki 2004 m. vykdoma narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos veikla rėmėsi Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programos nuostatomis. Šios programos organizavimas nebuvo pakankamai nuoseklus ir sistemiškas, koordinuotas ir kontroliuojamas. Pagrindinės priežastys:
23.1. netolygus ir nepakankamas įgyvendinamos programos priemonių, skirtų atskiroms narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės problemoms spręsti, koordinavimas bei finansavimas, Programos įgyvendinimo priemonių planuose numatomos priemonės dažnai būdavo deklaratyvaus pobūdžio, neefektyvios ir neorientuotos į nuolatinę veiklą narkomanijos prevencijos srityje;
23.2. nenustatyti Programos veiksmingumo bei finansavimo vertinimo kriterijai, nevykdomas rengiamų teisės aktų, programų rezultatų vertinimas, ne visada finansuojamos prioritetinės priemonės ar dėl nepakankamo finansavimo jos įgyvendinamos tik iš dalies ir neveiksmingai;
23.3. nepakankamas valstybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas įgyvendinant narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemones, nepakankamai panaudojamos valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kitų narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės subjektų galimybės;
23.4. nepakankamai gerai organizuota narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veikla apskrityse ir savivaldybėse;
23.5. narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės klausimai sprendžiami siaurame žinybiniame rate, neįvertinant socialinių partnerių paramos. Nenumatomas lėšų ir materialinių išteklių, organizacinių veiklos galimybių kooperavimas;
23.6. narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės įgyvendinimas regioniniu lygiu įstatymų nereglamentuotas, apskričių viršininkai neturi tiesioginių įpareigojimų vykdyti šią veiklą. Nepakankama visuomenės parama ir iniciatyva, neskiriama dėmesio jaunimo laisvalaikio ir kitų veiklos rūšių organizavimui siekiant užtikrinti fizinę ir dvasinę jaunimo sveikatą.
V. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
24. Strateginis Programos tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires ir veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, padidinti narkomanijos prevencijos Lietuvoje veiksmingumą.
25. Taktiniai Programos tikslai yra:
25.2. sukurti bendrą narkomanijos ankstyvos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistemą siekiant padėti asmenims, priklausomiems nuo narkotikų;
25.3. sumažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartą;
26. Svarbiausi Programos uždaviniai:
26.1. formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, ypač rūpintis narkomanijos prevencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo, diegti vaikams ir jaunimui sveiko gyvenimo vertybines nuostatas;
26.2. plėtoti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos prevenciją bei narkotikų kontrolę, visuomeninių organizacijų ir bendruomenės tarpusavio bendradarbiavimą;
26.3. skatinti savivaldybių ir regionų valdymo institucijų iniciatyvas sprendžiant narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės problemas;
26.4. gerinti teisėsaugos institucijų veiklą siekiant mažinti narkotikų pasiūlą ir apsunkinant jų prieinamumą;
26.5. plėtoti objektyvios narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės informacijos rinkimo ir analizės sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus;
26.6. skatinti tarptautinį bendradarbiavimą narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės srityje, pagrįstą regioniniais ir nacionaliniais projektais bei programomis;
26.7. užtikrinti pinigų, gautų iš neteisėtos narkotikų apyvartos, plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą;
26.8. užtikrinti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos prevenciją bei narkotikų kontrolę, efektyvų valdymą, kontrolę bei tarpusavio veiksmų koordinavimą;
VI. PROGRAMOS PRINCIPAI
27. Programos efektyvumas gali būti užtikrintas, jei vadovaujamasi šiais pagrindiniais principais:
27.1. atvirumo principas. Programa atvira visų Lietuvos piliečių, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, tarptautinių bendrijų veiklai, atitinkančiai jos nuostatas;
27.2. aprūpinimo užtikrinimo principas. Programa įgyvendinama bendromis įvairių valstybės ir visuomeninių institucijų pastangomis ir lėšomis, užtikrinant tinkamą politinį, organizacinį, finansinį, materialinį, informacinį, mokslinį, profesinį palaikymą;
27.3. kompleksiškumo principas. Programos priemonės planuojamos ir vykdomos kompleksiškai, darant poveikį ne atskiriems narkomanijos plitimą lemiantiems veiksniams, o visam jų kompleksui;
27.4. efektyvumo ir ekonominio pagrįstumo principas. Nustatant numatomų vykdyti priemonių ekonominį pagrįstumą, vertinamas jų poveikio efektyvumas, priemonės vykdymo išlaidos, tikėtina jos vykdymo ekonominė nauda. Prioritetas teikiamas labiausiai ekonominiu ir efektyvumo požiūriu pagrįstoms priemonėms;
27.5. veiklos lankstumo ir novatoriškumo principas. Programos įgyvendinimo priemonės planuojamos atsižvelgiant į besikeičiančias narkomanijos paplitimo tendencijas, prognozes, kitų šalių geriausios praktikos pavyzdžius, taikant naujas narkomanijos plitimo mažinimo poveikio formas;
27.6. tęstinumo principas. Įvertinant tai, kad narkomanija yra nuolatinio pobūdžio socialinis reiškinys, narkomanijos prevencija ir kontrolė turi būti vykdoma nuolat, periodiškai atnaujinant Programą bei jos įgyvendinimo priemonių planą;
27.7. mokslinio pagrįstumo. Narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės priemonės turi būti pagrįstos moksliškai, vykdomos tik esant pakankamai racionalių mokslinių argumentų, rodančių tikėtiną šių priemonių veiksmingumą;
VII. VALSTYBĖS POLITIKA NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS SRITYJE
28. Valstybė koordinuoja ir vykdo šias politikos kryptis, orientuotas į narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės uždavinių įgyvendinimą:
28.1. teisės aktų leidybos politika. Tobulinama narkomanijos prevenciją ir kontrolę reglamentuojanti teisinė bazė, vertinamas narkomanijos prevenciją ir narkotikų kontrolę reglamentuojančių teisės aktų efektyvumas. Ypač daug dėmesio skiriama teisės aktų, reglamentuojančių neteisėtos narkotikų apyvartos, organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo prevenciją, rengimui ir tobulinimui derinant juos su Europos Sąjungos teise, Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Tarybos reikalavimais. Tobulinant teisės aktus siekiama sudaryti sąlygas plačiau taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą asmenims, nuteistiems už neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybą bei platinimą dideliais kiekiais, ir šio verslo organizatoriams. Siekiama sukurti ir įdiegti teisinę bazę, leidžiančią asmenims, priklausomiems nuo narkotikų, baudžiamąją atsakomybę už nesunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, pakeisti priklausomybės ligų gydymo, reabilitacijos ir socialinės adaptacijos programomis su griežta teisėsaugos institucijų kontrole;
28.2. švietimo politika. Vaikams ir jaunimui diegiamos esminės žmogiškosios vertybės, ugdoma pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmas, pagarba kultūrai, socialinėms ir dvasinėms vertybėms. Siekiama sukurti teisinio vaikų ir šeimų švietimo sistemą, teikiant prioritetus vaikų teisiniam švietimui ugdymo įstaigose, vaikų ir šeimų teisiniam švietimui per visuomenės informavimo priemones, alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojimo propagavimui;
28.3. sveikatos apsaugos politika. Užtikrinamas kuo platesnis ankstyvo vaikų (moksleivių) psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo taikymas ir diegiamos prevencinės priemonės. Siekiama, kad visi narkomanija sergantys asmenys gautų reikiamą psichologinę, medicinos pagalbą, būtų vykdoma su narkomanija susijusių infekcinių ligų plitimo prevencija, plėtojamas žemo slenksčio priemonių taikymas. Tuo tikslu remiama įvairios kilmės abstinencijos būklių korekcija – detoksikacija, prioritetą teikiant greitoms ir veikmingoms metodikoms, sudaromos sąlygos norinčių pasveikti asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, medicininei ir socialinei reabilitacijai plėtoti;
28.4. užimtumo ir socialinė politika. Rūpinamasi jaunimo mokymusi ir užimtumu, sudaromos sąlygos įgyvendinti konstitucinę vaikų teisę ir pareigą mokytis. Organizuojamas šeimų socialinis, pedagoginis, medicininis, teisinis ir kitoks švietimas, skatinamas vaikų bei jaunų asmenų įtraukimas į visuomeninę veiklą bei sveiką gyvenseną, plėtojamas teikiamų socialinių paslaugų tinklas asmenims, kurie yra socialiai pavojingoje (rizikos) situacijoje;
28.5. baudžiamoji politika. Siekiama optimizuoti operatyvinę veiklą ir baudžiamąjį procesą, kad nusikalstamos veikos būtų atskleidžiamos ir tiriamos greitai ir kokybiškai, visiškai įgyvendinami teisėtumo ir bausmės neišvengiamumo principai. Griežtintina baudžiamoji atsakomybė už neteisėto narkotikų verslo organizavimą ir narkotinių medžiagų platinimą nepilnamečiams. Siekiama sukurti teisinę bazę, leidžiančią asmenims, sergantiems narkomanija, už nesunkius nusikaltimus skirti minimalias bausmes ir sudaryti sąlygas šiems asmenims gydytis, taip pat sudaryti sąlygas, kad taikant lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą būtų atsižvelgiama į nuteistojo dalyvavimą gydymo nuo narkomanijos programose.
VIII. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
29. Siekiant kuo platesnio tarptautinio sutarimo dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės principų bei formų, aktyviai bendradarbiaujama su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (EMCDDA), Europolu, Interpolu, Jungtinių Tautų tarptautiniu narkotikų kontrolės komitetu (INCB), kitomis tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujama šiam tikslui skirtuose tarptautiniuose renginiuose, siekiama kuo daugiau panaudoti narystės tarptautinėse organizacijose teikiamas galimybes, perimti teigiamą kitų valstybių narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės patirtį. Plečiamas visų lygių tarptautinis bendradarbiavimas skatinant narkomanijos prevenciją ir narkotikų kontrolę vykdančių institucijų ir jų atstovų tiesioginių ryšių su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis plėtrą.
IX. PRIORITETINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS KRYPTYS
30. Atsižvelgiant į esamą narkomanijos Lietuvoje situaciją ir įgyvendinant narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką bei principus, išskiriamos šios prioritetinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės kryptys:
30.3. asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija;
PIRMINĖ NARKOMANIJOS PREVENCIJA TARP VAIKŲ IR JAUNIMO
31. Pirminė narkomanijos prevencija derinama su alkoholio ir tabako vartojimo prevencija, grindžiama darniu ugdymu šeimoje, mokykloje, bendruomenėje ir vykdoma šiomis pagrindinės kryptimis:
31.1. skatinant ir remiant bendruomenės vykdomus narkomanijos prevencijos projektus, nevyriausybinių organizacijų ir savitarpio pagalbos grupių veiklą;
31.2. didinant savivaldybių vaidmenį planuojant ir koordinuojant socialinę paramą šeimoms, gerinant vaikų teisių apsaugą, įgyvendinant teisėsaugos prevencines priemones;
31.3. įtraukiant į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planus kursą apie narkotinių medžiagų, alkoholio bei tabako žalą žmogaus sveikatai bei visuomenei, taip pat ugdant moksleivių socialinį atsparumą narkotikų vartojimui, plėtojant popamokinę veiklą bei vaikų užimtumą;
NETEISĖTOS NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ PASIŪLOS MAŽINIMAS
32. Neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimas vykdomas šiomis pagrindinėmis kryptimis:
32.1. įgyvendinant Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų nustatytus teisėtos ir neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolės reikalavimus;
32.2. gerinant operatyvinės veiklos subjektų tarpusavio sąveiką tiriant nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis;
32.3. stiprinant valstybės sienos apsaugą, tobulinant tikrinimo pasienyje procedūras, taip užkertant kelią narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neteisėtai patekti į Lietuvą;
32.4. užtikrinant tinkamą teisėsaugos institucijų padalinių, tiesiogiai atliekančių narkotikų kontrolės funkcijas, finansinį, materialinį techninį aprūpinimą;
32.5. parengiant ir vykdant kovos su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose priemones;
32.6. stiprinant kovą su narkotikų prekeiviais ir perpardavinėtojais, ypač daug dėmesio skiriant šio nelegalaus verslo organizatoriams ir asmenims, užsiimantiems narkotikų prekyba dideliais kiekiais, nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
32.7. užtikrinant pinigų, gautų iš neteisėtos narkotikų apyvartos, plovimo prevencijos priemonių deramą įgyvendinimą;
ASMENŲ, VARTOJANČIŲ NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS, SVEIKATOS PRIEŽIŪRA, REABILITACIJA IR SOCIALINĖ REINTEGRACIJA
33. Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija vykdoma šiomis kryptimis:
33.1. užtikrinant tinkamą specializuotų priklausomybės ligų, reabilitacijos ir psichikos sveikatos centrų teikiamų paslaugų kokybę, įvairiapusiškumą ir prieinamumą;
33.2. savivaldybėse ir kitose vietos bendruomenėse rengiant ir įgyvendinant paramos ir užimtumo programas asmenims, kurie gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ar alkoholiui;
33.3. užtikrinant, kad pirminės sveikatos priežiūros gydytojai, bendradarbiaudami su atitinkamos srities specialistais, vykdytų asmenų, vartojančių narkotines ar psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūrą;
33.4. laisvės atėmimo vietose sudarant palankesnes sąlygas nuteistiesiems gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir gydymą pratęsti atlikus bausmę;
33.5. plačiau taikant šiuolaikiškas, moksliškai pagrįstas, veiksmingas ankstyvos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos metodikas ir švietimo programas asmenims, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas;
33.6. užtikrinant, kad vaikai ir jaunimas gautų reikiamą socialinę, teisinę ir psichologinę, o švietimo įstaigų darbuotojai, šeimos – organizacinę, metodinę ir konsultacinę pagalbą;
MOKSLINIAI TYRIMAI, INFORMACINĖS SISTEMOS PLĖTRA, SPECIALISTŲ MOKYMAS
34. Narkomanijos prevencija gali būti maksimaliai veiksminga, jei vykdomos priemonės pagrįstos moksliniais tyrimais, o jas vykdo reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai. Mokslinė veikla, specialistų rengimas bei informacinės sistemos plėtra narkomanijos prevencijos srityje vykdoma šiomis kryptimis:
34.1. atliekant mokslinius tyrimus, padedančius nustatyti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemonių veiksmingumą bei taikymo galimybes;
34.2. diegiant moksliškai pagrįstas narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančių asmenų rizikos įvertinimo metodikas, plėtojant narkomanijos priežasčių mokslinius tyrimus;
34.3. analizuojant vaikų ir jaunimo, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, priklausomybės priežastis, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos tinkamumą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų plitimo ir vartojimo priežastis;
34.4. užtikrinant statistinės, dokumentinės ir techninės informacijos rinkimą, kaupimą ir analizę, kad kompetentingos institucijos turėtų patikimų duomenų apie bendrą narkotikų ir narkomanijos plitimo situaciją ir jais vadovautųsi priimdamos sprendimus ar įgyvendindamos priemones;
34.5. užtikrinant, kad visuomenei, kompetentingoms Lietuvos ir užsienio šalių institucijoms bei tarptautinėms organizacijoms būtų teikiama reikiama informacija apie narkomanijos paplitimą ir jos prevenciją;
34.6. plėtojant kvalifikacinių įgūdžių ugdymą narkomanijos prevencijos srityje, įgyvendinant veiksmingą specialistų, dirbančių narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, rengimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą;
X. PROGRAMOS VALDYMAS IR ĮGYVENDINIMAS
36. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės koordinuoja Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą ir kasmet rengia Programos priemonių įgyvendinimo ataskaitą, ją teikia Vyriausybei, suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenei.
38. Apskričių viršininkai, rengdami ir įgyvendindami socialines regionines programas, turi atsižvelgti į narkomanijos plitimo tendencijas regione ir prireikus numatyti šiose programose atitinkamas priemones arba rengti atskiras narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas, bendradarbiauti šioje srityje su savivaldybėmis, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijomis.
39. Savivaldybės, įgyvendindamos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemones savo teritorijose, bendradarbiauja su sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų teikimo, kultūros, švietimo įstaigomis, teritorinėmis (miestų, rajonų) darbo biržomis, visuomeninėmis organizacijomis, bendruomene.
40. Siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programų efektyvumą, rengiama ir diegiama praktikoje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programų valdymo audito ir įgyvendintų priemonių veiksmingumo vertinimo metodika.
41. Programos įgyvendinimo priemonės vykdomos iš valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems ūkio subjektams, atsakingiems už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Valstybės investicijų programos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir kitų lėšų. Programos įgyvendinimo priemonėms finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos. Visi Programos įgyvendinimo priemonių vykdytojai Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kasmet pateikia ataskaitą apie įvykdytas ir vykdomas priemones bei valstybės biudžeto lėšų panaudojimą.
42. Vyriausybė kasmet informuoja Seimą apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 6 straipsnį ir pateikia Seimui metinę ataskaitą apie nacionalinio saugumo sistemos būklę ir plėtrą.
43. Laukiami Programos įgyvendinimo rezultatai:
43.2. bus sukurta efektyvi narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sistema, sudarytos galimybės parinkti ir taikyti veiksmingas priemones mažinant narkomanijos ekonominę ir socialinę žalą;