LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO GYDYTOJO HIGIENISTO
Į S A K Y M A S
DĖL HIGIENOS NORMOS HN 65-1996 „HALOTERAPIJOS KAMEROS. ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA“ PATVIRTINIMO
1996 m. lapkričio 27 d. Nr. 33
Vilnius
1. Tvirtinu higienos normą HN 65-1996 „Haloterapijos kameros. Įrengimas ir priežiūra“ (1 priedas) ir nustatau jos įsigaliojimo datą nuo 1997 01 01.
3. Įpareigoju Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos įstaigas kontroliuoti, kad nuo 1997 01 01 būtų laikomasi šios higienos normos reikalavimų.
4. Įsakymo kontrolę pavedu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto pavaduotojui Z. Stanevičiui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio gydytojo higienisto
1996 11 27 įsakymu Nr. 33
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 65-1996
HALOTERAPIJOS KAMEROS. ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA
1. TAIKYMO SRITIS
Ši higienos norma nustato pagrindinius haloterapijos kamerų statybos, rekonstrukcijos, įrengimo ir priežiūros principus. Higienos norma privaloma visoms projektavimo, statybos, priežiūros, kontrolės įstaigoms ir organizacijoms.
2. NUORODOS
Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:
2.1. Применение медтехнологии галотерапии в комплексном лечении и реабилитации заболеваний органов дыхания. Методические рекомендации. Министерство здравоохранения и медицинской промышленности. РФ. Москва, 1995.
2.3. RSN 154-93. Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai bei aplinka, pritaikyti žmonėms su fiziniais trūkumais.
3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
3.2. haloterapija
Gydymas pagal valgomosios druskos kasyklų modelį ir dirbtinai sukurtu valdomu mikroklimatu.
3.3. gydomasis mikroklimatas
Nealergizuojanti aseptinė aplinka, prisotinta tam tikro dispersiškumo valgomosios druskos dalelėmis, turinti pastovią santykinę oro drėgmę ir temperatūrą.
4. BENDROJI DALIS
4.1. Haloterapija – gydymo procesas, taikomas ligoniams, sergantiems kvėpavimo organų, odos ligomis, gydyti dirbtinai sukurtu valdomu druskos mikroklimatu.
4.3. Pagrindinis halokameros veiksnys, turintis gydomąjį poveikį organizmui, yra sausas smulkiadispersis natrio chlorido aerozolis.
4.4. Viso seanso metu pacientą teigiamai veikia optimali santykinė drėgmė, temperatūra, hiposensibili aplinka, muzikinė psichosugestyvi programa, videofilmai, skaidrės.
5. HALOKAMEROS ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
5.1. Halokameros gali būti įrengiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (poliklinikose, terapijos, pulmonologijos, reabilitacijos, fizioterapijos skyriuose, stacionaruose, centruose ir sanatorijose) ir kitose įstaigose, turinčiose licenciją medicinos veiklai. Halokamera gali būti įrengta ir atskiruose pastatuose [2.1; 2.5].
5.4. Halokameros patalpos turi būti ne žemesnės kaip 2,8 m. Vienam pacientui skiriama ne mažiau kaip 6 m3. Gydomosios patalpos plotas gali būti (20–40) m2.
5.5. Naujai statomos ir rekonstruojamos halokameros patalpos turi būti pritaikytos invalidams ir įrengiamos pagal [2.3] reikalavimus.
5.6. Halokameros gydomosios patalpos sienos, lubos, grindys pagal specialią technologiją padengiamos natrio chloridu. Gali būti sukonstruoti stalaktitai ir stalagmitai.
5.7. Gydomojoje patalpoje santykinė oro drėgmė turi būti (40–70) %, optimali patalpos temperatūra – (18–24) oC. Šie rodikliai palaiko stabilią aerozolinę terpę ir sukuria komforto pojūtį pacientams.
5.8. Išvėdintoje halokameros patalpoje 1 m3 oro turi būti ne daugiau kaip 750 nesporinių bakterijų ar grybų kolonijų, streptokokų ir stafilokokų turi būti ne daugiau kaip 2–3 kolonijos.
5.9. Sauso natrio chlorido aerozolio frakcijos halokameroje turi būti pasiskirsčiusios taip: (1–2) mm – (35,4 ± 2,1) %, (2–5) mm – (61,8 ± 3,3) %, (5–10) mm – (2,8 ± 0,4) % ir daugiau kaip 10 mm – 0,003 %.
Šiuos dydžius, taip pat santykinę oro drėgmę ir temperatūrą kontroliuoja halokameroje įrengti davikliai. Kontroliuojami rodikliai nurodyti B priede.
5.10. Natrio chlorido koncentracija halokameroje gali keistis nuo 0,5 iki 9 mg/m3. Yra keturi režimai: pirmas režimas, kai NaCl koncentracija yra (0,5–1,0) mg/m3, antras režimas – (1,0–3,0) mg/m3, trečias režimas – (3,0–5,0) mg/m3, ketvirtas režimas – (7,0–9,0) mg/m3.
5.11. Šalia halokameros esanti patalpa vadinama technine. Joje įrengiamas halogeneratorius, stereomagnetofonas, diaprojektorius, videomagnetofonas.
5.12. Halokameros gydomojoje patalpoje išdėstomos relaksacinės kėdės. Vienai kėdei skiriama 2,0 m2. Patalpoje išdėstoma iki 12 kėdžių, atsižvelgiant į halokameros plotą. Halokameros patalpų ir įrengimo schemos pateiktos C ir D prieduose.
5.13. Halokamera apšildoma specialiais šildomaisiais elementais. Kitose patalpose įrengiamas centralizuotas šildymas.
5.14. Oro apykaita gydymo metu turi būti ne mažesnė kaip 1 kartas, pertraukos metu – ne mažesnė kaip 3 kartai. Vėdinimas vyksta (20–30) min. [2.4].
5.16. Halokameroje įrengiamas tik dirbtinis apšvietimas, ne didesnis kaip 30 lx. Kitose patalpose gali būti kombinuotas apšvietimas [2.2].
6. PACIENTŲ PARUOŠIMAS GYDYMUI
6.2. Visam gydymosi laikotarpiui pacientui skiriamas vienas komplektas specialių drabužių: chalatas, gobtuvas ir bachilai.
6.3. Pacientas ant savo drabužių užsivelka chalatą, užsideda gobtuvą ir užsimauna bachilus, įeina į halokamerą ir patogiai įsitaiso relaksacinėje kėdėje.
6.5. Halokameros durys sandariai uždaromos ir neatidaromos viso seanso metu, išskyrus skubius atvejus.
6.6. Po seanso pacientas nusivelka specialius drabužius ir įdeda juos į jo drabužiams skirtą lentyną.
6.8. Per darbo dieną galima atlikti 6–8 seansus. Tarp seansų reikia daryti (20–30) min. pertrauką ir išvėdinti patalpas.
7. HALOKAMERŲ PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ
7.1. Halokameroje kontroliuojama: oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, natrio chlorido koncentracija, vėdinimo kokybė, anglies monoksido kiekis, bendras nesporinių bakterijų ar grybelių kolonijų skaičius ir kita (B priedas).
7.2. Halokamerą prižiūri specialistas su viduriniu medicininiu išsilavinimu. Jis kontroliuoja B priede nurodytas 3, 4, 10 pozicijas, jeigu yra kompiuterizuotas valdymas ir kontrolė, tai – 5, 6, 7, 8.
7.3. Visuomenės sveikatos centras 2 kartus per metus kontroliuoja šias B priede nurodytas pozicijas: 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12.
______________
A PRIEDAS (rekomendacinis)
A.1 lentelė. HALOKAMEROS PATALPOS
Patalpos pavadinimas |
Plotas, m2 |
1. Halokamera |
Nuo 20 iki 40 |
2. Techninė |
Ne mažiau kaip 10 |
3. Personalo patalpa |
Ne mažiau kaip 10 |
4. Pagalbinės patalpos |
|
4.1. Dušas moterims |
Ne mažiau kaip 3 |
4.2. WC |
Ne mažiau kaip 3 |
4.3. Dušas vyrams |
Ne mažiau kaip 3 |
4.4. WC |
Ne mažiau kaip 3 |
4.5. Persirengimo patalpa |
Ne mažiau kaip 10 |
2. Techninės, personalo ir pagalbinių patalpų plotai priklauso nuo halokamerų skaičiaus.
______________
B PRIEDAS (privalomasis)
B.1 lentelė. KONTROLIUOJAMI RODIKLIAI |
|||
|
|
|
|
|
Rodiklio pavadinimas |
Norma |
|
1. |
Plotas 1 relaksacinei kėdei, m2 |
2,0 |
|
2. |
Kubatūra 1 pacientui, m3 |
6 |
|
3. |
Natrio chlorido aerozolio koncentracija halokameroje, mg/m3 |
|
|
3.1. |
I režimas |
0,5–1,0 |
|
3.2. |
II režimas |
1,0–3,0 |
|
3.3. |
III režimas |
3,0–5,0 |
|
3.4. |
IV režimas |
7,0–9,0 |
|
4. |
Sauso aerozolio frakcijų santykis halokameroje, % |
|
|
4.1. |
kai dalelių dydis – (1–2) μm |
35,4 ± 2,1 |
|
4.2. |
kai dalelių dydis – (2–5) μm |
61,8 ± 3,3 |
|
4.3. |
kai dalelių dydis – (5–10) μm |
2,8 ± 0,4 |
|
4.4. |
kai dalelių dydis didesnis kaip 10 μm |
0,003 |
|
5. |
Santykinė oro drėgmė, % |
40–70 |
|
6. |
Oro temperatūra, oC |
18–24 |
|
7. |
Oro judėjimo greitis, m/sek. |
1,2–1,5 |
|
8. |
Oro apykaitos dažnumas, kartais |
|
|
8.1. |
seanso metu |
Ne mažiau kaip 1 |
|
8.2. |
pertraukos metu |
Ne mažiau kaip 3 |
|
9. |
Triukšmas, dBA |
Ne didesnis kaip 50 |
|
10. |
Vėdinimo trukmė, min. |
20–30 |
|
11. |
Bendras nesporinių bakterijų ar grybelių skaičius, vnt. |
Ne daugiau kaip 750 |
|
13. |
Streptokokų, stafilokokų kolonijų skaičius, vnt. |
Ne daugiau kaip 2–3 |
|
______________
C PRIEDAS (rekomendacinis)
HALOKAMEROS PATALPŲ SCHEMA
Halokamera
|
Techninė patalpa |
||
Dušas WC M |
Dušas WC V |
|
|
Prieškambaris
|
Persirengimo patalpa
|
Personalo patalpa |
HALOKAMEROS PATALPŲ ĮRENGIMO SCHEMA IR ĮRENGINIAI