LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL ASMENŲ, LAIKOMŲ NUOLAT GYVENANČIAIS ARBA GYVENANČIAIS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1119
Vilnius
1 straipsnis.
Šis įstatymas nustato reikalavimus asmeniui, laikomam nuolat gyvenančiu arba gyvenančiu Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą, Seimo rinkimų įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą, Pilietybės įstatymą, įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“ ir įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.
2 straipsnis.
Nuolat gyvenančiu arba gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris faktiškai gyvena Lietuvoje ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus.
3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis Lietuvos Respublikoje, tačiau neturintis pase įrašo apie nuolatinę gyvenamąją vietą arba neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, laikomas nuolat gyvenančiu arba gyvenančiu Lietuvoje, jei jis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirba Lietuvoje ar turi kitą apmokestinamą užsiėmimą Lietuvoje, ar gauna legalią pensiją, ar turi kitą legalų pragyvenimo šaltinį; arba ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus moka Lietuvos teritorijoje pajamų ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus mokesčius arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra nuo jų atleistas; arba ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus moka socialinio draudimo įmokas, arba kitaip įrodo faktinį buvimą Lietuvos Respublikoje pastaruosius vienerius metus.
4 straipsnis.
Lietuvos Respublikos pilietis, atvykęs gyventi į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės, laikomas nuolat gyvenančiu arba gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:
yra įsigijęs pagal nuosavybės teisę ar išsinuomojęs gyvenamąją patalpą Lietuvoje arba yra savininko ar nuomininko šeimos narys ir jo Lietuvos Respublikos piliečio pase yra įrašas apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą; ir
ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirba Lietuvoje ar turi kitą apmokestinamą užsiėmimą Lietuvoje, arba gauna Lietuvoje legalią pensiją, arba yra išlaikomas Lietuvoje kitų asmenų, arba turi kitą legalų pragyvenimo šaltinį; ir
5 straipsnis.
Užsienietis laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, jeigu jis, teisėtai gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje:
yra įsigijęs pagal nuosavybės teisę arba išsinuomojęs gyvenamąją patalpą Lietuvoje, arba yra savininko ar nuomininko šeimos narys ir jo asmens dokumente yra įrašas apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą; ir
ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirba Lietuvoje ar turi kitą apmokestinamą užsiėmimą Lietuvoje, arba gauna Lietuvoje legalią pensiją, arba yra išlaikomas Lietuvoje kitų asmenų, arba turi legalų pragyvenimo šaltinį; ir
ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus moka Lietuvos teritorijoje pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus mokesčius arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra nuo jų atleistas; ir
6 straipsnis.
Šio įstatymo 2, 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytas vienerių metų terminas taikomas tuo atveju, jei šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytuose įstatymuose nenustatytas kitoks terminas (nenustatyta kitaip).
7 straipsnis.