LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VIDUTINĖS TRUKMĖS SKOLINIMOSI UŽSIENYJE POLITIKOS KRYPČIŲ PATVIRTINIMO

1995 m. spalio 20 d. Nr. 1374

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Vidutinės trukmės skolinimosi užsienyje politikos kryptis (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

FINANSŲ MINISTRAS                                                                        REINOLDIJUS ŠARKINAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1374

Vidutinės trukmės skolinimosi užsienyje politikos kryptys

1. Šiose kryptyse išdėstyti svarbiausieji Lietuvos Respublikos vidutinės trukmės skolinimosi užsienyje politikos (toliau vadinama - skolinimosi politika) principai. Jomis bus vadovaujamasi rengiant metines valstybės skolinimosi programas ir Lietuvos valstybės biudžeto projektus.

2. Skolinimosi politikos kryptis lemia tai, kad:

2.1. esant dabartiniam Lietuvos Respublikos ūkio išsivystymo lygiui, svarbiausiems ekonomikos ir infrastruktūros plėtojimo projektams finansuoti bei Lietuvos valstybės finansiniams ištekliams papildyti reikia užsienio paskolų;

2.2. Lietuvos Respublikos ūkio subjektai (toliau vadinama – ūkio subjektai) praktiškai neturi galimybių skolintis užsienyje be Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantijų;

2.3. už užsienio paskolas (palūkanų mokėjimą ir paskolų grąžinimą) yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir ūkio subjektams neįvykdžius įsipareigojimų, šioms išlaidoms turės būti numatytos lėšos iš Lietuvos valstybės biudžeto;

2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi limituoti savo skolinimąsi ir garantijų išdavimą, kad ateityje būtų išvengta didelių valstybės skolų ir paskolos būtų naudojamos tiems investiciniams projektams, kurie leistų sukaupti pakankamai įplaukų joms grąžinti bei tolesniam ūkio plėtojimui finansuoti;

2.5. didžioji užsienio lėšų, kurių reikia privačiam sektoriui finansuoti, dalis ateityje turės būti gaunama tiesiogiai arba per bankus, nedalyvaujant valstybei ir neteikiant valstybės garantijų.

3. Šios politikos tikslai yra:

3.1. užtikrinti nuolatinį ekonomikos augimą, stabilų valiutos keitimo santykį, sudaryti palankias sąlygas, kad didėtų valstybės kreditinis pajėgumas ir ūkio subjektai bei bankai galėtų skolintis užsienyje tiesiogiai, be valstybės garantijų;

3.2. sudaryti sąlygas, kad valstybės skola užsienio valiuta (įskaitant valstybės garantijas užsienio paskoloms) neapsunkintų Lietuvos valstybės biudžeto ateityje, o valstybės skolinimasis iš užsienio neturėtų neigiamos įtakos įmonių ir bankų skolinimuisi užsienio valiuta;

3.3. garantuoti, kad metinė užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu ir su valstybės garantija, apimtis sudarytų ne daugiau kaip 25 procentus metinių Lietuvos valstybės biudžeto pajamų;

3.4. rūpintis, kad tiek garantuotos paskolos, tiek kitos skolintos lėšos pirmiausia būtų panaudotos projektams, skatinantiems plėtoti gamybą ir produkcijos eksportą ir įgalinantiems sukaupti daugiau įplaukų negu reikia paskoloms grąžinti bei palūkanoms mokėti.

4. Siekdama nurodytųjų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi:

4.1. per ateinančius trejus metus gauti formalų tarptautinį kredito reitingą;

4.2. užtikrinti, kad visa valstybės skola užsienio valiuta (iš jos ir garantuotos paskolos) nesudarytų daugiau kaip 20 procentų bendrojo vidinio produkto;

4.3. mažinti savo tiesioginę skolą, jeigu prognozuojamas su skolomis susijusių išlaidų dydis, įskaitant privataus sektoriaus skolą užsienio valiuta be komercinių bankų užsienio valiutos aktyvų, sudarys daugiau kaip 25 procentus projektuojamo eksporto;

4.4. derinti rengiamas metines skolinimosi programas su metiniu Lietuvos valstybės biudžetu.

Šiose programose bus numatoma bendra skola, lėšų panaudojimas pagal ekonominius sektorius ir tikslus, taip pat su skola susijusios išlaidos, jų dydis;

4.5. užtikrinti, kad valstybė daugiausia skolintųsi iš oficialių šaltinių - tarptautinių finansinių organizacijų ir valstybinių finansinių institucijų, kartu didintų galimybes skolintis tarptautinėje finansinėje rinkoje. Tai bus daroma siekiant išplėsti paskolų šaltinių bazę, sudaryti sąlygas gauti tarptautinį kredito reitingą, kad ateityje įmonėms ir bankams būtų prieinamas tarptautinis finansavimas;

4.6. teikti valstybės garantijas dažniausiai valstybės ir savivaldybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybė turi kontrolinį akcijų paketą, taip pat ūkio subjektams, kuriems tarifus ir paslaugų kainas reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba už kurių projektų įgyvendinimą turtinius įsipareigojimus prisiima komerciniai bankai. Nustačius limitus, galės būti suteikiamos garantijos ilgalaikėms paskoloms, kurias ima Lietuvos komerciniai bankai (įskaitant Lietuvos vystymo banką) ir kurios yra skirtos privačiam sektoriui finansuoti;

4.7. užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 procentų suteiktų valstybės garantijų būtų skirta valstybės reikmėms;

4.8. panaudoti valstybės vardu gaunamas užsienio paskolas pagal prioritetus taip:

4.8.1. Valstybės investicijų programoje numatytiems investiciniams projektams vykdyti ir tinkamos eksportuoti produkcijos gamybai skatinti.

Kadangi kai kurie aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo ir transporto srityse vykdomi investiciniai projektai, nurodyti šiame punkte, neįgalina sukaupti tiesioginių įplaukų, kurios galėtų būti panaudotos išlaidoms, susijusioms su skola, tuo atveju, kai skolintos lėšos naudojamos tokiems projektams finansuoti, su skola susijusios išlaidos bus numatomos Lietuvos valstybės biudžete;

4.8.2. smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti, įskaitant žemės ūkio įmones;

4.8.3. mokėjimų balansui užtikrinti (taip pat būtiniausių prekių importui);

4.9. skirti kitiems Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams užsienio paskolas tik tais atvejais, kai pagal realius projektų planus užtikrinama, jog įplaukos padengs visas su skola susijusias išlaidas užsienio valiuta;

4.10. panaudoti ne daugiau kaip 30 procentų per metus valstybės vardu gaunamų paskolų šių krypčių 4.8.3 punkte nurodytiems tikslams, tai yra vartojimui, kai paprastai neužtikrinamos įplaukos su skola susijusioms išlaidoms padengti. Limituodama užsienio paskolų panaudojimą šiems tikslams, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali užtikrinti, kad bent 70 procentų valstybės vardu gaunamų paskolų būtų panaudota investicijoms;

4.11. parengti įstatymo, reguliuojančio visą valstybės skolinimosi ir valstybės garantijų suteikimo procesą, projektą ir nustatytąja tvarka pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui.

5. Visi užsienio paskolų, įskaitant valstybės garantuotas paskolas, naudotojai prisiima visą užsienio valiutos keitimo riziką. Jeigu su užsienio skola susijusios išlaidos (litais) per paskolos galiojimo laiką padidėjo, paskolos naudotojas yra atsakingas už šias papildomas išlaidas. Kai užsienio paskolos naudotojas yra biudžetinė organizacija, papildomos išlaidos numatomos biudžete šiai organizacijai skiriamuose asignavimuose. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė prisiims valiutos keitimo riziką, ji sieks padengti savo nuostolius.

6. Jeigu įmonė ar bankas, gavę paskolą su valstybės garantija, nepajėgia vykdyti įsipareigojimų pagal pasirašytą paskolos sutartį ir reikalauja iš garanto - valstybės - vykdyti šiuos įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė sieks įstatymų numatyta tvarka gauti iš nurodytosios įmonės ar banko kompensaciją už įmokas. Gali būti skelbiamas įmonės ar banko bankrotas ar konfiskuojamas visas jų turtas.

7. Jeigu užsienio paskolų, įskaitant valstybės garantuotas paskolas, naudotojai laiku nesumoka sutartyse nustatytų sumų arba nustatytąja tvarka nepateikia informacijos, Finansų ministerija turi teisę ir privalo nustatyti pinigines baudas, kad būtų atlygintos visos šios ministerijos išlaidos, susijusios su pavėluotomis įmokomis.

______________