Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL CIVILINĖS SAUGOS TARPTAUTINĖS PAGALBOS PRAŠYMO, PRIĖMIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2011 m. gegužės 4 d. Nr. 501
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 35 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 61 „Dėl Kreipimosi dėl pagalbos teikimo į užsienio valstybes ar tarptautinės organizacijas tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 7-187).
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 1239 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 61 „Dėl Kreipimosi dėl pagalbos teikimo į užsienio valstybes ar tarptautines organizacijas tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 139-5504).
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
KRAŠTO APSAUGOS MINISTRĖ,
PAVADUOJANTI VIDAUS REIKALŲ MINISTRĄ RASA JUKNEVIČIENĖ
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 501
CIVILINĖS SAUGOS TARPTAUTINĖS PAGALBOS PRAŠYMO, PRIĖMIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato kreipimosi dėl civilinės saugos tarptautinės pagalbos (toliau – pagalba) į užsienio valstybes ir (ar) tarptautines organizacijas tvarką ekstremaliųjų situacijų ar ekstremaliųjų įvykių atvejais, kai šalies materialinių išteklių, civilinės saugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės pajėgų nepakanka arba jų neturima, taip pat pagalbos priėmimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos teikimo pagalbos prašančioms valstybėms procedūras.
2. Pagalbos prašoma, pagalba priimama ir teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimu 2007/779/EB, nustatančiu Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (OL 2007 L 314, p. 9) (toliau – Tarybos sprendimas), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiais ir kitais teisės aktais, tarptautinės humanitarinės teisės normomis, principais ir Aprašu.
II. PAGALBOS PRAŠYMAS
4. Inicijuoti pagalbos kreipimąsi į užsienio valstybes ir (ar) tarptautines organizacijas, kai susidariusios ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio padariniams likviduoti šalies materialinių išteklių, civilinės saugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės pajėgų nepakanka arba jų neturima, turi teisę:
4.1. pasirašytų tarpvyriausybinių abipusės pagalbos susitarimų įgaliotos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos (toliau – įgaliotos institucijos);
5. Apie susidariusią ekstremaliąją situaciją ar įvykusį ekstremalųjį įvykį ir jų neišvengiamai keliamą grėsmę, kai tai gali turėti padarinių kitoms valstybėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) praneša Europos Komisijai ir poveikio (galimo poveikio) zonoje esančioms valstybėms narėms ir kaimyninėms valstybėms.
6. Įgaliotos institucijos, nurodytos Aprašo 4.1 punkte, kreipiasi pagalbos į užsienio valstybes tarpvyriausybinių abipusės pagalbos susitarimų nustatyta tvarka ir Aprašo 8 punkte nurodytą informaciją apie ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį pateikia Ministro Pirmininko tarnybai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priėmusi sprendimą dėl pagalbos kreipimosi į užsienio valstybes ir (ar) tarptautines organizacijas, paveda Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui perduoti pagalbos prašymą užsienio valstybėms ir (ar) Europos Komisijai per Stebėsenos ir informacijos centrą, kitoms tarptautinėms organizacijoms. Užsienio reikalų ministerija papildomai išplatina kreipimąsi diplomatiniais kanalais.
8. Jeigu nėra tarptautinių organizacijų nustatytų pagalbos prašymo formų, užsienio valstybėms ir (ar) tarptautinėms organizacijoms turi būti pateikiama ši informacija:
8.1. kur ir kada susidarė ekstremalioji situacija ar įvyko ekstremalusis įvykis, kokio pobūdžio, kiek nukentėjo gyventojų, kokio ploto teritorijai gresia pavojus, kokia prognozuojama ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio eiga;
8.2. kokių priemonių imtasi, kokie ištekliai ir pajėgos panaudoti ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;
8.5. kada tikimasi sulaukti pagalbos, kurie valstybės sienos perėjimo punktai arba kitos valstybės sienos kirtimo vietos rekomenduojami;
9. Atsižvelgiant į iš anksto neprognozuotą ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio eigą ir užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų teikiamą pagalbą, pagalbos prašymas užsienio valstybėms ir (ar) tarptautinėms organizacijoms gali būti tikslinamas. Tokiu atveju pagalbos kreipimąsi inicijuojanti institucija nurodo pagalbos prašymo tikslinimo priežastį ir pateikia patikslintą Aprašo 8.1–8.10 punktuose nurodytą informaciją Aprašo 7 punkte nustatyta tvarka.
III. PAGALBOS PRIĖMIMAS
10. Už Lietuvos Respublikoje priimamos pagalbos koordinavimą atsako Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.
11. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras:
11.2. organizuoja pagalbos pasitikimo vietų prie valstybės sienos perėjimo punktų, oro ir (ar) jūrų uostų teritorijoje įkūrimą informacijai apie pagalbos atvykimą rinkti, pagalbos priemones gabenantiems asmenims ir tarptautinės pagalbos teikimo komandoms konsultuoti susiklosčiusios padėties, saugumo užtikrinimo, gelbėjimo pajėgų ir pagalbos priemonių paskirstymo klausimais;
11.4. organizuoja, kad būtų patenkinti užsienio valstybių ekspertų, tarptautinės pagalbos teikimo komandų logistikos poreikiai;
11.5. numato įrangos ir pagalbos priemonių saugojimo vietas, prireikus organizuoja įrangos ir pagalbos priemonių apsaugą;
12. Pagalbą teikiančios pajėgos vyksta ir kitos pagalbos priemonės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamos vadovaujantis Užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 937 (Žin., 1996, Nr. 76-1831), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.
13. Ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu telekomunikacijų ištekliai teikiami vadovaujantis Tamperės konvencija dėl telekomunikacijų išteklių teikimo didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbos operacijoms, ratifikuota 2004 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Tamperės konvencijos dėl telekomunikacijų išteklių teikimo didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbos operacijoms ratifikavimo (Žin., 2004, Nr. 163-5949).
14. Ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu tarptautinės pagalbos teikimo komandos vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ar gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.
15. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras skatina aktyviau veikti ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus, atsakingus už tinkamą pagalbos panaudojimą atliekant gelbėjimo darbus.
16. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras palaiko ryšį su pagalbą teikiančiomis užsienio valstybėmis ir (ar) tarptautinėmis organizacijomis ir teikia joms ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio eigos, pasitelktų užsienio valstybių ir (ar) tarptautinių organizacijų ekspertų ir tarptautinės pagalbos teikimo komandų atliktų darbų ataskaitas.
IV. PAGALBOS TEIKIMAS
17. Pagalbos teikimas inicijuojamas, kai gaunamas kitos valstybės arba tarptautinės organizacijos prašymas, išplatintas per įgaliotas institucijas, tarptautines organizacijas ar diplomatiniais kanalais.
18. Sprendimą dėl pagalbos teikimo priima:
18.1. vadovaudamosi pasirašytais tarpvyriausybiniais abipusės pagalbos susitarimais – įgaliotos institucijos;
18.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka paskiria už pagalbos teikimą atsakingą valstybės instituciją toliau vykdyti su pagalbos teikimu susijusius veiksmus, taip pat tais atvejais, kai prašoma tarptautinės pagalbos teikimo komandos ir (ar) pagalbos priemonių, saugomų Lietuvos valstybės rezerve (toliau – valstybės rezervas).
19. Pagalbos teikimas vykdant tarptautinius ir kitus įsipareigojimus finansuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Ministro Pirmininko tarnyba, Užsienio reikalų ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nedelsdami keičiasi informacija apie gautą pagalbos prašymą, ekspertų, tarptautinės pagalbos teikimo komandos ar pagalbos priemonių išsiuntimo tikslingumą ir galimybes.
21. Tarptautinės pagalbos teikimo komanda išsiunčiama ir (ar) pagalbos priemonės teikiamos laikantis šios tvarkos:
21.1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apsvarstęs pagalbos prašymą ir pagalbos teikimo galimybes ir suderinęs jas su vidaus reikalų ministru, pateikia Ministro Pirmininko tarnybai ir Užsienio reikalų ministerijai:
21.2. Ministro Pirmininko tarnyba ir Užsienio reikalų ministerija nedelsdamos apsvarsto gautą informaciją ir pateikia savo nuomonę dėl pagalbos teikimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Gavusi Ministro Pirmininko tarnybos ir Užsienio reikalų ministerijos pritarimą, Vidaus reikalų ministerija nedelsdama parengia atitinkamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą ir skubos tvarka teikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti.
22. Užsienio reikalų ministerija apie pagalbos prašymą, gautą diplomatiniais kanalais, nedelsdama praneša Ministro Pirmininko tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir prireikus surengia koordinacinį pasitarimą.
23. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nusprendus pagalbą teikti pagalbos priemonėmis iš valstybės rezervo, valstybės rezervo priemonių perdavimą organizuoja valstybės rezervo tvarkytojas, o gabenimą – teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta už pagalbos teikimą atsakinga valstybės institucija, jei galiojantys teisės aktai nenustato kitaip. Pateiktos iš valstybės rezervo pagalbos priemonės atkuriamos Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 78-2359) nustatyta tvarka.
24. Už pagalbos teikimą atsakinga valstybės institucija praneša pagalbos prašančios valstybės atsakingai institucijai apie pagalbos ypatumus (būdus, mastą ir kita). Apie planuojamą teikti (teikiamą) pagalbą Europos Komisijai per Stebėsenos ir informacijos centrą, kitoms tarptautinėms organizacijoms praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
26. Pagalbos teikimas ne Europos Sąjungos valstybėms narėms organizuojamas atsižvelgiant į Tarybos sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
27. Pagalbą teikiančios valstybės institucijos apie pagalbos teikimą nedelsdamos raštu praneša Ministro Pirmininko tarnybai, Užsienio reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir nurodo pagalbos teikimo pagrindą, pobūdį, mastą, priimančią organizaciją, piniginę pagalbos išraišką ir kita.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Esant galimybei, siunčiamos pagalbos priemonės turi būti pažymėtos Lietuvos Respublikos valstybinės simbolikos ženklais, laikantis Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 20-517; 2004, Nr. 115-4274) 7 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo (Žin., 1990, Nr. 17-439; 2008, Nr. 45-1679) 6 straipsnio 4 dalies nuostatų.
29. Pagalbą teikiančios Lietuvos Respublikos valstybės institucijos, vadovaudamosi partnerystės su humanitarinėmis organizacijomis principais, teikia tarptautinę pagalbą trečiosioms šalims, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (UNOCHA) ir, esant galimybei, su Tarptautine Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.