LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIŲ ĮSTATYMŲ SĄRAŠO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1558A
2007 m. vasario 7 d. Nr. 171
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1331 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XP-1558A (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad tik patvirtinus konstitucinių įstatymų sąrašą jame įrašyti įstatymai galėtų būti konstituciniai įstatymai. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau vadinama – Konstitucija) 69 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau vadinama – Konstitucinis Teismas) 1993 m. lapkričio 8 d. nutarime (Žin., 1993, Nr. 61-1166) konstatavo, kad tik šioje dalyje nustatyta tvarka patvirtinus konstitucinių įstatymų sąrašą jame įrašyti įstatymai galės būti traktuojami kaip konstituciniai įstatymai, tik šiems įstatymams turės būti taikoma Konstitucijoje nustatyta jų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma taisyklė. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime (Žin., 2001, Nr. 29-938) taip pat konstatavo, kad pagal Konstituciją konstituciniai įstatymai yra įstatymai, kurie įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą ir priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Remiantis minėta Konstitucinio Teismo doktrina, galima daryti išvadą, kad nepakanka atitinkamą įstatymo pavadinimą įrašyti į konstitucinį įstatymą, kuriuo tvirtinamas konstitucinių įstatymų sąrašas, nes į konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytas įstatymas bus konstitucinis įstatymas tik jį priėmus Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (kvalifikuota Lietuvos Respublikos Seimo narių balsų dauguma).
2. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją konstituciniai yra tie įstatymai, kurie tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje ir yra priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat įstatymai, įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą ir priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Ta pati nuostata paminėta ir Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime (Žin., 2003, Nr. 19-828). Analizuojant šią Konstitucinio Teismo doktriną, darytina išvada, kad tie įstatymai, kurie tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje ir yra priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jau yra konstituciniai įstatymai, todėl nėra prasmės juos įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, konstitucinių įstatymų sąraše nerašytini įstatymai, nurodyti Įstatymo projekto 1 ir 2 punktuose, kadangi Konstitucijos 150 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamoji dalis yra 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“ (Žin., 1991, Nr. 6-166) ir 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ (Žin., 1992, Nr. 18-513), taip pat nerašytinas įstatymas, nurodytas Įstatymo projekto 32 punkte, kadangi 2004 m. liepos 13 d. Konstitucija buvo papildyta Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (Žin., 2004, Nr. 111-4123), bei Įstatymo projekto 33 punkte nurodytas įstatymas, kadangi Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje konstitucinių įstatymų sąrašas yra nurodytas tiesiogiai.
3. Konstitucijos 69 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Seimo statute (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) nustatytos sudėtingesnės konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo procedūros nei paprastų įstatymų. Tuo tarpu daugelis sąraše pateiktų įstatymų reguliuoja labai dinamiškus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos Respublikos darbo kodeksas), kuriuos lemia valstybėje vykstantys socialiniai, ekonominiai ir kiti pokyčiai, be to, kai kurie sąraše pateikiami įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius, kurie patenka ir į Europos Sąjungos reguliavimo sritį, todėl įtraukus juos į konstitucinių įstatymų sąrašą būtų sudėtingiau juos keisti.
4. Įstatymo projekte neaiškus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (Žin., 1990, Nr. 29-692; 2004, Nr. 54-1831) pripažinimo konstituciniais įstatymais tikslingumas. Šių įstatymų, reguliuojančių atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų steigimo, veiklos, pertvarkymo ir pabaigos ypatumus, išskyrimas ir pripažinimas konstituciniais įstatymais yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikoje galioja ir kitas teisines juridinių asmenų formas reguliuojantys įstatymai – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas (Žin., 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24) ir kiti.
Įstatymo projekte nustatyta, kad konstituciniais įstatymais pripažįstami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 60-1183) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832), todėl nesuprantama, kodėl konstituciniu įstatymu nesiūloma pripažinti aukštesniojo administracinio vieneto – apskrities – valdymą reguliuojančio įstatymo, t. y. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2015).
Įstatymo projekte konstituciniu įstatymu numatomas pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo įstatymas neteko galios nuo 1996 m. gruodžio 31 d. (Žin., 1996, Nr. 126-2938).
Įstatymo projekte siūloma į konstitucinių įstatymų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos konstitucinį įstatymą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos konstitucinį įstatymą. Neaišku, kodėl nesiūloma įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16).
Aiškinamajame rašte nepateikti argumentai, kodėl siūloma atitinkamus įstatymus įtraukti į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl neaiškus šių įstatymų pripažinimo konstituciniais tikslingumas.