LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO Nr. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. birželio 8 d. Nr. V-854

Vilnius

P a k e i č i u Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257, Nr. 97-3767; 2009, Nr. 46-1820; 2010, Nr. 38-1798):

1. Išdėstau 16.2 punkto lentelę taip:

„

Uždavinys	Komponentas
Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms Bendrosioms programoms įgyvendinti, taip užtikrinant veiksmingai mokyklose diegiamas ugdymo turinio naujoves	Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymo komponentas (16 priedas)
	Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelio komponentas (10 priedas)
Atnaujintą ugdymo turinį orientuoti jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą	Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui, komponentas (7 priedas)
	Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtros ugdymo procese komponentas (29 priedas)
	Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones komponentas (30 priedas)
	Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimo komponentas (31 priedas)
	Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymo komponentas (37 priedas)
Diegti inovacijas švietime ir skatinti bendradarbiavimą, remiant bendrojo ugdymo dalyvių iniciatyvas	Švietimo inovacijos (43 priedas)

“

2. Išdėstau 16.3 punkto lentelę taip:

„

Uždavinys	Komponentas
Tobulinti mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį, didinant vertinimo veiklos efektyvumą	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimo komponentas (17 priedas)
Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingą kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius ir modernias IKT	Mokinių registro ir Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtojimo komponentas (4 priedas)
	Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymo ir diegimo komponentas (9 priedas)
	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros komponentas (11 priedas)
	Besimokančių mokyklų tinklų komponentas (18 priedas)
	Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimo komponentas (33 priedas)
	Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimo komponentas (36 priedas)
	Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetancijų ugdymo komponentas (38 priedas)

“

3. Išdėstau 16.4 punkto lentelę taip:

„

Uždavinys	Komponentas
Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą	Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimo komponentas (5 priedas)
	Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo, taikant šiuolaikines priemones, komponentas (6 priedas)
	Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimo komponentas (12 priedas)
	Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros komponentas (13 priedas)
	Specialiųjų mokymo priemonių rengimo komponentas (14 priedas)
	Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtros komponentas (15 priedas)
	Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje komponentas (19 priedas)
	Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimo komponentas (32 priedas)
	Gabių vaikų ugdymo kokybės gerinimo komponentas (34 priedas)
	Švietimo prieinamumo didinimo specialiųjų poreikių asmenims (mokiniams) komponentas (35 priedas)
	Neformaliojo švietimo paslaugų plėtros komponentas (45 priedas)
Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas	Universalių daugiafunkcinių centrų steigimo ir plėtros komponentas (27 priedas)
	Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo plėtojant universalius daugiafunkcius centrus komponentas (41 priedas)
Užtikrinti geresnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinant visų amžiaus grupių	Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtros komponentas (44 priedas)
Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas ir mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę	Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūros komponentas (24 priedas)
	Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo komponentas (25 priedas)
Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas	Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimo komponentas (21 priedas)
Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas	Investicijų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komponentas (42 priedas)
Sudaryti sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi, steigiant specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinant jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengiant specialistų darbo vietas	Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimo komponentas (22 priedas)
	Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymo komponentas (23 priedas)
	Specialiųjų mokyklų pertvarkos, metodinių centrų steigimo komponentas (28 priedas)
Gerinti mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo kokybę, mokymosi pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos skaidrumą, modernizuojant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros komponentas (26 priedas)

“

4. Išdėstau 24.1 punkto lentelės eilutę „E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijai plėtoti, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį“ taip:

„

Mokinių registro ir Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtojimas

ITC

2,55

0,45

3,00

0,20

0,40

0,60

1,80

“

5. Išdėstau 24.4 punkto lentelės eilutę „Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas“ taip:

„

Švietimo prieinamumo didinimas specialiųjų poreikių asmenims (mokiniams)

ESF

9,35

1,65

11,00

0,79

2,10

8,11

“

6. Išdėstau 4 priedą nauja redakcija (pridedama).

7. Pripažįstu 27 priedo 8.3 punktą netekusiu galios.

8. Išdėstau 27 priedo 9 punktą taip:

„9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
Rodiklis	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)	2006	-	22800
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	-	52

“

9. Išdėstau 27 priedo 10 punktą taip:

„10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
Rodiklis	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai skirta parama	2006	-	76

“

10. Išdėstau 27 priedo 18 punkto 3.3 eilutę taip:

„

3.3.

Remiamos veiklos

1. Atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus

2. Aprūpinti įstaigų patalpas būtina įranga ir baldais

“

11. Išdėstau 32 priedą nauja redakcija (pridedama).

12. Išdėstau 35 priedą nauja redakcija (pridedama).

13. Išdėstau 38 priedą nauja redakcija (pridedama).

14. Išdėstau 44 priedo pavadinimą taip:

„NEVALSTYBINIŲ IR VALSTYBINIŲ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ MENINIO UGDYMO PROGRAMAS, INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KOMPONENTAS“.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

Mokyklų tobulinimo programos plius

4 priedas

MOKINIŲ REGISTRO IR ŠVIETIMO VALDYMO INFORMACINĖS SISTEMOS PLĖTOJIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių registro ir Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtojimo komponentas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinius „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir „Mokymosi visą gyvenimą institucinės sistemos tobulinimas“.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr.12-391), švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos pirmąją „Valdymo tobulinimas ir penktąją „Personalo tobulinimas“ kryptis. Planuojama, jog informacinių sistemų plėtra padės kelti pedagogų, mokyklų vadovų ir kitų švietimo sistemos administracijos darbuotojų kvalifikaciją bei tobulinti valdymo sistemą, gerinti racionalių, švietimo politikos analize pagrįstų, sprendimų priėmimą.

4. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220), tikslų: ugdyti mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtoti elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą ir taikyti IKT organizuojant ugdymo procesą (mokymą, mokymąsi, vertinimą) ir mokyklos valdymą.

5. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957; 2008, Nr. 122-4647), įgyvendinimo.

6. Komponentas atitinka Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, užtikrinančią švietimo specialistų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Plėtoti švietimo valdymo informacines sistemas, siekiant išsamia informacija pagrįstų ir racionalių švietimo politikos sprendimų“ bei 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

7. Išskirtini šie pagrindiniai informacinių sistemų plėtros plėtojime privalumai, trūkumai ir galimybės:

7.1. Informacinių sistemų taikymo privalumai:

7.1.1. informacinių sistemų taikymas leidžia efektyviau pasiekti tinkamą visų lygmenų švietimo valdymo efektyvumą, ypač valdymą, grindžiamą duomenimis. Dar 2003–2004 m. Harvardo universiteto konsultantai, įgyvendindami MTP programą, teikė siūlymus dėl ŠVIS plėtojimo. Kas būtų racionalu pratęsti ir tolesnėse švietimo valdymo srityse;

7.1.2. informacinės sistemos sudaro galimybę visuomenei gauti interaktyvias švietimo paslaugas. Šiuo metu plačiai veikia AIKOS, Švietimo valdymo informacinė sistema (toliau – ŠVIS), e-mokykla portalas. Didėjantis sistemų vartotojų skaičius leidžia teigti, jog sistemos vis labiau pripažįstamos;

7.1.3. duomenų integracija sudaro prielaidas jungti įvairias skirtingas žinias ir veiklas;

7.1.4. informacines sistemas taiko įvairios užsienio šalys, sukaupta nemaža taikymo patirtis.

7.2. Informacinių sistemų taikymo trūkumai:

7.2.1. 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtoje Informacijos poreikio ir gebėjimų įvertinimo ataskaitoje pažymima, kad švietimo sistemos dalyviams dėl reikiamų duomenų nuolat tenka derėtis, atliekami alternatyvūs tyrimai, dėl ko daugėja „šešėlinių“ duomenų bazių. Duomenų struktūra dažnai neatitinka poreikių, yra atliekamas dvigubas darbas. Tyrimais pagrįsta duomenų valdymo efektyvumo, naudojimo, nuoseklumo, integravimo stoka. Akcentuojamas duomenų dubliavimas, decentralizuotas duomenų valdymas, apsikeitimo duomenimis stoka, renkami pertekliniai duomenys;

7.2.2. duomenų saugos pavojai;

7.2.3. reikalingi dideli resursai pradiniame informacinių sistemų diegimo etape kuriant informacinių sistemų technologines aplinkas, peržiūrint veiklas turinio ir metodų atžvilgiu, dokumentuojant informacinių sistemų veiklas. Galima matyti, kad dalyje mokyklų, ypač pradinėse mokyklose, trūksta technologinių resursų. Mokytojų darbo vietos kompiuterizuotos;

7.2.4. informacinių sistemų nesuderinamumai;

7.2.5. susijusių darbuotojų kompetencijos stoka, remiantis 2004 m. Harvardo universiteto konsultantų parengtu ŠVIS ir PA kūrimo planu, švietimo darbuotojai nepakankamai suvokia švietimo informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos prasmę.

7.3. Informacinių sistemų taikymo galimybės:

7.3.1. švietimo vadybos efektyvinimas naudojant informacines sistemas didintų švietimo duomenų patikimumą, visą duomenų rinkimo proceso veiksmingumą;

7.3.2. galimybė naudojant informacines sistemas teikti naujas švietimo paslaugas vartotojams;

7.3.3. struktūrinių fondų parama diegiant informacines sistemas gali suteikti pradinį indėlį;

7.3.4. sukurta kompiuterinių tinklų infrastruktūra sudarytų realias galimybes diegti naujas technologijas daugelyje švietimo sričių;

7.3.5. tobulinama švietimo sistemos darbuotojų kompetencija užtikrintų efektyvų ŠVIS veikimą visoje šalyje. Įvairių lygių suderinta ir integruota ŠVIS plėtra leis užtikrinti, kad švietimo sistemos dalyviai gautų tikslius duomenis ir reikiamu laiku.

8. SSGG analizės išvados. Tinkamas informacinių sistemų išnaudojimas gali sudaryti sąlygas švietimo vadybai atnaujinti ir naujoms švietimo paslaugoms teikti. Tam būtina tinkamai suplanuoti pokyčius (kompetencijų plėtra, resursų įvertinimas, IS integralumas, duomenų sauga) bei išnaudoti informacinių sistemų potencialą.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis specialistų kompetencijos tobulinimo tikslas – skatinti informacinių sistemų naudojimą Švietimo valdymo ir švietimo paslaugų plėtrai užtikrinti.

10. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

10.1. plėtoti mokinių registrą ir ŠVIS, papildant ją duomenimis bei kita būtina valdymui informacija, atsižvelgiant į vartotojų poreikius;

10.2. atnaujinti švietimo portalą e-mokykla plečiant švietimo paslaugų įvairovę.

11. Įgyvendinant numatytą tikslą ir uždavinius planuojamos veiklos:

11.1. atlikti reikiamus tyrimus dėl registro ir informacinių sistemų pertvarkymo;

11.2. parengti reikalingų teisės aktų atnaujinimus;

11.3. atlikti programavimo paslaugas pertvarkant ir plėtojant registrus ir informacines sistemas;

11.4. parengti mokymo programas ir apmokyti informacinių sistemų naudotojus.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
Rodiklis	Metai	Reikšmė	Tikėtina padėtis 2015 m.
Rezultato rodikliai:
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	-*	90**
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2006	-*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: - mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2006	-	5000
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2006	-	1820

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
Rodiklis	Metai	Reikšmė	Tikėtina padėtis 2015 m.
Produkto rodikliai:
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė ne mažiau nei 20 valandų.	2006	-	50

14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (toliau – ITC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
Rodiklis	Metai	Reikšmė	Tikėtina padėtis 2015 m.
Produkto rodikliai:
Atlikta tyrimų	2006	-	3
Parengta teisės aktų (specifikacijos pakeitimai)	2006	-	3
Įsigyta mokymo medžiaga	2006	-	3
Apmokyta švietimo konsultantų	2006	-	150
Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų	2006	-	5000

15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC;

15.2. Komponento valdymo grupės susitikimai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;

15.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau – PVK), Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

16. Komponentas įgyvendinamas vykdant du projektus:

16.1. Mokinių registro ir Švietimo valdymo informacinės sistemos plėtojimas (toliau – Projektas „Mokinių registro ir ŠVIS plėtojimas“);

16.2. E-mokykla portalo plėtra (toliau – E-mokykla plėtojimas).

17. Pagrindinis Projektų tikslas – plėtoti informacines sistemas pagal vartotojų poreikius, suteikiant jiems reikalingas kompetencijas.

18. Numatoma šių Projektų įgyvendinimo schema:

18.1. Projektų paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ITC;

18.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

18.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

18.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

19. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama pradėti įgyvendinti projektą „Mokinių registro ir ŠVIS plėtojimas“ bei įsisavinti iki 3 mln. Lt (2010–2011 m.), II etapo metu – tęsti projekto „Mokinių registro ir ŠVIS plėtojimas“ bei įsisavinti iki 1 mln.Lt (2011–2012 m.) ir įgyvendinti projektą „E-mokykla plėtojimas“ bei įsisavinti 2 mln. Lt (2011–2012 m.). Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

20. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

21. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Bendrojo lavinimo, profesinio mokymo institucijų ir aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo kvalifikacijos tobulinimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 300 tūkst. Lt (I etapas)
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Švietimo informacinių technologijų centras
3.2.	Partneris (iai)	Nėra
3.3.	Remiamos veiklos	1. Tyrimų atlikimas; 2. Informacinių sistemų ir registrų specifikacijų parengimas; 3. Programavimo darbai; 4. Teisės aktų parengimas; 5. Mokymo programų įsigijimas; 6. Mokymo medžiagos rengimas ir leidyba; 7. Mokymai; 8. Pedagogų motyvacijos didinimo priemonės.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Švietimo administracijos darbuotojai; 2. Mokytojai.
3.5.	Projekto dydis	Iki 6000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 6000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	72 mėn. I įgyvendinimo etapas: 2010–2011 m. II įgyvendinimo etapas: 2011–2012 m.
3.10.	Projekto pradžia	2010 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Informacinių sistemų plėtra supaprastins mokyklų veiklas, padės visiems švietimo sistemos dalyviams nepriklausomai nuo vietos gauti daugiau paslaugų. Tokiu būdu šios procedūros taps vienodai paprastos tiek miestų, tiek kaimų gyventojams, kas tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Planuojama, kad apie 50 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač mokymai, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Informacinių sistemų plėtra mažina teritorinius skirtumus. Tai padės vystyti pačius silpniausius regionus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių teritorijų apibrėžtos 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Švietimo darbuotojų kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

22. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusią pedagogų kompetenciją. Viešinimo veiklos tikslinė grupė – pedagogai.

23. Numatomos viešinimo priemonės:

23.1. konferencija;

23.2. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

23.3. elektroninėje erdvėje – švietimo įstaigų ir jų steigėjų interneto svetainėse;

23.4. informacinis leidinys.

24. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Mokyklų tobulinimo programos plius

32 priedas

PSICHOLOGINĖS PAGALBOS PRIEINAMUMO DIDINIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Nagrinėjant šalies psichologinės pagalbos prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikui ir šeimai pagalba vis dar nėra prieinama visiems šalies gyventojams. Pastebėta, kad kaimuose, miesteliuose ir atokesnėse vietovėse psichologinė pagalba vaikams ir jų šeimoms yra sunkiai pasiekiama, nes pedagoginės psichologinės tarnybos, psichikos sveikatos ir krizių centrai yra sutelkti didesniuose miestuose ir rajonų centruose. Susidariusią situaciją lemia keli veiksniai, iš kurių pagrindinis – psichologų trūkumas. Šiuo metu Pedagoginėse psichologinėse tarnybose (toliau – Tarnyba) dirba 128, šalies ugdymo įstaigose – daugiau kaip 300 psichologų, tačiau to nepakanka, kad būtų patenkinamas vis didėjantis psichologinės paramos bei psichologų poreikis. Šiuo metu dauguma pedagoginių psichologinių tarnybų turi tik po vieną psichologą, neretai tas pats psichologas dirba ne vienoje darbovietėje, todėl dėl didelio darbo krūvio psichologai ne visada gali skirti pakankamai laiko individualiai ar grupinei psichologinei konsultacijai arba priimti konsultuoti visus, kuriems psichologinė pagalba reikalinga.

2. Kitas nemažiau svarbus aspektas – teikiančių paslaugas specialistų kvalifikacija. Dėl didelio psichologų poreikio, psichologais neretai įdarbinami asmenys, neatitinkantys psichologams praktikams keliamų reikalavimų, neturintys reikiamo psichologinio išsilavinimo. Daugelis jų jau turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgiję (arba rengiasi įgyti) psichologijos magistro arba psichologijos bakalauro laipsnį, kuriuos kai kurios aukštosios mokyklos suteikia studentams, baigusiems tam tikrą studijų programą ir įskaičiusios išlyginamuosius dalykus, tačiau pabaigę tokias studijas psichologai susiduria su dvejopa problema. Remiantis Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-101 (Žin., 2007, Nr. 19-732; 2009, Nr. 109-4167), psichologas gali atestuotis, jeigu turi psichologo kvalifikaciją (ne trumpesnių nei 5 metų nuosekliųjų universitetinių studijų) ar psichologijos kvalifikacinį laipsnį (ne mažiau kaip 200 kreditų apimties nuosekliųjų universitetinių psichologijos studijų). Taigi, asmenys nebaigę nuosekliųjų universitetinių psichologijos krypties studijų negali atestuotis psichologo kvalifikacijai. Psichologai, nebaigę nuosekliųjų universitetinių studijų, negali būti priimti dirbti mokyklos psichologais.

3. Psichologų trūkumą lemia ne tik nepakankamas psichologų etatų skaičius pedagoginėse psichologinėse tarnybose, psichologų kvalifikacija, taip pat mažas valstybės finansuojamų vietų skaičius psichologijos krypties studijų programose. Tai skatina ieškoti naujų papildomų šios problemos sprendimo būdų. Viena iš jų – sudaryti galimybę asmenims, nebaigusiems nuosekliųjų psichologijos krypties studijų, įgyti visavertį kiekvienam psichologui reikalingą išsilavinimą. Baigusieji šią programą ateityje įgytų galimybę dirbti mokyklos psichologais Lietuvoje ir konkuruoti Europos Sąjungos darbo rinkoje ir svarbiausia – padidintų kvalifikuotų specialistų, leidžiančių kokybiškiau ir laiku suteikti psichologinę pagalbą vaikui ir jo šeimai, skaičių.

4. Komponento tikslinės grupės – švietimo pagalbos specialistai (asmenys, neturintys nuosekliųjų psichologijos studijų diplomo).

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, SIEKIAMI REZULTATAI

5. Tikslas – didinti psichologinės pagalbos šalyje efektyvumą, rengiant psichologus tikslinių perkvalifikavimo studijų metu pagal aukštojo mokslo įstaigos turimas ir vykdomas bakalauro ir magistro psichologijos studijų programas.

6. Uždaviniai:

6.1. tikslinių perkvalifikavimo studijų metu parengti 60 psichologijos bakalauro laipsnį turinčių psichologų. Studijų trukmė –3 metai;

6.2. tikslinių perkvalifikavimo studijų metu parengti 60 psichologijos magistro laipsnį turinčių psichologų. Studijų trukmė –2 metai.

7. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	-	80	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:			Projektų ataskaitos
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys	-	-
	švietimo pagalbos specialistai	-	120

8. Suderinamumas su Veiksmų programomis:

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“
Uždavinio priemonė	Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ir socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą

III. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

9. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

10. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ir socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektas
2.2.	Kryžminis finansavimas	-
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Aukštosios mokyklos, turinčios psichologų rengimo patirtį bei vykdančios tikslinio perkvalifikavimo psichologijos krypties bakalauro ir (arba) magistro studijų programas. Remiamų veiklų projektų vykdytojai atrenkami vadovaujantis Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2009, Nr. 46-1819).
3.2.	Partneris(-iai)	-
3.3.	Remiamos veiklos	1. tikslinės perkvalifikavimo studijos psichologijos bakalauro laipsnį turinčių psichologų parengimui (studijų trukmė – 3 metai);
3.3.	Remiamos veiklos	2. tikslinės perkvalifikavimo studijos psichologijos magistro laipsnį turinčių psichologų parengimui (studijų trukmė – 2 metai).
3.4.	Tikslinės grupės	Švietimo pagalbos specialistai, kurie ne trumpiau nei metus yra dirbę bendrojo lavinimo mokykloje ar kitoje švietimo įstaigoje psichologu ar psichologo asistentu, t. y. asmenys, baigę vientisas ne psichologijos krypties studijas, o po to įgiję psichologijos magistro laipsnį; asmenys, baigę ne psichologijos krypties pirmosios pakopos studijas ir įgiję bakalauro laipsnį bei turintys psichologijos magistro laipsnį; asmenys, baigę psichologijos krypties studijas, įgiję psichologijos bakalauro laipsnį.
3.5.	Komponento ir pavienio projekto vertė	Komponento biudžetas 3 mln. Lt. Vieno projekto vertė nuo 0,5 mln. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Nuo 0,5 mln. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 36 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2010 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus skatinamos novatoriškos perkvalifikavimo studijų vykdymo veiklos, siekiant sudaryti palankias sąlygas švietimo pagalbos specialistams baigti nuosekliųjų universitetinių psichologijos krypties studijų programą. Šioms veikloms skiriant daugiau nei 70 proc. projekto lėšų.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Švietimo pagalbos specialistai perkvalifikavimo studijų vykdymo metu naudosis IT sistemomis. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Švietimo pagalbos darbuotojų kompetencijos plėtojimas pagerins švietimo pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

IV. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

11. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo pagalbos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

11.1. švietimo įstaigų bendruomenė (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai), kuri galėtų pasinaudoti Projekto produktais;

11.2. švietimo specialistai, švietimo administracijos, savivaldybių darbuotojai.

12. Numatomos viešinimo priemonės:

12.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

12.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių interneto svetainėse;

12.3. konferencijose – 2 informacinio pobūdžio konferencijos apskričių, savivaldybių, švietimo įstaigų atstovams, naudojant aplankus, popierių, rašiklius, ženklintus Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei aukštosios mokyklos simbolika;

12.4. aukštosios mokyklos patalpose įrengiama informacinė lenta.

13. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, kurių funkcijoms priklauso tinkamas švietimo pagalbos paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Mokyklų tobulinimo programos plius

35 priedas

ŠVIETIMO PRIEINAMUMO DIDINIMO SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENIMS (MOKINIAMS) KOMPONENTAS

I. Probleminės situacijos apibūdinimas

1. Specialiojo ugdymo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-1796 (Žin., 2009, Nr. 110-4699), paskirtis – didinti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes specialiųjų poreikių mokiniams. Programą įgyvendinus turėtų pagerėti sąlygos inkliuziniam ugdymui, padidėti švietimo paslaugų prieinamumas įvairių gebėjimų mokiniams.

2. Pagal adaptuotą pradinio ugdymo programą 2009–2010 m. pradžioje mokėsi 2116 mokinių (0,5 proc. visose bendrojo ugdymo programose besimokančių mokinių), pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą – 6633 mokiniai (1,5 proc.), pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą – 369 mokiniai (0,1 proc.), pagal specialiąją pradinio ugdymo programą – 1314 mokinių (0,3 proc.), pagal specialiąją pagrindinio ugdymo programą – 3101 mokinys (0,7 proc.).

3. Specialiųjų poreikių nustatymo klasifikacijoje yra išskiriama dešimt sutrikimų grupių (kalbos ir komunikacijų, intelekto, regos, klausos sutrikimai, judėjimo negalia, elgesio, emocijų bei socialinės raidos, įvairūs specifiniai pažinimo bei raidos sutrikimai, sukeliantys mokymosi sunkumus), pagal kurias įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka turi būti ir daugeliu atvejų yra teikiama specialioji pedagoginė pagalba.

4. Mokinio krepšelio lėšos padidintos 35 proc., taip pat skiriamos papildomos lėšos naujų pagalbos specialistų etatų steigimui, parengtos rekomendacijos savivaldybių švietimo skyriams dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo finansavimo pagal turimą specialiųjų ugdymosi poreikių dydį.

5. Specialiųjų poreikių mokiniai sudaro apie 10 proc. bendro mokyklinio amžiaus mokinių skaičiaus. Šis rodiklis panašus į kitų Europos Sąjungos šalių. Per pastaruosius ketverius metus specialiųjų poreikių mokinių, ugdomų integruotai bendrojo lavinimo mokyklose (ne specialiosiose), skaičius mažėja.

6. Svarbu užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kvalifikuotą švietimo pagalbą specialiųjų poreikių asmenims (mokiniams) bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose klasėse, specialiosiose ir lavinamosiose klasėse, sanatorinėse mokyklose, specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose, skatinant paslaugų įvairovę.

7. Todėl šio Komponento tikslinės grupės yra specialiųjų poreikių mokiniai – tokie mokiniai, kurių galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų (nedidelių, vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai).

II. KOMPONENTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, SIEKIAMI REZULTATAI

8. Tikslas – užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kvalifikuotą švietimo pagalbą specialiųjų poreikių asmenims (mokiniams).

9. Uždaviniai:

9.1. specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimo ir neformaliojo švietimo paslaugų teikimo specialiųjų poreikių asmenims modelio sukūrimas ir įdiegimas;

9.2. specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimas specialiųjų poreikių asmenims (nedidelių, vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – Tarnyba) priskirtus specialiųjų poreikių mokinius lavinant pagal individualiai pritaikytas programas;

9.3. neformaliojo specialiųjų poreikių asmenų švietimo paslaugų teikimas.

10. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių	-	2000	Projektų ataskaitos
	mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	2000
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties mokiniai	-	-
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie gavo formaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių	-	1000	Projektų ataskaitos
	mokinių ir švietimo pagalbos specialistų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	1000
	socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties mokiniai.	-	-

Pastaba. -* šiuo metu duomenų nėra.

III. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS IR REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS

11. Komponento suderinamumas su Veiksmų programomis:

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	3 uždavinys „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“
Uždavinio priemonė	Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą

12. Remiamos Komponento projektų veiklos sritys – specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos sistemos modernizavimas:

12.1. specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimo ir neformaliojo švietimo paslaugų teikimo specialiųjų poreikių asmenims modelio sukūrimas ir įdiegimas;

12.2. specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimas specialiųjų poreikių asmenims;

12.3. neformaliojo specialiųjų poreikių asmenų švietimo paslaugų teikimas;

12.4. programinės įrangos ir technikos, baldų pirkimas, skirtos ar pritaikytos specialiųjų poreikių mokiniams (iki 10 proc. gali būti skiriama iš ERPF).

IV. KITI REIKALAVIMAI

13. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

14. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

15. Minimali paramos suma – 19 800 Lt (devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai litų 00 ct).

16. Paramos intensyvumas – iki 97 proc.

17. Pareiškėjais ir partneriais gali būti savivaldybių administracijos, specialiosios mokyklos, valstybinės ir nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su specialiojo ugdymo paslaugų, neformaliojo švietimo paslaugų bei socialinių paslaugų teikimu.

18. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

19. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

20. Prioritetas teikiamas projektams, kurie numato bendradarbiavimą su socialiniais ekonominiais partneriais ir (arba) užtikrina geresnį socialiai pažeidžiamų grupių prieinamumą naudotis švietimo paslaugomis.

_________________

Mokyklų tobulinimo programos plius

38 priedas

VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ IR PAGALBOS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Vaikų socializacijos centrų steigimas ir veikla yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme (Žin., 2007, Nr. 80-3214). Įstatyme reglamentuota, kad vidutinė priežiūra vykdoma vaikų socializacijos centruose. Vaikų socializacijos centrai skirti ugdyti probleminio elgesio vaikus, teikti bendrąjį lavinimą bei švietimo pagalbą, siekiant sėkmingos jų socializacijos ir integracijos į visuomenę.

2. Atlikti tyrimai parodė, kad vaikų socializacijos centrų veiklą tikslinga nukreipti į personalo reformą. Būtent žmogiškųjų išteklių valdymo reformoje slypi esminis vidutinės priežiūros įstaigų tobulinimo, modernizavimo ir atsinaujinimo vadybinis svertas. Personalo kokybiniai pokyčiai įgalins vidutinės priežiūros įstaigas tinkamai atlikti joms deleguotas funkcijas ir pasiekti reikiamą socialinę ir edukacinę kokybę.

3. Ugdymo kokybė esančiuose vaikų socializacijos centruose nėra pakankama, trūksta šiuolaikinių mokymo(si) priemonių, mokytojų kvalifikacija netenkina šioms įstaigoms keliamų reikalavimų: mokytojams trūksta žinių ir kompetencijų dirbant su probleminio elgesio vaikais, ugdymo procese nepakankamai taikomi šiuolaikiniai mokymo (mokymosi) metodai ir mokymo priemonės. Pakankamai silpna mokinių mokymosi motyvacija, dalis jų iki patekimo į šio tipo įstaigas nelankė mokyklos.

4. Nepakankamą ugdymo ir socialinio darbo kokybę įtakoja silpna mokymo(-si) bazė, jaunų mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų trūkumas, šių specialistų kompetencijos stoka. Svarbu, kad į naujai įsteigtus vaikų socializacijos centrus ateitų dirbti kvalifikuoti, turintys šiam darbui reikiamų žinių specialistai. Būtina tobulinti šių specialistų kompetenciją, aprūpinti šias įstaigas šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis, turtinti įstaigų materialinę bazę. Šis procesas padidintų ugdymo kokybę, švietimo pagalbos vaikams veiksmingumą, mokymosi motyvacijos didėjimą, sėkmingesnę vaikų elgesio korekciją ir socializaciją.

5. 2005–2007 m. buvo vykdomas UNDP inicijuotas projektas „Pagalba kuriant efektyvią nepilnamečių justicijos sistemą Lietuvoje“, kurio tikslas – sukurti kvalifikacijos tobulinimo sistemą įvairių institucijų darbuotojams: teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams, socialiniams pedagogams. Projekte iš švietimo sistemos dalyvavo specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų darbuotojai, dirbantys su probleminio elgesio vaikais. Tačiau šioje programoje turėjo galimybę dalyvauti ribotas skaičius žmonių – apmokyta 13 specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų specialistų.

6. Tiesioginė Komponento tikslinė grupė:

6.1. mokytojai;

6.2. švietimo pagalbos specialistai.

7. Netiesioginė tikslinė grupė – probleminio elgesio ir linkę nusikalsti vaikai.

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

8. Tikslas: tobulinti vaikų socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas dirbant su probleminio elgesio ir linkusiais nusikalsti vaikais.

9. Uždaviniai:

9.1. įkurti vizituojančių ekspertų komandą, kurią sudarytų mokslininkai tyrinėtojai ir specialistai praktikai (psichologai, medikai (psichoterapeutai), edukologijos, socialinio darbo specialistai, švietimo vadybos ekspertai). Ekspertų komandos paskirtis – tobulinti specialistų, dirbančių vaikų socializacijos centruose, kompetencijas, dirbant su probleminio elgesio ir linkusiais nusikalsti vaikais;

9.2. ekspertų komandai keliami uždaviniai:

9.2.1. parengti mokymų ir konsultacijų programą pagal šias temas: socialinis ir vertybinis ugdymas bei elgesio korekcija; individualizuotas ir diferencijuotas mokymas; socialinių įgūdžių ugdymas; darbas su nemotyvuotais ir specialiųjų poreikių turinčiais vaikais; profesinis orientavimas; individualus ir grupinis konsultavimas, tarpasmeninių santykių valdymo strategijos; komandinio darbo organizavimas; psichologiškai saugios aplinkos kūrimas; projektinė veikla; modernios organizacijos vadybos principų diegimas;

9.2.2. teikti kvalifikuotas kompleksines konsultacijas vaikų socializacijos centrų personalui darbui su elgesio problemų turinčiais vaikais;

9.2.3. organizuoti mokymus vaikų socializacijos centrų pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams;

9.2.4. atlikti 2 tyrimus veiklos pokyčiams įvertinti;

9.2.5. suteikti modernios organizacijos vadybos žinių;

9.2.6. pateikti rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai dėl vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo.

10. Vizituojančių ekspertų komanda vyksta į vaikų socializacijos centrus ir kiekviename iš jų organizuoja veiklą su personalu pagal parengtą programą. Vizitų trukmė: 1–3 savaitės (atsižvelgiant į įstaigos specifiką ir poreikį).

III. SIEKIAMI REZULTATAI IR SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

11. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Moksleivių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	-	180	Projektų ataskaitos
Produkto	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	82	Projektų ataskaitos

12. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys švietimo pagalbos specialistai	-	350	Projektų ataskaitos
Produkto		-	163	Projektų ataskaitos

13. Komponento suderinamumas su veiksmų programomis:

Veiksmų programa	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais kompetencijų tobulinimas
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

IV. KITI REIKALAVIMAI

14. Remiamos veiklos sritys:

14.1. ekspertų mokymas;

14.2. kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas;

14.3. mokymų ar seminarų organizavimas;

14.4. individualių konsultacijų teikimas;

14.5. kitos su šiuo projektu susijusios veiklos.

15. Šis projektas bus įgyvendinamas vieno etapo metu.

16. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

17. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

18. Maksimali paramos suma projektui – 1,1 mln.

19. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

20. Pareiškėjais ir partneriais gali būti valstybinės švietimo įstaigos, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su:

20.1. mokytojų kvalifikacijos tobulinimu;

20.2. mokytojų rengimu, perkvalifikavimu;

20.3. vaikų probleminio elgesio tyrinėjimu (mokslinė veikla);

20.4. psichologinės, socialinės pedagoginės pagalbos teikimu, psichoterapijos vykdymu;

20.5. prevencinių, intervencinių ir postvencinių programų vaikams vykdymu.

21. Partneriais gali būti:

21.1. užsienio ekspertai;

21.2. nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su socialinės rizikos vaikais.

22. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.

VI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI

23. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

24. Prioritetas teikiamas projektams, kurių pareiškėjai:

24.1. numato bendradarbiavimą su užsienio ekspertais;

24.2. turi ne mažesnę kaip 5 metų veiklos patirtį teikiant konsultacijas ir dirbant su socialinės rizikos, elgesio problemų, specialiųjų poreikių turinčiais vaikais;

24.3. turi ne mažesnę kaip 5 metų veiklos patirtį koordinuojant ar organizuojant specialistų mokymus bei kompetencijų ugdymą šiame projekte nurodyta tema, turi nacionalinių ir (ar) tarptautinių švietimo projektų įgyvendinimo patirtį:

24.4. orientuoti į mokytojų kompetencijų didinimą darbui su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais vaikais;

24.5. numato nuosavą indėlį.

_________________