LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
N U T A R I M A S
DĖL KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO IR LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS REORGANIZAVIMO IR LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 30 d. Nr. XI-973
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Kauno medicinos universiteto senato ir Lietuvos veterinarijos akademijos senato 2010 m. balandžio 22 d. sprendimus, n u t a r i a :
1 straipsnis.
2 straipsnis.
4 straipsnis.
5 straipsnis.
6 straipsnis.
7 straipsnis.
Pripažinti netekusiais galios nuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos:
1) Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. IX-1180 „Dėl Kauno medicinos universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 109-4815);
2) Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. IX-2265 „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 95-3479).
Lietuvos Respublikos Seimo
2010 m. birželio 30 d.
nutarimo Nr. XI-973
1 priedėlis
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO IR LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS REORGANIZAVIMO SUJUNGIMO Į LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETĄ BŪDU SĄLYGŲ
APRAŠAS
1. Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu sąlygų aprašas nustato reorganizuojamų įstaigų – Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos – reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu tvarką.
2. Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.95, 2.96, 2.97 straipsniais, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2.101 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699) 4 straipsniu.
3. Duomenys apie reorganizuojamus juridinius asmenis:
3.1. Kauno medicinos universitetas:
3.2. Lietuvos veterinarijos akademija:
4. Reorganizavimo būdas – reorganizuojamų juridinių asmenų – Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos – sujungimas. Pasibaigiantys juridiniai asmenys – reorganizuojamos įstaigos: Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija.
5. Tęsiantis veiklą po reorganizavimo juridinis asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos teises ir pareigas perima Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.
6. Reorganizavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) (Žin., 2009, Nr. 54-2140) įvardyta mokslo ir studijų misija, aukštųjų mokyklų reorganizavimą reglamentuojančiais Mokslo studijų įstatymo
31 ir 32 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta universitetų autonomija.
7. Per tris mėnesius po reorganizavimo pabaigos Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka sudaromi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdymo organai. Šiuo laikotarpiu valdymo įgaliojimai bendru reorganizuojamų aukštųjų mokyklų senatų sutarimu suteikiami vienai iš reorganizuojamų įstaigų.
8. Reorganizavimo tikslas – sutelkti ir racionaliau naudoti žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, užtikrinti aukštą studijų kokybę ir didinti jų tarptautiškumą, skatinti tarpdisciplininių mokslinių tyrimų plėtrą, integruojant studijas, mokslą ir klinikinę praktiką.
10. Iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. jungtinė komisija, sudaryta iš reorganizavime dalyvaujančių įstaigų atstovų, inventorizuoja Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos turtą ir atsiskaitymus, parengia teisės aktų projektus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ir šiuo metu Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos patikėjimo teise valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto perdavimo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise arba nuosavybės teise.
11. Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 (Žin., 2001, Nr. 3-48; 2003, Nr. 13-504), nustatyta tvarka pagal 2010 m. sausio 1 d. buhalterinės apskaitos duomenis Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, teisės ir prievolės perduodami po reorganizavimo įkuriamam Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.
12. Antspaudai su Lietuvos valstybės herbu, kuriais disponuoja Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, po to, kai pasirašomi turto ir dokumentų perdavimo ir priėmimo aktai, teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinami (atsakingas asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius arba jo įgaliotas asmuo).
13. Reorganizuojant Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją, užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas, juridinių ir fizinių asmenų finansinių įsipareigojimų vykdymas, taip pat įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti projektų sutartyse ir paraiškose nustatytų sąlygų vykdymas.
14. Po reorganizavimo numatomi šie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veiklos tikslai:
14.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;
14.2. darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, rengti mokslininkus, vykdyti įvairiapusę praktinę veiklą, mokslo ir kitose srityse bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;
14.3. bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą;
15. Po reorganizavimo numatomi šie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veiklos uždaviniai:
15.4. teikti gyvūnų auginimo, veislininkystės, gyvūninės produkcijos gamybos, ligų profilaktikos, gydymo ir maisto saugos paslaugas;
15.6. rengti ir leisti vadovėlius, monografijas, mokymo knygas, mokslo žurnalus ir kitus leidinius, organizuoti mokslines konferencijas ir seminarus;
16. Po reorganizavimo numatomos šios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto funkcijos:
16.3. vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatus;
17. Reorganizuojamų juridinių asmenų turtas:
17.1. Kauno medicinos universiteto turtas 2010 m. sausio 1 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus):
17.1.4. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 2010 metais skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 70 „Dėl 2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ (Žin., 2010, Nr. 11-525):
17.1.4.1. Biomedicinos srities aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimo ir mokslo plėtojimo programos (programos kodas – 01 01) lėšos – 40 737 tūkst. litų;
17.2. Lietuvos veterinarijos akademijos turtas 2010 m. sausio 1 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus):
17.2.4. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 2010 metais skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 70 „Dėl 2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ (Žin., 2010, Nr. 11-525):
17.2.4.1. Aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimo gyvulininkystei ir veterinarijai programos (programos kodas – 01 01) lėšos – 11 761 tūkst. litų;
17.2.4.2. Studentų rėmimo ir jų kreditavimo sistemos plėtojimo programos (programos kodas – 01 02) lėšos – 1 467 tūkst. litų;
18. 2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatyti Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos asignavimai įtraukiami į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (naujojo asignavimų valdytojo) asignavimus.
Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos
akademijos reorganizavimo sujungimo į Lietuvos
sveikatos mokslų universitetą būdu sąlygų aprašo
priedas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STRUKTŪRA
Lietuvos Respublikos Seimo
2010 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. XI-973
2 priedėlis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
S T A T U T A S
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas įkurtas sujungiant bendrą istorinį paveldą turinčius Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją. Šių aukštųjų mokyklų ištakos – 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigti Aukštieji kursai, 1922 m. reorganizuoti į Lietuvos universitetą, o 1940 m. – į Kauno universitetą. Iš Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriaus 1936 m. įsteigta Veterinarijos akademija Kaune. 1950 m. reorganizavus Kauno universitetą, iš Medicinos fakulteto įkurtas Kauno medicinos institutas, 1989 m. pavadintas Kauno medicinos akademija, o 1998 m. – Kauno medicinos universitetu.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
PIRMASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO STATUSAS
1. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto oficialus pavadinimas lietuvių kalba – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, anglų kalba – Lithuanian University of Health Sciences. Universiteto buveinės adresas: A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas.
2. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.
4. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas.
5. Pagrindinė Universiteto misija – kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, mokyti ir ugdyti kūrybingą, dorą, iniciatyvią, išsilavinusią, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti demokratiją, gerovę ir ugdyti sveiką ir išsilavinusią visuomenę; šia savo veikla skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę, neatsižvelgiant į darbuotojų, studentų ir klausytojų lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę.
6. Universiteto tikslai:
1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;
2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus, vykdyti įvairiapusę praktinę veiklą, mokslo ir kitose srityse bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;
3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą;
7. Svarbiausi Universiteto uždaviniai:
4) teikti gyvūnų auginimo, veislininkystės, gyvūninės produkcijos gamybos, ligų profilaktikos, gydymo ir maisto saugos paslaugas;
6) rengti ir leisti vadovėlius, monografijas, mokymo knygas, mokslo žurnalus ir kitus leidinius, organizuoti mokslines konferencijas ir seminarus;
8. Pagrindinės Universiteto veiklos sritys – studijos, mokslinė veikla, dalyvavimas teikiant žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros paslaugas. Universitetas organizuoja ir vykdo studijas, teikia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas, atlieka mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę) plėtrą ir taiko mokslinių tyrimų bei eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.
9. Pagrindinės Universiteto veiklos rūšys – aukštasis universitetinis mokslas, mokslinių tyrimų ir taikomoji veikla, dalyvavimas žmonių sveikatos priežiūroje ir socialinis darbas, veterinarinė veikla ir gyvulininkystė. Universitetas gali vykdyti ir kitas veiklas, reikalingas Universiteto misijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
10. Svarbiausi Universiteto veiklos principai – studijų, mokslo, žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros vienovė, akademinė laisvė ir autonomija, kurią nustato įstatymai ir šis Universiteto statutas (toliau – Statutas). Universitete mokslas yra grindžiamas šiais principais:
11. Universitete studijos yra grindžiamos šiais principais:
12. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai turi lygias teises, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę.
13. Universitete:
1) pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo ir akademinės bendruomenės nuostatos;
3) skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje, sportinėje ir meninėje veikloje;
ANTRASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO AUTONOMIJA, TEISĖS, ATSKAITOMYBĖ IR AKADEMINĖS LAISVĖS
14. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.
15. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), gavusi Universiteto tarybos sutikimą. Jeigu Universiteto taryba nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.
16. Universitetas turi teisę:
1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;
7) laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus padalinius (fakultetus, institutus, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kitus struktūrinius padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;
10) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;
11) Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti;
12) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;
13) teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti Universiteto tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su Universiteto vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti; verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;
17. Universitetas gali studijų, mokslo ir kitais tikslais sudaryti bendradarbiavimo ir kitokias sutartis su Lietuvos Respublikos ir kitų šalių užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis, jungtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.
18. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata – akademinė laisvė, kuria dėstytojai, mokslo darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai ir studentai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei šio statuto ir kuri garantuoja:
1) lygias teises pagal turimą kvalifikaciją ir pasirengimą dalyvauti konkursuose dėstytojų, mokslo darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę, politinius ir religinius įsitikinimus;
3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už įsitikinimus ir mokslinių tyrimų rezultatų skelbimą, taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių įsitikinimų;
19. Universitetas privalo:
2) informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą bei lėšų naudojimą, savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus;
3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemai valdyti ir stebėti;
II SKYRIUS
UNIVERSITETO VALDYMAS
20. Universitetas turi kolegialius valdymo organus – Universiteto tarybą (toliau – Taryba) ir Universiteto senatą (toliau – Senatas), taip pat vienasmenį valdymo organą – Universiteto rektorių (toliau – rektorius).
21. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir efektyvumo principais.
PIRMASIS SKIRSNIS
TARYBA
23. Taryba:
1) tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą;
4) nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;
8) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
9) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;
10) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
12) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, vertina, kaip veikla atitinka strateginį planą, pasiektus rezultatus ir jų poveikį Universiteto veiklos kokybei;
13) užtikrina Universiteto atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju ir kasmet per tris mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos informuoja visuomenę apie Universiteto strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;
15) išklausiusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;
16) rengia savo veiklos metinę ataskaitą ir kasmet per tris mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos ją pateikia Seimui;
24. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:
2) tris narius (ne mažiau kaip po vieną iš kiekvienos Universiteto akademijos) renka Universitete dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų išrinkti atstovai (rinkikai). Dėstytojai ir mokslo darbuotojai, Universitete pareigas užimantys konkurso būdu, atstovus renka Universiteto padaliniuose. Vienas atstovas (rinkikas) renkamas iš penkių dėstytojų arba mokslo darbuotojų. Tarybos narys išrenkamas didesne kaip pusės susirinkime dalyvaujančių atstovų (rinkikų) balsų dauguma. Keliems kandidatams gavus vienodą balsų skaičių arba nė vienam kandidatui nesurinkus balsų daugumos organizuojami pakartotiniai rinkimai. Per pakartotinius rinkimus išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų;
3) vieną narį renka administracijos ir kiti darbuotojai jų atstovų susirinkime didesne kaip pusės jame dalyvaujančių jų atstovų balsų dauguma. Atstovai renkami laikantis proporcingo atstovavimo principo, vieną atstovą renkant iš penkių administracijos ir kitų darbuotojų;
25. Tarybos nariu turi būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.
26. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
27. Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras paskelbia naujai sudarytos Tarybos sudėtį.
28. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.
29. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto darbuotojas ar studentas.
30. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma atviru balsavimu. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių.
32. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šio statuto, Tarybos darbo reglamento ar šio statuto 28 punkte nurodytą įsipareigojimą arba jo nepasirašo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.
33. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko prieš terminą, kadencijos pabaigos. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir kai Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatyme nurodytą įsipareigojimą.
34. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų gali būti mokama išmoka, kurios dydį kiekvienais metais nustato Senatas, atsižvelgdamas į Universiteto pasiektus rezultatus.
ANTRASIS SKIRSNIS
SENATAS
37. Senatas:
1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų, eksperimentinės ir socialinės plėtros bei kitas programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslo veiklos kokybę ir lygį;
3) tvirtina vidinę mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
4) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
5) 2/3 Senato narių pritarimu šaukia Universiteto akademinės bendruomenės konferencijas svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Konferencija laikoma teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip pusė delegatų, išrinktų Senato nustatyta tvarka. Apie sprendimą šaukti tokią konferenciją Senatas informuoja akademinę bendruomenę Universiteto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas;
6) fakulteto ar mokslo instituto tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus veiklos rezultatus, teikia Universiteto garbės ir kitus vardus;
7) rektoriaus teikimu tvirtina akademijų kanclerius, Universiteto prorektorius, narius, skiriamus į mokslo instituto tarybas;
8) rektoriaus teikimu renka fakultetų dekanus, mokslo institutų direktorius, katedrų vedėjus, klinikų ir institutų vadovus. Šių renkamų vadovų kadencijos trukmė – 5 metai;
12) svarsto ir tvirtina Universiteto struktūrinių padalinių nuostatus ir akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus, nustato studentų priėmimo sąlygas;
13) steigia ir tvirtina mokslo, studijų ir kitus Universiteto fondus, nustato jų sudarymo ir naudojimo tvarką;
14) sudaro nuolatines Senato studijų, mokslo, teisės, etikos ir kitas komisijas, taip pat laikinąsias komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas;
39. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir dėstytojai. Senate turi būti 10 studentų skiriamų atstovų. Studentų atstovus į Senatą skiria studentų atstovybė. Senate turi būti 21 profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantis asmuo. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einančių asmenų Senate turi būti 15. Senate yra 3 Senato nariai pagal pareigas. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Kancleriai tampa Senato nariais po jų patvirtinimo Senate.
40. Renkamus Senato narius pagal paritetą sudaro darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra pedagoginė, darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra mokslinė, ir darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra žmogaus ar gyvūno sveikatos priežiūra. Juos renka mokslo laipsnius turintys darbuotojai atitinkamos pagrindinės veiklos darbuotojų susirinkimuose, kuriuos šaukia Senato pirmininkas (jo dar neišrinkus – rektorius).
41. Jeigu Senato narys netinkamai atlieka Senato darbo reglamente nustatytas pareigas, Senato pirmininkas turi teisę prašyti Senatą atšaukti šį narį. Senato narys atšaukiamas 2/3 visų Senato narių balsų. Nauji nariai renkami iki Senato kadencijos pabaigos. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas Senato darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia rektorius.
42. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką, Senato pirmininko pavaduotoją ir Senato sekretorių. Keliems kandidatams surinkus vienodą balsų skaičių, rengiamas pakartotinis balsavimas. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininko pavaduotojo ir Senato sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas. Senato pirmininku negali būti rektorius.
43. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektorius. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikalavimo įteikimo Senato pirmininkui dienos.
44. Senato nutarimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių ir už nutarimą balsuoja paprasta dauguma dalyvaujančiųjų. Rinkdami (tvirtindami) Universiteto ir jo padalinių vadovus ir asmenis etatinėms pareigoms eiti, Senato nariai balsuoja slaptai. Asmuo išrenkamas (patvirtinamas) pusės Senato narių balsų dauguma, atšaukiamas 2/3 posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Senatas nenustato kitos jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams.
45. Jeigu rektorius nesutinka su Senato nutarimu, jis raštu paaiškina nesutikimo priežastis ir teikia Senatui klausimą svarstyti pakartotinai. Pakartotinai Senato 2/3 visų narių balsų dauguma priimtas nutarimas įsigalioja Senato darbo reglamento nustatyta tvarka.
46. Apie Senato nutarimus Universiteto akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Universiteto tinklalapyje ir kitais Senato nustatytais būdais.
TREČIASIS SKIRSNIS
REKTORIUS
49. Rektorius:
1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas Universiteto strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
4) dekanų teikimu priima ir šalina studentus ir klausytojus Mokslo ir studijų įstatymo bei kitų teisės aktų, šio statuto ir Studijų reglamento nustatyta tvarka;
5) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7) kasmet per tris mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) kasmet per tris mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos supažindina Senatą ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai Universiteto metinę veiklos ataskaitą;
9) kasmet per tris mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos teikia Tarybai tvirtinti strateginius Universiteto veiklos ir struktūros pertvarkos planus;
10) teikia Senatui 5 metų kadencijai tvirtinti akademijų kanclerius, Universiteto prorektorius, narius, skiriamus į Universiteto mokslo institutų tarybas, ir rinkti fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, klinikų ir institutų vadovus, mokslo institutų direktorius. Pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, kartu pasibaigia prorektorių ir kanclerių įgaliojimai;
14) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
51. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą.
53. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
54. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Pasibaigus rektoriaus kadencijai, rektoriui Senato nustatyta tvarka gali būti suteiktas rektoriaus emerito statusas.
55. Jeigu Tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.
56. Rektorius dalies savo funkcijų vykdymą įsakymu gali perduoti akademijų kancleriams ir prorektoriams. Kancleriams ir prorektoriams gali būti pavesta vykdyti tik tas funkcijas, kurios Mokslo ir studijų įstatymo nėra priskirtos išimtinai rektoriaus kompetencijai. Rektorių pavaduoja kancleris arba prorektorius.
57. Akademijos kancleris koordinuoja akademijos veiklą, teikia Universiteto rektoriui siūlymus dėl akademijos plėtros, atstovauja akademijai.
58. Universiteto prorektoriai atsakingi už rektoriaus patikėtų funkcijų atlikimą. Universiteto prorektoriumi klinikos reikalams Senato pritarimu skiriamas Universiteto ligoninės generalinis direktorius. Rektorius turi teisę atšaukti kanclerių ir prorektorių priimtus nutarimus, jeigu jie prieštarauja Universiteto tikslams ir uždaviniams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REKTORATAS
59. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, akademijų kancleriai, prorektoriai, fakultetų dekanai, mokslo institutų direktoriai ir du studentų atstovybės deleguoti nariai. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.
III SKYRIUS
UNIVERSITETO STRUKTŪRA
61. Universitete yra: akademijos, fakultetai, mokslo institutai, Praktinio mokymo ir bandymų centras, katedros, profilinės klinikos, veterinarijos klinikos, institutai, mokslo laboratorijos, kiti struktūriniai ir funkciniai padaliniai, būtini studijų, mokslo, sveikatos priežiūros, socialinėms, kultūros ir kitoms reikmėms tenkinti.
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMIJA
62. Akademija yra pagrindinis Universiteto padalinys. Universitetą sudaro Medicinos akademija ir Veterinarijos akademija.
63. Medicinos akademijoje ir Veterinarijos akademijoje yra: fakultetai, mokslo institutai ir kiti padaliniai.
ANTRASIS SKIRSNIS
FAKULTETAS
65. Fakultetas yra akademijos padalinys, kurio pagrindinė paskirtis – studijų ir mokslinių tyrimų organizavimas. Fakultetą sudaro katedros ir kiti padaliniai.
66. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto taryba ir dekanas. Fakulteto tarybos ir dekano veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti fakulteto nuostatai.
68. Fakulteto taryba:
3) svarsto kandidatūras fakulteto dekano, instituto vadovo, klinikos vadovo, katedros vedėjo pareigoms eiti ir teikia išvadas rektoriui ir Senatui;
69. Dekanas, vykdydamas fakulteto tarybos valią:
4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, darbuotojų ir studentų skatinimo ir nuobaudų skyrimo, akademinių įsiskolinimų likvidavimo;
70. Fakulteto tarybos narius renka fakulteto dėstytojų susirinkimas Senato patvirtinto reglamento nustatyta tvarka. Studentų atstovus skiria studentų atstovybė. Tarybos narių skaičių nustato Senatas. Fakulteto dekanas yra fakulteto tarybos narys pagal pareigas. Fakulteto dekanas negali būti Tarybos pirmininku. Fakulteto tarybos kadencija – 5 metai.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKSLO INSTITUTAS
71. Mokslo institutas yra akademijos padalinys, kuriame atliekami ilgalaikiai atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės (socialinės) plėtros darbai, sudaro sąlygas studentų studijoms, dėstytojų ir kitų specialistų kvalifikacijai kelti, rengia mokslininkus ir padeda rengti specialistus. Instituto veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti nuostatai.
72. Mokslo institutą sudaro mokslo laboratorijos, skyriai ir kiti padaliniai bei mokslininkų grupės.
75. 2/3 Mokslo instituto tarybos narių sudaro Mokslo instituto mokslininkų išrinkti nariai, 1/3 – Senato paskirti nariai. Mokslo instituto direktorius yra Mokslo instituto tarybos narys pagal pareigas. Ne mažiau kaip 2/3 Mokslo instituto tarybos narių turi būti mokslininkai. Mokslo instituto tarybos kadencija – 5 metai. Mokslo instituto taryba iš tarybos narių renka tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių Senato patvirtinto reglamento nustatyta tvarka.
76. Mokslo instituto taryba:
1) svarsto ir teikia rektoriui organizacinę mokslo instituto struktūrą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą;
2) svarsto ir teikia tvirtinti Senatui pagrindines mokslinės veiklos kryptis, metines mokslo instituto veiklos ataskaitas;
3) vertina mokslo institute atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus, tvirtina mokslines temas (programas), jų vadovus ir vykdytojus;
8) siūlo Senatui suteikti Universiteto garbės ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus;
77. Mokslo instituto direktorius:
1) atsako už tai, kad mokslo instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį statutą, kitus teisės aktus ir Mokslo instituto nuostatus;
2) tarpininkauja priimant į darbą ir atleidžiant iš jo mokslo instituto darbuotojus, skelbiant konkursus pareigoms eiti, skiriant asmenis į šias pareigas, atleidžiant iš jų;
4) atsako už mokslo instituto mokslinę veiklą, teikia Mokslo instituto tarybai pagrindines mokslo instituto mokslines veiklos kryptis, metines mokslo instituto veiklos ataskaitas;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KATEDRA
79. Katedra – fakulteto padalinys, vykdantis studijų programas ar jų dalis, taip pat atliekantis mokslinius tyrimus. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas. Prie katedros gali būti steigiami mokslo padaliniai, kuriuose rengiami mokslininkai ir specialistai.
80. Katedros funkcijos:
PENKTASIS SKIRSNIS
PROFILINĖS KLINIKOS
83. Profilinė klinika – fakulteto padalinys, Universiteto ligoninėje ar kitoje ligoninėje, atliekančioje Universiteto klinikinės bazės funkcijas, vykdantis studijų programas ir atliekantis mokslinius tyrimus, taip pat dalyvaujantis teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
84. Profilinės klinikos funkcijos:
86. Profilinės klinikos vadovas:
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
VETERINARIJOS KLINIKOS
87. Veterinarijos klinika – fakulteto padalinys, kuriame vykdomos studijos, atliekamas mokslinis ir praktinis veterinarijos darbas. Klinikų paskirtis – suteikti klinikinę bazę studentų studijoms, jų praktiniams įgūdžiams formuoti, gyvūnų susirgimų diagnostikai ir gydymui.
88. Veterinarijos klinikos funkcijos:
3) dalyvauti rengiant gyvulininkystės, veterinarijos, maisto saugos specialistus, mokslininkus ir kt.;
89. Veterinarijos klinikai vadovauja vadovas. Jo teisės, pareigos, veikla ir skyrimo tvarka nurodoma pareiginiuose nuostatuose.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
INSTITUTAS
91. Institutas – fakulteto mokslinės veiklos organizavimo padalinys, kuriame atliekami moksliniai tyrimai, vykdomos studijų programos, rengiami mokslininkai ir specialistai.
92. Instituto funkcijos:
94. Instituto vadovas:
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
MOKSLO LABORATORIJA
96. Mokslo laboratorija – mokslo instituto, katedros, instituto ar klinikos mokslinės veiklos organizavimo padalinys, kuriame atliekami moksliniai tyrimai ir rengiami mokslininkai.
97. Mokslo laboratorijos funkcijos:
2) rengti mokslo projektus ir paraiškas Lietuvos Respublikos ir užsienio fondams, dalyvauti vykdant šiuos projektus;
4) skelbti mokslinių tyrimų rezultatus pripažintuose tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidiniuose, rengti monografijas, atlikti mokslinių projektų ekspertizes, teikti mokslines ir praktines konsultacijas;
99. Mokslo laboratorijos vadovas:
DEVINTASIS SKIRSNIS
PRAKTINIO MOKYMO IR BANDYMŲ CENTRAS
102. Praktinio mokymo ir bandymų centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis asmuo, kuriame valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina Universitetas.
103. Praktinio mokymo ir bandymų centro pagrindinės funkcijos:
1) sudaryti sąlygas rengti gyvulininkystės, veterinarijos, maisto saugos ir kitus specialistus ir kelti jų kvalifikaciją;
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO FILIALAI IR ATSTOVYBĖS
104. Universitetas savo misijai įgyvendinti ir uždaviniams vykdyti įstatymų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvoje ir kitose šalyse. Filialai ir atstovybės steigiamos ir jų veikla nutraukiama rektoriaus teikimu Tarybos sprendimu. Filialų ir atstovybių steigimą, veiklą ir veiklos nutraukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.
IV SKYRIUS
UNIVERSITETO LIGONINĖ
105. Universiteto ligoninė yra viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su Universitetu vykdanti trijų pakopų medicinos studijas ir mokslinius tyrimus, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija ir Universitetas.
106. Oficialus Universiteto ligoninės pavadinimas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (trumpinys – Kauno klinikos). Universiteto ligoninė yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, ženklą, sąskaitų bankuose.
107. Pagrindinė Universiteto ligoninės veikla – sveikatos priežiūra. Pagrindinis Universiteto ligoninės veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas.
108. Universiteto ligoninė organizuoja tretinio sveikatos priežiūros lygio paslaugas ir mokslo bei mokymo tikslais vykdo pirminę ir antrinę asmens sveikatos priežiūrą, kurios mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, teikia prevencines, slaugos, reabilitacijos, sveikatos mokymo, asmens sveikatos ekspertizės ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.
109. Pagrindinės Universiteto ligoninės veiklos sritys:
1) organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti teisę suteikia įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija;
2) teikti klinikinę bazę visų pakopų nuosekliosioms ir tęstinėms studijoms, moksliniams tyrimams atlikti ir darbuotojų klinikinei kvalifikacijai kelti. Dalyvauti rengiant ir tobulinant medicinos ir kitus specialistus;
4) įstatymų ir Universiteto ligoninės nustatyta tvarka sudaryti sąlygas biomedicininiams tyrimams atlikti;
5) dalyvauti rengiant sveikatos priežiūros teisės aktus ir standartus visiems sveikatos priežiūros lygiams;
7) pagal sutartis su užsakovais vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros programas gyventojų sveikatos stiprinimo, sveikatos mokymo ir saugos tikslais;
110. Universiteto ligoninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo ir kitais įstatymais, teisės aktais, šiuo statutu ir savo įstatais.
111. Universiteto ligoninė turi teisę:
2) pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymų ir Universiteto ligoninės įstatų nustatyta tvarka;
5) valstybės, kaip savininkės, teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pritarus, steigti filialus, juos reorganizuoti ir likviduoti;
7) naudoti įstaigos lėšas Universiteto ligoninės įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;
112. Universiteto ligoninės valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmeninis valdymo organas – įstaigos vadovas (generalinis direktorius).
V SKYRIUS
UNIVERSITETO PERSONALAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PERSONALO SUDĖTIS, DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
114. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistai, administracijos ir kiti Universiteto veiklą užtikrinantys darbuotojai.
115. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Universiteto valdymo organų priimti aktai.
116. Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);
4) dalyvauti svarstant Statutą ir veiklos kryptis, dalyvauti rengiant ir priimant su Universiteto veikla susijusius dokumentus ir Universiteto plėtros planus;
117. Universiteto personalo pareiga: laikytis Universiteto akademinės etikos kodekso, vykdyti šio statuto reikalavimus ir nutarimais išreikštą Senato valią, vykdyti rektoriaus įsakymus ir nurodymus, laikytis pareigybių instrukcijų, atlikti darbo sutartyse nustatytas pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti už jam pavestų pareigų tinkamą atlikimą.
118. Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.
119. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:
2) mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;
120. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:
1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
121. Universiteto bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Universiteto etikos kodeksu, kurį rengia ir tvirtina Senatas.
122. Universiteto žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų pareigybės yra šios: gydytojas, gydytojas asistentas, veterinarijos gydytojas ir kitos teisės aktuose nustatytos pareigybės.
123. Žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų pareigas gali eiti asmenys, turintys pareigybę atitinkančias praktinės veiklos licencijas. Klinikinius dalykus dėsto specialistai, atitinkantys jų pareigybei keliamus Senato patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus ir turintys pakankamą klinikinės veiklos kompetenciją.
124. Dėstytojai, mokslo darbuotojai, žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistai turi teisę:
1) atlikti mokslinius tyrimus, dirbti pedagoginį ir sveikatos priežiūros darbą, burtis į kūrybines grupes, dalyvauti šalies, tarptautiniuose ir Universiteto konkursuose darbams ir paramai gauti;
ANTRASIS SKIRSNIS
DĖSTYTOJŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į PAREIGAS
125. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išskyrus mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus, į pareigas kiekvienai 5 metų kadencijai priimami viešo konkurso būdu. Šioms pareigoms eiti organizuojami konkursai. Konkursą skelbia rektorius. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų bei Senato nustatyta tvarka. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija (toliau – Priėmimo komisija), sudaryta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu ir Senato nustatyta tvarka.
126. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
127. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus darbo santykiams, kartu nutrūksta asmens narystė renkamuose ar skiriamuose Universiteto ar jo padalinių organuose.
128. Universitetas gali kviesti kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis įstatymų nustatyta tvarka.
129. Universiteto darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.
130. Likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki Universiteto dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose, taip pat šalies ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams rektoriaus ar Senato teikimu gali būti rengiama neeilinė atestacija.
131. Pasibaigus rektoriaus, kanclerių, prorektorių, dekanų ir mokslo instituto direktoriaus kadencijai, Universitetas šiems asmenims be konkurso suteikia 5 metų kadencijai eiti dėstytojo arba mokslo darbuotojo pareigas.
132. Universiteto personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo:
133. Darbo ginčus Universitete nagrinėja Darbo ginčų komisija, kuri yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Darbo ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų konferencija. Darbdavio atstovus savo įsakymu skiria rektorius. Komisija sudaroma 2 metų laikotarpiui. Darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Komisija dirba vadovaudamasi Senato patvirtintu darbo reglamentu.
TREČIASIS SKIRSNIS
DĖSTYTOJAI
134. Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas:
1) profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus;
2) docento pareigas gali eiti mokslininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, skelbti šios veiklos rezultatus;
3) lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, vykdyti mokslinius tyrimus;
4) asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.
135. Dėstytojų kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyta 138 punkto 1–4 papunkčiuose, vadovaudamasis Tarybos nustatytais darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, rengia ir tvirtina Senatas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKSLO DARBUOTOJAI
137. Universiteto mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai:
1) vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus;
2) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus;
3) mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus;
4) jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.
138. Universitetas, vadovaudamasis Lietuvos mokslo tarybos nustatytais minimaliais mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikaciniais reikalavimais, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, ir Universiteto tarybos nustatytais darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, parengia savo kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos tvirtina Senatas.
139. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęstas dar vieniems metams.
140. Mokslininko stažuotojo pareigas kitoje institucijoje nei ta, kurioje jis parengė daktaro disertaciją, gali eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos.
PENKTASIS SKIRSNIS
KVIESTINIAI DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI
142. Universitetas ne ilgiau kaip 2 metams gali kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ASOCIJUOTIEJI MOKSLININKAI
144. Asocijuotojo mokslininko statusas Senato sprendimu gali būti suteikiamas Universitete dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PROFESORIAI EMERITAI
146. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.
147. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pat tvarka kaip ir kitiems Universitete dirbantiems dėstytojams ar mokslininkams.
148. Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI
150. Universitetas turi administraciją, būtiną jo ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, reikalingų studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.
151. Administraciją sudaro Universiteto darbuotojai, išskyrus Universiteto akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį, mokslinį ir (arba) klinikinės ar farmacinės praktikos darbą. Universiteto akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai bei eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.
VI SKYRIUS
MOKSLINĖ VEIKLA
153. Universitetas vykdo ir plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai pritaiko mokslinės veiklos rezultatus.
154. Universitete atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir jų plėtros programas, tematiką ir terminus tvirtina Senatas. Mokslinių tyrimų kryptys ir mastas, tematika ir terminai nustatomi atsižvelgiant į mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, mokslinių tyrimų svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės švietimui, sveikatos apsaugai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius.
155. Universitetas gali atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose.
156. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
157. Universiteto mokslinė veikla vykdoma ir plėtojama fakultetuose, mokslo institutuose, katedrose, klinikose, institutuose, mokslo laboratorijose, kituose moksliniuose padaliniuose. Jų atlikti tyrimai sudaro kūrybinės veiklos ir studijų integracijos pagrindą ir yra studijų bei mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė.
160. Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos Europoje ir pasaulyje kūrimo bei Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Universitetas gali kurti ir (ar) dalyvauti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) bei mokslo ir technologijų parkų veikloje.
161. Universitete skatinama studentų mokslinė veikla, veikia studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, seminarai ir mokslo darbų konkursai.
162. Universitetas turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus mokslinius žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokomąją ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei metodinius renginius.
163. Vyriausybei priėmus sprendimą perduoti valstybės, kaip juridinio asmens dalininkės (savininkės), turtines ir neturtines teises įgyvendinti Universitetui, jis atitinkamas teises gali įgyvendinti įsteigtuose juridiniuose asmenyse, padedančiuose įgyvendinti Universiteto tikslus ir misiją, atitinkančius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiančiuose mokslinę bazę Universiteto studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti, taip pat atliekančiuose šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) tyrimus. Šių institucijų valdymo organai sudaromi ir institucijos valdomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLA
166. Universitetas dalyvauja teikiant sveikatos priežiūros paslaugas – asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia Universiteto personalo Universiteto klinikinė bazė.
167. Universiteto klinikinę bazę sudaro Universiteto ligoninė, Universiteto vaistinė ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos, su kuriomis Universitetas sudaro Senato patvirtintas dvišales sutartis studijoms ir moksliniams tyrimams šiose įstaigose vykdyti.
168. Universiteto ir sveikatos priežiūros įstaigų tarpusavio santykius, taip pat šiose įstaigose dirbančio personalo, studentų, rezidentų ir klausytojų darbo santykius nustato įstatymai, Statutas, kiti teisės aktai, Universiteto ligoninės ir klinikinių ligoninių įstatai, klinikos nuostatai bei Universiteto ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartys.
VIII SKYRIUS
GYVŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLA
170. Veterinarijos akademijoje gyvūnų priežiūros, profilaktikos ir gydymo paslaugas teikia veterinarijos klinikos.
171. Veterinarijos akademijos klinikinę bazę sudaro Stambiųjų gyvulių klinika ir dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika. Šios klinikos bendradarbiauja sutarčių pagrindu su kitomis panašias paslaugas teikiančiomis klinikomis.
172. Veterinarijos klinikose dirbančio personalo, studentų ir keliančių kvalifikaciją veterinarijos gydytojų darbo santykius ir tvarką nustato veterinarijos klinikų veiklos nuostatai ir kiti teisės aktai.
IX SKYRIUS
STUDIJOS
174. Studijos Universitete vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą. Studijų procesą nustato Senato patvirtintas studijų reglamentas ir kiti teisės aktai.
175. Universitete yra trijų pakopų laipsnį suteikiančios studijos: pirmoji – bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas, jeigu tai nustatyta kituose teisės aktuose.
176. Baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, – mokslo laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, teikiantis informacijos apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.
177. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.
179. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka vykdomos laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Rezidentūros studijų programų apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė.
180. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:
2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai;
3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba ji atitinka šio punkto 1 ar 2 papunktyje nustatytus atvejus;
181. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Konkrečios studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Bendruosius ir specialiuosius reikalavimus (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašus) pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir magistrantūros studijų programoms tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.
182. Asmenys į studijas priimami konkurso būdu, kurį reglamentuoja priėmimo sąlygos ir Studentų priėmimo taisyklės, kurias kiekvienais metais tvirtina Senatas.
183. Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Universitetas skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
185. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija.
186. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam moksliniam darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis.
187. Mokslo doktorantūra skirta rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus Mokslo doktorantūros nuostatus. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.
188. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.
189. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais.
191. Universitetas turi vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Senato patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija. Universitetas numato veikimo būdus ir priemones, padedančias užtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.
192. Universitetas nuolat interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslinę veiklą, vertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Universiteto veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
X SKYRIUS
STUDENTAI
PIRMASIS SKIRSNIS
STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
194. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje.
195. Klausytojas – asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes). Klausytojo ir Universiteto santykiai įforminami sutartimi Senato nustatyta tvarka.
196. Į Universiteto pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus.
197. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato Senatas.
198. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus minimalius reikalavimus.
199. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys Mokslo doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS, NUOBAUDOS
202. Studentai turi teisę:
2) studijuoti pagal individualų studijų planą Senato patvirtinto Studijų reglamento nustatyta tvarka;
3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;
7) atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
9) kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – Ginčų nagrinėjimo komisija) dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;
10) nutraukti ir atnaujinti studijas, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, šiuo statutu, Senato patvirtintu Studijų reglamentu ir kitais teisės aktais sudarant, keičiant ir papildant studijų sutartis;
203. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.
204. Studentai privalo:
205. Studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 30 kalendorinių dienų, studentas turi teisę kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją.
206. Universitete veikia Ginčų nagrinėjimo komisija:
1) kuri sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su studijų ir mokslo veikla;
3) kuri rektoriaus įsakymu sudaroma 2 metams iš 3 rektorato pasiūlytų administracijos ir 3 studentų atstovybės paskirtų asmenų;
4) kurios posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja iš Ginčų nagrinėjimo komisijos narių išsirinktas pirmininkas;
5) į kurią studentai turi teisę kreiptis, jeigu jie yra nepatenkinti rektoriaus ar jo įgalioto asmens, kitų Universiteto akademinių padalinių vadovų atsakymu į rašytinį prašymą, skundą ar pranešimą dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų arba jeigu jie negavo atsakymo per 30 kalendorinių dienų;
207. Už studento pareigų pažeidimus Studijų reglamento nustatyta tvarka Universitetas gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:
208. Studentas gali būti pašalintas iš Universiteto Mokslo ir studijų įstatymo, Studijų reglamento nustatyta tvarka, jeigu šiurkščiai pažeidė Mokslo ir studijų įstatymo, šio statuto ar vidaus tvarką nustatančių aktų nuostatas, nusižengė studento pareigoms ar etikos principams. Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
1) studento elgesys, diskredituojantis Universitetą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmogaus konstitucines teises;
2) sąžiningo konkurencijos principo pažeidimas, nusirašinėjimas, plagijavimas ar kitoks apgaudinėjimas, susijęs su studentų žinių įvertinimu egzamino ar atsiskaitymo metu;
3) sistemingas drausmės, vidaus tvarkos ar etikos normų pažeidinėjimas, kuris pasireiškia tuo, kad studentas, kuriam prieš tai nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, vėl pažeidžia Mokslo ir studijų įstatymo, šio statuto ar vidaus tvarką nustatančių aktų nuostatas, studento pareigas ar etikos principus;
4) moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie akademinės bendruomenės narių ar kitų asmenų;
5) smurtavimas prieš akademinės bendruomenės narius ir kitus asmenis, Universiteto turto niokojimas arba tokių veiksmų provokavimas;
6) diskriminavimas dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, tokio elgesio kurstymas;
209. Griežtą papeikimą skiria ir išbraukti iš studentų sąrašo siūlo rektoratas fakulteto dekano teikimu. Išbraukimas iš studentų sąrašų įteisinamas rektoriaus įsakymu.
210. Jeigu drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu.
TREČIASIS SKIRSNIS
Studentų dalyvavimas universiteto savivaldoje
211. Universiteto studentų interesams atstovauja Universiteto studentų atstovybė, kurią sudaro Universiteto studentų konferencijos išrinkti studentai.
212. Į Universiteto studentų konferenciją Universiteto fakultetų studentai deleguoja savo atstovus, kurie renkami balsų dauguma fakultetų studentų susirinkimuose arba konferencijose, laikantis proporcingo studentų atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo trisdešimties studentų.
214. Studentų konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.
215. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja šio statuto nurodytų Universiteto institucijų veikloje.
216. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių administracijos ar kitų Universiteto institucijų visais studijų klausimais.
217. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūrinei, sportinei ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto lėšų panaudojimą studentų atstovybė per keturis mėnesius nuo studentų atstovybės finansinių metų pabaigos atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei.
XI SKYRIUS
TURTAS IR LĖŠOS
220. Universitetas savo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
221. Universiteto turtą sudaro:
1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;
222. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3 ir 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
223. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.
224. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
225. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.
226. Universiteto lėšas sudaro:
4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
229. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, išklausiusi Senato nuomonę. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti šio statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.
230. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.