Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2007 METŲ PROGRAMOS

2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1358

Vilnius

Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL 2005 L 174, p. 1), 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos konvergencijos 2007 metų programai (pridedama).

2. Pavesti Finansų ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos konvergencijos 2007 metų programą.

Ministras Pirmininkas                                                                                      Gediminas Kirkilas

Finansų ministras                                                                                               Rimantas Šadžius

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1358

lietuvos konvergencijos 2007 metų programa

I. Finansų politikos apžvalga

1. Sparti ir tvari realioji Lietuvos konvergencija – suartėjimas su euro zonos valstybių produktyvumo ir pajamų lygiu – vienas svarbiausių ekonominės politikos tikslų. Lietuvos konvergencijos 2007 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) projektuoja ekonominę politiką, kuri suformuota Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 132-5356).

2. Visa ši Programa orientuota į šio tikslo įgyvendinimo priemonių kūrimą vidutiniu laikotarpiu. Tai būtų:

2.1. sparti bei tvari realioji konvergencija ir stabili makroekonominė aplinka;

2.2. palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos;

2.3. skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų;

2.4. ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą užtikrinančių fiskalinės drausmės normų tobulinimas, švietimo, sveikatos ir mokesčių reformų vykdymas;

2.5. pasiūlymų dėl priemonių, galinčių užtikrinti, kad būtų nuosekliai naudojamasi mažai infliacijai ir dideliam užimtumui reikalingu ūkio potencialiu augimu ir nedidinamas fiskalinis deficitas, parengimas (per 2008 metus).

3. Šioje Programoje Lietuva įsipareigoja siekti vykdyti ekonominę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų užtikrinama ilgalaikio kainų stabilumo perspektyva.

4. Šioje Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo pasekmes, taip pat apžvelgiamos planuojamos struktūrinės reformos, darančios esminį poveikį valdžios sektoriaus finansams.

5. Šioje Programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos sąlygos pasiekti ekonominės politikos tikslų. Lietuvos ūkio plėtros projekcijos apskaičiuotos darant prielaidą, kad nagrinėjamu laikotarpiu kredito paklausa bus grindžiama išsamiomis žiniomis apie ūkio perspektyvas, todėl tikimasi, kad ūkis tolygiai mažins priklausomybę nuo skolintų lėšų. Remtasi prielaidomis apie euro kursą, naftos ir kitų žaliavų kainas, kuriomis naudojosi Europos Komisija, rengdama ekonominių rodiklių projekcijas. Šios Programos įgyvendinimo prielaidas papildė Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas (Žin., 2007, Nr. 120-4881), kuris nustato, kad 2008 metų valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP), ir įpareigoja vidutiniu laikotarpiu siekti artimo subalansuotam arba perteklinio valdžios sektoriaus, taip pat numato skaitmenines ir procedūrines taisykles, kaip to pasiekti.

6. Nacionalinės valiutos lito (toliau vadinama - litas) kursas, fiksuotas euro atžvilgiu pagal valiutų valdybos principus, užtikrina, kad vidutinė daugiametė infliacija Lietuvoje išliks artima euro zonos infliacijai. Po infliacijos paspartėjimo 2007–2008 metų laikotarpiu, kai 2009 metais stabilizuosis naftos ir gamtinių dujų kainos, o akcizai bus baigti derinti pagal Europos Sąjungos (toliau vadinama - ES) normas, infliacija Lietuvoje ilgainiui vėl priartės prie euro zonos lygio.

7. Lietuvoje ir toliau sparčiai plėtojamas eksportas ir investicijos, labiausiai iš visų ES valstybių mažėjo nedarbas. Per pastaruosius šešerius metus (nuo 2001 metų II ketvirčio iki 2007 metų II ketvirčio) užimtųjų padaugėjo 12,4 procento. Sparčiai didėjančios investicijos užtikrins ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą, o trumpuoju laikotarpiu padidins investicinių prekių importą, Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą (toliau vadinama – ESD).

8. Lietuva sieks prisijungti prie euro zonos. Turimais duomenimis, palankiausias laikas Lietuvai įstoti į euro zoną – nuo 2010 metų.

9. Įgyvendinant šią Programą, toliau bus siekiama įvykdyti Lietuvos konvergencijos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 54 (Žin., 2005, Nr. 11-341), numatytą fiskalinės politikos uždavinį – per mokesčius valdyti nekilnojamojo turto paskolų paklausą, visas papildomas pajamas ir sutaupytas išlaidas skirti fiskaliniam deficitui mažinti ir pertekliui formuoti, siekti subalansuoto biudžeto. Numatoma, kad ateityje atnaujinant šią Programą bus pateikiamos konkrečios papildomos priemonės fiskalinei rizikai valdyti.

10. Spartus paklausos didėjimas fiksuoto lito kurso sąlygomis padidino importą ir ESD. Taigi, siekiant užtikrinti nenutrūkstamas užsienio kapitalo įplaukas, būtina toliau gerinti verslo ir investavimo sąlygas, maksimaliai remti investicijas, skatinamas įstatymų nustatytais būdais, ir sukurti ypač geras sąlygas plynojo lauko investicijoms, išsaugoti rinkos dalyvių pasitikėjimą Lietuvos siekio įstoti į euro zoną tęstinumu.

Kadangi reikia vykdyti produktyvumą ir ilgalaikį valdžios finansų tvarumą užtikrinančias struktūrines reformas, o BVP didėja sparčiai ir skolos lygis šiuo metu žemas, išlieka vidutinės trukmės tikslas – pasiekti, kad struktūrinis deficitas būtų mažesnis už 1 procentą BVP. Vėlesnių laikotarpių vidutinės trukmės tikslas bus griežtinamas atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola 2050 metais priartėtų prie 114 procentų BVP. Taigi, baigus pagrindines struktūrines reformas, atsižvelgiant į ekonomikos ciklą ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą, 2009–2010 metais būtų siekiama struktūriškai subalansuoto arba perteklinio valdžios sektoriaus.

11. Šiuo metu Lietuvos galimybes mažinti fiskalinį deficitą, valdžios sektoriaus deficitą labiau nei planuota riboja laikini biudžeto sunkumai, kilę dėl mokesčių mažinimo ir būtinybės išsaugoti turimą švietimo bei sveikatos apsaugos kokybę. Fiskalinė drausmė bus išlaikyta taikant skaitmenines ir procedūrines Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme nustatytas Lietuvos fiskalinės drausmės taisykles, mažinant BVP dalį, kurią sudaro einamosios valdžios išlaidos, ir išlaikant didesnę socialinių išlaidų dalį, artimą 10 procentų BVP. Sėkmingai įgyvendinama pensijų reforma leis pasirengti sumažinti valstybės skolą ilgalaikėje perspektyvoje ir skatins privačius asmenis pačius kaupti papildomai senatvės pensijai. 2008 metais pensijų reformai skirtos mokestinės pajamos sudarys apie 1 procentą BVP. Gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas, lemiantis kapitalo ir darbo apmokestinimo disbalanso mažinimą, leis sėkmingiau įgyvendinti Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), tikslus darbo rinkoje, padidinti užimtumą ir potencialų BVP, sušvelnins visuomenės senėjimo padarinius valdžios finansams. Ilguoju laikotarpiu Lietuva sieks išplėsti būsto renovavimą, leisiantį taupyti šilumą ir mažinti ūkio priklausomybę nuo gamtinių dujų brangimo. Bus vykdomos švietimo ir sveikatos reformos, užtikrinančios geresnę kokybę ir sudarančios sąlygas pritraukti papildomų lėšų iš privačių šaltinių.

12. Pagal griežtus Stabilumo ir augimo pakto reglamentus (1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84 ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 89) įgyvendinama fiskalinė politika leis nuosekliai mažinti valdžios skolą, kol valdžios finansai pajėgs užtikrinti tvarų įsipareigojimų pagal Mastrichto sutartį (OL 1992 liepos 29 C 191) vykdymą, neatsisakant tvirtų socialinių garantijų, kai šio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje sparčiai gausės pensininkų, o dirbančių asmenų mažės dėl mažo gimstamumo ir emigracijos.

II. eKONOMIKOS PERSPEKTYVOS

Projekcijų prielaidos

13. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos grindžiamos pastarojo meto susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis ir ekonominės plėtros prielaidomis.

Ekonominių rodiklių projekcijos pagrįstos prielaida, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas įstatymus, reglamentuojančius valdžios sektoriaus išlaidas ir mokesčių tarifus, atsižvelgs į Stabilumo ir augimo pakto pagrindines nuostatas ir toliau bendradarbiaus su Lietuvos Respublikos Vyriausybe įgyvendinant priemones stabilizuoti infliacijai ir jai sumažinti iki žemesnės kaip 3 procentų ribos. Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo ir politinio sutarimo dėl švietimo reformos nuostatų įgyvendinimas stiprina finansų rinkų pasitikėjimą ilgalaikių valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir taip prisideda prie kainų stabilumo ilgalaikėje perspektyvoje užtikrinimo.

Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti šalių ekonominių rodiklių projekcijas, atitinka Europos Komisijos skelbtas išorinės aplinkos prielaidas.

1 lentelė. Pagrindinės prielaidos

Rodiklio pavadinimas	2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais
Trumpalaikės palūkanų normos	3,7	5	4,6	4	4,9
Ilgalaikės palūkanų normos	4,1	4,7	4,7	4,8	5
JAV dolerio/euro keitimo kursas (euro zona ir Valiutų kurso mechanizmo II (toliau vadinama ( VKM II) šalys)	1,25	1,35	1,4	1,4	1,4
Nominalus efektyvus valiutų keitimo kursas	-1	0	0	0	0
(šalims, nesančioms euro zonos arba VKM II narėmis) keitimo kursas euro atžvilgiu (vidutinis metinis)	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
Pasaulio (be ES 25) BVP augimas, procentais	6	5,6	5,3	5,4	5,4
EU-25 BVP augimas, procentais	3	2,9	2,4	2,4	2,4
Pagrindinių eksporto rinkų augimas	3	2,9	2,4	2,4	2,4
Pasaulio importo (išskyrus ES) augimas, procentais	8	7,8	7,1	7,7	7,7
Naftos kainos (brent, JAV doleriais už barelį)	66,2	70,6	78,8	75,5	76

Šaltiniai: Finansų ministerija, Europos Komisija.

BVP augimo projekcijoms ypač svarbios komercinių bankų dažnai ir radikaliai keičiamos kreditų augimo projekcijos. Kadangi pastarųjų metų patirtis rodo, kad komercinių bankų kredito prieaugio prognozės būdavo viršijamos ir 2007 metų pirmus tris ketvirčius kreditų prieaugis viršijo prieš metus buvusį prieaugį 5,1 procentinio punkto BVP, kredito prieaugio didėjimas 2007 metų IV ketvirtį taip pat tikėtinas. Europos centrinio banko (toliau vadinama – ECB) iki 4 procentų padidinta euro zonos bazinė palūkanų norma 2007 metų pirmąjį pusmetį suteikė pakankamai likvidumo ūkiui stimuliuoti, o antrojo pusmečio paskolų išdavimas nulemtas anksčiau sudarytų sutarčių. Tarptautinių finansų rinkų neramumai rugpjūtį sustiprino 2007 metų pradžioje darytą prielaidą, kad kreditų prieaugis Lietuvoje sparčiau lėtėti pradės 2008–2009 metais, tada prasidės natūralus ciklinis BVP augimo lėtėjimas.

Globalizacijos skatinama konkurencija ir galimi nekilnojamojo turto kainų pokyčiai nedarys poveikio realiai gamybos apimčiai tik tuo atveju, jeigu darbo jėga sugebės lanksčiai persiorientuoti iš vieno ekonomikos sektoriaus į kitą. Darbo rinkos lankstumas gali būti pasiektas darbo užmokesčio sąskaita: vidutiniu laikotarpiu dėl globalizacijos didėjanti konkurencija ir kredito kitimo ciklas tam tikruose sektoriuose gali ne tik sulėtinti darbo užmokesčio didėjimą, bet ir jį mažinti. Darbo rinkos lankstumo prielaida užtikrina, kad spartus vidutinio darbo užmokesčio didėjimas suderintas su galimais Lietuvos ūkio sektorių plėtros netolygumais. Nepasitvirtinus darbo jėgos lankstumo prielaidai, sumažėtų užimtumas ir lėtėtų BVP realus augimas.

Vidutinio laikotarpio ūkio augimas labai priklauso nuo prielaidos, kad verslininkai gebės išpildyti finansų rinkų dalyvių lūkesčius, kad Lietuvos produktyvumas sparčiai ir tvariai artės prie Europos vidutinių dydžių, ir išlaikyti pelnus sparčiai didėjančio darbo užmokesčio ir didėjančių palūkanų normų sąlygomis.

Kredito prieaugiui 2006 metais viršijus 15 procentų BVP, prielaidos dėl ES finansinės paramos panaudojimo apimties tampa antraeilės. 2007–2010 metų laikotarpiu paklausos augimą ES struktūrinės ir kitos ES finansinės paramos panaudojimas veiks mažiau nei kredito prieaugio apimties kitimas. ES finansinės paramos panaudojimo apimtis, neatitinkanti planų, gali tik šiek tiek pakeisti atitinkamų metų BVP augimą.

Lietuvos ekonomika vidutiniu laikotarpiu augs šiek tiek lėčiau nei pastaraisiais metais, tačiau gana sparčiai. 2007 metų augimas iš esmės nepakeis infliacinio BVP augimo atotrūkio nuo potencialaus BVP augimo. Daroma prielaida, kad ECB pradėta vykdyti priešinfliacinė palūkanų normų didinimo politika ilgainiui paveiks ne tik euro zoną, bet ir Lietuvą, todėl infliacinis BVP augimo atotrūkis nuo potencialaus pradės nykti 2008–2009 metais. 2008 metų BVP augimas sudarytų 5,3 procento, 2009 metų – 4,5 procento, o 2010 metų – 5,2 procento. Ankstyva ir valdoma BVP augimo tempų korekcija užtikrintų spartų ir tvarų 6 procentų vidutinį augimą ilguoju laikotarpiu. Fiskalinės drausmės normų laikymasis taip pat gali valdyti palūkanų priedus už riziką ir sudaryti sąlygas tolygiai ir sparčiai plėtoti ūkį.

Jeigu ekonomikai plėtojantis šios prielaidos nepasitvirtintų, 2007–2010 metų ekonominių rodiklių projekcijos arba projekcijų perspektyva būtų atitinkamai keičiamos.

Pinigų ir valiutos kurso politika

14. Lietuvoje pinigų politika vykdoma fiksuoto lito kurso sąlygomis. Toks lito kurso režimas didina pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika ir kartu su konkurenciją skatinančia ekonomine aplinka leidžia siekti santykinio kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu. Ekonomikos atvirumas, santykinis kainų ir darbo užmokesčio lankstumas, lito kurso svarba kainų stabilumui – svarbūs Lietuvos ekonomikos bruožai, padedantys sėkmingai taikyti fiksuotą valiutos kurso politiką. Lietuva, tapdama ES nare, įsipareigojo ateityje litą pakeisti ES valiuta euru (toliau vadinama – euras). Vykdydama vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuotą valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų lito kursą, Lietuva nuo 2004 m. birželio 28 d. dalyvauja Valiutų kursų mechanizme II.

15. Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai išlieka tie patys. Lietuva ir toliau išlaikys griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu ir sieks prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos kriterijus.

Lietuvos ryžtą įsivesti eurą skatina:

15.1. sėkminga fiksuoto lito kurso taikymo patirtis ir gebėjimas atlaikyti šoką nekeičiant nominalaus lito kurso;

15.2. Lietuva susiejo litą su euru, tačiau naudojasi ne visais bendros valiutos privalumais - ūkio subjektai turi valiutos keitimo išlaidų, litų palūkanos didesnės už eurų palūkanas;

15.3. euro įvedimas Lietuvoje spartins Lietuvos ekonomikos realiąją konvergenciją su kitomis ES valstybėmis, didins Lietuvos patrauklumą investuotojams, spartins prekybos ir finansų integraciją su ES.

16. Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus, prisiimtus stojant į ES, padidinti iki ES minimalaus lygio tabako ir degalų akcizus, taip pat brangstančius energetikos išteklius, atlikti skaičiavimai ir vertinimai rodo, kad palankiausias laikas įvesti Lietuvoje eurą prasideda nuo 2010 metų. Kartu Lietuvos bankas išlaiko institucinio pasirengimo lygį, kuris, esant palankiai makroekonominei situacijai, užtikrina sklandų ir greitą valiutos pakeitimą.

Ūkio ciklas ir vidutinio laikotarpio makroekonominis scenarijus

Prekių ir paslaugų rinkos

17. Lietuvos ūkis augo labai sparčiai: 2006 metais realusis BVP padidėjo 7,7 procento, o per tris 2007 metų ketvirčius viršijo 9 procentus. Pagrindinis ūkio plėtros veiksnys – vidaus paklausa, skatinama intensyvaus skolinimosi ir sparčiai didėjančių nominalių pajamų. 2007 metų pirmų trijų ketvirčių rezultatai patvirtina, kad ūkio plėtros sulėtėjimas 2006 metų antrojoje pusėje nebuvo susijęs su ekonomikos „atvėsimu“ arba grįžimu prie subalansuoto augimo. Neigiamas grynojo eksporto poveikis ūkio augimui sustiprėjo, nors aiškių konkurencingumo mažėjimo požymių nematyti. Atsižvelgiant į neigiamą naftos perdirbimo veiklos aktyvumo, labai didelio statybos ir statybos aptarnavimo veiklos aktyvumo poveikį, ūkio plėtra pastaraisiais ketvirčiais daugiausia priklausė nuo uždarų sektorių augimo.

Teigiamas faktinio BVP atotrūkis nuo potencialaus kelia tam tikrą susirūpinimą – didėja įtampa darbo rinkoje, vidaus paklausa vis labiau veikia kainas ir Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą. Tikimasi, kad labai spartus vidaus paklausos augimas turėtų sulėtėti, bankų paskolų augimo tempui (regis, gana inertiškam) ėmus labiau reaguoti į vis griežtinamą ECB pinigų politiką ir padidėjusį neapibrėžtumą nekilnojamojo turto rinkoje.

Labiausiai BVP augimą skatino didėjančios namų ūkių vartojimo išlaidos. Empirinė analizė patvirtina, kad privatus vartojimas šalyje priklauso ne tik nuo einamojo ketvirčio, bet ir nuo maždaug vienerių metų laikotarpio pajamų. Pastaruosius keturis ketvirčius nominalūs atlyginimai augo ypač sparčiai (vidutiniškai po 20 procentų per metus), o neto atlyginimai didėjo dar sparčiau sumažinus nuo 2006 metų liepos pajamų mokesčio tarifą, užimtumas taip pat nuosaikiai didėjo – tai stipriai didino disponuojamąsias namų ūkių pajamas.

1 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu)

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) ir Lietuvos banko skaičiavimai.

__________________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2007, Nr. 137-5582, 26 psl. **

Vis dar palyginti palankios įmonių išorinio finansavimo sąlygos, didelis investicijų projektų pelningumas ir gera įmonių finansinė būklė, ES finansinė parama infrastruktūriniams ir komerciniams projektams lėmė, kad 2007 metų pirmąjį pusmetį labai paspartėjo investicijų augimas. 2007 metų pirmąjį pusmetį išryškėjo spartaus investicijų į transporto priemones didėjimo tendencija.

Esant didelei vidaus paklausai ir stingant darbo jėgos, investicijų poveikis tvariam šalies ūkio augimui ypač svarbus – jos turėtų užtikrinti ūkio ekonominio potencialo didėjimą ir padėtų išvengti ekonomikos „perkaitimo“. Efektyvias investicijas siekiama skatinti skiriant ES struktūrinę paramą.

Realiojo importo prieaugiui viršijant eksporto prieaugį, sustiprėjo neigiamas grynojo eksporto indėlis į BVP. Kaip ir anksčiau vis spartesnis importo augimas daugiausia susijęs su labai padidėjusia vidaus paklausa, o laikiną neigiamą poveikį eksportui darė sutrikęs naftos perdirbimo veiklos aktyvumas. Palyginti sparčiai augantis nominalusis eksportas rodo, kad Lietuvos gamintojų konkurencingumas kol kas nesumažėjo didėjant žaliavų kainoms ir darbo jėgos paklausai rinkoje.

Dėl neigiamo naftos perdirbimo veiklos poveikio lėčiau augo apdirbamoji pramonė, tačiau kitokios vidaus paklausos skatinamos privataus sektoriaus ekonominės veiklos mastas toliau sparčiai didėjo. Svarbiausiu ekonomikos augimo sektoriumi tapo statyba, kuri dėl ypač palankių oro sąlygų 2007 metų pradžioje ir menko didėjančių palūkanų normų poveikio 2007 metais plėtota itin sparčiai.

2 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (gamybos metodu)

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

__________________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2007, Nr. 137-5582, 27 psl. **

Tolesnės gamintojų galimybės patenkinti didelę vidaus paklausą labai priklausys nuo to, ar pakaks darbo jėgos – vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių. Darbo rinka pastaraisiais ketvirčiais kinta labai sparčiai, padėtis joje įtempta. Daugėja laisvų darbo vietų, sparčiau už našumą didėja atlyginimai, tai liudija apie darbo jėgos stoką. Antra vertus, ūkio plėtros akstinas – 2007 metų II ketvirtį ekonomiškai neaktyvūs gyventojai, įsitraukiantys į darbo rinką veikiausiai dėl sparčiai didėjančių atlyginimų ir didelės įtampos darbo rinkoje. Labai ėmė skirtis darbo užmokesčio augimas privačiame ir valstybiniame sektoriuose. Dėl darbuotojų stygiaus ir mažėjančio nelegalių atlyginimų masto privačiame sektoriuje darbo užmokestis didėjo gerokai sparčiau nei valstybiniame.

Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme nustatytų Lietuvos fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis vidutiniu laikotarpiu sušvelnins riziką, susijusią su vidaus ir išorės skirtumais, ir leis tolygiai plėtoti ūkį naudojantis palyginti žemomis palūkanomis.

Vidutiniu laikotarpiu ūkio raida priklausys nuo šalies gebėjimo laiku ir racionaliai pasirengti natūraliems ūkio ciklams. Tiek privataus, tiek valdžios sektoriaus finansinius likvidumo ir mokumo rodiklius tikslinga vertinti ne tik pagal nominalias vertes, bet ir apdairiai atsižvelgiant į gaunamų pajamų ciklinio padidėjimo laikinumą.

2 lentelė. Makroekonominiai rodikliai

	ESS* kodas	Rodiklio reikšmė 2006 metais, mln. litų	Pokytis, procentais
			2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais
BVP, grandine susieta apimtis	B1*g	71649,1	7,7	9,8	5,3	4,5	5,2
BVP, to meto kainomis	B1*g	81905,2	14,7	16,4	12,3	7,9	7,7
BVP sudedamosios dalys (grandine susieta apimtis)
Namų ūkių vartojimo išlaidos + ne pelno institucijų, aptarnaujančių namų ūkius, vartojimo išlaidos (NPI)	P.3	50599,1	11,9	12,4	6,7	6,2	5,4
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos	P.3	12423,6	5,5	4,9	8,7	2,6	4,4
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas	P.51	18499,4	17,4	26,5	3,4	5,2	7,9
Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą, BVP procentais	P.52+P.53	0,9	3,2	-0,1	0	0	0
Prekių ir paslaugų eksportas	P.6	43669,8	12,2	8,6	12,2	2,4	8
Prekių ir paslaugų importas	P.7	54661,4	13,8	16	12,3	4,1	8,4
BVP palyginamosiomis kainomis didėjimą lemiantys veiksniai, procentais
Galutinė vidaus paklausa		–	9,6	15,8	7	6,1	6,8
Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą	P.52+P.53	–	-3	0	0	0	0
Prekių ir paslaugų balansas	B.11	–	-2	-6	-1,7	-1,6	-1,6

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Europos sąskaitų sistema.

Kainų stabilumas

18. Kainos Lietuvoje 2007 metais didėjo vis sparčiau. Per pirmuosius dešimt 2007 metų mėnesių vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – SVKI), pasiekė 5,2 procento. Bendroji infliacija daugiausia didėjo dėl spartėjančio apdoroto maisto produktų ir paslaugų kainų augimo. Importuotoms pramoninėms prekėms vyraujant vartotojo krepšelyje, didėjančių Lietuvos gamintojų kainų poveikis bendrajai infliacijai išliko ribotas.

Per pirmuosius dešimt 2007 metų mėnesių maisto produktų brangimas lėmė beveik du trečdalius bendrosios metinės infliacijos. 2007 metų viduryje maisto ir gėrimų kainos buvo vidutiniškai apie 10 procentų didesnės nei prieš metus. Visą šį laikotarpį labiausiai brango duonos ir grūdų produktai, o 2007 metų antrojoje pusėje sparčiau ėmė brangti pieno ir mėsos produktai. Dėl cigarečių akcizų didinimo pabrango ir cigaretės.

3 pav. Metinės infliacijos pagal SVKI* kaitos veiksniai

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

* SVKI, neskaitant maisto produktų, degalų ir tepalų bei administruojamųjų kainų.

__________________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2007, Nr. 137-5582, 28 psl. **

Apdoroto maisto produktų kainų didėjimas sietinas tiek su brangstančiais žemės ūkio produktais, tiek su didėjančiomis darbo užmokesčio sąnaudomis, tiek su didėjančiu maisto gamybos ir prekybos įmonių pelnu. Brangstant žemės ūkio produktams užsienio šalyse ir vis dar vykstant šių kainų konvergencijai su Vakarų Europos kainomis, žemės ūkio produktų kainos Lietuvoje pakilo keliomis dešimtimis procentų. Gamintojai į produkcijos kainas įtraukė maždaug pastovią kainos dalį, kurią sudaro šios sąnaudos, maisto kainos palaipsniui didėjo. Į gamintojų kainas taip pat buvo įskaitomos augančios darbo užmokesčio sąnaudos. Manoma, kad vienetinės darbo sąnaudos maisto gamybos sektoriuje pradėjo labiau didėti 2007 metais, o tai papildomai veikė maisto kainas. Be to, didėjant gamybos sąnaudoms ir maisto produktų gamintojams išlaikant maždaug pastovias pelno maržas, jų pelno absoliuti vertė taip pat didėjo. Tai didino maisto gamintojų kainas.

Analogiška situacija susidarė ir maisto produktų prekybos sektoriuje, tik čia, kitaip nei maisto produktų gamybos sektoriuje, vartotojų kainos didėjo labiau dėl vienetinių darbo sąnaudų, kurios didėja jau nuo 2006 metų pradžios. Kainos vartotojams didėjo ir dėl augančio prekybininkų pelno.

Administruojamųjų kainų poveikis bendrajai infliacijai 2007 metais kito nedaug. Daugiausia bendrąją metinę infliaciją didino nuo 2006 metų rudens padidintos šilumos energijos kainos ir nuo 2007 metų pradžios padidintos elektros kainos. Bendrąją infliaciją taip pat šiek tiek padidino 2007 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais pabrangusi šilumos energija Vilniuje ir kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose. 2007 metų rugpjūčio mėnesį bendroji infliacija šiek tiek padidėjo dėl padidėjusių visuomeninio transporto paslaugų kainų (Kaune ir Panevėžyje).

4 pav. Administruojamųjų kainų poveikis bendrajai metinei infliacijai

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

__________________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2007, Nr. 137-5582, 28 psl. **

2007 metų rugpjūtį padidėjus geopolitiniam neapibrėžtumui, taip pat neplanuotai sustabdžius kai kurių naftos įmonių veiklą, naftos kainos JAV doleriais artėjo prie praėjusių metų atitinkamo laikotarpio kainų lygio ir galiausiai jį viršijo. Tai lėmė mažėjantį neigiamą metinį degalų kainų pokytį ir jų poveikį bendrajai metinei infliacijai per pirmuosius aštuonis 2007 metų mėnesius, o vėliau šis poveikis tapo teigiamas.

Pramoninių prekių kainų poveikis bendrajai infliacijai taip pat išliko menkas. Tokią kainų raidą lemia daugiau importuojamų prekių kainų pokyčiai, o ne kylančios Lietuvos gamintojų kainos. Lietuvos pramoninių prekių gamintojų kainos didėja dėl brangstančių importuojamų dujų, kitų žaliavų (pvz., medienos) ir sparčiau už našumą didėjančio darbo užmokesčio, tačiau importuotoms prekėms (išskyrus maisto produktus ir skystuosius degalus) vyraujant vartotojo krepšelyje pramoninių prekių kainos vartotojams nedidėjo.

Per pirmuosius dešimt 2007 metų mėnesių paslaugų kainų poveikis bendrajai infliacijai palaipsniui didėjo nuo 1,3 procentinio punkto iki 2 procentinių punktų, tai rodė stiprėjantį visuminės paklausos poveikį kainų raidai. Rinkos paslaugų kainas jau kurį laiką labai veikia didėjančios darbo užmokesčio sąnaudos. Nors 2007 metų darbo našumas rinkos paslaugų sektoriuje auga vis sparčiau, vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės augimas gerokai atsilieka nuo darbo užmokesčio didėjimo.

Rinkos paslaugų sektoriuje didžiausią poveikį 2007 metų metinei infliacijai daro brangstančios restoranų, kavinių ir valgyklų paslaugos. Šių paslaugų kainas didina ne tik didelė paklausa ir didėjančios darbo užmokesčio sąnaudos, bet ir brangstantys maisto produktai.

Dėl įtampos darbo rinkoje, taip pat kitų veiksnių (administracinių sprendimų, galbūt mažėjančio nelegalių atlyginimų masto) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje toliau sparčiai didėja. Metinis darbo užmokesčio augimas 2007 metų III ketvirtį siekė 17,9 procento (2006 metų III ketvirtį – 19,9 procento).

5 pav. Darbo užmokesčio ir našumo kaita rinkos paslaugų sektoriuje

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

__________________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2007, Nr. 137-5582, 29 psl. **

3 lentelė. Kainų rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2006 metais	Pokytis, procentais
			2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais
1. BVP defliatorius		114,3	6,6	6,1	6,7	3,2	2,3
2. Privataus vartojimo defliatorius		105,7	2,9	5,2	5,5	2,5	2,2
3. SVKI (vidutinis metinis)		103,8	3,8	5,8	6,5	5,1	3,6
4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius		119	14,5	9,3	9,4	4,9	3,9
5. Investicijų defliatorius		109,7	6	6,5	6,5	5	3,3
6. Eksporto (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius		112	5,2	4,9	4,1	2	2,2
7. Importo (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius		105	8	3,1	4,2	2,5	2,5

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Vidutiniu laikotarpiu paslaugų brangimas darys lemiamą poveikį pagrindinei stabiliosios infliacijos daliai, nes brangstantis darbas sudarys vis didesnę paslaugų savikainos dalį, o dėl pasaulinio masto konkurencijos ir sparčios prekių gamybos pažangos toliau pigs drabužiai, avalynė ir buitiniai prietaisai.

Dėl gamtinių dujų brangimo reguliuojamiesiems vartotojams ir šilumos tiekimo įmonėms 2008 metais infliacija gali paspartėti apie 1,5 procentinio punkto.

Pagal valiutų valdybos principus euro atžvilgiu fiksuotas lito kursas užtikrina, kad vidutinė daugiametė infliacija išliks artima euro zonos infliacijai. Po infliacijos paspartėjimo 2006–2008 metais, kai stabilizuosis naftos ir dujų kainos, akcizai bus suderinti pagal ES normas, padidės palūkanų normos ir sumažės kredito prieaugis, Lietuvos infliacija vėl priartės prie euro zonos lygio.

Darbo rinka

19. Pasitikėjimas makroekonominiu stabilumu skatino privačias investicijas ir vartojimą, todėl nuo 2001 metų II ketvirčio iki 2007 metų II ketvirčio užimtųjų gyventojų padaugėjo 12,4 procento. Miestuose užimtųjų gyventojų padaugėjo 14,9 procento, o kaimuose – 6,9 procento. Nedarbas sumažėjo 12,7 procentinio punkto. Darbo jėgos sumažėjo 2,5 procento; iš dalies darbo jėgos mažėjimą galėjo lemti emigracija. Darbo jėgos kaimuose mažėjo beveik pusantro karto greičiau nei miestuose: miestuose darbo jėgos sumažėjo 2 procentais , o kaimuose – 3,5 procento.

Lietuvos darbo rinka vis labiau įsilieja į ES bendrą rinką, todėl tikėtina, kad jos plėtra darbuotojams bus palanki.

4 lentelė. Darbo rinkos rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2006 metais	Pokytis, procentais
			2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais
1. Užimtumas, žmonių skaičius, tūkstančiais		1499	1,7	2,3	0,3	0,1	0
2. Užimtumas, dirbta valandų		2757133	0,9
3. Nedarbo lygis*, procentais			5,6	4,5	5,2	6	5,9
4. Produktyvumas (realusis BVP, tenkantis vienam užimtajam)		47798	5,9	7,3	5	4,4	5,2
5. Darbo produktyvumas, dirbta valandų (realusis BVP, tenkantis vienai faktiškai dirbtai valandai), litais		26,8	6,6
6. Kompensacijos darbuotojams, mln. litų	D.1	34966,8	18,9	23,2	19	7,6	7,2
7. Kompensacija vienam darbuotojui, litais		23326,7	16,9	20,4	18,7	7,6	7,2

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

* Pateikiama rodiklio reikšmė. 2008–2010 metų nedarbo lygio projekcijos pagrįstos prielaida, kad dėl sparčiau augančių atlyginimų gali labai padidėti darbo jėgos aktyvumas ir pasikeisti migracijos srautai; jeigu darbo jėgos aktyvumo lygis ir migracija kistų pagal pastaraisiais metais buvusias tendencijas, nedarbas 2008 metais sudarytų apie 4,8 procento, o 2009–2010 metais – 4,9 procento.

Daroma prielaida, kad emigracija nesutrukdys didėti užimtumui Lietuvoje ir toliau teigiamai veiks Lietuvos mokėjimų balanso einamąją sąskaitą. Darbo jėgos paklausos didėjimas, augantis produktyvumas, minimalios mėnesinės algos didinimas, gerėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų konvergencija tapus ES šalimi nare skatins darbo užmokesčio pokyčius.

Numatoma, kad 2004 metų tendencijos vyraus ir toliau – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje 2008–2010 metais toliau sparčiai augs. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidės nuo 1495,7 lito 2006 metais iki 2388,2 lito 2010 metais.

Didėjant darbo užmokesčiui, palaipsniui bus galima atlyginti darbuotojams už ankstesniais metais pasiektą aukštą darbo produktyvumą.

Nedarbas pastaruoju metu labai sparčiai mažėjo. 2007 metų II ketvirtį jis pasiekė dar nebuvusį lygį – 4,1 procento (prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo 5,6 procento, o 2005 metais – 8,5 procento). Matyti ir tam tikrų darbo rinkos struktūrinių pokyčių, t. y. darbo jėga iš mažiau našių ekonominės veiklos sričių pereina į šiuo metu itin aktyvias, tačiau didesniais cikliniais pokyčiais pasižyminčias sritis (statybos, nekilnojamojo turto rinkos, prekybos).

Darbo jėgos persikvalifikavimas – perėjimas iš mažesnio produktyvumo sektoriaus į didesnio produktyvumo sektorių – vidutiniu laikotarpiu taps svarbiu BVP augimo veiksniu, galinčiu apsaugoti nuo darbo jėgos stygiaus.

Lietuvos mokėjimų balansas

20. 2007 metais išliko ESD didėjimo tendencija: I ketvirtį jis padidėjo iki 13,2 procento BVP, o antrąjį – iki 16,1 procento BVP. Keturių ketvirčių slenkamoji ESD suma, antrojo ketvirčio duomenimis, padidėjo iki 13,4 procento BVP. Tokia išorės sąskaitų raida iš esmės reiškia, kad grynieji finansiniai srautai iš užsienio prekybos ir kitų einamųjų finansinių pervedimų yra neigiami, dideli ir turi tendenciją didėti, o kartu sparčiai didėja ūkio įsiskolinimas užsieniui.

Iš santaupų ir investicijų balanso matyti, kad ESD didėjimą pastaruosius dvejus metus lėmė ir didėjančios investicijos, kurių slenkamoji metinė suma II ketvirtį padidėjo iki 28,3 procento BVP (prieš metus buvo 26,6 procento), ir mažėjantis taupymas, kurio slenkamoji metinė suma sumažėjo iki 14,9 procento BVP (nuo 18,1 procento prieš metus).

Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos raida labai priklauso nuo užsienio bankų teikimo paskolų politikos. Užsienio bankams ėmus atsargiau vertinti Baltijos šalių ūkio perspektyvas, tikėtina, kad ESD gali labai sumažėti atitinkamai paveikdamas BVP augimą.

6 pav. Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos sudedamosios dalys

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

__________________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2007, Nr. 137-5582, 30 psl. **

Pastaruoju metu ESD didėjimą daugiausia lėmė didėjantis prekių balanso deficitas, kuris 2007 metų pirmąjį pusmetį buvo 45,3 procento didesnis negu atitinkamu 2006 metų laikotarpiu. Maždaug trečdalis prekių balanso metinio padidėjimo 2007 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2006 metų pirmuoju pusmečiu, susijęs su naftos perdirbimo veiklos aktyvumo raida – naftos tiekimo vamzdynais iš Rusijos nutraukimas 2006 metų liepą ir didelis gaisras naftos perdirbimo gamykloje akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ 2006 metų spalį labai neigiamai paveikė užsienio prekybos raidą. Poveikis juntamas iki šiol, nors padėtis šiame sektoriuje palaipsniui stabilizuojasi. Bendras naftos produktų eksportas 2007 metų pirmąjį pusmetį buvo 47,3 procento mažesnis negu prieš metus, o importas – 26,1 procento mažesnis. Pažymėtina, kad Lietuva yra grynoji naftos importuotoja, o užsienio investuotojų valdomos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ pelnas iš esmės yra pajamos iš tiesioginių užsienio investicijų (toliau vadinama – TUI) Lietuvoje. Taigi naftos kainų arba akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ pelno augimas didina ESD. 2007 metų II ketvirtį vidutinė naftos kaina litais buvo beveik 9 procentais mažesnė negu prieš metus – tai teigiamai veikė einamosios sąskaitos raidą.

2007 metų pirmąjį pusmetį mažėjo teigiamas paslaugų balansas – palyginti su tuo pačiu 2006 metų laikotarpiu, sumažėjo 29,7 procento. Mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjęs prekybos tarpininkavimo paslaugų eksporto mastas ir pablogėjęs kelionių balansas. Didžiausią paslaugų balanso dalį sudarančių transporto paslaugų teigiamas balansas sumažėjo labai nedaug. Per metus stipriai sumažėjusį vamzdynų transporto paslaugų importą iš dalies kompensavo išaugęs krovinių gabenimo jūra paslaugų importas. Sparčiai augant užsienio prekybai, sparčiai didėjo geležinkelių ir kelių transporto gabenimo mastas (tiek šių transporto paslaugų importas, tiek eksportas).

Pajamų balansas blogėjo – 2007 metų pirmąjį pusmetį buvo 45 procentais mažesnis negu prieš metus. Darbo pajamų balansas nuosaikiai gerėjo, tačiau neigiami investicijų pajamų srautai didėjo gerokai sparčiau. Šį padidėjimą kaip ir anksčiau daugiausia lėmė sparčiai didėjantis užsienio investuotojų pelnas Lietuvoje ir augančios užsienio investuotojų kitų investicijų pajamos, kurias daugiausia sudaro didesnės palūkanos, mokamos užsienio bankams, kai auga ūkio įsiskolinimas. Pajamų deficito didėjimą stabdė augusios rezidentų portfelinių investicijų pajamos užsienyje.

Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos raidai 2007 metų pirmąjį pusmetį gana didelį teigiamą poveikį darė 17,5 procento per metus padidėję grynieji einamieji pervedimai. Juos lėmė sparčiai didėjantys grynieji privačių asmenų pervedimai, kurių augimas buvo itin spartus I ketvirtį, tačiau gana lėtas II ketvirtį.

Skolos nedidinančių srautų, kuriais finansuojamas ESD, raida pastaruoju metu buvo gana palanki. Neatlygintinieji kapitalo pervedimai (ES sanglaudos fondų parama) per metus padidėjo ir 2007 pirmąjį pusmetį padengė 8,8 procento ESD. Tai susiję su spartesniu ES finansinės paramos panaudojimu. TUI Lietuvoje po ypač aktyvaus 2006 metų IV ketvirčio, kai užsienio investuotojui parduotas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų paketas, 2007 metų I ketvirtį toliau augo – aktyviai investuota į naftos perdirbimo pramonę ir kitas ūkio šakas, o II ketvirtį TUI procesai vėl sulėtėjo. Be akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo, didžiausią dalį investicijų, kaip įprasta, sudaro pelningai dirbančių įmonių pelno reinvesticijos. TUI Lietuvoje pirmąjį pusmetį finansuota 42,2 procento ESD.

7 pav. TUI Lietuvoje tendencijos	8 pav. ESD finansavimo šaltiniai
Šaltinis – Lietuvos bankas.	Šaltinis – Lietuvos bankas.

__________________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2007, Nr. 137-5582, 31 psl. **

Grynasis komercinių bankų skolinimasis užsienyje ir toliau buvo svarbiausias ir stabiliausias ESD finansavimo šaltinis – grynieji finansiniai srautai į šalies komercinių bankų sektorių pirmąjį pusmetį padengė 62,5 procento ESD. Tokios didelės finansinių lėšų injekcijos į šalies ekonomiką labai skatina ūkio plėtrą, be to, šiomis lėšomis didinant vidaus paklausą atitinkamai didėja vartojimo ir investicinių prekių importas, o drauge – ESD.

Investicijų portfelio srautas 2007 metų pirmąjį pusmetį išliko neigiamas ir sudarė 24,4 procento ESD. Toliau didėjančias portfelines investicijas užsienyje (tai daugiausia privataus sektoriaus investicijos į užsienio subjektų nuosavybės vertybinius popierius) beveik atsvėrė nerezidentų investicijos į bankų skolos vertybinius popierius. Didėjantys finansinių investicijų užsienyje srautai iš dalies susiję su naujų finansinių taupymo priemonių atsiradimu ir populiarinimu, investicinių, pensijų fondų aktyvumo augimu.

Didėjant ūkio įsiskolinimui, 2007 metų II ketvirčio pabaigoje bendroji skola užsieniui buvo 40,4 procento didesnė negu prieš metus ir sudarė 58,2 mlrd. litų, arba 66,1 procento BVP. Beveik pusę skolos užsieniui metinio padidėjimo lėmė bankų skolinimasis užsienyje (daugiausia ilgalaikių įsipareigojimų forma). Beveik trečdalis padidėjimo siejamas su kitų finansų įmonių (nebankinių institucijų) ilgalaikių įsipareigojimų didėjimu. Bendrosios skolos užsieniui administravimo išlaidos II ketvirtį sudarė 7,6 mlrd. litų, arba 32,2 procento II ketvirčio BVP, iš jų palūkanų mokėjimai sudarė 473,2 mln. litų, arba 2 procentus BVP. Šie palūkanų mokėjimai yra tiesioginės ekonominės sąnaudos, kurias patiria šalies ūkis už galimybę finansuoti užsienio lėšomis esamą ūkio plėtrą. Siekiant stabiliai administruoti užsienio skolą, būtini nenutrūkstami refinansavimo srautai iš užsienio bankų, kurių strateginiai interesai įsilieti į Lietuvos finansų rinką tiesiogiai arba per savo antrinius bankus yra svarbus riziką mažinantis veiksnys.

2007 metų pirmąjį pusmetį užsienio prekyba augo sparčiai. Nominalusis prekių eksportas, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 7,2 procento, o importas – 15,6 procento. Be naftos ir jos produktų prekybos, nominalusis prekių eksportas didėjo 33,4 procento, o importas – 30,3 procento.

Didelio apdirbamosios pramonės aktyvumo palaikoma žaliavų paklausa skatina tarpinių pramonės prekių importą. Pirmąjį 2007 metų pusmetį jis lėmė 12,8 procentinio punkto arba daugiau nei pusę viso nominaliojo importo (neskaitant naftos ir jos produktų) augimo. Nuo 2006 metų labai padidėjo įvežamų transporto priemonių tiesioginis poveikis nominaliajam importui, o šį poveikį dar sustiprino didėjančios importuojamų transporto priemonių kainos.

Spartus eksporto (neskaitant naftos ir jos produktų) augimas daugiausia susijęs su intensyviu chemijos pramonės ir plastikų pramonės eksportu. Transporto priemonių eksporto augimo tempai taip pat labai dideli, tačiau poveikis bendram eksporto augimui 2007 metais po truputį mažėjo. Dėl kainų Lietuvoje ir pagrindinėse eksporto rinkose skirtumo sparčiai didėja gyvulinės kilmės produkcijos – gyvų gyvulių, mėsos ir pieno – eksportas: per dešimt 2007 metų mėnesių šis eksportas padidėjo 43 procentais. Pagrindinėms medienos eksportuotojoms – Rusijai ir Baltarusijai – padidinus išvežamos produkcijos muitus, medienos paklausa kitose ES šalyse padidėjo. Tai didino medienos kainas ir teigiamai veikė ir nominalųjį lietuviškos medienos eksportą, dalį medienos išvežant į ES šalis.

9 pav. Importo, be mineralinių produktų, kaitos veiksniai	10 pav. Eksporto, be mineralinių produktų, kaitos veiksniai
Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.	Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

__________________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2007, Nr. 137-5582, 32 psl. **

Realusis efektyvusis lito kursas 2007 metų II ketvirčio pabaigoje buvo 1,3 procento didesnis negu prieš metus. Realusis efektyvusis lito kursas didėjo euro zonos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos prekybos partnerių atžvilgiu, o mažėjo naujųjų ES šalių narių atžvilgiu (daugiausia dėl didesnės infliacijos kaimyninėse Baltijos šalyse). Eksporto kainų defliatoriumi pagrįstas efektyvusis lito kursas per metus padidėjo 2,1 procento. Kol kas eksportuojamos produkcijos brangimas aiškaus neigiamo poveikio realiems eksporto augimo tempams ir konkurencingumui neturi.

Numatoma, kad fundamentalioji eksporto raida atitiks užsienio paklausos kitimą, o 2007 metų pabaigoje eksporto augimas spartės atkūrus naftos perdirbimo veiklos pajėgumą. Tai turėtų švelninti ESD didėjimą 2007 metų IV ketvirtį. Numatoma, kad 2007 metais ESD gali sudaryti apie 14 procentų BVP. Dėl spartaus vidaus paklausos didėjimo 2008 metais ESD toliau augs ir gali sudaryti daugiau nei 15 procento BVP.

5 lentelė. Sektorių balansai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	BVP procentas
		2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais
1. Grynasis šalies skolinimasis	B.9N	-9,5	-12,5	-12,7	-14,5	-15,4
iš jo:
prekių ir paslaugų balansas		-10,4	-13,5	-14,2	-15,4	-16,3
pajamų ir pervedimų balansas*		-0,3	-0,5	-0,1	-0,6	-0,6
kapitalo sąskaita*		1,2	1,5	1,6	1,5	1,5
2. Privataus sektoriaus perteklius (+)/deficitas (-)		-8,9	-11,6	-12,2	-14,7	-16,2
3. Valdžios sektoriaus perteklius (+)/deficitas (-)	B.9N	-0,6	-0,9	-0,5	0,2	0,8
4. Statistinis neatitikimas		0	0	0	0	0

Šaltiniai: Finansų ministerija, *Lietuvos bankas.

Ekonominės raidos rizikos veiksniai

21. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu rizika kyla dėl esamo šalies nekilnojamojo turto rinkos nesubalansuotumo, galimos turto kainų korekcijos ir reikšmingo šalies ūkio augimo sulėtėjimo. Potencialus BVP augimas išliks apie 6 procentus, tačiau susiformavę rizikos veiksniai vidutiniu laikotarpiu gali neįprastai sulėtinti ekonomikos augimą, o pastaraisiais metais itin smarkią plėtrą patyrusių ekonomikos sektorių perspektyvos priklausys nuo lankstaus prisitaikymo prie nekilnojamojo turto kainų pokyčių. Vis dar išlieka rizika, ypač 2008 metams, kad kelių procentinių punktų nominalaus BVP augimo sulėtėjimą gali sukelti nekilnojamojo turto kainų sumažėjimas iki ekonomiškai pagrįstų kainų. Kad ši rizika tikėtina, rodo praėjusiais metais JAV prasidėjusi ir toliau vykstanti nekilnojamojo turto rinkos korekcija. Nekilnojamojo turto rinkos korekcija leistų tiksliau nustatyti, kiek pastarųjų metų ne visada racionalūs besiskolinančiųjų sprendimai gali veikti vidutinio laikotarpio perspektyvas.

22. Kreditų prieaugio ciklinis poveikis paklausai toks, kad ūkio ciklui pakitus ir kredito prieaugiui pradėjus mažėti sparčiau ES paramos poveikis paklausai pajėgs tik iš dalies kompensuoti šiuos ciklinius sulėtėjimus, todėl valdyti ūkio riziką padėtų valdžios sektoriaus fiskalinių užduočių nuoseklus vykdymas ir fiskalinės drausmės laikymasis.

23. Komercinių bankų makroekonomikos apžvalgose minimas „ūkio perkaitimas“ ir pateikiami du koregavimosi scenarijai: „lėto vėsimo“ ir „staigaus nuosmukio“, rodo, kad vidutinio laikotarpio ūkio rizika priklauso nuo šalies gebėjimo laiku ir racionaliai pasirengti natūraliems ūkio ciklams.

24. Infliacija vidutiniu laikotarpiu gali padidėti dėl ekonomikos „kaitimo“ sukelto spartesnio darbo užmokesčio augimo.

Įsivyravus rinkos dalyvių lūkesčiams, kad kainos smarkiai didės, ir sparčiau didėjant darbo užmokesčiui, galėtų kisti vartotojų elgsena, keliais procentiniais punktais išaugti nominalus BVP ir ESD. Be to, keliais procentiniais punktais galėtų padidėti darbo užmokestis ir nominalus BVP, jeigu kredito prieaugis Lietuvoje didėtų užuot mažėjęs.

25. Jeigu nuogąstaudami dėl regioninės ūkio būklės komerciniai bankai pernelyg sparčiai pakeistų kredito pasiūlos politiką, Lietuvos ūkio augimas korekcijos metais būtų keliais procentiniais punktais lėtesnis, o po to vėl susilygintų su dideliu potencialiu BVP augimu.

26. Lietuvos bendras eksportas dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naftos perdirbimo įmonės remonto 2007 metais staiga sulėtėjo, o lietuviškos kilmės prekių eksportas išlaikė pastarųjų metų stabilų 6–9 procentų nominalų augimą. Žaliavos tiekimo įmonei atnaujinimas iki įprastinės apimties 2008 metais gali labai padidinti Lietuvos bendrą eksportą.

III. VALSTYBĖS FINANSAI

Finansų politikos strategija

27. Vidutinės trukmės tikslas – užtikrinant ekonominės politikos prioritetų įgyvendinimą, sumažinti struktūrinį deficitą, kad po 2008 metų jis neviršytų 1 procento BVP ir vėlesniais metais toliau mažėtų iki struktūriškai subalansuoto arba būtų pakeistas struktūriniu pertekliumi. Sugriežtinti fiskalinės politikos tikslai nustatyti atsižvelgiant į sparčias nominalaus BVP augimo projekcijas ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytus išlaidų augimo ribojimo reikalavimus.

28. Nustatomi šie vidutinio laikotarpio finansų politikos (makroekonominės politikos) prioritetai:

28.1. vykdomą fiskalinę politiką derinti su socialinės politikos prioritetais;

28.2. toliau vykdyti darbo ir kapitalo apmokestinimą balansuojančią mokesčių reformą;

28.3. skatinti toliau vykdyti pradėtas energetikos ir žemės ūkio reformas;

28.4. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą;

28.5. sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą, pritraukti daugiau TUI, sėkmingai įgyvendinti ES sanglaudos politiką;

28.6. per 2008 metus parengti pasiūlymus dėl priemonių, galinčių užtikrinti, kad būtų nuosekliai naudojamasi mažai infliacijai ir dideliam užimtumui reikalingu ūkio potencialiu augimu ir nedidinamas fiskalinis deficitas. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė, kurios produktyvumą patvirtina privataus sektoriaus dalyvavimas dėl bendro projekto pelningumo, turėtų būti taikoma valstybės fiskalinio deficito nedidinančioms investicijoms;

28.7. tobulinti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir ilgalaikę ūkio plėtrą užtikrinančias fiskalinės drausmės normas, vykdyti švietimo, sveikatos reformas;

28.8. pritaikyti kvazimonetarines priemones - mokestines subsidijas, lemiančias kreditų paklausą, - aktyviai monetarinei politikai vykdyti siekiant užtikrinti kainų stabilumą ir priimtiną užimtumo lygį;

28.9. didinti pasitikėjimą valdžios sektoriaus ilgalaikių finansų tvarumu – tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vidutinio laikotarpio planavimo sistemą.

29. Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdybos principais, fiskalinės politikos srityje toliau sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, kurs palankią verslui aplinką, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, naudojimą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos fiskalinio deficito užduotims vykdyti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios finansų tvarumą, įgyvendinti.

2008-2010 metais planuojamos priemonės fiskalinio deficito užduotims vykdyti

30. Įgyvendinus gyventojų pajamų mokesčio reformą, t. y. geriau subalansavus kapitalo ir darbo apmokestinimą, susidarys palankesnės sąlygos plėtoti žmogiškąjį kapitalą intensyviai naudojančias šakas ir skatinant kurti naujas darbo vietas įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus darbo rinkoje. Bus užtikrinama, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas nedidintų fiskalinio deficito, sudarytų sąlygas didinti verslo konkurencingumą.

Lietuva 2005–2007 metais sėkmingai mažino neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus finansams. Vidutiniu laikotarpiu bus vis geriau surenkami mokesčiai, todėl tikimasi, kad 2008 metais struktūrinių pajamų pagausės daugiau nei 1,5 procento BVP; viršplaninės pajamos bus skirtos fiskalinio deficito užduotims vykdyti. Pagal galimybes siekiama didinti sveikatos apsaugos ir švietimo išlaidų BVP dalį. Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo laikymasis vidutiniu laikotarpiu sudarytų sąlygas riboti struktūrinių išlaidų didėjimą ir užtikrinti fiskalinio deficito užduočių įvykdymą. Kad būtų įgyvendinta planuojamo fiskalinio deficito 2008 metų užduotis, suminis struktūrinių priemonių poveikis 2008 metais turi sudaryti apie 1,8 procento. Struktūrinių priemonių įgyvendinimas 2008 metais leistų 2009 ir 2010 metais turėti perteklinį biudžetą. 2009 ir 2010 metų fiskalinio deficito užduočių įgyvendinimas labai priklausys nuo savivaldybių gebėjimo vykdyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) nuostatas dėl subalansuotų biudžetų ir įgyvendinti nacionalinio finansavimo įsipareigojimus vykdant ES lėšomis finansuojamus projektus. 2008 metų fiskalinio deficito užduoties įgyvendinimo rizikos valdymo priemonės aptariamos šios Programos 57 dalyje.

31. Numatomos šios priemonės Lietuvos finansų politikos uždaviniams įvykdyti:

31.1. fiskalinio deficito 2008–2010 metų užduočių vykdymo priemonės:

31.1.1. mažinti neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus finansams ir siekti, kad 2008 metams suplanuotas daugiau nei 1,5 procento BVP struktūrinių pajamų padidėjimas būtų pagerintas ne mažiau kaip 0,3 procento BVP;

31.1.2. siekti kuo racionaliau naudoti valdžios sektoriaus išlaidas;

31.1.3. skirti nepanaudotas planines išlaidas fiskalinio deficito tikslui įgyvendinti;

31.1.4. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos 2009–2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, įgyvendinančius Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo normas, reikalaujančias riboti išlaidų augimą tiek, kad fiskalinis deficitas, palyginti su ankstesniais metais, sumažėtų bent 1 procentiniu punktu BVP arba Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų procentinis prieaugis neviršytų pusės ankstesnių penkerių metų pajamų procentinio prieaugio;

31.1.5. spręsti fiskalinio deficito didėjimo rizikos, kylančios dėl gyvenamųjų būstų renovacijos, klausimą taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystę arba tarptautinių institucijų tikslinį finansavimą; fiskalinio deficito riziką sumažinti iki laikino skolos padidėjimo rizikos;

31.1.6. persvarstyti sveikatos apsaugos sistemos finansavimo principus, nustatyti (įvertinus tikslingumą) savarankišką, nuo gyventojų pajamų mokesčio ir jo pokyčių nepriklausantį finansavimo šaltinį;

31.1.7. iki 2008 metų pabaigos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinus mokesčių lengvatų tikslingumo tyrimą, parengti ir prireikus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamus pasiūlymus;

31.2. siekiant ilgalaikio kainų stabilumo 2008 metais, apsvarstyti galimybes parengti kvazimonetarinės politikos priemones, pagrįstas su nekilnojamuoju turtu susijusių mokesčių ir subsidijų poveikiu kreditų paklausai, kurios leistų užtikrinti kainų stabilumą trumpuoju laikotarpiu ir priimtiną užimtumo lygį užtikrinančią politiką; siekti paveikti visuomenės lūkesčius ir užkirsti kelią per dideliam vartojimui ateityje;

31.3. per 2008 metus parengti priemones, galinčias užtikrinti, kad būtų nuosekliai naudojamasi mažai infliacijai ir dideliam užimtumui reikalingu ūkio potencialiu augimu ir nedidinamas valdžios sektoriaus deficitas. Prireikus šiomis priemonėmis būtų galima siekti realaus sektoriaus ir mokestinių bazių stabilumo. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės, kurios produktyvumą užtikrina privataus sektoriaus dalyvavimas siekiant bendro projekto pelno, taikymas valstybės fiskalinio deficito nedidinančiomis investicijoms leistų išvengti didesnio už natūralų ciklinį augimo sulėtėjimo ir užtikrintų planuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surinkimą;

31.4. didinti pasitikėjimą valdžios sektoriaus ilgalaikių finansų tvarumu, tobulinant valstybės biudžeto vidutinio laikotarpio planavimo sistemą.

Fiskalinės drausmės stiprinimas tobulinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vidutinio laikotarpio planavimo sistemą

Padėties apžvalga

32. Lietuvoje fiskalinę drausmę padeda užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2005, Nr. 83-3041), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 51-1243; 2001, Nr. 112-4070), ES steigimo sutartis, Stabilumo ir augimo pakto reglamentai, ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos nuomonės ir Europos Vadovų Tarybos išvados, taip pat Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas.

Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas papildė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto planavimo sistemą įpareigojimais, leisiančiais naudoti patikimus valdžios sektoriaus finansus kaip priemonę, įtvirtinančią užimtumui didinti palankias kainų stabilumo ir tvaraus augimo sąlygas. Fiskalinės drausmės įtvirtinimas įstatymu stiprina pasitikėjimą fiksuoto lito kurso poveikiu ilgalaikiam kainų stabilumui. Griežtas biudžeto drausmės laikymasis (siekiant, kad valdžios sektoriaus finansai struktūriškai būtų subalansuoti arba turėtų perviršį) leis Lietuvos ūkiui įveikti ciklinius svyravimus ir išlaikyti valdžios sektoriaus deficitą, neviršijantį 3 procentų BVP.

Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme nustatytas fiskalinės drausmės algoritmas, kurtas atsižvelgiant į ekonometrinių tyrimų rezultatus, paskelbtus Europos Komisijos 2007 metų viešųjų finansų ataskaitoje (anglų kalba: EUROPEAN ECONOMY. Nr. 3. 2007. Office for Official Publications of the EC. Luxembourg. 330pp). Empiriniai tyrimai atskleidė, kad yra du praktiškai pasiteisinę finansų stiprinimo būdai - „švelnusis“ ir „griežtasis“. „Švelnusis“ finansų stiprinimo būdas taikomas spartaus augimo laikotarpiu ribojant išlaidų didėjimą, o „griežtasis“ – ekonominės krizės pavojaus sąlygomis mažinant išlaidas. Lietuvos fiskalinės drausmės algoritmas įpareigoja valdžios finansus stiprinti „švelniuoju“ būdu spartaus augimo laikotarpiu.

Fiskalinės drausmės algoritmas pagrįstas trijų fundamentalių stabilumo taisyklių derinimu. Pirmoji taisyklė nustato bendrą gairę: valdžios sektorius tvarkomas taip, kad būtų perteklinis arba subalansuotas, nebent atsirastų pateisinančių aplinkybių, leidžiančių laikinai švelninti reikalavimus. Antroji taisyklė nustato optimalios fiskalinės politikos formavimo procedūrą: Lietuvos ūkį ir vidutinio laikotarpio fiskalinę politiką kasmet ES steigimo sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakto reglamentuose nustatyta tvarka įvertina kompetentingiausi ES ekonomistai, kurie parengia ES Tarybos nuomonę apie Lietuvai tinkamiausią fiskalinę politiką, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia ją Lietuvos Respublikos Seimui. Antroji taisyklė leidžia kasmet laiku gauti aiškų ekonomistų patarimą dėl anticiklinės fiskalinės politikos įgyvendinimo Lietuvoje, atsižvelgiant į vadinamąjį „potencialios ekonomikos plėtros rodiklį“. Trečioji taisyklė nustato kiekybinius išlaidų apribojimus: spartaus ūkio augimo laikotarpiais ir tada, kai nėra kitų pateisinamų aplinkybių, išlaidos negali būti didinamos daugiau negu pusė ilgalaikio pajamų prieaugio (procentais). Ši taisyklė atlieka sankcijos vaidmenį tada, kai laiku neįgyvendinama diskretiška optimali fiskalinė politika. Įstatymas nustato kelias taisyklių taikymo sustabdymo aplinkybes.

Fiskalinės drausmės algoritmo veikimą galima apibūdinti vienu sakiniu: spartaus augimo laikotarpiais valdžios išlaidos didėja lėčiau negu pajamos, pajamos ilgainiui viršija išlaidas, taip užtikrinamas tvarus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto subalansavimas; sudarant biudžetą, kasmet atsižvelgiama į ES ekspertų pasiūlymus dėl optimalios diskretiškos fiskalinės politikos.

Fiskalinės drausmės normų tobulinimo tikslai ir uždaviniai

33. Sritys, kurias būtina tobulinti:

33.1. sugriežtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto rodiklių apskaitos normas, taikant kuo daugiau Europos sąskaitų standartų ESS’95 principų; persvarstyti teisės aktų terminologiją, susijusią su Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinimosi apibrėžimu, atsižvelgiant į Europos sąskaitų sistemos ESS’95 principus;

33.2. reglamentuoti makroekonominių rodiklių ir biudžeto pajamų projektavimo pagrindinius parametrus, užtikrinant, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos nebūtų prognozuojamos pernelyg optimistiškai;

33.3. reglamentuoti Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadų, būtinų optimaliai, diskretiškai fiskalinei politikai formuoti, ir teikimų Lietuvos Respublikos Seimui turinio reikalavimus;

33.4. tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų planavimo ir kontrolės sistemą.

Numatomos priemonės

34. Numatoma siekti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme griežčiau apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu tikslus: taikyti Europos sąskaitų standartus (ESS’95) taip, kad Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymas būtų suderintas su Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu.

35. Numatoma teisės aktuose įtvirtinti nuostatą, kad atsisakoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu teikti naujas valstybės garantijas dėl paskolų, naudojamų valstybės investicijoms finansuoti.

36. Numatoma parengti projektus biudžeto rengimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriuose būtų:

36.1. nustatyti ekonominiai rodikliai, kurie projektuojant biudžeto pajamas laikomi mokestinėmis bazėmis;

36.2. nustatyti maksimalūs ekonominiams rodikliams projektuoti naudojami dydžiai: maksimalus potencialaus BVP augimo dydis, maksimalus BVP defliatorius, maksimalus mokestinių bazių dalies BVP metinis pokytis procentiniais punktais;

36.3. nustatytas maksimalus mokestinių pajamų elastingumas (lankstumas) mokestinių bazių atžvilgiu; biudžeto pajamos turi būti planuojamos tik pagal mokestinių bazių pokyčius;

36.4. reglamentuotas Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadų, būtinų optimaliai, diskretiškai fiskalinei politikai formuoti, teikimas Lietuvos Respublikos Seimui.

37. Numatoma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seimui, kartu su juo teikia Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytą informaciją, būtiną optimaliai, diskretiškai fiskalinei politikai formuoti vidutiniu laikotarpiu, kuri apimtų:

37.1. esminių korekcijų, kurių reikia valdžios sektoriaus deficitui pagal Europos sąskaitybos standartus (ESS’95) apskaičiuoti, aprašymą ir sąrašą galimų nukrypimų, galinčių kilti dėl numatomos fiskalinės rizikos;

37.2. formuojamus vidutinio laikotarpio struktūrinius valdžios sektoriaus deficitus, apskaičiuotus remiantis tuo metu viešai Europos Komisijos paskelbtais duomenimis apie Lietuvos gamybos atotrūkį;

37.3. rekomenduojamus vidutiniam laikotarpiui fiskalinio deficito pokyčius per metus, kurie leistų valdyti visuminės paklausos pokyčių poveikį kainoms, užimtumui ir išoriniam ūkio subalansuotumui.

38. Numatoma siekti Privatizavimo fondo lėšomis stiprinti Rezervinį (stabilizavimo) fondą įstatymų nustatyta tvarka.

Ekonominis poveikis

39. Besąlygiškai įgyvendinus Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, galima būtų tikėtis tarpinių rezultatų vidutiniu laikotarpiu ir galutinių rezultatų ilguoju laikotarpiu.

40. Vidutinio laikotarpio rezultatai:

40.1. tikėtina, kad Europos Komisijos skaičiavimai patvirtins, kad Lietuvos valdžios sektoriaus skola keliasdešimt metų neviršys 60 procentų BVP;

40.2. tikėtina, kad toliau sparčiai augant ūkiui struktūrinis fiskalinis deficitas mažės daugiau kaip 0,5 procento BVP kasmet, kol bus pasiektas vidutinės trukmės tikslas struktūriškai subalansuoti biudžetą.

41. Ilgojo laikotarpio rezultatai:

41.1. palankesnis tarptautinių finansų priežiūros institucijų vertinimas;

41.2. geresni tarptautinių kredito reitingų agentūrų Lietuvai suteikti skolinimosi reitingai, priimtinesnės palūkanų normos, stabilesnės mokesčių įplaukos;

41.3. sudarytos sąlygos stabiliai kilti pragyvenimo lygiui;

41.4. stiprinamos kainų stabilumo, spartaus ir tvaraus ūkio augimo, didinančio užimtumą, prielaidos;

41.5. sėkmingiau įgyvendinama fiskalinė politika, užtikrinanti ilgalaikį viešųjų šalies finansų tvarumą;

41.6. stiprėja konvergencija - suartėjimas su kitomis ES narėmis, užtikrinant kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą; rengiamasi visapusiškai narystei Europos monetarinėje sąjungoje;

41.7. didėja pasitikėjimas fiksuoto lito kurso poveikiu ilgalaikiam kainų stabilumui.

Biudžeto poveikis vidutinio laikotarpio tikslams

42. Sparti Lietuvos ūkio raida įrodo, kad vykdyta fiskalinė politika buvo vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pagrindas.

Siekiant užtikrinti, kad ilguoju laikotarpiu nebūtų viršytas 3 procentų valdžios sektoriaus deficitas ir kuo geriau būtų vykdomi socialiniai įsipareigojimai būsimiesiems pensininkams, po vidutinio laikotarpio išnykus mokesčių mažinimo poveikiui, valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą pakeis perteklius.

Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2007–2010 metais, palyginti su 2006 metais, pakis dėl socialinių išmokų ir ES finansinės paramos panaudojimo.

43. Šioje Programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės keičiasi dėl šių veiksnių: Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų įgyvendinimo, užduočių toliau gerinti mokesčių administravimą, mokestinių priemonių, kurias reikės numatyti siekiant kompensuoti struktūrines biudžeto pajamas, prarandamas dėl mokesčių mažinimo.

6 lentelė. Valdžios sektoriaus rodiklių (S13) projekcijos 2007–2010 metais^*

	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2006 metais (mln. litų)	BVP procentas
			2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais
1. Valdžios sektorius	S.13	-483	-0,6	-0,9	-0,5	0,2	0,8
2. Centrinės valdžios biudžetas	S.1311	-755,3	-0,9	-0,9	-0,5	0,2	0,8
3. Valstijų biudžetas	S.1312	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
4. Savivaldybių biudžetas	S.1313	-288,5	-0,4	-0,1	0	0	0
5. Socialinio draudimo fondų biudžetai	S.1314	560,8	0,7	0,1	0	0	0
Valdžios sektorius (S13)
6. Visos pajamos	TR	27396,9	33,4	35,5	37,4	38,6	39,4
7. Visos išlaidos	TE	27879,9	34	36,4	37,9	38,5	38,6
8. Grynasis skolinimas/skolinimasis	EDP B.9	-483	-0,6	-0,9	-0,5	0,2	0,8
9. Palūkanų mokėjimas	EDP D.41	613,1	0,7	0,8	0,8	0,7	0,6
10. Pirminis balansas		130,1	0,2	-0,1	0,3	0,9	1,4
11. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės			0	-0,6	0	0	0
Pajamos
12. Pajamos iš mokesčių (12=12a+12b+12c)		17138,6	20,9	21,7	23,4	23,6	23,7
12a. Pajamos iš netiesioginių mokesčių	D.2	9194,8	11,2	12	13,6	13,5	13,5
12b. Pajamos iš tiesioginių mokesčių	D.5	7939,6	9,7	9,7	9,8	10,2	10,2
12c. Turto mokesčiai	D.91	4,2	0	0	0	0	0
13. Socialinio draudimo įmokos	D.61	7226,3	8,8	9,3	9,3	9,3	9,2
14. Pajamos iš turto	D.4	468,2	0,6	0,6	0,6	0,6	0,6
15. Kitos		2568	3,1	3,9	4,1	5,1	5,9
16=6. Visos pajamos	TR	27396,9	33,4	35,5	37,4	38,6	39,4
p.m.: Mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995)		24313,2	29,7	31,1	32,7	33	32,9
Išlaidos
17. Kompensacijos darbuotojams + tarpinis vartojimas	D.1+P.2	13554,3	16,5	16,5	16,9	16,9	17,1
17a. Kompensacijos darbuotojams	D.1	8625,8	10,5	10,8	11,1	11,1	11,2
17b. Tarpinis vartojimas	P.2	4928,6	6	5,7	5,7	5,8	5,9
18. Socialinės išmokos (18=18a+18b)		8158,2	10	10,8	11,9	12,4	12,3
18a. Socialiniai pervedimai natūra	D.6311, D.63121, D.63131	1124,5	1,4	1,4	1,5	1,6	1,5
18b. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra	D.62	7033,7	8,6	9,4	10,4	10,8	10,7
19=9. Palūkanų mokėjimas	EDP D.41	613,1	0,7	0,8	0,8	0,7	0,6
20. Subsidijos	D.3	584,7	0,7	0,8	0,8	0,7	0,7
21. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	P.51	3408,5	4,2	4,5	5,1	5,3	5,3
22. Kitos		2174,2	2,7	3,8	3,1	3,2	3,3
23=7. Visos išlaidos	TE	27879,9	34	36,4	37,9	38,5	38,6
p.m.: Valdžios sektoriaus vartojimas (nominalus)	P.3	14779,5	18	17,9	18,3	18,3	18,4

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Dėl apvalinimo pajamų ir išlaidų komponentų suma gali nesutapti su duomenimis „visos pajamos“ ir „visos išlaidos“.

Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamos (BVP procentais) didės: 2006 metais jos sudarė 33,4 procento BVP, 2007 metais sudarys 35,5 procento BVP, o dėl didėjančios 2007–2013 metų ES struktūrinės finansinės paramos, mokesčių tarifų ir mokesčių administravimo gerėjimo 2010 metais išaugs iki 39,4 procento BVP. Geresnis mokesčių administravimas ir degalų, alkoholio ir cigarečių akcizų normų didinimas didins BVP dalį, kurią sudaro pajamos iš netiesioginių mokesčių: 2008 metais, palyginti su 2007 metais, ji padidės 1,6 procentinio punkto – iki 13,6 procento BVP. 2009–2010 metais pajamų iš netiesioginių mokesčių ir BVP santykis turi išlikti artimas 13,5 procento BVP, kad būtų įvykdytos fiskalinio deficito užduotys. Nepaisant gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimo ir laikinojo socialinio mokesčio panaikinimo, suplanuota 2008 metais didesnė BVP dalis, kurią sudarys šios pajamos, aiškinama geresniu gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio administravimu, taip pat spartesniu už BVP didėjimą kompensacijų darbuotojams augimu.

2007 metais visos valdžios sektoriaus išlaidos, palyginti su 2006 metais, padidėjo 2,4 procentinio punkto BVP – iki 36,4 procento BVP: 0,3 procentinio punkto BVP padidėjo kapitalo formavimas dėl ES paramos, 0,1 procentinio punkto BVP padidėjo subsidijos žemės ūkiui, 0,8 procentinio punkto BVP padidėjo socialinės išmokos, 0,6 procentinio punkto BVP padidėjo pervedimai dėl kompensacijų dirbusiems pensininkams. Stabilumo ir augimo pakto įpareigojimo kasmet mažinti struktūrinį deficitą maždaug 0,5 procentinio punkto BVP vykdymas nekeičia valdžios finansų kokybės gerinimo planų. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas dėl ES paramos panaudojimo turėtų padidėti nuo 4,2 procento BVP 2006 metais iki 5,3 procento BVP 2010 metais.

Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas įpareigoja vidutiniu laikotarpiu riboti einamųjų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų didėjimą. Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų nuoseklus įgyvendinimas leistų išlaikyti mažą valdžios sektoriaus išlaidų BVP dalį. Įgyvendinus parengtus projektus, socialinės išlaidos nuo 10 procentų BVP 2006 metais didės, planuojama, kad 2010 metais jos gali viršyti 12 procentų BVP.

Sėkmingai įgyvendinama pensijų reforma leis pasirengti mažinti numatomą 2050 metų valdžios skolą, skatina privačius asmenis pačius papildomai kaupti lėšas senatvės pensijai. 2008 metais pensijų reformai skirtų mokestinių pajamų dalis stabilizuosis, taigi planuojama į privačius pensijų fondus pervesti 1 procentinį punktą BVP.

Paramai žemės ūkio veiklos subjektams didinti, mokesčių ir pensijų reformai įgyvendinti reikia papildomų pajamų. Kad būtų pasiekti vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus fiskalinio deficito tikslai, turės sumažėti kolektyvinio vartojimo išlaidos – nuo 7,7 procento BVP 2006 metais iki 7 procentų BVP 2010 metais. Iš nacionalinių šaltinių didinama parama žemės ūkio veiklos subjektams 2007 metais, palyginti su 2006 metais, padidės 0,1 procento BVP ir sieks daugiau kaip 0,8 procento BVP.

Dėl ankstesnių įsipareigojimų apmokėjimo skolintomis lėšomis palūkanų dalis padidės nuo 0,7 procento BVP 2006 metais iki 0,8 procento BVP 2007–2008 metais.

44. Vienkartinės ir trumpalaikės priemonės. 2007 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 120-4880) nustatyta, kad visiems asmenims, kurie nuo 1995 iki 2002 metų dirbo ir dėl to negavo dalies jiems priklausančios pensijos, ji bus grąžinta. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymu 2007 metų pabaigoje patvirtinti valdžios sektoriaus išlaidų įsipareigojimai, susidarę dėl neišmokėtų nuo 1995 metų pensijų dirbusiems pensininkams, preliminariais vertinimais, sudarys apie 560 mln. litų. Šis vienkartinių išlaidų įsipareigojimas padidins tik 2007 metų nominalų deficitą, bet nepaveiks struktūrinio deficito. Vienkartinis 2007 metų išlaidų padidėjimas apskaitomas eilutėje „kitos“.

45. Valdžios sektoriaus subsektorių balansai. Socialinio draudimo fondų subsektoriaus balansas 2006 metais išliko perteklinis – nustatytas 0,65 procento BVP perteklius. Centrinės valdžios subsektorius 2006 metais į socialinio draudimo fondų subsektorių pervedė 0,3 procento BVP subsidiją ir 2007 metais planuoja pervesti 0,4 procento BVP subsidiją. Labiausiai BVP dalis, kurią sudaro socialinės išmokos, didėja centrinės valdžios subsektoriui priklausančio Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaita.

Nors 2006 metais savivaldybės pajamų surinko daugiau nei planuota dėl geresnio mokesčių administravimo, spartesnio darbo užmokesčio ir užimtumo didėjimo, bendras vietos valdžios subsektoriaus balansas buvo deficitinis. 2006 metų vietos valdžios subsektoriaus deficitas sudarė 0,4 procento BVP. Vidutiniu laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymu, planuojamas artimas subalansuotam vietos valdžios subsektoriaus balansas.

Pastaraisiais metais vykdomos struktūrinės ir mokesčių reformos lėmė, kad beveik visą valdžios sektoriaus deficitą 2006 metais sudarė centrinės valdžios subsektoriaus deficitas – 0,9 procento BVP. Iš dalies jis susidarė dėl socialinio draudimo fondų subsektoriams pervedamų subsidijų: 2006 metais pervesta 0,3 procento BVP, o 2007 metais suplanuota pervesti 0,4 procento BVP.

Dėl didėjančių socialinių išmokų ir mažėjančių centrinės valdžios subsektoriaus subsidijų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto perteklius sumažės 2008 metais, nors dirbančių asmenų skaičiaus ir darbo užmokesčio didėjimo tendencijos leidžia planuoti didesnes socialines įmokas.

Centrinės valdžios subsektoriaus deficito mažėjimas 2008–2010 metais turės lemti viso valdžios sektoriaus deficito mažėjimą vidutiniu laikotarpiu.

10 lentelėje pavaizduota, kaip mažinamas valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas, kol struktūriškai subalansuojamas biudžetas (vidutiniškai po 0,4 procento BVP kasmet) 2007–2010 metų laikotarpiu.

Struktūrinis deficitas ir fiskalinės politikos tęstinumas

46. Planuojama, kad patikslintas pagal ciklą valdžios sektoriaus deficitas, 2006 metais sudaręs 0,9 procento BVP, laikinai atitoltų nuo vidutinės trukmės tikslo dėl pensijų grąžinimo dirbusiems pensininkams, tačiau 2009–2010 metais valdžios finansų būklė iš esmės struktūriškai pagerėtų. Šiems planams įgyvendinti būtina toliau ryžtingai riboti išlaidų augimą, didinti pajamas, taikyti naujoviškesnes finansavimo formas, nedidinančias fiskalinio deficito, tai spartintų struktūrines reformas.

Gamybos apimties atotrūkio įvertinimas

47. Apskaičiuojant BVP ciklą, taikytas Hodrick Prescot (HP) filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad vidutiniu laikotarpiu gamybos atotrūkis nuo potencialo išliks teigiamas.

Gamybos atotrūkis 2007 metais sudarys 3,8 procento, 2008 metais – 2,4 procento, 2009 metais – 0,7 procento, 2010 metais – 0,01 procento.

Tačiau dėl trumpų duomenų eilučių taikant Hodrick Prescot (HP) filtro metodą ar gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija), Lietuvos gamybos atotrūkis vertinamas netiksliai. Pagal gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų stokos ir struktūrinių lūžių gausos laikinai nepriimtinos. NAIRU skaičiavimo metodika neleidžia įvertinti struktūrinių sukrėtimų. Pirma, sparti pastarųjų metų statybos plėtra neįprastai skatina ciklinį nedarbo mažėjimą, kurį NAIRU gali įvertinti kaip ilgalaikį. Antra, bendra Europos darbo rinka pakeis užimtumo ciklinius svyravimus: integracija mažins ciklinį nedarbą, nes dalis netekusiųjų darbo gali emigruoti. Ciklinis nedarbas gali virsti nuolatiniu darbo jėgos mažėjimu.

7 lentelė. Ekonomikos ciklai

BVP procentas	ESS kodas	2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais
1. BVP augimas palyginamosiomis kainomis (procentais)		7,7	9,8	5,3	4,5	5,2
2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas(+)/ skolinimasis(-)	EDP B.9	-0,6	-0,9	-0,5	0,2	0,8
3. Palūkanų mokėjimas	EDP D.41	0,7	0,8	0,8	0,7	0,6
4. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės*			-0,59
5. Potencialus BVP augimas (procentais)		7,2	7	6,6	6,3	5,9
iš jo:
darbo jėga		N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
kapitalas		N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
technologinė pažanga		N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
6. Gamybos apimties atotrūkis		1,1	3,8	2,4	0,7	0
7. Ciklinė biudžeto komponentė		0,3	1,2	0,8	0,2	0
8. Balansas, pakoreaguotas pagal ciklą (2-7)		-0,9	-2,1	-1,2	0	0,8
9. Pirminis balansas, pakoreaguotas pagal ciklą (8+3)		-0,2	-1,2	-0,5	0,7	1,4
10. Struktūrinis balansas (8-4)		-0,92	-1,5	-1,23	0	0,8

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

* Pliuso ženklas reiškia deficitą mažinančias vienkartines ir trumpalaikes priemones.

Hodrick Prescot (HP) filtro metodo trūkumas tas, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, kai rodo aiškų gamybos poslinkį. Be to, šis metodas turi vadinamojo galutinio taško problemą. Pagal abu metodus skaičiuojant struktūrinį deficitą, turėtų būti atsižvelgiama į jų trūkumus. Abu metodai negali įvertinti dėl didėjančio išorinio disbalanso laikinai gaunamų pajamų. Pastaraisiais metais paskolų prieaugis sudarė apie šeštadalį privataus ir valdžios sektoriaus įplaukų, todėl staigus užsienio kredito stimulo praradimas ir išorinio disbalanso susireguliavimas gali labai pakeisti mokestinių bazių augimą ir mokesčių elastingumą (lankstumą) mokestinių bazių atžvilgiu. Šiai rizikai pasitvirtinus, abiem metodais apskaičiuojamo struktūrinio deficito paklaidos gali siekti daugiau nei vieną procentinį punktą.

1995–2003 metais tik trečdalis BVP ciklinio svyravimo virsdavo valdžios sektoriaus deficitu. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina mažas pajamų elastingumas (lankstumas) esant BVP svyravimams ir istoriškai labai mažos išlaidos, susijusios su nedarbu Lietuvoje.

Pagal 1995–2002 metų (stebėjimų laikotarpis – 7 metai) faktinius ketvirčių duomenis apie valdžios sektoriaus pajamas nustatytas muito, pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, pajamų, pelno mokesčių ir einamųjų išlaidų elastingumas (lankstumas).

8 lentelė. Lietuvos valdžios sektoriaus pajamų elastingumo (lankstumo) įverčiai

ESS(95 kodas		Ciklinio elastingumo (lankstumo) įverčio koeficientas
1. D.212	muitai	0,84
2. D.211	PVM	0,97
3. D.214	akcizai	1,36
	iš jų:
	alkoholio	1,09
	tabako	0
	degalų	1,57
4. D5	pajamų ir pelno mokesčiai	1,03
5. D61	socialinės įmokos	0,98
6.	einamosios išlaidos	0

Šaltinis – Finansų ministerija.

Duomenys, pateikti 8 lentelėje, rodo, kad visiškai nelanksčios pajamos iš tabako. Nustatyta, kad lanksčiausios pajamos iš degalų, t. y. degalai yra prekė, kurios naudojimas labai reaguoja į pajamų svyravimus. Elastingumo (lankstumo) įverčiai būtų tikslesni, jeigu duomenų kokybės nebūtų pakeitę gausūs mokesčių įstatymų pakeitimai. Šioje Programoje deficitas vis dar vertinamas vadovaujantis griežtesnėmis einamųjų išlaidų ciklinio svyravimo prielaidomis: elastingumas (lankstumas) sumažintas nuo 0,97 iki 0. Jeigu ilgai trukęs ryšys tarp lėtėjančio einamųjų valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP didėjimo išliktų, ciklinė deficito dalis vidutiniu laikotarpiu sudarytų tik dešimtadalį gamybos atotrūkio nuo potencialo.

Valdžios sektoriaus deficitas, atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, apskaičiuotas remiantis šioje Programoje pateiktomis makroekonominėmis ir biudžeto rodiklių projekcijomis.

Skolos dydis ir kitimas

48. Valdžios sektoriaus skolos dydis nuosekliai mažėjo ir 2006 metų pabaigoje sudarė 18,2 procento BVP.

Valstybės skolinimosi apimtį griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos atitinkamų einamųjų kalendorinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymai, kuriais tvirtinami kiekvienų metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinimosi, savivaldybių skolinimosi ir garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų, kuriems suteikta valstybės garantija, limitai.

Didžiausią valdžios sektoriaus skolos dalį sudaro centrinės valdžios subsektoriaus skola – apie 95 procentus, o vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų – apie 5 procentus.

Centrinės valdžios subsektoriaus skolos struktūra gana konservatyvi – trumpalaikiai įsipareigojimai (pagal likutinę trukmę) sudaro apie 15 procentų visos skolos, o skolos už kintamąsias palūkanų normas – apie 1 procentą visos skolos. Centrinės valdžios skola yra 100 procentų denominuota litais ir eurais. Tokia skolos portfelio struktūra kelia nedidelę riziką valstybės finansams.

49. Svarbiausiasis vidutinio laikotarpio valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų valdymo tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą valstybės išlaidų ir valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų finansavimą iš skolintų lėšų kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutiniu laikotarpiu, neviršijant nustatytųjų skolos ir skolinimosi limitų, ir laikytis reikalavimų, keliamų ES valstybėms narėms, siekiančioms įsivesti eurą.

9 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos

Rodiklio pavadinimas	BVP procentas
	2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais
1. Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje	18,2	17,6	17,2	15	14
2. Valdžios sektoriaus skolos pokytis	-0,4	-0,6	-0,4	-2,2	-1
Valdžios sektoriaus skolą sąlygojantys veiksniai
3. Pirminis balansas	0,16	-0,07	0,31	0,9	1,4
4. Palūkanų mokėjimas	0,75	0,84	0,77	0,7	0,63
5. Skolos pokyčio tikslinimas*	-0,6	-0,6	-0,7	-3,4	-2,7
iš jo:
skirtumas tarp srautų ir įsipareigojimų	(	(	(	(	(
finansinio turto grynasis kaupimas iš jo: privatizavimo pajamos	2,79	0,14	0,05	0,04	0,04
p.m.: Numanoma valstybės skolos palūkanų norma (procentais)	2,8	4,8	5,2	4,5	4,4
Kiti svarbūs veiksniai, sąlygojantys valdžios sektoriaus skolą
6. Likvidus finansinis turtas	14,6	(	(	(	(
7. Grynoji skola (7=1-6)	3,6	(	(	(	(

Šaltinis – Finansų ministerija.

* Apskaičiuota kaip valdžios sektoriaus skolos pokyčio ir pirminio balanso skirtumas.

50. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi strategija 2007 metais išliko tokia kaip 2006 metais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikis susidarys dėl užsienio ir vidaus paskolų grąžinimo, poreikio balansuoti valstybės piniginių išteklių srautus ir biudžeto deficito finansavimo.

51. Vidutiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra numačiusi įgyvendinti šias skolinimosi politikos priemones:

51.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį finansuoti litais ir eurais arba kita valiuta, kuri būtų keičiama į litus ar eurus taikant išvestines finansines priemones;

51.2. mažinti valstybės vardu prisiimtus skolinius įsipareigojimus tomis užsienio valiutomis, kurių kurso kitimas lito ir euro atžvilgiu galėtų sukelti nepageidaujamą skolos valdymo išlaidų kitimą;

51.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį daugiausia finansuoti išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (toliau vadinama – VVP) vidaus ir užsienio rinkose;

51.4. tiek vidaus, tiek užsienio rinkose išleidžiamus VVP koncentruoti į dideles emisijas, didinant jų likvidumą;

51.5. valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti naudoti valstybės iždo vekselius, kredito linijas, atpirkimo sandorius ir kitas trumpalaikio skolinimosi priemones.

52. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos. Prognozuojama, kad 2007 metais valdžios sektoriaus skolos lygis sumažės iki 17,6 procento projektuojamo BVP. Skolos lygis 2008 metais mažės iki 17,2 procento, 2009 metais – iki 15 procentų, 2010 metų pabaigoje pasieks 14 procentų projektuojamo BVP.

Struktūrinių reformų poveikis valdžios sektoriaus finansams

53. Struktūrinis biudžeto balansas rodo, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jeigu faktinis BVP būtų lygus potencialiam. Šis deficitas apskaičiuojamas atsižvelgiant į verslo ciklo efektą. 10 lentelė leidžia apskaičiuoti struktūrinio deficito mažėjimą atsižvelgiant į struktūrinius finansų pokyčius: ES paramos bendrojo finansavimo pradžią ir pensijų reformos plėtrą. Atsižvelgiant į šiuos struktūrinius finansų pokyčius ir laikinąsias priemones, apskaičiuojama, kad valdžios sektoriaus biudžetų planai leis struktūrinį deficitą, koreguotą pagal struktūrines reformas ir laikinąsias priemones, 2007-2010 metais mažinti vidutiniškai 0,4 procento BVP. Reikiami papildomi finansiniai ištekliai gali būti gaunami geriau administruojant mokesčius ir įgyvendinus išlaidų ribojimo taisykles.

10 lentelė. Valdžios sektoriaus struktūrinio ir ciklinio fiskalinio deficito projekcijos

	Rodiklio pavadinimas	BVP procentas
		2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais
1.	Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito užduotis	-0,6	-0,9	-0,5	0,2	0,8
2.	Dėl ūkio ciklo laikinai gaunamos pajamos (-)	0,33	1,18	0,77	0,22	0
3.	Fiskalinis deficitas, atsižvelgiant į dėl ūkio ciklo laikinai gaunamas pajamas	-0,92	-2,09	-1,23	0	0,8
4.	ES paramos bendrojo finansavimo poreikis	0,47	0,5	0,8	0,81	0,53
5.	Pensijų grąžinimas		0,59
6.	Pensijų reforma	0,65	0,9	1	1,1	1,1
7.	Struktūrinis deficitas, atėmus pensijų grąžinimą dirbusiems pensininkams, struktūrinių reformų išlaidas, bendrojo finansavimo poreikį ir pajamas, kurios nebus gautos arba bus gaunamos laikinai	-0,3	-0,6	-0,3	1	1,9
8.	Kasmetinės struktūrinės valdžios sektoriaus priemonės, įgyvendinančios Stabilumo ir augimo pakto įpareigojimus	0	0,3	-0,3	-1,3	-0,8

Šaltinis – Finansų ministerija.

IV. Jautrumo analizė ir palyginimas su ankstesniais planais

Ekonominės raidos rizikos aspektai ir jų poveikis biudžetui

54. Vidutiniu laikotarpiu rinkoje vienu procentiniu punktu padidėjus kintamosioms ir fiksuotoms palūkanų normoms, mokėtinos 2008–2010 metais palūkanos už centrinės valdžios skolą (įskaitant naują skolą) padidėtų atitinkamai 20 mln. litų, 20 mln. litų ir 14 mln. litų, t. y. vidutiniškai  0,02 procento BVP.

55. Yra rizika, kad pastarųjų metų sėkmės įspūdžiu klaidingai grindžiami rinkos dalyvių lūkesčiai dėl ūkio plėtros perspektyvų skatins didinti kredito prieaugį, didins atotrūkį tarp paklausos ir vidutinio laikotarpio gamybinio potencialo. Tokiu atveju BVP, kainos ir darbo užmokestis didės sparčiau, nei projektuojama, o po to ciklinis veiklos sulėtėjimas bus spartesnis.

Kreditų plėtra pasiekė tokį mastą, kad ES finansinės paramos panaudojimas nebegali būti pakankama priemonė, pajėgianti visiškai kompensuoti ūkio ciklinį svyravimą. Todėl labai svarbi ūkio rizikos valdymo sąlyga – tęstinumas nustatant valdžios sektoriaus fiskalines užduotis ir nuoseklus jų vykdymas. Tikėtina, kad prasidėjus staigiam išoriniam Lietuvos ūkio subalansavimui arba disinfliaciniams procesams pajamų dalis sumažėtų daugiau nei vienu procentiniu punktu BVP.

Fiskalinės drausmės laikymasis vidutiniu laikotarpiu sušvelnins riziką, kylančią dėl ESD, leis tolygiai plėtoti ūkio potencialą pasinaudojant palyginti mažomis palūkanomis ir sudarys sąlygas svarstyti papildomas struktūrines priemones ūkio rizikai valdyti. Jeigu finansų rinkos nepakankamai įvertintų Lietuvos fiskalinės drausmės taisyklių poveikį valdžios sektoriaus finansams, didelės palūkanų normos Lietuvoje išliktų kelerius metus net ir tuo atveju, jeigu pasaulio ūkį veikiantys centriniai bankai pradėtų mažinti palūkanų normas.

56. Jeigu išsipildytų nuogąstavimai dėl korekcijos kaimyninėse šalyse ir komerciniai bankai pernelyg sparčiai pakeistų kredito pasiūlos politiką, Lietuvos ūkio augimas korekcijos metais būtų keliais procentiniais punktais lėtesnis, paskui vėl susilygintų su sparčiu potencialiu BVP augimu. BVP augimo neplanuoto sulėtėjimo metu nominalaus fiskalinio deficito didėjimas palankiomis skolinimosi sąlygomis ir nepažeidžiant Stabilumo ir augimo pakto reglamentų nuostatų galėtų būti panaudotas kaip ūkį stabilizuojanti priemonė. Taip pat kelių procentinių punktų nominalaus BVP augimo sulėtėjimą galėtų sukelti nekilnojamojo turto kainų sugrįžimas iki ekonomiškai pagrįstų kainų lygio.

Stiprių ciklinių svyravimų rizika kyla ne tik dėl 15 procentų BVP siekiančio kasmetinio kredito prieaugio spartėjimo, bet ir dėl netikėto, staigaus, pernelyg greito kredito prieaugio (ar net kredito apimties) sumažėjimo. Spartus kredito prieaugio mažėjimas reikštų, kad vėliau prasidėsianti ūkio ciklinė fazė būtų gilesnė. Informacijos skleidimas laiku leidžia verslui racionaliai vertinti ūkio perspektyvas ir yra skirtas sudaryti sąlygas ankstyvai ir valdomai BVP augimo tempų korekcijai artimiausiais metais, kuri užtikrintų spartų ir tvarų 6 procentų vidutinį BVP augimą vėlesniais metais.

Tikėtina, kad dėl spartesnės Lietuvos darbo rinkos integracijos su prekybos partneriais iš ES darbo užmokestis gali didėti sparčiau, nei projektuojama. Kadangi darbo pajamų ribiniai tarifai yra didesni nei kapitalo pajamų, valdžios sektoriaus mokestinių pajamų dalis (BVP procentais) didėtų sparčiau, nei projektuojama, ir sudarytų sąlygas sparčiau gerinti sveikatos apsaugos ir švietimo finansavimą nepažeidžiant Stabilumo ir augimo pakto reglamentų.

Fiskalinė rizika

57. Projektuojami pagrindiniai fiskalinės rizikos šaltiniai yra šie: indėlių draudimas, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, valstybės įmonių skolos, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – IAE) uždarymas.

Naujais fiskalinės rizikos šaltiniais tampa įsipareigojimai dėl būsto renovavimo, planai dėl apsirūpinimo elektros energija po IAE uždarymo, Lietuvos įsipareigojimai dėl pabrangusių iš dalies ES paramos lėšomis finansuojamų projektų. Preliminariais vertinimais, būsto renovavimo programai įgyvendinti per visą laikotarpį galėtų prireikti valdžios sektoriaus finansinių išteklių, sudarančių iki 6 procentų BVP. Kai kurioms apsirūpinimo elektra alternatyvoms įgyvendinti, preliminariais vertinimais, gali prireikti iki 30 procentų BVP bendrų (privataus ir valdžios sektorių) finansinių išteklių.

Fiskalinio deficito didėjimo riziką, kylančią dėl būsto renovavimo arba elektros tiekimo tęstinumo projektų, siekiama spręsti pritaikant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, todėl fiskalinio deficito riziką galima būtų susilpninti iki laikino valstybės skolos padidėjimo rizikos. Taip pat šią riziką galima iš dalies valdyti panaudojant finansavimo limitus ir tarptautinių institucijų tikslinį finansavimą.

Vidutiniu laikotarpiu Lietuvos įsipareigojimams tesėti dėl pabrangusių iš dalies ES paramos lėšomis finansuojamų projektų reikėtų iki 0,6 procento BVP papildomų nacionalinių lėšų, todėl šių lėšų panaudojimas gali koreguoti 2008-2010 metų fiskalinio deficito užduotis. Kad geriau būtų panaudota ES finansinė parama 2008 metais, reikės didesnio, nei numatyta, nacionalinio finansavimo, o tai gali keliomis dešimtosiomis BVP dalimis padidinti fiskalinį deficitą.

Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių įstatyme numatytas 0,4 procento BVP dydžio finansavimas iš Privatizavimo fondo, kuris gali būti skirstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. 2008 metų valdžios sektoriaus finansų projekcijos sudarytos su sąlyga, kad šiomis lėšomis nebus viršijamas nustatytas valdžios sektoriaus deficitas pagal Europos sąskaitybos standartus (ESS’95).

58. Indėlių draudimas. Bendra draudžiamų indėlių suma 2007 m. rugpjūčio 31 d. buvo 34597,48 mln. litų, arba 36,3 procento BVP.

59. Santaupų atkūrimas. Šie įsipareigojimai 2007 m. sausio 1 d. sudarė 1142,1 mln. litų, arba 1,2 procento BVP. Pardavus akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas, atsirado galimybė gautas lėšas panaudoti gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti: su visomis Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 58-1330) 6 straipsnyje nustatytomis indėlininkų grupėmis atsiskaityti 2007 metų I ketvirtį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 65 „Dėl laisvo disponavimo atkurtomis santaupomis“ (Žin., 2007, Nr. 11-435) trečiosios indėlininkų grupės asmenys gali laisvai disponuoti likusia atkurtų santaupų suma nuo 2007 m. sausio 31 d., o ketvirtosios – nuo 2007 m. kovo 5 dienos. Lėšos, susijusios su valstybės įsipareigojimais grąžinti atkurtąsias santaupas, 2006 metais sudarė 223,8 mln. litų, 2007 metais – 1135 mln. litų, o 2008 metais sudarys 267,6 mln. litų.

60. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas. 2006 metais piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius išmokėta 137 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. 2007 metais šioms kompensacijoms išmokėti skirta 171 mln. litų.

Lėšų poreikis kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius išmokėti 2008 metais sudarys 175,3 mln. litų. Pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1728; 2003, Nr. 102-4582) 7 straipsnį kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius turi būti išmokėtos iki 2009 m. sausio 1 dienos.

2006 metais piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti skirta 200 mln. litų, o 2007 metais – 72 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Lėšų poreikis piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti 2008 metais sudarys 215 mln. litų. Pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 11 dalį valstybės garantijos savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams turi būti įvykdytos iki 2009 m. sausio 1 dienos.

Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad piliečiams neišmokėtos piniginių kompensacijų sumos indeksuojamos kiekvienais metais atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją, o 9 straipsnio 14 dalis numato, kad vykdant valstybės garantijas nuomininkams turi būti atliktas nuomojamų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės patikslinimas, todėl, atsižvelgiant į tai ir į priimamus teismų sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams, tikėtina, kad 2009 metais lėšų poreikis sudarys 30 mln. litų, 2010 metais – 20 mln. litų.

61. IAE uždarymas. Rizika susijusi su IAE veikla ir užsienio finansavimu, skiriamu šiai veiklai nutraukti. IAE eksploatavimo nutraukimo fondo 2006 metų sąmatoje išlaidoms buvo numatyta 52,5 mln. litų (0,1 procento BVP), 2007 metų sąmatoje – 59 mln. litų (0,1 procento BVP ), o 2008 metų sąmatos projekte – 66,15 mln. litų (0,1 procento BVP).

ES pagal Stojimo sutarties protokolą Nr. 4 2004–2006 metais IAE eksploatavimo nutraukimui ir susijusiems projektams finansuoti skyrė 1100,5 mln. litų (319 mln. eurų), šią sumą išdėstant lygiomis metinėmis dalimis. Ūkio ministerijos duomenimis, 2006 metais buvo numatyta skirti 372,9 mln. litų (108 mln. eurų).

Naujoje ES finansinėje perspektyvoje 2007–2013 metais šiam tikslui skirta 2891,3 mln. litų (837,4 mln. eurų):

2007 metais – 390,2 mln. litų (113,02 mln. eurų);

2008 metais – 394,3 mln. litų (114,2 mln. eurų);

2009 metais – 402,2 mln. litų (116,5 mln. eurų);

2010 metais – 413,9 mln. litų (119,9 mln. eurų).

62. Valstybės garantijos. Nuo 2003 metų naujos valstybės garantijos neteikiamos, išskyrus tuos atvejus, kai reikia grąžinti suteiktas valstybės garantuojamas paskolas.

Valstybės garantuojamų paskolų portfelis 2007 m. rugpjūčio 31 d. sudarė apie 1 procentą projektuojamo 2007 metų BVP. Projektuojama, kad ši suma vidutiniu laikotarpiu išliks ne didesnė kaip 1 procentas BVP.

63. Paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktos valstybės garantuojamos paskolos. Siekiant geriau valdyti kredito riziką, valstybės suteiktos paskolos, taip pat suteiktos valstybės garantuojamos paskolos skirstomos į 5 rizikos grupes (remiantis komercinių bankų praktika). Rizikos grupė nustatoma atsižvelgiant į skolininko būklę, vertinamą pagal paskolos grąžinimo tvarkingumą, paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktus, skolininko finansinės ir ūkinės veiklos būklę, faktinį investicijų projekto vykdymą.

2007 m. birželio 30 d. duomenimis, penktajai rizikos grupei priskirtų skolininkų, kuriems suteiktos paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, negrąžinta suma sudarė 190,062 mln. litų. Penktajai rizikos grupei priskirtų skolininkų, kuriems suteiktos valstybės garantuojamos paskolos, negrąžinta suma sudarė 19,273 mln. litų.

Pagal 2007 m. rugsėjo 30 d. būklę valstybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių daugiau nei 51 procentas akcijų priklauso valstybei ir kurioms suteiktos paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, negrąžinta suma sudarė 143,188 mln. litų, o valstybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių daugiau nei 51 procentas akcijų priklauso valstybei, suteiktų valstybės garantuojamų paskolų negrąžinta suma – 262,881 mln. litų.

Palyginimas su ankstesniais planais

64. Atsižvelgus į Statistikos departamento paskelbtus faktinius 2007 metų 9 mėnesių duomenis, naftos kainų pokyčius ir pastaruoju metu susiformavusias ūkio raidos tendencijas, patikslintos BVP projekcijos.

Valdžios sektoriaus deficito ir skolos projekcijos atliktos pagal ESS’95 apskaitos standartus.

11 lentelė. BVP, valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos projekcijų kaita, palyginti su Lietuvos konvergencijos 2006 metų programa

Rodiklio pavadinimas	ESS(95 kodas	BVP procentas
		2006 metais	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais
1. BVP didėjimas palyginamosiomis kainomis
ankstesnė projekcija		7,8	6,3	5,3	4,5	N.A.
naujausia projekcija		7,7	9,8	5,3	4,5	5,2
sumažėjimas (-)/padidėjimas(+)		-0,1	3,5	0	0	N.A.
2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas(+)/skolinimasis(-)	EDP B.9
ankstesnė projekcija		-1,2	-0,9	-0,5	0	N.A.
naujausia projekcija		-0,6	-0,9	-0,5	0,2	0,8
sumažėjimas (-)/padidėjimas(+)		0,6	0	0	0,2	N.A.
3. Valdžios sektoriaus skola
ankstesnė projekcija		18,4	19,2	19	17,7	N.A.
naujausia projekcija		18,2	17,6	17,2	15	14
sumažėjimas (-)/padidėjimas (+)		-0,2	-1,6	-1,8	-2,7	N.A.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

V. Valdžios sektoriaus finansų kokybė

65. Siekiant efektyvesnio valstybės finansinių išteklių valdymo Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. spalio 22 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros koncepcijos“ (Žin., 1998, Nr. 95-2637) inicijavo biudžeto sandaros reformą, kurios pagrindiniai principai buvo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą planuoti 3 metams, jį sudaryti pagal programas, konsoliduoti valstybės finansinius išteklius ir sudaryti visuomenei galimybę gauti išsamią informaciją apie mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą. Vykdant biudžeto sandaros reformą, nebiudžetiniai fondai įtraukti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, priimti įstatymų pakeitimai, leidžiantys sukaupti lėšų Rezerviniam (stabilizavimo) fondui, kurio paskirtis – kaupti valstybės lėšas ekonomikos funkcionavimui užtikrinti ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, o pagrindinis įplaukų šaltinis – Privatizavimo fondo lėšos. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde 2007 m. spalio 1 d. buvo 857 mln. litų (0,9 procento projektuojamo BVP). 2008 metais Rezerviniame (stabilizavimo) fonde numatoma sukaupti 1100 mln. litų.

Įgyvendinant biudžeto sandaros reformą, buvo sukurta Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879), kurioje išsamiai reglamentuotas planavimo procesas. Sistemiškai planuojama organizacijos veikla ir jos susiejimas su finansavimu įgalina analizuoti ir vertinti instituciją kaip sistemą siekiant užsibrėžtų tikslų, jos veiklą orientuoti į rezultatus, racionaliau paskirstyti finansinius, materialinius ir darbo išteklius.

Pažymėtina, kad institucijų ir įstaigų veiklos prioritetų nustatymo ir vadovavimosi jais procesas 2001–2007 metais paspartėjo, institucijos ėmė taikyti 3 lygių vertinimo kriterijų sistemą, parodančią ne tik institucijos suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, bet ir strateginių tikslų, taip pat programų tikslų įgyvendinimą.

Biudžetinių įstaigų veiklos vertinimo kriterijų formavimas sudaro sąlygas pereiti prie kokybiškai naujų galimybių vertinti numatomus pasiekti tikslus, programų įgyvendinimo rezultatus, taip pat geriau įvertinti skiriamų lėšų panaudojimo tikslingumą visuomenės poreikiams tenkinti. Vidaus audito tarnybos, atsižvelgdamos į vertinimo kriterijus, turi geras galimybes analizuoti padėtį, vertinti riziką, numatyti problemas, pateikti išvadas apie finansinę ir vadybinę atitinkamos institucijos veiklą. Informacija apie vertinimo kriterijus įgalina spręsti, ar programos efektyvios, ar reikia jas tęsti, ar tikslinga skiriamas biudžetines lėšas panaudoti visuomenės poreikiams tenkinti.

2007 metų pradžioje Valstybės kontrolės atliktos asignavimų valdytojų apklausos duomenys rodo, kad: pagerėjo valstybės institucijų ir įstaigų veiklos prioritetų nustatymas, vadovavimasis jais (taip mano 78 procentai asignavimų valdytojų) ir atsiskaitymas visuomenei už veiklos rezultatus (taip mano 72 procentai asignavimų valdytojų); veiklos finansavimas tapo aiškesnis (taip mano 59 procentai asignavimų valdytojų); veikla tapo daugiau orientuota į rezultatų pasiekimą (taip mano 69 procentai asignavimų valdytojų).

Toliau tobulinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų planavimo ir kontrolės sistemą, parengtas priemonių planas, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 11 d. pasitarime (protokolo Nr. 36, klausimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų, pateiktų 2007 m. kovo 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-60-1P-1 „Programinio biudžeto sistema“, įgyvendinimo“) ir kuriame numatytos tam tikros priemonės dėl asignavimų valdytojų ir jų vykdomų programų skaičiaus optimizavimo, asignavimų valdytojų programų ištisinio vertinimo, išlaidų efektyvumo nustatymo, lėšų skyrimo tarpinstitucinėms programoms, interneto svetainės (tinklalapio), kurioje būtų pateikiama ir nuolat atnaujinama visa su biudžeto procesu susijusi informacija, sukūrimo.

66. Dėl fiskalinės konsolidacijos Lietuvos valstybės valdymo išlaidų dalis (BVP procentais), palyginti su kitų ES valstybių narių, išlieka nedidelė. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais valdymo išlaidos Lietuvoje sumažėjo iki 4,4 procento BVP (2004 metais jos sudarė 4,7 procento BVP). Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama išlaikyti reikiamą sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugų kokybę, todėl Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas Lietuvoje šias funkcijas ribos mažiausiai. ES parama ekonominėms funkcijoms skiriamą BVP dalį vidutiniu laikotarpiu padidins keliais procentiniais punktais.

12 lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos, suskirstytos pagal funkcijas

Rodiklio pavadinimas	Funkcinės klasifikacijos kodas	BVP procentas
		2005 metais	2010 metais
1. Bendros valstybės paslaugos	01	4,4	–
2. Gynyba	02	1,4	–
3.Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga	03	1,8	–
4. Ekonomika	04	3,6	–
5. Aplinkos apsauga	05	0,6	–
6. Būstas ir komunalinis ūkis	06	0,3	–
7. Sveikatos apsauga	07	4,3	–
8. Poilsis, kultūra ir religija	08	1	–
9. Švietimas	09	5,5	–
10. Socialinė apsauga	10	10,5	–
11. Išlaidos, iš viso		33,5	38,6

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Valdžios sektoriaus išlaidos

67. Tikslai. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti patvirtintuose strateginiuose dokumentuose, kurie tarpusavyje susiję ir sudaro integralią sistemą. Pagrindiniai nacionalinio biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), taip pat Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, patvirtintoje 2007 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos (toliau vadinama – Lietuvos 2007–2013 metų strategija), ir regionų plėtros planuose. Sudarant Lietuvos Respublikos 2008–2010 metų valstybės biudžetą ir rengiant atitinkamas programas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiais tikslais (prioritetais), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 855 (Žin., 2006, Nr. 97-3765):

67.1. kelti žmonių gerovę, stiprinti šeimą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti geros kokybės užimtumą, užtikrinti sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką, siekti tolesnės kaimo ekonominės ir socialinės plėtros;

67.2. kelti visų ūkio sričių našumą ir didinti konkurencingumą, plėsti ekonominę infrastruktūrą, kurti verslui palankią aplinką ir stiprinti ekonominį saugumą;

67.3. skatinti šalies mokslo ir technologijų pažangą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, didinti švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą;

67.4. stiprinti valstybės valdymą ir savivaldą, užtikrinti viešąją tvarką, gerinti teisinės sistemos veiklą, siekti pažaboti korupciją;

67.5. siekti, kad Lietuva kuo greičiau taptų visateise Ekonominės ir pinigų sąjungos nare, įsilieti į Šengeno erdvę;

67.6. vykdyti koordinuotą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti ES veikloje ir plėtoti krašto apsaugą, kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį.

68. Siekiant efektyviau naudoti ES finansinę paramą, Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikta teisė perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių ir ekonominės klasifikacijos straipsnių programų asignavimų dalį, numatytą projektams, remiamiems iš ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinti, taip pat leidžiama ES finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto reikmėms, užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro ES finansinė parama, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto būtų finansuojama laiku.

Valstybės investavimo strategija išdėstyta Valstybės investicijų 2008–2010 metų programoje pagal investavimo kryptis, kuriose numatomos lėšos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir šių investicijų projektų įgyvendinimo terminai. Rengiant Valstybės investicijų 2008–2010 metų programą, pirmenybė teikiama bendrai su ES finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimui užtikrinti, krašto apsaugos, kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalies, tolesnei plėtrai, prioritetinių Lietuvos tūkstantmečio ir Vilniaus, kaip Europos kultūros 2009 metų sostinės, investicijų projektų vykdymui.

Įstojusi į ES, Lietuva gauna ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų, kurių naudojimo strategija ir priemonės numatytos atitinkamai Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente, kuriam Europos Komisija pritarė 2004 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. C(2004)2120 dėl Bendrijos struktūrinės paramos, skiriamos pagal 1 tikslą Lietuvoje, Bendrajame programavimo dokumente ir Sanglaudos fondo strategijoje 2004–2006 metams, patvirtintoje finansų ministro, aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. bendru įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 (Žin., 2004, Nr. 33-1071). ES struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas yra ES sanglaudos politikos finansinės priemonės, skirtos ES valstybių narių prioritetiniams projektams iš dalies finansuoti. Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas nustato ES struktūrinių fondų ir nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų naudojimo strategiją, prioritetus ir priemones, o Sanglaudos fondo strategija 2004–2006 metams – Sanglaudos fondo ir nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų naudojimo strategiją ir projektus.

Lietuvos 2007–2013 metų strategijoje, atsižvelgiant į Europos Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires, Europos Bendrijos prioritetus ir nacionalinės politikos prioritetus, nustatomi struktūrinės paramos panaudojimo tikslai ir prioritetai. Lietuvos 2007–2013 metų strategiją sudaro keturios veiksmų programos – Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos. Ekonomikos augimo veiksmų programa patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)3740, priimančiu veiksmų programą „Ekonomikos augimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje; Sanglaudos skatinimo veiksmų programa patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)3738, priimančiu veiksmų programą „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje; Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa patvirtinta 2007 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)4475, priimančiu veiksmų programą dėl Bendrijos paramos iš Europos socialinio fondo pagal konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje. Sprendimai paskelbti Oficialiajame Europos Bendrijos leidinyje. Sprendimą dėl Techninės paramos veiksmų programos Europos Komisija numato priimti iki 2007 metų pabaigos.

69. Numatomos priemonės. 2008–2010 metais numatoma:

69.1. pertvarkyti valdžios sektoriaus išlaidų struktūrą pagal finansavimo prioritetus ir ES finansinės paramos bendrojo finansavimo poreikius;

69.2. sudaryti institucines ir administracines sąlygas kuo efektyviau panaudoti ES biudžeto teikiamas lėšas;

69.3. gerinti savivaldybių finansų valdymą;

69.4. gerinti sveikatos apsaugos sistemos finansų valdymą;

69.5. baigti privatizuoti valstybei priklausantį turtą;

69.6. efektyviau valdyti valdžios sektoriaus finansinius srautus siekiant mažinti papildomą krūvį biudžetui, galintį atsirasti dėl išlaidų, susijusių su naryste ES ir NATO.

70. Nuolat tobulinamas valstybės finansų valdymas pagal ES valstybėse narėse taikomą valstybės finansų apskaitos, finansinių rodiklių vertinimo ir projektavimo metodologiją – gerinama techninė bazė ir keliama specialistų kvalifikacija.

Taip pat tobulinama biudžeto ir ES pagalbos derinimo schema.

Nepanaudotas valdžios sektoriaus planines išlaidas numatoma skirti papildomai fiskaliniam deficitui mažinti.

Valdžios sektoriaus pajamos

Mokesčių sistemos reforma

71. Mokesčių sistemos reforma pradėta įgyvendinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos, kuriai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703), nuostatas dėl mokesčių politikos. Reforma tęsiama pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos nuostatas.

72. Siekiant laipsniškai mažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą, geriau subalansuoti darbo ir kapitalo apmokestinimą, mažinti darbo jėgos sąnaudas ir sudaryti palankesnes konkurencingumo augimo sąlygas, nuo 2006 m. liepos 1 d. vietoj iki tol buvusio 33 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifo pradėtas taikyti 27 procentų mokesčio tarifas. Nuo 2008 m. sausio 1 d. šis tarifas bus mažinamas iki 24 procentų. Dėl vykdomos gyventojų pajamų mokesčio reformos valdžios sektoriaus biudžetas 2006 metais neteko apie 490 mln. litų (arba 0,6 procento BVP) pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. 2007 metais dėl 27 procentų tarifo taikymo valdžios sektoriaus biudžetas neteks apie 1264 mln. litų (arba 1,3 procento BVP), o 2008 metais, sumažinus tarifą iki 24 procentų, valdžios sektoriaus biudžetas neteks apie 2425 mln. litų (arba 2,3 procento BVP) pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3085) nuo 2007 m. sausio 1 d. vietoj 290 litų taikomas 320 litų pagrindinis mėnesinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau vadinama – NPD), proporcingai padidinti ir individualūs NPD, kartu padidėjo ir papildomas NPD už auginamus vaikus.

Nuo 2006 m. spalio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 111-4197) apribotas mokestinės lengvatos taikymas būsto paskoloms: iš gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų gali būti atimamos palūkanos, sumokėtos už vieną paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui įsigyti, arba palūkanos už vieno būsto išperkamąją nuomą (lizingą). Toks pajamų mokesčio lengvatos ribojimas yra vienas iš veiksnių, padedančių subalansuoti gyvenamųjų būstų paklausą ir pasiūlą ir kartu stabdančių gyvenamojo būsto kainų didėjimą. Be to, priėmus šias pataisas, užtikrinamas pirminio gyventojų pajamų mokesčio lengvatos būsto paskoloms tikslo – mokestinėmis priemonėmis sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams apsirūpinti gyvenamuoju būstu – įgyvendinimas.

73. Siekiant skatinti valdymo (holdingo) bendrovių steigimąsi Lietuvoje ir atsižvelgiant į kitų ES valstybių praktiką, nuo 2006 m. spalio 19 d. pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą (Žin., 2001, Nr. 110-3992) nustatytas specialus mokestinis režimas bendrovių turimų kitų bendrovių akcijų perleidimui: nuo 2007 m. sausio 1 d. bendrovių, kurios ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus suteikiančių kitos Europos ekonominės erdvės valstybėje ar valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, įsteigtos ir pelno ar jam tapatų mokestį mokančios bendrovės akcijų, pajamos, gautos iš tų akcijų perleidimo, neapmokestinamos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 13, 17, 18, 21, 22, 23, 26, 28, 30, 31, 38¹, 47, 50 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 17, 24, 27, 30, 31, 32, 33, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2007, Nr. 116-4746) pritarė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pagal kurį siekiama supaprastinti leidžiamų atskaitymų, mažinančių apmokestinamąjį pelną, pripažinimo tvarką ir sumažinti administracinę naštą, susijusią su jų reglamentavimu. Kartu, siekiant sudaryti palankesnes veiklos sąlygas smulkioms įmonėms, šiuo projektu siūloma padidinti pajamų ribą, kurios neviršijant vienetams neatsiranda prievolė mokėti avansinio pelno mokesčio. Taip pat projekte siūloma nustatyti, kad pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nebūtų priskiriamos tam tikros pajamos, gautos iš veiklos, vykdomos tenkinant viešuosius interesus.

Be to, siekiant įmones papildomai paskatinti investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, skirtus naujoms medžiagoms, technologijoms, sukuriančioms aukštą pridėtinę vertę, kurti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1347 pritaria Finansų ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, pagal kurį, atsižvelgiant į tarptautinę analogiškų lengvatų taikymo praktiką, siūloma leisti atskaityti iš pajamų įmonių sąnaudas (kitas nei ilgalaikio turto įsigijimo), patirtas atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tris kartus, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos. Taip pat siūloma leisti nurašyti į sąnaudas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo tam tikro ilgalaikio turto įsigijimo kainą per 2 metus. Jeigu minėtas įstatymas įsigaliotų nuo 2008 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio sumažėtų, t.y. būtų  2008 metais apie 2,5 mln. litų, 2009 metais – apie 85 mln. litų, o 2010 metais – apie 130 mln. litų mažesnės.

74. Esamieji ir būsimieji biudžeto įsipareigojimai neleidžia vienu metu priimti sprendimų dėl mokesčių tarifų mažinimo ir kitų mokestinių nuostatų pakeitimo, turėsiančio neigiamą poveikį biudžetui, neįvedus kompensuojamųjų priemonių. Todėl pereinamuoju laikotarpiu buvo numatytos laikinosios priemonės, leisiančios vykdyti gyventojų pajamų mokesčių reformą: 2005 m. birželio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos laikinasis socialinio mokesčio įstatymas (Žin., 2005, Nr. 76-2739), pagal kurį 2006 ir 2007 metų mokestiniais laikotarpiais mokamas laikinasis socialinis mokestis. Šį mokestį moka juridiniai asmenys nuo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto apmokestinamojo pelno, kuriam taikomas 4 procentų mokesčio tarifas už 2006 metų mokestinį laikotarpį ir 3 procentų mokesčio tarifas už 2007 metų mokestinį laikotarpį. Šio mokesčio 2006 metais buvo gauta 365,5 mln. litų, 2007 metais planuojama gauti 470 mln. litų, o 2008 metais prognozuojama gauti 44,6 mln. litų.

75. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą (Žin., 2005, Nr. 76-2741) nuo 2006 m. sausio 1 d. siekiama sukurti darnią nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą, suvienodinant verslo sąlygas komercinėje ūkinėje veikloje dalyvaujantiems subjektams, t.y. išplečiant nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir apmokestinant ne tik juridiniams asmenims, bet ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, naudojamą jų komercinėje ūkinėje veikloje, ir juridiniams asmenims neterminuotai arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudoti nekilnojamąjį turtą. Dėl to valdžios sektoriaus biudžeto pajamos padidėjo 20 mln. litų.

Pagal šį įstatymą pereita prie tarptautinėje nekilnojamojo turto apmokestinimo praktikoje naudojamų mokesčio vertės nustatymo principų, t. y. nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma to turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta taikant nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdą (išskyrus tam tikrus atvejus).

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad perėjus prie visuotinai pripažintų nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo metodų patraukliuose regionuose šio turto mokestinė vertė padidėjo, ir dar labiau skatinant savivaldybių, kaip savivaldos vienetų, finansinį savarankiškumą, 2006 m. gegužės 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6, 8, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 65-2384), nustatantis pereinamąjį laikotarpį, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio bazė laipsniškai (taikant vertės mažinimo koeficientus) bus prilyginama prie naujosios mokestinės vertės, ir savivaldybių taryboms suteikiantis teisę, laikantis įstatyme nustatyto intervalo (nuo 0,3 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės), nusistatyti konkrečius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus.

76. Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimą iki 2009 m. gruodžio 31 d. laipsniškai didinti akcizo tarifą cigaretėms, kad jis pasiektų ES acquis nustatytą minimalų akcizo tarifą cigaretėms, taip pat siekiant išvengti staigaus cigarečių kainų didėjimo, nuo 2007 m. kovo 1 d. buvo padidintas akcizo už cigaretes tarifo specifinis elementas nuo 47,5 lito iki 66 litų už 1000 cigarečių, paliekant galioti tą patį 15 procentų akcizo vertybinį elementą (maksimalios mažmeninės kainos procentai). Atsižvelgiant į faktinius 2007 metų pajamų iš akcizų duomenis, dėl akcizo cigaretėms padidinimo 2007 metais planuojama papildomai gauti apie 65 mln. litų pajamų. Nuo 2008 m. kovo 1 d. akcizų specifinis elementas cigaretėms didinamas nuo 66 iki 79 litų už 1000 cigarečių, vertybinis – nuo 15 iki 20 procentų. Padidinus akcizus už cigaretes iki nurodytojo tarifo, atsižvelgiant į prognozuojamus mažmeninėje prekyboje realizuojamų cigarečių kiekio ir struktūros pokyčius dėl padidėjusių cigarečių kainų, 2008 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas papildomai gaus apie 71 mln. litų pajamų. 2008-2009 metais numatoma akcizo už cigaretes tarifą dar padidinti per 2 kartus, kas kartą maždaug po 30 procentų, kad iki 2010 metų jis pasiektų minimalią ES nustatytą ribą - 221 litą už 1000 cigarečių.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/74/EB, iš dalies pakeičiančią direktyvos 2003/96/EB nuostatas dėl tam tikrų valstybių narių teisės prašyti laikinai atleisti nuo energetikos produktams ir elektros energijai nustatytų mokesčių ar sumažinti apmokestinimo lygį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 2 tomas, p. 16), Lietuvoje benzinui taikomas akcizo tarifas nuo 2008 m. sausio 1 d. turi būti ne mažesnis kaip 323 eurai, o dyzeliniams degalams ir žibalui – ne mažesnis kaip 274 eurai už 1000 litrų, nuo 2008 m. sausio 1 d. benzinui nustatomas 1116 litų, o dyzeliniams degalams ir žibalui – 947 litų už 1000 litrų akcizo tarifas. Realizavimo pasikeitimų dėl didesnių akcizo tarifų degalams skaičiavimai rodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2008 metais papildomai gaus apie 106 mln. litų pajamų.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8, 9, 11, 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2007, Nr. 132-5358). Jame išdėstytos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2004, Nr. 26-802) pataisos, kuriose numatyta nuo 2008 m. sausio 1 d. didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams:

alui – nuo 7 litų iki 7,7 lito už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, už produkto hektolitrą;

vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentacijos būdu), išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – nuo 150 iki 180 litų (tiems, kurių ne didesnė kaip 8,5 procento, – nuo 40 iki 48 litų) už produkto hektolitrą;

tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 15 procentų tūrio, – nuo 230 iki 276 litų (tiems, kurių ne didesnė kaip 15 procentų – nuo 150 iki 180 litų) už produkto hektolitrą;

etilo alkoholiui – nuo 3200 iki 3840 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Padidinus akcizo tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2008 metais papildomai gaus apie 190 mln. litų pajamų.

77. Nuo 2007 m. liepos 3 d. pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 63-2243) optimizuotos ir aiškiau reglamentuotos mokesčių administravimo procedūros, sumažinta administracinė našta mokesčių mokėtojams: užtikrinta, kad mokesčių įstatymai būtų aiškinami ir taikomi nuosekliai; praplėsti mokesčių mokėtojų atleidimo nuo sankcijų pagrindai, sudarytos teisinės prielaidos praplėsti aplinkybių, kurioms esant neprivaloma pateikti deklaracijas ir kitus dokumentus, sąrašą, sutrumpinta muitinės atliekamo patikrinimo trukmė.

78. Valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2007 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 25 keisti valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką, bus keičiami nurodytąją tvarką reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai - bus siūloma nuo 2009 metų valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuoti pagal masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę žemės rinkos vertę. Kartu, siekiant sumažinti galimus staigius žemės nuomos mokesčio dydžio pokyčius, bus siūloma numatyti masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės žemės rinkos vertės taikymo pereinamąjį laikotarpį ir išplėsti žemės nuomos mokesčio tarifo intervalą (nuo 0,1 procento iki 4 procentų), kurio laikydamosi savivaldybės turės teisę nustatyti konkrečius tarifus, atsižvelgdamos į savo socialinę ekonominę situaciją ir strateginius tikslus.

Perėjus prie valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo nuo vidutinės žemės rinkos vertės, bus svarstoma galimybė žemės mokestį taip pat skaičiuoti nuo vidutinės žemės rinkos vertės.

79. 2006 ir vėlesniais metais tiek tiesioginių, tiek netiesioginių mokesčių politika buvo ir toliau bus vykdoma atsižvelgiant į faktinę Lietuvos ekonominės ir socialinės aplinkos būklę, pagrindinius Lietuvos mokesčių sistemos tikslus, ES mokestinės politikos pokyčius, Europos Teisingumo Teismo praktiką, Europos Komisijos darbo grupių veiklos rezultatus ir pažangiausią pasaulinę apmokestinimo praktiką. Tokia mokesčių politika užtikrins, kad apskaičiuojant mokesčius Lietuvoje būtų laikomasi bendrųjų apmokestinimo principų, kurie vienodai suprantami tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse. Dėl to verslo sąlygos (kiek jos susijusios su mokesčiais) taps vienodesnės Lietuvoje ir kitose valstybėse, o tai savo ruožtu teigiamai paveiks konkurencinę verslo aplinką.

VI. VALSTYBĖS FINANSŲ TVARUMAS

80. Valstybės finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu lemia gyventojų demografinės struktūros pokyčiai. Lietuva 2005 metais parengė valstybės finansų tvarumo kompleksinę biudžetinę projekciją (toliau vadinama – projekcija), kuri leidžia nustatyti demografinių pokyčių poveikį pensijų, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų tvarumui ilguoju laikotarpiu ir numatyti atitinkamus veiksmus šių sistemų stabilumui ateityje užtikrinti.

Projekcijos pagrindas – 2004 metais Eurostato atlikta demografinė Lietuvos projekcija laikotarpiui iki 2050 metų. Remiantis šia projekcija, nuo 2004 iki 2050 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 2,9 mln., arba 16,4 procento. Be to, sumažės daugelio amžiaus grupių gyventojų: 0-14 metų gyventojų – nuo 17,7 iki 13,7 procento, darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų – nuo 67,3 iki 59,6 procento, o senyvų (65 metų ir vyresnių) gyventojų padaugės nuo 15 procentų iki 26,7 procento.

81. 13 lentelėje pateiktos valstybės finansų (pensijų, sveikatos apsaugos, švietimo sistemų) ilgalaikių išlaidų projekcijos laikotarpiui iki 2050 metų. Jos parengtos remiantis pradiniais 2005 metų statistikos duomenimis ir Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato pateiktomis 2011–2050 metų ekonominėmis ir užimtumo projekcijomis. Sveikatos apsaugos, ilgalaikės sveikatos priežiūros ir švietimo išlaidų projekcijos parengtos remiantis Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato Visuomenės senėjimo darbo grupės metodika (2005 metų EPK su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų (2004–2050) ES-25 valstybėms narėms projekcijos: prielaidos ir projekcijų metodika; Europos ekonomika, specialusis raportas Nr. 4, 2005), taikyta 2001 metais atliekant analogiškas ES-15 valstybių projekcijas. Išlaidų nedarbo išmokoms, kurios 13 lentelėje priskiriamos kitoms su amžiumi susijusioms išlaidoms, projekcija parengta pagal metodiką, kuria naudotasi 2003 metais atliekant ES-15 valstybių projekcijas.

13 lentelė. Valdžios sektoriaus finansų ilgalaikis tvarumas

Rodiklio pavadinimas	BVP procentas
	2000 metais	2005 metais	2010 metais	2020 metais	2030 metais	2050 metais
1. Visos išlaidos	39,13	33,64	38,62	38,24	39,59	41,65
iš jų su amžiumi susijusios išlaidos:	13,73	16,8	15,98	15,6	16,95	19,01
pensijoms	7,8	6,67	5,99	6,37	7,22	8,65
socialinės apsaugos pensijoms	7,8	6,67	5,99	6,37	7,22	8,65
senatvės ir išankstinėms pensijoms	6,9	5,7	5,04	5,42	6,28	7,66
kitoms pensijoms (invalidumo, našlių ir našlaičių)	0,94	0,98	0,95	0,95	0,94	0,99
profesinėms pensijoms (valdžios sektoriaus)	–	–	–	–	–	–
sveikatos apsaugai		4,26	4,47	4,67	4,86	5,24
ilgalaikei sveikatos priežiūrai		0,54	0,55	0,55	0,63	0,86
švietimo išlaidos*	5,7	5,25	4,88	3,88	4,11	4,12
kitos išlaidos, susijusios su amžiumi**	0,19	0,09	0,09	0,13	0,13	0,13
išlaidos palūkanoms	1,74	0,82	0,52	0,34	0,44	1,8
2. Visos pajamos	35,58	33,13	39,41	39,41	39,41	39,41
iš jų pajamos iš turto	1,16	0,76	0,6	0,6	0,6	0,6
iš jų įmokos pensijoms (arba atitinkamos socialinio draudimo įmokos)	7,09	7,02	7,22	7,29	7,27	7,06
Pensijų rezervinis turto fondas	0,24	1,71	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
iš jo konsoliduotas viešojo pensijų fondo turtas***	0	0,48	4,05	11,62	20,13	36,64
3. Prielaidos
Darbo produktyvumo didėjimas	9,7	7,1	5,2	3,6	2,7	1,7
Realus BVP didėjimas	4,1	7,9	5,3	3	1,9	0,4
Vyrų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	82,1	81,5	85,6	87,6	88	86,3
Moterų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	73,4	72,7	77,8	81,4	82,2	79,7
Darbo jėgos aktyvumas, iš viso (20–64 metų)	77,6	76,9	81,5	84,4	85	83
Nedarbo lygis****	16,4	8,3	5,1	7	7	7
65 metų ir vyresnių gyventojų dalis iš visų gyventojų (metų pradžioje)	13,7	15,1	16,1	17,5	21,4	26,7

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija.

*Išskyrus išlaidas mokėjimui namų ūkiams ir privačioms institucijoms ir tiesiogines kapitalo išlaidas švietimo įstaigoms.

**Nedarbo išmokos.

***Pensijų sistemos I pakopos II ramsčio privačiuose pensijų fonduose sukauptas finansinis turtas.

****Jeigu darbo jėgos aktyvumo lygis ir migracija keisis pagal pastaraisiais metais stebėtas tendencijas, nedarbo lygis 2010 metais gali būti mažesnis.

13 lentelėje pateiktos socialinės apsaugos pensijų - socialinio draudimo ir valstybinių pensijų (įskaitant šalpos išmokas) – sistemų (be pensijų kaupimo bendrovių valdomų privačių pensijų fondų lėšų) išlaidos ir pajamos iš socialinio draudimo įmokų.

82. Kadangi gausės senyvų gyventojų ir mažės vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų, didės valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos (BVP dalis) pensijoms ir sveikatos apsaugai, o švietimui mažės: antai 2005-2050 metais išlaidos pensijoms padidės 1,98 procento BVP, išlaidos sveikatos apsaugai - 1 procentu BVP, o išlaidos švietimui sumažės 1,12 procento BVP. Išlaidos nedarbo išmokoms mažai keisis. Apskritai su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos padidės 2,21 procento BVP.

83. Išlaidos pensijoms didės sparčiausiai, todėl 2004 metais pradėta vykdyti pensijų sistemos reforma – pradėjo veikti II pensijų sistemos pakopa – savanoriškojo pensijų kaupimo posistemė (valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos I pakopos II ramstis), kai dalis privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedama į privačius pensijų fondus. Pensijų kaupimo sutartys pradėtos sudaryti 2003 metais. Dėl sėkmingai vykdomos reformos 2006 metais pensijas jau kaupė 63 procentai apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu (785 tūkst. asmenų). Pensijų kaupimo sutartis 2007 metais pasirašė dar 95 tūkstančiai, o 2008 metais pensijų kaupime jau dalyvaus beveik 880 tūkstančių, t. y. 69 procentai apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu.

84. Sparčiai gausėja ir valstybinio socialinio pensijų draudimo lėšų, pervedamų į privačius pensijų fondus. Laukiama, kad 2007 metais jos pasieks 0,81 procento BVP lygį. Labiau, nei projektuota, didėjantis darbo užmokestis ir užimtumas, didesnis apdraustųjų aktyvumas pasirenkant pensijų kaupimą nuolat koreguoja šias prognozes. Pagal pensijų sistemos ilgalaikio tvarumo projekciją laikotarpiui iki 2050 metų pensijų reformai skirtų mokestinių pajamų dalis 2008 metais pasieks 0,84 procento, 2009 metais – 0,87 procento, o 2010 metais – 0,89 procento BVP. Pensijų reformos pereinamojo laikotarpio išlaidos, kurios apie 2020 metus pasieks maksimalų 1 procento BVP dydį, bus finansuojamos socialinio draudimo sektoriaus pertekliaus, susidariusio dėl trumpo demografinės situacijos pagerėjimo ir ekonomikos augimo, dalimi ir lėšomis, gautomis pardavus valstybės turtą, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšomis. Išlaidų mažėjimas numatomas maždaug 2030 metais, kai beveik pusė pensininkų pradės gauti sumažintas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas (papildoma senatvės pensijos dalis mažinama proporcingai įmokos kaupimo dydžiui) kartu su anuitetais, įgytais iš sukauptos pensijos.

85. 2005 metų Lietuvos nacionaliniame pranešime apie pakankamų ir stabilių pensijų strategiją, 2005 m. liepos 11 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir 2005 m. liepos 15 d. pateiktame Europos Komisijai, numatomos priemonės, kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė imsis ateityje pensijų santykiniam dydžiui padidinti ir pensijų sistemos finansiniam tvarumui užtikrinti. Numatoma, kad 2005–2015 metų laikotarpiu socialinio draudimo pensijos bus taip didinamos, kad pakeitimo norma (bruto) nuosekliai didėtų nuo 31,3 procento iki 42 procentų, o 2012–2026 metų laikotarpiu būtų nuosekliai didinamas išėjimo į pensiją amžius: moterims po 4 mėnesius per metus, vyrams po 2 mėnesius per metus, kol abiejų lyčių senatvės pensijos amžius 2026 metais pasieks 65 metus. Didinant išėjimo į pensiją amžių, turi būti suformuotos papildomos užimtumo didinimo priemonės, kurios sudarytų galimybę pagyvenusiems žmonėms likti aktyviais darbo rinkos nariais.

86. Dėl demografinių pokyčių švietimo išlaidų projekcijoje numatomas šių išlaidų mažėjimas iki 4,1 procento BVP 2050 metais. Tačiau yra rizika, kad įgyvendinus Valstybės švietimo strategijoje numatytus politinius tikslus, išlaidos švietimui 2050 metais gali padidėti iki 6,7 procento BVP.

87. Bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos aptariamuoju laikotarpiu padidės 8 procentiniais punktais BVP: nuo 33,64 procento BVP 2005 metais iki 41,65 procento BVP 2050 metais. Iš jų su amžiumi nesusijusios išlaidos, kurių lygis buvo fiksuotas ir prilygintas konstantai nuo 2010 metų, padidės 5,8 procentinio punkto BVP. Valdžios sektoriaus biudžeto pajamos padidės 6,28 procentinio punkto BVP – nuo 33,13 iki 39,41 procento BVP. Jeigu su amžiumi nesusijusios išlaidos nebūtų fiksuojamos 2010 metų lygio ir būtų atsižvelgiama į vėlesnius investicijų ir pajamų dalies iš BVP kitimus, ilgalaikio finansų tvarumo projekcijos būtų priimtinesnės.

88. Jeigu būtų projektuojama atsižvelgiant į 2005 metų Lietuvos nacionaliniame pranešime apie pakankamų ir stabilių pensijų strategiją numatomą pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų vyrams ir moterims, šiuo metu apskaičiuota valdžios sektoriaus tvarumui būtina apie 1,8 procento BVP pirminio pertekliaus užduotis iš esmės sumažėtų. ES Komisijos skaičiavimai rodo, kad nesugriežtinus planuojamos fiskalinės politikos arba nebaigus spręsti visuomenės senėjimo padarinių valdžios finansams problemos valdžios sektoriaus skola 2050 metais išaugtų iki 114 procentų BVP. 2005 metų Lietuvos nacionaliniame pranešime apie pakankamų ir stabilių pensijų strategiją numatytų priemonių įgyvendinimas užtikrintų valdžios sektoriaus finansų tvarumą.

14 lentelė. Įmokų mokėtojų ir pensininkų santykio prognozė

Rodiklio pavadinimas	2006 metais	2010 metais	2020 metais	2030 metais	2050 metais
Įmokų mokėtojų ir pensininkų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius – 60/62,5* metų	1,67	1,81	1,61	1,34	1,07
Įmokų mokėtojų ir pensininkų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius – 65/65* metai	1,67	1,81	1,77	1,54	1,24

Šaltinis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

* Pirmasis skaičius rodo moterų, o antrasis – vyrų pensinį amžių.

VII. InstituciniS VALDŽIOS FINANSŲ GERINIMAS

89. Privataus ir viešojo sektorių partnerystė. Siekiant efektyvesnio Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ES biudžeto lėšų panaudojimo, būtina sudaryti teisines, institucines ir administracines sąlygas taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystę – papildomą valstybės ir savivaldybių investicijų projektų finansavimo būdą.

90. Auditas. Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos aukščiausioji valstybinio audito institucija. Jos pagrindinė funkcija – prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas. Valstybės kontrolė audituoja šias sritis: šalies biudžeto įgyvendinimą; valstybės finansų naudojimą; valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų vykdymą; Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybėms, naudojimą; lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, vertindama, kaip naudojamos Lietuvos gautos ES lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.

Valstybės kontrolė 2007 m. kovo 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-60-1P-1 „Programinio biudžeto sistema“ įvertino, ar efektyviai taikomi programinio biudžeto sandaros principai. Atsižvelgiant į tai, parengtas priemonių planas, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 11 d. pasitarime (protokolo Nr. 36) ir kuriame numatytos tam tikros priemonės dėl asignavimų valdytojų ir jų vykdomų programų skaičiaus optimizavimo, asignavimų valdytojų programų ištisinio vertinimo, išlaidų efektyvumo nustatymo.

91. Strateginio planavimo gerinimas. Pagal Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312), institucijos, rengdamos 2006-2008 metų strateginius veiklos planus (ir atitinkamai programas), turi nustatyti ne tik produkto, bet ir efekto ir rezultato kriterijus. Strateginio planavimo metodika reglamentuoja strateginių planų, tiesiogiai susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto formavimo procesu, rengimą. Padarius nurodytosios metodikos pakeitimus, į vieną sistemą siejami patvirtinti nauji svarbiausieji šalies planavimo dokumentai (Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, Nacionalinė darnaus vystymosi strategija), tobulinama strateginio planavimo sistema.

Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo viešai įvertintas nepriklausomo Laisvosios rinkos instituto, universitetų ir komercinių bankų ekspertų.

VIII. STRUKTŪRINĖS reformos

Švietimo sektoriaus reforma

92. Dalis politinių partijų 2007 m. birželio 14 d. pasirašė susitarimą „Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų“.

Susitarime numatyta, kad studijų finansavimas susideda iš valstybės kompensuojamos dalies, studento asmeninio įnašo (studijų įmokos) ir kitų šaltinių lėšų. Studijų įmokos dydį pagal valstybės numatytą intervalą nustatys pačios aukštosios mokyklos.

2008–2009 metų laikotarpiu (pirmasis reformos etapas) planuojama valstybės kompensuojamą studijų finansavimo dalį tiesiogiai paskirstyti aukštosioms mokykloms kaip bazinį finansavimą pagal sutartį, nustatančią minimalų studentų skaičių, kurį įsipareigoja parengti aukštoji mokykla.

Kai kurių itin paklausių specialybių studijas eksperimento tvarka planuojama pradėti finansuoti valstybės lėšų judėjimo paskui studentą, t. y. studijų krepšelio, principu. Iki 2013 metų (tolesnis etapas) šį principą planuojama nuosekliai įdiegti visose specialybėse.

Susitarime deklaruojama, kad bus sukurta efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų įmoką ir iš dalies - kitas studijų išlaidas. Ši paskola bus be palūkanų. Partijos susitarė, kad paskola pradedama grąžinti studijas baigusio asmens pajamoms pasiekus nustatytąjį lygį. Paskolą grąžinti arba paremti paskolos sutartyje numatytas teises ir pareigas galės darbdavys ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojamą nemokamą mokslą, nuo studijų įmokos arba paskolos grąžinimo bus atleidžiami gerai besimokantys studentai.

Partijų susitarime numatoma, kad studijų įmokos ribas (intervalą) nustato valstybė, o įmokos dydį pagal šias ribas nusistato pačios aukštosios mokyklos. Aukštosios mokyklos taip pat pačios nusistatys priimamų studentų skaičių. Susitarime pažymima, kad aukštosioms mokykloms laiduojama autonomija.

93. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas 2007 m. spalio 26 d. pritarė mokslo ir studijų sistemos pertvarkos gairėms. Šis komiteto pritarimas svarbus tolesniems su pertvarka susijusiems tikslams įgyvendinti.

Mokslo ir studijų pertvarkos tikslas – pasiekti, kad aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistema atitiktų šalies ūkio, visuomenės ir individualaus žmogaus poreikius, ilgam laikui užtikrintų darnią šalies plėtrą ir tarptautinį konkurencingumą.

Pagrindinės pertvarkos kryptys – studijų kokybės gerinimas, studijų finansavimo ir finansinės paramos studentams, mokslinių tyrimų finansavimo pertvarkymas, mokslo ir studijų institucijų autonomijos ir atskaitomybės stiprinimas, vidaus valdymo tobulinimas, šių institucijų infrastruktūros atnaujinimas, mokslo ir studijų sistemos žmogiškųjų išteklių plėtra.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė mokslo ir studijų sistemos pertvarkos gairių nuostatai gerokai padidinti valstybės skiriamas lėšas studijų kokybei gerinti ir mokslinių tyrimų plėtrai skatinti.

Studijų kokybei gerinti bus kuriami aukštųjų mokyklų vidiniai kokybės užtikrinimo mechanizmai, tobulinamas studijų programų ir jų įgyvendinimo išorinis vertinimas.

Mokslo srityje daugiausia dėmesio bus skiriama programiniam konkursiniam finansavimui plėtoti, mokslo ir studijų infrastruktūrai atnaujinti. Bus pertvarkomas bazinis aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų finansavimas.

Pirmasis mokslo ir studijų sistemos pertvarkos etapas – nuo 2008 metų pradžios; numatoma 20 procentų padidinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas. Specialios paramos priemonės bus skiriamos dėstytojų kompetencijai tobulinti. Papildomai lėšų bus skirta studijų paskolų ir stipendijų fondui. Tai leis padidinti paramą socialiai remtiniems studentams ir skatinti gerai besimokančius studentus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė siūlymui į tolesnį mokslo ir studijų sistemos pertvarkos etapą nukelti ekonomiškai pagrįstų ir socialiai teisingų įmokų už studijas įvedimą.

Sveikatos apsaugos sektoriaus reforma

94. Siekiant plėtoti sveikatos priežiūrą (apimančią sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką, ligų nustatymą laiku, gydymą, ligonių medicininę ir socialinę reabilitaciją), ugdyti sąmoningą visuomenės požiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą – pagrindinę socialiai visaverčio gyvenimo sąlygą, numatomi šie prioritetai:

94.1. plėtoti sveikatos draudimo sistemą;

94.2. spartinti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimą.

95. Plėtojant sveikatos draudimo sistemą, būtina gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir siekti, kad jos būtų prieinamos visiems šalies gyventojams, didinti sveikatos sistemos efektyvumą, diegti veiksmingesnes tam skirtų lėšų panaudojimo formas.

96. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, 2008 metais sudarys 781618 tūkst. litų ir, palyginti su 2007 metais, padidės 15,95 procento (įmoka už vieną asmenį padidės nuo 353,2 lito 2007 metais iki 428,1 lito 2008 metais).

15 lentelė. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto* 2006–2010 metų pajamos ir išlaidos

Rodiklio pavadinimas	2006 metais		2007 metais		2008 metais		2009 metais		2010 metais
	PSDF, mln. litų	BVP procentas	PSDF, mln. litų	BVP procentas	PSDF, mln. litų	BVP procentas	PSDF, mln. litų	BVP procentas	PSDF, mln. litų	BVP procentas
1. Pajamos	3032	3,7	3620,4	3,9	4366,8	4,1	4658	4	5057,1	4,1
2. Išlaidos	3090,5	3,8	3620,4	4	4366,8	4,1	4658	4	5057,1	4,1

Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerija.

*Lentelėje vadinama – PSDF.

97. Vienas pagrindinių vykdomos sveikatos priežiūros sistemos reformos elementų yra asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros restruktūrizavimas atnaujinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir optimizuojant teikiamų paslaugų struktūrą, užtikrinant geresnį gyventojų sveikatos priežiūros poreikių tenkinimą, geresnę paslaugų kokybę, saugumą, prieinamumą, racionalesnį išteklių naudojimą. Didėja lėšų sveikatos apsaugai poreikis. Daugiau lėšų ateityje reikės dėl visuomenės senėjimo, didėjančių vaistų ir gydymo priemonių kainų, didėjančio sveikatos priežiūros įstaigų renovacijos ir jų įrangos atnaujinimo poreikio, būtinumo didinti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimus.

98. Reformuojant visuomenės sveikatos sistemą, siekiama modernizuoti šalies visuomenės sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą, kad visuomenės sveikatos priežiūra priartėtų prie bendruomenės, racionalizuoti teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir struktūrą, sukurti bendrą asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį pirminės sveikatos priežiūros grandyje, operatyviai reaguoti į grėsmes sveikatai, vykdyti visuomenės sveikatos stebėseną.

99. Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir optimizuoti teikiamų paslaugų apimtį ir struktūrą pagal gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, įgyvendinama Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2003, Nr. 28-1147). Sveikatos priežiūros įstaigos restruktūrizuojamos dviem etapais: pirmasis etapas – 2003–2005 metai, antrasis etapas – 2006–2008 metai. Atsižvelgiant į pirmojo etapo rezultatus, 2006 metais pradėtas ir toliau tęsiamas antrasis etapas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 647 (Žin., 2006, Nr. 74-2827). Numatoma: toliau plėtoti pirminę sveikatos priežiūrą, pagrindinę paslaugų dalį perduodant privačiai dirbantiems šeimos gydytojams, sudarantiems sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis; plačiai paplitusias ligas gydyti arčiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o naujausias technologijas sutelkti universitetinėse ligoninėse ir ligoninėse, kuriose pacientų daugiausia; plėtoti slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų sistemą integruojant šias paslaugas į bendrojo pobūdžio ligonines ir pradedant jas teikti kartu su globos paslaugomis; gerinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo kokybę ir operatyvumą, integruojant dispečerines tarnybas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Bendrosios pagalbos centro sudėtį ir nuolat atnaujinant greitosios medicinos pagalbos automobilius. Kartu numatoma plėtoti ambulatorinę reabilitaciją, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros sistemą ir sveikatos priežiūros įstaigų turto valdymą, plėtoti ir aktyvinti papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą. Siekiant įgyvendinti šiuo tikslus, sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planai, kurie suderinti su regionų plėtros tarybomis.

Be to, inicijuojant nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos pertvarką, kuriant gyvybingesnę ir konkurencingesnę sveikatos sistemą, vadovaujantis svarbiausiais valstybės siekiais, išreikštais per sveikatos sistemos misiją, viziją ir pagrindinius principus, parengtas tolesnės sveikatos sistemos plėtros 2007−2015 metų metmenų projektas, kuriame išdėstytos pagrindinės Lietuvos sveikatos sistemos plėtros kryptys, jų įgyvendinimo strategija.

100. Struktūrinių fondų parama Lietuvos sveikatos apsaugai 2004–2006 metais buvo skiriama pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, kuriam ES Komisija pritarė 2004 m. birželio 18 d. sprendimu C (2004)2120. ES finansinė parama buvo skiriama dviem veiklos kryptims: kardiologinės sveikatos priežiūros sistemai stiprinti ir bendrosios praktikos gydytojų paslaugų infrastruktūrai plėtoti ir modernizuoti. ES struktūrinių fondų parama šiuo programavimo laikotarpiu - 34,3 mln. eurų. Projektai, finansuoti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, turi būti įgyvendinti iki 2008 metų pabaigos. Pagal Lietuvos 2007–2013 metų strategiją ES struktūrinių fondų lėšos bus toliau investuojamos į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimą. ES finansinė parama bus skiriama pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programą šioms veiklos kryptims: sergamumui ir mirtingumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinti, ankstyvai susirgimų onkologinėmis ligomis diagnostikai ir visaverčiam gydymui užtikrinti, mirtingumui ir neįgalumui nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių mažinti, psichikos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrai optimizuoti, sveikatos priežiūros sistemos reformai tęsti, sveikatos priežiūros infrastruktūrai optimizuoti. Valstybės lėšomis įgyvendinamos tęstinės ir naujos sveikatos programos, diegiamos naujos medicinos technologijos, atnaujinamos sveikatos priežiūros įstaigos, kuriama nacionalinė elektroninė sveikatos sistema. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansuojami valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo projektai.

Daugiabučių namų modernizavimo programa

101. Daugiabučių namų modernizavimo programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839). Joje atsižvelgiama į ES direktyvas, tiesiogiai susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu pastatuose: 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyvą 93/76/EEB dėl išmetamųjų anglies dioksido dujų ribojimo gerinant energijos efektyvumą (SAVE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1 tomas, p. 163) ir 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas., p. 168). Daugiabučių namų modernizavimo programa įgyvendina Lietuvos būsto strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), tikslą - užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, racionalų energijos išteklių naudojimą. Nurodytosios programos įgyvendinimo laikotarpis – 2005–2020 metai.

102. Lietuvos būsto strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų bus atnaujinti ir atsižvelgiant į galimybes ir ekonominį tikslingumą modernizuoti pagal išduotus iki 1993 metų statybos leidimus pastatyti daugiabučiai namai, jų inžinerinė techninė įranga. Apie 70 procentų daugiabučių namų numatoma šiluminės energijos santykines sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 30 procentų.

Svarbiausias Daugiabučių namų modernizavimo programos tikslas - sudaryti tinkamas sąlygas kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir gyvenamuosius rajonus (kvartalus), kad pagerėtų gyvenimo kokybė ir racionaliai būtų naudojami energijos ištekliai.

103. Kadangi nusidėvi gyvenamųjų namų fondas ir brangsta energijos ištekliai, vis opesnė tampa racionalaus energijos vartojimo problema, kurios pavieniai butų savininkai negali išspręsti. Priimti 2004 metais teisės aktai sudaro galimybę naudojantis komercinių bankų, valstybės lėšomis, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama parama mažas pajamas turinčioms šeimoms (asmenims) ir gyventojų lėšomis modernizuoti gyvenamuosius namus ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Sumažėjus energijos vartojimui, mažiau reikės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį mažas pajamas turinčioms šeimoms (asmenims), ir tai tiesiogiai veiks einamosios sąskaitos deficitą.

104. Namų šilumos punktų ir šildymo sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas, langų ir lauko durų keitimas, stogų rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant naujų šlaitinių stogų įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą), balkonų (lodžų) įstiklinimas pagal bendrą projektą, fasadinių sienų apšiltinimas priskiriamas prie valstybės remiamų daugiabučių namų modernizavimo priemonių. Programoje numatoma suteikti valstybės paramą daugiabučių namų savininkams – apmokėti iki 50 procentų valstybės remiamų priemonių investicijų, panaudotų šiems namams modernizuoti priklausomai nuo investicijų projekto energinio efektyvumo. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) numatoma suteikti papildomą paramą: apmokėti joms didžiąją dalį su tuo susijusių išlaidų.

105. Daugiabučio namo modernizavimo lėšas sudaro daugiabučio namo savininkų nuosavos lėšos, komercinių bankų ilgalaikiai kreditai, savivaldybių lėšos, valstybės tikslinė parama ir kitos lėšos.

Daugiabučio namo savininkai, įgyvendinantys investicijų projektus, vykdomus pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą, turi patys sumokėti pradinį įnašą, kuris sudaro ne mažiau kaip 5 procentus numatytos investicijų sumos. Bankai teikia kreditus investicijų projektams įgyvendinti.

Valstybės parama teikiama šiais būdais: apmokant dalį investicijų daugiabučiam namui modernizuoti priklausomai nuo investicijų projekto energinio efektyvumo; apmokant išlaidas mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Numatoma, kad įgyvendinant nurodytąją programą iki 2020 metų bus investuota ne mažiau kaip 20 mlrd. litų, iš jų iki 25-30 procentų išlaidų gali tekti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, teikiant įstatymo numatytą valstybės paramą. Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžete buvo skirta 7 mln. litų asignavimų nurodytajai programai finansuoti, arba 0,01 procento 2006 metų BVP. 2007 metais skirta 15,7 mln. litų, o 2008-2010 metais planuojama skirti 223,5 mln. litų, atitinkamai - 53,5 mln. litų, 70 mln. litų ir 100 mln. litų. Ateityje Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai nurodytajai programai įgyvendinti bus planuojami atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes tenkinti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.

106. Daugiabučių namų modernizavimo programa ilguoju laikotarpiu gerins valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir bus naudinga dėl:

106.1. ateityje mažesnių valdžios sektoriaus išlaidų kompensacijoms už šildymą socialiai remtiniems gyventojams – geriau bus panaudojamos valdžios sektoriaus finansinės lėšos;

106.2. smulkiojo ir vidutinio statybų verslo skatinimo;

106.3. mažesnių šalies išlaidų kurui (naudojamam šildymo sezono metu) pirkti - dėl to mažės einamosios sąskaitos deficitas;

106.4. teigiamų socialinių (bus skatinamas nedarbo mažėjimas) ir ekologinių (bus mažinamas anglies dvideginio išmetimas į atmosferą) aspektų;

106.5. kadangi renovuoto būsto gyventojų namų ūkio išlaidos šildymui sumažės 25-50 procentų, baigus renovaciją vidutinio laikotarpio pabaigoje energijos produktų kainos mažiau veiks einamosios sąskaitos deficitą ir paklausos dinamiką.

Žemės, maisto ūkis ir kaimo plėtra

107. Pastaraisiais metais bendrosios žemės ūkio produkcijos gamyba ir našumas didėja, nors žemės ūkiui tenkanti pridėtinės vertės dalis iš šalies bendrosios pridėtinės vertės nuosekliai mažėja (2002 metais šis rodiklis siekė 6,4 procento, o 2006 metais - 5 procentus). Šie pokyčiai rodo, kad Lietuvos ūkio struktūra artėja prie proporcijų, būdingų išsivysčiusioms šalims. Maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonėje 2006 metais sukurta pridėtinė vertė sudaro apie 4 procentus šalies bendrosios pridėtinės vertės. Žemės ūkis ir maisto pramonė tampa svarbiu produkciją eksportui gaminančiu sektoriumi. Suaktyvėjusi prekyba ir padidėjusi finansinė parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėmė ūkio subjektų pajamų didėjimą.

Kad būtų užtikrintas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas, konkurencingo žemės ūkio ir maisto sektoriaus kūrimas ir tolygi kaimo ekonominė ir socialinė plėtra:

107.1. įgyvendinamos žemės ūkio veiklos subjektų pajamų palaikymo ir rinkos reguliavimo priemonės (vienkartinės tiesioginės išmokos už plotą schema, kvotų, intervencinių pirkimų ir privataus saugojimo sistemos, importo (eksporto) mechanizmai, produktų tiekimo rinkai standartai ir kita);

107.2. tęsiamas Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, patvirtinto 2004 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2004)2949, kaimo plėtros priemonių ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonių finansavimas;

107.3. įgyvendinant kaimo plėtros politiką 2007–2013 metais, numatoma siekti šių pagrindinių tikslų – užtikrinti augimą didinant žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, sudarant galimybes įvairinti ekonominę veiklą kaime ir gerinti gyvenimo jame kokybę, kartu puoselėjant esamas gamtos, žmogiškąsias ir kitas vertybes, mažinant skirtumus tarp miesto ir kaimo, atskirų regionų.

Strateginiuose dokumentuose, pagal kuriuos bus naudojamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, daug dėmesio skiriama Lisabonos strategijoje nustatytiems tikslams (didinti konkurencingumą ir užimtumą, gerinti gyvenimo kokybę) pasiekti, taip pat kitoms iniciatyvoms (ekologiniam ūkininkavimui, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui, miškų ir biologinės įvairovės strategijai, klimato kaitos mažinimui ir t.t.).

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076. Pagal šią programą daugiausia lėšų numatyta šioms sritims: žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumui didinti – 41,15, aplinkai ir kraštovaizdžiui gerinti – 36,48, gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti ir kaimo ekonomikai įvairinti – 12,19 procento;

107.4. taikomos valstybės pagalbos priemonės, suderintos su Europos Komisija (parama veisliniams gyvūnams ir augalų sertifikuotai dauginamajai medžiagai įsigyti, gyvulių veislininkystei, kreditų palūkanoms ir draudimo įmokoms kompensuoti, geros kokybės produktų gamybos ir kokybės tyrimo sistemos plėtrai, moksliniams tyrimams, žemdirbių švietimui ir konsultavimui, gyvūninės kilmės šalutinių produktų tvarkymui, biodegalų gamybos plėtrai ir kitoms priemonėms). Plėtojama rizikos valdymo priemonių žemės ūkyje sistema;

107.5. baigiamos atkurti piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius, rengiamasi tolesniam žemės tvarkymo darbų etapui, susijusiam su racionaliu žemėnaudos formavimu užtikrinant ekologinį kraštovaizdžio stabilumą ir reikiamos kaimo infrastruktūros plėtrą. Išspręstas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo Lietuvos juridiniams asmenims ir užsienio piliečiams klausimas. Sudaromos palankios sąlygos jauniesiems ūkininkams, perkantiems iš valstybės žemę išsimokėtinai;

107.6. skatinama konkurencingo maisto ūkio plėtra, jis restruktūrizuojamas, užtikrinamas saugaus maisto tiekimas rinkai, atliekama maisto kontrolė visoje grandinėje „nuo lauko iki stalo“;

107.7. panaudojus ES paramą iš Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės lėšų, derinant žvejybos pajėgumus su žuvų ištekliais, sumažinti žvejybos pajėgumai Baltijos jūroje (į metalo laužą atiduotas 31 žvejybos laivas), modernizuotos akvakultūros, žuvų perdirbimo įmonės, įrengtas žuvininkystės produktų aukcionas. Taikomos valstybės paramos priemonės ekologinei žuvininkystei plėtoti ir auginamų žuvų sveikatingumui gerinti;

107.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 654 patvirtintas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų nacionalinis strateginis planas, be to, parengta ir pateikta Europos Komisijai tvirtinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa. Pagrindinis 2007–2013 metų tikslas – žuvininkystės sektoriaus plėtra ir konkurencingumo didinimas užtikrinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą;

107.9. stiprinami institucijų administraciniai gebėjimai užtikrinti ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą. Tobulinamas ES ir nacionalinės paramos panaudojimo mechanizmas. Decentralizuojant savivaldybių atliekamas valstybines žemės ūkio funkcijas, dalis valstybinių žemės ūkio funkcijų perduota seniūnijoms – paslaugų teikimas priartintas prie vietos gyventojų;

107.10. siekiant įgyvendinti žemės ūkio politikos strateginius tikslus ir būti lygiaverčiais partneriais ES rinkoje, ir toliau numatoma finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, kurioms skirtina lėšų suma kasmet nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, taip pat valstybės pagalbos žemės ūkiui priemones, suderintas su Europos Komisija, žemės reformos, melioracijos, rinkų plėtros, infrastruktūros, kokybės valdymo, mokslo ir švietimo, informacijos ir kitų poreikių tenkinimą, užtikrinti paramos priemonių bendrąjį finansavimą.

16 lentelė. Numatomos priemonės strateginiams žemės ūkio politikos tikslams pasiekti

Priemonės pavadinimas	Lėšos
	2006 metais		2007 metais		2008 metais		2009 metais		2010 metais
	mln. litų	BVP procentas	mln. litų	BVP procentas	mln. litų	BVP procentas	mln. litų	BVP procentas	mln. litų	BVP procentas
1. Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimas
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-399,2	-0,5	-670	-0,7	-512,5	0,5	-611,1	-0,5	-571,3	-0,5
B.1. Pajamos	739	0,9	701,6	0,7	658,9	0,6	777,5	0,7	886,5	0,7
B.2. Išlaidos	1138,2	1,4	1371,7	1,4	1171,5*	1,1	1388,6*	1,2	1457,9*	1,2
2. Žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių restruktūrizavimas
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-138,5	-0,2	-142,9	-0,1	-167,7	-0,2	-196	-0,2	-182,2	-0,1
B.1. Pajamos	0,8	0	1	0	0,4	0	0,3	0	0,4	0
B.2. Išlaidos	139,3	0,2	143,9	0,2	168	0,2	196,3	0,2	182,6	0,1
3. Žemės valdymas ir administravimas
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-189,4	-0,2	-226,5	-0,2	-287,6	-0,3	-99,2	-0,1	-89,2	-0,1
B.1. Pajamos	0,1	0	0	0	0,1	0	0,1	0	0,1	0
B.2. Išlaidos	189,5	0,2	226,5	0,2	287,7	0,3	99,3	0,1	89,3	0,1
4. Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-98,3	-0,1	-122,2	-0,1	-132,5	-0,1	-121,2	-0,1	-115,2	-0,1
B.1. Pajamos	8	0	9,8	0	10	0	10,5	0	10,6	0
B.2. Išlaidos	106,3	0,1	132	0,1	142,5	0,1	131,7	0,1	125,8	0,1
5. SAPARD
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-5,8	0	0	0	0	0	0	0	0	0
B.1. Pajamos (ES lėšos)	12,2	0	0	0	0	0	0	0	0	0
B.2. Išlaidos (ES ir bendrojo finansavimo lėšos)	18	0	0	0	0	0	0	0	0	0
6. Struktūrinė parama ir kaimo plėtros priemonės
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-214,5	-0,3	-1294,2	-1,4	-210,7	-0,2	-279,5	-0,2	-267,2	-0,2
B.1. Pajamos	1386,1	1,7	1040,3	1,1	902,7	0,8	853,1	0,7	887,5	0,7
B.2. Išlaidos	1600,5	2	2334,5	2,4	1113,4	1	1132,6	1	1154,7	0,9
7. Bendras tiesioginis poveikis biudžetui
B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-1045,7	-1,3	-2455,7	-2,6	-1311,9	-1,2	-1306,9	-1,1	-1225,1	-1
B.1. Pajamos	2146,1	2,6	1752,7	1,8	1572	1,5	1641,2	1,4	1784,7	1,4
B.2. Išlaidos	3191,9	3,9	4208,4	4,4	2883,8	2,7	2948,1	2,6	3009,8	2,4

Šaltinis – Žemės ūkio ministerija.

* Lietuvos Respublikos Vyriausybė papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų dydžio 2008, 2009 ir 2010 metams dar nėra numačiusi.

_________________