LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS MINISTRO
į s a k y m a s
DĖL PAJŪRIO JUOSTOS ŽEMYNINĖS DALIES TVARKYMO SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO
2011 m. liepos 28 d. Nr. D1-601
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3091) 5 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1528 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 96-4191; 2010, Nr. 120-6126) 1.2 punktu:
2. P a v e d u:
2.1. Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentui per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą suinteresuotoms institucijoms, kitoms valstybės institucijoms, Palangos miesto, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėms;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601
PAJŪRIO JUOSTOS ŽEMYNINĖS DALIES TVARKYMO SPECIALIOJO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendinius sudaro tekstas (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano brėžinys).
2. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano tikslai:
2.1. nustatyti pajūrio juostos žemyninės dalies (sausumos teritorijos) kraštovaizdžio tvarkymo zonas;
3. Patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas yra pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis pajūrio juostos žemyninės dalies teritorijos vystymo, tvarkymo, naudojimo ir apsaugos kryptis, priemones ir reikalavimus, kuriuo privaloma vadovautis rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir strateginius dokumentus.
4. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniai galioja 10 metų nuo jo patvirtinimo. Jie gali būti koreguojami ar papildomi Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) nustatyta tvarka.
5. Pajūrio regioninio parko teritorijoje veikla vykdoma vadovaujantis Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentu (Žin., 2008, Nr. 38-1410), Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu (Žin., 2005, Nr. 72-2620).
6. Vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, taikomas Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), nustatytas veiklos reglamentavimas.
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
7. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiajame plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.1. Konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:
7.1.1. rezervatiniai miškai, smėlynai, pievos, pelkės – ypatingos vertės natūralių gamtinių kompleksų teritorijos, kurios reprezentuoja svarbiausius šalies biocenozių tipus – Plazės gamtinio rezervato rezervatiniai smėlynai, miškai, pievos, pelkės, gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijos. Šiose teritorijose išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.1.1.1. KM(P)n – griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje draudžiama naudoti gamtinius išteklius ir vykdyti kitokią ūkinę veiklą, išskyrus gaisrų gesinimą, biologines bei profilaktines miškų sanitarinės apsaugos (išskyrus sanitarinius kirtimus) priemones epizootijų ir masinio kenkėjų plitimo atvejais, kvartalinių linijų ir esamų kelių priežiūrą; leidžiama nustatytąja tvarka atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą, miškų inventorizaciją, leidžiama įrengti mokomuosius takus.
Šioje zonoje ties Plazės gamtiniu rezervatu išskiriama išimtinai mokslo interesams skirta absoliučios apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo pozonė KMa, kurioje draudžiama bet kokia žmogaus ūkinė veikla, invazija į natūralius gamtinius procesus; leidžiama nustatytąja tvarka atlikti mokslinius tyrimus, monitoringą bei inventorizuoti miškus;
7.1.1.2. KM(S, Pv)r – reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje draudžiama naudoti gamtinius išteklius ir vykdyti ūkinę veiklą, išskyrus gaisrų gesinimą ir biologines bei profilaktines miškų sanitarinės apsaugos priemones epizootijų ir masinio kenkėjų plitimo atvejais, kvartalinių linijų ir esamų kelių priežiūrą; leidžiama nustatytąja tvarka atlikti mokslinius tyrimus ir stebėjimus, vykdyti monitoringą, miškų inventorizaciją; leidžiama vykdyti ugdomuosius kirtimus ir būtinus priešgaisrinės profilaktikos darbus – įrengti ir mineralizuoti priešgaisrines juostas, atlikti sanitarinius kirtimus; leidžiama vykdyti rezervatų planuose numatytas gamtinių ekosistemų atkūrimo ir formavimo priemones, kirsti krūmus, šienauti ir ganyti pievose arba pelkėse siekiant išsaugoti retas augalų, grybų, gyvūnų rūšis ir bendrijas; leidžiamas mokomasis ir ribotas pažintinis lankymas;
7.1.2. rezervatiniai vandenys. Plazės rezervate esantys vandens telkiniai (Plazės ežeras, Rikinės upelis). Juose išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.1.2.1. KVn – griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje draudžiama naudoti gamtinius išteklius ir vykdyti ūkinę veiklą, išskyrus hidrobiocenozės sanitarinės apsaugos priemones epizootijų atvejais; leidžiama nustatytąja tvarka atlikti mokslinius tyrimus, vykdyti monitoringą, inventorizuoti išteklius;
7.1.2.2. KVr – reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje draudžiama naudoti gamtinius išteklius ir vykdyti ūkinę veiklą. Leidžiama atlikti mokslinius tyrimus, vykdyti monitoringą; leidžiama atlikti būtinus hidrobiocenozės apsaugos darbus stichinių nelaimių ar avarijų atvejais, vykdyti specialiais projektais numatytą vandens ekosistemų struktūros atkūrimą ir formavimą; leidžiamas mokomasis ir ribotas pažintinis lankymas;
7.1.3. paveldo (gamtos ir kultūros) objektų teritorijos. Išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.1.3.2. KOr – reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentas skiriasi leistinu lankymo intensyvumu ir tam reikalingu pritaikymo eksponavimui laipsniu. Bendrieji ribojimai šiose kraštovaizdžio tvarkymo zonose yra analogiški – draudžiama bet kokia veikla, galinti sunaikinti arba suniokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus; ribojama veikla, galinti pakeisti saugomų objektų artimąją aplinką.
7.2. Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Šioje zonoje nustatomos kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:
7.2.1. ekosistemų apsaugos miškai (IIA grupės miškuose). Tai kompleksiniu gamtosauginiu požiūriu vertingiausi Pajūrio regioninio parko kraštovaizdžio draustinių, botaninių-zoologinių, telmologinių, zoologinių, botaninių draustinių, taip pat kai kurie geomorfologinių, hidrografinių draustinių ir apsauginių zonų miškai su vertingomis biocenozėmis. Jiems priskiriami ir atkuriamosios apsaugos sklypai. Konkrečios šių miškų tvarkymo priemonės nustatomos rengiant miškų tvarkymo schemas. Šiuose miškuose išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.2.1.1. Mek – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje leidžiama vykdyti specialius kraštovaizdžio formavimo kirtimus, norint sudaryti tinkamas saugomų biotos ar kitų kraštovaizdžio elementų egzistavimo ir eksponavimo sąlygas; stichinių arba biotinių veiksnių sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais; sanitariniai, ugdymo kirtimai vykdomi rudenį ir žiemą (nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 1 d.), sanitariniai kirtimai ištikus stichinei nelaimei ir masiškai plintant kenkėjams gali būti vykdomi ir kitu metų laiku; miškas atkuriamas laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų; leidžiama rinkti nemedieninius miško išteklius, medžioti atsižvelgiant į ekosistemos apsaugos reikalavimus; neplėtojama inžinerinė infrastruktūra;
7.2.2. rekreaciniai miškai (IIB grupės miškuose). Svarbiausia jų funkcija yra žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimas ir sąlygų poilsiavimui sudarymas. Konkrečios rekreacinių miškų tvarkymo priemonės numatomos rengiant miškų tvarkymo schemas. Rekreaciniuose miškuose pagal rekreacijos pobūdį ir žmonių lankymosi intensyvumą išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.2.2.1. MRe – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų, edukacinių takų ir pan.) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ši miškų zona intarpais išskiriama visoje pajūrio juostos teritorijoje. Joje palaikoma artima natūraliai miško rūšinė sudėtis ir struktūra, vykdomos kraštovaizdžio formavimo, sanitarinės-higieninės, medynų atsparumo didinimo priemonės, gerinamos rekreacinės, estetinės savybės: atveriami reginiai, patrauklūs ir lankomi objektai, gali būti įrengiama minimali rekreacinė infrastruktūra. Leidžiama vykdyti visų rūšių ugdymo, sanitarinius ir kraštovaizdį formuojančius kirtimus, kertama ne per poilsiavimo sezoną, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus, nenaudojami pesticidai. Plintant kenkėjams, leidžiama naudoti biologinius ir selektyvinio veikimo insekticidus, leidžiama rinkti nemedieninius miško išteklius: grybus, riešutus, uogas, vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą (išskyrus įtrauktus į Lietuvos Raudonąją knygą), stovyklauti be nakvynės, medžioklė ribojama;
7.2.2.2. MRi – intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ši zona išskiriama Pajūrio regioniniame parke ties Kukuliškiais. Joje gali būti kuriama intensyviam poilsiui pritaikyta aplinka – gali būti įrengiama viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra, formuojamos atokvėpio aikštelės, regyklos, išlaikoma poilsio parkui būdinga miško rūšinė sudėtis ir struktūra. Svarbiausioji miško tvarkymo priemonė – kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Želdoma stambiais sodmenimis (pagal specialius projektus), visi didesnio masto priežiūros darbai atliekami ne poilsiavimo sezono metu (nuo rugsėjo 15 d. iki gegužės 15 d.). Įrengiant poilsio parkus rengiami kraštovaizdžio tvarkymo planai, rekreacijos schemos ar planai, miškų tvarkymo schemos;
7.2.2.3. M(S)Ri – intensyvaus pritaikymo (kopų parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Kopų parkai išskirti rekreacinio prioriteto zonose apsauginio kopagūbrio aplinkoje. Ši zona išskiriama ties I Melnrage ir Giruliais. Jiems taikomas intensyvaus rekreacinio pritaikymo reglamentas, sudaromos kaitinimosi saulėje sąlygos ir užuovėja;
7.2.3. apsauginiai miškai (III grupės miškuose). Juose išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.2.3.1. MAs – specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Taikoma apsauginiams miškams, kuriuose taikomi specialūs reikalavimais miško bendrijos sudėčiai. Konkretūs ūkininkavimo tikslai ir bendras zonos reglamentas šiuose miškuose priklauso nuo svarbiausių miško atliekamų apsauginių funkcijų. Ši miškų zona išskiriama ties Būtinge. Juose taikomi inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonų tvarkymą reglamentuojantys Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų skyriai. Nuo funkcinės paskirties ypatumų priklausanti ugdymo kirtimų ir želdinimo darbų specifika numatoma miškotvarkos projektuose. Šios zonos miškuose vykdomi tik neplyni kirtimai, nenaudojamos trąšos.
7.3. Žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupė. Nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:
7.3.1. ekosistemas saugančios agrarinės teritorijos. Tai Pajūrio regioninio parko žemės ūkio teritorijos, esančios botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, kraštovaizdžio draustinių sudėtyje. Jų reglamentavimą nustato Saugomų teritorijų įstatymas ir atitinkamų draustinių nuostatai, taip pat Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šiose teritorijose išskiriama kraštovaizdžio tvarkymo zona:
7.3.1.1. ŽEk – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ji išskiriama Pajūrio regioninio parko teritorijoje tarp Nemirsetos ir Šaipių. Joje išlaikomas tradicinis istoriškai paveldėtas agroekosistemos pobūdis, saugoma natūrali augalija ir gyvūnija, draudžiama apsodinti ar transformuoti į kitas naudmenas natūralias pievas ir ganyklas, draudžiama keisti hidrologinį režimą, skatinama nenaudoti trąšų, pesticidų, kitų chemikalų; leidžiamas pažintinis turizmas;
7.3.2 apsauginės agrarinės teritorijos – miškuose įsiterpusios agrarinėse teritorijose. Šiose teritorijose išskiriama:
7.3.2.1. ŽAs – specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ši kraštovaizdžio tvarkymo zona išskiriama ties Būtinge ir Karklės pietinėje dalyje. Šios teritorijos atlieka ekologinės apsaugos zonos funkcijas, saugo pajūrio kraštovaizdį nuo neigiamo ūkinių objektų poveikio. Joje tikslinga plėtoti tradicinį žemės ūkį; skatinama netręšti natūralių pievų ir ganyklų; rekomenduojama ir skatinama ekologinė ar priešerozinė žemdirbystė.
7.4. Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupė (pagal naudojimo būdą). Nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:
7.4.1. Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijos. Tai pajūrio juostoje esančių miestų, miestelių ir kaimų užstatytos teritorijos. Jose saugomas istoriškai susiformavęs kraštovaizdis, urbanistinių ir architektūrinių elementų vertės požymiai, tradicinės architektūros formos ir masteliai. Išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.4.1.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje išskiriamos ši kraštovaizdžio tvarkymo zona:
7.4.1.1.1. GEk – kraštovaizdžio išsaugojančio tvarkymo zona. Ši zona išskiriama Karklės etnokultūrinio draustinio teritorijoje. Tvarkyba (kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: tyrimas (taikomasis), remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas) vykdoma atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslus, į saugomiems objektas ir jų teritorijoms nustatytus saugojimo režimus, apsaugos reglamentus. Šioje zonoje tvarkyba vykdoma užtikrinant architektūros vertybių išsaugojimą; draudžiama bet kokia statyba, ardanti kaimą, miestelį ar miestą kaip vientisą architektūrinį kompleksą ir jos tradicinius ryšius su gamtine aplinka; teisės aktų nustatytais atvejais tvarkymo darbai gali būti atliekami laikantis riboto imitavimo principu; tvarkymo darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrinio regeneravimo, restauravimo, konservavimo ir aplinkos formavimo priemones;
7.4.1.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zona, kuri išskiriama teritorijose, kurių tvarkymo reglamentą formuojančiais prioritetiniais interesais pripažįstami rekreaciniai, taip pat esamos arba perspektyvinės vasarvietės, kuriose rekreacinės aplinkos kokybės užtikrinimas yra svarbiausias jų kraštovaizdžio formavimo uždavinys. Išskiriama ši kraštovaizdžio tvarkymo zona:
7.4.1.2.1. GRi – intensyvaus (formuojančio) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Tai teritorijos Karklės gyvenvietėje, kurių tvarkymo reglamentą formuojančiais prioritetiniais interesais pripažįstami rekreaciniai. Iš esmės tai jau esamos arba perspektyvinės vasarvietės, kuriose rekreacinės aplinkos kokybės užtikrinimas yra svarbiausias jų kraštovaizdžio formavimo uždavinys. Šioje zonoje naujos statybos ir tvarkymo priemonės (daugiausia transformacijos ir renovacijos) turi iš esmės gerinti poilsio sąlygas ir aplinkos kokybę, plėtojamas intensyvus rekreacinis naudojimas, sodybos pertvarkomos į vasarnamius, kaimo turizmo sodybas, aktyvaus poilsio centrus. Pajūrio regioninio parko teritorijoje veikla vykdoma vadovaujantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu ir parko apsaugos reglamentu;
7.4.1.2.2. GRe – ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ši zona išskiriama šiauriniame Šventosios ekstensyvaus naudojimo ruože, siekiant sudaryti sąlygas turizmo ir poilsio paslaugų sektoriaus kūrimuisi, kadangi aplinkinėse sodybose, nepatenkančios į pajūrio juostą, jau formuojama aplinka, patraukli poilsio ir turizmo paslaugų kūrimui. Šioje zonoje išlaikomas esamas užstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, propaguojama tradicinė gyvensena, kultūrinio kraštovaizdžio tvarkymo tradicijos, vykdomos priemonės (renovacija, statinių perstatymas, naujų statinių statyba), padedančios gerinti poilsio sąlygas, sodybos gali būti pertvarkomos į kaimo turizmo sodybas;
7.4.1.3. apsauginių teritorijų miestai, miesteliai, kaimai ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zona. Tai draustiniuose ir ekologinės apsaugos zonose esančios gyvenvietės, nepasižyminčios kultūros paveldo vertybėmis ar rekreacinėmis funkcijomis, tačiau galinčios veikti kitas šalia esančias vertingas teritorijas. Išskiriama ši kraštovaizdžio tvarkymo zona:
7.4.1.3.1. GAi – sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kuri išskirta Plazės gamtinio rezervato ruože ties Šaipiais. Joje išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus, didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės apsaugos teritorijose, saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis.
7.4.2. Rekreacinės paskirties teritorijos – esančios tiek urbanizuotoje, tiek neurbanizuotoje aplinkoje. Rekreacinių teritorijų apsaugos ir tvarkymo darbai vykdomi pagal detaliuosius ir specialiuosius planus. Turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas, poilsiautojų saugumas, gerinamos poilsiavimo sąlygos. Šiose teritorijose negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių. Šiose teritorijose galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai rekreacinių teritorijų tvarkymui. Išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.4.2.1. NRn –neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ji išskiriama visame pajūrio juostos paplūdimio ruože nuo Būtingės zonos pietinės ribos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo (išskyrus Šventosios uosto teritoriją ir pajūrio smėlynus), ties I Melnrage apima ir kontinentines kopas. Šioje zonoje išsaugant natūralaus pajūrio kraštovaizdžio pobūdį gali būti formuojama minimali viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra, plane numatytose vietose statomos, rekonstruojamos gelbėjimo stotys (mobilios ir stacionarios) su joms būtina infrastruktūra; intensyvaus naudojimo rekreacinių teritorijų ruožuose, ties infrastruktūros koridoriais, rengiant rekreacines schemas ir planus, detalizuojančius šio plano sprendinius, gali būti formuojamos rekreacinės paskirties statinių (nuomos punktai, laikini sporto įrenginiai, laikini statiniai maitinimo paslaugoms teikti) ir kitų kilnojamųjų daiktų statybos ir įrengimo zonos; įvertinus poveikį aplinkai, taikant priemones būdingų krantų savybių išsaugojimui, gali būti įrengiamos prieplaukos, vykdomos krantotvarkos priemonės. Kitų statinių statyba ir įrengimas nevykdomas, išskyrus Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane numatytas naujas statybas;
7.4.2.2. NRu – urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ši zona visoje pajūrio juostoje nedideliais intarpais įsiterpia į kitas zonas kaip urbanizuotos, statiniais užstatytos teritorijos.
Šioje zonoje gali būti formuojama intensyviam lankymui ir naudojimui pritaikyta aplinka, įrengiama viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra; nedidinant esamo užstatymo tankumo, nepažeidžiant esamų kraštovaizdžio vertybių, gali būti rekonstruojami, perstatomi esami statiniai, vietoj buvusių statinių gali būti statomi nauji statiniai, taikomos teritorijų tvarkymo priemonės, kurios iš esmės gerintų poilsio sąlygas ir aplinkos kokybę. Kitų statinių statyba nevykdoma, išskyrus Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane numatytas naujas statybas. Gyvenamosios paskirties teritorijos, esančios pirmoje kurorto apsaugos juostoje, keičiamos rekreacinėmis.
7.4.3. Komunikacinės-inžinerinės paskirties teritorijos – stambių transporto ir inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijos ties Būtingės naftos terminalu, ties Šventosios uostu ir kituose inžinerinės infrastruktūros objektų sklypuose. Išskiriama ši kraštovaizdžio tvarkymo zona:
7.4.3.1. NTn – ekstensyvios technogenizuotos aplinkos komunikacinių-inžinerinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona. Šios teritorijos tvarkomos pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus. Vykdoma veikla derinama su pajūrio juostos įsteigimo tikslais, taikomos neigiamą poveikį kompensuojančios priemonės, prisitaikoma prie pajūrio juostos kraštovaizdžio pobūdžio;
7.5. Vandens ūkio paskirties žemė. Išskiriamas kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.5.1. rekreaciniai vandenys – rekreaciniams tikslams naudojami vandenys. Išskiriamos:
7.5.1.1. VRe – ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ši zona išskiriama pietiniame Šventosios ekstensyvios rekreacijos ruože, Ošupio–Kunigiškių ekstensyvios rekreacijos ruože, Botanikos parko–Pajūrio regioninio parko šiaurinės dalies ruože, Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinio ekstensyviame ruože, Kukuliškių ekstensyvios rekreacijos ruože ir II Melnragės ekstensyviame ruože. Šiose zonose akvatorijos neurbanizuojamos, pritaikomos ekstensyviam naudojimui, neperkraunamos inžineriniais įrenginiais, ribojamas motorinių vandens transporto priemonių naudojimas;
7.5.1.2. VRi – intensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ji išskiriama ties pietiniu Šventosios intensyvaus naudojimo ruožu, ties Kunigiškių–Rąžės upelio ruožu, ties Botanikos parko–Pajūrio regioninio parko šiaurinės ribos ruožu, ties Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio ruožu, ties Karklės etnokultūrinio draustinio ruožu, ties Girulių ruožu, ties I Melnragės ruožu. Šiose zonose kuriama aplinka, tinkama užsiimti įvairių rūšių vandens pramogomis. Pajūrio regioninio parko teritorijoje veikla vykdoma vadovaujantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu ir parko apsaugos reglamentu;
7.5.2. bendro naudojimo vandenys. Tai ypatingų apsaugos ar naudojimo priemonių nereikalaujantys vandenys. Išskiriama:
8. Teritorijų tvarkymo priemonės detalizuojamos:
8.1. konservacinės tikslinės paskirties teritorijų tvarkymo priemonės gali būti numatomos ir detalizuojamos rengiant saugomų teritorijų tinklų schemas ir atskirų saugomų teritorijų, jų dalių ar jų zonų, kultūros paveldo objektų teritorijų ar jų zonų planus (projektus);
8.2. miškų ūkio tikslinės paskirties teritorijų tvarkymo priemonės gali būti numatomos ir detalizuojamos rengiant miškų tvarkymo schemas ir vidinės miškotvarkos planus (projektus);
8.3. žemės ūkio tikslinės paskirties teritorijų tvarkymo priemonės gali būti numatomos ir detalizuojamos rengiant žemėtvarkos schemas ir planus (projektus), žemėvaldos planus (projektus);
8.4. rekreacinių gyvenviečių, sodybų tvarkymo priemonės gali būti numatomos rengiant detaliuosius ir specialiuosius planus;
8.5. vandens ūkio naudmenų tvarkymo priemonės gali būti numatomos rengiant vandentvarkos schemas ir planus (projektus);
8.6. kitos paskirties rekreacinių teritorijų naudojimo, apsaugos ir tvarkymo priemonės detalizuojamos, konkretūs teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir konkrečios rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymo vietos numatomos rengiant turizmo ir rekreacijos schemas ir planus (projektus);
III. KRANTOTVARKOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
9. Atsižvelgiant į Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendaciją 15/1 „Dėl kranto linijos apsaugos“, kurioje 1992 m. Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Žin., 1997, Nr. 21-499) ratifikavusioms šalims rekomenduojama bendrai saugomą kranto juostą įsteigti už miesto teritorijų ir esamų gyvenviečių ribų, nusidriekiančią mažiausiai 100 metrų nuo vidutinės vandens linijos į sausumos ir jūros pusę, ir siekiant įgyvendinti Pajūrio juostos įstatymo nuostatas, kurios nustato, kad pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, patikslinti pajūrio juostos ribas nustatant visuose pajūrio juostos ruožuose minimalų ne mažesnį kaip 100 m pajūrio juostos plotį.
10. Pajūrio juostoje krantotvarkos priemonės vykdomos vadovaujantis patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa. Iki 2013 m. krantotvarkos priemonės svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti vykdomos vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa, patvirtinta 2008 m. sausio 31 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-88. Po 2013 m. krantotvarkos priemonės bus vykdomos pagal naują aplinkos ministro patvirtintą Pajūrio juostos tvarkymo programą.
11. 2013 m. rengiant naują Pajūrio juostos tvarkymo programą, įvertinti uostų veiklos ir plėtros galimą poveikį krantodaros procesams ir numatyti efektyvias priemones būdingoms krantų savybėms ir pajūrio rekreaciniams ištekliams (paplūdimiams) išsaugoti.
12. Rengiant naują Pajūrio juostos tvarkymo programą, turi būti įvertinamos galimybės žemyninės dalies pajūrio krantų tvirtinimui panaudoti uosto gilinimo metu iškastus akmenis, numatytos kitos efektyvios priemonės būdingoms krantų savybėms ir pajūrio rekreaciniams ištekliams (ypač paplūdimiams) išsaugoti.
13. Vykdomas pajūrio juostos krantų būklės ir kaitos kompleksinė stebėsena. Pajūrio juostoje ar jūros akvatorijoje planuojant ūkines veiklas, poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose ar techniniuose projektuose turi būti numatyta jūros krantų būklės ir kraštovaizdžio stebėsena.
14. Fiziniai ir juridiniai asmenys atsako už savo veiklos tiesioginį ar netiesioginį poveikį krantui ir atsižvelgiant į poveikio mastą, atlygina padarytą žalą aplinkai. Suderinę su atsakingomis institucijomis, organizuoja priemonių įgyvendinimą šiam poveikiui sumažinti ar kompensuoti.
15. Uosto direkcija, prieplaukų savininkai, Pajūrio regioninio parko direkcija, miškų urėdijos taip pat atsakingos už krantų apsaugą, tvarkymą ir krantotvarkos priemonių įgyvendinimą.
16. Prmenybė teikiama krantotvarkos priemonėms, pagrįstoms gamtinių analogų imitacijos principais, tai yra krantų tvirtinimas grindžiamas sąnašų kiekybiniu reguliavimu priekrantėje ir krante, degradavusių kranto zonos elementų (apsauginio paplūdimio kopagūbrio, paplūdimių, sėklių ir kt.) atkūrimui, kranto linijos konfigūracijos optimizavimu ir kt.
17. Numatant konkrečių ruožų krantotvarkos priemones, pirmenybė teikiama natūralių kraštovaizdžių ir natūralių krantų formavimosi procesų išsaugojimui.
18. Kraštotvarkos priemonės derinamos atsižvelgiant į krantų formavimosi procesų dinaminį vientisumą ir taikomos nepriklausomai nuo žinybinių interesų administracinio pasiskirstymo.
19. Atskiruose kranto ruožuose vykdomos krantotvarkos priemonės turi būti suderintos – krantotvarkos priemonių įdiegimas viename kranto ruože neturi kenkti gretimo ruožo kranto būklei.
21. Planuojant veiklą jūros akvatorijoje ir sausumoje išsaugomas kuo natūralesnis jūrinis ir pakrantės kraštovaizdis.
IV. BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
23. Teritorijoje esančios saugomos teritorijos, jų dalys ar zonos planuojamos, jų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai nustatomi rengiant atskirus šių teritorijų planavimo dokumentus – saugomų teritorijų tinklų schemas, ekologinės apsaugos zonų tinklų schemas, saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planus, saugomų teritorijų tvarkymo planus, gamtotvarkos planus.
24. Pajūrio juostoje vykdoma ekosistemų ir rūšių populiacijų būklės ir kaitos tendencijų stebėsena. Pagal stebėsenos duomenimis, rengiant pajūrio juostos žemyninės dalies atskirų teritorijų tvarkymo planus, parenkami biologinės įvairovės apsaugos metodai, nustatomi gamtotvarkos ir gamtosaugos režimai.
25. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos tvarkomos laikantis Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
26. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, atliekami biologinės įvairovės tyrimai, įvertinamos grėsmės, numatomos apsaugos ir kitos priemonės, sudarančios sąlygas augalų bendrijų ir gyvūnų populiacijų, jų migracijos kelių formavimuisi, numatomi reikalingi darbai pažeistų teritorijų atkūrimui.
27. Siekiant užtikrinti pajūrio kraštovaizdžio stabilumą, aplinkos kokybę, biologinės įvairovės išsaugojimą, pajūrio juostoje nustatyta miškų ūkio žemės paskirtis nekeičiama, saugomi teritorijoje esantys želdynai ir želdiniai.
28. Pajūrio juostos miškuose nevykdomi pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose), nenaudojamos trąšos ir chemikalai.
29. Vykdomas pajūrio juosta tekančių upių gamtosauginis tvarkymas – gerinama jų ekologinė būklė, įvertinus kraštovaizdžio struktūrą, vykstančius morfologinius procesus, gamtinius ir kultūrinius ypatumus atliekami biogeninių medžiagų, dumblo šalinimo iš vandens ekosistemos darbai, formuojamas vandens telkinių ir jų aplinkos kraštovaizdis, šios teritorijos nuolat prižiūrimos.
V. INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO KRYPTYS
30. Pajūrio juostoje planuojant valstybinės reikšmės ūkines veiklas, kurių įgyvendinimas numatytas valstybės strateginiuos planuose, turi būti rengiami specialieji infrastruktūros plėtros planai (komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų ir kt.).
31. Inžineriniai tinklai, jų jungtys pajūrio juostą gali kirsti teritorijų planavimo dokumentuose numatytais infrastruktūros koridoriais. Konkrečios šių objektų statybos vietos parenkamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, įvertinant poveikį pajūrio kraštovaizdžiui, estetiniams, rekreaciniams, gamtiniams pajūrio ištekliams.
32. Esami inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos, naujos projektuojamos, statomos (tiesiamos) kuo mažiau keičiant pajūrio kraštovaizdžio pobūdį ir neteršiant aplinkos.
33. Pajūrio juostoje esantys vietinės reikšmės keliai, gatvės, privažiavimai prie jūros kranto, pėsčiųjų ir dviračių takai, takai į paplūdimį turi būti tvarkomi ir prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka. Už jų būklę atsako kelių, gatvių ir takų savininkai ar valdytojai. Privažiuoti prie jūros transporto priemonėmis turėtų būti leidžiama tik gavus specialius leidimus.
34. Intensyvios rekreacijos paplūdimiuose, kurie skirti daugiau kaip 100 poilsiautojų, užtikrinamas geriamojo vandens tiekimas. Vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus.
35. Su pajūrio juosta besiribojančių teritorijų infrastruktūros plėtra (komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, mažmeninės prekybos ir kiti infrastruktūros objektai) turi būti vykdoma įvertinant jų įtaka pajūrio kraštovaizdžiui, jo estetinei vertei, gamtinei, rekreacinei aplinkai.
36. Siekiant išspręsti transporto parkavimo problemas pajūrio ruože, už pajūrio juostos ribų, rengiami automobilių parkavimo aikštelių išdėstymo specialieji planai.
38. Pavienės saulės šviesos jėgainės gali būti įrengiamos ant statinių, išskyrus statinius, įrašytus į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pajūrio regioniniame parke įrengiant saulės energijos akumuliavimo įrenginius vadovaujamasi Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentu.
39. Planuojant vėjo jėgainių parkų įrengimą pajūrio juostos jūrinėje dalyje, turi būti rengiami specialieji infrastruktūros plėtros planai, atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ypač atkreipiant dėmesį į planuojamos ūkinės veiklos poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, vizualinį poveikį tradiciniam pajūrio kraštovaizdžiui.
41. Stacionarūs tualetai, esantys pajūrio juostoje ir besiribojančiose teritorijose, turi būti rekonstruojami, prijungiami prie centralizuotų inžinerinių tinklų (vandentiekio ir kanalizacijos) ir pritaikomi viešam naudojimui. Viešųjų tualetų priežiūra vykdoma vadovaujantis higienos normų ir visuomenės sveikatos centrų nurodymais.
42. Nauji elektros perdavimo ir įtampos reguliavimo įrenginiai pajūrio juostoje neįrengiami, išskyrus numatytus valstybės strateginiuose dokumentuose.
43. Pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar lakinai gyventi žmonėms, vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų rekreacinių išteklių naudojimu. Šioje zonoje esančios gyvenamos teritorijos turi būti konvertuojamos į rekreacines teritorijas. Teritorijoje, patenkančioje į Palangos miesto I, II, III, Šventosios ir Nemirsetos vandenviečių apsaugos zonas, veikla vykdoma įvertinant reikalavimus, nustatytus Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.
44. Ryšių ir telekomunikacijų antžeminiai įrenginiai gali būti statomi technogeninio naudojimo teritorijose ir gynybinės (karinės) paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonose. Rengiant šių teritorijų planavimo dokumentus, turi būti įvertinamas galimas šių objektų vizualinis poveikis pajūrio kraštovaizdžiui, numatomos neigiamą poveikį pajūrio estetiniams, rekreaciniams ir kultūriniams ištekliams mažinančios priemonės, veikla vykdoma kaip galima mažiau keičiant tradicinį pajūrio kraštovaizdžio pobūdį.
45. Buitinės ir komunalinės atliekos iš pajūrio juostos turi būti surenkamos vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos regione. Surinktos atliekos saugojamos ir tvarkomos už pajūrio juostos ribų.
VI. REKREACINIŲ TERITORIJŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
47. Ūkinė veikla jūros akvatorijoje ir sausumoje planuojama ir vykdoma taip, kad būtų išsaugoti pajūrio rekreaciniai ištekliai ir sudarytos sąlygos visuomenei jais naudotis.
48. Rekreacinių teritorijų (plane pažymėtų NRn; NRu) naudojimo, apsaugos ir tvarkymo priemonės detalizuojamos, konkretūs teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir konkrečios viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros objektų išdėstymo vietos numatomos rengiant rekreacinių teritorijų ar jų dalių rekreacines schemas ir planus.
49. Rengiant rekreacinių teritorijų ar jų dalių rekreacines schemas ir planus, abipus infrastruktūros koridorių, esančių intensyvaus naudojimo rekreacinėse zonose, įvertinant šių zonų poreikį ir įrengimo galimybes, gali būti formuojamos rekreacinės paskirties statinių ir kitų kilnojamųjų daiktų (laikinos lauko kavinės, nuomos punktai, laikini sporto įrenginiai) statybos/įrengimo zonos. Pajūrio regioniniame parke šios zonos gali būti formuojamos parko tvarkymo plane numatytose vietose.
50. Rengiant rekreacines schemas ir planus, paplūdimių teritorija turi būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas (poilsio, maudymosi, sporto). Šios funkcinės zonos turi būti atitinkamai pažymėtos – nurodomos matomoje vietoje esančiuose informaciniuose stenduose. Esant poreikiui, gali būti numatomi specializuoti paplūdimiai (vyrų, moterų, nudistų).
51. Savivaldybių teritorijose užtikrinamas bent vieno paplūdimio neįgaliesiems pritaikyto įrengimas.
52. Prižiūrima ir tvarkoma esama paplūdimių infrastruktūra. Nauja rekreacinė-inžinerinė ir paplūdimių aptarnavimo infrastruktūra įrengiama rekreacinėse schemose ir planuose numatytose vietose.
53. Įrengiant ir tvarkant viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą pajūrio juostoje turi būti įvertintos Pajūrio juostos tvarkymo programoje numatytos krantotvarkos priemonės.
54. Įrengiant ir tvarkant paplūdimius, laikomasi Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.
55. Planavimo ir tvarkymo priemonės pirmiausia įgyvendinamos intensyvaus rekreacinio naudojimo ruožuose.
56. Rengiant rekreacinių teritorijų planavimo dokumentus, užtikrinamas laisvas priėjimas prie jūros ir galimybė laisvai naudotis pajūrio rekreaciniais ištekliais.
57. Rengiant dviračių ir pėsčiųjų takų ribų planus ar kitus planavimo dokumentus, įvertinamas atokvėpio vietų, apžvalgos aikštelių įrengimo poreikis ir galimybės.
58. Prie mobilių gelbėjimo stočių, atokvėpio vietose, pagal higienos normų reikalavimus statomi biotualetai, užtikrinama tinkama jų priežiūra ir nuolatinis tvarkymas.
59. Baltijos jūros paplūdimiuose kuriama vieninga gelbėjimo sistema – gerinama gelbėjimo stočių infrastruktūra statant naujas ir rekonstruojant esamas gelbėjimo stotis, taikomi vienodi architektūriniai reikalavimai ir gelbėjimo sistemos standartai.
60. Formuojant vieningą pajūrio juostos teritorijos įvaizdį, visoje pajūrio juostos teritorijoje kuriama darni informacinių ženklų sistema. Informaciniais ženklais žymimi lankytini objektai, turistinės trasos, turistines paslaugas teikiantys subjektai, kiti turistiniai ir rekreaciniai ištekliai. Ši sistema naudojama tiek ženklinant vietovėje, tiek rengiant įvairias schemas, planus. Sistema kuriama įvertinant pajūrio regionui būdingus architektūrinius bruožus, išsaugant istoriškai susiklosčiusias pajūrio kraštovaizdžio erdvines struktūras ir atsižvelgiantį į Valstybinio turizmo departamento patvirtintas Turizmo informacijos ženklų naudojimo metodines rekomendacijas.
61. Siekiant formuoti teigiamą pajūrio juostos paplūdimių įvaizdį, skatinant nuolatinę pajūrio paplūdimių priežiūrą, aplinkosauginių ir turizmo aspektų derinimą, Šventosios, Nemirsetos, Girulių paplūdimiams rekomenduojama siekti Mėlynosios vėliavos apdovanojimo.
63. Nenaudojami ir netinkamose vietose praminti takai turi būti užtveriami (žabtvorėmis, šakų klojiniais ir kt), įrengiamos nuorodos link artimiausių takų.
64. Atsiradus naujiems statiniams už pajūrio juostos, priėjimui prie jūros pritaikomi esami takai, įrengiamos nuorodos link artimiausių takų.
65. Formuojama turistinių takų it/ar trasų sistema – įrengiami pažintiniai takai kultūros paveldo objektų sankaupos vietose, miškų teritorijose kuriami ekologinio pažinimo takai. Užtikrinamas šių takų aplinkos tvarkymas ir priežiūra. Ši kuriama rekreacijos ir turizmo sistema turi būti jungiama į visos Lietuvos ir kaimyninių šalių turizmo sistemas.
66. Rekreaciniai miškai pritaikomi rekreacijai, gerinamos rekreacinės savybės, atveriami reginiai, kiti lankomi objektai, kuriama minimali viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra. Šie miškai tvarkomi pagal miškotvarkos projektus.
67. Intensyvaus rekreacinio pritaikymo vandenyse kuriama aplinka, tinkama užsiimti įvairių rūšių vandens pramogomis – kuriamos mažųjų laivų prieplaukos, gali būti naudojami motoriniai laivai ir kitos vandens transporto priemonės.
68. Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo vandenyse akvatorijos išlaikomos pusiau natūralios, neperkraunamos inžineriniais įrenginiais. Gali būti plėtojamos tokios vandens pramogos: maudynės, žvejyba ir kita. Ribojamas motorinių transporto priemonių naudojimas – nevykdoma veikla, susijusi su vandens motociklų, katerių ir kitų sportinių laivų naudojimu.
69. Planuojant priekrantės teritoriją, išskiriamos maudymosi, vandens pramogų, plaukiojimo priemonėms skirtos zonos.
VII. JŪRŲ UOSTŲ IR ŽVEJŲ PRIEPLAUKŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO KRYPTYS IR PRIEMONĖS
71. Šventosios jūrų uostas su technologiškai būtina infrastruktūra (molai, krantinės, laivybos kanalas, hidrotechniniai statiniai, sandėliavimo ir kitos ūkinės paskirties pastatai, privažiavimo keliais, krovos įrenginiai, degalinė, laivų stebėjimo ir ryšių bokštas, atliekų ir užterštų vandenų surinkimo aikštelė ir kt.) įrengiamas specialiai skirtoje technogeninio naudojimo zonoje atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ypatingą dėmesį atkreipiant į poveikį pajūrio juostos estetiniams, rekreaciniams ištekliams, pajūrio ekosistemoms.
72. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios uosto akvatorijose atliekant laivų priežiūrą ir kitą su laivyba susijusią ūkinę veiklą, turi būti užtikrinama krantų apsauga nuo degradacijos, išsaugomas būdingas pajūrio kraštovaizdis, ekosistemos, rekreaciniai pajūrio juostos ištekliai.
73. Galimybė įrengti prieplaukas numatyta: pietiniame Šventosios ekstensyvaus naudojimo ruože; Kunigiškių–Rąžės upelio ruože; Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio ruože; Karklės etnokultūrinio draustinio ruože; Kukuliškių rekreaciniame ruože.
74. Konkrečių prieplaukų ir jų technologiškai būtinos infrastruktūros (elingais, hidrotechniniais statiniais, laivų stebėjimo ir ryšių bokštais, atliekų ir užteršto vandens surinkimo aikštelėmis, privažiavimo keliais) statybos galimybės įvertinamos ir konkrečios statybos vietos parenkamos atliekant poveikio aplinkai vertinimą, ypač atkreipiant dėmesį į poveikį krantų būklei, kraštovaizdžio estetinei vertei, poveikį gamtos ir kultūros paveldo objektams ir jų teritorijoms.
75. Pajūrio regioninio parko teritorijoje prieplaukos įrengiamos vadovaujantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais, Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentu.
76. Prieplaukų įrengimui žemės sklypai formuojami pagal detaliuosius planus, statinių statybai rengiami techniniai projektai.
77. Prieplaukos turi derintis prie kraštovaizdžio, būti lengvai ir saugiai pasiekiamos ir naudojamos, prieinamos žmonėms su negalia.
78. Rengiant prieplaukų įrengimo ir Šventosios uosto statybos techninius projektus, būtina numatyti ir įgyvendinti priemones, ribojančias teršalų patekimą į atvirus vandenis (su lietaus nuotekomis ir avarijų atveju).
79. Susidarančios prieplaukoje atliekos (ir buitinės, ir pavojingos) turi būti surenkamos, rūšiuojamos ir tinkamai laikomos, kad nesukeltų pavojaus nei aplinkai, nei žmonių sveikatai. Prieplaukoje turi būti įrengiami atplaukiantiems laivams lengvai pasiekiami nuotekų išsiurbimo įrenginiai. Nevalytas nuotekas į Baltijos jūrą išleisti draudžiama (pagal HELCOM (19/9) rekomendacijas).
80. Įrengiami stendai (iš jūros ir iš sausumos pusės) keliomis kalbomis apie prieplaukoje arba netoli jos teikiamas paslaugas ir saugumo priemones, informacija apie artimiausias lankomas teritorijas, šiose teritorijose taikomus apribojimus buriuojant, švartuojantis, žvejojant, kitos elgesio taisyklės.
81. Planuojant uostų ir prieplaukų teritorijas, turi būti įvertintos teritorijų pritaikymo rekreacijai galimybės, užtikrinant saugumo reikalavimus jų teritorijos formuojamos taip, kad būtų atviros, prieinamos visuomenei. Jos įtraukiamos į tarptautinius jūrinio turizmo kelius ir trasas.
83. Prieplaukų, uostų statybos metu ir vykdant ūkinę veiklą atliekami ūkinės veiklos poveikio, bei galimų padarinių sistemingi stebėjimai, nuolatinis aplinkos, jos komponentų (gyvosios gamtos, kranto, jūros dugno) būklės ir kitimo stebėsena.
VIII. KULTŪROS IR GAMTOS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
86. Nekilnojamosios kultūros vertybės saugomos pagal šių vertybių apskaitos duomenyse ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentų reikalavimus.
87. Gamtos paveldo objektai, jų teritorijos ir buferinės apsaugos zonos tvarkomos, naudojamos ir atkuriamos pagal gamtos paveldo objektų gamtotvarkos projektus ir kitus apsaugos ir tvarkymo priemones numatančius dokumentus.
88. Kultūros paveldo vertybių tvarkyba ir naudojimas vykdomi pagal teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus, tikslines programas ir tvarkomuosius paveldosaugos darbų projektus.
89. Rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus, numatyti teritorijų pritaikymo rekreacijai sprendinius.
90. Vykdant veiklas, privalu užtikrinti, kad vertės, dėl kurių vertybės įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, būtų palaikomos, tinkamai atskleidžiamos, prieinamos visuomenei ir šis paveldas būtų perduotas ateities kartoms.
91. Kultūros paveldo objektai, esantys prie dviračių, autoturizmo trasų, pėsčiųjų takų, pritaikomi intensyvesniam lankymui.
92. Planuojant jūros akvatoriją, ypač planuojant veiklas akvatorijose ir teritorijose su jūrinio kultūros paveldo objektais, ištirti jūrinio paveldo objektus (atlikti marinistinius-povandeninius tyrimus), spręsti jų įrašymo į kultūros vertybių registrą klausimus, numatyti saugojimo principus.
93. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai naudojami atsižvelgiant į galimybes pritaikyti juos turizmo, paslaugų, infrastruktūros ir ūkio plėtros poreikiams išsaugant jų vertingąsias savybes ir aplinkos kontekstą.
IX. PRIORITETINĖS TERITORIJOS TVARKYMO KRYPTYS, APSAUGOS IR TVARKYMO PRIEMONĖS
95. BŪTINGĖS–SIENOS SU LATVIJA RUOŽAS:
96. ŠVENTOSIOS REKREACINIS RUOŽAS:
96.1. Šiaurinis Šventosios rekreacinis ruožas (ekstensyvaus naudojimo):
96.1.2. ties zonos šiaurine riba vasaros sezono metu įrengti mobilią gelbėjimo stotį, statyti biotualetus;
96.1.4. formuoti išsaugant gamtinę aplinką, pajūrio kraštovaizdį minimalią viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
96.1.5. Žemaičių alkvietėje įrengti pagonišką observatoriją, atstatyti žvejo sodybą, astronominį kalendorių;
96.2. Šiaurinis Šventosios intensyvaus naudojimo rekreacinis ruožas:
96.2.1. Ties zonos pietine riba vasaros sezono metu įrengiama mobili gelbėjimo stotis, pastatomi biotualetai;
96.2.2. kopose esantys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistruoti sezoniniai poilsio nameliai turi būti iškelti. Iškeldinus šiuos nelegalius objektus, įrengti rekreacijai pritaikytą parką;
96.2.3. paplūdimyje vasaros sezonui įrengti prie natūralaus kraštovaizdžio priderintą, intensyviam lankymui pritaikytą viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
96.2.5. miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos ir žemėtvarkos projektuose numatytas priemones;
96.3. Šventosios uosto technogeninis ruožas:
96.3.3. patvirtinus Šventosios uosto detalųjį planą, pagal parengtą techninį projektą atstatyti Šventosios valstybinį jūrų uostą ir aplinkines teritorijas, skirtą pramoginių, kruizinių bei žvejybos laivų aptarnavimui;
96.3.4. senąjį Šventosios uosto pietų molą palikti kaip kultūros paveldo objektą, sudarant sąlygos jo apžiūrėjimui;
96.4. Pietinis Šventosios intensyvaus naudojimo rekreacinis ruožas:
96.4.1. sustiprinti ir prižiūrėti įrengto tarp Miguvos gatvės ir Vilties tako įvažiavimo į paplūdimį dangą;
96.4.2. ties zonos šiaurine ir pietine riba vasaros sezono metu įrengti mobilias gelbėjimo stotis su biotualetais;
96.4.3. paplūdimyje vasaros sezonui įrengti prie natūralaus kraštovaizdžio priderintą, intensyviam lankymui pritaikytą viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
96.4.4. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriumi gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
96.4.5. kopose esantys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistruoti sezoniniai poilsio nameliai turi būti iškelti;
96.5. Monciškių intensyvaus naudojimo rekreacinis ruožas:
96.5.2. paplūdimyje vasaros sezonui įrengti prie natūralaus kraštovaizdžio priderintą, intensyviam lankymui pritaikytą viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
96.5.3. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriumi gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
96.6. Pietinis ekstensyvaus naudojimo Šventosios rekreacinis ruožas II:
96.6.2. išsaugant gamtinę aplinką, pajūrio kraštovaizdį paplūdimyje vasaros sezonui įrengti minimalią viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
96.6.4. ties Ošupiu, gavus teigiamą poveikio aplinkai vertinimo išvadą, gali būti projektuojama žvejų ir rekreacinių laivų prieplauka;
97. PALANGOS REKREACINIS RUOŽAS:
97.1. Ošupio upelio–Kunigiškių ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
97.1.4. vasaros sezono metu, išsaugant gamtinę aplinką, pajūrio kraštovaizdį, įrengti minimalią viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
97.1.5. rengiami Ošupio upelio pakrančių sutvarkymo projektai, vykdomos upelio ekologinę būklę gerinančios priemonės;
97.2. Kunigiškių–Rąžės upelio intensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
97.2.1. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriais gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
97.2.4. ties Kunigiškiais gali būti projektuojama nauja, gelbėjimo sistemos standartus atitinkanti stacionari gelbėjimo stotis;
97.2.5. rekonstruoti Palangos miesto gelbėjimo stotį (Žvejų g.), sudarant geresnes sąlygas gelbėjimo tarnybos darbui ir užtikrinant poilsiautojų saugumą;
97.2.6. Žvejų gatvę formuoti kaip Palangos kurorto urbanistinę ašį, galinčią perimti dalį J. Basanavičiaus gatvei tenkančio poilsiautojų srauto;
97.2.7. gavus teigiamą poveikio aplinkai vertinimo išvadą, šiame ruože gali būti projektuojama žvejų ir rekreacinių laivelių prieplauka;
97.2.8. miškus (miškų apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos ir žemėtvarkos projektuose numatytas priemones. Numatant šias priemones, miškai pritaikomi ekstensyviam poilsiui, gali būti kuriami mokomieji takai, įrengiama minimali rekreacinė infrastruktūra, atidengiami lankomi objektai, ties turizmo trasomis formuojamos atokvėpio aikštelės.
97.3. Rąžės upelio–Botanikos parko intensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
97.3.1. siekiant tolygiai paskirstyti poilsiautojų srautus ir plėtoti Rąžės upelio ruožo rekreacinį potencialą, aktyvinti išėjimą link jūros ties Rąžės upeliu (Jūratės gatvės išėjimas). Ši teritorija planavimo priemonėmis jungiama su J. Basanavičiaus gatve ir kuriamas vieningas rekreacinis ruožas;
97.3.2. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriais gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
97.3.3. gavus teigiamą poveikio aplinkai vertinimo išvadą, šiame ruože gali būti projektuojama žvejų ir rekreacinių laivelių prieplauka;
97.3.7. rengiami Rąžės upelio pakrančių sutvarkymo projektai, įgyvendinamos upelio ekologinę būklę gerinančios priemonės;
97.3.8. Palangos tiltą tvarkyti pagal Palangos tilto ir jo prieigų įrengimo ir sutvarkymo projektus;
97.3.9. miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos ir žemėtvarkos projektuose numatytas priemones. Numatant šias priemones miškai pritaikomi ekstensyviam poilsiui, gali būti kuriami mokomieji takai, įrengiama minimali rekreacinė infrastruktūra, atidengiami lankomi objektai.
97.4. Botanikos parko–Pajūrio regioninio parko ekstensyvaus rekreacinio naudojimo šiaurinės ribos ruožas:
97.4.1. šis ruožas yra istorinėje, kultūros paveldu turtingoje teritorijoje, todėl gali būti įrengiama minimali, prie natūralaus tradicinio pajūrio kraštovaizdžio pritaikyta viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra;
97.4.2. išėjime į pajūrį ties S. Dariaus ir S. Girėno g. gali būti projektuojamas šį kultūriniu aspektu svarbų pajūrio ruožą apibūdinantis objektas (ženklas);
97.4.5. ruožo centrinėje dalyje vasaros sezono metu įrengti mobilias gelbėjimo stotis su biotualetais;
97.4.7. rengiami ir įgyvendinami Botanikos parko teritorijos įrengimo ir sutvarkymo projektai. Botanikos parko teritorijoje rekreacinė infrastruktūra vystoma jungiant ją į Europos gintaro kelią ir kitus kultūrinius kelius;
97.4.9. miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos ir žemėtvarkos projektuose numatytas priemones. Šio ruožo miškuose gali būti įrengiama minimali rekreacinė infrastruktūra, atidengiamos regyklos, turistinių trasų vietose formuojamos poilsio aikštelės.
97.4.10. Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribą (kultūros paveldo objektas) tvarkyti pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus;
98. PAJŪRIO REGIONINIO PARKO RUOŽAS – šiame ruože teritorijos tvarkomos ir veikla vykdoma vadovaujantis saugomų teritorijų planavimo dokumentais.
98.1. Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
98.1.2. neprieštaraujant Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams, Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentui, atlikus poveikio aplinkai vertinimą, šiame ruože gali būti įrengiama žvejų ir rekreacinių laivų prieplauka;
98.1.3. ruožo šiaurinėje ir pietinėje dalyse vasaros sezono metu įrengti mobilias gelbėjimo stotis su biotualetais;
98.2. Plazės gamtinio rezervato draudžiamos veiklos ruožas:
98.2.1. tvarkomas ir prižiūrimas ties rezervato riba įrengtas dviračių takas, įrengti netinkamose vietose išvažinėtų kelių užtvaras;
98.2.2. Pajūrio regioninio parko ar Plazės rezervato tvarkymo plane numatytose vietose gali būti įrengiami takai, laiptai, atokvėpio aikštelės ir kita numatyta infrastruktūra;
98.3. Karklės etnokultūrinio draustinio ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
98.3.2. Pajūrio regioninio parko ar Karklės kaimo tvarkymo plane numatytose vietose gali būti įrengiami takai, laiptai;
98.3.3. ties šiaurine ruožo riba vasaros sezono metu įrengti mobilią gelbėjimo stotį su biotualetais;
98.3.4. neprieštaraujant Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams, Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentui, atlikus poveikio aplinkai vertinimą, šiame ruože gali būti įrengiama žvejų ir rekreacinių laivų prieplauka;
98.3.6. išsaugant gamtinę aplinką, pajūrio kraštovaizdį, paplūdimyje vasaros sezonui įrengti viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą, pritaikytą ekstensyviam lankymui;
98.4. Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
98.4.2. Pajūrio regioninio parko ar Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plane numatytose vietose gali būti įrengiami takai, laiptai;
98.5. Kukuliškių ekstensyvaus rekreacinio naudojimo rekreacinis ruožas:
98.5.1. pagal paveldosaugos reikalavimus tvarkyti kultūros paveldo objektus – II Pasaulinio karo įtvirtinimus, Kukuliškių bateriją;
98.5.2. vasaros sezono metu įrengti mobilią gelbėjimo stotį su biotualetais (ne kultūros paveldo objektų teritorijose);
98.5.4. įrengti minimalią, prie natūralaus pajūrio kraštovaizdžio priderintą viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
98.5.6. rekreacinius miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos ir žemėtvarkos projektuose arba kituose specialiojo planavimo dokumentuose numatytas priemones. Šiame miško ruože kuriama intensyviam poilsiui pritaikyta rekreacinė infrastruktūra – formuojamos poilsio aikštelės, regyklos;
98.5.7. neprieštaraujant Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams, Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentui, atlikus poveikio aplinkai vertinimą, už kultūros paveldo objektų teritorijų, šiame ruože gali būti įrengiama žvejų ir rekreacinių laivų prieplauka;
99. KLAIPĖDOS REKREACINIS RUOŽAS
99.1. Girulių ruožas (intensyvaus rekreacinio naudojimo):
99.1.2. ties šiaurine ruožo riba vasaros sezono metu įrengti mobilią gelbėjimo stotį su biotualetais;
99.1.3. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriumi gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
99.2. II Melnragės ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
99.2.2. ties pietine ruožo riba vasaros sezono metu įrengti mobilią gelbėjimo stotį su biotualetais;
99.2.4. miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos ir žemėtvarkos projektuose numatytas priemones;
99.3. I Melnragės intensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
99.3.2. ties centrine ir pietine ruožo riba vasaros sezono metu įrengti mobilias gelbėjimo stotis su biotualetais;
99.3.3. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriumi, gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
99.3.7. ruože esančiu Pasaulinio karo gynybinius objektus tvarkyti pagal nustatytus apsaugos reglamentus. Planuojant šias teritorijas nustatyti šių objektų vertingąsias savybes, pritaikyti juos poilsiautojų aptarnavimui;
99.3.9. rekreacinius miškus (kopų parkai) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos ir žemėtvarkos projektuose numatytas priemones, sudarant sąlygas kaitinimuisi saulėje ir užtikrinant užuovėją;
X. STATYBŲ REGLAMENTAVIMAS
100. Statinių statybos sąlygas ir tvarką pajūrio juostoje nustato Pajūrio juostos įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, atitinkami teritorijų planavimo dokumentai ir kiti teisės aktai.
101. Bendrieji kraštovaizdžio formavimo principai:
101.1. pajūrio juostoje kraštovaizdį formuoti teritorijų planavimo procese įvertinant kraštovaizdžio gamtinius ir kultūrinius ypatumus, siekti, kad kuriamas kraštovaizdis būtų biologiškai visavertis, informatyvus, estetiškas, patogus ir socialiai priimtinas;
101.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą, būdingus kraštovaizdžio elementus;
101.3. planuojant statybos darbus ir parenkant architektūrinius sprendimus, turi būti tinkamai įvertintas kraštovaizdžio pobūdis (esama urbanistinė ir gamtinė aplinka), nesumenkintos, neužgožtos esamos kraštovaizdžio vertybės, statiniai turi derėti prie kraštovaizdžio;
101.4. viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūros ir kitų statinių statybos ir kilnojamų daiktų įrengimo vietos parenkamos taip, kad nebūtų suskaidytos atviros, vaizdingos pajūrio kraštovaizdžio erdvės, nebūtų užtvertos apžvalgos vietos, privažiavimo keliai ar priėjimai prie jų, turistinės trasos, išsaugomos istoriškai susiklosčiusios kraštovaizdžio erdvinės struktūros, etnografiniai pajūrio regiono bruožai, užtikrinama galimybė laisvai naudotis pajūrio rekreaciniais ištekliais;
101.5. konkrečios viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, rekreacinės paskirties nesudėtingų statinių ir kitų kilnojamų daiktų statymo ir įrengimo vietos parenkamos rengiant pajūrio juostos rekreacinių teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – rekreacines schemas ir planus. Rengiant šiuos planus, nesudėtingų rekreacinės paskirties statinių (laikinos lauko kavinės, nuomos punktai, laikini sporto įrenginiai) ir kitų kilnojamų daiktų statybos ir įrengimo zonos gali būti formuojamos abipus infrastruktūros koridorių, esančių intensyvaus naudojimo rekreacinėse zonose. Pajūrio regioninio parko teritorijoje šios zonos gali būti formuojamos parko tvarkymo plane numatytose vietose;
101.6. numatant rekreacinės paskirties statinių statybos, kilnojamų daiktų įrengimo vietas (persirengimo kabinos, pavėsinės, biotualetai, medicinos ir gelbėjimo punktai ir kt.), būtina įvertinti poilsiautojų skaičių. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ jūros paplūdimiuose vienam poilsiautojui turi būti ne mažiau kaip 5 m2 sausumos ploto;
101.7. atsižvelgiant į HELCOM rekomendaciją 15/1 „Dėl kranto linijos apsaugos“, kurioje rekomenduojama bendrai saugomą kranto juostą įsteigti už miesto teritorijų ir esamų gyvenviečių ribų, nusidriekiančią mažiausiai 100 metrų nuo vidutinės vandens linijos į sausumos ir jūros pusę, ir įgyvendinant Pajūrio juostos įstatymą, teritorijose, kurios nuo jūros kranto linijos yra nutolusios 100 m ar mažesniu atstumu ir pagal LR Vyriausybės 2005 m. nutarimą Nr. 155 nepatenka į pajūrio juostą, rekomenduojama riboti naujų statinių statybą, nestatyti naujų gyvenamųjų kvartalų;
101.8. žvejų ir rekreacinių laivų prieplaukų ir šių laivų saugojimo aikštelių konkrečios statybos vietos parenkamos atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Žemės sklypai šių objektų statybai formuojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus), rengiami techniniai projektai;
101.9. žvejų ir rekreacinių laivų prieplaukos statomos įvertinant pajūrio kraštovaizdį, atsižvelgiant į teritorijos istorinę, gamtinę, kultūrinę, funkcinę ir kitas vertes. Numatant prieplaukų įrengimą Pajūrio regioninio parko teritorijoje, turi būti saugomi gamtinio ir istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų ir objektų vertės požymiai, išlaikomas tradicinės etnografinio regiono architektūros savitumas (pobūdis, formos, dydžiai), laikomasi kitų paveldo objektų apsaugos reikalavimų ir Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento, tvarkymo plano nuostatų;
101.10. pajūrio juostoje draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones ir kitus kilnojamuosius objektus/įrenginius, išskyrus tuos, kurių įrengimas numatytas pajūrio juostos rekreacijos schemose ir planuose. Šių objektų vizualinės išvaizdos projektai turi būti suderinti su savivaldybe ir atitikti pajūrio juostos vizualinės sistemos kūrimo metodines rekomendacijas.
102. Statybų reglamentavimas:
102.1. Pajūrio juostoje statiniai statomi, rekonstruojami ir remontuojami, teritorijos planuojamos laikantis Pajūrio juostos įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, statybos techninių reglamentų, normatyvinių saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų, įvertinant kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus;
102.2. pajūrio juostoje statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su palėpe (iki kraigo – 8,5 m) pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti ir tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes). Aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško;
102.3. kai žemės sklypo plotas yra iki 0,5 ha, pastatų bendras užimamas plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2005 m. liepos 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 (Žin., 2005, Nr. 93-3464) 9 priedo reikalavimus, bet negali viršyti 300 m2. Kai žemės sklypo plotas didesnis nei 0,5 ha, pastatų bendras užimamas plotas negali viršyti 500 m2, iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas – iki 140 m2. Pajūrio regioninio parko teritorijoje ši statyba galima jeigu ji neprieštarauja Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui;
102.4. gyvenamosios paskirties teritorijose, esančiose rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje (GRi, GRe kraštovaizdžio tvarkymo zonos), statinių statyba galima taikant šiuos reikalavimus sklypų užstatymo plotui reglamentuoti: žemės sklypų, kurių plotas iki 0,15 ha, bendras užstatymo plotas negali viršyti 300 m2; žemės sklypų, kurių plotas nuo 0,15 iki 1,00 ha, bendras užstatymo plotas negali viršyti 500 m2; žemės sklypų, kurių plotas daugiau nei 1,00 ha, bendras užstatymo plotas iki 5 % žemės sklypo ploto. Pajūrio regioninio parko teritorijoje ši statyba galima jeigu ji neprieštarauja Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui;
102.5. statant naujus pastatus vietoj buvusių, skaidomi ir mažinami stambių pastatų tūriai. Statant šiuos statinius, gali būti išlaikomas buvęs pastatų aukštis. Šie statiniai turi derėti pajūrio kraštovaizdyje ir nedaryti neigiamo poveikio pajūrio kraštovaizdžio estetinei vertei;
102.6. vadovaujantis gamtinio karkaso reikalavimais, kitos tikslinės paskirties sklypų užstatymo tankumas ribojamas iki 30 % ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypų užstatymo tankumas ribojamas iki 10 % ploto;
102.7. detalieji planai, kuriems planavimo sąlygų sąvadas išduotas iki šio plano patvirtinimo, baigiami rengti pagal išduotame planavimo sąlygų sąvade nustatytus reikalavimus;
103. Rekreacijai skirtų statinių ir kilnojamų daiktų statybos ir įrengimo reikalavimai:
103.1. stacionarių gelbėjimo stočių statybos reikalavimai:
103.1.1. pastatai projektuojami ir statomi teritorijose, kuriose nėra bangų mūšos poveikio ir tik stabiliuose kranto ruožuose;
103.2. kitų statinių ir kilnojamų daiktų statybos ir įrengimo pajūrio juostoje reikalavimai:
103.2.1. viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūra įrengiama intensyvaus ir ekstensyvaus naudojimo teritorijose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose;
103.2.2. mobilioms gelbėjimo stotims visame pajūrio ruože taikomi vienodi išorės fasado reikalavimai (medžiagos, spalva) ir gelbėjimo sistemos standartai;
103.2.3. laikantis higienos normų reikalavimų, šiukšliadėžės paplūdimiuose įrengiamos ne rečiau kaip kas 25 m, o jei nėra galimybių jas pastatyti nurodytu atstumu, paplūdimių prieigose turi būti pastatyti atliekų konteineriai; persirengimo kabino įrengiamos taip, kad 50–100 paplūdimio poilsiautojų tektų viena persirengimo kabina;
103.2.4. vienoje rekreacinės paskirties statinių ir kitų kilnojamų daiktų statybos ir įrengimo zonoje, numatytoje rekreacinių teritorijų planuose ar schemose, gali būti statomas vienas laikinas nesudėtingas statinys ar kilnojamas daiktas, skirtas maitinimo paslaugoms teikti (laikina lauko kavinė, pavėsinė ar kt.). Statybą leidžiančiame dokumente nurodytas laikino statinio naudojimo terminas neturi būti ilgesnis nei vasaros sezonas;
103.2.5. laikini nesudėtingi statiniai ir kilnojamo objektai, skirti maitinimo paslaugoms teikti, statomi iki 80 kv. m, statinio aukštis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ruože vyraujantį kopagūbrio aukštį, tačiau visais atvejais aukštis neturi viršyti 4,5 m. Galima terasa iki 60 kv. m. Pajūrio regioninio parko teritorijoje pavėsinės ir kiti kilnojami daiktai gali būti įrengiami laikantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane ir parko apsaugos reglamente nustatytų reikalavimų;
103.2.6. sezoninės lauko kavinės įrengiamos pagal suderintus projektus, kurie turi atitikti pajūrio juostos vizualinės sistemos kūrimo rekomendacijas, derintis prie pajūrio kraštovaizdžio, vengiama ryškių, nebūdingų spalvų;
103.2.7. vasaros sezonui įrengiant laikinas lauko kavines, užtikrinamas higienos reikalavimų laikymasis, reguliarus atliekų surinkimas;
104. Išorinės vaizdo reklamos įrengimo principai:
104.1. išorinė vaizdo reklama įrengiama pagal savivaldybės nustatytas sąlygas, parengus išorinės vaizdo reklamos specialiuosius planus;
104.2. rengiant išorinės vaizdo reklamos projektus pajūrio juostoje, išlaikomas vieningas išorinių vaizdo reklamų stilius, įvertinamas jų poveikis panoramoms, regykloms, pajūrio kraštovaizdžiui;
104.3. išorės vaizdo reklamos įrengiamos taip, kad neužstotų dominuojančių pajūrio kraštovaizdžio elementų, nemažintų erdvinio raiškumo, netrukdytų naudotis pajūrio rekreaciniais ištekliais;
104.4. rekreacinėse teritorijose rekomenduojama riboti nesusijusios su šių teritorijų paskirtimi ir naudojimu išorinės vaizdo reklamos įrengimą;
104.5. saugomose teritorijose įrengiant reklamas reikalingas parko direkcijos pritarimas. Rekomenduojama neįrenginėti išorinės vaizdo reklamos, nesusijusios su saugomais kompleksais ir objektais;
104.6. siekiant išsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo ir kitų vertingų architektūros objektų įvaizdį ir vertę, išorinės vaizdo reklamos statyba ribojama archeologijos, urbanistinių statinių ar jų kompleksų ir jų apsaugos zonų teritorijose;
XI. SPRENDINIAI DĖL GALIOJANČIŲ DOKUMENTŲ TIKSLINIMO IR NAUJŲ DOKUMENTŲ RENGIMO
105. Siekiant įgyvendinti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiajam planui keliamus tikslus ir įgyvendinti plano sprendinius, siūloma imtis šių veiksmų:
105.1. Krantotvarkos srityje:
105.1.2. iki 2013 m. Aplinkos ministerija turi parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pajūrio juostos ribų plano pakeitimo projektą. Pajūrio juostos ribos turi būti keičiamos atsižvelgiant į teiginius:
– Šventosios ruože pajūrio juosta yra siauresnė kaip 100 m, nors HELCOM rekomendacija 15/1 Dėl kranto linijos apsaugos ir Pajūrio juostos įstatymas nustato, kad pajūrio juosta turi būti ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija. Koreguojant pajūrio juostos ribas, į pajūrio juostą turi būti įtraukti gretimi sklypai, kad būtų įgyvendinta įstatyminė nuostata ir pajūrio juosta sausumoje būtų ne siauresnė kaip 100 m;
– pajūrio juosta kerta registruotus kitos gyvenamosios paskirties sklypus Klaipėdos rajono savivaldybėje, UAB „Energetikas“ žemės sklypą ir Šventosios uostui priskirtą žemės sklypą – rengiant pajūrio juostos ribų plano pakeitimus, pajūrio juostos ribą būtina patikslinti pagal žemės sklypų kadastro, valstybinės reikšmės miškų skaitmeninius duomenis.
105.2. Rekreacinių išteklių apsauga:
105.2.1. Aplinkos ministerijai kartu su Palangos miesto, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybėmis iki 2013 m. inicijuoti pajūrio juostos kranto ruožų rekreacinės schemos parengimą, kuriuose būtų detalizuojamos šiame plane nustatytos rekreacinių teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos priemonės;
106. Siūloma rengiant valstybinių miškų miškotvarkos schemų pakeitimus jų ribas koreguoti pagal įregistruotų žemės sklypų ribas.
107. Būtina jūrinio planavimo principus nustatyti teisinėje bazėje ir parengti jūrinės teritorijos specialųjį planą, apimantį ir pajūrio juostos jūros akvatoriją.
108. Rengiant Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano pakeitimus, siūlytina:
108.1. išanalizuoti viešosios rekreacinės infrastruktūros (stacionarios gelbėjimo stoties, nesudėtingų paplūdimio statinių, rekreacinės infrastruktūros) įrengimo galimybes neurbanizuotose parko teritorijoje (ypač Karklės etnokultūrinio draustinio ir Kukuliškių rekreacinio ruožuose);
