LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KRAŠTO APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JAM PAVALDŽIŲ ORGANIZACIJŲ GINKLUOTĖS ĮSIGIJIMO, APSKAITOS, LAIKYMO IR NAUDOJIMO LAIKINOSIOS TVARKOS
1991 m. gegužės 24 d. Nr. 211
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos laikinuoju pasienio apsaugos tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jam pavaldžių organizacijų ginkluotės įsigijimo, apskaitos, laikymo ir naudojimo laikinąją tvarką (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jam pavaldžių organizacijų darbuotojai, saugantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodytus objektus, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šiuo nutarimu patvirtinta tvarka;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 211
KRAŠTO APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JAM PAVALDŽIŲ ORGANIZACIJŲ GINKLUOTĖS ĮSIGIJIMO, APSKAITOS, LAIKYMO IR NAUDOJIMO LAIKINOJI TVARKA
1. Teisę į ginklą krašto apsaugos sistemos darbuotojams nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos laikinasis pasienio apsaugos tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas.
2. Krašto apsaugos sistemos padaliniai ginklus ir šaudmenis įsigyja pirkdami, taip pat jie yra gaminami Krašto apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Krašto apsaugos departamentas) pavaldžiose įmonėse. Pirkti ginklai identifikuojami laikantis suderintos su Vidaus reikalų ministerija tvarkos.
3. Krašto apsaugos sistemoje ginkluojami Krašto apsaugos departamento, jo tarnybų bei padalinių darbuotojai, krašto apsaugos savanoriai ir asmenys, pašaukti atlikti krašto apsaugos prievolę.
4. Esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimui, darbuotojai, savanoriai ir prievolininkai ginkluojami:
5. Ginklų ir šaudmenų apskaitą vykdo Krašto apsaugos departamentas, jo tarnybos ir padaliniai šia tvarka:
5.1. atitinkamo vado (viršininko) įsakymu paskiriamas atsakingas už ginklų, šaudmenų priėmimą, registravimą, apskaitą, laikymą, saugojimą ir išdavimą asmuo;
5.2. ginklai registruojami specialiame žurnale, kuriame žymima: ginklo sistema, markė, numeris, kalibras, pagaminimo data, būklė, įsigijimo šaltinis, įsigijimo kaina (nuosavo ginklo įsigijimo kainos nurodyti nereikia) ir įsigijimo data;
5.3. kiekvienam tarnybiniam ginklui būtina ginklo apskaitos kortelė, kurioje žymima: ginklo išdavimo padaliniui data; asmens, kuriam skiriamas ginklas, vardas, pavardė, gimimo metai; įsakymo, kuriuo asmeniui skiriamas ginklas, numeris; gavusiojo ginklą ir jį išdavusiojo parašai; ginklo grąžinimo data; grąžinusiojo ginklą ir jį priėmusiojo parašai. Ginklų apskaitos kortelėje nurodoma, kada ir koks ginklo taisymas buvo atliktas;
5.4. ginklai gali būti išduodami vienkartiniam arba nuolatiniam naudojimui. Vienkartiniam naudojimui (užsiėmimams, pratyboms, sargybai ir kt.) ginklai išduodami, pažymint apie tai ginklų ir šaudmenų išdavimo žurnale. Jame nurodoma: ginklo išdavimo data; jo markė ir numeris; kam išduodamas ginklas; asmens, gaunančio ginklą (ginklus), parašai; ginklo grąžinimo data ir jį priėmusio asmens parašas. Pavojaus (aliarmo) atveju ginklai išduodami tokia pat tvarka, pagal iš anksto parengtus įrašus ginklų ir šaudmenų išdavimo žurnale. Nuolatiniam naudojimui ginklas išduodamas asmeniui, turinčiam atitinkamą leidimą. Šiuo atveju į ginklo apskaitos kortelę, be 5.3 punkte nurodytų duomenų, papildomai įrašoma: leidimo turėti ginklą numeris; ginklo išdavimo data; terminas, kuriam išduotas ginklas, ir gautų šaudmenų kalibras, kiekis bei gamybos partija.
6. Ginklai ir šaudmenys saugomi laikantis šios tvarkos:
6.1. ginklai ir šaudmenys krašto apsaugos sistemos padaliniuose saugomi atskiroje specialiai įrengtoje saugojimo patalpoje: langai su grotomis (skersmuo – ne mažesnis kaip 12 mm), durys apkaustytos iš abiejų pusių ne plonesne kaip 3 mm skarda, iš vidaus rakinamos durų grotos, įrengta signalizacija. Tarpai tarp grotų strypų – ne didesni kaip 20 cm. Ši patalpa turi būti izoliuota nuo kitų buitinių patalpų kapitaline siena, tvirtais lubų ir grindų perdengimais. Ginklai, šaudmenys ir kitas inventorius saugomi specialiose spintose, stovuose ir dėžėse, kurios turi būti užrakinamos ir antspauduojamos (plombuojamos). Saugojimo patalpoje turi būti ginklų, šaudmenų ir kito inventoriaus sąrašas, patvirtintas Krašto apsaugos departamento komendanto, tarnybos viršininko ar padalinio vado parašu. Tuo atveju, kai saugojimo patalpa yra toliau nuo pagrindinio budinčiojo posto, skiriama atskira sargyba;
6.2. saugojimo patalpa rakinama ir plombuojama specialiu atsakingo asmens spaudu. Vieną raktą saugo budintis (atsakingas) asmuo. Įrašas apie raktų perdavimą daromas budėjimo priėmimo (perdavimo) žurnale. Kitą raktą saugo tarnybos viršininkas ar padalinio vadas;
7. Ypatingais atvejais Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu ginklai gali būti išduoti šio departamento, krašto apsaugos sistemos tarnybų ir padalinių darbuotojams bei savanoriams saugoti asmeniškai. Tuo atveju ginklai saugomi taip, kaip numatyta Krašto apsaugos departamento patvirtintoje asmeninio ginklo saugojimo instrukcijoje. Žyma apie ginklo perdavimą asmeniškai saugoti daroma ginklo apskaitos kortelėje.
8. Krašto apsaugos departamento turimų ginklų, šaudmenų ir kito inventoriaus kiekį, jų būklę tikrina komendantas, tarnybos viršininkas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, padalinių vadai – ne rečiau kaip kartą per savaitę, skyrių vadai – kasdien. Būrių vadai ir aukštesni pareigūnai tikrinimo rezultatus fiksuoja atitinkamuose žurnaluose.
10. Leidimas turėti tarnybinį ginklą išduodamas asmeniui, jeigu jis yra:
11. Leidimus turėti tarnybinį ginklą išduoda:
11.1. Krašto apsaugos departamento darbuotojams, tarnybų, padalinių viršininkams – generalinis direktorius ir pavaduotojai, kuriems suteikta ši teisė;
11.2. krašto apsaugos sistemos tarnybų, padalinių darbuotojams, savanoriams - šių tarnybų, padalinių viršininkai ir tvirtina Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius (arba pavaduotojai, kuriems suteikta ši teisė). Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos savanoriams leidimai turėti tarnybinį ginklą ne tarnybos metu, jiems asmeniškai raštiškai prašant ir rinktinės vadui tarpininkaujant, išduodami pagal šios tarnybos štabo viršininko įsakymą.
12. Krašto apsaugos departamento ir jo tarnybų bei padalinių darbuotojai turi teisę įsigyti nuosavą šaunamąjį ginklą, laikydamiesi šios tvarkos:
12.1. leidimą įsigyti nuosavą ginklą nustatytąja tvarka išduoda Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus arba pavaduotojų, kuriems suteikta ši teisė, įgalioti Krašto apsaugos departamento pareigūnai, atsakingi už ginklų leidimų apskaitą;
12.2. norint įsigyti nuosavą ginklą, be 10 punkte nurodytų sąlygų, dar reikalingas ir pareiškimas, taip pat krašto apsaugos sistemos tarnybos viršininko, padalinio vado tarpininkavimas;
13. Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu paskiriamas asmuo, atsakingas už visos krašto apsaugos sistemos leidimų turėti ginklą apskaitą bei šių leidimų išdavimą. Jis išduoda ir pratęsia leidimus Krašto apsaugos departamento valdymo aparato darbuotojams; jam per 3 dienas persiunčiami zonų (rajonų) tarnybų, padalinių darbuotojų, savanorių, kuriems siūloma išduoti ar perregistruoti leidimus, sąrašai, kuriuos turi tvirtinti generalinis direktorius arba generalinio direktoriaus pavaduotojas.
14. Krašto apsaugos departamento tarnybų, padalinių, zonų (rajonų) viršininkų įsakymu paskiriami asmenys, rengiantys teikimus dėl leidimų turėti ginklą.
15. Leidimai turėti tarnybinį ginklą registruojami Krašto apsaugos departamente specialiame žurnale, kuriame daromos šios žymos: darbuotojo ar savanorio, gaunančio leidimą, vardas ir pavardė; pareigos; ginklo pavadinimas, numeris, kalibras; leidimą pasirašiusio tarnybos viršininko, padalinio vado pavardė; leidimo išdavimo data ir galiojimo terminas; pastabos dėl leidimo pratęsimo ar grąžinimo; gavusio ir grąžinusio leidimą asmens parašas. Išdavus leidimą, apie tai pažymima darbuotojo kadrų įskaitos ir tarnybos lape.
16. Leidimas nepasibaigus jo galiojimo terminui gali būti iš asmens atimtas:
16.1. iš Krašto apsaugos departamento darbuotojo, tarnybos viršininko, padalinio vado – generalinio direktoriaus įsakymu tiesioginio viršininko teikimu;
16.2. iš krašto apsaugos sistemos tarnybos, padalinio darbuotojų ir savanorių – šios tarnybos viršininko, padalinio vado įsakymu, patvirtintu Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus;
17. Leidimų blankai bei kiti dokumentai (žurnalai, sąrašai) yra registruojami ir saugomi specialiame plombuojamame seife.
19. Šaunamieji ginklai gali būti panaudoti krašto apsaugos statutų nustatyta tvarka bei vykdant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ar Vyriausybės sprendimą tik šiais ypatingais atvejais:
19.l. pasienio apsaugos tarnybos pasienio kontrolės punktų ir muitinių patalpų, įrengimų, transporto priemonių, valstybinių įstaigų ginkluotiems užpuolimams atremti, įkaitams išlaisvinti;
19.2. Lietuvos Respublikos vadovybės, Vyriausybės narių ir krašto apsaugos pareigūnų užpuolimams atremti;
19.3. krašto apsaugos saugomų objektų užpuolimo atveju. Tokių objektų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
19.5. persekiojant asmenį, padariusį nusikaltimą pasienyje ar prie saugomų objektų, jeigu jis, siekdamas išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar jau panaudojo šaunamąjį ginklą ar kitus daiktus, įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmonių gyvybei;
20. Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos yra šios:
20.1. tik objekto apsaugos viršininkas ir jo aukštesnieji viršininkai turi teisę spręsti, ar tikslinga panaudoti šaunamąjį ginklą šios laikinosios tvarkos 19.1–19.3 punktuose numatytais atvejais. 19.4–19.6 punktuose numatytais atvejais sprendimą priima pats darbuotojas;
20.2. sprendimas dėl šaunamojo ginklo panaudojimo priimamas atsižvelgiant į susidariusią konkrečią padėtį, teisėtvarkos pažeidimą įvykdžiusio asmens elgesį, taktines bei technines šaunamojo ginklo charakteristikas, tačiau nepažeidžiant reikalavimo dėl būtinosios ginties bei būtinojo reikalingumo;
20.3. naudojantis šaunamuoju ginklu, reikia griežtai laikytis nurodytos užduoties, stengtis kuo mažiau pakenkti asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, sveikatai;
20.4. šaunamasis ginklas naudojamas tik aiškiai įspėjus asmenį, kad šaunamasis ginklas bus panaudotas. Jeigu yra galimybė, asmuo įspėjamas jo gimtąja kalba, balsu, ženklu ar raštu, o esant dideliam nuotoliui ar kreipiantis į didelę grupę žmonių, – per garsiakalbį. Visais atvejais įspėjimas pakartojamas ne mažiau kaip du kartus, duodant laiko atsakomajai reakcijai. Akivaizdžiai užpuolus pareigūną, šaunamasis ginklas gali būti panaudotas ir be išankstinio įspėjimo. Pagal galimybę būtina pasinaudoti perspėjamuoju šūviu į orą;
20.5. šaunamasis ginklas taip pat gali būti naudojamas psichologiniam pažeidėjų poveikiui, šaudant į orą. Šiuo atveju galingais šaulių ginklais (karabinais, automatais), koviniais šaudmenimis privaloma šaudyti į viršų ir tik atskiroje vietoje ne mažesniu kaip 60 laipsnių kampu nuo horizonto linijos;
20.6. darbuotojas taip pat gali panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam, aiškiai išreikštam krašto apsaugos darbuotojo, saugančio objektą, reikalavimui sustoti objekto apsaugos zonoje, o tolesnis vairavimas gali sukelti grėsmę saugomam objektui, eismo saugumui ar žmonėms;
20.7. šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik tada, kai kitos neprievartinės, įspėjamojo pobūdžio bei specialiosios priemonės nedavė reikiamų rezultatų ir kai iškilo reali grėsmė pareigūnų ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei;
20.8. krašto apsaugos sistemos tarnybose ir padaliniuose išsamesnė šaunamojo ginklo panaudojimo tvarka ir atvejai numatomi atskirose instrukcijose;
22. Kiekvienu šaunamojo ginklo panaudojimo atveju nukentėjusiajam turi būti suteikta pirmoji medicinos pagalba.
23. Darbuotojas, panaudojęs šaunamąjį ginklą, privalo parašyti tarnybinį raportą, nurodydamas, kada, kur, prieš ką ir kokiomis aplinkybėmis šaunamasis ginklas buvo panaudotas, kiek šaudmenų (kovinių ir imitacinių atskirai) panaudota, ir nedelsiant pranešti tai miesto (rajono) prokuratūrai.
______________