LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL MINIMALIŲ DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ LIGŲ KONTROLĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 13 d. Nr. 273
Vilnius
Siekdamas užtikrinti dvigeldžių moliuskų ligų kontrolės priemones ir įgyvendindamas Europos Sąjungos direktyvos 95/70/EC ir Tarybos sprendimo 95/408/EC reikalavimus, tvirtinu Minimalius dvigeldžių moliuskų ligų kontrolės reikalavimus.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2000 10 13 įsakymu Nr. 273
MINIMALŪS DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ LIGŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI
Minimalūs dvigeldžių moliuskų ligų kontrolės reikalavimai (toliau – reikalavimai) paruošti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin.,1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639; 2000, Nr. 61-1804). Reikalavimai įgyvendina Europos Sąjungos direktyvos 95/70/EC ir Tarybos sprendimo 95/408/EC reikalavimus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Reikalavimuose vartojamos pagrindinės sąvokos:
dvigeldžiai moliuskai – plonasluoksniai moliuskai, filtruojantys maitinančią (maitinimosi) terpę;
veisimo zona – jūra, upės žiotys ar lagūna, turinti natūralias dvigeldžių moliuskų sankaupas, ar vietos įmonė, kur veisiami dvigeldžiai moliuskai ir iš kur jie surenkami;
tarpinė zona – jūros, upės žiočių, lagūnos plotas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurio ribos aiškiai pažymėtos plūdurais, stulpais ar kitokiomis fiksuotomis žymomis, naudojamas išimtinai tik natūraliam gyvų dvigeldžių moliuskų valymui;
išsiuntimo įmonė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintas kranto ar atviros jūros įrenginys, skirtas gyvų dvigeldžių moliuskų, tinkančių žmonių maistui, priėmimui, laikymui, plovimui, valymui, rūšiavimui, pakavimui;
valymo įmonė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinta įmonė, turinti natūraliai švaraus arba tinkama įranga išvalyto jūros vandens rezervuarus, kuriuose moliuskai patalpinami tokiam laikui, per kurį pašalinamas mikrobiologinis užterštumas ir jie tampa tinkami žmonių maistui;
importas – gyvų dvigeldžių moliuskų įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;
pastebėtas nenormalus mirtingumas – staigus, įvykęs per trumpą laiko tarpą tarp dviejų patikrinimų (patvirtintas per 15 dienų) moliuskų mirtingumas, apimantis 15% viso jų kiekio. Moliuskų auginimo zonoje mirtingumas yra laikomas nenormaliu, jeigu augintojas negali gauti lervų tuo laikotarpiu, kai skirtingose veisyklose vienas po kito sekė sėkmingi veisimai. Veisyklose nenormalus mirtingumas laikomas tada, kai netikėtai per trumpą laiką nugaišta didelis moliuskų kiekis;
švarus jūros vanduo – jūros ar sūrus jūros vanduo, susimaišęs su gėlu vandeniu, kuriame mikroorganizmų, toksinų ar kitų teršalų, patenkančių iš aplinkos ar susidarančių pačioje vandens terpėje, kiekiai neviršija leistinų normų ir nekenkia dvigeldžių moliuskų kokybei bei skoniui;
kompetentinga institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba arba jos įgaliota institucija;
įmonė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinta įmonė, kurioje moliuskai yra laikomi arba auginami gamybos ir tarpinėse zonose, valymo, laikymo, išsiuntimo įmonėse turint tikslą tiekti juos į rinką;
patvirtinta laboratorija – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinta laboratorija, turinti reikiamą įrangą ir kompetentingus specialistus atlikti laboratorinius tyrimus.
II. LIGŲ KONTROLĖ ĮMONĖSE, AUGINANČIOSE DVIGELDŽIUS MOLIUSKUS
5. Įmonėse turi būti nuolat tvarkoma dokumentacija apie:
5.2. dvigeldžių moliuskų išvežimą į auginimo vietas, nurodant jų paskirtį, taip pat išvežtų moliuskų skaičių arba svorį, dydį;
6. Dvigeldžių moliuskų veisimo zonose turi būti vykdoma veterinarinė sanitarinė kontrolė, stebėsenos programa, imami mėginiai tyrimui. Turi būti kontroliuojama ir stebima dvigeldžių moliuskų sveikatos būklė dirbtino ir natūralaus veisimo zonose.
Analogiškus reikalavimus kompetentinga institucija gali taikyti moliuskų valymo įmonėms ir moliuskų laikymo rezervuarams, iš kurių vanduo išleidžiamas į jūrą.
7. Jei stebėsenos programos vykdymo metu nustatomas nenormalus moliuskų mirtingumas arba kompetentinga institucija įtaria kokią nors jų ligą, taikomos šios priemonės:
7.1. sudaromas sąrašas tų veisimo zonų, kuriose buvo pastebėtos bonamiozė, marteiliozė, moliuskų ligos, sukeltos Bonomia ostreae, Marteilia, Haplosporium ir Perkinsus genčių;
7.2. sudaromas veisimo zonų, kuriose buvo nustatytas nenormalus moliuskų mirtingumas arba įtariamos nenormalaus mirtingumo priežastimi buvusios ligos: haplosporidiozė (sukėlėjas – Haplosporidium nelsoni, Haplosporidium costale; jautrios rūšys – Crassostrea virginica), perkinsiozė (sukėlėjas – Perkinsus marinus, Perkinsus olseni; jautrios rūšys – Crassostrea virginica, Haliotis rubra, H. Laevigata), mikrikitozė (sukėlėjas – Mikrikytos mackini, Mikrokytos roughleyi; jautrios rūšys – Crassostrea gigas, O. edulis, O. puelchana, O. denselomellosa, Tiostrea chilensis, Saccostrea commersialis), iridovirozė (sukėlėjas – Oyster Velar Virus; jautrios rūšys – Crassostrea gigas), marteiliosė (sukėlėjas – Marteilia sidneyi; jautrios rūšys – Saccostrea commersalis)- sąrašas;
8. Mėginių ėmimas stebėsenos programai, jų dažnumas, diagnozavimo metodų taikymas vykdomas griežtai laikantis Diagnostinių testų standartų ir vakcinų, patvirtintų Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (1996 m.).
9. Jeigu vykdant 6 punkte numatytą stebėsenos programą nustatomas nenormalus moliuskų mirtingumas arba įtariama kokia nors liga, taikomos šios priemonės:
9.1. veisimo ir tarpinių zonų, valymo, laikymo, išsiuntimo ir veisimo įmonių vadovai ar kiti asmenys turi nedelsdami informuoti kompetentingą instituciją apie 7.1–7.2 punkte išvardytas moliuskų ligas arba nenormalų jų mirtingumą;
9.2. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti paimami moliuskų mėginiai ir ištiriami patvirtintoje laboratorijoje;
9.3. mėginių tyrimo laikotarpiu be kompetentingos institucijos leidimo negalima iš veisimo zonos, tarpinės zonos ar natūralaus veisimo zonos, valymo įmonės, taip pat moliuskų laikymo rezervuarų, iš kurių vanduo išleidžiamas į jūrą, moliuskų išvežti į kitas auginimo įmones arba vandens telkinius;
9.4. jei patvirtinta laboratorija negali nustatyti moliuskų ligos sukėlėjų arba nenormalaus mirtingumo sukėlėjų, sugriežtinami apribojimai, nurodyti 9.3 punkte;
9.5. jei patvirtintoje laboratorijoje buvo nustatyta nenormalaus mirtingumo arba ligų, išvardytų 7 punkte, sukėlėjų, kompetentinga institucija atlieka epizootinį tyrimą, siekdama išaiškinti galimus užkrėtimo būdus ir nustatyti, ar užkrėsti moliuskai nebuvo išvežti iš auginimo įmonės, laikymo įmonės ar natūralaus veisimo zonų tuo metu, kai buvo pastebėtas nenormalus moliuskų mirtingumas;
9.6. jei epizootinio tyrimo metu nustatoma, kad liga buvo išplatinta įvežus moliuskus į vieną ar daugiau laikymo įmonių ar natūralaus veisimo zonų, turi būti taikomos 9.2 ir 9.3 punktuose nurodytos priemonės;
9.7. kompetentinga institucija gali leisti išvežti gyvus dvigeldžius moliuskus į kitas auginimo įmones, laikymo įmones ar natūralaus veisimo zonas tik tuo atveju, jei tose vietovėse nustatytos tos pačios ligos;
III. DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ LIGŲ KONTROLĖS TVARKA
11. Dvigeldžių moliuskų ligų kontrolę (mėginių paėmimą ir laboratorinį tyrimą) vykdo kompetentinga institucija pagal Tarptautinio epizootijų biuro patvirtintas metodikas ir Lietuvoje įteisintus metodus.
IV. MOLIUSKŲ ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ KONTROLĖ
13. Įvežti dvigeldžius moliuskus galima laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos tvarkos.
14. Kompetentingos institucijos specialistai turi patikrinti, ar eksportuojančioje įmonėje moliuskų ligų kontrolei taikomi ne žemesni reikalavimai negu Lietuvos Respublikos įmonėse.
15. Eksportuojančios šalys turi užtikrinti, kad yra vykdomos visos priemonės, reikalingos žmonių ir gyvūnų sveikatai užtikrinti.
16. Eksportuojančių šalių įmonės turi būti įtrauktos į patvirtintų įmonių, kurioms leidžiama importuoti produktus į Lietuvos Respubliką, sąrašą.