LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL ASMENŲ, KURIŲ IŠKELDINIMAS PRIPAŽINTAS NETEISĖTU IR NEPAGRĮSTU IR KURIE PRIPAŽINTI REABILITUOTAIS, TURTINIU IR ASMENINIU NETURTINIŲ TEISIŲ, TAIP PAT DĖL JŲ PILIETINĖS GARBĖS IR ORUMO GYNIMO
1988 m. gruodžio 27 d. Nr. 368
Vilnius
Siekdama apginti reabilituotų asmenų teises ir teisėtus interesus, Lietuvos TSR Ministrų Taryba nutaria:
1. Padaryti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1957 m. kovo 5 d. nutarime Nr. 96 „Dėl asmenų, kuriems atšauktas specnutrėmimas, įdarbinimo ir dėl jų turto“ pakeitimus ir papildymus, išdėsčius jį taip:
„Dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių teisių
1) Klausimą dėl turto grąžinimo asmenims, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, svarsto tų miestų ir rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, kurių teritorijoje šie asmenys gyveno iki iškeldinimo. Pareiškimai šiuo klausimu, nurodant konfiskuotą turtą, gali būti pateikti per trejus metus nuo tos dienos, kai asmeniui arba jo įpėdiniams buvo pranešta apie iškeldinimo pripažinimą neteisėtu, nepagrįstu ir apie jo reabilitavimą. Miestų ir rajonų vykdomieji komitetai turi teisę nagrinėti pareiškimus dėl turto grąžinimo ir tuo atveju, kai šie dėl pateisinamų priežasčių buvo pateikti praėjus nustatytajam laikui.
2. Miestų ir rajonų vykdomieji komitetai:
a) sudaro grąžinamo turto dydžio arba jo vertės nustatymo komisijas šios sudėties: miesto (rajono) vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas (komisijos pirmininkas), finansų skyriaus, vidaus reikalų skyriaus (valdybos), Valstybės saugumo komiteto miesto (rajono) įstaigos atstovai, o prireikus ir kitų organizacijų atstovai.
Grąžinamo turto dydis nustatomas remiantis dokumentais apie turto konfiskavimą, paėmimą ir realizavimą. Jeigu tokių dokumentų nėra arba šiuose dokumentuose įrašytas ne visas paimtas turtas, tai grąžintino turto dydis ir vertė nustatoma apklausus liudytojus arba atsižvelgiama į tai, kokia kompensacija nustatyta kitiems analogiškų socialinių grupių asmenims pagal turto konfiskavimo dokumentus.
Kiekvienu atveju viso konfiskuoto turto, išskyrus pastatus bei įrenginius, kompensacijos suma negali būti didesnė kaip 3000 rublių šeimai, iš jų 500 rublių – už namų apyvokos daiktus.
Komisija supažindina pareiškėją su grąžintino turto dydžio bei vertės nustatymo rezultatais ir išklauso jo pastabas, kurios įrašomos akte.
Komisijos išvada dėl turto grąžinimo arba jo vertės atlyginimo išdėstoma akte, kuriuo remdamasis miesto (rajono) vykdomasis komitetas priima sprendimą dėl turto grąžinimo arba jo vertės atlyginimo;
b) duoda įmonėms, įstaigoms, organizacijoms nurodymus ir rekomenduoja kolūkiams, kuriems neatlygintinai buvo perduotas konfiskuotas turtas, grąžinti jį natūra, neišreikalaujant iš buvusio turto savininko, kad būtų atlygintos turto priežiūros ir išlaikymo išlaidos, o jeigu grąžinti šį turtą natūra nėra galimybės, – atlyginti jo vertę. Gali būti negrąžintas natūra pastatas, kuris perstatytas, pastatyti antstatai, priestatai, rekonstruotas ir panašiai. Ginčai, kylantys dėl neatlygintinai perduoto įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir kolūkiams konfiskuoto turto grąžinimo, sprendžiami teismine tvarka;
c) jeigu nėra galimybės nustatyti, kam neatlygintinai buvo perduotas grąžintinas turtas, arba jeigu šis turtas buvo perduotas prekybos bei kitoms organizacijoms, o šio turto realizavimo pajamos įskaitytos į biudžeto pajamas, duoda nurodymą finansų organams atlyginti šio turto vertę iš vietinio biudžeto lėšų arba lėšų, kurias savanoriškai pervedė šiam tikslui įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai.
3. Grąžintino turto vertė nustatoma:
a) pastatų ir įrenginių:
miestuose – pagal galiojusias pareiškimo pateikimo metu valstybinio privalomojo draudimo įkainojimo normas priklausomai nuo susidėvėjimo;
kaimo vietovėje – pagal tai, kokia yra vidutinė vertė pastatų ir įrenginių konkrečiame rajone įkainojant griaunamus vienkiemius;
b) gyvulių, paukščių ir kitos žemės ūkio produkcijos – pagal galiojusias pareiškimo pateikimo metu superkamąsias kainas;
4. Gamybos priemonės ir arkliai yra negrąžintini ir jų vertė neatlyginama. Neatlyginama taip pat nenuimto derliaus ir vaiskrūmių bei vaismedžių vertė. Sprendžiant klausimą dėl turto grąžinimo arba jo vertės atlyginimo, ūkiniai pastatai ir smulkus žemės ūkio inventorius nepriskiriami gamybos priemonėms. Negrąžintinas ir nekompensuotinas yra turtas (įskaitant ir gyvenamuosius namus), kuris buvo arba turėjo būti nacionalizuotas pagal įstatymų aktus, galiojusius iškeldinimo dieną.
5. Jeigu pareiškėjas nesutinka su miesto (rajono) vykdomojo komiteto sprendimu dėl konfiskuoto turto grąžinimo arba jo vertės atlyginimo, šiuo klausimu jis gali kreiptis į Lietuvos TSR Ministrų Tarybą, kurios sprendimas yra galutinis.
6. Turtas pareiškėjui grąžinamas arba jo vertė atlyginama miesto (rajono) vykdomojo komiteto sprendime nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip per dvejus metus po to, kai buvo priimtas sprendimas. Iškeldintajam mirus, turtas arba jo vertės suma grąžinama valstiečių arba kolūkiečių kiemo nariams, pateikusiems įrodymus, kad jie yra valstiečių arba kolūkiečių kiemo nariai, arba įpėdiniams, pateikusiems testamentą, paveldėjimo teisės liudijimą, kitus dokumentus, patvirtinančius paveldėjimo teisę pagal įstatymą ir panašiai.
Kilus ginčui tarp asmenų, pretenduojančių į grąžinamą turtą arba į jo vertės atlyginimą, turtas grąžinamas arba jo vertė atlyginama išsprendus šį ginčą teismine tvarka.
7. Šiuo nutarimu nustatyta tvarka sprendžiamas klausimas ir dėl turto grąžinimo asmenims, kurie buvo neteisėtai ir nepagrįstai iškeldinti nekonfiskavus turto.
8. Siekiant sukaupti papildomų lėšų, kad būtų atlyginta materialinė žala asmenims, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, siūlyti įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir gyventojams savanoriškai pervesti į miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų sąskaitą nurodytajam tikslui naudotinas lėšas“.
2. Miestų ir rajonų vykdomieji komitetai, neturėdami galimybės grąžinti asmenims, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, ankstesnę gyvenamąją patalpą, privalo aprūpinti juos gyvenamuoju plotu be eilės. Miestų ir rajonų vykdomieji komitetai gali suteikti šiems asmenims, palyginti su kitais asmenimis, įtrauktais į eilę gyvenamosioms patalpoms gauti be eilės, gyvenamąsias patalpas pirmumo tvarka nepriklausomai nuo pareiškimo pateikimo datos. Vėliau buto sąlygos tokiems asmenims gerinamos bendra tvarka.
Gyvenamosiomis patalpomis nurodytuosius asmenis aprūpina tų miestų ir rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, kurių teritorijoje jie gyveno iki iškeldinimo.
Gyvenantys iškeldinimo vietose asmenys, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, pareiškimus dėl gyvenamojo ploto suteikimo gali pateikti dar nesugrįžę į Lietuvos TSR. Gyvenamasis plotas jiems suteikiamas šio punkto pirmojoje ir antrojoje pastraipose nustatyta tvarka.
Tokia pat tvarka gyvenamosiomis patalpomis aprūpinami asmenys, gimusieji iškeldinimo vietose.
Įmonės, įstaigos ir organizacijos, tikslindamos gyvenamųjų patalpų suteikimo 1989 metų eilę, turi, sutikus reabilituotiems asmenims, kurie įrašyti eilėse gyvenamosioms patalpoms gauti bendra arba pirmumo tvarka, įrašyti juos į eilę gyvenamosioms patalpoms gauti be eilės, atsižvelgiant į įrašymo įskaiton datą ir su sąlyga, jeigu jie gyvena arba dirba tame mieste arba rajone, iš kurio buvo iškeldinti.
Nurodytąja tvarka šie asmenys gali būti įrašyti įskaiton asmenų, pageidaujančių įstoti į gyvenamųjų namų statybos arba gyvenamųjų namų kooperatyvą, taip pat jiems gali būti suteiktas sklypas individualinei statybai.
3. Miestų ir rajonų vykdomieji komitetai turi kasmet iki vasario 15 d. pateikti Valstybiniam plano komitetui duomenis apie bendrą ir gyvenamąjį plotą (pagal atskiras vietoves), patuštinamą už respublikos ribų ryšium su gyvenamojo ploto suteikimu asmenims, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais.
Pavesti Valstybiniam plano komitetui tarpininkauti TSRS valstybiniame plano komitete, kad būtų kompensuotas nurodytiesiems asmenims suteikiamas plotas – skiriama respublikai papildomų kapitalinių įdėjimų ir rangos darbų limitų.
4. Vidaus reikalų ministerija praneša asmenims, kurie buvo iškeldinti iš Lietuvos TSR teritorijos laikotarpiu nuo 1941 iki 1952 metų, apie jų reabilitavimą ir išsiunčia miestų bei rajonų vykdomiesiems komitetams reabilituotų asmenų sąrašą ir esančių bylose dokumentų apie šių asmenų turtą nuorašus. Miestų ir rajonų vykdomieji komitetai, gavę tokius sąrašus, gali, reabilituotiems asmenims sutikus, juos paskelbti vietos spaudoje.
5. Papildyti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1969 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl mėnesinių pašalpų negaunantiems pensijos vienišiems asmenims (Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1985 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 173 redakcija; Žin., 1985, Nr. 17-203) 1 punkto pirmąją pastraipą šiuo sakiniu: „Negaunantiems pensijos reabilituotiems asmenims skiriama kas mėnesį 50 rublių pašalpa“.
6. Ministerijos ir žinybos, susivienijimai, įmonės, organizacijos ir ūkiai turi suteikti savo darbo kolektyvo nariams bei pensininkams, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, visokeriopą paramą perkeliant artimųjų bei giminių palaikus iš iškeldinimo vietų į tėvynę.
Miestų ir rajonų vykdomieji komitetai turi griežtai kontroliuoti, kaip sprendžiami šie klausimai.
7. Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerija turi nustatyti, kaip reabilituoti pensinio amžiaus asmenys, invalidai, maitintojo netekusios šeimos aprūpinami pensijomis bei pašalpomis, ir kartu su Finansų ministerija iki 1989 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos TSR Ministrų Tarybai pasiūlymus dėl jų pensinio aprūpinimo gerinimo.
8. Sveikatos apsaugos ministerija, miestų ir rajonų vykdomieji komitetai turi užtikrinti, kad visi reabilituoti asmenys būtų dispanserizuoti gydymo bei profilaktikos įstaigose.
9. Pavesti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos Administracijos ir teisės skyriui, Ekonomikos skyriui, Miestų ūkio ir gamtos apsaugos skyriui, Organizaciniam instruktavimo skyriui ir Kultūros skyriui kotroliuoti, kaip vykdomas šis nutarimas.