Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. xiP-4180
2012 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 1027
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1644 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4180 dėl šių priežasčių:
1. Pagrindinė mokesčių funkcija yra fiskalinė, t. y. užtikrinti biudžeto pajamų surinkimą, o mokesčių lengvatos atskiroms asmenų grupėms turi būti pagrįstos objektyviais tikslais, kuriems siekti būtina nustatyti palankesnes, palyginti su įprastinėmis, apmokestinimo sąlygas. Priešingu atveju skirtingų mokestinių sąlygų nustatymas pats savaime yra ydingas. Tuo tarpu pajamas, gautas teikiant maitinimo paslaugas iš savo ūkyje išaugintų ir pagamintų žemės ūkio produktų, mokesčių tikslais priskyrus pajamoms iš žemės ūkio veiklos, būtų sudarytos skirtingos konkurencinės sąlygos maitinimo paslaugas teikiantiems asmenims: žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų gautos pajamos iš tokio maitinimo būtų priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms tik tuo atveju, jeigu asmuo būtų įregistruotas kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, o kitų asmenų pajamos, gautos iš maitinimo paslaugų, būtų apmokestinamos visais atvejais. Be to, žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims jau ir šiuo metu suteikta įvairių galimybių gauti sąlyginai daugiau pajamų, palyginti su kitą veiklą vykdančių asmenų grupėmis (tiek įvairių išmokų, tiek mokesčių lengvatų forma), todėl nustatyti palankesnes apmokestinimo sąlygas maitinimo paslaugas teikiantiems asmenims, vykdantiems žemės ūkio veiklą, nepagrįsta.
2. Atsižvelgiant į tai, kad maisto produktų, kurie gali būti tiekiami klientams, gamyboje paprastai naudojami ne tik ūkyje išauginti žemės ūkio produktai, bet ir iš kitų tiekėjų įsigyti maisto produktai (pavyzdžiui, prieskoniai, aliejai, cukrus ir pan.), kurių žemės ūkio veiklą vykdantis subjektas pats negali pasigaminti, taip pat kad šalia savo ūkyje išaugintų (pagamintų) produktų pagal klientų pageidavimą turėtų būti tiekiami ir kiti ne ūkyje pagaminti produktai (pavyzdžiui, kava, arbata, gaivieji ar alkoholiniai gėrimai), siūlomų nuostatų administravimas būtų itin sudėtingas.
3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 5 straipsnio 6 dalies nuostatas apmokestinamųjų vienetų, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085), apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant lengvatinį 5 procentų mokesčio tarifą, pritarus siūlomam pakeitimui galbūt būtų išplėstas ir pelno mokesčio lengvatos žemės ūkio veiklą vykdantiems apmokestinamiesiems vienetams taikymas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2741) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gauti (uždirbti), taip pat pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 9 punktą nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas. Todėl išplėtus pajamų iš žemės ūkio veiklos sąvoką, šioms pajamoms priskiriant pajamas iš žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų teikiamų maitinimo paslaugų, kartu būtų išplėstas ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymas.
5. Priėmus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, galimas neigiamas poveikis nacionalinio biudžeto pajamoms, kurį dėl duomenų trūkumo sudėtinga įvertinti.