LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GRUODŽIO 5 D. NUTARIMO NR. 1905 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONŲ PLĖTROS PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO 2003-2005 METŲ PRIEMONIŲ“ PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONŲ PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2006-2008 METŲ PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 816
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos regionų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1905 „Dėl Lietuvos Respublikos regionų plėtros programos ir jos įgyvendinimo 2003–2005 metų priemonių“ (Žin., 2002, Nr. 117-5259; 2004, Nr. 23-715), ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).
2. Patvirtinti Lietuvos Respublikos regionų plėtros programos įgyvendinimo 2006–2008 metų priemones (pridedama).
3. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai organizuoti Lietuvos Respublikos regionų plėtros programos įgyvendinimo 2006–2008 metų priemonių vykdymą ir ne rečiau kaip kartą per metus informuoti apie tai Nacionalinę regionų plėtros tarybą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1905
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 816 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONŲ PLĖTROS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos regionų plėtros programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – teikti pagalbą rengiant regionų plėtros planus, vietines iniciatyvas atitinkančius projektinius pasiūlymus ir plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą regioninės politikos srityje, kad būtų sudarytos sąlygos didinti Lietuvos teritorijų ekonominę bei socialinę sanglaudą ir pasinaudoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų parama.
II. REGIONŲ EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS SANGLAUDOS BŪKLĖ
2. Perėjimas prie rinkos ekonomikos Lietuvai reiškė ekonomikos restruktūrizavimo procesus. Su ūkio restruktūrizavimu susiję procesai keitė Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir juos sudarančių gyvenamųjų vietovių anksčiau susiklosčiusias ir centralizuotai valdomas sistemas, sutelkė kvalifikuotus specialistus, ypač jaunimą, didžiausiuose miestuose. Nuo didmiesčių nutolusios savivaldybės tapo nelabai patrauklios investuotojams.
3. Dėl objektyvių procesų pradėjo ryškėti didesni ar mažesni šalies regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumai. Pagrindinis rodiklis – bendrojo vidaus produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui (toliau vadinama – BVP/gyv.) – įtikinamai rodo, kad Lietuvos Respublikoje esama didelių skirtumų tarp šalies regionų ir šie skirtumai vis didėja. BVP/gyv. skirtumas tarp ekonomiškai stipriausios Vilniaus ir silpniausios Tauragės apskričių 1997–2004 metais padidėjo 2,6 karto. Šis rodiklis Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskrityse 2004 metais net nesiekė kritinės ribos – 75 procentų vidutinio BVP/gyv. šalyje. Nedarbas didžiausias tose apskrityse, kurių ekonominis augimas labiausiai atsilieka nuo vidutinio šalyje.
4. Skiriamos dvi pagrindinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo problemų grupės. Pirmoji problemų grupė susijusi su bendrąja nacionaline regionine politika, regioninės plėtros ir kitų valstybės viešosios politikos sričių integracija. Antroji problemų grupė susijusi su regionų galimybėmis ir gebėjimais aktyviai prisidėti prie regionų plėtros. Regionų dalyvavimo šiame procese skatinimas visų pirma turėtų būti užtikrinamas per regionų planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimo projektų rengimą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, regionų plėtros prioritetų įtraukimą į šakinių ministerijų rengiamas plėtros strategijas.
5. Siekiant tolygesnės šalies plėtros naudojantis ES struktūrinių fondų parama susiduriama su sunkumais, nes dalyje regionų ir savivaldybių stokojama patirties ir finansinių išteklių. Lietuvos Respublikos regionų institucijų administraciniai gebėjimai tinkamai rengti plėtros programas ir išsamius jų įgyvendinimo projektus labai riboti. Dėl šių priežasčių ES struktūrinių fondų parama koncentruojasi tik tam tikrose šalies teritorijose.
6. Lietuvos Respublikos regionai ir savivaldybės plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą euroregionuose, taip pat dvišalius ir daugiašalius regionų santykius. Lietuvos Respublikai šio bendradarbiavimo patirtis turėtų padėti pasinaudoti ES struktūrinių fondų, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų teikiama finansine parama.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8. Numatomi tokie šios Programos uždaviniai:
8.2. sudaryti galimybes regionams ir savivaldybėms gauti ES struktūrinę paramą projektams, kurie vykdomi įgyvendinant šių regionų plėtros planus ir atitinka Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), ir 2007–2013 metų ES paramos programavimo dokumentų priemones;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
9. Kad būtų pasiektas šios Programos tikslas, būtina:
9.1. teikti finansinę paramą Lietuvos Respublikos regionams, rengiantiems ir atnaujinantiems savo plėtros planus; rengti probleminių teritorijų plėtros programas ir kitus strateginio planavimo dokumentus, susijusius su regionine plėtra;
9.2. teikti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka finansinę paramą regionams ir savivaldybėms, rengiantiems projektus (projektinius pasiūlymus) ES struktūrinių fondų paramai gauti, taip didinti jų galimybes pasinaudoti ES parama ir sudaryti tolygios ir tvarios visos valstybės teritorijos plėtros sąlygas;
9.3. plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje, dengti Lietuvos Respublikos euroregionų ir regionų išlaidas Europos pasienio regionų asamblėjos nario mokesčiui, organizuoti tarptautiniam regionų bendradarbiavimui plėtoti skirtus mokslinius tyrimus, konferencijas, seminarus, regionų atstovų mokymą, leidinių rengimą, skirti dalį bendrojo finansavimo lėšų projektams, skatinantiems tarptautinį bendradarbiavimą ir finansuojamiems iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų skiriamų lėšų.
V. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
10. Šios Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai yra:
10.1. parengti ir atnaujinti regionų plėtros planai ir (arba) probleminių teritorijų plėtros programos ar kiti regioninės plėtros strateginio planavimo dokumentai;
10.2. parengti regionines ir vietines iniciatyvas atitinkantys projektai ES struktūrinių fondų lėšoms gauti;
VI. Numatomi PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
11. Manoma, kad įgyvendinus šią Programą:
11.1. kasmet bus parengiami arba atnaujinami vidutiniškai 3 regionų plėtros planai ir (arba) probleminių teritorijų plėtros programos ar kiti regioninės plėtros strateginio planavimo dokumentai;
11.2. pasinaudojus finansine programos parama, bus parengti regionų ir savivaldybių projektai, kuriuos numatoma teikti ES struktūrinei paramai gauti (vidutiniškai 10 projektų kasmet);
11.3. bus padengtos išlaidos Europos pasienio regionų asamblėjos nario mokesčiui ir bendrai finansuoti vidutiniškai 5 tarptautinio bendradarbiavimo regioninės plėtros srityje projektai;
11.4. bus sudarytos sąlygos įtraukti parengtų regioninės plėtros strateginio planavimo dokumentų tikslus ir uždavinius atitinkančias priemones į ūkio šakų (sektorių) plėtros programas ir ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo programinius dokumentus;
11.5. sustiprės regionų ir savivaldybių institucijų administraciniai gebėjimai diegti regionų strateginio planavimo sistemą;
11.6. bus sudarytos galimybės regionams ir savivaldybėms gauti ES struktūrinę paramą projektams, kurie vykdomi įgyvendinant šių regionų plėtros planus ir skatina atitinkamo regiono plėtrą;
11.7. bus sudarytos sąlygos plėsti Lietuvos Respublikos euroregionų ir regionų tarptautinį bendradarbiavimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 816
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONŲ PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2006–2008 METŲ PRIEMONĖS
Priemonės pavadinimas
|
Įvykdymo terminas |
Vykdytojas |
Lėšų poreikis (tūkst. litų) |
|||
iš viso |
2006 metais |
2007 metais |
2008 metais |
|||
1. Teikti finansinę paramą Lietuvos Respublikos regionams, rengiantiems ir atnaujinantiems savo plėtros planus; rengti probleminių teritorijų plėtros programas ir kitus strateginio planavimo dokumentus, susijusius su regionine plėtra |
2006–2008 metai |
Vidaus reikalų ministerija, apskričių viršininkų administracijos |
150 |
50 |
50 |
50 |
2. Teikti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka finansinę paramą regionams ir savivaldybėms, rengiantiems projektus (projektinius pasiūlymus) ES struktūrinių fondų paramai gauti, taip didinti jų galimybes pasinaudoti ES parama ir sudaryti tolygios ir tvarios valstybės teritorijos plėtros sąlygas |
2006–2008 metai |
Vidaus reikalų ministerija |
900 |
300 |
300 |
300 |
3. Plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje, dengti Lietuvos Respublikos euroregionų ir regionų išlaidas Europos pasienio regionų asamblėjos nario mokesčiui, organizuoti tarptautiniam regionų bendradarbiavimui plėtoti skirtus mokslinius tyrimus, konferencijas, seminarus, regionų atstovų mokymą, leidinių rengimą, skirti dalį bendrojo finansavimo lėšų projektams, skatinantiems tarptautinį bendradarbiavimą ir finansuojamiems iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų skiriamų lėšų
|
2006–2008 metai |
Vidaus reikalų ministerija |
250 |
50 |
100 |
100 |
Iš viso |
|
|
1300 |
400 |
450 |
450 |
______________