Lietuvos Respublikos
Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 8, 10, 16, 21 STRAIPSNIŲ, ANTROJO, KETVIRTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1304(3)
2011 m. birželio 29 d. Nr. 787
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1205 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 8, 10, 16, 21 straipsnių, antrojo, ketvirtojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1304(3) (toliau – Įstatymo projektas) teisinio reguliavimo tikslui, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projektui (teisinio reguliavimo priemonėms) dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam Įstatymo projekto tikslui pasiekti – padidinti neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos efektyvumą ir mažinti tos sistemos veiklos sąnaudas – stiprinti socialinės reabilitacijos vaidmenį rengiant neįgaliuosius profesiniam mokymui, motyvuotam dalyvavimui darbo rinkoje ir integracijai į visuomenę – nebūtina keisti esamo teisinio reguliavimo: neįgaliųjų įdarbinimo ir dalyvavimo darbo rinkoje sąlygas reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2762; 2009, Nr. 86-3638), Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 96-3519) ir jų įgyvendinamieji teisės aktai; neįgaliųjų asociacijų dalyvavimas valdant neįgaliųjų socialinę integraciją numatytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) 16 straipsnio 2 dalies 6 punkte.
1.2. Pasaulinės sveikatos organizacijos 2001 metais priimtoje Tarptautinėje funkcionavimo klasifikacijoje paskelbtas biopsichosocialinis neįgalumo modelis (t.y. aprėpiantis ir kūniškąjį, ir socialinį žmogaus funkcionavimo aspektus) apima visą neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą, ne vien socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą. Prie šio modelio Lietuva artėja – nuosekliai ir kompleksiškai keičiama neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo, įvairių paslaugų teikimo neįgaliesiems tvarka, tolstama nuo medicininės negalios sampratos, vis didesnį svorį įgyja socialiniai aspektai. Biopsichosocialinis neįgalumo modelis – vienas iš esamų neįgalumo politikos modelių (medicininio, socialinio, žmogaus teisių). Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas (Žin., 2010, Nr. 71-3561) įtvirtina neįgalumo politikos modelį, pagrįstą žmogaus teisių užtikrinimu.
1.3. Pasiūlymas medicininės reabilitacijos paslaugas teikti kartu su būtinomis pagal susirgimus savarankiško gyvenimo įgūdžių atkūrimo paslaugomis, atsisakius profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų, siaurina neįgaliųjų galimybes integruotis į darbo rinką ir dalyvauti lygiavertiškai visuomenės gyvenime. Socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos siekiant ugdyti arba atkurti asmens socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius, padėti įsigyti išsilavinimą, suteikti jam galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime, įsilieti į darbo rinką.
2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 331 (Žin., 2011, Nr. 36-1716) Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3040, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas taikomas visiems Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims.