LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GAMTINIO KARKASO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2007 m. vasario 14 d. Nr. D1-96
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir 2002 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.16 punktu, vykdydamas Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2005, Nr. 103-3808), 2.3 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m.
vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96
GAMTINIO KARKASO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gamtinio karkaso nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato bendruosius gamtinio karkaso teritorijų formavimo principus, apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir planavimo reikalavimus.
2. Gamtinio karkaso nustatymo tikslus ir sudėtį nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 108-3902).
3. Gamtinio karkaso teritorijų apsaugą, tvarkymą, naudojimą ir planavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1995, Nr. 47-1558), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37, 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3091) ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), atskirų saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių, kultūros paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus, apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo, kiti teisės aktai ir šie Nuostatai.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:
Gyvenamasis kvartalas gamtinio karkaso teritorijoje – 3 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m.
Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos – moksliškai pagrįstos ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytos gamtinio karkaso teritorijos, praradusios natūralią kraštovaizdžio struktūrą ir/arba vertingiausius gamtinius elementus, jų dalis ir nebegalinčios atlikti ekologinio kompensavimo funkcijų.
Patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos – moksliškai pagrįstos ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytos santykinai natūralūs miškingos (80–100%) arba pelkingos teritorijos bei paviršinio vandens telkiniai ir jų pakrantės.
Riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos – moksliškai pagrįstos ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytos mažiau miškingos (50–80%), taip pat intensyviai ar iš dalies nusausintos pelkės.
Silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos – moksliškai pagrįstos ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytos mažai miško plotų ir pelkučių turinčios lengvų dirvų arba bemiškės sunkių dirvų agrarinės teritorijos, eksploatuojami durpynai ir ganyklų plotai, kitos sukultūrintos teritorijos su gausiais urbanistiniais elementais.
Sąvokos „gamtinis karkasas“, „ekologinis tinklas“, „kraštovaizdis“, „Europos Bendrijos svarbos teritorija“, „Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 2001, Nr. 108-3902). Kitos naudojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), Lietuvos Respublikos statybos (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių apraše (Žin., 2004, Nr. 174-6443).
III. GAMTINIO KARKASO TERITORIJŲ APSAUGOS, NAUDOJIMO IR TVARKYMO REIKALAVIMAI
5. Gamtinio karkaso teritorijų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus nustato 2 punkte nurodyti teisės aktai, šie Nuostatai ir visų lygių bendrieji planai, miestų, miestelių teritorijų dalių ir kaimų teritorijų detalieji planai, gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemos, visų lygių kraštovaizdžio tvarkymo specialieji planai, atskirų saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentai bei kiti specialieji planai, kuriuose, vadovaujantis jų rengimo taisyklėmis, yra formuojamos arba pažymimos gamtinio karkaso struktūros.
6. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti turėti neigiamą poveikį saugomoms natūralioms buveinėms, rūšių buveinėms ir saugomoms augalų bei gyvūnų rūšims. Leidžiama ir skatinama tokia veikla, kuri užtikrina palankią buveinių ir rūšių apsaugos būklę. Veikla šiose teritorijose turi būti vykdoma atsižvelgiant į konkrečius buveinių tipus ar rūšis ir remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) gamtotvarkos planais.
7. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, vykdoma renatūralizacija (vykdant technines priemones, mažinančias sausinamosios melioracijos poveikį, sudarančias sąlygas pelkėdarai, upelių ar jų ruožų, natūralių vandentakų atsistatymui, natūraliam augalų bendrijų ir gyvūnų populiacijų ir jų migracijos kelių formavimuisi) ir ekosistemų atkūrimas, palaikoma ir didinama biologinė įvairovė, bendras teritorijos miškingumas, saugomi ir įveisiami želdynai, želdiniai agrarinėse ir urbanizuotose teritorijose, vykdomi pažeistų teritorijų ir akvatorijų atkūrimo, išvalymo nuo užteršimo darbai, iškeliami pramonės ir stambūs žemės ūkio objektai ir įrenginiai, bešeimininkiai nenaudojami statiniai, mažinamas vizualinis jų poveikis ir pan., taip pat skatinama švietėjiška, mokslinė veikla, ekstensyvi rekreacija.
8. Siekiant stiprinti teritorijų ekologinio kompensavimo funkcijas, turi būti vykdomos aktyvios riboto ir silpno ekologinio potencialo gamtinio karkaso struktūrų plėtojimo priemonės, teikiamas prioritetas šių teritorijų apželdinimui mišku (išskyrus pievų, ganyklų ir pelkių), parkų, kitų rekreacinės ir ekologinės paskirties želdynų įveisimui ir darniam tvarkymui, ekologinei žemdirbystei, kitų agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimui. Renovuojant, perstatant užstatytas (pažeistas) gamtinio karkaso teritorijas miestuose, miesteliuose, turi būti užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normas želdynų ploto įveisimas.
9. Saugomose gamtinio karkaso teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams užtikrinti arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes), jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams.
10. Gamtinio karkaso konservacinės, miškų, žemės ūkio ir kitos – rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus.
11. Ūkinė veikla gamtinio karkaso teritorijose gali būti vykdoma tik įvertinus šios veiklos poveikį gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei teisės aktų nustatyta tvarka, numačius ir įgyvendinus įvairiapuses priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti.
12. Gamtinio karkaso teritorijos turi būti tvarkomos vadovaujantis darnios plėtros principais. Teritorijose, turinčiose istorinę, kultūrinę vertę, svarbiose estetiniu atžvilgiu, gamtinio karkaso teritorijos tvarkomos atsižvelgiant ir derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius ir estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus.
IV. GAMTINIO KARKASO PLANAVIMAS
13. Gamtinis karkasas, į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai bei jų dalys formuojamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymų nustatyta tvarka valstybės, apskrities, savivaldybės ar jos dalies (miesto ar miestelio) bendraisiais planais, žemėtvarkos schemomis, visų lygių kraštovaizdžio tvarkymo specialiaisiais planais, gamtinio karkaso ir (ar) ekologinio tinklo formavimo schemomis, kitais specialiaisiais saugomų teritorijų sistemos ar jų dalių planais.
14. Kraštovaizdžio tvarkymo specialiuosius planus rengti ir jų sudėtyje numatyti sprendinius, susijusius su gamtinio karkaso formavimu, privaloma tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose gamtinis karkasas neišskirtas, kraštovaizdžio tvarkymo klausimai nespręsti.
15. Į gamtinio karkaso sudėtį įeinantys saugomų teritorijų tinklai, atskiros saugomos teritorijos, jų dalys ar zonos planuojamos, jų apsaugos ir naudojimo bei tvarkymo reglamentas nustatomas rengiant atskirus šių teritorijų specialiojo planavimo dokumentus – saugomų teritorijų tinklų schemas, ekologinės apsaugos zonų tinklų schemas, saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planus, saugomų teritorijų tvarkymo planus (planavimo schemas), saugomų teritorijų gamtotvarkos ir (ar) paveldotvarkos projektus.
16. Nustatant esamas ir formuojant naujas gamtinio karkaso struktūras ir jų elementus, turi būti įvertinta erdvinė teritorinė kraštovaizdžio struktūra, pobūdis, geoekologinis potencialas:
16.1. nacionaliniu ir regioniniu lygiu – vietovės geomorfologija, hidrografija, gruntinių ir paviršinių vandenų takoskyros, požeminės hidrosferos apsaugotumas, miškingumas, natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų (žemėveikslių) išsidėstymas, vyraujantys dirvožemio tipai, kilmė ir geocheminis aktyvumas, karstiniai, erozijos ir defliacijos reiškiniai, žemės naudmenos ir antropogenizacijos laipsnis;
16.2. rajoniniu ir vietiniu lygiu – aukštesnio rango gamtinio karkaso struktūrų išsidėstymas, vietovės inžinerinės geologinės sąlygos, reljefas, dirvožemio tipas, paviršinio vandens telkiniai, erozijos, defliacijos, karsto reiškinių teritorinė sklaida, miškai, pievos, želdynai ir želdiniai, kitų natūralių ir pusiau natūralių buveinių, svarbių saugomų rūšių radimviečių išsidėstymas, migruojančių rūšių apsaugos poreikiai, antropogenizacijos laipsnis, taršos šaltiniai ir kt.
17. Teritorijų planavimo dokumentuose nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų bei jų elementų ribos, įvertinamas jų ekologinis potencialas (patikimas, ribotas, silpnas, pažeista teritorija), esamų ir formuojamų gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo ir apsaugos kryptys ir (ar) reikalavimai, pažeistų teritorijų renatūralizacijos, atkūrimo ir tolesnio tvarkymo ir apsaugos kryptys ir (ar) reikalavimai, kitos priemonės teritorijos ekologiniam potencialui didinti.
18. Naujai formuojamų gamtinio karkaso struktūrinių dalių ir elementų ribos turi būti priderintos prie reljefo, kitų kraštovaizdžio struktūrinių dalių ir elementų ribų, o plotas turi atitikti bendrą kraštovaizdžio erdvinės teritorinės struktūros elementų mastelį. Šių dalių bei elementų forma, išsidėstymas (erdvinė kompozicija) ir įveisiamų želdinių rūšinė sudėtis turi būti planuojama atsižvelgiant į bendruosius ir regioninius kraštovaizdžio erdvinės teritorinės struktūros ypatumus, ekologinę situaciją (dirvožemio sąlygas, užteršimo laipsnį, vietines rūšis, natūralias buveines ir pan.).
19. Naujai formuojamos gamtinio karkaso teritorijos (be Saugomų teritorijų įstatymo 21 straipsnyje nurodytų funkcijų) turi tarnauti biologinės įvairovės gausinimui, natūralių ir pusiau natūralių buveinių fragmentacijos mažinimui, nepageidaujamų gamtinių procesų (vandens ir vėjo erozija, karstas, nuošliaužos ir pan.) reguliavimui, ekstensyviai, pažintinei rekreacijai plėtoti, estetinėms vietovės charakteristikoms pabrėžti ir jas turtinti.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Gamtinio karkaso teritorijų apsaugos režimo kontrolę vykdo Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją.