LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL REKREACINIŲ TERITORIJŲ REGISTRAVIMO, APSAUGOS, NAUDOJIMO IR PLANAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1999 m. birželio 24 d. Nr. 191
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852) 28 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 208 „Dėl įgaliojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo įgyvendinimo, suteikimo“ (Žin., 1999, Nr. 21-599):
1. Tvirtinu Rekreacinių teritorijų registravimo, apsaugos, naudojimo ir planavimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
aplinkos ministro
1999 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 191
REKREACINIŲ TERITORIJŲ REGISTRAVIMO, APSAUGOS, NAUDOJIMO IR
PLANAVIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši Tvarka nustato rekreacinių teritorijų registravimo, apsaugos, naudojimo ir planavimo tvarką ir yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, naudojantiems rekreacines teritorijas bei jų rekreacinius ir turizmo išteklius.
2. Veiklą rekreacinėse teritorijose reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Miškų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Turizmo įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Statybos įstatymas, Vandens įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Žemės įstatymas bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktai bei ši Tvarka.
3. Vadovaujantis šios tvarkos 2 p. nurodytais įstatymais ir teisės aktais bei teritorijų planavimo dokumentais, valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo (nuomos) sutartyje nustatomos rekreacinės teritorijos naudojimo sąlygos bei apribojimai, susiję su gamtos, nekilnojamųjų kultūros vertybių, saugomo kraštovaizdžio objektų bei jo elementų (dirvožemio, reljefo, augalijos, gyvūnijos), taip pat rekreacinių teritorijų ir objektų apsauga.
4. Pagal Vietos savivaldos įstatymo ir Turizmo įstatymo nustatytą kompetenciją vietos savivaldos institucijos:
4.1. organizuoja visuomenės reikmėms naudojamų rekreacinių teritorijų priežiūrą ir tvarkymą, aplinkos komponentų tyrimą, racionalų gamtos ir kultūros išteklių naudojimą;
4.2. kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla rekreacinėse teritorijose atitiktų teisės aktais ir šios tvarkos nustatytą jų apsaugos ir naudojimo režimą;
4.3. rengia ir vykdo priemones, reikalingas rekreacinėms teritorijoms saugoti, poilsio ir turizmo veiklai jose plėtoti, ir tvarko šių teritorijų apskaitą;
4.4. rengia ir tvirtina savivaldybės turizmo ir rekreacijos plėtros teritorijų planavimo dokumentus, vykdo jų sprendinius arba savivaldybės turizmo plėtros priemonių planus;
4.5. laikinai apriboja rekreacinių teritorijų ir turizmo išteklių naudojimą teisės aktais nustatyta tvarka dėl aplinkos cheminės, fizikinės ir biologinės taršos, jei teritorijų ir objektų įranga neatitinka higienos normų ir taisyklių reikalavimų, taip pat dėl rekreacinių bei turizmo išteklių naudojimo pažeidimų, iki bus įvykdyti nustatyti reikalavimai;
4.6. sudaro sutartis su turizmo paslaugas teikiančiais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl gamtos (rekreacinių) išteklių naudojimo (nuomos) turizmui ir poilsiui, kontroliuoja sutarčių vykdymą;
5. Detaliaisiais ar specialiaisiais planais suformuotuose kitos (rekreacinės) paskirties žemės sklypuose gali būti statomi viešbučiai, moteliai, svečių, poilsio ir jaunimo nakvynės namai, sanatorijos, sveikatingumo ir sporto kompleksai, kempingai, turizmo bazės, vasarnamiai (namai, naudojami sezoniniam poilsiui) ir kiti statiniai, skirti rekreacijai ir jos infrastruktūrai plėtoti, įrengiami poilsio (turizmo) takai (trasos), o prie vandens telkinių įrengiami paplūdimiai, pliažai (persirengimo kabinos, viešieji tualetai, geriamojo vandens tiekimo įrenginiai ir kiti objektai), jachtų, valčių bei kitų plaukiojimo priemonių prieplaukos (toliau-turizmo ir rekreaciniai statiniai bei įrenginiai).
6. Rekreacinių teritorijų specialieji ir detalieji planai bei turizmo ir rekreacinių statinių įrenginių statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado normatyvinių dokumentų ir statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka.
7. Rekreacinių teritorijų planavimo bei turizmo ir rekreacinių statinių ir įrenginių statybos valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdo valstybės institucijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų nustatyta tvarka.
8. Rekreacinių teritorijų žemė valdoma, naudojama, ja disponuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
II. REKREACINIŲ TERITORIJŲ STRUKTŪRA IR PLANAVIMAS
10. Nacionalinę rekreacinių teritorijų, turinčių gamtinių ar kultūrinių aplinkos savybių ir pasižyminčių sąlygomis žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti bei pagal teritorijų planavimo dokumentus numatytų ar naudojamų rekreacijai, taip pat rekreacijos ir turizmo objektams statyti ar eksploatuoti, sistemą sudaro:
10.1. miestų (miestai kurortai ir jų apsaugos zonos), miestelių ir kaimų urbanizuotos teritorijos (toliau -miesto gyvenamųjų vietovių rekreacinės teritorijos);
10.2. teritorijos, esančios už miestų, miestelių ir kaimų urbanizuotų teritorijų ribų (toliau – kaimo gyvenamųjų vietovių rekreacinės teritorijos);
11. Miesto gyvenamųjų vietovių rekreacines teritorijas sudaro:
11.1. visuomenės reikmėms naudojamos teritorijos (parkai, skverai, aikštės, bulvarai, paplūdimiai ir kitos teritorijos);
11.3. paviršiniai valstybiniai vandens telkiniai (toliau – vandens telkiniai), kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus skirti visuomenės bendram naudojimui;
11.4. valstybiniai parkai, išskyrus teritorijas, kurioms pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatytas kitas jų naudojimo režimas;
11.5. senamiesčių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos:
11.6. pagal teritorijų planavimo dokumentus naudojami ir planuojami žemės sklypai turizmo ir rekreaciniams statiniams bei įrenginiams eksploatuoti ir statyti;
12. Kaimo gyvenamųjų vietovių rekreacines teritorijas sudaro:
12.1. rekreaciniai miškai: miško parkai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai, kuriems ši funkcija nustatyta miškotvarkos projektais ir valstybinių parkų planavimo schemomis;
12.2. valstybiniai parkai, išskyrus teritorijas, kurioms pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatytas kitas jų naudojimo režimas;
12.4. vandens telkiniai:
12.7. pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti žemės sklypai turizmo ir rekreaciniams statiniams bei įrenginiams eksploatuoti ir statyti;
12.8. gamtos, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei saugomo kraštovaizdžio objektai ir jų teritorijos (žemės sklypai). Šie objektai ir teritorijos tvarkomos pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus projektus, o naudojimo ir apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos institucijos bei apskričių viršininkų administracijos;
13. Kitas rekreacines teritorijas sudaro:
14. Miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių rekreacinę teritorijos naudojimo paskirtį (funkciją) nustato šie teritorijų planavimo dokumentai:
14.2. miestelių ir kaimų teritorijų arba jų dalių, žemės sklypų arba jų grupių teritorijų detalieji planai;
14.3. specialieji planai:
15. Nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai nustato rekreacijos (turizmo) plėtrą, rekreacinių teritorijų naudojimo sąlygas, tvarkymo ir apsaugos režimą bei kitus apribojimus.
III. REKREACINIŲ TERITORIJŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA
17. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai yra atsakingi už rekreacinių teritorijų tvarkymą, priežiūrą, naudojimą, apsaugą ir savo veikloje vadovaujasi šiomis nuostatomis:
17.1. naudoti žemę pagal teritorijų planavimo dokumentus ir valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo (nuomos) sutartyje nustatytą tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat laikytis šiais dokumentais nustatytų teritorijos naudojimo režimų ir apribojimų:
17.1.1. žemės savininkas gali disponuoti jam privačios nuosavybės teise priklausančiu rekreacinėje teritorijoje žemės sklypu ir jame esančiu nekilnojamuoju turtu įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pardavus, dovanojus ar kitaip perleidus sklypą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, naujam sklypo žemės savininkui pereina visos buvusio savininko teisės ir pareigos dėl žemės sklypo naudojimo;
17.2. plėtoti rekreacinę veiklą taip, kad nebūtų bloginama teritorijų būklė bei jų estetinė ir ekologinė vertė, naikinami rekreaciniai (turizmo) ištekliai;
18. Rekreacinėse teritorijose draudžiama:
18.1. naudoti miškus, miško parkus, bendrojo naudojimo želdinius, vandens telkinius ir kitas visuomenės reikmėms naudojamas rekreacines teritorijas kitaip, negu numatyta nustatytąja tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose;
18.2. triukšmauti ar kitaip trukdyti ilsėtis tam tikslui skirtose vietose, kelti pavojų poilsiautojų saugumui;
18.3. teršti aplinką, griauti stovyklavietėse esančią įrangą, savavališkai kirsti ar kitaip naikinti želdinius;
18.4. užtverti, perkasti ar kitaip naikinti turistines trasas ir takus, kelius, vedančius prie rekreacijai skirtų vandens telkinių, jų pakrančių, paplūdimių, lankytinų gamtos, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei saugomų kraštovaizdžio objektų, apžvalgos aikštelių, rekreacinių (turizmo) ir kitų objektų; imti mokesčius už visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų lankymą, jeigu vietos savivaldos institucijų sprendimais nenumatyta kitaip;
IV. REKREACINIŲ TERITORIJŲ ŽEMĖS SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
20. Rekreacinių teritorijų žemės savininkai ir valdytojai turi teisę:
20.1. pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir statybos (rekonstrukcijos) projektus statyti šios Tvarkos 5 punkte nurodytus turizmo ir rekreacinius statinius bei įrenginius;
20.2. pagal parengtą ir vietos savivaldos institucijos suderintą schemą įrengti laikinas stovyklavietes (palapinių statymo, automobilių stovėjimo, sporto, vaikų žaidimų aikšteles ir kt.), maudykles, paplūdimius, pliažus, valčių ir jachtų prieplaukas, pavėsines, laužavietes ir kitus laikinus pastatus bei įrenginius poilsiavimo reikmėms;
20.3. privačių vandens telkinių savininkai savo telkinius gali naudoti poilsiui (sportui) be atskiro leidimo, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams;
20.4. verstis turizmo (rekreacine) ir kita ūkine veikla, jei ji neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams;
20.5. imti mokestį iš poilsiautojų ir turistų (toliau-poilsiautojai) už teikiamas paslaugas bei naudojimąsi rekreacine įranga, vietos savivaldos institucijų nustatyta tvarka;
21. Rekreacinių teritorijų žemės savininkų ir valdytojų pareigos:
21.1. leisti maudytis vandens telkiniuose ir judėti poilsiautojams vandens telkinių apsaugos juostų teritorijose, taip pat kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais servitutų nustatyta tvarka;
V. REKREACINIŲ TERITORIJŲ NAUDOTOJŲ IR POILSIAUTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
22. Rekreacinių teritorijų naudotojų ir poilsiautojų teisės ir pareigos:
22.1. važiuoti automobiliais ir kitomis motorizuotomis bei nemotorizuotomis priemonėmis valstybiniais bei kitais keliais, dviračių takais, statyti autotransporto priemones tam tikslui įrengtose vietose ir kelių kelkraštyje, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra ribojamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų piliečių teisės, nedaroma žala aplinkai;
22.3. laisvai judėti nemotorinėmis priemonėmis žemės ūkio naudmenomis, kai žemė yra įšalusi ar padengta sniegu nuo spalio 15d. iki balandžio 1d., jeigu savivaldos institucijų sprendimu nenustatyta kitaip;
22.4. rinkti miškuose vaistažoles, riešutauti, uogauti ir grybauti nepažeidžiant nustatytos tvarkos;
22.6. laisvai plaukti plaukiojimo priemonėmis be vidaus degimo ir elektros variklių valstybiniuose telkiniuose, taip pat privačiuose telkiniuose, per kuriuos teka vanduo, jei to neriboja kiti teisės aktai;
22.7. plaukioti motorinėmis (su vidaus degimo ir elektros varikliais) priemonėmis ir mažaisiais laivais vandens telkiniuose leidžiama vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;
22.8. žvejoti, užsiimti povandenine žuvų medžiokle vandens telkiniuose leidžiama vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;