LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL REKREACINIŲ TERITORIJŲ REGISTRAVIMO, APSAUGOS, NAUDOJIMO IR PLANAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

1999 m. birželio 24 d. Nr. 191

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852) 28 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 208 „Dėl įgaliojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo įgyvendinimo, suteikimo“ (Žin., 1999, Nr. 21-599):

1. Tvirtinu Rekreacinių teritorijų registravimo, apsaugos, naudojimo ir planavimo tvarką (pridedama).

2. Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „kraštovaizdis“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

______________


PATVIRTINTA

aplinkos ministro

1999 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 191

 

REKREACINIŲ TERITORIJŲ REGISTRAVIMO, APSAUGOS, NAUDOJIMO IR

PLANAVIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši Tvarka nustato rekreacinių teritorijų registravimo, apsaugos, naudojimo ir planavimo tvarką ir yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, naudojantiems rekreacines teritorijas bei jų rekreacinius ir turizmo išteklius.

2. Veiklą rekreacinėse teritorijose reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Miškų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Turizmo įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Statybos įstatymas, Vandens įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Žemės įstatymas bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktai bei ši Tvarka.

3. Vadovaujantis šios tvarkos 2 p. nurodytais įstatymais ir teisės aktais bei teritorijų planavimo dokumentais, valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo (nuomos) sutartyje nustatomos rekreacinės teritorijos naudojimo sąlygos bei apribojimai, susiję su gamtos, nekilnojamųjų kultūros vertybių, saugomo kraštovaizdžio objektų bei jo elementų (dirvožemio, reljefo, augalijos, gyvūnijos), taip pat rekreacinių teritorijų ir objektų apsauga.

4. Pagal Vietos savivaldos įstatymo ir Turizmo įstatymo nustatytą kompetenciją vietos savivaldos institucijos:

4.1. organizuoja visuomenės reikmėms naudojamų rekreacinių teritorijų priežiūrą ir tvarkymą, aplinkos komponentų tyrimą, racionalų gamtos ir kultūros išteklių naudojimą;

4.2. kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla rekreacinėse teritorijose atitiktų teisės aktais ir šios tvarkos nustatytą jų apsaugos ir naudojimo režimą;

4.3. rengia ir vykdo priemones, reikalingas rekreacinėms teritorijoms saugoti, poilsio ir turizmo veiklai jose plėtoti, ir tvarko šių teritorijų apskaitą;

4.4. rengia ir tvirtina savivaldybės turizmo ir rekreacijos plėtros teritorijų planavimo dokumentus, vykdo jų sprendinius arba savivaldybės turizmo plėtros priemonių planus;

4.5. laikinai apriboja rekreacinių teritorijų ir turizmo išteklių naudojimą teisės aktais nustatyta tvarka dėl aplinkos cheminės, fizikinės ir biologinės taršos, jei teritorijų ir objektų įranga neatitinka higienos normų ir taisyklių reikalavimų, taip pat dėl rekreacinių bei turizmo išteklių naudojimo pažeidimų, iki bus įvykdyti nustatyti reikalavimai;

4.6. sudaro sutartis su turizmo paslaugas teikiančiais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl gamtos (rekreacinių) išteklių naudojimo (nuomos) turizmui ir poilsiui, kontroliuoja sutarčių vykdymą;

4.7. tvirtina juridinių asmenų mokesčių už gamtos (rekreacinių) išteklių naudojimą dydį ir tvarką, taip pat rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos taisykles.

5. Detaliaisiais ar specialiaisiais planais suformuotuose kitos (rekreacinės) paskirties žemės sklypuose gali būti statomi viešbučiai, moteliai, svečių, poilsio ir jaunimo nakvynės namai, sanatorijos, sveikatingumo ir sporto kompleksai, kempingai, turizmo bazės, vasarnamiai (namai, naudojami sezoniniam poilsiui) ir kiti statiniai, skirti rekreacijai ir jos infrastruktūrai plėtoti, įrengiami poilsio (turizmo) takai (trasos), o prie vandens telkinių įrengiami paplūdimiai, pliažai (persirengimo kabinos, viešieji tualetai, geriamojo vandens tiekimo įrenginiai ir kiti objektai), jachtų, valčių bei kitų plaukiojimo priemonių prieplaukos (toliau-turizmo ir rekreaciniai statiniai bei įrenginiai).

6. Rekreacinių teritorijų specialieji ir detalieji planai bei turizmo ir rekreacinių statinių įrenginių statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado normatyvinių dokumentų ir statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka.

7. Rekreacinių teritorijų planavimo bei turizmo ir rekreacinių statinių ir įrenginių statybos valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdo valstybės institucijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų nustatyta tvarka.

8. Rekreacinių teritorijų žemė valdoma, naudojama, ja disponuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Rekreacinės teritorijos registruojamos turizmo paslaugų ir išteklių registre jo nuostatų nustatyta tvarka.

 

II. REKREACINIŲ TERITORIJŲ STRUKTŪRA IR PLANAVIMAS

 

10. Nacionalinę rekreacinių teritorijų, turinčių gamtinių ar kultūrinių aplinkos savybių ir pasižyminčių sąlygomis žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti bei pagal teritorijų planavimo dokumentus numatytų ar naudojamų rekreacijai, taip pat rekreacijos ir turizmo objektams statyti ar eksploatuoti, sistemą sudaro:

10.1. miestų (miestai kurortai ir jų apsaugos zonos), miestelių ir kaimų urbanizuotos teritorijos (toliau -miesto gyvenamųjų vietovių rekreacinės teritorijos);

10.2. teritorijos, esančios už miestų, miestelių ir kaimų urbanizuotų teritorijų ribų (toliau – kaimo gyvenamųjų vietovių rekreacinės teritorijos);

10.3. kitos rekreacinės teritorijos.

11. Miesto gyvenamųjų vietovių rekreacines teritorijas sudaro:

11.1. visuomenės reikmėms naudojamos teritorijos (parkai, skverai, aikštės, bulvarai, paplūdimiai ir kitos teritorijos);

11.2. miestų miškai ir miško parkai;

11.3. paviršiniai valstybiniai vandens telkiniai (toliau – vandens telkiniai), kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus skirti visuomenės bendram naudojimui;

11.4. valstybiniai parkai, išskyrus teritorijas, kurioms pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatytas kitas jų naudojimo režimas;

11.5. senamiesčių ir kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos:

11.5.1. jų naudojimo ir apsaugos tvarką nustato Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas;

11.6. pagal teritorijų planavimo dokumentus naudojami ir planuojami žemės sklypai turizmo ir rekreaciniams statiniams bei įrenginiams eksploatuoti ir statyti;

11.7. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo teritorijos;

11.8. pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus suformuoti kitai rekreacinei veiklai valstybinės ar privačios nuosavybės teise naudojami žemės sklypai.

12. Kaimo gyvenamųjų vietovių rekreacines teritorijas sudaro:

12.1. rekreaciniai miškai: miško parkai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai, kuriems ši funkcija nustatyta miškotvarkos projektais ir valstybinių parkų planavimo schemomis;

12.2. valstybiniai parkai, išskyrus teritorijas, kurioms pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatytas kitas jų naudojimo režimas;

12.3. kraštovaizdžio ir kiti draustiniai;

12.4. vandens telkiniai:

12.4.1. valstybinėje žemėje esančius arba su ja besiribojančius vandens telkinius visuomenės bendram naudojimui rekreacijai (turizmui) priskiria apskričių viršininkai pagal teritorijų planavimo dokumentus;

12.5. paplūdimiai ir pliažai;

12.6. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo teritorijos;

12.7. pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti žemės sklypai turizmo ir rekreaciniams statiniams bei įrenginiams eksploatuoti ir statyti;

12.8. gamtos, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei saugomo kraštovaizdžio objektai ir jų teritorijos (žemės sklypai). Šie objektai ir teritorijos tvarkomos pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus projektus, o naudojimo ir apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos institucijos bei apskričių viršininkų administracijos;

12.9. pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus suformuoti kitai rekreacinei veiklai valstybinės ir privačios nuosavybės teise naudojami žemės sklypai.

13. Kitas rekreacines teritorijas sudaro:

13.1. kaimo vietovėse privačios nuosavybės teise naudojami žemės sklypai, kuriuose esantys pastatai, miškai, vandens telkiniai, pievos ir kitos žemės naudmenos naudojamos rekreacijai (turizmui).

14. Miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių rekreacinę teritorijos naudojimo paskirtį (funkciją) nustato šie teritorijų planavimo dokumentai:

14.1. apskrities, savivaldybės, miestų, miestelių ir kaimų teritorijų bendrieji planai;

14.2. miestelių ir kaimų teritorijų arba jų dalių, žemės sklypų arba jų grupių teritorijų detalieji planai;

14.3. specialieji planai:

14.3.1. miestų kurortų apsaugos zonų planai;

14.3.2. turizmo ir rekreacijos plėtojimo schemos ar projektai;

14.3.3. valstybinių parkų planavimo schemos;

14.3.4. miškotvarkos projektai;

14.3.5. žemėtvarkos projektai;

14.3.6. vandentvarkos projektai;

14.3.7. kraštovaizdžio ir kitų draustinių planai.

15. Nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai nustato rekreacijos (turizmo) plėtrą, rekreacinių teritorijų naudojimo sąlygas, tvarkymo ir apsaugos režimą bei kitus apribojimus.

16. Šie tvarkos 14 punkte nurodyti teritorijų planavimo dokumentai rengiami, vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo normų sąvado norminiais dokumentais.

 

III. REKREACINIŲ TERITORIJŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA

 

17. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai yra atsakingi už rekreacinių teritorijų tvarkymą, priežiūrą, naudojimą, apsaugą ir savo veikloje vadovaujasi šiomis nuostatomis:

17.1. naudoti žemę pagal teritorijų planavimo dokumentus ir valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo (nuomos) sutartyje nustatytą tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat laikytis šiais dokumentais nustatytų teritorijos naudojimo režimų ir apribojimų:

17.1.1. žemės savininkas gali disponuoti jam privačios nuosavybės teise priklausančiu rekreacinėje teritorijoje žemės sklypu ir jame esančiu nekilnojamuoju turtu įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pardavus, dovanojus ar kitaip perleidus sklypą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, naujam sklypo žemės savininkui pereina visos buvusio savininko teisės ir pareigos dėl žemės sklypo naudojimo;

17.2. plėtoti rekreacinę veiklą taip, kad nebūtų bloginama teritorijų būklė bei jų estetinė ir ekologinė vertė, naikinami rekreaciniai (turizmo) ištekliai;

17.3. statyti (rekonstruoti) turizmo ir rekreacinius statinius bei įrenginius, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais nustatyta projektų rengimo, leidimų statyti išdavimo, pastatytų objektų priėmimo naudoti tvarka.

18. Rekreacinėse teritorijose draudžiama:

18.1. naudoti miškus, miško parkus, bendrojo naudojimo želdinius, vandens telkinius ir kitas visuomenės reikmėms naudojamas rekreacines teritorijas kitaip, negu numatyta nustatytąja tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose;

18.2. triukšmauti ar kitaip trukdyti ilsėtis tam tikslui skirtose vietose, kelti pavojų poilsiautojų saugumui;

18.3. teršti aplinką, griauti stovyklavietėse esančią įrangą, savavališkai kirsti ar kitaip naikinti želdinius;

18.4. užtverti, perkasti ar kitaip naikinti turistines trasas ir takus, kelius, vedančius prie rekreacijai skirtų vandens telkinių, jų pakrančių, paplūdimių, lankytinų gamtos, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei saugomų kraštovaizdžio objektų, apžvalgos aikštelių, rekreacinių (turizmo) ir kitų objektų; imti mokesčius už visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų lankymą, jeigu vietos savivaldos institucijų sprendimais nenumatyta kitaip;

18.5. sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčių teritorijų panoramą.

19. Rekreacinės paskirties žemės sklypuose draudžiama:

19.1. statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija ar turizmu, išskyrus statinius esamose privačių namų valdose, nustatytąja tvarka;

19.2. statyti statinius, menkinančius kraštovaizdžio estetinę vertę.

 

IV. REKREACINIŲ TERITORIJŲ ŽEMĖS SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

20. Rekreacinių teritorijų žemės savininkai ir valdytojai turi teisę:

20.1. pagal nustatytąja tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir statybos (rekonstrukcijos) projektus statyti šios Tvarkos 5 punkte nurodytus turizmo ir rekreacinius statinius bei įrenginius;

20.2. pagal parengtą ir vietos savivaldos institucijos suderintą schemą įrengti laikinas stovyklavietes (palapinių statymo, automobilių stovėjimo, sporto, vaikų žaidimų aikšteles ir kt.), maudykles, paplūdimius, pliažus, valčių ir jachtų prieplaukas, pavėsines, laužavietes ir kitus laikinus pastatus bei įrenginius poilsiavimo reikmėms;

20.3. privačių vandens telkinių savininkai savo telkinius gali naudoti poilsiui (sportui) be atskiro leidimo, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams;

20.4. verstis turizmo (rekreacine) ir kita ūkine veikla, jei ji neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams;

20.5. imti mokestį iš poilsiautojų ir turistų (toliau-poilsiautojai) už teikiamas paslaugas bei naudojimąsi rekreacine įranga, vietos savivaldos institucijų nustatyta tvarka;

20.6. pareikalauti poilsiautojų palikti teritoriją, jeigu jie daro žalą ir nesilaiko šios Tvarkos bei vietos savivaldos institucijų patvirtintų rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos taisyklėmis nustatytos tvarkos ar kitaip pažeidžiami žemės savininkų ir valdytojų teisėti interesai.

21. Rekreacinių teritorijų žemės savininkų ir valdytojų pareigos:

21.1. leisti maudytis vandens telkiniuose ir judėti poilsiautojams vandens telkinių apsaugos juostų teritorijose, taip pat kitaip naudotis privačiais vandens telkiniais servitutų nustatyta tvarka;

21.2. netrukdyti prie vandens telkinių ir kitose rekreacijai nurodytose vietose įrengti stovyklavietes ir poilsiauti (ne arčiau kaip 100 metrų nuo sodybų iki kitų gyvenamųjų pastatų).

 

V. REKREACINIŲ TERITORIJŲ NAUDOTOJŲ IR POILSIAUTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

22. Rekreacinių teritorijų naudotojų ir poilsiautojų teisės ir pareigos:

22.1. važiuoti automobiliais ir kitomis motorizuotomis bei nemotorizuotomis priemonėmis valstybiniais bei kitais keliais, dviračių takais, statyti autotransporto priemones tam tikslui įrengtose vietose ir kelių kelkraštyje, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra ribojamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų piliečių teisės, nedaroma žala aplinkai;

22.2. keliauti pėsčiomis pėsčiųjų takais bei miškais;

22.3. laisvai judėti nemotorinėmis priemonėmis žemės ūkio naudmenomis, kai žemė yra įšalusi ar padengta sniegu nuo spalio 15d. iki balandžio 1d., jeigu savivaldos institucijų sprendimu nenustatyta kitaip;

22.4. rinkti miškuose vaistažoles, riešutauti, uogauti ir grybauti nepažeidžiant nustatytos tvarkos;

22.5. maudytis visuose vandens telkiniuose;

22.6. laisvai plaukti plaukiojimo priemonėmis be vidaus degimo ir elektros variklių valstybiniuose telkiniuose, taip pat privačiuose telkiniuose, per kuriuos teka vanduo, jei to neriboja kiti teisės aktai;

22.7. plaukioti motorinėmis (su vidaus degimo ir elektros varikliais) priemonėmis ir mažaisiais laivais vandens telkiniuose leidžiama vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;

22.8. žvejoti, užsiimti povandenine žuvų medžiokle vandens telkiniuose leidžiama vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;

22.9. tinkamai sutvarkyti paliekamą poilsiavietę ar kitą rekreacinę teritoriją;

22.10. keliaujant valtimis ir kitomis susisiekimo priemonėmis vandens telkiniais, sustoti prie kranto ne poilsiui skirtose vietose galima ne ilgiau kaip 12 valandų, išskyrus sustojimus avarijų ir nelaimių atvejais.

______________