LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL PROJEKTO „ARCHITEKTŪROS PARKAS“ VILNIAUS SENAMIESTYJE IR JO APSAUGOS ZONOJE
2008 m. gruodžio 12 d. Nr. S-14(142)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2008-12-12 posėdyje išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotą projektą „Architektūros parkas“. Šis projektas yra įgyvendinamas Pasaulio kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (U1P) (istorinio Tymo priemiesčio, Misionierių sodo teritorijose, Užupio dalyje) bei jo apsaugos zonos (Užupyje – Paplaujoje) dalyse, sudarančiose bendrą per 58 ha plotą. Be to, projekto „Architektūros parkas“ didžioji teritorijos dalis (iki Zarasų gatvės) yra Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vietovėje (A1610KP) – archeologinio kultūros paminklo teritorijoje.
Komisija konstatuoja, kad ši teritorija ir jos apsaugos zona yra ypač vertingas, istoriškai susiformavęs kultūrinis ir gamtinis kraštovaizdis.
Nepaisant sovietinių laikų pramoninių statybų, šis LDK laikus menantis Vilnios slėnio dalies istorinis kraštovaizdis dar yra išlikęs, todėl jame esantis kultūros paveldas turi būti išsaugotas ir atskleidžiamas.
Komisija pritaria Vilniaus miesto savivaldybės siekiams sutvarkyti bei humanizuoti šią istoriškai vertingą ir gamtiniu požiūriu itin išraiškingą Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritoriją. Tačiau pažymi, kad „Architektūros parko“ teritorijoje planuojant esamos pramonės teritorijos konversiją bei didelės apimties plėtrą ir pokyčius pirmenybė teikiama naujų pastatų, statinių ir jų kompleksų statybai. Nepakankamai atsižvelgiama į šios vietovės istorinę vertę, susiklosčiusias kraštovaizdines, urbanistines, hidrotechnines, architektūrines, istorinių želdynų, archeologines vertingąsias savybes. Planuojamas pastatų aukštis, užstatymo intensyvumas ir netgi urbanistinės struktūros planavimo principas iš dalies neatitinka galiojančių paveldosaugos reikalavimų. Komisijos nuomone, būtina išsaugoti ir atskleisti Vilnios upę bei jos slėnio savitą istorinę aplinką ir visoje šioje teritorijoje planuoti pastatus pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimus.
Komisija, siekdama, kad Pasaulio kultūros paveldo – Vilniaus istorinio centro – išskirtinė visuotinė vertė, jo savita aplinka ir vientisumo bei autentiškumo požymiai išliktų nepakitę, nusprendžia:
1. Priminti Vilniaus miesto savivaldybei (Projekto organizatoriui), jog būtina atsižvelgti į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių reikalavimus ir neplanuoti veiksmų, kurie galėtų pakenkti pasaulio paveldo vietovės visuotinei išskirtinei vertei.
2. Atkreipti Projekto autorių dėmesį į tai, kad:
2.1. Senamiesčio apsaugos zonoje būtina laikytis „Kultūros paveldo objekto – Kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo reglamento“ reikalavimų ir naujus pastatus bei statinius numatyti tik tokiais atvejais, kai siekiama atkurti sunaikintą istorinę planinę ir erdvinę struktūrą arba kai siekiama pratęsti ir vystyti tradicinius teritorijų sklypų formavimo, erdvinės struktūros bei užstatymo principus;
2.2. atsižvelgiant į tyrimų išvadas būtina tęsti istorinę urbanistinę tradiciją išlaikant vietovei būdingus užstatymo tankį, silueto charakterį, vidaus erdvių parametrus bei mišrų morfologinį tipą. Siekiant didesnės darnos su vizualine apsuptimi, reikėtų panaudoti išlikusias kultūros paveldo dalis ir elementus.
3. Siūlyti Vilniaus miesto savivaldybei, kad oficialus UNESCO ekspertas pasaulio paveldo apsaugos klausimais – ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas atliktų „Architektūros parko“ projekto paveldosauginę ekspertizę.