LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS APLINKOSAUGINIŲ TECHNOLOGIJŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO LIETUVOJE GAIRIŲ PATVIRTINIMO
2007 m. gegužės 31 d. Nr. D1-310
Vilnius
Įgyvendindamas Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), bei atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2004 m. sausio 28 d. komunikatą Europos Tarybai ir Parlamentui (Nr. COM(2004) 38 galutinis) „Technologijų darniam vystymuisi skatinimas: Europos Sąjungos Aplinkos technologijų veiksmų planas“,
tvirtinu Europos Sąjungos Aplinkosauginių technologijų veiksmų plano įgyvendinimo Lietuvoje gaires (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. D1-310
EUROPOS SĄJUNGOS APLINKOSAUGINIŲ TECHNOLOGIJŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO LIETUVOJE GAIRĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Europos Sąjungos (toliau – ES) Aplinkosauginių technologijų veiksmų plano (toliau – ATVP) įgyvendinimo Lietuvoje gairės parengtos atsižvelgiant į Europos Komisijos (toliau – EK) rekomendacijas rengti nacionalines ATVP įgyvendinimo gaires bei į pasiūlymus dėl tokių gairių turinio.
2. EK komunikatas Europos Tarybai ir Parlamentui (Nr. COM (2004) 38 galutinis) „Technologijų darniam vystymuisi skatinimas: Europos Sąjungos Aplinkosauginių technologijų veiksmų planas“ patvirtintas 2004 m. sausio 28 d. Planu numatytomis priemonėmis siekiama sutelkti visus suinteresuotus asmenis ir pašalinti kliūtis, trukdančias vystyti ir naudoti aplinkosaugines technologijas; skatinti konkurenciją ir ekonominį augimą; užtikrinti Europos lyderystę, kuriant ir taikant aplinkosaugines technologijas.
3. ES ATVP nustatyti trys pagrindiniai tikslai:
4. Aplinkosauginių technologijų veiksmų planas atitinka VI Europos Sąjungos (toliau – ES) Aplinkos apsaugos veiksmų programos ir Darnaus vystymosi strategijos principus bei padeda įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus.
5. 2000 m. duomenimis, pasaulinė aplinkosauginių technologijų rinka buvo įvertinta 550 milijardų eurų. Europos rinka užima apie trečdalį pasaulinės rinkos (183 milijardai eurų) ir kartu su JAV bei Japonija užima apie 85 % pasaulinės rinkos.
6. ES ATVP įgyvendinimo Lietuvoje gairių tikslas:
7. Įgyvendinant ATVP, svarbiausios šios sritys: moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, technologijų vertinimas, siektinų rezultatų nustatymas, finansavimo mechanizmai, valstybės pagalba, viešieji pirkimai, visuomenės informavimas ir mokymai.
II. APLINKOSAUGINĖS TECHNOLOGIJOS
8. EK komunikate Europos Tarybai ir Parlamentui (Nr. COM (2004) 38 galutinis) „Technologijų darniam vystymuisi skatinimas: Europos Sąjungos Aplinkosauginių technologijų veiksmų planas“ aplinkosauginėmis technologijomis apibrėžiamos visos technologijos, kurios mažiau teršia aplinką, lyginant su tokią pačią funkciją atliekančiomis kitomis technologijomis. Jos taip pat apima „vamzdžio galo“ technologijas, skirtas susidariusių teršalų valymui.
III. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA
Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos
10. Pagrindiniai strateginiai dokumentai Lietuvoje, skatinantys inovacijas bei tyrimus ir plėtrą, yra šie:
10.1. Valstybės ilgalaikės plėtros strategija, patvirtinta 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);
10.2. Prioritetinės Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptys, patvirtintos 2002 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1182 (Žin., 2002, Nr. 74-3180);
10.3. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta 2002 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424);
10.4. Inovacijų versle programa ir jos įgyvendinimo priemonės 2000–2002 metams (2000 m.) ir atnaujinta Inovacijų versle programa ir jos įgyvendinimo priemonės 2003–2006 metams, patvirtintos 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 911 (Žin., 2003, Nr. 71-3225);
10.5. Aukštųjų technologijų plėtros programa, patvirtinta 2003 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1645 (Žin., 2003, Nr. 121-5488);
10.6. Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga (2001 m.) ir Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų diegimo programa, patvirtinta 2003 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489);
10.7. Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija, patvirtinta 2003 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489).
11. Ilgalaikėje Lietuvos ūkio plėtros strategijoje iki 2015 m. vienas strateginių tikslų yra „efektyvios nacionalinės inovacijų sistemos, kuri turėtų užtikrinti tinkamas sąlygas mokslo ir gamybos integracijai, naujų technologijų ir veiklos metodų kūrimui ir sklaidai, kūrimas“. Pramonės plėtros prioritetai yra šie:
11.1. veikla, kurianti didelę pridėtinę vertę, paremta mokslu, žiniomis ir aukštomis technologijomis bet kurioje pramonės šakoje, įskaitant tradicinius pramonės sektorius;
12. Lietuvos mokslo ir technologijų baltojoje knygoje nustatomi strateginiai inovacijoms palankios aplinkos kūrimo principai ir pateikiama pagrindinių priemonių bei veiksmų sistema, skirta technologinei pažangai skatinti Lietuvoje. Baltojoje knygoje pateiktos nuostatos diegiamos remiantis Ilgalaike tyrimų ir plėtros strategija bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų diegimo programa.
13. Inovacijų versle programomis siekiama didinti Lietuvos pramonės ir verslo konkurencingumą, sukuriant sąlygas esamai veiklai modernizuoti ir moksliniam bei technologiniam potencialui taikyti, siekiant didesnės pridėtinės vertės ir galimybės konkuruoti pasaulinėse rinkose.
14. Pagrindinės institucijos, skatinančios ir remiančios inovacijas, mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą, pateiktos 1 priede.
15. LR ūkio ministerija koordinuoja strategijų ir programų, susijusių su pramonės plėtra, diegimą. Ministerija taip pat dalyvauja kuriant inovacijų diegimo strategijas ir skatinant inovacinę veiklą pramonės įmonėse, pvz., diegiant Inovacijų versle programą.
16. LR švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja švietimo ir mokslinių tyrimų veiklą bei dirba su švietimo ir mokslo įstaigomis. Ši ministerija taip pat dalyvauja ir inovacijų, mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros politikos kūrime. Be to, Švietimo ir mokslo ministerija dalyvavo kuriant keletą institucijų, skirtų pramonės inovacijų plėtrai skatinti, pvz., Lietuvos inovacijų centrą, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Inovacijų centrus, Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkus, Aukštų technologijų ir informacinių technologijų parkus. Ministerija taip pat įsteigė Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūrą, kurios vaidmuo – administruoti tarptautines mokslo ir technologijų plėtros programas, pvz., ES programas EUREKA, COST ir FP7. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimą administruoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
Finansavimas ir skatinimas
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 252 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinės paramos, gaunamos pagal Europos Sąjungos sanglaudos politikos konvergencijos tikslą, administravimą paskirstymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos struktūrinės paramos komiteto 2004– 2006 metų ir 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos klausimams spręsti sudarymo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1085) pritarė keturių veiksmų programų projektams ir patvirtino ES struktūrinės paramos 2007–2013 m. preliminarų lėšų paskirstymo tarp intervencinių sričių proporcijas. Šis dokumentas sudaro pagrindą prioritetams, nustatytiems Valstybės ilgalaikės plėtros strategijoje ir kituose strateginiuose dokumentuose, įgyvendinti bei nustato priemones Lietuvos socialinei ekonominei plėtrai 2007–2013 m. laikotarpiui. Numatomos investuoti kryptys per 2007–2013 m., susijusios su aplinkosauginių technologijų inovacijomis ir plėtra, yra: energetika, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra, inovacijos, sąlygos verslui ir turizmo infrastruktūra, gamtinių išteklių tausojimas, aplinka ir darnus vystymasis. Preliminariai investicijoms į minėtus sektorius bus skirta 45% Europos Sąjungos struktūrinės paramos, o šias investicijas koordinuos Ūkio, Švietimo ir mokslo, Aplinkos, Vidaus reikalų bei Susisiekimo ministerijos. Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija yra paramos, teiktos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą, tąsa.
18. Inovaciniams verslo projektams finansinę pagalbą teikia Ūkio ministerija pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos programų lėšų, teikiamų projekto veiklai finansuoti ir kapitalui formuoti, administravimo taisykles, patvirtintas 2006 m. balandžio 27 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-143 (Žin., 2006, Nr. 54-1966).
19. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kurią įsteigė ir prižiūri Ūkio ministerija, teikia smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – SVV) paskolų garantiją bankams bei administruoja dalinį paskolų palūkanų dengimą SVV subjektams.
20. 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos prioritetuose pagal Ūkio ministerijos veiklos sritis numatoma investuoti į įmonių produktyvumo didinimą (investicijos į naujus gamybos įrenginius ir technologijas, IT valdymo sistemas, pažangių vadybos metodų diegimą); mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) priėjimo prie finansavimo šaltinių gerinimas (rizikos kapitalo fondai, mikrokreditai pradedančioms įmonėms ir kt.).
21. Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 28-870). Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos projektams įgyvendinti finansinė parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224) ir Nacionaline energetikos strategija, patvirtinta 2002 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1130 (Žin., 2002, Nr. 99-4397). Ūkio ministerijos įsteigta VĮ Energetikos agentūra pagal Ūkio ministerijos užduotis dalyvauja rengiant Nacionalinės energetikos strategijos, energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių naudojimo programų projektus, organizuoja programų įgyvendinimą, atnaujinimą ir patikslinimą, rengia efektyvaus energijos vartojimo teisines, ekonomines ir organizacines priemones valstybės politikai įgyvendinti.
22. Aplinkos ministerijos įsteigta VšĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas, kurios pagrindinis uždavinys yra remti visuomeninį ir privatų sektorius, įgyvendinant aplinkos apsaugos projektus, mažinančius neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai, skatina aplinkos apsaugos investicinius projektus lengvatinių paskolų ir subsidijų forma.
23. Švaresnių technologijų diegimo ir ekologiškos produkcijos gamybos skatinimas mažinant mokesčius yra numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos (Žin., 1992, Nr. 5-75) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą (Žin., 1999, Nr. 47-1469) įstatymuose. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme yra numatytos mokesčio iš stacionarių taršos šaltinių lengvatos, iš kurių viena yra susijusi su įmonių įgyvendinamomis priemonėmis, mažinančiomis teršalų išmetimą į aplinką. Jeigu įdiegus tam tikras priemones, tarša sumažinama ne mažiau kaip 10%, tuomet įmonė gali būti atleidžiama nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas.
24. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) Cheminių medžiagų departamento Taršos prevencijos skyrius yra atsakingas už pramoninės taršos integruotą prevenciją ir kontrolę (toliau – TIPK), gaminių aplinkosauginį ženklinimą bei įmonėse diegiamų Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų (toliau – EMAS) registravimą. Aplinkos vadybos sistemų (toliau – AVS), sertifikuotų pagal tarptautinį standartą ISO 14001 ir EMAS, diegimas Lietuvoje buvo skatinamas vykdant įvairius projektus: rengiami seminarai, teikiama pagalba įmonėms, diegiančioms AVS.
25. Viešieji pirkimai ES sudaro 16% BVP. 2004 m. Lietuvoje perkančiųjų organizacijų vykdytų pirkimų suma siekė 6–7 milijardus litų (apie 10–11 % BVP), todėl viešieji pirkimai gali būti naudojami kaip galingas ekonominis skatinimo instrumentas siekiant platesnio aplinkosauginių technologijų vartojimo. Šiuo metu viešieji žalieji pirkimai Lietuvoje sudaro labai nedidelę dalį ir nesiekia 5% bendro viešųjų pirkimų kiekio. Įgyvendinant LR Vyriausybės 2006–2008 m. programą, 2007 m. bus parengta Nacionalinė žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programa, kurioje bus nustatyti aplinkosauginiai kriterijai viešiesiems pirkimams bei žaliųjų pirkimų įgyvendinimo Lietuvoje tikslai ir priemonės.
26. Lietuvos verslo investicijų dalis šalies BVP struktūroje, EUROSTAT duomenimis, 2004 m. viršijo senųjų ES narių atitinkamą rodiklį (Lietuvos rodiklis buvo 18,5 proc., ES-15 vidurkis – 17,1 proc.), tačiau buvo mažesnis negu daugumos naujųjų ES šalių. Nerimą kelia tai, kad Lietuvoje didžioji dalis kapitalo formavimo išlaidų, kurios yra ypač svarbios siekiant didesnio produktyvumo ir ūkio šakų konkurencingumo, yra ne produktyvios investicijos į įrengimus ir mašinas (32 proc. 2005 m.), o investicijos į pastatus, inžinerinius statinius ir žemę (68 proc. 2005m.). 2002–2004 m. 16,7 % įmonių įdiegė technologinių procesų inovacijas, 13,9 % – produkto inovacijas.
27. Viešųjų paslaugų verslui infrastruktūrai Lietuvoje pirmiausia priskirtinos įvairių tipų, dažniausiai ne pelno, įstaigos, pvz., dalyvaujant valstybės ir/ar savivaldybių institucijoms įsteigti verslo informacijos centrai, verslo inkubatoriai, technologiniai verslo inkubatoriai, mokslo ir technologijų parkai, inovacijų ir technologijų centrai, agentūros, vykdančios su ekonomine plėtra, verslo skatinimu, technologijų ir inovacijų plėtojimu susijusias funkcijas. 2005 m. viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra pateikta 2 priede.
Visuomenės informavimas ir mokymai
28. Siekdama geriau informuoti visuomenę bei skatinti pramonės įmones diegti aplinkosaugines technologijas, taip pat parodyti verslo bei plačiajai visuomenei progresyvias, mažiausiai darančiai įtaką aplinkai įmones, paskatinti visus Lietuvos gamintojus ir paslaugų tiekėjus diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas, kurti ir gaminti „palankesnius aplinkai“ gaminius, diegti pažangiausias technologijas, aktyviai bendradarbiauti su partneriais aplinkos apsaugos srityje, Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Inžinerinės ekologijos asociacija ir Aplinkos vadybos ir audito institutu organizuoja konkursą „Pasiekimai aplinkosaugoje“. Konkurse išskirtos šios nominacijos: Geriausia aplinkos apsaugos (integruotos kokybės ir aplinkos apsaugos) vadybos sistema, Palankiausias aplinkai produktas, Palankiausias aplinkai procesas (gamyba), Bendradarbiavimas (technologijos ar vadybos srityje tarp dviejų ar daugiau partnerių). Konkurso nugalėtojai skelbiami bei apdovanojimai įteikiami birželio 5 d., pažymint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną.
29. Aplinkos ministerija kartu su Suomijos aplinkos ministerija 2006 m. vykdė projektą dėl ekspertų mokymų ir pasikeitimo patirtimi, įgyvendinant Integruotą produktų politiką bei ES ATVP. Projekto metu buvo pasikeista patirtimi, išanalizuota ATVP diegimo Lietuvoje situacija bei pateiktos rekomendacijos.
30. Šiaurės miestelio technologijų parkas, kurį 2002 m. įsteigė Ūkio ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, vykdo projektą „Aplinkos technologijų tinklas“, skatinantį aplinkosauginių technologijų pramonės plėtrą Lietuvoje.
31. Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutas (toliau – APINI) turi didelę patirtį vykdant ir koordinuojant švaresnės gamybos projektus. Nuo 1993 metų APINI dalyvavo rengiant 187 švaresnės gamybos projektus. Iš šių projektų 34 buvo gauta NEFCO finansinė parama.
32. Daugelyje šalies universitetų galima studijuoti modulius, susijusius su aplinkosauginėmis technologijomis.
IV. IŠVADOS
34. Technologijų patekimo iš tyrimų į rinką reguliavimo sritis yra priskirta Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų kompetencijai. Taip pat daugelis veiksmų, gerinančių verslo sąlygas, patenka į Ūkio ministerijos reguliavimo sritį. Aplinkosauginių technologijų diegimą specifiniuose sektoriuose skatina Aplinkos, Žemės ūkio bei Susisiekimo ministerijos.
35. Aplinkosauginių technologijų plėtra yra netiesiogiai minima kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų kryptis. Dauguma institucijų vykdo jų skatinimą netiesiogiai, tačiau neakcentuojama šių technologijų svarba. Aplinkosauginės technologijos turėtų būti išskirtos kaip viena iš prioritetinių Lietuvos aukštųjų technologijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių, taip pat ir kaip prioritetas finansinei paramai teikti.
36. Turėtų būti stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas telkiant finansavimą aplinkosauginių technologijų inovacijoms skatinti. Ypatingai svarbūs ekoinovacijai yra finansinės rizikos sumažinimo ir investicijų garantijų instrumentai. Valdžios institucijos, siekdamos palengvinti naujų aplinkosaugos technologijų projektų finansavimą, turėtų stiprinti esamus ryšius su bankais bei skleisti informaciją apie sėkmingą praktiką finansinėms institucijoms, remiančioms tokius projektus. Turi būti skatinama viešoji ir privačioji partnerystė bei stiprinama įmonių socialinė atsakomybė.
Europos Sąjungos aplinkosauginių
technologijų veiksmų plano įgyvendinimo
Lietuvoje gairių
1 priedas
INOVACIJŲ DIEGIMO Į MOKSLINIUS TYRIMUS BEI EKSPERIMENTINĘ PLĖTRĄ INSTITUCINĖ SCHEMA LIETUVOJE
DUOMENŲ ŠALTINIS: Gediminas Rainys. Inovacijų politikos plėtra Lietuvoje. Pranešimas Seime (2003-12-15).
______________
Europos Sąjungos aplinkosauginių
technologijų veiksmų plano įgyvendinimo
Lietuvoje gairių
2 priedas
VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ VERSLUI INFRASTRUKTŪRA
______________
Europos Sąjungos aplinkosauginių
technologijų veiksmų plano įgyvendinimo
Lietuvoje gairių
3 priedas
EUROPOS SĄJUNGOS APLINKOSAUGINIŲ TECHNOLOGIJŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO LIETUVOJE REKOMENDUOJAMOS PRIEMONĖS
| PATEKIMAS IŠ TYRIMŲ Į RINKĄ |
|||||
| Veiksmai, numatyti ES ATVP |
Rekomenduojamos Lietuvoje vykdyti priemonės |
Suinteresuotos institucijos, organizacijos, asmenys |
|||
| 1. |
Padidinti ir nukreipti tyrimus, demonstravimą ir plitimą. Pagerinti susijusių programų koordinavimą* |
Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų programiniuose dokumentuose aplinkosaugines technologijas išskirti kaip prioritetines aukštųjų technologijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis. |
ŠMM, Tarptautinių mokslo ir technologijų programų plėtros agentūra, ŪM |
||
| 2. |
Technologijų platformų kūrimas* |
Parengti medžiagą ir pristatymus nacionalinių technologijų platformų susitikimuose apie darnų vystymąsi, aplinkosaugines technologijas, produktus, palankius aplinkai. |
ŪM, ŠMM |
||
| 3. |
Europos technologijų testavimo, vertinimo ir standartizacijos tinklo kūrimas* |
Įvertinti Lietuvos technines galimybes siekiant dalyvauti kuriamoje ES aplinkosauginių technologijų vertinimo schemoje. |
LSD, sertifikavimo įstaigos, technologijų kūrėjai, ŪM, AM |
||
| 4. |
Sukurti ES egzistuojančių aplinkosauginių technologijų puslapių ir duomenų bazių katalogą |
Pateikti duomenis Europos aplinkos agentūrai (toliau – EAA) apie Lietuvos aplinkosauginių technologijų elektroninius puslapius, patalpinti nuorodas į ES aplinkosauginių technologijų puslapių ir duomenų bazių katalogą atitinkamų institucijų tinklalapiuose. |
ŪM, AM, ŠMM |
||
| 5. |
Užtikrinti, kad nauji ir peržiūrėti standartai būtų veiksmingi pritaikant |
Dalyvauti atitinkamų ES standartų rengime. |
LSD |
||
| RINKOS SĄLYGŲ GERINIMAS |
|||||
| 6. |
Sukurti ir patvirtinti siektinus rezultatus svarbiausiems produktams, procesams ir paslaugoms* |
Perkelti į Lietuvos teisinę bazę energiją naudoj ančių produktų ekologinio projektavimo direktyvą. Dalyvauti ES institucijų darbe, kuriant siektinus rezultatus svarbiausiems produktams, procesams ir paslaugoms, išanalizuoti tokių rezultatų nustatymo galimybes bei poreikį Lietuvoje. |
ŪM, AM, verslininkų asociacijos |
||
| 7. |
Finansinių instrumentų mobilizavimas, siekiant sumažinti investavimo į aplinkosaugines technologijas riziką* |
Stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą telkiant finansavimą aplinkosauginių technologijų inovacijoms skatinti, atkreipiant dėmesį, kad ekoinovacijai ypatingai svarbūs yra rizikos sumažinimo ir investicijų garantijų instrumentai. |
ŪM, LAAIF |
||
| 8. |
Viešoji ir privačioji partnerystė |
Tęsti ir stiprinti įmonių socialinės atsakomybės plėtros koordinavimą. |
SADM |
||
| 9. |
Remti naujas biznio nišas |
Vykdyti inovatyvių aplinkosauginių technologijų projektų finansavimą. |
ŪM, LAAIF |
||
| 10. |
Finansiniai instrumentai atsinaujinančios ir efektyvios energijos technologijoms |
Ūkio ministerijos įsteigtai VĮ Energetikos agentūrai tęsti ir vystyti atsinaujinančios ir efektyvios energijos naudojimo skatinimą. |
ŪM |
||
| 11. |
Priemonės ekopramonei remti |
Taikyti Darnaus vartojimo ir gamybos bei Integruotos produktų politikos priemones Lietuvoje. Parengti šių priemonių įgyvendinimo gaires. |
ŪM, AM, Verslo ir inovacijų centrai, verslininkų asociacijos |
||
| 12. |
Remti aplinkosaugai ir socialiai orientuotas investicijas |
Išnagrinėti teisines ir technines sąlygas aplinkosaugai ir socialiai orientuotų investicijoms skatinti. |
ŪM, SADM, AM, FM, finansinės institucijos |
||
| 13. |
Geros praktikos finansinėse institucijose sklaida |
Kurti naujus ir stiprinti esamus ryšius su bankais bei skleisti informaciją apie sėkmingą praktiką tarp finansinių institucijų, remiančių aplinkosauginius projektus. |
ŪM, SADM, AM, FM, finansinės institucijos |
||
| 14. |
Aplinkosauginių technologijų integravimo galimybių identifikavimas pagrindiniam kapitalui pakeisti |
Toliau vystyti Lietuvoje pradėtą senų pastatų renovaciją. Taip pat įvertinti kitų sektorių atnaujinimo galimybę, vertinant tai kaip aplinkai palankių technologijų plėtrą. |
Savivaldybės, ŪM, SM, AM, verslininkų asociacijos |
||
| 15. |
Peržiūrėti struktūrinių fondų operacinius kriterijus |
Atsižvelgiant į ES institucijų parengtas rekomendacijas (kai jos bus parengtos), nustatyti atitinkamus paramos teikimo kriterijus 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų skirstymo programose. |
ŪM, ŠMM, AM |
||
| 16. |
Peržiūrėti valstybės pagalbos gaires* |
Atlikti valstybės pagalbos aplinkosauginiams projektams teikimo poreikio ir galimybių analizę. |
Konkurencijos tarnyba, ŪM, AM |
||
| 17. |
Skatinti sistematinį kaštų internalizavimą naudojant instrumentus, paremtus rinka |
Įvertinti Lietuvoje gaminamų ir parduodamų aplinkosauginių technologijų paklausą ir pasiūlą, kainas ir šių veiksnių įtaką tokių technologijų plėtrai. Teisingų produktų kainų, kai yra įvertinamas poveikis aplinkai, nustatymas per instrumentus, paremtus rinka (mokesčiai, mokesčių lengvatos, subsidijos, prekybos leidimai), gali padidinti naujų aplinkosauginių technologijų diegimą. |
ŪM, AM, FM |
||
| 18. |
Peržiūrėti subsidijas, žalingas aplinkai* |
Įvertinti Lietuvoje subsidijuojamų veiklų poveikį aplinkai. Nustačius neigiamą poveikį, svarstyti galimybes dėl aplinkai žalingų subsidijų pašalinimo. |
ŪM, AM, FM |
||
| 19. |
Skatinti aplinkosauginių technologijų pirkimą* |
Parengti ir patvirtinti nacionalinę žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programą. Remti ekoženklinimo ir aplinkosauginio valdymo sistemas. |
AM, ŪM, Viešųjų pirkimų tarnyba, verslininkų asociacijos |
||
| 20. |
Būvio ciklo išlaidų skaičiavimo skatinimas |
Skleisti informaciją apie būvio ciklo išlaidų skaičiavimo požiūrio taikymą. Parengti informacinę medžiagą dėl būvio ciklo išlaidų produktams, darantiems didelį poveikį aplinkai. |
ŪM, AM, savivaldybės |
||
| 21. |
Technologijų pirkimo tyrimas |
{vertinti Lietuvoje gaminamų ir parduodamų aplinkosauginių technologijų paklausą ir pasiūlą. |
ŪM, AM, verslininkų asociacijos |
||
| 22. |
Verslo ir vartotojų supratimo didinimas* |
Stiprinti visuomenės švietimą ir informavimą aplinkosauginių technologijų diegimo bei jų daromos naudos klausimais. Įvertinti prekybinės parodos ar mugės, skirtos aplinkos apsaugai, organizavimo bei specializuoto leidinio apie aplinkosaugines technologijas leidimo ar tokios informacijos talpinimo į jau esamą periodinį leidinį galimybes ir poreikį. |
ŠMM, SADM, AM, ŪM, Vartotojų asociacija, LPK, savivaldybės |
||
| 23. |
Tikslinių apmokymų teikimas* |
Vykdyti sprendimus priimančių asmenų apmokymą ūkio sektoriuose, kuriuose aplinkosauginių technologijų taikymas yra ypač svarbus. |
ŠMM, ŪM, AM, verslininkų asociacijos |
||
| VEIKIMAS GLOBALIAI |
|||||
| 24. |
Aplinkosauginių technologijų skatinimas besivystančiose šalyse |
Išnagrinėti ES šalių narių patirtį ir išnagrinėti Lietuvos galimybes dalyvauti tokioje veikloje. |
ŪM, AM, FM, verslininkų asociacijos |
||
| 25. |
Patikimų investicijų ir aplinkosauginių technologijų naudojimo skatinimas besivystančiose šalyse ir šalyse su pereinama ekonomika |
Išnagrinėti ES šalių narių patirtį ir išnagrinėti Lietuvos galimybes dalyvauti tokioje veikloje. |
ŪM, AM, FM, verslininkų asociacijos |
||
______________