LIETUVOS RESPUBLIKOS
AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1998 m. kovo 19 d. Nr. VIII-666
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 55-1046; 1995, Nr. 21-492, Nr. 107-2393; 1996, Nr. 1-4, Nr. 84-2003, Nr. 100-2257, Nr. 126-2947; 1997, Nr. 69-1739)
1 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:
2 straipsnis. 5 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „valstybinės valdžios ir valdymo institucijos, turinčios“ įrašyti žodžius „valstybės ar savivaldybės institucija, valdanti“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas nauja 3 dalimi
1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išbraukti šios dalies paskutinįjį sakinį ir visą dalį išdėstyti taip:
„2. Įstatuose turi būti nurodyta:
4) akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka šio įstatymo 34 straipsnio septintojoje dalyje numatytais atvejais;
2. Papildyti 7 straipsnį nauja 3 dalimi:
4 straipsnis. 10 straipsnio 4, 7, 11 dalių pakeitimas ir papildymas nauja 8 dalimi
2. 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte po žodžio „įvertinimas“ įrašyti žodžius „atliktas Vyriausybės nustatyta tvarka“, 4 punktą papildyti nauju trečiuoju sakiniu, išbraukti paskutinį šios dalies sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:
„7. Reorganizuojamos bendrovės turi parengti reorganizavimo projektą, kuriame turi būti nurodyta:
3) prievolių, įskaitant nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, iki reorganizuojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka, perėmimas ir perėmimo terminai;
4) bendrovių, kurios susiję su reorganizavimu, akcininkų ir jų akcijų skirstymo po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms kriterijai ir taisyklės. Jeigu akcininkų akcijos skirstomos veiksiančioms po reorganizavimo bendrovėms neproporcingai jų įstatiniam kapitalui, projekte turi būti nustatyta tvarka, sudaranti galimybę kiekvienam akcininkui pasirinkti bendroves, kuriose jis nori turėti akcijų. Jei iki bendrovės reorganizavimo valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausė akcijų, suteikiančių 2/3 (3/4) visų balsų arba daugiau kaip 1/2 ar 1/3 (1/4) visų balsų, tai bendrovę reorganizavus šio straipsnio ketvirtosios dalies 2 punkte nurodytu būdu, visose naujai įsteigtose bendrovėse valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise turi priklausyti akcijų, suteikiančių atitinkamai ne mažiau kaip 2/3 (3/4) visų balsų ar daugiau kaip 1/2 ar 1/3 (1/4) visų balsų;
5) turimų akcijų keitimo į naujas, atkreipiant dėmesį į jų kainos skirtumą, santykis, naujų akcijų skaičius pagal klases bei jų nominali vertė;
6) akcininkų turimų ir gaunamų po reorganizavimo akcijų kainos skirtumas, išmokamas pinigais. Išmokos pinigais negali būti didesnės kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės;
8) turtinės ir neturtinės akcininkų ir kitų vertybinių popierių savininkų teisės po bendrovės reorganizavimo, jų įgijimo terminai;
3. Papildyti 10 straipsnį nauja 8 dalimi:
4. Buvusias 10 straipsnio 8, 9, 10, 11, 12, 13 dalis laikyti atitinkamai 9, 10, 11, 12, 13, 14 dalimis.
5. Papildyti 10 straipsnio 11 dalį trečiuoju ir ketvirtuoju sakiniais ir ją išdėstyti taip:
„11. Priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę ir kartu patvirtinti reorganizavimo projektą bei parengtus įstatus gali dalyvaujantys visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai ne mažiau kaip 2/3 kiekvienos klasės akcijų balsų. Patvirtintas reorganizavimo projektas ir jį patvirtinusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas turi būti perduoti Lietuvos Respublikos įmonių rejestro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo susirinkimo, patvirtinusio projektą, dienos. Gavusių paskolas, laidavimus ar garantijas bendrovių, išskyrus bankus, visuotiniai akcininkų susirinkimai neturi teisės priimti sprendimų dėl bendrovių reorganizavimo, jei nėra gauti visų paskolas, laidavimus ar garantijas suteikusių subjektų ar jų įgaliotų atstovų raštiški sutikimai. Paskolą, laidavimą ar garantiją suteikęs ūkio subjektas sutikimą ar prieštaravimą dėl bendrovės reorganizavimo turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie bendrovės reorganizavimą gavimo.“
5 straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas 9 dalimi
1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Institucija ar valdymo organas, šio įstatymo nustatyta tvarka nutarę likviduoti bendrovę, skiria, atšaukia ar pakeičia jos likvidatorių (likviduojamos bendrovės administratorių). Jei bendrovė likviduojama šio įstatymo nustatyta tvarka, nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos bendrovės valdymo organai, išskyrus visuotinį akcininkų susirinkimą, netenka įgaliojimų valdyti bendrovę. Visuotinį akcininkų susirinkimą turi teisę sušaukti likvidatorius, teismas ar daugiau kaip 1/2 visų balsų turintys akcininkai šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2. Papildyti 11 straipsnį 9 dalimi:
6 straipsnis. 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 6 punktą, papildyti šią dalį 7 ir 8 punktais ir 6, 7, 8 punktus išdėstyti taip:
„6) kreipiasi į Vertybinių popierių komisiją, kad ši išregistruotų akcijas (panaikintų akcijų įregistravimą), jei akcinė bendrovė likviduojama;
7 straipsnis. 13 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas nauja 3 dalimi
1. 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą papildyti antruoju ir trečiuoju sakiniais, pakeisti 6 punktą, išbraukti šios dalies paskutinįjį sakinį ir visą dalį išdėstyti taip:
„2. Bendrovė gali:
1) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose, savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
2) pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti. Bendrovė, norėdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę siūlyti už įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams atsiskaityti savo turtu. Vyriausybė, savivaldybė ar valstybinio socialinio draudimo valdyba atsiskaitymo turtu klausimą turi teisę spręsti iki 2000 m. gruodžio 31 d.;
3) pirkti ar kitokiais būdais įsigyti ir turėti nuosavybės teise, taip pat išleisti, perduoti, keisti ar kitaip naudoti investicijų ir kredito vertybinius popierius. Jei akcijų įsigijimas ir naudojimasis jų suteikiamomis teisėmis sumažina konkurenciją tarp bendrovių (įmonių) ar konkurenciją atitinkamoje ūkinės veiklos srityje, tai įgyjamų ir turimų kitos bendrovės akcijų skaičius gali būti ribojamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka;
5) skirti lėšų labdarai, sveikatos apsaugai, kultūrai, mokslui, švietimui, kūno kultūrai ir sportui, taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padarinių likvidavimui;
6) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti pinigus bankams ir skolintis pinigų iš bankų, sudarydama paskolų sutartis, taip pat skolintis pinigų iš kitų ūkio subjektų, išleisdama kredito vertybinius popierius. Bendrovės, kuriose yra ne daugiau kaip 50 akcininkų, gali skolintis iš savo akcininkų už palūkanas, nustatomas sutartimi. Bendrovė turi teisę skolinti pinigus ir kitiems ūkio subjektams įsigydama jų kredito vertybinius popierius, jei tam paprasta balsų dauguma pritarė visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovė, skolindamasi pinigų iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti jiems savo turto. Paskolos sutarties sudarymo dieną nustatoma metinė palūkanų norma negali būti didesnė už vidutinę praėjusio ketvirčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normą. Bendra iš akcininkų ar kitų ūkio subjektų gautų paskolų ir kitiems ūkio subjektams paskolintų lėšų suma bendrovėje tuo pačiu metu negali viršyti jos nuosavo kapitalo. Apie šiame punkte nustatytų reikalavimų pažeidimus akcinė bendrovė privalo informuoti tokia pat tvarka kaip apie Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme nustatytą esminį įvykį. Akcininkų teisė skolinti pinigus bendrovei turi būti nustatyta tos bendrovės įstatuose. Akcininkams užtikrinamos lygios teisės skolinti pinigus bendrovei. Bendrovė neturi teisės skolinti pinigų kitiems asmenims, jeigu ji pati yra jų pasiskolinusi iš akcininkų ar kitų ūkio subjektų. Šiame punkte išdėstytos nuostatos bankams netaikomos ;
7) nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;
2. Papildyti 13 straipsnį nauja 3 dalimi:
8 straipsnis. 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas bei papildymas 5 ir 6 dalimis
1. 14 straipsnio 1 dalį papildyti antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip:
2. 14 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „mokestinių“ įrašyti žodį „turtinių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, įpareigojantis visus arba dalį akcininkų mokėti papildomus įnašus, negalioja, jeigu bent vienas iš jų su šiuo nutarimu nesutinka.“
3. Papildyti 14 straipsnį 5 ir 6 dalimis:
„5. Akcininkas ar jo įgaliotas vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo informuoti bendrovės administraciją apie savo adreso ir asmeninės sąskaitos rekvizitų banke pasikeitimus.
6. Kad būtų įgyvendintos turtinės ir neturtinės teisės, du ar daugiau akcininkų gali sudaryti akcininkų sutartį. Šioje sutartyje turi būti nurodyta:
3) sutartį sudariusių akcininkų įsipareigojimai dėl balsavimo visais ar atskirais visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, dėl susirinkimo sprendimų ar neturtinių teisių įgyvendinimo;
9 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies pakeitimas
15 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžių „jeigu kitaip nenumato jos įstatai“ įrašyti žodžius „išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia visiems akcininkams nesuteikti pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų“, išbraukti 7 punktą ir visą dalį išdėstyti taip:
„1. Akcininkai turi šias turtines teises:
4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia visiems akcininkams nesuteikti pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų;
10 straipsnis. 16 straipsnio 1, 2, 3, 7 ir 8 dalių pakeitimas
1. 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „ar“ įrašyti žodį „ir“, 3 punkte vietoj žodžių „valdybos nutarimus“ įrašyti žodžius „stebėtojų tarybos, valdybos bei administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus, kurie pažeidžia įstatymus, bendrovės įstatus, akcininko turtines ir neturtines teises“, išbraukti 4 punktą ir visą dalį išdėstyti taip:
„1. Akcininkai turi šias neturtines teises:
1) dalyvauti akcininkų susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu, jeigu kas kita nenustatyta šiame įstatyme ir įstatuose;
2. 16 straipsnio 2 dalyje po žodžio „akcija“ įrašyti žodžius „išskyrus specialiąsias akcijas, kurių statusas reglamentuotas šio įstatymo 371 straipsnyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Akcininkui pareikalavus, bendrovė privalo pateikti susipažinti ar kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, valdybos ataskaitas apie bendrovės veiklą, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, akcininkų sąrašą, o pateikusiems bendrovės nustatytą raštišką pasižadėjimą neplatinti konfidencialios informacijos – ir stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolus, jei šiuose protokoluose nėra viešai nepaskelbtos informacijos apie akcinės bendrovės esminius įvykius. Konfidenciali yra informacija (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešąją informaciją), kuriai šį statusą savo sprendimu suteikia bendrovės valdyba. Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, kurių bendra nominali vertė sudaro ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso akcijos, kurių bendra nominali vertė sudaro ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, atstovas, pateikę raštišką pasižadėjimą neplatinti konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais stebėtojų tarybos ar valdybos protokolais, bendrovės sudarytais sandoriais, taip pat suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimų ir mainų sutartimis. Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Už konfidencialios informacijos atskleidimą akcininkas arba akcininkų atstovas atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja akcininkas. Ginčai dėl akcininko teisės į informaciją sprendžiami teismo.“
5. Pakeisti 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Akcininkai, kurių akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, ar specialiąsias akcijas valdanti institucija turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę) bendrovės veiklai ir apskaitos dokumentams patikrinti, nustatyti, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių, ar nešvaistomas bendrovės turtas, nesudaromi nuostolingi sandoriai, nepažeidžiamos akcininkų teisės, įskaitant ir nepagrįstą darbo užmokesčio išmokėjimą ar nuolaidų ir lengvatų taikymą (kai dėl to sumažėjo bendrovės pelnas ar ji patyrė nuostolių). Šio patikrinimo išlaidas apmoka ekspertus skyrę akcininkai. Jei ekspertas (ekspertų grupė) patvirtino akcininkų pareiškime nurodytus faktus, bendrovė privalo akcininkams grąžinti tikrinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip 1/4 bendrovei ar jos akcininkams padarytos žalos. Ginčus dėl ekspertų išvadų sprendžia teismas. Atlikdami patikrinimą, ekspertai naudojasi tokiomis pat teisėmis kaip ir bendrovės revizorius (auditorius).“
11 straipsnis. 17 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
12 straipsnis. 18 straipsnio 1, 2, 3 dalių pakeitimas ir papildymas 5, 6 dalimis
1. 18 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „administracija“ įrašyti žodžius „administracijos vadovas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Akcinėje bendrovėje visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti nesudaroma arba stebėtojų taryba, arba valdyba. Jeigu sudaroma tik valdyba, ji sudaroma šio įstatymo 24 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse nustatyta stebėtojų tarybos sudarymo tvarka. Akcinėje bendrovėje, kurioje valstybei ar savivaldybei:
1) nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų arba akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 2/3 visų balsų, turi būti sudaroma valdyba;
3. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Uždarojoje akcinėje bendrovėje, išskyrus bendrovę, kurioje valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba. Jeigu nesudaromas vienas ar abu šie valdymo organai, jų funkcijos, teisės ir atsakomybė perduodama kitiems valdymo organams. Jeigu nesudaromos stebėtojų taryba ir valdyba, uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu sudaroma tik valdyba, jos nariai renkami, perrenkami ir atšaukiami šio įstatymo 24 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse nustatyta stebėtojų tarybos sudarymo tvarka. Uždarojoje akcinėje bendrovėje, kurioje valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų, valdyba turi būti sudaroma.“
4. Papildyti 18 straipsnį 5 ir 6 dalimis:
„5. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems valdymo organams spręsti jo kompetencijai priklausančių klausimų. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos kompetencijai priklausančius klausimus tik tuo atveju, kai šie valdymo organai to prašo.
6. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.“
13 straipsnis. 19 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Akcinės bendrovės akcininkai gali dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose pateikę išrašus iš savo vertybinių popierių sąskaitų apie jiems nuosavybės teise priklausančias akcijas. Vertybinių popierių sąskaitas turi teisę tvarkyti finansų maklerio įmonės ir kiti įstatymų nustatyti ūkio subjektai (toliau – finansų maklerio įmonės).“
2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:
1) keisti ir papildyti bendrovės įstatus (išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį);
2) rinkti auditorių, revizorių, stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba, – rinkti administracijos vadovą;
3) atšaukti visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus stebėtojų tarybos ir valdybos narius, revizorių (auditorių), administracijos vadovą. Jei bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar stebėtojų tarybos, valdybos nariai arba administracijos vadovas (kai nėra sudaryta valdyba ir stebėtojų taryba) tinka eiti pareigas;
4) nustatyti revizoriaus atlyginimą bei audito paslaugų apmokėjimo sąlygas, metines išmokas (tantjemas) iš grynojo pelno valdybos ir stebėtojų tarybos nariams atsižvelgiant į šio įstatymo 47 straipsnio ketvirtosios dalies ir 48 straipsnio nuostatas;
5) tvirtinti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, valdybos (jei ji nėra sudaryta, – administracijos vadovo) ataskaitą apie bendrovės veiklą;
6) padidinti įstatinį kapitalą – nustatyti naujai išleidžiamų akcijų klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą arba sumažinti įstatinį kapitalą (išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį), keisti vienos klasės ar rūšies akcijas į kitos, priimti sprendimą išleisti konvertuojamas obligacijas;
10) nesuteikti visiems akcininkams pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų konkrečiai akcijų emisijai;
11) priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo, išskyrus 48 straipsnio septintojoje dalyje numatytą atvejį;
3. Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas akcininkas. Akcininkai, visuotiniame akcininkų susirinkime turintys ne mažiau kaip 1/20 balsų, turi teisę paskirti savo atstovą visuotinio akcininkų susirinkimo protokolui pasirašyti. Tam jie turi pateikti susirinkimo pirmininkui akcininkų pasirašytą pareiškimą. Įgaliotas (paskirtas) pasirašyti protokolą asmuo turi teisę raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų. Ginčai dėl visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų arba protokolo dalių negaliojimo sprendžiami teisme. Prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turi būti pridedamas susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašas, įgaliojimai ir iš anksto raštu balsavusių akcininkų biuleteniai bei dokumentai, įrodantys, kad akcininkai yra informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo priimti sprendimai, keičiantys Lietuvos Respublikos įmonių rejestro duomenis apie bendrovę, protokolas (nuorašas) su priedais per 15 dienų nuo šio susirinkimo turi būti pateikiamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro tvarkytojui. Visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai yra oficialūs dokumentai, saugomi ir tvarkomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Šių protokolų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.“
14 straipsnis. 20 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių pakeitimas ir papildymas 5, 6 dalimis
1. 20 straipsnio 1 dalį papildyti nauju antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 visų balsų skaičiaus. Kvorumas nustatomas pagal akcininkų registravimo sąrašo duomenis iki visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios paskelbimo ir visuotinio akcininkų susirinkimo metu nėra nustatomas iš naujo ar tikslinamas. Jei nėra kvorumo, tai per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę, nesvarbu, kiek akcininkų besusirinktų. Jeigu nutarimui priimti reikia kurios nors klasės akcijų savininkų sutikimo, dėl tokio sutikimo nutarimą gali priimti atitinkamos klasės akcijų savininkų susirinkimas, kurio dalyviai turi daugiau kaip pusę šios klasės akcijų. Šiam susirinkimui sušaukti galioja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka.“
2. Iš 20 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio išbraukti žodžius „tik raštu balsuotam klausimui“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Dėl tų klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria ne mažiau kaip 1/20 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turintys akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams, išskyrus valstybei ar savivaldybei priklausančioms akcijoms atstovaujantį asmenį. Šis asmuo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais visada privalo balsuoti raštu.“
4. Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus šiuos atvejus:
2) kai priimami nutarimai dėl 10 straipsnio vienuoliktojoje dalyje, 19 straipsnio trečiosios dalies 1, 6, 7, 9, 10 ir 11 punktuose, 31 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų klausimų, kuriems priimti reikia 2/3 balsų (nuo 2001 m. gegužės 1 d. – 3/4 balsų) daugumos; taip pat dėl 27 straipsnio septintojoje dalyje nurodytų valdybos sprendimų;
3) kai priimamas nutarimas nesuteikti visiems akcininkams pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ir šiam nutarimui priimti reikia 3/4 balsų daugumos (bendrovės įstatuose gali būti numatyta ir didesnė balsų dauguma);
5. Papildyti 20 straipsnį 5 ir 6 dalimis:
„5. Bendrovės įstatai gali numatyti ir didesnę nei 2/3 balsų daugumą (3/4 arba 4/5 balsų), reikalingą priimti nutarimams dėl jos įstatų pakeitimo ir papildymo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, reorganizavimo ar likvidavimo, pelno paskirstymo, konvertuojamų obligacijų išleidimo. Nuo 1998 m. liepos 1 d. naujai steigiamos bendrovės savo įstatuose turi numatyti ne mažesnę kaip 3/4 balsų daugumą, reikalingą šio straipsnio ketvirtosios dalies 2 punkte nurodytiems sprendimams priimti. Nuo 2001 m. gegužės 1 d. ši nuostata taikoma visoms bendrovėms.
15 straipsnis. 21 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu, o jeigu jos nėra, – stebėtojų tarybos sprendimu. Jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje nesudaryta nei valdyba, nei stebėtojų taryba arba bendrovės valdybos narių yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto jų skaičiaus, visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas administracijos vadovo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti šaukiamas administracijos vadovo sprendimu, jeigu bendrovės stebėtojų taryba arba valdyba šio įstatymo numatytais atvejais ir terminais nesušaukia susirinkimo. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba bei akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus, taip pat specialiąsias akcijas valdanti institucija. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, turinčių daugiau kaip 1/2 visų balsų arba valdančių specialiąsias akcijas, sprendimu, jei susirinkimo sušaukimo iniciatoriai negavo teigiamo bendrovės valdymo organų sprendimo.“
2. 21 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus „3“ įrašyti skaičių „4“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktus, papildyti 5 punktu, išbraukti paskutinį šios dalies sakinį ir visą dalį išdėstyti taip:
„3. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
1) bendrovės nuosavas kapitalas tampa daugiau kaip 1/4 mažesnis už įstatuose nurodytą įstatinį kapitalą;
2) stebėtojų tarybos, valdybos narių lieka (dėl atsistatydinimo ar negalėjimo toliau eiti pareigų) ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto jų skaičiaus;
3) atsistatydina ar nebegali toliau eiti pareigų bendrovės revizorius (auditorius), nepatikrinęs bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;
4. 21 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „projektas“ įrašyti žodžius „ir sprendimų projektai“, antrajame sakinyje vietoj skaičiaus „10“ įrašyti skaičių „40“, vietoj žodžių „paskelbti apie visuotinio susirinkimo sušaukimą“ įrašyti žodžius „sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai pateikia paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, darbotvarkės projektas ir sprendimų projektai, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos. Jeigu valdyba nesusitaria su susirinkimo iniciatoriais išspręsti siūlomos darbotvarkės klausimų kitais būdais, ji privalo per 40 dienų nuo paraiškos pateikimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.“
5. 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj skaičiaus „3“ įrašyti skaičių „4“, 3 punkte vietoj žodžių „ir 3 punktuose nurodytais atvejais“ įrašyti žodžius „punkte nurodytu atveju“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
1) susirinkimas nebuvo sušauktas per 4 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bendrovės akcininkas;
2) į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai, negavę teigiamo valdybos sprendimo šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta tvarka;
6. Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo paskelbti įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje arba pranešti kiekvienam akcininkui registruotu laišku (su patvirtinimu apie tokio laiško įteikimą) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Akcininkui, turinčiam ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos šio straipsnio septintojoje dalyje nustatytą informaciją valdyba privalo išsiųsti registruotu laišku ir (ar) faksu, jei akcininkas yra pateikęs fakso numerį ir jei jis reikalauja šio straipsnio septintojoje dalyje nustatytos informacijos. Jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, akcininkai tokia pat tvarka turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jo. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi balsavimo teisę turintys akcininkai arba jų atstovai su tuo raštiškai sutinka. Apie dokumentus, įrodančius, kad akcininkams buvo pranešta, jog šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba privalo informuoti akcininkus prieš šio susirinkimo pradžią. Šie dokumentai turi būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo.“
7. 21 straipsnio 8 dalį papildyti antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„8. Ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki susirinkimo pradžios akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke. Jei raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/20 visų balsų turintis akcininkas, bendrovės valdyba ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki susirinkimo pradžios šiam akcininkui privalo išsiųsti registruotu laišku ir (ar) faksu (jei akcininkas yra pateikęs fakso numerį) su susirinkimo darbotvarke susijusius dokumentus.“
16 straipsnis. 22 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, siūlymu, pateiktu ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, į susirinkimo darbotvarkę turi būti įtraukti jų siūlomi papildomi klausimai ir nutarimų projektai, o į balsavimo sąrašus ar biuletenius – jų pasiūlyti (prieš susirinkimą ar jo metu) kandidatai į bendrovės valdymo organų narius, revizorius (auditorius). Įstatuose gali būti numatomas ir mažesnis balsų skaičius, suteikiantis akcininkams tokią teisę.“
17 straipsnis. 23 straipsnio 1 dalies pakeitimas
23 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gali būti“ įrašyti žodžius „turi būti suinteresuotų asmenų pareiškimu“, išbraukti žodžius „akcininkų, valdybos, stebėtojų tarybos narių ir bendrovės administracijos vadovo pareiškimu“, 3 punkte vietoj žodžio „priėmimo“ įrašyti žodį „sudarymo“, papildyti 5 ir 6 punktais ir visą dalį išdėstyti taip:
„1. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai turi būti suinteresuotų asmenų pareiškimu teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu:
1) klausimas, dėl kurio buvo priimtas nutarimas, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įrašytas į susirinkimo darbotvarkę;
2) įstatymų numatytais atvejais ir terminais susirinkimo nutarimu pakeisti registravimo dokumentai ir duomenys nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įmonių rejestre;
3) buvo pažeista susirinkimo sušaukimo arba darbotvarkės sudarymo tvarka, nustatyta šio įstatymo 21 ir 22 straipsniuose;
5) akcininkas balsavo pažeisdamas akcininkų sutartimi (kai akcininkas yra bendrovės steigėjas, – ir bendrovės steigimo sutartimi) prisiimtus įsipareigojimus, išskyrus atvejį, kai šio akcininko balsavimas neturėjo lemiamos įtakos nutarimo priėmimui ar nepriėmimui;
6) akcininkui visuotiniame akcininkų susirinkime atstovavo asmuo, neturintis akcininko įgaliojimo, akcininko įgaliotinis susirinkime balsavo viršydamas įgaliojimą, buvo balsuojama akcijomis, nesuteikiančiomis balsavimo teisės, išskyrus atvejus, kai tai neturėjo lemiamos įtakos susirinkimo kvorumui, nutarimo priėmimui ar nepriėmimui.“
18 straipsnis. 24 straipsnio 2 ir 6 dalių pakeitimas
1. 24 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „tarybą“ įrašyti žodžius „tarybos narius“ , po žodžio „ir“ įrašyti žodį „renkamų“, papildyti penktuoju sakiniu ir visą dalį išdėstyti taip:
„2. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus, nustatyto pagal šio įstatymo 16 straipsnį, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau balsų surinkę kandidatai. Kandidatų turi būti bent vienu daugiau, negu renkama stebėtojų tarybos narių.“
2. 24 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „mėnesiams“ įrašyti žodžius „jeigu valdybos narių yra mažiau už įstatuose nurodytą jų skaičių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Stebėtojų taryba turi teisę skirti savo narį į valdybą ne daugiau kaip 6 mėnesiams, jeigu valdybos narių yra mažiau už įstatuose nurodytą jų skaičių. Jei tas pats stebėtojų tarybos narys pakartotinai paskiriamas laikinam darbui į valdybą, bendras šio darbo laikas neturi viršyti 12 mėnesių per 4 metus iš eilės. Stebėtojų tarybos narys, eidamas valdybos nario pareigas, negali dirbti stebėtojų taryboje.“
19 straipsnis. 25 straipsnio 1 dalies pakeitimas
20 straipsnis. 26 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas nauja 5 dalimi
1. 26 straipsnio 3 dalį papildyti nauju antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
2. Papildyti 26 straipsnį nauja 5 dalimi:
21 straipsnis. 27 straipsnio papildymas nauja 9 dalimi ir 11 dalies pakeitimas
1. Papildyti 27 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys, administracijos vadovas, negavęs stebėtojų tarybos, o jei jos nėra, – visuotinio akcininkų susirinkimo leidimo, neturi teisės steigti panašia veikla besiverčiančios įmonės (kurios apyvarta pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių sudaro ne mažiau kaip 1/20 bendrovės apyvartos), taip pat nuosavybės teise valdyti, naudoti daugiau kaip 1/3 įstatinio kapitalo (dalies, priklausančios nuosavybės teise) sudarančių akcijų ir jomis disponuoti, būti kitos panašia veikla besiverčiančios įmonės valdybos nariu ar administracijos vadovu arba įmonės, tęsiančios bendrovės gamybos ar paslaugų procesą ir produkcijos realizavimą, valdybos nariu ar administracijos vadovu. Jeigu valdybos narys ar valdybos pirmininkas, ar administracijos vadovas pažeidė šį reikalavimą, tai:
1) jis per 30 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi raštu informuoti bendrovės valdybą ar visuotinį akcininkų susirinkimą apie savo veiklą kitoje įmonėje;
2) jis privalo atsistatydinti iš įmonės valdymo organų, o savo vardu pagal sandorius kitoje įmonėje gautas pajamas perduoti bendrovei;
3) kiekvienas akcininkas per 90 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdybos nario ar jos pirmininko arba administracijos vadovo padarytus pažeidimus, turi teisę reikalauti, kad per teismą būtų atlyginta bendrovei padaryta žala, arba kad viskas, ką toks asmuo turėtų gauti pagal sandorius su tokia įmone, būtų perduota bendrovei. Jeigu valdybos pirmininkui, valdybos nariui arba administracijos vadovui, neįvykdžiusiems šios dalies 1 ar 2 punktuose nustatytų reikalavimų, iškeliama teisme civilinė byla dėl žalos atlyginimo bendrovei, tai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms akcijoms atstovaujantis asmuo privalo reikalauti sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir balsuoti jame už tokio asmens atleidimą iš pareigų.“
3. Pakeisti 27 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas, valdybos narys, kurį paskyrė specialiosioms akcijoms atstovaujanti institucija, taip pat valdybos nariai, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo ne mažiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos narys, kurį paskyrė specialiosioms akcijoms atstovaujanti institucija, turi veto teisę balsuojant dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Balsuojant dėl kitų klausimų, valdybos narys, kurį paskyrė specialiosioms akcijoms atstovaujanti institucija, balsavimo teisės neturi. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia jo materialinės atsakomybės ar personalinius jo darbo bendrovėje klausimus.“
22 straipsnis. 29 straipsnio 4, 5, 6, 8, 10, 11 dalių pakeitimas ir 12 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas (prezidentas, generalinis direktorius, direktorius). Administracijos vadovu gali būti fizinis asmuo, jei su juo sudaroma darbo sutartis, taip pat fizinis asmuo, turintis patentą teikti vadovavimo paslaugas, arba personalinė įmonė, jei su bet kuriuo iš jų (turinčiu patentą fiziniu asmeniu ar personaline įmone) sudaroma vadovavimo sutartis. Vadovavimo sutartį sudaro bendrovė ir įmonė, kuriai pavedama teikti vadovavimo paslaugas bendrovei, ar fizinis asmuo, turintis patentą teikti vadovavimo paslaugas. Vadovavimo paslaugas turi teisę teikti personalinė įmonė, kurios pajamos iš tokios veiklos sudaro ne mažiau kaip 60 procentų visų šios personalinės įmonės pajamų per ūkinius metus.“
2. 29 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „skiria“ įrašyti žodžius „ir atleidžia“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Administracijos vadovo darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką nustato valdyba vadovavimo ar darbo sutartyje. Vadovavimo ar darbo sutartį su administracijos vadovu, turėdamas valdybos įgaliojimus, pasirašo valdybos įgaliotas asmuo. Darbo užmokestį ir skatinimo tvarką administracijos vadovui, kuris yra bendrovės valdybos narys, nustato stebėtojų taryba.“
4. Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Sutartį su administracijos vadovu bendrovės valdyba ar visuotinis akcininkų susirinkimas gali nutraukti vadovaudamiesi šio įstatymo 19 straipsnio trečiosios dalies 3 punkto ar šio straipsnio penktosios dalies nuostatomis Darbo sutarties įstatymo arba vadovavimo sutartyje nustatyta tvarka. Iki sutarties nutraukimo bendrovės valdyba gali apriboti administracijos vadovo įgaliojimus. Apie administracijos vadovo įgaliojimų apribojimą ir terminus bendrovės valdyba ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo raštiškai informuoti įmonių rejestro tvarkytoją. „
5. Iš 29 straipsnio 10 dalies antrojo sakinio išbraukti žodžius „ir darbo reglamente“, „arba kiti įgalioti asmenys“, 10 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „be balsavimo teisės“ įrašyti žodžius „su patariamojo balso teise, jeigu jis nėra valdybos narys“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„10. Administracijos vadovas, vadovaudamasis bendrovės įstatais, valdybos nutarimais ir darbo reglamentu, turi teisę sudaryti bendrovės sandorius. Bendrovės įstatuose gali būti nustatytos veiklos sritys, kuriose savarankiškai veikti ir sudaryti bendrovės sandorius turi teisę administracijos vadovo pavaduotojai. Administracijos vadovas dalyvauja bendrovės valdybos posėdžiuose su patariamojo balso teise, jeigu jis nėra valdybos narys.“
6. Pakeisti 29 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Jei administracijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo sudarė sandorį ar atliko kitus neteisėtus veiksmus, viršijusius normalią gamybinę-ūkinę riziką, ir tuo bendrovei padarė žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar kitų jos akcininkų sąskaita, bendrovės akcininkas ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų jos patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną).“
23 straipsnis. 30 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas ir papildymas 4 dalimi
1. 30 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžio „kiti“ įrašyti žodžius „paskirstytinieji, nepaskirstytinieji ir kiti įstatymų numatyti“, pakeisti 2 dalies 8 punktą, išbraukti šios dalies paskutinįjį sakinį ir visą dalį išdėstyti taip:
„2. Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:
2. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip 3/4 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą, valdyba per 4 mėnesius nuo metinės ar ketvirtinės finansinės atskaitomybės sudarymo dienos pagal savo kompetenciją privalo tokią būklę ištaisyti arba sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą įstatinio kapitalo sumažinimui apsvarstyti. Visuotinis akcininkų susirinkimas privalo sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą anuliuodamas akcijas arba sumažindamas akcijų nominalią vertę suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą.“
3. Papildyti 30 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas pažeidė šio straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nepriėmė sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą bei atitinkamai pataisyti bendrovės įstatus arba atsisakė svarstyti šį klausimą, valdyba (jei valdyba nesudaryta, – administracijos vadovas) per 15 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, bet ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo metinės ar ketvirtinės finansinės atskaitomybės sudarymo dienos privalo kreiptis į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo nesumažinti bendrovės įstatinio kapitalo (ar atsisakymo svarstyti šį klausimą) pripažinimo negaliojančiu. Teismui pripažinus negaliojančiu tokį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaryta, – administracijos vadovas) privalo priimti sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą ir atitinkamai pataisyti bendrovės įstatus.“
24 straipsnis. 31 straipsnio 1 dalies pakeitimas
31 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „arba nurašomas“ įrašyti žodžius „nurašomas ar perduodamas valstybei arba savivaldybei“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas parduodamas, nurašomas ar perduodamas valstybei arba savivaldybei. Perkainojimo rezervu negalima mažinti nuostolių. Perkainojimo rezervu gali būti didinamas įstatinis kapitalas 42 straipsnyje nustatyta tvarka.“
25 straipsnis. 32 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas
1. 32 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje prieš žodį „akcijos“ įrašyti žodžius „Uždarųjų akcinių bendrovių“, 1 dalį papildyti ketvirtuoju sakiniu ir visą dalį išdėstyti taip:
„1. Akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų-akcininkų dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios (atspausdinti pagal vertybiniams popieriams nustatytus reikalavimus dokumentai) arba nematerialios (įrašai vertybinių popierių sąskaitose). Uždarosios akcinės bendrovės gali naudoti sertifikatus. Akcinių bendrovių akcijos turi būti nematerialios.“
2. 32 straipsnio 4 dalies trečiajame sakinyje po žodžio „komisijoje“ įrašyti žodžius „ir jai turi būti atidaryta bendroji sąskaita Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti tik vardinės, jų perdavimo tvarka nustatoma įstatuose. Šios akcijos neregistruojamos Vertybinių popierių komisijoje. Akcinių bendrovių akcijų emisija turi būti įregistruota Vertybinių popierių komisijoje ir jai turi būti atidaryta bendroji sąskaita Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume.“
26 straipsnis. 33 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nevisiškai apmokėtos materialios akcijos pažymimos laikinaisiais išrašais iš akcininkų sąrašo (akcininkų registracijos knygos), kuriuose turi būti nurodytas akcininkas, jo pasirašytų akcijų kiekis ir už jas sumokėta pinigų suma ar turtinio įnašo vertė, iki visiško jos apmokėjimo trūkstama pinigų suma ir mokėjimo termino pabaiga. Sumokėjus visą akcijų emisijos kainą, laikinieji išrašai turi būti pakeisti į materialias akcijas (sertifikatus).“
27 straipsnis. 34 straipsnio 7 dalies pakeitimas
34 straipsnio 7 dalies trečiajame sakinyje po žodžio „dienų“ įrašyti žodžius „(jei valdyba nesudaryta ir pagal uždarosios akcinės bendrovės įstatus sutikimas perleisti akcijas priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, – per 40 dienų)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„7. Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatoma, jog jos akcijų savininkas gali parduoti ar kitaip perleisti dalį savo akcijų kito asmens nuosavybėn tik gavęs valdybos sutikimą. Sutikimo perleisti akcijas galima neduoti tik tada, kai dalies akcijų perleidimas padidina akcininkų skaičių daugiau negu nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Apie sutikimą arba draudimą perleisti akciją turi būti pranešta akcininkui per 15 dienų (jei valdyba nesudaryta ir pagal uždarosios akcinės bendrovės įstatus sutikimas perleisti akcijas priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, – per 40 dienų) nuo jo pareiškimo gavimo dienos. Akcinėms bendrovėms draudžiama varžyti akcijų savininkų teisę šio įstatymo nustatyta tvarka parduoti ar kitaip perleisti akcijas kito asmens nuosavybėn.“
28 straipsnis. 35 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas
1. 35 straipsnio 1 dalį papildyti trečiuoju sakiniu ir ją išdėstyti taip:
2. 35 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio pradžioje įrašyti žodį „Tik“, antrajame sakinyje vietoj žodžių „nepaskirstytojo pelno“ įrašyti žodžius „paskirstytinų ir nepaskirstytinų rezervų“, trečiajame sakinyje po žodžio „priedų“ įrašyti žodžius „ar perkainojimo rezervo“, papildyti ketvirtuoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Paprastųjų akcijų savininkų turtinės teisės į dividendą ir likviduojamos bendrovės turto dalį gali būti įgyvendintos tik po to, kai yra patenkinti privilegijuotųjų akcijų savininkų reikalavimai. Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės paskirstytinų ir nepaskirstytinų rezervų padidinamas įstatinis kapitalas. Jeigu įstatinis kapitalas padidinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo, tai gauti naujų akcijų privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų savininkai turi lygias teises. Keisti (konvertuoti) paprastąsias akcijas į privilegijuotąsias yra draudžiama.“
3. 35 straipsnio 4 dalį papildyti trečiuoju ir ketvirtuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Privilegijuotųjų akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės, taip pat jų pakeitimo tvarka turi būti nustatyta iš anksto, iki jas parduodant, ir įrašyta bendrovės įstatuose. Dividendo dydis nustatomas procentais skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Bendrovės įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Privilegijuotųjų akcijų dividendas negali viršyti didesnio iš šių dydžių: paskutinio ketvirčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių vidutinės palūkanų trigubos normos arba paprastųjų akcijų dvigubo dividendo, buvusiųjų visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio bendrovės įstatus ar jų pataisas, kuriose nustatytos šių privilegijuotųjų akcijų turtinės ir neturtinės teisės, dieną.“
29 straipsnis. Papildymas 371 straipsniu
Papildyti Įstatymą 371 straipsniu:
„371 straipsnis. Specialiosios akcijos
1. Specialiosios akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios valstybei ar savivaldybei papildomų neturtinių teisių. Specialiųjų akcijų statusas gali būti suteiktas (kai valstybė ar savivaldybė atsisako kai kurių neturtinių teisių, kurias joms suteikia 2/3 (3/4) balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime) bet kuriai (bet kurioms) valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiai akcijai (akcijoms) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Šiuo atveju turi būti parduodama daugiau kaip 1/2 valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų ir bendrovės pagrindinė veikla turi atitikti bent vieną veiklos sričių, nustatytų transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ir komunalinio ūkio sritis reglamentuojančiuose įstatymuose. Be specialiųjų akcijų, valstybei ar savivaldybei gali priklausyti ir suteikiančių mažiau kaip 1/3 (1/4) balsų visuotiniame akcininkų susirinkime paprastųjų vardinių akcijų.
2. Specialiųjų akcijų turtines ir neturtines teises visuotinis akcininkų susirinkimas gali suteikti akcijoms tų bendrovių, kurių pagrindinė veikla atitinka įstatymų reglamentuotų transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ir komunalinio ūkio sričių veiklą.
3. Specialiųjų akcijų turtinės ir neturtinės teisės turi būti nustatytos bendrovės įstatuose. Kiekvienos šiame straipsnyje nurodytos ūkio srities specialiųjų akcijų neturtinių teisių galiojimo pabaigą Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu nustato Seimas. Bendrovės įstatuose specialiųjų akcijų valdytojams turi būti nustatyta teisė:
1) vetuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, jei svarstomi klausimai susiję su bendrovės akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų, perdavimu (vienu ar keliais etapais), jei šis akcijų perdavimo apribojimas numatytas akcijų pardavimo ar akcininkų sutartyje arba tai susiję su specialiosios akcijos statusu, bendrovės veiklos sustabdymu, jos reorganizavimu ar likvidavimu, taip pat ir kitais klausimais, kurie gali būti numatyti transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ir komunalinio ūkio sritis reglamentuojančiuose įstatymuose ar akcininkų sutartyse;
30 straipsnis. 38 straipsnio 4 dalies pakeitimas
38 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „per įstatuose nustatytą laiką“ įrašyti žodžius „jų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais“ ir šią dalį išdėstyti taip:
31 straipsnis. 39 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Akcijos yra negaliojančios ir nesuteikia jų savininkams turtinių ar neturtinių teisių, jeigu:
32 straipsnis. 40 straipsnio 5 dalies pakeitimas
40 straipsnio 5 dalį papildyti trečiuoju ir ketvirtuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Akcininko pirmumo teisė įsigyti bendrovės naujų akcijų suteikia jam galimybę pasirašyti akcijas, kurių nominali vertė proporcinga jo turimų akcijų nominaliai vertei. Terminas, per kurį akcininkai gali įgyvendinti šią teisę, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų. Akcinių bendrovių akcininkai turi teisę Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujų akcijų. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai turi teisę perleisti pirmumo teisę įsigyti bendrovės naujų akcijų pagal šio įstatymo 34 straipsnio septintosios dalies reikalavimus.“
33 straipsnis. 42 straipsnio 4 dalies pakeitimas
42 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje vietoj skaičiaus ir žodžio „6 mėnesius“ įrašyti skaičių ir žodį „12 mėnesių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Jeigu per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos bendrovės įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo padidinimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre nebuvo įregistruoti, tai kapitalas laikomas nepadidintu. Šiuo atveju įnašai turi būti grąžinti.“
34 straipsnis. 43 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas
1. 43 straipsnio 1 dalį papildyti antruoju ir trečiuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais galima tik išleidžiant naujas akcijas. Bendrovei didinant kapitalą papildomais įnašais, valstybė, savivaldybė ar valstybinis socialinis draudimas gali įsigyti jos akcijų už emisijos kainą, lygią akcijos nominaliai vertei, Vyriausybės nustatyta tvarka įskaitant bendrovės įsiskolinimus valstybės, savivaldybės ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas nėra mažesnis už jos įstatinį kapitalą ir bendrovės balanse nėra apskaityti nuostoliai. Jei bendrovė iš valstybės ar savivaldybės biudžeto gavo lėšų bendrovės investicinėms programoms finansuoti, bendrovės įstatinis kapitalas turi būti padidintas išleidžiant naujas akcijas, kurios perduodamos valstybei ar savivaldybei.“
2. Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei bendrovėje, kurioje valstybei ar savivaldybei priklauso akcijų, suteikiančių 2/3 (3/4) visų balsų arba daugiau kaip 1/2 ar 1/3 (1/4) visų balsų, yra priimamas sprendimas didinti įstatinį kapitalą iš papildomų įnašų ir po šio sprendimo įgyvendinimo valstybės ar savivaldybės dalis bendrovės įstatiniame kapitale galėtų sumažėti ir valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteiktų atitinkamai mažiau kaip 2/3 (3/4) visų balsų arba ne daugiau kaip 1/2 ar 1/3 (1/4) visų balsų, įstatinis kapitalas papildomais įnašais gali būti didinamas tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.“
35 straipsnis. 44 straipsnio 5 dalies pakeitimas ir papildymas nauja 6 dalimi
1. 44 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „jų turimų“ įrašyti žodžius „jiems nuosavybės teise priklausančių“, po žodžio „dalyje“ įrašyti žodžius „ir šio straipsnio šeštojoje dalyje“, antrajame sakinyje vietoj žodžių „jų turėtų“ įrašyti žodžius „nuosavybės teise priklausančių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Kai bendrovė iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ar rezervų didina įstatinį kapitalą, akcininkai turi teisę nemokamai gauti naujų akcijų, kurių skaičius būtų proporcingas jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, išskyrus šio įstatymo 35 straipsnio antrojoje dalyje ir šio straipsnio šeštojoje dalyje numatytus atvejus. Akcijos skiriamos pagal susirinkimo dienos bendrovės akcininkų sąrašą ir tą dieną nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalią vertę.“
2. Papildyti 44 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Kai bendrovė iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų (nominalios vertės perviršijimo) ar rezervų didina įstatinį kapitalą, vykdydama visuotinio akcininkų susirinkimo ar teismo sprendimą ištaisyti įstatinio kapitalo formavimo ar didinimo metu padarytus pažeidimus, proporcingai nuosavybės teise priklausiusioms akcijoms naujų akcijų nemokamai pirmiausia gauna akcininkai, kurių turtinės teisės buvo pažeistos. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą perskirstant akcijas ištaisyti įstatinio kapitalo formavimo ar didinimo metu padarytus pažeidimus, jei akcininkams, kuriems po padaryto pažeidimo nuosavybės teise priklausė daugiau ar didesnės nominalios vertės akcijų nei turėjo priklausyti, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną (kai priimamas sprendimas ištaisyti pažeidimą) nuosavybės teise priklauso ne mažiau ar ne mažesnės nominalios vertės akcijų nei reikia pažeidimams ištaisyti ir jei šie akcininkai raštiškai su tokiu sprendimu sutinka.“
36 straipsnis. 45 straipsnio 2, 3 dalių pakeitimas ir papildymas nauja 4 dalimi
1. Pakeisti ir papildyti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas, kad būtų:
1) laisvos bendrovės lėšos visiems akcininkams išmokėtos proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei;
4) už įsiskolinimus turtas perduotas valstybės, savivaldybių ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams (tokio dydžio, kokiu perduodamas turtas buvo įvertintas mažiau už bendrovės balanse apskaitytą buhalterinę jo vertę);
5) Vyriausybės nustatyta tvarka ištaisytos įstatinio kapitalo formavimo ar didinimo metu padarytos klaidos (jei akcininkai, kurių akcijų skaičius mažinamas, su tuo raštiškai sutinka), taip pat kad gamybinės ir inžinerinės infrastruktūros objektai, socialiniai objektai, pastatai (jų dalys) būtų perduoti valstybės ar savivaldybių nuosavybėn jų funkcijoms vykdyti. Šiuo atveju atitinkamai sumažinamas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, išskyrus atvejus, kai, sumažinus įstatinį kapitalą, valstybei ar savivaldybei, turėjusiai daugiau kaip 1/2 visų balsų, liktų 1/2 ar mažiau kaip 1/2 visų balsų.“
2. Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Papildyti 45 straipsnį nauja 4 dalimi:
37 straipsnis. 47 straipsnio 1 dalies pakeitimas
47 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžio „obligacijas“ įrašyti žodžius „dotacijos ir subsidijos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Bendrovės finansiniai ištekliai formuojami iš vidinių ir išorinių šaltinių. Vidiniais finansavimo šaltiniais gali būti amortizaciniai atskaitymai ir pelnas, išoriniais šaltiniais – įnašai už akcijas, įplaukos už obligacijas, dotacijos ir subsidijos, skolintos ir kitos joms prilygstančios lėšos.“
38 straipsnis. 48 straipsnio 1, 3, 5 dalių pakeitimas ir papildymas 7 dalimi
1. 48 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje vietoj skaičiaus „3“ įrašyti skaičių „4“, pakeisti 1 dalies 7 punktą ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Per ūkinius metus uždirbtas grynasis pelnas, kuris yra gaunamas prieš tai atskaičius visus mokesčius, turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams, kai tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė visuotiniame akcininkų susirinkime. Nutarime dėl grynojo pelno paskirstymo turi būti nurodyta:
5) akcininkų įnašai nuostoliams padengti (jeigu visą ar dalį paskirstytinojo rezultato (nuostolio) nusprendė padengti akcininkai);
7) pelno paskirstymas į nepaskirstytinąjį rezervą, paskirstytinąjį rezervą ar kitus įstatymų numatytus rezervus;
9) kiti pelno paskirstymo atvejai: metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, pelno panaudojimas darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;
2. 48 straipsnio 3 dalyje po žodžio „pelno“ įrašyti žodžius „ir ne didesnė pelno dalis, negu skirta dividendams“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. 48 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „grynojo“ įrašyti žodį „paskirstytino“ ir šią dalį išdėstyti taip:
4. Papildyti 48 straipsnį 7 dalimi:
„7. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą atsisako paskirstyti pelną ar nepriima nutarimo dėl pelno paskirstymo, bendrovės valdyba (jei jos nėra, – administracijos vadovas) ne vėliau kaip per 30 dienų po susirinkimo turi paskirstyti pelną pagal šias taisykles:
1) į privalomąjį rezervą, paskirstytinuosius ar nepaskirstytinuosius rezervus paskiriama pelno dalis, kuri buvo panaudota ilgalaikiam materialiajam ir finansiniam turtui įsigyti tais ūkiniais metais, kurių pelnas yra skirstomas;
39 straipsnis. 49 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. 49 straipsnio 3 dalį papildyti trečiuoju ir ketvirtuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Visuotiniam akcininkų susirinkimui draudžiama skelbti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki arba jei išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Jei bendrovės balanse yra apskaityti nuostoliai, tai visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat neturi teisės skelbti ir išmokėti dividendų, kol jie nebus padengti ar dėl to nebus sumažintas įstatinis kapitalas. Sprendimai dėl nuostolių padengimo ar įstatinio kapitalo sumažinimo nuostolių dydžiu ir dividendų skelbimo bei išmokėjimo gali būti priimti tame pačiame susirinkime. Dividendai akcininkams gali būti išmokami tik padengus nuostolius ar sumažinus įstatinį kapitalą nuostolių dydžiu.“
40 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Nustatyti, kad Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai galioja iki 2000 m. gruodžio 31 d.
2.Bendrovių įstatai iki jų suderinimo su šio įstatymo nuostatomis galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui.
3. Nustatyti, kad įstatymo nuostatos dėl vadovavimo sutarties įsigalioja priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pataisas. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo parengti atitinkamų įstatymų pataisų projektus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.