LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL MOKESČIO BAZĖS NETIESIOGINIO NUSTATYMO

 

1998 m. rugsėjo 3 d. Nr. 1073

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525; 1996, Nr. 66-1574; 1997, Nr. 66-1594; 1998, Nr. 68-1978) 271 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodus (pridedama).

2. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos įdiegti 1 punkte nurodytus metodus.

3. Įpareigoti Statistikos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitas valstybės institucijas teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, kurios reikia mokesčio bazei netiesiogiai nustatyti.

4. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos parengti mokesčių bazės netiesioginio nustatymo metodų įdiegimo ir taikymo tvarką.

5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas ar jo pavaduotojas turi:

5.1. pagal teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko teikimą spręsti, ar tikslinga konkrečiam mokesčių mokėtojui taikyti Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodus, ir šiam darbui atlikti įsakymu skirti kvalifikuotus mokesčių administratoriaus pareigūnus;

5.2. pritaikius Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodus, tvirtinti apskaičiuotos mokesčių bazės dydį;

5.3. ypač kontroliuoti mokesčių administratoriaus pareigūnų, taikančių Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodus, darbą.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                              Gediminas Vagnorius

 

Finansų ministras                                                                                  Algirdas Šemeta

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1073

 

MOKESČIO BAZĖS NETIESIOGINIO NUSTATYMO METODAI

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis teisės aktas reglamentuoja mokesčio bazės netiesioginį nustatymą.

2. Mokesčio bazė nustatoma netiesiogiai tuo atveju, kai jos neįmanoma nustatyti mokesčio įstatymų nustatyta tvarka.

3. Netiesiogiai nustačius mokesčio bazę, mokesčio dydis apskaičiuojamas ir mokestis išieškomas mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

 

MOKESČIO BAZĖS NETIESIOGINIO NUSTATYMO ATVEJAI

 

4. Mokesčio bazė netiesiogiai nustatoma, jeigu:

4.1. mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau vadinama – mokesčio deklaracija) apie savo arba įmonės turtą, pajamas bei pelną;

4.2. mokesčio mokėtojas į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie savo arba įmonės turtą, pajamas, pelną ar jų naudojimą;

4.3. mokesčio mokėtojas ar mokestį išskaičiuojantis asmuo nepateikia buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų arba pateikia juos ne visus, nes:

4.3.1. buhalterinė apskaita netvarkoma arba tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;

4.3.2. buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai neišsaugoti;

4.3.3. buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai slepiami;

4.4. buhalterinės apskaitos dokumentai (registrai):

4.4.1. suklastoti;

4.4.2. surašyti asmenų, kurie komercinę-ūkinę veiklą vykdo, neteisėtai naudodamiesi įmonės vardu;

4.4.3. neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio;

4.5. mokesčio mokėtojo įsigyto turto vertė ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas;

4.6. yra kitų priežasčių, dėl kurių mokesčio įstatymo nustatyta tvarka negalima nustatyti mokesčio bazės ir kurios nenurodytos 4.1–4.5 punktuose (šiuo atveju mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodai taikomi finansų ministro nustatyta tvarka).

 

INFORMACIJOS ŠALTINIAI

 

5. Netiesiogiai nustatydamas mokesčio bazę, mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę naudotis informacija, gauta:

5.1. iš mokesčio mokėtojo žodinių arba rašytinių paaiškinimų;

5.2. iš mokesčio mokėtojo mokesčio deklaracijų;

5.3. iš kitų tokią pat arba panašią komercinę-ūkinę veiklą vykdančių asmenų mokesčio deklaracijų;

5.4. iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių finansinių bei teisėsaugos institucijų;

5.5. „Interpolo“ kanalais;

5.6. iš įmonių, įstaigų, organizacijų bei asmenų;

5.7. iš valstybinių ir žinybinių registrų (kadastrų);

5.8. stebėjimo būdu, nustačius mokesčio mokėtojo pajamas bei išlaidas;

5.9. iš kitų mokesčio mokėtojo pajamas bei išlaidas nurodančių šaltinių.

 

PREKIŲ, PASLAUGŲ IR TURTO VERTĖS NUSTATYMAS

 

6. Mokesčių administratoriaus pareigūnas, siekdamas nustatyti mokesčio mokėtojo įsigytų ar realizuotų prekių bei paslaugų arba turto vertę (kainą), jeigu įtaria, kad ši vertė (kaina) yra sumažinta arba padidinta, arba jeigu mokesčio mokėtojas nepateikia įsigytų ar realizuotų prekių bei paslaugų arba turto vertę (kainą) patvirtinančių dokumentų, turi teisę remtis:

6.1. analogiška prekių bei paslaugų verte (kaina) mokesčio mokėtojo sudarytuose sandoriuose su kitais asmenimis;

6.2. turto vertintojų nustatyta verte;

6.3. vidutine rinkos kaina;

6.4. kitais apskaičiuotais rodikliais (jeigu negali remtis nurodytaisiais 6.1–6.3 punktuose).

 

MOKESČIO BAZĖS NETIESIOGINIO NUSTATYMO METODAI

 

7. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į faktus, aplinkybes bei kitokią turimą informaciją, 4 punkte nurodytais atvejais turi teisę spręsti, ar tikslinga netiesiogiai nustatyti mokesčio bazę, ir pasirinkti mokesčio bazės nustatymo metodus.

8. Yra šie mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodai:

8.1. lyginamasis. Šis metodas taikomas, jeigu mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčių administratoriui mokesčio deklaracijos, tačiau mokesčių administratorius turi kitas šio mokesčio mokėtojo vykdytos tokios pat ūkinės-komercinės veiklos mokesčio deklaracijas.

Tikrinamojo laikotarpio mokesčio bazė apskaičiuojama pagal to laikotarpio finansinius rodiklius. Jeigu tikrinamojo laikotarpio finansinių rodiklių neįmanoma nustatyti, vadovaujamasi deklaruoto laikotarpio finansiniais rodikliais;

8.2. analogijos. Šis metodas taikomas, jeigu:

8.2.1. mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčių administratoriui mokesčio deklaracijos ir mokesčių administratorius neturi kitų šio mokesčio mokėtojo vykdytos tokios pat ūkinės-komercinės veiklos mokesčio deklaracijų;

8.2.2. mokesčio mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos finansiniai rodikliai labai skiriasi nuo tokią pat ūkinę-komercinę veiklą vykdančių asmenų mokesčio deklaracijose pateiktų finansinių rodiklių.

Analogijos metodu nustatant mokesčio bazę, mokesčio deklaracijų finansiniams rodikliams gauti bei palyginti parenkamas mokesčio mokėtojas(-ai), vykdantis(-ys) tokią pat ūkinę-komercinę veiklą bei turintis(-ys) analogišką apyvartą, esantis(-ys) panašioje geografinėje padėtyje ir turintis(-ys) panašų darbuotojų skaičių.

Mokesčio bazė – tikrinamojo laikotarpio mokesčio mokėtojo finansiniai rodikliai, gauti juos prilyginus tokią pat ūkinę-komercinę veiklą vykdančių asmenų mokesčio deklaracijų finansiniams rodikliams, arba skirtumas, gautas palyginus finansinius rodiklius;

8.3. išlaidų. Šis metodas taikomas, jeigu mokesčių administratoriaus pareigūnas gali nustatyti mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių asmenines išlaidas. Nustatytos mokesčio mokėtojo asmeninės išlaidos palyginamos su jo deklaruotomis pajamomis. Mokesčio bazė – mokesčio mokėtojo asmeninių išlaidų ir deklaruotų pajamų skirtumas;

8.4. grynosios vertės. Taikant šį metodą, palyginami mokesčio mokėtojo įsigyto turto vertės ir mokesčio mokėtojo deklaruotų pajamų dydžiai. Mokesčio bazė – įsigyto turto vertės, asmeninių pragyvenimo išlaidų, neapmokestinamųjų pajamų bei finansinių įsipareigojimų sumos bei deklaruotų pajamų skirtumas;

8.5. lėšų bankų sąskaitose. Šis metodas taikomas, jeigu visos arba beveik visos mokesčio mokėtojo pajamos (įplaukos) patenka į bankų ar kitų finansinių institucijų sąskaitas.

Pagal gautus iš bankų ir finansinių institucijų bei kitus turimus dokumentus apskaičiuojamos mokesčio mokėtojo pajamos, iš jų atimamos dokumentais patvirtintos išlaidos bei neapmokestinamosios pajamos. Mokesčio bazė – gauto rezultato ir deklaruotų pajamų skirtumas;

8.6. tikslios informacijos. Šis metodas taikomas, jeigu mokesčio administratoriaus pareigūnas gauna konkrečią informaciją apie mokesčio mokėtojo pajamas ar išlaidas, kurios nustatytąja tvarka nebuvo deklaruotos. Mokesčio bazė – nustatytas nedeklaruotų pajamų ar išlaidų dydis;

8.7. ekonominių modelių. Taikant šį metodą, naudojamasi įvairiais skaičiavimais (bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, realizavimo pajamų), atliktais stebėjimų ar kitokios turimos informacijos pagrindu. Šiems skaičiavimams atlikti naudojamasi verslo duomenimis, pagal kuriuos nustatomas mokesčio mokėtojo veiklos mastas. Tokie duomenys gali būti:

verslo išlaidos;

komunalinės išlaidos;

įmonės patalpų dydis;

įmonės darbuotojų skaičius;

ūkinei-komercinei veiklai vykdyti naudojami įrengimai;

duomenys apie klientų skaičių pasirinktuoju laikotarpiu;

vidutiniai pirkimo mastai.

Remiantis nurodytaisiais skaičiavimais nustatoma mokesčio bazė.

9. Mokesčio bazė netiesiogiai nustatoma atsižvelgiant į mokesčio mokėtojo veiklos aplinkybių, rinkos konjunktūros bei infliacijos pokyčius.

 

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

10. Mokesčio bazės netiesioginis nustatymas įforminamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 271 straipsniu.

11. Mokesčio bazės netiesioginį nustatymą galima taikyti už ne ilgesnį kaip Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 24 straipsnyje nustatytą laikotarpį.

12. Mokestiniai ginčai, susiję su mokesčio apskaičiavimu pagal netiesiogiai nustatytą mokesčio bazę, nagrinėjami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

13. Netiesiogiai nustačius mokesčio bazę, nepašalinama galimybė mokesčio mokėtoją patraukti administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn ir taikyti jam Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytas ekonomines sankcijas.

______________