LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

ĮSAKYMAS

DĖL IMUNOHEMATOLOGINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. spalio 25 d. Nr. 576

Vilnius

 

 

Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos šalyse galiojančią imunohematologinių tyrimų atlikimo tvarką,

1. Tvirtinu:

1.1. Imunohematologinių tyrimų atlikimo tvarką (1 priedas).

1.2. Kraujo grupių ABO ir Rh (D) kontrolės registravimo žurnalo formą Nr. 176/a (2 priedas).

1.3. Kumbso reakcijos kontrolės žurnalo formą Nr. 177/a (3 priedas).

1.4. Suderinamumo mėginių registravimo žurnalo formą Nr. 178/a (4 priedas).

2. Nustatau, kad formos Nr. 176/a-178/a rengiamos A 4 formato.

3. Laikau netekusiais galios:

3.1. TSRS sveikatos apsaugos ministerijos 1988 metų Skystų diagnostinių coliklonų anti-A ir anti-B žmogaus kraujo grupių ABO nustatymui naudojimo instrukciją;

3.2. TSRS sveikatos apsaugos ministerijos 1972 metų Agliutinogenų, agliutininų ir antieritrocitinių imuninių antikūnų tyrimo kraujuje metodinius nurodymus;

3.3. TSRS sveikatos apsaugos ministerijos 1974 metų Kraujo chimeros nustatymo ABO ir Rh sistemose instrukciją;

3.4. TSRS sveikatos apsaugos ministerijos 1974 metų Imuninių ABO sistemos antikūnų nustatymo metodines rekomendacijas;

3.5. TSRS sveikatos apsaugos ministerijos 1979 metų Standartinių serumų ABO kraujo grupių nustatymui perpilant kraują ir eritrocitų masę suvartojimo normų norminius dokumentus Nr. 10-8/6.

4. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrei R. Vaitkienei.

 

 

 

L. E. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO PAREIGAS                     RAIMUNDAS ALEKNA

PATVIRTINTA

l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas

2000 10 25 įsakymu Nr. 576

1 priedas

 

IMUNOHEMATOLOGINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši tvarka reglamentuoja imunohematologinių tyrimų atlikimą. Ji skirta kraujo komponentų transfuzijų saugumui užtikrinti.

2. Imunohematologiniai tyrimai šiame įsakyme – tai donorui ir recipientui atliekami tyrimai:

2.1. kraujo grupės pagal ABO sistemos antigenus nustatymas;

2.2. rezus priklausomybės nustatymas;

2.3. kliniškai reikšmingų eritrocitų antigenų fenotipavimas;

2.4. imuninių antieritrocitinių antikūnų nustatymas;

2.5. imuninių antieritrocitinių antikūnų identifikavimas;

2.6. donoro ir recipiento kraujo suderinamumo mėginiai.*

 

II. RECIPIENTO IMUNOHEMATOLOGINIS IŠTYRIMAS

 

3. Recipiento imunohematologiniai tyrimai atliekami dviem etapais:

3.1. nustatoma recipiento kraujo grupė pagal ABO sistemą:

3.1.1. recipiento identifikacijai šis tyrimas atliekamas dalyvaujant tiriamajam (stacionare – „prie ligonio lovos“),

3.1.2. tyrimui naudojamas veninis arba kapiliarinis kraujas,

3.1.3. tyrimą atlieka bendrosios praktikos slaugytoja arba klinikos laborantė,

3.1.4. tyrimo atlikimą stebi ir rezultatą įvertina gydantis (budintis) gydytojas, laboratorijos gydytojas arba medicinos biologas,

3.1.5. tyrimo rezultatas įrašomas į ligos istoriją arba ambulatorinę kortelę ir į formą Nr. 200/a, patvirtinant 3.1.3 ir 3.1.4 punktuose nurodytų darbuotojų asmens spaudu ir parašu,

3.1.6. recipiento kraujo grupei pagal ABO sistemos antigenus nustatyti naudojami monokloniniai reagentai anti-A, anti -B, anti-A, B;

3.2. recipiento kraujo grupės pagal ABO sistemos antigenus ir rezus priklausomybės nustatymas:

3.2.1. tyrimas atliekamas laboratorijoje iš veninio kraujo bandinio,

3.2.2. tyrimą atlieka laboratorijos gydytojas, medicinos biologas arba klinikos laborantas,

3.2.3. rezultatus vertina laboratorijos gydytojas arba medicinos biologas ir patvirtina asmens spaudu ir parašu.

4. Recipiento kraujo bandinių paėmimo imunohematologiniams tyrimams ir pristatymo į laboratoriją tvarka:

4.1. recipiento kraujo grupei pagal ABO sistemos antigenus ir rezus priklausomybei nustatyti imamas veninis kraujas, kuris surenkamas į du sausus, švarius mėgintuvėlius arba į vakuuminius mėgintuvėlius be antikoagulianto arba su juo;

4.2. kraują iš venos ima bendrosios praktikos slaugytoja. Prieš imdama kraują ji turi paklausti recipiento vardo, pavardės. Ant mėgintuvėlio etiketės užrašomi recipiento duomenys, po to imamas kraujas iš venos;

4.3. etiketėje užrašoma:

4.3.1. recipiento vardas, pavardė, amžius, lytis,

4.3.2. skyriaus ar kabineto pavadinimas,

4.3.3. ligos istorijos arba ambulatorinės kortelės numeris,

4.3.4. pirmuoju tyrimu (prie ligonio lovos) nustatytos kraujo grupės pagal ABO sistemos antigenus rezultatas,

4.3.5. paėmusio kraują asmens vardas ir pavardė,

4.3.6. asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas, jei kraujo bandinys siunčiamas į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą,

4.3.7. jeigu ligonis nesąmoningas, nežinomi jo vardas ir pavardė, minėtą procedūrą atlieka du to paties skyriaus darbuotojai. Etiketėje vietoje vardo ir pavardės užrašoma „Nežinomasis“. Jeigu nežinomų ligonių yra daugiau, rašoma „Nežinomasis 1“, „Nežinomasis 2“ ir t. t.

5. Bandiniai iš skyriaus ar kabineto turi būti pristatyti į laboratoriją ne vėliau kaip per 2 valandas nuo paėmimo, juos laikant kambario temperatūroje. Nesant galimybės bandinį pristatyti nurodytu laiku, jį reikia saugoti +2 – +8°C temperatūroje iki 24 valandų.

6. Kartu su kraujo bandiniu į laboratoriją pristatoma forma Nr. 200/a „Siuntimas laboratoriškai ištirti ir rezultatai“. Visos siuntimo grafos turi būti užpildytos. Siuntime turi būti nurodytas pirmojo tyrimo kraujo grupės pagal ABO sistemos antigenus rezultatas bei bendrosios praktikos slaugytojos ir gydančio (budinčio) gydytojo parašas ir spaudas.

7. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų padaliniuose turi būti pildomas Bandinių surinkimo ir pristatymo į laboratoriją registravimo žurnalas (sveikatos apsaugos ministro 1998 12 11 įsakymo Nr. 737 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų atestavimo“ 9 priedas).

8. Laboratorijos darbuotojas užpildo Bandinių surinkimo ir pristatymo į laboratoriją registravimo žurnalą.

9. Imunohematologiniams tyrimams atlikti naudojami Lietuvoje registruoti reagentai. Jie naudojami pagal gamintojo rekomendacijas.

10. Recipiento kraujo grupės pagal ABO sistemos antigenus nustatymo laboratorijoje tvarka:

10.1. recipiento kraujo grupė nustatoma iš dviejų kraujo bandinių. Rekomenduojama tyrimą atskirai atlikti dviem laboratorijos darbuotojams (skubos tvarka gali atlikti vienas darbuotojas), naudojant dviejų skirtingų serijų arba gamintojų reagentus, kryžminės reakcijos būdu;

10.2. grupiniai antigenai nustatomi naudojant IgM klasės antikūnus, tiesioginiu agliutinacijos testu. Tam tikslui naudojami monokloniniai reagentai anti-A, anti-B, anti-A, B;

10.3. tyrimo rezultatai turi sutapti. Sutapus tyrimo rezultatams, tyrimą atlikę darbuotojai įrašo rezultatą į F200/a, pasirašo ir patvirtina asmens spaudais;

10.4. nesutapus pirmojo tyrimo (prie ligonio lovos) ir laboratorijos tyrimų rezultatams, tyrimas atliekamas iš naujo. Tyrimų rezultatai registruojami formoje Nr. 207 /a „Kraujo grupių, rezus faktoriaus ir rezus antikūnų tyrimų žurnalas“.

11. Recipiento rezus Rh(D) priklausomybės nustatymas:

11.1. tyrimą atskirai atlieka du laboratorijos darbuotojai, naudojant dviejų skirtingų gamintojų arba dviejų skirtingų serijų reagentus (skubos tvarka gali atlikti vienas darbuotojas);

11.2. nustatomas recipiento Rh(D) antigenas. Kiti recipiento Rh sistemos antigenai nustatomi tik pagal indikacijas: atliekant kraujo ir jo komponentų parinkimą ligoniui, kurio kraujyje yra imuninių antikūnų; ruošiant kaulų čiulpų transplantacijai ir kt.;

11.3. Rh(D) antigenas nustatomas naudojant IgM klasės antikūnus, tiesioginiu agliutinacijos testu. Tam naudojamas IgM anti-D monokloninis reagentas;

11.4. jeigu recipiento eritrocitų tiesioginis testas su IgM anti-D monokloniniu reagentu teigiamas, recipiento Rh(D) – teigiamas. Jeigu reakcijos rezultatas neigiamas, recipiento Rh(D)- neigiamas. Recipientų Rh(D) antigeno variantai ir kategorijos įvertinami tik pagal indikacijas;

11.5. nustatant Rh(D) priklausomybę, turi būti atliekama kiekvieno Rh(D) tyrimo kontrolė. Tai atliekama tuo pačiu metodu, naudojant neigiamos kontrolės reagentą. Šios reakcijos rezultatas turi būti neigiamas. Esant teigiamai reakcijai, Rh(D) antigeno nustatymo rezultatas nevertinamas. Tokiu atveju tyrimas kartojamas iš naujo;

11.6. kiekvieną dieną pradedant darbą laboratorijoje atliekama visų reagentų, naudojamų kraujo grupės nustatymui, kontrolė. Monokloninių reagentų anti-A, anti-B, anti-A, B ir anti-D kontrolė atliekama su firmos-gamintojos standartiniais eritrocitais. Kontrolės rezultatai registruojami Kraujo grupių ABO ir Rh(D) kontrolės registravimo žurnale (formoje Nr. 176/a);

11.7. recipiento Rh(D) tyrimo rezultatas pažymimas formoje Nr. 200/a (kartu su kraujo grupės pagal ABO sistemos antigenus rezultatu) ir registruojamas Kraujo grupių, rezus faktoriaus ir rezus antikūnų tyrimų žurnale (formoje Nr. 207/a).

12. Imunohematologiniai tyrimai, atliekami prieš transfuziją:

12.1. prieš kraujo komponentų transfuziją laboratorijoje nustatomi recipiento imuniniai antieritrocitiniai antikūnai, atliekama jų identifikacija, recipiento ir donoro kraujo suderinamumo mėginiai;

12.2. šiems imunohematologiniams tyrimams atlikti į laboratoriją pristatomas atskiras recipiento veninio kraujo bandinys su etikete. Etiketės užpildymo tvarka nurodyta 4.3 punkte;

12.3. į laboratoriją kartu su kraujo bandiniu pristatomas užpildytas Eritrocitų masės (konservuoto kraujo) užsakymo ir parinkimo lapas (forma Nr. 474/a). Šiame lape turi būti: bendrosios praktikos slaugytojos, paėmusios kraujo bandinį, vardas ir pavardė, gydančio (budinčio) gydytojo, stebėjusio bandinio paėmimą, vardas, pavardė, parašas ir spaudas.

13. Imuninių antikūnų nustatymas:

13.1. recipiento imuniniai antikūnai nustatomi prieš kiekvieną transfuziją. Tyrimas atliekamas netiesioginio antiglobulino testo būdu, naudojant ne mažiau kaip dviejų O kraujo grupės donorų eritrocitus, kurių fenotipe turi būti šie antigenai: C; c; D; E; e; K; k; Fya; Fyb; Jka; Jkb; S; s; M; N; P; Lea ir Leb;

13.2. reakcijai naudojamas polispecifinis anti-human globulinas (AHG). Tyrimas atliekamas griežtai prisilaikant gamintojo instrukcijos;

13.3. atliekama kiekvieno neigiamo rezultato AHG kontrolės reakcija* *. Reakcijos rezultatas registruojamas Kumbso reakcijos kontrolės registracijos žurnale (formoje Nr. 177/a);

13.4. antikūnų nustatymą atlieka laboratorijos gydytojas arba klinikos biologas. Tyrimo rezultatas pažymimas Suderinamumo mėginių registracijos žurnale (formoje Nr. 178/a) ir formoje Nr. 474/a, pasirašo tyrimą atlikęs laboratorijos specialistas.

14. Imuninių antieritrocitinių antikūnų identifikacija:

14.1. radus recipiento serume imuninių antikūnų, būtina juos identifikuoti. Identifikacija atliekama kraujo centrų, universitetinių ligoninių, Panevėžio ir Šiaulių ligoninių imunohematologijos laboratorijose. Šioms laboratorijoms privaloma išorinė kokybės kontrolė;

14.2. tyrimas atliekamas netiesioginio antiglobulininio testo būdu, naudojant ne mažiau, kaip aštuonių O kraujo grupės donorų eritrocitus, turinčius šiuos antigenus: C; C; c; D; E; e; K; k; Kp; Fya; Fyb; Jka; Jkb; S; s; Lea; Leb; M; N; P ir Lu. Reakcijai naudojamas polispecifinis anti-human globulinas. Tyrimas atliekamas griežtai prisilaikant gamintojo instrukcijos;

14.3. antikūnų identifikaciją atlieka ir rezultatą vertina laboratorijos gydytojai arba medicinos biologai ir registruoja Suderinamumo mėginių registracijos žurnale (formoje Nr. 178/a) ir formoje Nr. 474/a, pasirašo atlikęs ir įvertinęs tyrimą laboratorijos specialistas.

15. Recipiento ir donoro kraujo suderinamumo mėginių atlikimo tvarka:

15.1. suderinamumo mėginiai laboratorijoje atliekami trimis etapais:

15.1.1. patikrinama pristatyto recipiento kraujo ir donoro eritrocitų vieneto (jo atskiro fragmento) kraujo grupė pagal ABO sistemos antigenus ir Rh(D),

15.1.2. atliekamas kambario temperatūros mėginys. Šio tyrimo rezultatas turi būti neigiamas (nėra agliutinacijos bei hemolizės),

15.1.3. atliekamas netiesioginis antiglobulino testas;

15.2. suderinamumo mėginiams naudojamas tas pats recipiento kraujo bandinys, iš kurio buvo nustatyti imuniniai antikūnai;

15.3. jeigu antikūnų nustatymo metu imuninių antikūnų rasta nebuvo, transfuzijai parenkamas donoro eritrocitų masės (konservuoto kraujo) vienetas tos pačios kaip recipiento kraujo grupės ABO ir Rh(D);

15.4. suderinamumo mėginiui naudojamas donoro eritrocitų masės (konservuoto kraujo) vieneto specialus fragmentas;

15.5. tyrimas atliekamas naudojant netiesioginį antiglobulino testą pagal gamintojo metodiką. Atliekama kiekvieno neigiamo rezultato AHG kontrolės reakcija**;

15.6. neigiamas netiesioginio antiglobulininio testo rezultatas reiškia, kad ligonio serume nėra imuninių antikūnų prieš parinktų transfuzijai donoro eritrocitų antigenus. Šis eritrocitų masės (konservuoto kraujo) vienetas gali būti perpiltas recipientui;

15.7. suderinamumo mėginio rezultatas registruojamas Suderinamumo mėginių registracijos žurnale (formoje Nr. 178/a);

15.8. eritrocitų masės (konservuoto kraujo), tinkamos transfuzijai, vieneto numeris įrašomas formoje Nr. 474/a, pasirašant tyrimą atlikusiam specialistui;

15.9. jeigu antikūnų nustatymo metu ligonio serume buvo rasta imuninių antikūnų ir buvo nustatytas jų specifiškumas, transfuzijai parenkamas vienetas, kurio eritrocitų fenotipe nėra antigeno, atitinkančio rastą antikūną;

15.10. toliau atliekami suderinamumo mėginiai: kambario temperatūros ir netiesioginis antiglobulino testas;

15.11. tyrimo rezultatas įvertinamas ir registruojamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 1999 04 20 įsakymu Nr. 174 „Dėl sertifikato transfuzijai atlikti išdavimo tvarkos ir transfuzijos atlikimo metodikos patvirtinimo“.

16. Donoro ir recipiento eritrocitų fenotipavimas:

16.1. fenotipavimas atliekamas eritrocitų masės (konservuoto kraujo) parinkimo metu, jeigu recipiento serume buvo rasta ir identifikuota antikūnų;

16.2. tyrimas atliekamas naudojant atitinkamus reagentus, griežtai prisilaikant gamintojo metodikos ir instrukcijos. Tyrimų rezultatai registruojami Suderinamumo mėginių registracijos žurnale ir donoro kortelėje.

 

III. DONORO IMUNOHEMATOLOGINIS IŠTYRIMAS

 

17. Donoro imunohematologiniai tyrimai atliekami prieš kraujo davimą:

17.1. nustatoma jo kraujo grupė pagal ABO sistemos antigenus, Rh(D) ir Kell antigenai. Tyrimams naudojamas donoro kapiliarinis kraujas;

17.2. kraujo grupei pagal ABO sistemos antigenus nustatyti galima naudoti monokloninius IgM klasės anti-A, anti-B, anti-A, B reagentus;

17.3. rezus faktoriui Rh(D) nustatyti naudojamas IgM klasės monokloninis reagentas;

17.4. Kell antigenui nustatyti naudojamas IgM klasės monokloninis reagentas;

17.5. 17.1 punkte minėtus tyrimus atlieka ir vertina klinikos laborantas. Tyrimų rezultatai žymimi donoro kortelėje, pasirašo tyrimą atlikęs specialistas.

18. Imunohematologiniai tyrimai atliekami po kraujo davimo:

18.1. tyrimai atliekami iš veninio kraujo, paimto į palydovinį mėgintuvėlį;

18.2. tyrimus gali atlikti kvalifikuotas klinikos laborantas, rezultatą įvertinti – laboratorijos gydytojas arba medicinos biologas;

18.3. donoro kraujo grupė pagal ABO sistemos antigenus nustatoma kryžminiu būdu, naudojant monokloninius IgM klasės reagentus anti-A, anti-B, anti-A, B ir standartinius eritrocitus O, A ir B grupių;

18.4. rezus Rh(D) antigenas nustatomas naudojant IgM klasės monokloninius reagentus, tiesioginės agliutinacijos testu;

18.5. donorų kraujo bandiniai, kuriuose nerasta Rh(D) antigeno su IgM klasės reagentais, turi būti testuojami dėl Rh (D) antigeno variantų ir kategorijų. Šie tyrimai atliekami su IgG klasės arba IgM + IgG klasės reagentais, netiesioginiu antiglobulino testu;

18.6. donoro Rh(D) antigenas įvertinamas kaip neigiamas, jeigu reakcijos su IgM ir IgG arba IgM+IgG klasės reagentais rezultatai yra neigiami. Tuo pačiu metu atliekamos neigiamo rezus rezultato ir AHG kontrolės reakcijos;

18.7. jeigu donoro eritrocituose rasta D antigeno arba D antigeno kategorijų ir variantų, Rh(D) antigenas įvertinamas kaip teigiamas;

18.8. donoro imuniniai antikūnai nustatomi netiesioginiu antiglobulino testu, naudojant ne mažiau kaip dviejų O kraujo grupės donorų tipuotus eritrocitus. Šie eritrocitai turi turėti D; C; c; E; e; ir K antigenų;

18.9. donorų kraujo vienetai, kuriuose rasta imuninių antikūnų, transfuzijoms netinka.

19. Kell antigenas nustatomas naudojant IgM klasės monokloninius reagentus.

20. Pirmajam ir antrajam tyrimui (prieš ir po kraujo davimo) ABO, Rh(D) ir Kell antigenų nustatyti naudojami skirtingų serijų ar skirtingų gamintojų reagentai.

21. Donorų imunohematologinių tyrimų rezultatai įrašomi į donorų kortelę ir registruojami formoje Nr. 207/a „Kraujo grupių, rezus faktoriaus ir rezus antikūnų tyrimų žurnalas“.

______________

 

 

PATVIRTINTA

l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas

2000 10 25 įsakymu Nr. 576

2 priedas

 

Forma Nr. 176/a

 

KRAUJO GRUPIŲ ABO IR Rh (D) KONTROLĖS REGISTRAVIMO ŽURNALAS

 

Eilės Nr

Data

Kontroliniai reagentai

Serijos Nr.

Šifras

Galiojimo laikas

Anti-A serijos Nr. Šifras Galiojimo laikas

Anti-B serijos Nr. Šifras Galiojimo laikas

Anti-AB serijos Nr. Šifras Galiojimo laikas

Anti-D serijos . Nr. Šifras Galiojimo laikas

Rezultatas

Tyrimus atlikusio darbuotojo vardas, pavardė, parašas

______________

PATVIRTINTA

l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas

2000 10 25 įsakymu Nr. 576

3 priedas

 

Forma Nr. 177/a

 

KUMBSO REAKCIJOS KONTROLĖS ŽURNALAS

 

Eilės Nr.

Data

Kontroliniai reagentai

Serijos Nr.

Šifras

Galiojimo laikas

Recipiento vardas, pavardė

Donoro eritrocitų masės vieneto fragmento Nr.

Rezultatas

Tyrimą atlikusio darbuotojo vardas,pavardė, parašas

______________

PATVIRTINTA

l. e. sveikatos apsaugos ministro pareigas

2000 10 25 įsakymu Nr. 576

4 priedas

 

Forma Nr. 178/a

 

SUDERINAMUMO MĖGINIŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS

 

 

Registravimo Nr.

Data

Recipiento vardas pavardė

Skyriaus pavadinimas

Ligos istorijos Nr.

Recipiento kraujo grupė ABO, Rh(D) fenotipas

Donoro eritrocitų masės vieneto Nr. ir fragmento Nr

Analitė

Atlikimo laikas

Tyrimus atlikusio darbuotojo vardas, pavardė, parašas

 

Kambario temperatūros mėginio rezultatas

Antikūnai

Donoro kraujo grupė ABO, Rh(D) fenotipas

Antiglobulinio testo rezultatas

Kumbso kontrolė

D I

D II

D III

Identifikuoti

______________

 


* Ši tvarka nereglamentuoja imunologinių tyrimų HLA sistemos atlikimo

** Naudojant gelio metodiką, šios kontrolės nereikia