LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PAJŪRIO JUOSTOS TVARKYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. rugsėjo 1 d. Nr. 442
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3091) 8 straipsnio 1 dalimi bei siekdamas pristabdyti intensyvų Lietuvos Baltijos jūros kranto degradavimą,
2. Rekomenduoju Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Neringos miesto savivaldybėms numatyti lėšas Pajūrio juostos tvarkymo programai įgyvendinti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2003 m. rugsėjo 1 d.
įsakymu Nr. 442
Pajūrio juostos tvarkymo programa
I. Bendrosios nuostatos
1. Pajūrio juostos tvarkymo programa numato krantotvarkos priemones svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti. Programa parengta, vadovaujantis Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatose pateiktais principais:
1.3. krantotvarkos priemonių tarpusavio derinimas, atsižvelgiant į krantodaros procesų dinaminį vientisumą, ir taikymas nepriklausomai nuo žinybinių interesų administracinio paskirstymo, be to, krantotvarkos priemonių įdiegimas viename kranto ruože neturi kenkti gretimo ruožo kranto juostos būklei;
2. Vadovaujantis Helsinkio komisijos rekomendacijomis (HELCOM, 1996), prioritetas teikiamas krantotvarkinėms priemonėms, pagrįstoms gamtinių analogų imitacijos principais. Jei yra įmanoma, krantotvarkinių priemonių gamyboje pirmenybė teikiama natūralių bei stabilizuotinam kranto ruožui būdingų medžiagų taikymui.
II. REKOMENDUOJAMŲ KRANTOTVARKINIŲ PRIEMONIŲ KOMPLEKSAS
4. Apsauginio paplūdimio kopagūbrio tvirtinimo ir regeneracijos priemonės:
III. Būtinų įgyvendinti Lietuvos Baltijos jūros žemyniniame krante krantotvarkinių priemonių lokalizacija, pobūdis bei Apimtys
I. BŪTINGĖS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS
11. Kopų viršūnėje bei tarpkopiuose esančias defliacines formas (bendras plotas – 620 m2) bei visą vakarinį šlaitą (4800 m2) dengti šakų klojiniais, o šlaito papėdę sutvirtinti dviem žabtvorių eilėmis (iš viso 3870 m). Ypač svarbu uždengti šakų klojiniais ar skydais vakariniame kopų šlaite susiformavusias dvi dideles defliacines griovas, esančias prie pat valstybinės sienos su Latvija.
II. ŠVENTOSIOS REKREACINĖ ZONA
13. Šiaurinėje Šventosios rekreacinėje zonoje (ekstensyvaus naudojimo):
13.1. kopų viršūnėje bei tarpkopiuose esančias defliacines formas (bendras plotas – 470 m2) bei 50 % vakarinio šlaito (1100 m2) dengti šakų klojiniais, o šlaito papėdę sutvirtinti viena žabtvorių eile (iš viso 1100 m);
14. Šiaurinėje Šventosios rekreacinėje zonoje (intensyvaus naudojimo):
14.1. kopagūbrio viršūnę ir vietomis rytinį šlaitą tvirtinti žabtvorių kvadratais (bendras pustomų formų plotas – 10530 m2); vakarinį jo šlaitą dengti šakų klojiniais (3500 m2), o papėdę tvirtinti dviem eilėm žabtvorių (bendras ilgis – 2800 m). Gausias defliacines griovas, prieš dengiant šakomis bei pinant žabtvores papėdėje, reikia užpilti smėliu bent jau 1 m sluoksniu. Atvežtiniu smėliu reikia išlyginti ir vakarinį kopagūbrio šlaitą, tam galima panaudoti Šventosios upės žiotyse bei tarp vidinių uosto molų esantį smėlį. Nukasus 1,2–1,5 m storio sluoksnį, šio smėlio kiekis siektų apie 5–8 tūkst. m3;
14.2. 220 m apsauginio paplūdimio kopagūbrio atkarpą, esančią piečiau Šventosios upės vingio ties „beždžionių“ tiltu, būtina visiškai izoliuoti nuo lankytojų (bent jau 5 metams) vielinio tinklo tvora, o viršūnę visiškai apdengti šakomis (6600 m2); minėtame ruože pašalinti esančius lengvos konstrukcijos namelius (16 vnt.), skatinančius kopagūbrio degradaciją;
14.3. nuo ruožo pradžios iki šiaurinio išorinio uosto molo liekanų reikia nutiesti 7 takus (vidutiniškai 60 m ilgio) ir įrengti 5 laiptus (vidutiniškai 5 m ilgio); tarp izoliuoto kopagūbrio ir upės žiočių reikia nutiesti takus (8 vnt. – 60 m ilgio) ir pastatyti laiptus (8 vnt. – 6 m ilgio) vidutiniškai kas 50 m. Bendras takų ilgis sudarys apie 900 m, laiptų – 73 m;
15. Pietinėje Šventosios rekreacinėje zonoje (intensyvaus naudojimo):
15.1. kopagūbrio viršūnėje esančias defliacines formas tvirtinti žabtvorių kvadratais (bendras pustomų formų plotas – 15890 m2);
15.2. 120 m į šiaurę nuo gelbėjimo stoties nutiesti 120 m ilgio lentinį taką ir pastatyti 6 m ilgio laiptus; 200 m į pietus nuo gelbėjimo stoties nutiesti 120 m ilgio taką ir pastatyti 12 m ilgio laiptus (bendras lentinių takų ilgis – 240 m, laiptų – 18 m);
16. Pietinėje Šventosios rekreacinėje zonoje (ekstensyvaus naudojimo):
16.1. kopagūbrio viršūnę tvirtinti šakų klojiniais (1010 m2); nuo Monciškių į pietus reikia dengti šakų klojiniais (4500 m2) ir vakarinį kopagūbrio šlaitą;
16.2. abipus kelio, vedančio prie jūros (ties Ošupio g. 6A namu), reikia nutiesti 2 lentinius takus (po 120 m ilgio) ir pastatyti 2 laiptus (po 10 m); ties Ošupio g. 8 namu nutiesti 70 m lentinį taką ir pastatyti 6 m laiptus; 120 m į šiaurę nuo Ošupio reikia tiesti 80 m ilgio lentinį taką ir pastatyti 6 m ilgio laiptus. Bendras lentinių takų ilgis – 390 m, laiptų – 32 m.
III. PALANGOS REKREACINĖ ZONA
17. Ošupio – kareivinių (esančių ties Kunigiškių gatve) ruože:
17.1. kopagūbrio viršūnę tvirtinti šakų klojiniais (2670 m2); 1080 m kranto atkarpoje, esančioje nuo kareivinių į šiaurę, būtina tvirtinti vakarinį apsauginio paplūdimio kopagūbrio šlaitą bei griovas šakų klojiniais (4320 m2); 250 m ruože ties kareivinėmis kopagūbrio papėdę pinti 2 eilėmis žabtvorių (bendras ilgis – 500 m);
17.2. 300 m į pietus nuo Ošupio tiesti 2 lentinius takus (po 50 m ilgio) ir pastatyti 5 m ilgio laiptus; 1000 m atkarpoje, esančioje į šiaurę nuo kareivinių, išėjimui prie jūros reikia nutiesti 12 lentinių takų (vidutiniškai 50 m ilgio) bei pastatyti 12 laiptų (vidutiniškai 5 m ilgio);
18. „Kareivinių“ (esančių ties Kunigiškių gatve) – Rąžės upelio ruože:
18.1. kopagūbrio viršūnę ir vietomis rytinį šlaitą tvirtinti žabtvorių kvadratais (bendras pustomų formų plotas – 32310 m2); visame ruože apsauginio paplūdimio kopagūbrio vakarinį šlaitą bei griovas būtina dengti šakų klojiniais 8600 m2, o nuo Rąžės į šiaurę 1800 m atkarpoje (iki baseino) apsauginio paplūdimio kopagūbrio papėdę sutvirtinti dviem eilėm žabtvorių (iš viso 3600 m); atkarpoje tarp gelbėjimo stoties ir Rąžės anksčiau vykdytus vakarinio apsauginio paplūdimio kopagūbrio šlaito tvirtinimo darbus būtina atlikti pakartotinai;
18.2. tarp „kareivinių“ ir gelbėjimo stoties, išėjimų prie jūros (proskynų kelių bei keliukų) vietose reikia pakloti 26 lentinius takus (bendras ilgis – 1300 m) ir pastatyti 26 laiptus (bendras ilgis – 130 m); nuo gelbėjimo stoties iki Rąžės upelio, kopagūbrio viršūnėje (10–15 m nuo kopagūbrio vakarinės briaunos) nutiesti išilgai viršūnės vientisą lentinį taką (300 m); o skersai kopagūbrio kloti takus (6 vnt.) ir įrengti laiptus (6 vnt.) reikia kas 50 m (bendras takų ilgis – 600 m, o laiptų – 30 m). Iš viso šiame kranto ruože reikia 1600 m lentinių takų ir 160 m laiptų;
19. Rąžės upelio – Palangos tilto ruože:
19.1. kopagūbrio viršūnę ir vietomis rytinį šlaitą tvirtinti žabtvorių kvadratais, apipinant jais defliacines formas (bendras pustomų formų plotas – 14050 m2);
19.2. nuo Rąžės upelio 500 m ilgio atkarpoje kas 100 m, o toliau į pietus (200 m atkarpoje) kas 50 m reikia pakloti 9 lentinius takus ir pastatyti 9 laiptus. Iš viso šiame kranto ruože reikia 500 m lentinių takų ir 160 m laiptų;
20. Palangos tilto – Birutės iškyšulio ruože kranto būklės situacija labai sudėtinga, todėl, siekiant šį ruožą stabilizuoti, reikia taikyti įvairių krantosauginių priemonių kompleksą:
20.1. apsauginio paplūdimio kopagūbrio tvirtinimas:
20.1.1. kopagūbrio viršūnę ir vietomis rytinį šlaitą iki Dariaus ir Girėno gatvės tvirtinti žabtvorių kvadratais (bendras pustomų formų plotas – 21170 m2). Nuo šios vietos į pietus 300 m ilgio kopagūbrio atkarpą izoliuoti nuo poilsiautojų vieline tvora (paliekant vietą takui bei laiptams išeiti prie jūros parko lankytojams 220 m atkarpoje nuo Dariaus ir Girėno gatvės), o viršūnę (apie 9000 m2) dengti šakų klojiniais. Už izoliuotos atkarpos kopagūbrio viršūnę tvirtinti žabtvorių kvadratais (1130 m2). Tarp tilto ir Dariaus ir Girėno gatvės apsauginio paplūdimio kopagūbrio vakarinis šlaitas jau gerai sutvirtintas, tačiau keliose vietose vertėtų dengimą šakomis atnaujinti (iš viso apie 100 m2); nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki laiptų, vedančių į Birutės kalną, būtina vakarinį apsauginio paplūdimio kopagūbrio šlaitą tvirtinti šakų klojiniais (5280 m2), o papėdę – dviem eilėmis žabtvorių (iš viso 1760 m). Prieš dengiant vakarinį šlaitą šakomis, reikia užpilti smėliu dvi dideles griovas, esančias 120 m ir 140 m nuo Dariaus ir Girėno gatvės į pietus. Pirmajai griovai užpilti reikės apie 60 m3, antrajai – 20 m3 smėlio,
20.1.2. tarp tilto ir Dariaus ir Girėno gatvės kopagūbrio viršūnėje nutiesti (10–15 m nuo vakarinės briaunos krašto) išilgai kopagūbrio lentinį taką (750 m); skersai kopagūbrį, kas 100 m pakloti lentinius takus ir pastatyti 7 laiptus priėjimui prie jūros. Dar vieno tako ir laiptų reikia tarp izoliuotų plotų (220 m atkarpoje į pietus nuo Dariaus ir Girėno gatvės) ir už 330 m į pietus nuo Dariaus ir Girėno gatvės. Iš viso šiame kranto ruože reikia 200 m lentinių takų ir 80 m laiptų,
20.2. priekrantės sąnašų papildymas. Pradedant nuo Palangos tilto ir į pietus nuo jo 1400 m ilgio ruože 3 m gylyje, reikia suformuoti (išpurškiant iš baržos 220–230 m3/m smėlio) vientisą, lygiagretų kranto linijai 2–2,5 m aukščio ir 120–140 m pločio povandeninį sėklių. Vienkartinei šios priekrantės zonos rekultivacijai reikia apie 320000 m3 smėlio;
20.3. nešmenų stabilizacijai tilto prieigose galimi trys nešmenų sulaikymo variantai:
20.3.1. būną statyti po naujuoju tiltu. Tai būtų pats geriausias variantas: šioje vietoje esanti būna ne tik stabilizuotų nešmenis, bet ir užkirstų kelią vandens masių bei nešmenų „nutraukimo kanalo“ po naujuoju tiltu susidarymui, negadintų estetinio priekrantės vaizdo,
20.3.2. iš esmės rekonstruoti būną, esančią senojo tilto vietoje: tarp dugno ir akmenų patiesti geotekstilės intarpą, esančius akmenis sudėti taip, kad būna taptų beveik nepralaidi (dabartiniu metu ši būna labiau panaši į akmenų sąvartą nei į hidrotechninį įrenginį) bei distalinėje jos dalyje pratęsti būną tiek rytų, tiek vakarų kryptimis (t. y. rekonstruoti esamą būną į T formos). T formos būna bent jau iš dalies sutrukdytų nešmenų „nutraukimą“ po naujuoju tiltu susiformavusiu kanalu,
20.4. dirbtinis paplūdimio sąnašų papildymas:
20.4.1. siekiant apsaugoti apsauginį paplūdimio kopagūbrį nuo tiesioginio bangų poveikio, reikia praplatinti bei paaukštinti paplūdimį. Paplūdimio plotis turėtų siekti 60 m, o aukštis ties apsauginio paplūdimio kopagūbrio papėde – 3 m. Dėl to reikia atvežti apie 98000 m3 smėlio, kuriame vyrautų 0,2–0,5 mm skersmens smėlio dalelės. Į vieną ilginį paplūdimio metrą reikia išpilti vidutiniškai 70 m3 smėlio,
20.4.2. siekiant išlyginti kranto liniją (tarp tilto ir Birutės kalno kyšulio), įlankos viduryje reikėtų pilti daugiau smėlio (iki 80 m3) ir formuoti platesnį paplūdimį (iki 65 –70 m) nei jos šonuose (atitinkamai 60 m3 ir 55–60 m). Rekultivuojamo paplūdimio ruožo bendras ilgis – 1400 m (nuo tilto į pietus),
20.5. akmenų sąvartos pašalinimas. Siekiant sumažinti kranto linijos išlinkį, susidariusį tarp tilto ir Birutės kalno iškyšulio, būtina pašalinti visus ties Birutės kalnu esančius akmenis, net ir tuos, kuriuos užnešė smėliu. Šie akmenys, stabilizuodami smėlį kyšulio rajone, paskatino įlankos formavimąsi į šiaurę nuo jų. Juos tikslinga panaudoti tvirtinant tilto prieigas.
21. Birutės kalno iškyšulio – kareivinių (stebėjimo bokštas, esantis 250 m į šiaurę nuo Auskos vilos) ruože prie takų, vedančių prie jūros, reikia nutiesti 4 lentinius takus ir pastatyti 4 laiptus. Bendras takų ilgis – 100 m, laiptų – 30 m.
22. Kareivinių (stebėjimo bokštas, esantis 250 m į šiaurę nuo Auskos vilos) – Pajūrio regioninio parko šiaurinės ribos ruože:
22.1. kranto atkarpoje nuo kareivinių iki „Auskos“ vilos kopagūbrio viršūnėje esančias defliacines formas (bendras plotas – 1480 m2) bei vakarinį kopagūbrio šlaitą (1710 m2) dengti šakų klojiniais. Kranto atkarpoje nuo „Auskos“ vilos iki Pajūrio regioninio parko pagrindinis uždavinys yra regeneruoti kopagūbrį labai didelių (13 vienetų) ir mažesnių (13 vienetų) griovų vietose. Bendras griovų plotas – apie 12250 m2;
IV. PAJŪRIO REGIONINIS PARKAS
23. Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje dengti šakų klojiniais kopagūbrio viršūnėje esančias daubas (1650 m2) bei griovas (7766 m2).
24. Karklės talasologiniame (jūriniame) draustinyje saugoti natūralius krantodaros procesus ir stebėti kranto būklės pokyčius.
25. Karklės etnokultūriniame draustinyje:
25.1. tvirtinti skardžio šlaitą abipus valčių keltuvo (200 m į šiaurę ir 70 m į pietus, iš viso 675 m2) šakų klojiniais, taip pat užkloti tris griovas, esančias šiauriau valčių keltuvo. Į pietus nuo šios atkarpos, nors skardis ir pridengtas šakų klojiniais, tačiau maždaug 20% klojinių reikėtų atnaujinti (iš viso 800 m2),
25.2. 130 m į šiaurę nuo „valčių keltuvo“ atnaujinti lentinį taką ir pastatyti laiptus. Tarp „valčių keltuvo“ ir Cypos upelio ties keliukais, vedančiais nuo sodybų ir kt. objektų link jūros, nutiesti 5 lentinius takus ir pastatyti 5 laiptus. Bendras visų lentinių takų ilgis – 100 m, o laiptų – 50 m.
26. Olando kepurės kraštovaizdžio draustinyje:
26.2. Zotų (bunkerių) „Juodosios tvirtovės“ (esančios 100 m į šiaurę nuo „Žuvėdros“ poilsiavietės teritorijos) ruože:
26.2.1. regeneruoti 70 m ilgio pralaužą (sunaikinto 1999 m. „Anatolijaus“ uragano metu kopagūbrio atkarpą), kurios pradžia yra 245 m šiauriau „Juodosios tvirtovės“. Dėl to reikia iš atvežto smėlio (apie 2000 m3) suformuoti 3 m aukščio kopagūbrį, kurio pagrindo plotis būtų apie 8 m,
26.2.2. suformuoto ir piečiau esančio (iki Pajūrio regioninio parko pietinės ribos) kopagūbrio vakarinį šlaitą dengti šakų klojiniais (bendras plotas – 4500 m2),
26.2.3. priėjimo prie jūros vietose nutiesti lentinius takus ir pastatyti laiptus; pirmi laiptai bei takas iš šiaurės pusės maždaug už 373 m, antri – 173 m bei treti – 126 m nuo „Juodosios tvirtovės“ į šiaurę, į pietus atitinkamai maždaug už 89 m, 150 m, 212 m ir 365 m. Bendras takų ilgis – 110 m, o laiptų – 60 m,
V. GIRULIŲ REKREACINĖ ZONA
27. Kopagūbrio viršūnėje esančias defliacines formas (bendras jų plotas – 5940 m2) pinti žabtvorių kvadratais (bendras žabtvorių ilgis – 17820 m); vakarinį kopagūbrio šlaitą reikia dengti (ar atnaujinti ankstesnį dengimą) šakų klojiniais (bendras plotas – 6400 m2), o kopagūbrio papėdę tvirtinti ar atnaujinti ankstesnį pynimą (nes daugelyje vietų žabtvorės jau yra užpustytos smėliu) dviem eilėm žabtvorių (bendras jų ilgis – 2600 m).
28. Nuo bevardžio upelio, esančio 260 m į pietus nuo pietinės Pajūrio regioninio parko ribos iki Girulių rekreacinės zonos pietinės ribos, kopagūbrio viršūnėje (išilgai jos, 10–15 m nuo vakarinės jos briaunos) nutiesti lentinį taką (bendras jo ilgis – 900 m) bei skersai per kopagūbrio viršūnę (o daugelyje vietų – ir rytinį šlaitą) kas 50–60 m nutiesti lentinius takus bei pastatyti laiptus (vakariniame kopagūbrio šlaite) išėjimui prie jūros (15 vnt.). Bendras lentinių takų ilgis – 1500 m, laiptų – 150 m.
VI. II MELNRAGĖS REKREACINĖ ZONA
31. Kopagūbrio viršūnėje esančias defliacines formas (bendras jų plotas – 2880 m2) pinti žabtvorių kvadratais (bendras žabtvorių ilgis – 8640 m); vakarinį kopagūbrio šlaitą šiaurinėje dalyje (iki gelbėjimo stoties) reikia dengti (ar atnaujinti ankstesnį dengimą) šakų klojiniais, o kopagūbrio papėdę tvirtinti ar atnaujinti ankstesnį pynimą dviem eilėm žabtvorių; nuo gelbėjimo stoties reikia pratęsti kopagūbrio papėdės tvirtinimą žabtvorėmis (šiuo metu yra išpinta 130 m ilgio atkarpa) bei pakartotinai padengti kopagūbrio šlaitą šakų klojiniais. Bendras šakų klojinių padengimo plotas – 2100 m2, o žabtvorių ilgis – 1380 m.
32. Šiaurinės atkarpos dalyje (iki gelbėjimo stoties) kopagūbrio viršūnėje (išilgai jos) nutiesti lentinį taką (bendras jo ilgis – 400 m) ir skersai apsauginio paplūdimio kopagūbrio kas 50–60 m nutiesti 7 lentinius takus ir pastatyti 7 laiptus priėjimui prie jūros; piečiau gelbėjimo stoties kas 50 m nutiesti 4 lentinius takus ir pastatyti 4 laiptus priėjimui prie jūros. Bendras lentinių takų ilgis – 535 m, laiptų – 110 m.
VII. II MELNRAGĖS PIETINĖ – I MELNRAGĖS ŠIAURINĖ REKREACINĖ ZONA
35. Kopagūbrio sąskaidai mažinti kopagūbrio viršūnėje esančias defliacines formas (bendras jų plotas – 750 m2) bei pažeistą vakarinį šlaitą dengti šakų klojiniais (bendras plotas – apie 4 000 m2).
36. Ties pietine šios zonos riba bei į šiaurę nuo jos apie 106, 176, 276, 440, 656 bei 856 metrų atstumuose, taip pat šiauriausioje šios zonos dalyje (prie trijų kryžių) reikia nutiesti skersai kopagūbrio viršūne einančius takus bei pastatyti laiptus priėjimui prie jūros. Bendras lentinių takų ilgis – 170 m, laiptų – 70 m.
VIII. I MELNRAGĖS REKREACINĖ ZONA
37. Kopagūbrio sąskaidai sumažinti jo viršūnėje esančias defliacines formas (bendras jų plotas – 15210 m2) apipinti žabtvorėmis (bendras jų ilgis – 45600 m); vakarinį kopagūbrio šlaitą dengti naujai bei atnaujinti ankstesnį dengimą šakų klojiniais (bendras plotas – apie 2100 m2), o kopagūbrio papėdę tvirtinti ar atnaujinti senesnį (jau smėliu užpildytą) pynimą viena eile žabtvorių (bendras jų ilgis – 1050 m).
38. Nuo šiaurinės šios zonos ribos iki I Melnragės dzotų maždaug kas 50 m skersai kopagūbrio reikia nutiesti lentinius takus (16 vnt.) ir pastatyti laiptus (16 vnt.) priėjimui prie jūros, o ties I Melnragės miesteliu išilgai kopagūbrio viršūnės nutiesti lentinį taką (bendras jo ilgis – 800 m). Bendras lentinių takų ilgis – 1080 m, laiptų – 100 m.
IX. KLAIPĖDOS UOSTO TECHNOGENINĖ ZONA
40. Užtverti prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo (85 m nuo kranto linijos) esančią 25 m pločio pralaužą 1,5 m aukščio gelžbetonio blokais ar kitos sudėties sienele (apie 0,5 m pločio).
41. Pakelti, užpilant žvyru 1 m aukščio ir 20 m ilgio sluoksniais privažiavimus prie jūros, esančius prie žvejų sandėlio (3 m pločio) ir šalia kareivių bokštelio tvoros (4 m pločio); bendras reikiamo žvyro kiekis – 140 m3.
IV. Lietuvos Baltijos jūros kuršių nerijos krante rekomenduojamos
krantotvarkinės priemonės
43. Kadangi pagal Kuršių nerijos krantotvarkos tikslinę programą (1999 m.) nuolat įgyvendinamos pirmaeilės krantotvarkinės priemonės, jūrinio kranto būklė Kuršių nerijoje šiuo metu yra daug geresnė nei žemyne. Tačiau tik stabili jūrinio kranto būklė užtikrina Kuršių nerijos, kaip gamtinio objekto bei gyvenamosios erdvės, normalią egzistenciją, todėl ir ateityje būtina sistemingai tvirtinti visą jūrinį krantą.
I. KURŠIŲ NERIJOS DRAUSTINIAI, REZERVATAI
II. KURŠIŲ NERIJOS REKREACINĖS ZONOS
51. Tvirtinti pintomis tvorelėmis, užtvaromis bei šakų klojiniais išvažiavimo prie jūros kelių šonus.
53. Apsauginio paplūdimio kopagūbrio tvirtinimo darbus (defliacinių formų likvidacija, kopų regeneracija ir kt.) bei rekreacinės infrastruktūros atnaujinimą (laiptų, medinių takų atstatymas, rekreacinių zonų ribų pažymėjimas ir t. t.) reikia sistemingai vykdyti kiekvienais metais, todėl ir finansavimas šiems darbams atlikti būtinas kasmet. Visiškai įgyvendinus krantotvarkines priemones vienais metais, kitais jų atnaujinimui bei naujų krantotvarkinio konflikto židinių likvidacijai reikėtų tik apie 10–30%.
______________
V. INVESTICIJŲ POREIKIS KRANTOTVARKINĖMS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI LIETUVOS BALTIJOS JUROS ŽEMYNINIAME KRANTE
Kranto ruožas |
Krantotvarkinė priemonė |
Kaina, Lt |
Būtingės geomorfologinis draustinis |
dengimas šakomis žabtvorių pynimas lentinių takų paklojimas laiptų pastatymas |
9900 14600 1000 500 |
Šiaurinė Šventosios rekreacinė zona (ekstensyvaus naudojimo) |
dengimas šakomis žabtvorių pynimas lentinių takų paklojimas laiptų pastatymas |
2900 40100 38800 6800 |
Šventosios rekreacinė zona (intensyvaus naudojimo) |
dengimas šakomis žabtvorių pynimas lentinių takų paklojimas laiptų pastatymas informacinių stendų įrengimas kopagūbrio izoliacija nuo lankytojų griovų užpylimas smėliu |
18500 303200 57000 9700 5400 8200 6000 |
Pietinė Šventosios rekreacinė zona (ekstensyvaus naudojimo) |
dengimas šakomis lentinių takų paklojimas laiptų pastatymas |
10100 19000 3500 |
Palangos rekreacinė zona |
dengimas šakomis žabtvorių pynimas lentinių takų paklojimas laiptų pastatymas informacinių stendų įrengimas kopagūbrio izoliacija nuo lankytojų priekrantės rekultivacija paplūdimio rekultivacija naujos būnos statyba akmenų sąvartos pašalinimas |
83000 782400 193200 58200 13200 12000 960000 1524000 558000 3000 |
Pajūrio regioninis parkas |
dengimas šakomis lentinių takų paklojimas laiptų pastatymas paplūdimio rekultivacija kopagūbrio regeneracija |
28000 11000 13800 260200 26000 |
Girulių rekreacinė zona |
dengimas šakomis žabtvorių pynimas lentinių takų paklojimas laiptų pastatymas informacinių stendų įrengimas |
12000 42200 73300 16100 2400 |
II Melnragės rekreacinė zona |
dengimas šakomis žabtvorių pynimas lentinių takų paklojimas laiptų pastatymas informacinių stendų įrengimas |
4000 21000 26000 11800 1200 |
Kranto ruožas tarp II ir I Melnragių |
dengimas šakomis lentinių takų paklojimas laiptų pastatymas |
7300 8300 7400 |
I Melnragės rekreacinė zona |
dengimas šakomis žabtvorių pynimas lentinių takų paklojimas laiptų pastatymas informacinių stendų įrengimas |
4000 172300 52500 10600 600 |
Klaipėdos uosto technogeninė zona |
privažiavimų prie jūros paaukštinimas pralaužos uždengimas gelžbetoniniais blokais |
3600 2400 |
Lietuvos Baltijos jūros žemyninis krantas |
kranto būklės stebėjimai |
40 000 |
Iš viso |
|
5600 000 |
VI. INVESTICIJŲ POREIKIS KRANTOTVARKINĖMS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI LIETUVOS BALTIJOS JŪROS KURŠIŲ NERIJOS KRANTE
Krantotvarkos pobūdis |
Krantotvarkinė priemonė |
Kaina, Lt |
Draustiniai, rezervatai |
Apsauginio paplūdimio kopagūbrio defliacinių židinių tvirtinimas šakų klojimais |
30 000 |
|
|
|
Apsauginio paplūdimio kopagūbrio formavimas pintomis tvorelėmis, užtvaromis ir šakų klojimais |
50000 |
|
|
|
|
Takų bei proskynų, vedančių prie jūros, uždarymas užtvaromis bei kt. priemonėmis |
15000 |
|
|
|
|
Prie jūros išvažiavimo kelių šonų tvirtinimas pintomis tvorelėmis, užtvaromis bei šakų klojimais |
15000 |
|
Rekreacinė zona |
Ženklų, žyminčių intensyvios rekreacinės zonos ribas, pastatymas |
5000 |
|
|
|
Apsauginio paplūdimio kopagūbrio defliacinių židinių tvirtinimas šakų klojimais |
270 000 |
|
|
|
|
Apsauginio paplūdimio kopagūbrio formavimas pintomis tvorelėmis, užtvaromis ir šakų klojimais |
35000 |
|
|
|
|
Prie jūros išvažiavimo kelių šonų tvirtinimas pintomis tvorelėmis, užtvaromis ir šakų klojimais |
15000 |
|
|
|
|
Medinių laiptų ir takų atstatymas bei naujų įrengimas |
115 000 |
|
Lietuvos Baltijos jūros Kuršių nerijos krantas |
kranto būklės stebėjimai |
20000 |
Iš viso |
|
570 000 |
______________