LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIGŲ IR BŪKLIŲ, DĖL KURIŲ VAIKAMS INVALIDAMS NUSTATOMAS INVALIDUMO LYGIS (SUNKI, VIDUTINĖ IR LENGVA NEGALIA), SĄRAŠO IR INVALIDUMO LYGIO (SUNKIOS, VIDUTINĖS IR LENGVOS NEGALIOS) NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

2004 m. kovo 22 d. Nr. V-144/A1-69

Vilnius

Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 213 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 32-1018):

1. Tvirtiname pridedamus:

1.1. Ligų ir būklių, dėl kurių vaikams invalidams nustatomas invalidumo lygis (sunki, vidutinė ir lengva negalia), sąrašą;

1.2. Invalidumo lygio (sunki, vidutinė ir lengva negalia) vaikams invalidams nustatymo tvarką;

1.3. Vaiko invalidumo pažymą (Forma Nr. 080-1/a).

2. Nustatome, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d.

3. Pavedame įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijų sekretoriams pagal kompetenciją.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-144/A1-69

Ligų ir būklių, dėl kurių vaikams invalidams nustatomas invalidumo lygis (sunki, vidutinė Ir lengva negalia), sąrašas

I. Kvėpavimo sistemos LIGOS IR BŪKLĖS

1.1. Sunki negalia:

1.1.1. lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, patvirtintas išorinio kvėpavimo funkcijos (vyresniems kaip 5 metų amžiaus vaikams) ir kraujo įsotinimo deguonimi tyrimais;

1.1.2. III–IV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl plaučių ligų;

1.1.3. būklė po vieno plaučio pašalinimo.

1.2. Vidutinė negalia:

1.2.1. aktyvi tuberkuliozė, kai rentgenologiniai pokyčiai apima didžiąją plaučio dalį ir išlieka po 4 mėn. gydymo;

1.2.2. tracheostoma, kai pacientas slaugomas ne stacionare;

1.2.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos (cistinė fibrozė, bronchektazės), kai paūmėjimai kartojasi 4 ir daugiau kartų per metus;

1.2.4. sunki nuolatinė bronchų astma po astminės būklės;

1.3. Lengva negalia:

1.3.1. būklė po vienos ar kelių plaučio skilčių pašalinimo;

1.3.2. sunki nuolatinė bronchų astma;

1.3.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos, kai paūmėjimai kartojasi 2–3 kartus per metus;

1.3.4. cistinė fibrozė su kelių organizmo funkcinių sistemų pažeidimu;

1.3.5. liekamieji reiškiniai po persirgtos tuberkuliozės, kai rentgenologiniai pokyčiai apima vieną ar daugiau plaučio skilčių.

II. Kraujotakos sistemOS LIGOS IR BŪKLĖS

2.1. Sunki negalia:

2.1.1. ketvirtos (IV) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;

2.1.2. sudėtingi ar nepagydomi širdies ritmo sutrikimai (izoliuoti ar po širdies operacijų);

2.1.3. III–IV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl širdies ligų;

2.1.4. būklė po širdies persodinimo (pirmieji metai);

2.1.5. persodintos širdies nepakankamumas.

2.2. Vidutinė negalia:

2.2.1. trečios (III) ar antros–trečios (II–III) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;

2.2.2. sunki arterinė hipertenzija su hipertenzine kardiopatija ir/ar hipertenzine nefropatija;

2.2.3. konduitu ar aortos vožtuvo protezu koreguota kylančios aortos aneurizma ar aortos vožtuvo nesandarumas;

2.2.4. būklė po širdies ar širdies kraujagyslių operacijų (pirmieji metai).

2.3. Lengva negalia:

2.3.1. svetimkūnis (konduitai, stentai, lopai) širdies raumenyje ar perikarde, esant pirmos (I) funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;

2.3.2. antros (II) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas;

2.3.3. širdies vožtuvo protezai ar koronarininių kraujagyslių šuntai esant pirmos–antros (I–II) funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui;

2.3.4. hipertrofinė kardiomiopatija;

2.3.5. ilgo QT intervalo sindromas.

III. VIRŠKINIMO SISTEMos LIGOS IR BŪKLĖS

3.1. Sunki negalia:

3.1.1. kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis portine hipertenzija, pasikartojančiu kraujavimu iš išsiplėtusių venų ar hepatine encefalopatija;

3.1.2. kepenų nepakankamumo terminalinė stadija;

3.1.3. būklė po kepenų ar jų dalies persodinimo (pirmieji metai);

3.1.4. persodintų kepenų funkcijos nepakankamumas.

3.2. Vidutinė negalia:

3.2.1. Krono liga:

3.2.1.1. recidyvuojanti (2 ir daugiau kartų per metus) ligos eiga;

3.2.1.2. ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3%);

3.2.1.3. lytinio brendimo sulėtėjimas;

3.2.1.4. fistulinė ar striktūrinė forma;

3.2.2. opinio kolito recidyvuojanti (2 ir daugiau kartų per metus) ligos eiga;

3.2.3. žarnų malabsorbcija:

3.2.3.1. kai per vienerius metus, taikant medikamentinį ar specifinį dietinį gydymą, nepasiekiama efekto ir išlieka ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3%);

3.2.3.2. kai reikia nuolatinio parenterinio maitinimo;

3.2.4. kepenų cirozė;

3.2.5. portinė hipertenzija su pasikartojančiu kraujavimu iš varikozinių mazgų;

3.2.6. trumpos žarnos sindromas.

3.3. Lengva negalia:

3.3.1. achalazija, kai vienerių metų gydymas neefektyvus ir ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3%);

3.3.2. storosios žarnos polipozė, komplikuota lėtinės vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemijos;

3.3.3. žarnų malabsorbcija, esant ryškiam fizinio vystymosi atsilikimui (svoris/ūgis <3%);

3.3.4. lėtinis aktyvus hepatitas su kepenų funkcijos sutrikimu:

3.3.4.1. išliekant kepenų biocheminiam aktyvumui ilgiau nei vienerius metus;

3.3.4.2. esant fibrozei (2 ir daugiau vertinant pagal METAVIR);

3.3.5. kepenų fibrozė (2 ir daugiau vertinant pagal METAVIR);

3.3.6. portinė hipertenzija be kraujavimo;

3.3.7. po stemplės atrezijos operacijos ar esant randinei stemplės stenozei, kol reikalingas bužavimas;

3.3.8. lėtinis recidyvuojantis sąauginis žarnų nepraeinamumas, kai reikalingas pakartotinis (3 ir daugiau kartų per metus) gydymas stacionare.

IV. INKSTŲ IR ŠLAPIMO TAKŲ SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

4.1. Sunki negalia:

4.1.1. lėtinės inkstų ir šlapimo takų ligos su III laipsnio arba terminaliniu inkstų nepakankamumu;

4.1.2. persodinto inksto nepakankamumas.

4.2. Vidutinė negalia – lėtinės inkstų ir šlapimo takų ligos su II laipsnio inkstų nepakankamumu.

4.3. Lengva negalia:

4.3.1. lėtinės inkstų ir šlapimo takų ligos su I laipsnio inkstų nepakankamumu;

4.3.2. paveldimos medžiagų apykaitos ar kitos įgimtos ligos, dėl kurių sutrinka inkstų kanalėlių funkcija;

4.3.3. dažnai (4 ir daugiau kartų per metus) recidyvuojantis nefrozinis sindromas;

4.3.4. sunki antrinė hipertenzija dėl inkstų ir/ar inkstų kraujagyslių pakenkimo;

4.3.5. būklė po inksto persodinimo (pirmieji metai);

4.3.6. šlaplės striktūra, kol reikalingas bužavimas.

V. ENDOKRININĖS sistemOS LIGOS IR BŪKLĖS

5.1. Sunki negalia

5.1.1. necukrinis diabetas, nepaveikiamas antidiureziniais vaistais ir esant nesubalansuotai vandens ir natrio pusiausvyrai;

5.1.2. poliglandulinė disfunkcija, pasireiškianti daugelio endokrininių liaukų nepakankamumu.

5.2. Vidutinė negalia:

5.2.1. įgimta hipotirozė, nepaveikiama pakaitinio gydymo skydliaukės hormonais;

5.2.2. antinksčių nepakankamumas su besikartojančiomis (kas pusę metų) krizėmis;

5.2.3. cukrinio diabeto komplikacijos: galūnių, inkstų, regos ir kitų organų pakenkimas;

5.2.4. hipoglikeminės būklės dėl įgimto insulino sekrecijos padidėjimo;

5.2.5. išreikšti organizmo funkcijų sutrikimai, esant bent vienai 5.2.5.1–5.2.5.3 punktuose nurodytai ligai ar būklei:

5.2.5.1. Cushing’o sindromas;

5.2.5.2. hiperaldosteronizmas;

5.2.5.3. hiperparatirozė.

5.3. Lengva negalia:

5.3.1. Liga, kai reikalingas nuolatinis pakaitinis gydymas hormonais:

5.3.1.1. hipopituitarizmas;

5.3.1.2. hipotirozė,

5.3.1.3. cukrinis diabetas;

5.3.1.4. hipoparatirozė;

5.3.1.5. necukrinis diabetas;

5.3.1.6. adrenogenitalinės funkcijos sutrikimai;

5.3.1.7. pirminis antinkščių žievės nepakankamumas.

VI. JUNGIAMOJO AUDINIO IR SKELETO–RAUMENŲ SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

6.1. Sunki negalia:

6.1.1. labai sunkus judamojo aparato funkcijos sutrikimas:

6.1.1.1. sumažėjęs funkcinis pajėgumas (nepajėgia apsitarnauti, nesugeba atlikti judesių viršutine ir/ar apatine galūne);

6.1.1.2. negali vaikščioti arba gali judėti tik naudodamas pagalbines priemones ir tik trumpą laiką;

6.1.1.3. daugybiniai viršutinių ir apatinių galūnių sąnarių funkciniai sutrikimai;

6.1.1.4. visiška vienos galūnės amputacija, kai protezavimas neįmanomas;

6.1.2. labai ryškūs galūnių funkcijų sutrikimai: tetraplegijos, diplegijos, ryškios paraparezės ar hemiparezės;

6.1.3. neprotezuojamos dviejų galūnių bigės;

6.1.4. abiejų plaštakų keturių pirštų, įskaitant pirmąjį, trūkumas;

6.1.5. skirtingų galūnių 2 ir daugiau sąnarių ankilozė arba ryški kontraktūra;

6.1.6. progresuojančios ir nepalankios eigos ligos ir kombinuoti kitų organų ir sistemų pažeidimai arba vystymosi anomalijos su nuolatiniais ryškiais funkcijų sutrikimais.

6.2. Vidutinė negalia:

6.2.1. sunkus judamojo aparato funkcijos sutrikimas: sunku apsitarnauti (vos gali pavalgyti, susišukuoti); ribotas judėjimas (šlubuoja arba judėjimas sunkus ir lėtas, pagalbinės priemonės reikalingos ir einant nedidelius atstumus);

6.2.2. osteoporozė, komplikuota stuburo ar kitų kaulų lūžiais;

6.2.3. galūnių judėjimo funkcijos pažeidimas dėl vidutinio ir sunkaus laipsnio parezių;

6.2.4. dviejų ir daugiau sąnarių kontraktūros skirtingose galūnėse;

6.2.5. neprotezuojamos šlaunies ar blauzdos bigės;

6.2.6. plaštakos arba dilbio bigė ir blauzdos bigė;

6.2.7. žasto ar dilbio bigė, esant sutrikusiai kitos rankos funkcijai;

6.2.8. šlaunies bigė ir sutrikusios kitos kojos motorinės arba statinės funkcijos;

6.2.9. šlaunies ekzartikuliacija.

6.3. Lengva negalia:

6.3.1. vidutinis judamojo aparato funkcijos sutrikimas: ribotas judėjimas, šlubavimas; sumažėjęs pajėgumas apsitarnauti (bet gali rašyti, užsisegti sagas, siūti); riboti viršutinės ir/ar apatinės galūnės judesiai;

6.3.2. vieno sąnario ankilozė ar ryški kontraktūra;

6.3.3. viena koja trumpesnė 4 ir daugiau centimetrų;

6.3.4. IV laipsnio skoliozė ar kifozė;

6.3.5. plaštakos arba dilbio bigė;

6.3.6. netikras žastikaulio arba abiejų dilbio kaulų sąnarys;

6.3.7. klibantis peties arba alkūnės sąnarys;

6.3.8. 4 plaštakos pirštų, išskyrus pirmą, visų falangų trūkumas arba 3 plaštakos pirštų, įskaitant pirmą, visų falangų trūkumas;

6.3.9. ankilozė arba ryški tų pačių pirštų funkciškai nepatogios padėties kontraktūra;

6.3.10. pirmo ir antro piršto arba trijų pirštų ir atitinkamų delnakaulių trūkumas;

6.3.11. abiejų plaštakų pirmųjų pirštų trūkumas;

6.3.12. protezuota šlaunies ar blauzdos bigė;

6.3.13. pėdos bigė po amputacijos pagal Pirogovą ar Šoparo sąnario lygio;

6.3.14. abiejų pėdų bigės Lisfranko sąnario lygio;

6.3.15. kelio arba klubo endoprotezas, sutrikus jo funkcijai;

6.3.16. dviejų galūnių paralyžius arba ryški parezė;

6.3.17. hipofizinis nanizmas, osteochondrodistrofija, osteochondrodisplazija su sąnarių pakenkimu arba judamojo aparato funkcijos sutrikimu;

6.3.18. Perteso liga, kai pažeidimas III–IV laipsnio arba po operacijos (pirmieji dveji metai);

6.3.19. būklė po stuburo, klubo sąnario išnirimo, kelio sąnario deformacijos, šleivapėdystės korekcijos operacijų (pirmieji dveji metai).

VII. KRAUJODAROS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

7.1. Sunki negalia:

7.1.1. būklė po alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos: sunki (III–IV laipsnio) lėtinė transplantato prieš šeimininką liga;

7.1.2. neuroleukemija su žymiais centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais:

7.1.2.1. dekompensuota hidrocefalija;

7.1.2.2. traukulių sindromas;

7.1.2.3. motorikos sutrikimai;

7.1.2.4. pastovus meningo–abdominalinis šuntas.

7.2. Vidutinė negalia:

7.2.1. hemoblastozės ir piktybiniai navikai:

7.2.1.1. stiprus kraujodaros slopinimas po chemoterapijos ar radioterapijos – citostatinė mielosupresija (Hb<100g/l, granulocitų<1,5·109, trombocitų<50·109/l);

7.2.1.2. mielosupresinė būklė po kaulų čiulpų transplantacijos: lėtinė transplantato prieš šeimininką liga (II –III laipsnio);

7.2.2. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:

7.2.2.1. sunkios formos;

7.2.2.2. išreikšta hemosiderozė ir priklausomybė nuo kraujo komponentų transfuzijų (daugiau kaip 1 per mėnesį);

7.2.3. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:

7.2.3.1. labai dažnos (daugiau nei 4 kartus per metus) hemolizinės krizės vaikams iki 5 metų amžiaus;

7.2.3.2. lėtinė persistuojanti sunki ar vidutinė anemija (Hb<90g/l) vaikams iki 5 metų amžiaus;

7.2.4. agranulocitozė, įgimtos ar įgytos neutropenijos ir genetinės leukocitų anomalijos: sunki ar labai sunki ligos forma (granulocitų<1,5·10⁹);

7.2.5. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:

7.2.5.1. citostatinės mielosupresijos metu,

7.2.5.2. kai kaukolės ar kito kaulo defektas didesnis kaip 2x2 cm;

7.2.5.3. komplikavęsi necukriniu diabetu;

7.2.6. įgimtas sunkus imunodeficitas:

7.2.6.1. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;

7.2.6.2. taikant reguliariai (kas mėnesį) substitucinę terapiją imunoglobulinais;

7.2.7. įgimti ir įgyti krešėjimo defektai:

7.2.7.1. sunkus judėjimas dėl III–IV laipsnio hemofilinės artropatijos ir kontraktūrų;

7.2.7.2. taikant intensyvią (daugiau kaip 2 dozės per mėnesį) substitucinę terapiją;

7.2.8. lėtinė įgimta ar įgyta trombocitopenija:

7.2.8.1. dažni (2 ir daugiau per mėnesį) spontaniniai kraujavimai;

7.2.8.2. imunosupresinės terapijos metu vaikams iki 5 metų amžiaus;

7.2.8.3. kai yra priklausomybė nuo trombocitų transfuzijų;

7.2.8.4. po splenektomijos;

7.2.9. įgimta generalizuota mastocitozė:

7.2.9.1. dažnos (daugiau kaip 4 per metus) histamininės krizės;

7.2.9.2. išreikštas hipersplenizmas;

7.2.10. mielodisplastinis sindromas ir kitos mielodisplazijos:

7.2.10.1. aplazinė kaulų čiulpų būklė;

7.2.10.2. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų;

7.2.10.3. nuolat vartojamas alfa–interferonas.

7.3. Lengva negalia:

7.3.1. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:

7.3.1.1. vidutinio sunkumo forma;

7.3.1.2. išreikšta hemosiderozė;

7.3.1.3. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų (daugiau kaip 4 per metus);

7.3.1.4. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;

7.3.2. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:

7.3.2.1. hemolizinės krizės (iki 4 per metus) vaikams iki 5 metų amžiaus;

7.3.2.2. po splenektomijos;

7.3.3. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:

7.3.3.1. kaulo defektas didesnis kaip 2x1 cm;

7.3.3.2. išreikšta pancitopenija dėl hemofagocitozės;

7.3.4. įgimti ar įgyti krešėjimo defektai:

7.3.4.1. sunki hemofilijos ar koagulopatijos forma;

7.3.4.2. II–III laipsnio hemofilinė artropatija;

7.3.4.3. dažni spontaniniai gleivinių ir odos kraujavimai;

7.3.5. įgimtos ar įgytos trombocitopatijos: užsitęsę dažni (daugiau kaip 4 per metus) kraujavimai iš gleivinių, į vidaus organus ir iš jų;

7.3.6. vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai dėl ligos ir dėl gydymo:

7.3.6.1. vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemija, užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn., nepaisant taikomo gydymo;

7.3.6.2. persistuojamoji vidutinio sunkumo neutropenija (granulocitų<2,0·109), užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn.

VIII. NERVŲ SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

8.1. Sunki negalia:

8.1.1. judėjimo, koordinacijos, kalbos funkcijų, bulbariniai, dubens organų ir kiti sutrikimai:

8.1.1.1. vaikams, vyresniems kaip 5 m. amžiaus, kai Barthelio indeksas iki 40 balų;

8.1.1.2. vaikams iki 5 m. amžiaus, kai vaiko raidos koeficientas nustatant DISC metodika bent trijose raidos srityse ne didesnis kaip 30%;

8.1.2. epilepsija (jeigu įrodytas smegenų pakenkimas ir pacientas gydomas pagal Lietuvoje patvirtintą metodiką, vertinant ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo gydymo pradžios), kai yra:

8.1.2.1. generalizuotų toninių-kloninių traukulių ar kitų priepuolių su kritimu, ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį;

8.1.2.2. sudėtingųjų ar paprastųjų židininių priepuolių kasdien;

8.1.2.3. sudėtingųjų ar paprastųjų židininių priepuolių kas savaitę, jei nustatyta ir pažintinių ir/ar elgesio sutrikimų, sutrikdančių socialinę adaptaciją.

8.2. Vidutinė negalia:

8.2.1. judėjimo, koordinacijos, kalbos funkcijų, bulbariniai, dubens organų ir kiti sutrikimai:

8.2.1.1. vaikams vyresniems kaip 5 m. amžiaus, kai Barthelio indeksas 40–80 balų;

8.2.1.2. vaikams iki 5 m. amžiaus, kai vaiko raidos koeficientas nustatant DISC metodika bent trijose raidos srityse 31–50%;

8.2.2. epilepsija (jeigu įrodytas smegenų pakenkimas ir pacientas gydomas pagal Lietuvoje patvirtintą metodiką, vertinant ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo gydymo pradžios) kai yra:

8.2.2.1. generalizuoti toniniai-kloniniai traukuliai su nukritimu nuo 1 karto per du mėnesius iki 3 kartų per mėnesį;

8.2.2.2. sudėtingieji ar paprastieji židininiai priepuoliai kas keletą dienų.

8.3. Lengva negalia:

8.3.1. judėjimo, koordinacijos, kalbos funkcijų, bulbariniai sutrikimai:

8.3.1.1. vaikams, vyresniems kaip 5 m. amžiaus, kai Barthelio indeksas didesnis kaip 80;

8.3.1.2. vaikams iki 5 m. amžiaus, kai vaiko raidos koeficientas nustatant DISC metodika bent dviejose raidos srityse 51–80%;

8.3.2. epilepsija (jeigu įrodytas smegenų pakenkimas ir pacientas gydomas pagal Lietuvoje patvirtintą metodiką, vertinant ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo gydymo pradžios), kai yra retų (kas keletą mėnesių) generalizuotų toninių–kloninių traukulių arba lengvų (kas keletą savaičių) židininių priepuolių ir elgesio ar pažintinių sutrikimų, sutrikdančių socialinę adaptaciją.

IX. Akių ligos ir būklės

9.1. Sunki negalia:

9.1.1 geriau matančios akies regėjimo aštrumas <= 0,1, kai yra protinio vystymosi atsilikimas;

9.1.2. visiškas ar beveik visiškas abiejų akių aklumas: geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija £0,05 (£3/60) arba geriau matančios akies regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas iki 5 ° nuo fiksacijos taško, kai yra:

9.1.2.1. neišnešiotų naujagimių retinopatija (III–V randinė stadija);

9.1.2.2. įgimta, vaikų ar jaunatvinė glaukoma (IV stadija);

9.1.2.3. įgimtos ar paveldimos tinklainės ir gyslainės ligos, pakenkusios užpakalinį akies polių;

9.1.2.4. regos nervo atrofija ar displazija;

9.1.2.5. neoperuotinos įgimtos pilnos komplikuotos kataraktos (esant kontraindikacijų operaciniam gydymui dėl akių ar bendros sveikatos būklės);

9.1.3. įgimtas ar įgytas abiejų akių nebuvimas;

9.1.4. abiejų akių obuolių subatrofija;

9.1.5. įgimtas ar įgytas vienos akies nebuvimas, o antros akies regėjimo aštrumas su korekcija £0,05 (£3/60) arba akies regėjimo lauko koncentrinis sumažėjimas iki 5° nuo fiksacijos taško;

9.1.6. abipusė retinoblastoma, patvirtinta histologiškai, kai viena akis pašalinta ir navikas išplitęs į kitus organus;

9.1.7. ragenos centrinės drumstys ir randai dėl abiejų akių ragenų distrofijų, transplantacijų ar traumų.

9.2. Vidutinė negalia:

9.2.1. abiejų akių regėjimo sumažėjimas: geriau matančios akies regėjimo aštrumo su visiška korekcija sumažėjimas 0,06 – £0,1 (£6/60) arba geriau matančios akies regėjimo lauko susiaurėjimas iki 20 ° nuo fiksacijos taško, kai yra:

9.2.1.1. įgimta trumparegystė, esant distrofinių pakitimų centrinėje tinklainės dalyje, nistagmui, žvairumui ar išnirus lęšiukui;

9.2.1.2. įgimta, vaikų ar jaunatvinė glaukoma (III stadija);

9.2.1.3. įgimtos bei paveldimos akies priekinio segmento formavimosi ydos: aniridija su lęšiuko išnirimu ar be jo išnirimo, ragenos distrofijos, centrinės ragenos III kategorijos drumstys, III–IV stadijos keratokonusas;

9.2.1.4. įgimtos lęšiuko formavimosi ydos: lęšiuko išnirimas, įgimta ar įgyta komplikuota katarakta;

9.2.1.5. neoperuotinos kataraktos (kai yra kontraindikacijų operaciniam gydymui dėl akių ar dėl bendros sveikatos būklės);

9.2.1.6. abiejų akių vidutinis ar ryškus įgimtas nistagmas, esant taisyklingai galvos padėčiai;

9.2.1.7. abiejų akių uveitai, lydimi kataraktos (Stilio liga, vaikų poliartrozės ir kt);

9.2.1.8. įgimtos ar paveldimos tinklainės ir gyslainės ligos, pakenkusios užpakalinį akies polių;

9.2.1.9. regos nervo atrofija ar displazija;

9.2.1.10. neišnešiotų naujagimių retinopatija (II–III randinė stadija);

9.2.3. įgimtas ar įgytas vienos akies nebuvimas, o kitos akies regėjimo aštrumas su korekcija 0,06 – £0,1 (£6/60) arba akies regėjimo lauko koncentrinis sumažėjimas iki 10° nuo fiksacijos taško;

9.2.4. abipusė retinoblastoma, patvirtina histologiškai, kai viena akis pašalinta ir navikas neišplitęs į kitus organus.

9.3. Lengva negalia

9.3.1. geriau matančios akies regėjimo aštrumas >0,3, kai yra ir protinio vystymosi atsilikimas;

9.3.2. vienos akies visiškas aklumas ar jos nebuvimas, o kitos akies regėjimo aštrumas >0,3 vaikams iki 7 metų amžiaus;

9.3.3. visiškas arba beveik visiškas vienos akies aklumas: blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija £0,05 (£3/60) arba tos akies regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas iki 5° nuo fiksacijos taško, esant geriau matančios akies regėjimo aštrumui su visiška korekcija ne didesniam kaip 0,3 (6/18), kai yra:

9.3.3.1. įgimta trumparegystė su akių dugno pakitimais;

9.3.3.2. kitos refrakcijos ydos, lydimos ambliopijos, nistagmo;

9.3.3.3. įgimta, vaikų ar jaunatvinė glaukoma III stadija;

9.3.3.4. įgimtos akies priekinio segmento formavimosi ydos ar įgyti pažeidimai (aniridija su lęšiuko išnirimu ar be išnirimo, ragenos distrofijos, centrinės ragenos III kategorijos drumstys, II–III stadijos keratokonusas);

9.3.3.5. įgimtos lęšiuko formavimosi ydos (lęšiuko išnirimas, įgimta ar įgyta komplikuota katarakta);

9.3.3.6. neoperuotina katarakta (kai yra kontraindikacijų operaciniam gydymui dėl akių ar dėl bendros sveikatos būklės);

9.3.3.7. vidutinis ar ryškus abiejų akių įgimtas nistagmas, esant taisyklingai galvos padėčiai;

9.3.3.8. abiejų akių uveitai, lydimi kataraktos (Stilio liga, vaikų poliartrozės ir kt.);

9.3.3.9. įgimtos ar paveldimos tinklainės ir gyslainės ligos, pakenkusios užpakalinį akies polių;

9.3.3.10. regos nervo atrofija ar displazija.

X. Ausų, nosies, gerklės ligos ir būklės

10.1. Vidutinė negalia – neurosensorinis klausos pažeidimas, kai klausos netekimo laipsnis sunkus (>70dB – <90dB) ar gilus (>90dB) (nurodyti dB yra aritmetinis 4 dažnumų – 0,5; 1; 2 ir 4 kHz – klausos slenksčių vidurkis audiogramose);

10.2. Lengva negalia:

10.2.1. neurosensorinis klausos pažeidimas, kai yra vidutinis klausos netekimo (>40dB – <70dB) laipsnis;

10.2.2. gerklų papilomatozė, jei ligos recidyvai kartojasi 1 ar daugiau kartų per 2 metus.

XI. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI

11.1. Sunki negalia:

11.1.1. sunkus ar labai sunkus protinis atsilikimas;

11.1.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (sunki forma);

11.1.3. psichozinės būsenos, užsitęsusios ilgiau kaip 6 mėn.

11.2. Vidutinė negalia:

11.2.1. vidutinis protinis atsilikimas;

11.2.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (vidutinio sunkumo forma);

11.2.3. įgyta afazija su epilepsija (Landau–Kleffner sindromas);

11.2.4. subkompensacijos stadijos schizofrenija, rezistentiška gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn.;

11.2.5. subkompensacijos stadijos schizotipinis sutrikimas, rezistentiškas gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;

11.2.6. subkompensacijos stadijos schizoafektiniai sutrikimai, rezistentiški gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 6 mėn.;

11.2.7. subkompensacijos stadijos nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, rezistentiški gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;

11.2.8. sunkios formos nervinė anoreksija.

11.3. Lengva negalia:

11.3.1. lengvas protinis atsilikimas, esant bent vienam iš raidos, psichikos ir elgesio sutrikimų, nurodytų 11.3.1.1–11.3.1.8 punktuose:

11.3.1.1. specifiniai tarimo ir kalbos sutrikimai;

11.3.1.2. specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai;

11.3.1.3. specifinis judesių raidos sutrikimas;

11.3.1.4. specifiniai mišrūs raidos sutrikimai;

11.3.1.5. įvairiapusiai raidos sutrikimai;

11.3.1.6. hiperkineziniai sutrikimai;

11.3.1.7. mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai;

11.3.1.8. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje;

11.3.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai (lengva forma);

11.3.3. hiperkinezinis elgesio sutrikimas, kai kartu yra bent vienas emocijų ar nuotaikos sutrikimas;

11.3.4. depresinis elgesio sutrikimas, rezistentiškas gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;

11.3.5. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje, rezistentiški gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;

11.3.6. kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (de la Tourette sindromas), rezistentiški gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;

11.3.7. neorganinė enkoprezė, rezistentiška gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.);

11.3.8. vidutinio sunkumo nervinė anoreksija, rezistentiška gydymui ir užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.;

11.3.9. obsesinis-kompulsinis sutrikimas, rezistentiškas gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;

11.3.10. potrauminio streso sutrikimas, rezistentiškas gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;

11.3.11. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, rezistentiški gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;

11.3.12. schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai, rezistentiški gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;

11.3.13. organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, rezistentiški gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.

XII. KITOS LIGOS IR BŪKLĖS

12.1. Sunki negalia:

12.1.1. neoperuotini piktybiniai navikai ar atsparios chemoterapijai ir/ar radioterapijai onkologinės ligos, kai vaikui taikomas tik paliatyvus gydymas;

12.1.2. III laipsnio vėžinė kacheksija;

12.1.3. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios sunkios negalios kriterijus;

12.1.4. dvi ir daugiau vidutinės negalios ligos ar būklės.

12.2. Vidutinė negalia:

12.2.1. organinės kilmės visiškas šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas;

12.2.2. fistulės, pro kurias sunkiasi šlapimas ir/ar išmatos;

12.2.3. labai sunkios recesyviai paveldimos ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;

12.2.4. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios vidutinės negalios kriterijus;

12.2.5. dvi ir daugiau lengvos negalios ligos ar būklės.

12.3. Lengva negalia:

12.3.1. gėrybiniai veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių ir kaulų navikai, žandikaulių displazijos, kurių dėl apimties operacijos metu neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;

12.3.2. makroglosija, kurios dėl apimties neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;

12.3.3. įgimtos veido ir kaukolės formavimosi ydos, kai operacijos metu neįmanoma atstatyti maitinimosi ar kalbos funkcijos;

12.3.4. smilkininio apatinio žandikaulio sąnario pakitimai – ankilozė, kai operacijos metu neįmanoma atstatyti maitinimosi ar kalbos funkcijos;

12.3.5. būklė sergant piktybiniais navikais:

12.3.5.1. palaikomosios chemoterapijos metu;

12.3.5.2. po radioterapijos (dozė daugiau kaip 12 grėjų);

12.3.5.3. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir virusinės infekcijos;

12.3.5.4. kifoskoliozė po radioterapijos;

12.3.6. sunkus difuzinis atopinis dermatitas (SCORAD daugiau kaip 50 balų);

12.3.7. sunki artropatinė ir/ar generalizuota psoriazė;

12.3.8. sunki paveldima ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;

12.3.9. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios lengvos negalios kriterijus.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2004 m. kovo 22 d.

įsakymu Nr. V–144/A1–69

invalidumo Lygio (sunki, vidutinė ir lengvA nEgaliA) VAIKAMS INVALIDAMS nustatymo TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios tvarkos tikslas – reglamentuoti invalidumo lygio (sunki, vidutinė ir lengva negalia) vaikams nustatymą.

2. Invalidumo lygį asmenims iki 18 metų, išskyrus tuos, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, nustato Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos ambulatorinių ar stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teikia antrinio ir/ar tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK).

3. Invalidumo lygis nustatomas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą Ligų ir būklių, dėl kurių vaikams invalidams nustatomas invalidumo lygis (sunki, vidutinė ir lengva negalia), sąrašą (toliau – sąrašas). Visiška negalia vaikui invalidui nustatoma vadovaujantis kitais teisės aktais.

II. SĄVOKOS

4. Invalidumas yra tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.

5. Vaikai invalidai – asmenys iki 18 metų amžiaus, išskyrus tuos, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti invalidais ir kuriems nustatyta sunki, vidutinė ar lengva negalia.

6. Vaikams invalidams nustatomas invalidumo lygis: sunki, vidutinė ar lengva negalia.

6.1. Sunki negalia – vaiko būklė, kai dėl ligos, traumos, susižalojimo, įgimtų arba ankstyvoje vaikystėje įgytų sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir jam būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba.

6.2. Vidutinė negalia – vaiko būklė, kai dėl ligos, traumos, susižalojimo, įgimtų arba ankstyvoje vaikystėje įgytų sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir jam reikia nenuolatinės kitų žmonių slaugos, priežiūros, pagalbos.

6.3. Lengva negalia – vaiko būklė, kai dėl ligos, traumos, susižalojimo, įgimtų arba ankstyvoje vaikystėje įgytų sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio nežymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti.

III. INVALIDUMO LYGIO NUSTATYMAS

7. Invalidumo lygis nustatomas, kai, nustačius tikslią diagnozę ir taikant gydymą ir/ar reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų ir liga ar būklė atitinka nurodytą sąraše.

8. Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai, vaikų ligų gydytojai ir specialistai, įvertinę vaiko sveikatos būklę, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo galutinės diagnozės nustatymo datos pristato GKK medicinos dokumentus (Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) arba Gydymo stacionare ligos istoriją (forma Nr. 003/a), o prireikus Asmens sveikatos istoriją (forma Nr. 025/a,), Vaiko sveikatos raidos istoriją (forma Nr. 112/a) ir kt.). Už ligonio siuntimą į GKK ir tinkamą medicinos dokumentų užpildymą atsakingas bendrosios praktikos (šeimos) gydytojas, vaikų ligų gydytojas arba specialistas, gydantis vaiką.

9. Invalidumo lygio nustatymo pradžia laikoma medicinos dokumentų GKK gavimo diena. Jei vaikas invalidu buvo pripažintas iki 2004 m. balandžio 1 d., nustačius jam invalidumo lygį, jis laikomas vaiku invalidu, turinčiu sunkią, vidutinę ar lengvą negalią, nuo 2004 m. balandžio 1 d.

10. Invalidumo terminas baigiasi nurodyto mėnesio paskutinę dieną.

11. Pagal sąraše išvardytas ligas ir būkles, atsižvelgiant į ligos eigą ir prognozę, invalidumo lygio terminas gali būti pusė metų, vieneri, dveji metai ar iki vaikui sukaks 18 metų.

IV. Gkk funkcijos nustatant invalidumo lygį

12. GKK vykdo šias funkcijas:

12.1. susipažįsta su pateiktais medicinos dokumentais;

12.2. sprendžia dėl vaiko apžiūros poreikio, jos vietos, prireikus rekomenduoja vaiką gydantiems gydytojams jį papildomai ištirti;

12.3. per 30 dienų nuo medicinos dokumentų gavimo dienos pateikia išvadą dėl invalidumo lygio nustatymo, priežasties, termino, pobūdžio ir kt.;

12.4. priima sprendimą dėl teisės į transporto išlaidų kompensavimą;

12.5. nustačiusi invalidumo lygį, užpildo Vaiko invalidumo pažymą (forma Nr. 080–1/a) (toliau – pažyma);

12.6. GKK pirmininkas ir nariai pasirašo pažymą, kuri patvirtinama asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK spaudu;

12.7. pažymą per 3 darbo dienas išsiunčia savivaldybės socialinės paramos skyriui pagal vaiko tėvų ar atstovo pagal įstatymą nurodytą gyvenamąją vietą arba vaiką auginančiai įstaigai, nuplėšiamąją pažymos dalį – pirminei asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Pažymos kopija lieka asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nustačiusioje invalidumo lygį.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13. Už vaiko invalidumo lygio nustatymą atsako asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK. Už teisingą sprendimo priėmimą atsako GKK pirmininkas.

14. Jei vaiko tėvai ar jo atstovai pagal įstatymą nesutinka su GKK išvada, per 60 dienų nuo GKK išvados gavimo dienos jie gali kreiptis į Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos (Alytaus, Panevėžio, Utenos, Vilniaus apskričių gyventojai) ar Kauno universiteto klinikų Konsultacinės poliklinikos (Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskričių gyventojai) GKK. Šios komisijos per 30 dienų turi pateikti galutinę išvadą.

15. Jei vaiko tėvai ar jo atstovai pagal įstatymą nesutinka su universiteto ligoninių konsultacinių poliklinikų GKK išvada, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Forma Nr.080-1/a patvirtinta

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr.V-144/A1-69

______________________________________________________________________

(asmens sveikatos priežiūros įstaiga)

______________________________________________________________________

(kodas, adresas, tel. Nr.)

______________________________savivaldybės socialinės paramos skyriui

VAIKO INVALIDUMO PAŽYMA

200____________________________ Nr._____

1. Vaiko vardas, pavardė ___________________________________________________________

2. Asmens kodas (jei nėra, gimimo data)

3. Vaiko gyvenamoji vieta __________________________________________________________

4. Motina, tėvas (globėjas, rūpintojas):

4.1. vardas, pavardė _______________________________________________________________

4.2. gyvenamoji vieta ______________________________________________________________

5. Invalidumo priežastis: liga, būklė____________________________________________________

(įrašyti)

________________________________________________________________________________

6. Invalidumo lygis: sunki, vidutinė, lengva negalia

(pabraukti)

6.1. visiška negalia

7. Invalidumo lygio nustatymo data ________________________________

8. Invalidumo lygis nustatytas iki 200__ m. ____________________________mėn. ______d.

9. Būtinas pakartotinis sveikatos tikrinimas iki 200__ m. __________________mėn. ______d.

10.Rekomendacijos________________________________________________________________

(teisė į transporto išlaidų kompensavimą, kita)

________________________________________________________________________________

Gydytojų konsultacinės komisijos

Pirmininkas                                      ____________________________                                                

                                  A.V.                                 (parašas) (vardas ir pavardė)

Nariai                                               ____________________________                                                

                                  A.V.                                 (parašas) (vardas ir pavardė)

____________________________                                              

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------

Forma Nr.080-1/a patvirtinta

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-144/A1-69

Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigai ____________________________________________

VAIKO INVALIDUMO PAŽYMA

200________________________ Nr._____

Vaiko vardas, pavardė, _____________________________________________________________

Asmens kodas (jei nėra, gimimo data)

Vaiko gyvenamoji vieta ____________________________________________________________

Gydytojų konsultacinės ____________________________________________________________

komisijos išvada, __________________________________________________________________

data ______________________________________

Būtinas pakartotinis sveikatos tikrinimas iki 200__ m. _________________________ mėn. ______d.

Gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas            ______________                                               

                                                          A.V.                                                        (parašas)                                (vardas ir pavardė)

______________