LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO
2011 m. kovo 16 d. Nr. 2B-52
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2011 m. kovo 8 d. gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymas (Nr. 1B-16/2011) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. VIII-1456 „Dėl Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 2 punktas tiek, kiek „buvo leista už naujai steigiamos bendrovės akcijas valstybei priklausančias 131,35 m2 ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Gėlių g. 3, Vilniuje, išnuomotas be konkurso, perduoti šiai naujai steigiamai bendrovei“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 14 straipsnio 2 daliai, 20 straipsnio 5 daliai.
Atlikus pareiškėjo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus.
Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai), kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2008 m. spalio 14 d. sprendimai).
Iš pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria kreiptasi į Konstitucinį Teismą, matyti, kad jo prašymą ištirti, ar Seimo nutarimu patvirtinto Sąrašo 2 punktas tiek, kiek „buvo leista už naujai steigiamos bendrovės akcijas valstybei priklausančias 131,35 m2 ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Gėlių g. 3, Vilniuje, išnuomotas be konkurso, perduoti šiai naujai steigiamai bendrovei“, neprieštarauja Konstitucijai ir Įstatymui, nulėmė tai, kad šios nuostatos atitiktimi Konstitucijai ir Įstatymui suabejojo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą paprašė ieškovas šio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje – Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras.
Atliekant Vilniaus apygardos teismo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas savo prašyme Konstituciniam Teismui išdėstė ne savo, bet Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, kuris yra ieškovas šio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, prašyme minėtam teismui pateiktus argumentus. Šių argumentų pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas neanalizavo, nevertino ir net nenurodė, ar jiems pritaria; pareiškėjas apsiribojo teiginiu, kad „ieškovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tenkintinas“, t. y. tik formaliai patenkino atitinkamą Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą. Pareiškėjas savo prašyme Konstituciniam Teismui neišdėstė savo pozicijos dėl ginčijamos nuostatos atitikties Konstitucijai ir Įstatymui ir nepateikė tą poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų. Taigi, iš pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymo neaišku, ar ir jam pačiam kilo abejonių dėl Sąrašo 2 punkto atitikties Konstitucijai ir Įstatymui.
Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad išdėstyta abejonė dėl Seimo nutarimu patvirtinto Sąrašo 2 punkto atitikties Konstitucijai ir Įstatymui grindžiama tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir sąlygomis, kurių turi būti laikomasi perleidžiant patalpas už akcijas naujai steigiamai arba veikiančiai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei (laiku neatlikti kapitaliniai statybos darbai, nepateikti investicijų dydį patvirtinantys dokumentai, neinvestuotas tam tikros vertės privatus kapitalas ir kt.). Taigi, minėtą abejonę pagrindžiančios teisinės argumentacijos dalis turėtų būti ir remiantis byloje surinktais įrodymais pareiškėjo nustatytos atitinkamos faktinės aplinkybės. Nenustačius šių faktinių aplinkybių, nebūtų įmanoma ištirti Seimo nutarimu patvirtinto Sąrašo 2 punkto atitikties Konstitucijai ir Įstatymui.
Atliekant Vilniaus apygardos teismo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas nutartyje, kuria kreipėsi į Konstitucinį Teismą, netyrė, nevertino ir nenustatė tų faktinių aplinkybių, kuriomis yra grindžiama prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikusio prokuroro pozicija dėl Sąrašo 2 punkto atitikties Konstitucijai ir Įstatymui.
Pažymėtina, kad nors Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylą, turi įgaliojimus prireikus tirti bylos sprendimui reikšmės turinčias faktines aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 15 d., 2007 m. sausio 17 d. sprendimai), tuo atveju, kai pareiškėjas yra teismas (kuris nagrinėdamas bylas ir siekdamas nustatyti tiesą pagal Konstituciją ir įstatymus turi būti aktyvus ir turi plačius įgaliojimus bei procesines priemones nustatyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama abejonė dėl ginčijamo teisės akto atitikties Konstitucijai ir (arba) įstatymams), Konstitucinis Teismas jas turėtų tirti tik tiek, kiek reikalinga pareiškėjo nustatytoms faktinėms aplinkybėms patikrinti ar patikslinti.
Konstatuotina, kad pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas savo prašyme Konstituciniam Teismui nenustatė faktinių aplinkybių, kuriomis turėtų būti grindžiama abejonė dėl Seimo nutarimu patvirtinto Sąrašo 2 punkto atitikties pareiškėjo nurodyta apimtimi Konstitucijai ir Įstatymui, neišdėstė savo pozicijos dėl ginčijamos nuostatos atitikties Konstitucijai ir Įstatymui ir nepateikė tą poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų.
Taigi pareiškėjo prašymas laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo pateikti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,
g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą (Nr. 1B-16/2011) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. VIII-1456 „Dėl Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo 2 punktas tiek, kiek „buvo leista už naujai steigiamos bendrovės akcijas valstybei priklausančias 131,35 m2 ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Gėlių g. 3, Vilniuje, išnuomotas be konkurso, perduoti šiai naujai steigiamai bendrovei“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 14 straipsnio 2 daliai, 20 straipsnio 5 daliai.
Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.