1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų RENGIMO, atestavimo ir budėjimo normatyvų

ŠIOS KONVENCIJOS ŠALYS,

siekdamos kuo geriau užtikrinti žmonių gyvybės ir jų turto saugumą jūroje bei jūros aplinkos apsaugą bendru susitarimu nustatant tarptautinius jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvus,

manydamos, kad geriausiai šio tikslo galima pasiekti priėmus Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų,

susitarė:

I straipsnis

Bendri Šalių įsipareigojimai pagal Konvenciją

1. Šalys įsipareigoja įgyvendinti Konvencijos ir jos Priedo, kuris yra jos neatskiriama dalis, nuostatas. Bet kuri nuoroda į Konvenciją kartu reiškia ir nuorodą į jos Priedą.

2. Šalys įsipareigoja skelbti visus įstatymus, potvarkius, įsakymus bei taisykles ir imtis visų kitų būtinų priemonių tam, kad Konvencijos reikalavimai būtų vykdomi visa apimtimi ir kad žmonių gyvybės ir jų turto saugumo jūroje bei jūros aplinkos apsaugos požiūriu laivuose dirbantys jūrininkai būtų kompetentingi ir tinkami eiti pareigas.

II straipsnis

Sąvokos

Šioje Konvencijoje, jei nėra specialiai nurodyta kitaip:

a) Šalis reiškia valstybę, kuriai Konvencija yra įsigaliojusi;

b) Administracija reiškia Šalies, su kurios vėliava turi teisę plaukioti laivas, vyriausybę;

c atestatas reiškia galiojantį dokumentą, kas ir kaip jis vadintųsi, išduotą Šalies Administracijos arba pagal jos įgaliojimą, arba tos Administracijos pripažintą kaip suteikiantį šio dokumento turėtojui teisę eiti jame nurodytas pareigas arba pareigas, kurias leidžia eiti nacionalinės taisyklės;

d) atestuotas reiškia asmenį, turintį atestatą;

e) Organizacija reiškia Tarpvyriausybinę jūrų konsultacinę organizaciją (TJKO)^*;

f) Generalinis Sekretorius reiškia Organizacijos Generalinį Sekretorių;

g) jūrų laivas reiškia laivą, kuris neplaukioja vien vidaus vandenyse arba vien uždaruose ar jiems gretimuose vandenyse, arba vien akvatorijose, kuriose galioja uostų taisyklės;

h) žvejybos laivas reiškia laivą, naudojamą žvejoti žuvims, medžioti banginiams, ruoniams, jūrų vėpliams arba gaudyti kitus gyvuosius jūrų išteklius;

i) Radijo ryšio reglamentas reiškia Radijo ryšio reglamentą, kuris bet kuriuo metu yra naujausias galiojančios Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos priedas arba laikomos jos priedu.

III straipsnis

Taikymas

Ši Konvencija taikoma jūrininkams, dirbantiems jūrų laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su vienos iš Šalių vėliava, išskyrus:

a) karo laivus, pagalbinius laivus arba kitokius laivus, priklausančius valstybei arba valstybės valdomus ir užsiimančius vien valstybės nekomercine veikla; tačiau kiekviena Šalis užtikrina, kad asmenys, dirbantys arba tarnaujantys tokiuose laivuose, atitiktų Konvencijos reikalavimus tiek, kiek tai priimtina ir praktiškai įvykdoma, tam imdamasi atitinkamų priemonių, netrukdančių tokių jai priklausančių arba jos valdomų laivų eksploatacijai ir nemažinančių jų eksploatacinių savybių;

b) žvejybos laivus;

c) pramogines jachtas, nenaudojamas verslui,

d) medinius primityvios konstrukcijos laivus.

IV straipsnis

Informacijos teikimas

1. Šalys kaip įmanoma anksčiau perduoda Generaliniam Sekretoriui:

a) jų paskelbtų įstatymų, potvarkių, įsakymų, taisyklių bei kitų teisės aktų tais klausimais, kuriuos apima Konvencija, tekstus;

b) prireikus išsamius, duomenis apie rengimo programas ir trukmę kartu su nacionalinių egzaminų reikalavimais ir kitomis sąlygomis, taikomomis išduodant bet kurį Konvenciją atitinkantį atestatą;

c) pakankamą pagal Konvenciją išduodamų atestatų pavyzdžių skaičių.

2. Generalinis Sekretorius, gavęs bet kokią Šalių informaciją pagal 1 dalies a punktą, joms apie tai praneša ir, inter alia įgyvendinant IX ir X straipsnius, Šalių prašymu teikia joms bet kurią informaciją, jo gautą pagal 1 dalies b ir c punktus.

V straipsnis

Kitos sutartys ir aiškinimas

1. Visos galiojančios ankstesnės sutartys, konvencijos ir susitarimai tarp Šalių dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų ir toliau visa apimtimi galioja jų nustatytu laikotarpiu tiek, kiek jie taikomi:

a) jūrininkams, kuriems ši Konvencija netaikoma;

b) jūrininkams, kuriems ši Konvencija taikoma, dėl tų dalykų, kurie joje nėra specialiai paminėti.

2. Tačiau Šalys persvarstyto savo įsipareigojimus pagal šias sutartis, konvencijas ir susitarimus dėl tų nuostatų, kurios prieštarauja šios Konvencijos reikalavimams, tam, kad užtikrintų, jog nėra jų ir Šalių įsipareigojimų vykdyti Konvenciją prieštaros.

3. Visi Konvencijos aiškiai nereglamentuojami dalykai lieka Šalių įstatymų leidybos kompetencijai.

4. Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti kliūtis Jungtinių Tautų Jūrų teisės konferencijos, sušauktos pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 2750 C (XXV), vykdomam jūrų teisės kodifikavimui ir tobulinimui arba esamoms ar būsimoms bet kurios valstybės pretenzijoms ir teisinėms koncepcijoms dėl jūrų teisės, taip pat pakrantės ir vėliavos valstybės jurisdikcijos esmės ir masto.

VI straipsnis

Atestatai

1. Kapitonų, vadovaujančiųjų specialistų ir eilinių įgulos narių atestatai gali būti išduodami tiems kandidatams, kurie, Administracijos nuomone, atitinka Konvencijos priedo darbo stažo, amžiaus, sveikatos būklės, parengimo, kvalifikacijos bei egzaminavimo reikalavimus.

2. Pagal šį straipsnį išduodami kapitonų ir vadovaujančiųjų specialistų atestatai juos išduodančios Administracijos yra patvirtinami taip, kaip tai nurodyta Priedo I/2 taisyklėje. Jei vartojama ne anglų kalba, patvirtinime turi būti vertimas į anglų kalbą.

VII straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Kompetentingumo liudijimas arba liudijimas, leidžiantis eiti pareigas, kurioms Konvencija reikalauja turėti atestatą, Šalies išduoti remiantis jos įstatymais ar Radijo ryšio reglamentu iki Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai, pripažįstami galiojančiais ir po Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai.

2. Po Konvencijos įsigaliojimo Šaliai jos Administracija turi teisę laikotarpiu, neviršijančiu penkerių metų, ir toliau išduoti kompetentingumo liudijimus pagal savo anksčiau taikytą tvarką. Konvencijos vykdymo tikslu tokie liudijimai pripažįstami galiojančiais. Pereinamuoju laikotarpiu tokie liudijimai išduodami tik jūrininkams, pradėjusiems dirbti jų liudijimus atitinkančiame laivo skyriuje prieš šios Konvencijos įsigaliojimą. Administracija užtikrina, kad visi kiti kandidatuojantys būti atestuoti asmenys egzaminus laikytų ir būtų atestuojami pagal Konvenciją.

3. Po Konvencijos įsigaliojimo Šaliai ji gali dvejų metų laikotarpiu išduoti liudijimus, leidžiančius eiti pareigas jūrininkams, kurie neturi nei atitinkamo atestato, išduoto pagal Konvenciją, nei kompetentingumo liudijimo, išduoto pagal Šalies įstatymus iki Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai, bet yra:

a) per pastaruosius septynerius metus iki Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai ne trumpiau kaip trejus metus ėję pareigas, kurioms eiti jie nori gauti tokį liudijimą;

b) pateikę įrodymus, jog savo darbą dirbo patenkinamai;

c) patenkinę Administracijos reikalavimus dėl jų sveikatos būklės, visų pirma dėl regėjimo ir klausos, atsižvelgiant į jų amžių paduodant pareiškimą dokumentui gauti.

Taikant Konvenciją liudijimas, leidžiantis eiti pareigas ir išduotas pagal šią dalį, prilyginamas atestatui, išduotam pagal Konvencijos nuostatas.

VIII straipsnis

Lengvatiniai leidimai

1. Išimtinio būtinumo aplinkybėmis Administracija, jei, jos nuomone, tai nekelia grėsmės žmonėms, turtui arba aplinkai, gali išduoti lengvatinį leidimą konkrečiai įvardytam jūrininkui konkrečiai nurodytame laive konkrečiai nustatytą, bet neviršijantį šešių mėnesių, laiką eiti pareigas, išskyrus radijo ryšio vadovaujančiuosius specialistus arba radijo telefono operatoriaus pareigas (jei atitinkamame Radijo ryšio reglamente nenurodyta kitaip), kurioms jis neturi atitinkamo atestato, jeigu asmens, kuriam išduodamas toks lengvatinis leidimas, kvalifikacijos lygis, Administracijos nuomone, yra pakankamas užimti šią laisvą vietą nepažeidžiant saugumo. Tačiau lengvatiniai leidimai negali būti išduodami nei kapitonams, nei vyriausiesiems mechanikams, nebent force majeure aplinkybėmis, bet ir tuo atveju tiktai kiek įmanoma trumpesniam laikui.

2. Lengvatinis leidimas eiti bet kurias pareigas, gali būti išduotas asmeniui, turinčiam atitinkamą atestatą, tik viena pakopa žemesnėms pareigoms. Jeigu Konvencija nereikalauja atestato šioms viena pakopa žemesnėms pareigoms, lengvatinis leidimas gali būti išduotas asmeniui, kuris, Administracijos nuomone, pagal savo pasirengimo lygį bei patirtį aiškiai atitinka šioms pareigoms taikomus reikalavimus, su sąlyga, kad, jei šis asmuo neturi jokio tinkamo atestato, jis privalo išlaikyti Administracijos pripažintą egzaminą tam, kad taip būtų įrodyta, jog lengvatinį leidimą galima išduoti nepažeidžiant saugumo. Be to, Administracijos užtikrina, kad į šią vietą, kiek įmanoma greičiau, būtų paskirtas atitinkamą atestatą turintis asmuo.

3. Šalys kiek įmanoma anksčiau, po kiekvienų metų sausio 1 dienos išsiunčia Generaliniam Sekretoriui pranešimą su informacija, kiek iš viso per praėjusius metus jūrų laivams buvo išduota lengvatinių leidimų pagal atskiras pareigas, kurioms eiti reikia atestato, kartu su duomenimis apie tai, kiek šių laivų buvo didesnio ir kiek mažesnio negu 1600 bruto registro tonų dydžio.

IX straipsnis

Ekvivalentai

1. Ši Konvencija netrukdo nė vienai Administracijai išlaikyti arba priimti kitokius lavinimo ir rengimo metodus, įskaitant tuos, kurie apima darbo jūroje stažą ir organizavimo laive specifinį pritaikymą technikos plėtrai ir specializuotų tipų ir paskirčių laivams, jeigu darbo jūroje stažo, žinių ir efektyvumo lygis navigacinio ir techninio laivo valdymo bei krovinio tvarkymo požiūriu užtikrina ne žemesnį, negu reikalauja Konvencija, saugumo jūroje ir taršos prevencijos lygį.

2. Tokių metodų detalės, kaip įmanoma anksčiau, pranešamos Generaliniam Sekretoriui, o šis apie tai informuoja visas kitas Šalis.

X straipsnis

Kontrolė

1. Tinkamai įgalioti Šalies pareigūnai turi teisę vykdyti tos Šalies uostuose esančių laivų (išskyrus tokius, kuriems daroma išimtis pagal III straipsnį) kontrolę tam, kad būtų įsitikinta, ar visi laive dirbantys jūrininkai, kuriuos atestuoti reikalauja Konvencija, turi atitinkamus atestatus arba lengvatinius leidimus. Tokie atestatai pripažįstami tinkamais, nebent būtų aiškus pagrindas manyti, kad jie įgyti neteisėtu būdu arba kad jų turėtojai nėra tie asmenys, kuriems atestatai buvo išduoti.

2. Nustatęs, kad esama trūkumų pagal 1 dalį arba pagal procedūras, nurodytas I/4 taisyklėje „Kontrolės procedūros“, patikrinimą atliekantis pareigūnas nedelsdamas apie tai raštu praneša laivo kapitonui ir valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, konsului arba, jei jo nėra, jos artimiausiam diplomatiniam atstovui arba jūrų administracijai tam, kad būtų imtasi atitinkamų veiksmų. Tokiame pranešime nurodomos nustatytų trūkumų detalės ir pagrindas, kuriuo Šalis remiasi nuspręsdama, jog šie trūkumai kelia grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai.

3. Jei pagal 1 dalį atlikto patikrinimo metu rasti trūkumai, nurodyti I/4 taisyklės 3 dalyje, nėra pašalinti ir nusprendžiama, jog tai kelia grėsmę žmonėms, turtui ir aplinkai, patikrinimą vykdanti Šalis, atsižvelgdama į laivo dydį ir tipą bei reiso trukmę ir pobūdį, imasi priemonių užtikrinti, kad laivas iš uosto neišplauktų tol, kol jos reikalavimai nebus įvykdyti tiek, kad ši grėsmė būtų pašalinta. Apie faktus, susijusius su veiksmais, kurių buvo imtasi, nedelsiant pranešama Generaliniam Sekretoriui.

4. Vykdant kontrolę pagal šio straipsnio nuostatas, imamasi visų įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta nepagrįsto laivo sulaikymo arba sutrukdyta jam išplaukti. Jei laivas sulaikomas arba sutrukdoma jam išplaukti, jis turi teisę į bet kokių dėl to atsiradusių nuostolių bei žalos kompensaciją.

5. Prireikus šis straipsnis taikomas siekiant užtikrinti, kad laivams, turintiems teisę plaukioti su valstybės, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, vėliava, nebūtų taikomas palankesnis režimas negu laivams, turintiems teisę plaukioti su Konvencijos Šalies vėliava.

XI straipsnis

Techninio bendradarbiavimo skatinimas

1. Konvencijos Šalys, konsultuodamosi su Organizacija ir jos padedamos, skatina paramą techninės pagalbos prašančioms Šalims šiose srityse:

a) administracinio ir techninio personalo rengimo;

b) jūrininkų rengimo institucijų kūrimo;

c) įrangos ir priemonių tiekimo rengimo institucijoms;

d) atitinkamų rengimo programų kūrimo, įskaitant praktiką jūrų laivuose;

e) kitokių jūrininkų kvalifikacijos kėlimo priemonių ir susitarimų skatinimo,

teikiant pirmenybę bendradarbiavimui nacionaliniu, subregioniniu arba regioniniu pagrindu, prisidedant prie Konvencijos tikslų vykdymo ir atsižvelgiant į besivystančių šalių specifinius šiuo požiūriu poreikius.

2. Organizacija ir toliau savo veikla sieks įgyvendinti pirmiau nurodytus tikslus, atitinkamai konsultuodamasi arba bendradarbiaudama su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Tarptautine darbo organizacija.

XII straipsnis

Pakeitimai

1. Konvencija gali būti iš dalies keičiama pagal vieną iš dviejų toliau nurodytų procedūrų:

a) pakeitimus apsvarsčius pačioje Organizacijoje:

i) kiekvienas kurios nors Šalies siūlomas pakeitimas pateikiamas Generaliniam Sekretoriui, kuris ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki svarstymo jį perduoda visoms Organizacijos narėms, visoms Šalims bei Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui;

ii) bet kuris taip pasiūlytas ir išplatintas pakeitimas turi būti pateiktas svarstyti Organizacijos Jūrų saugumo komitete;

iii) visos Šalys, nesvarbu, ar jos yra Organizacijos narės, ar ne, turi teisę dalyvauti Jūrų saugumo komiteto posėdžiuose, kai juose svarstomi ir priimami pakeitimai;

iv) pakeitimai priimami dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dviejų trečdalių balsų dauguma, kaip nurodyta a punkto iii papunktyje, Jūrų saugumo išplėstinio komiteto posėdyje (toliau – Jūrų saugumo išplėstinis komitetas) su sąlyga, kad balsavimo metu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Šalių;

v) apie taip priimtus pakeitimus Generalinis Sekretorius praneša visoms Šalims jų pritarimui gauti;

vi) Konvencijos straipsnio pakeitimui pritarimo data laikoma diena, kai pakeitimui pritaria du trečdaliai Šalių;

vii) laikoma, kad Priedo pakeitimui pritarta:

1) praėjus dvejiems metams po dienos, kai apie pakeitimą buvo pranešta Šalims jų pritarimui gauti, arba

2) praėjus kitam laikotarpiui, kuris neturi būti trumpesnis kaip vieneri metai, jei taip nuspręsta priimant pakeitimą Jūrų saugumo išplėstiniame komitete dviejų trečdalių komiteto posėdyje dalyvavusių ir balsavusių Šalių balsų dauguma;

tačiau nelaikoma, kad pakeitimams pritarta, jei per šį nustatytą laiką daugiau negu vienas trečdalis Šalių arba Šalys, kurių prekybos laivynai kartu imant sudaro ne mažiau kaip 50 proc. pasaulio 100 bruto registro tonų ir didesnių laivų bendro bruto tonažo, pranešė, jog jos prieštarauja pakeitimui;

viii) Konvencijos straipsnio pakeitimui pritarusioms Šalims ji įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, laikomos pritarimo jai diena, o bet kuriai kitai Šaliai, pritarusiai pakeitimui po tos datos, – praėjus šešiems mėnesiams nuo šio pritarimo;

ix) Priedo pakeitimas įsigalioja visoms Šalims, išskyrus tas iš jų, kurios prieštaravo jam pagal a punkto vii papunktį ir neatsiėmė savo prieštaravimo, praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, laikomos pritarimo jai diena. Iki nustatytos pakeitimo įsigaliojimo dienos bet kuri Šalis gali pranešti Generaliniam Sekretoriui, jog ji išimties tvarka netaikys pakeitimo ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jo įsigaliojimo dienos arba tokį ilgesnį laikotarpį, kokį nustatytų Šalys, dalyvaujančios ir balsuojančios Jūrų saugumo išplėstiniame komitete, dviejų trečdalių balsų dauguma;

b) pakeitimai, priimti konferencijos metu:

i) Šalies, kuriai pritaria ne mažiau kaip vienas trečdalis visų Šalių, prašymu Organizacija, bendradarbiaudama arba konsultuodamasi su Tarptautinio darbo biuro generaliniu direktoriumi, sušaukia Šalių konferenciją tam, kad joje būtų apsvarstyti Konvencijos pakeitimai;

ii) kiekvieną pakeitimą, tokioje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių priimtą dviejų trečdalių balsų dauguma, Generalinis Sekretorius praneša visoms Šalims jų pritarimui gauti;

iii) jei konferencijos metu nenutarta kitaip, laikoma, jog pakeitimui pritarta ir jis įsigalioja pagal tvarką, nurodytą atitinkamai a punkto vi ir viii papunkčiuose arba a punkto vii ir ix papunkčiuose, su sąlyga, kad šių punktų nuorodos į Jūrų saugumo išplėstinį komitetą laikomos nuorodomis į konferenciją.

2. Bet koks pranešimas apie pritarimą pakeitimui ar nepritarimą jam arba bet koks pranešimas pagal 1 dalies a punkto ix papunkčio nuostatas turi būti pateiktas raštu Generaliniam Sekretoriui, o šis praneša visoms Šalims apie kiekvieną tokį gautą dokumentą ir jo gavimo datą.

3. Generalinis Sekretorius praneša visoms Šalims apie visus įsigaliojančius pakeitimus ir kiekvieno iš jų įsigaliojimo dieną.

XIII straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, pritarimas, patvirtinimas ir prisijungimas

1. Konvencija pateikiama pasirašyti Organizacijos būstinėje nuo 1978 m. gruodžio 1 d. iki 1979 m. lapkričio 30 d., o po to prie jos bus galima prisijungti. Bet kuri valstybė gali tapti Konvencijos Šalimi:

a) pasirašydama ją be išlygos dėl ratifikavimo, pritarimo ar patvirtinimo;

b) pasirašydama su išlyga dėl ratifikavimo, pritarimo ar patvirtinimo;

c) prie jos prisijungdama.

2. Ratifikavimas, pritarimas, patvirtinimas arba prisijungimas atliekamas deponuojant Generaliniam Sekretoriui atitinkamą dokumentą.

3. Generalinis Sekretorius praneša visoms Konvenciją pasirašiusioms ir prie jos prisijungusioms valstybėms bei Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui apie kiekvieną pasirašymą arba deponuotą ratifikavimo, pritarimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą ir jo deponavimo datą.

XIV straipsnis

Įsigaliojimas

1. Konvencija įsigalioja praėjus 12 mėnesių po dienos, kai ją yra arba pasirašiusios be išlygų dėl ratifikavimo, pritarimo ar patvirtinimo, arba deponavusios pagal XIII straipsnį pritarimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus ne mažiau kaip 25 valstybės, kurių prekybos laivynai kartu imant sudaro ne mažiau kaip 50 proc. pasaulio 100 bruto registro tonų arba didesnių laivų bendro bruto tonažo.

2. Generalinis Sekretorius praneša visoms Konvenciją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms Šalims Konvencijos įsigaliojimo datą.

3. Bet kuris ratifikavimo, pritarimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas, deponuotas per 1 dalyje nurodytą 12 mėnesių laikotarpį, įsigalioja tuo pat metu kaip Konvencija arba praėjus trims mėnesiams po tokio dokumento deponavimo, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių dviejų datų yra vėlesnė.

4. Bet kuris ratifikavimo, pritarimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas, deponuotas po Konvencijos įsigaliojimo datos, įsigalioja praėjus trims mėnesiams po jo deponavimo dienos.

5. Jei bet kuris ratifikavimo, pritarimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas yra deponuojamas po pritarimo pakeitimui pagal XII straipsnį dienos, laikoma, kad jis taikomas iš dalies pakeistai Konvencijai.

XV straipsnis

Denonsavimas

1. Bet kuri Šalis gali denonsuoti Konvenciją bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams po Konvencijos įsigaliojimo šiai Šaliai dienos.

2. Denonsavimas atliekamas pranešant apie jį raštu Generaliniam Sekretoriui, o šis apie kiekvieną gautą denonsavimo dokumentą ir jo gavimo bei įsigaliojimo datas praneša visoms kitoms Šalims bei Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus 12 mėnesių po to, kai Generalinis Sekretorius gavo pranešimą apie jį arba po bet kurio ilgesnio laikotarpio, kuris gali būti nurodytas šiame pranešime.

XVI straipsnis

Deponavimas ir registravimas

1. Konvencija deponuojama Generaliniam Sekretoriui, o šis perduoda patvirtintas jos kopijas visoms Konvenciją pasirašiusioms ir prie jos prisijungusioms Šalims.

2. Tuoj pat po Konvencijos įsigaliojimo Generalinis Sekretorius perduoda jos tekstą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui tam, kad ji būtų įregistruota ir paskelbta pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

XVII straipsnis

Kalbos

Ši Konvencija sudaryta vienu egzemplioriumi anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis; visi šie tekstai yra autentiški. Bus parengti ir kartu su pasirašytu originalu deponuoti oficialūs vertimai į arabų ir vokiečių kalbas.

TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai savo Vyriausybių tam tikslui įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.^*

PRIIMTA tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuntų metų liepos septintą dieną Londone.

______________

PRIEDAS

1978 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ PRIEDO PAKEITIMAI

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

I/1 taisyklė

Sąvokos ir paaiškinimai

1. Šioje Konvencijoje, jei aiškiai nėra numatyta kitaip:

1) taisyklės reiškia taisykles, išdėstytas Konvencijos Priede;

2) aprobuotas reiškia tai, kas yra Šalies pagal šias taisykles aprobuota;

3) kapitonas reiškia laivui vadovaujantį asmenį;

4) vadovaujantis specialistas reiškia įgulos narį, bet ne kapitoną, paskirtą eiti pareigas pagal nacionalinę teisę ar taisykles arba, jei tokio paskyrimo nėra, einantį šias pareigas pagal kolektyvinę sutartį arba papročius;

5) denio skyriaus vadovaujantis specialistas reiškia vadovaujantį specialistą, kurio kvalifikacija atitinka Konvencijos II skyriaus reikalavimus;

6) vyresnysis kapitono padėjėjas reiškia vadovaujantį specialistą, kurio pareigos viena pakopa yra žemesnės už kapitono ir kuriam tenka vadovauti laivui, jei kapitonas nebegali eiti savo pareigų;

7) mechanikas reiškia vadovaujantį specialistą, kurio kvalifikacija atitinka Konvencijos III skyriaus reikalavimus;

8) vyriausiasis mechanikas reiškia vyriausią pagal pareigas mechaniką, atsakingą už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą;

9) antrasis mechanikas reiškia mechaniką, kuris pagal pareigas viena pakopa yra žemesnis už vyriausiąjį mechaniką ir yra atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą, jei vyriausiasis mechanikas nebegali eiti savo pareigų;

10) mechanikas-stažuotojas reiškia mechaniko pareigoms rengiamą asmenį, paskirtą pagal nacionalinę teisę arba taisykles;

11) radijo operatorius reiškia asmenį, turintį atitinkamą atestatą, Administracijos išduotą arba jos pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas;

12) eilinis jūrininkas reiškia laivo įgulos narį, kuris nėra nei kapitonas, nei vadovaujantis specialistas;

13) pakrančių reisai reiškia reisus netoli Šalies krantų, kaip ši Šalis pati yra šią sąvoką apibrėžusi;

14) variklių galia reiškia didžiausią bendrą ilgalaikį visų pagrindinių laivo eigos variklių galingumą, išreikštą kilovatais ir nurodytą laivo registracijos liudijime ar kitame oficialiame dokumente;

15) radijo ryšio pareigos apima, atitinkamai, budėjimą ir įrangos techninę priežiūrą bei remontą, vykdomus pagal Radijo ryšio reglamentą, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (angl. SOLAS) bei, kiekvienos Administracijos nuožiūra, pagal atitinkamas Organizacijos rekomendacijas;

16) naftos tanklaivis reiškia laivą, sukonstruotą ir naudojamą skystai naftai bei jos produktams vežti;

17) cheminių medžiagų tanklaivis reiškia laivą, sukonstruotą arba pritaikytą ir naudojamą bet kuriems Tarptautinio nesupakuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso 17 skyriuje išvardytiems supiltiems produktams vežti;

18) suskystintų dujų tanklaivis reiškia laivą, sukonstruotą arba pritaikytą ir naudojamą suskystintoms dujoms arba kitiems Tarptautinio suskystintų dujų vežimo kodekso 19 skyriuje išvardytiems supiltiems produktams vežti;

19) ro-ro keleivinis laivas reiškia keleivinį laivą, turintį patalpas ro-ro kroviniams arba specialios kategorijos patalpas, kaip apibrėžta iš dalies pakeistoje 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje;

20) mėnuo reiškia kalendorinį mėnesį arba trisdešimt dienų, sudarytų iš trumpesnių už vieną mėnesį laiko tarpų;

21) JRAB kodeksas reiškia Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (toliau – JRAB) kodeksą, priimtą 1995 m. Konferencijos 2 rezoliucija, įskaitant jo galimus pakeitimus;

22) funkcija reiškia užduočių, pareigų ir įsipareigojimų visumą, kaip nurodyta JRAB kodekse, būtiną laivui valdyti, žmonių gyvybei jūroje bei jūros aplinkai apsaugoti;

23) kompanija reiškia laivo savininką arba bet kurią kitą organizaciją ar asmenį, pavyzdžiui, laivo valdytoją arba jo nuomininką pagal laivo frachtavimo be įgulos sutartį, perėmusį iš laivo savininko atsakomybę už jo eksploatavimą ir kartu prisiėmusį visas pagal šias taisykles kompanijai priklausančias prievoles bei įsipareigojimus;

24) tinkamas atestatas reiškia atestatą, išduotą ir patvirtintą pagal šio Priedo nuostatas, suteikiantį teisėtam jo turėtojui teisę eiti pareigas bei vykdyti su jomis susietas nurodyto atsakomybės lygio funkcijas atitinkamo tonažo, variklių galios bei varytuvų tipo laive, atliekančiame konkretų reisą;

25) darbo jūroje stažas reiškia asmens darbo laive laiką, su kuriuo siejamas atestato jam išdavimas arba kitoks jo atestavimas.

2. Šias taisykles papildo privalomos JRAB kodekso A dalies nuostatos, be to:

1) bet kuri nuoroda į taisyklės reikalavimą laikoma ir nuoroda į ją atitinkantį JRAB kodekso A dalies skyrių;

2) taikant šias taisykles, reikia kiek įmanoma labiau atsižvelgti į JRAB kodekso B dalies rekomendacijas bei paaiškinimus tam, kad būtų pasiekta kuo vienodesnio Konvencijos nuostatų įgyvendinimo pasauliniu mastu;

3) JRAB kodekso A dalies pakeitimai priimami, įsigalioja ir pradedami taikyti pagal Konvencijos XII straipsnio nuostatas dėl Priedo keitimo procedūrų;

4) JRAB kodekso B dalies pakeitimus priima Jūrų saugumo komitetas vadovaudamasis savo darbo tvarkos taisyklėmis.

3. Konvencijos VI straipsnio nuorodų į „Administraciją“ ir „išduodančią Administraciją“ aiškinimas neturi kliudyti bet kuriai iš Šalių išduoti bei tvirtinti atestatus pagal šių taisyklių nuostatas.

I/2 taisyklė

Atestatai ir jų patvirtinimas

1. Atestatai pildomi juos išduodančios Šalies valstybine kalba arba kalbomis. Jei vartojama ne anglų kalba, atestate turi būti ir jo teksto vertimas į anglų kalbą.

2. Dėl radijo operatorių Šalys gali:

1) išduodant Radijo ryšio reglamentą atitinkantį atestatą, į egzaminus įtraukti papildomas pagal atitinkamas taisykles privalomas žinias;

2) išduoti atskirą atestatą, jame nurodydamos, jog jo turėtojas yra įgijęs papildomų žinių, reikalaujamų pagal atitinkamas taisykles.

3. Pagal Konvencijos VI straipsnį privalomas patvirtinimas, kad atestatas išduotas, gali būti išduodamas tik tuo atveju, jei visi Konvencijos reikalavimai yra įvykdyti.

4. Šalies nuožiūra, patvirtinimai gali būti jos išduodamų atestatų neatskiriama dalis, kaip tai nurodyta JRAB kodekso A-I/2 poskyryje. Tokiu atveju naudojama A-I/2 poskyrio 1 punkte nurodyta forma. Jei patvirtinimai išduodami atskirai, jiems naudojama A-I/2 poskyrio 2 punkte nurodyta forma.

5. Administracija, pripažįstanti atestatą pagal I/10 taisyklę, tokį pripažinimą paliudija savo patvirtinimu. Toks patvirtinimas gali būti išduotas tik tuo atveju, jei visi Konvencijos reikalavimai yra įvykdyti. Tokiam patvirtinimui naudojama JRAB kodekso A-I/2 poskyrio 3 punkte nurodytą formą.

6. Dėl 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų patvirtinimų:

1) jie gali būti išduodami kaip atskiri dokumentai;

2) kiekvienam jų suteikiamas tik jam skirtas numeris, išskyrus atvejį, kai atestato išdavimą liudijančiam patvirtinimui gali būti suteiktas šio atestato numeris, jeigu jis yra skirtas tik šiam atestatui;

3) jie nustoja galioti, kai tik baigiasi patvirtinamo atestato galiojimo laikas arba atestatą išdavusi Šalis jį atima, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, taip pat bet kuriuo atveju praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams nuo jų išdavimo datos.

7. Pareigos, kurias atestato turėtojui leidžiama eiti, patvirtinime turi būti nurodytos vartojant tokias pat sąvokas, kokios vartojamos atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo.

8. Administracijos gali naudoti ir kitokią formą nei JRAB kodekso A-I/2 poskyryje nurodytoji, atsižvelgiant į A-I/2 poskyrio leidžiamus variantus, jeigu tik duomenys joje įrašomi lotyniškomis raidėmis bei arabiškais skaitmenimis.

9. Bet kurio pagal Konvenciją privalomo atestato originalas turi būti saugomas ir prieinamas patikrinti tame laive, kuriame dirba jo turėtojas, atsižvelgiant į I/10 taisyklės 5 dalies nuostatas.

I/3 taisyklė

Pakrančių reisams taikomi principai

1. Bet kuri Šalis, apibrėždama pagal Konvenciją pakrančių reisų sąvoką, nustato jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su kitos Šalies vėliava ir atliekančiuose tokius pakrančių reisus, griežtesnių reikalavimų dėl parengimo, patirties bei atestavimo, nei tie, kurie taikomi jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su jos pačios vėliava. Jokiu atveju bet kuri tokia Šalis nenustato jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su kitos Šalies vėliava, tokių reikalavimų, kurie viršytų Konvencijos reikalavimus pakrančių reisų neatliekantiems laivams.

2. Dėl turinčių teisę plaukioti su Šalies vėliava laivų, reguliariai atliekančių pakrančių reisus prie kitos Šalies krantų: Šalis, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, nustato jame dirbantiems jūrininkams tokius reikalavimus dėl rengimo, patirties ir atestavimo, kurie būtų ne žemesnio lygio, negu Šalies, prie kurios krantų laivas plaukioja, reikalavimai, su sąlyga, kad jie neviršija Konvencijos reikalavimų pakrančių reisų neatliekantiems laivams. Jūrininkų, dirbančių laivuose, išplaukiančiuose už vandenų, kuriuos bet kuri Šalis yra apibrėžusi kaip pakrančių reisų rajoną, ir įplaukiančiuose į vandenis, kuriems šis apibrėžimas netaikomas, kompetencija privalo atitikti tam nustatytus Konvencijos reikalavimus.

3. Šalis gali taikyti turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava laivui pakrančių reisams taikomas Konvencijos nuostatas ir tada, kai jis reguliariai atlieka pakrančių reisus prie kitos valstybės, kuri nėra Konvencijos narė, krantų, jeigu šie reisai atitinka jos nustatytą pakrančių reisų apibrėžimą.

4. Šalys, nustatančios pakrančių reisų sąvokos apibrėžimą pagal šios taisyklės reikalavimus, pagal I/7 taisyklės reikalavimus išsamiai apie priimtas nuostatas praneša Generaliniam Sekretoriui.

5. Nė viena šios taisyklės nuostata, jokiu būdu neapriboja jokios valstybės jurisdikcijos, nesvarbu, ar ji yra Konvencijos narė, ar ne.

I/4 taisyklė

Kontrolės procedūros

1. Kontrolė, kurį pagal X straipsnį vykdo tinkamai tam įgaliotas pareigūnas, apsiriboja šiomis procedūromis:

1) patikrinimu pagal X straipsnio 1 dalį, ar visi laive dirbantys jūrininkai, kuriuos pagal Konvenciją yra privaloma atestuoti, turi reikiamus atestatus ar galiojančius lengvatinius leidimus arba gali pateikti dokumentinių įrodymų, jog yra pagal I/10 taisyklės 5 dalį Administracijai padavę prašymus, kad jiems būtų išduoti patvirtinimai;

2) patikrinimu, ar laive dirbančių jūrininkų skaičius ir jų atestatai atitinka laivui taikomus Administracijos reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo;

3) įvertinimu pagal JRAB kodekso A-I/4 poskyrį, ar laivo jūrininkai tikrai sugeba laikytis Konvencijos budėjimo normatyvų, jei yra pagrindas manyti, kad šių normatyvų nesilaikoma, nes:

1) laivas su kuo nors susidūrė arba užplaukė ant seklumos ar kranto;

2) laivui plaukiant, stovint nuleidus inkarą arba prie krantinės iš jo buvo išmesta ar nutekėjo medžiagų ir dėl to buvo pažeista kuri nors iš tarptautinių konvencijų;

3) laivas manevravo chaotiškai arba nesaugiai, taip pažeisdamas Organizacijos patvirtintas laivybos kelių taisykles arba saugios laivybos praktiką bei procedūras;

4) laivas kitais atvejais buvo valdomas taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai.

2. Trūkumais, kurie gali kelti grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai, laikoma, kai:

1) jūrininkai neturi atestatų arba tinkamų atestų, galiojančių lengvatinių leidimų arba negali pateikti dokumentinių įrodymų, jog yra pagal I/10 taisyklės 5 dalį Administracijai padavę prašymus, kad jiems būtų išduoti patvirtinimai;

2) nesilaikoma taikytinų Administracijos reikalavimų dėl saugaus laivų įgulų komplektavimo;

3) nesilaikoma Administracijos šiam laivui nustatytos laivavedybos budėjimo arba budėjimo mašinų skyriuje tvarkos;

4) budėjimo pamainoje nėra asmens, kuris turi kvalifikaciją valdyti įrangą, būtiną saugiai vesti laivą, taip pat būtiną saugiam radijo ryšiui bei jūros aplinkos taršos prevencijai;

5) nėra galimybės sudaryti reiso pradžioje pirmąją budėjimo pamainą bei po jos būsimas pamainas iš pakankamai pailsėjusių bei kitais atžvilgiais budėjimui tinkamų asmenų.

3. Vienintelis pagrindas kontrolę vykdančiai Šaliai sulaikyti laivą pagal X straipsnio nuostatas gali būti bet kurie 2 dalyje nurodyti nepašalinti trūkumai, jei Šalis nustatė, jog dėl jų kyla grėsmė žmonėms, turtui ar aplinkai.

I/5 taisyklė

Nacionaliniai reikalavimai

1. Kiekviena Šalis nustato tvarką bei procedūras, kaip atlikti nešališką tyrimą dėl bet kurio jos išduoto atestato ar patvirtinimo turėtojo nekompetentingumo, veiksmų ar neveikimo atvejo, apie kuriuos buvo pranešta ir dėl kurių, ryšium su šių turėtojų jų atestatuose nurodytų pareigų vykdymu, galėjo kilti tiesioginė grėsmė žmonių gyvybei ar turto saugumui jūroje arba jūros aplinkai, ir tvarką bei procedūras tokiems atestatams atimti, jų galiojimui sustabdyti ar jiems panaikinti dėl minėtos priežasties bei siekiant užkirsti kelią sukčiavimui.

2. Kiekviena Šalis skiria nuobaudas arba taiko drausmines sankcijas tais atvejais, kai su jos vėliava turintys teisę plaukioti laivai arba jos tinkamai kvalifikuoti jūrininkai nesilaiko Konvencijai vykdyti skirtų nacionalinių teisės aktų.

3. Tokios nuobaudos pirmiausia turi būti skiriamos bei drausminės sankcijos nustatomos ir taikomos, jeigu:

1) kompanija arba kapitonas priėmė į darbą asmenį, neturintį pagal Konvenciją privalomo atestato;

2) kapitonas leido asmeniui, neturinčiam pagal šias taisykles privalomo atestato, galiojančio lengvatinio leidimo ar dokumentinių įrodymų, privalomų pagal I/10 taisyklės 5 dalį, atlikti bet kurias funkcijas arba eiti bet kurias pareigas, kurias atlikti arba kurias eiti leidžiama tik atitinkamą atestatą turinčiam asmeniui;

3) asmuo, apgaulės būdu arba pasinaudojęs suklastotais dokumentais, įsidarbino, kad atliktų bet kurias funkcijas arba eitų bet kurias pareigas, kurias atlikti ir kurias eiti pagal šias taisykles leidžiama atestatą arba lengvatinį leidimą turinčiam asmeniui.

4. Šalis, kurios jurisdikcijai priklauso kokia nors kompanija arba koks nors asmuo, dėl kurių yra aiškus pagrindas manyti, jog jie yra atsakingi už akivaizdžius 3 dalyje nurodytus Konvencijos pažeidimus arba turi duomenų apie tokius pažeidimus, bet kuriai Šaliai, pranešusiai, jog ji ketina pradėti jos jurisdikcijai priklausantį procesą, teikia visokeriopą įmanomą pagalbą.

I/6 taisyklė

Rengimas ir kompetencijos įvertinimas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

1) pagal Konvenciją privalomas jūrininkų rengimas ir jų kompetencijos įvertinimas yra atliekami, prižiūrimi bei kontroliuojami pagal JRAB kodekso A-I/6 poskyrio nuostatas;

2) asmenys, atsakingi už pagal Konvenciją privalomą jūrininkų rengimą ir jų kompetencijos įvertinimą, yra tinkamai kvalifikuoti pagal JRAB kodekso A-I/6 poskyrio sąlygas atsižvelgiant į atitinkamą rengimo arba įvertinimo rūšį bei lygį.

I/7 taisyklė

Informacijos teikimas

1. Be informacijos, kurią būtina teikti pagal IV straipsnį, kiekviena Šalis JRAB kodekso A-I/7 poskyryje nustatytu laiku ir nurodyta forma teikia ir kitokią pagal Kodeksą privalomą informaciją apie kitas priemones, kurių Šalis imasi tam, kad visiškai ir galutinai įgyvendintų Konvenciją.

2. Gavęs visą IV straipsnyje bei JRAB kodekso A-I/7 poskyryje nustatytą informaciją, patvirtinančią, jog Konvencijos sąlygos vykdomos visiškai ir galutinai, Generalinis Sekretorius apie tai raštu praneša Jūrų saugumo komitetui.

3. Po to, kai Jūrų saugumo komitetas pagal savo priimtą tvarką patvirtina, kad pateikta informacija rodo, jog Konvencijos sąlygos vykdomos visiškai ir galutinai:

1) Jūrų saugumo komitetas nurodo, kurioms Šalims tai taikoma;

2) kitos Šalys, jeigu laikomasi I/4 ir I/10 taisyklių nuostatų, įgyja teisę iš principo pripažinti, kad pagal šios dalies 1 punktą nurodytų Šalių arba pagal jų įgaliojimus išduoti atestatai atitinka Konvenciją.

I/8 taisyklė

Kokybės reikalavimai

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

1) bet kokia rengimo, kompetencijos įvertinimo, atestatų išdavimo, jų tvirtinimo ir atnaujinimo veikla, vykdoma jos įgaliotų nevalstybinių institucijų, yra prižiūrima bei kontroliuojama pagal JRAB kodekso A-I/8 poskyrį, taikant kokybės reikalavimų sistemą tam, kad būtų užtikrinti užsibrėžti tikslai, įskaitant dėstytojų bei egzaminuotojų kvalifikacijos lygį ir jų stažą, ir

2) jeigu tokią veiklą vykdo valstybės įstaigos ar institucijos, taikoma kokybės reikalavimų sistema.

2. Be to, kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal JRAB kodekso A-I/8 poskyrį šią veiklą periodiškai įvertintų su ja nesusiję kvalifikuoti asmenys.

3. Informacija apie pagal 2 dalį privalomą įvertinimą perduodama Generaliniam Sekretoriui.

I/9 taisyklė

Sveikatos normatyvai. Atestatų išdavimas ir registravimas

1. Kiekviena Šalis nustatyto jūrininkų sveikatos būklės normatyvus, ypač dėl jų regos ir klausos.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad atestatai būtų išduodami tiktai tiems kandidatams, kurie atitinka šios taisyklės reikalavimus.

3. Kandidatuojantys būti atestuoti asmenys privalo pateikti pakankamų įrodymų:

1) dėl savo asmens tapatybės;

2) kad jie nėra jaunesni, negu reikalaujama pagal taisyklę, taikomą norint gauti atitinkamą atestatą;

3) kad jie atitinka Šalies nustatytus medicininio tinkamumo normatyvus, ypač dėl regos ir klausos, ir turi galiojantį jų medicininį tinkamumą patvirtinantį dokumentą, išduotą atitinkamos kvalifikacijos Šalies pripažinto praktikuojančio gydytojo;

4) kad jie yra įgiję pakankamą darbo jūroje stažą bei baigę bet kurį jų norimam gauti atestatui šių taisyklių nustatytą privalomą rengimo kursą;

5) kad jie atitinka šių taisyklių nustatytus kvalifikacijos normatyvus toms pareigoms, funkcijoms bei lygiams, kuriuos reikia nurodyti atestato patvirtinime.

4. Kiekviena Šalis įsipareigoja:

1) tvarkyti registrą arba registrus, kuriuose įregistruojami visi atestatai, kurie jos buvo išduoti kapitonams, vadovaujantiesiems specialistams ir prireikus eiliniams jūrininkams, bei atestatai, kurių galiojimo laikas pasibaigė arba kurie buvo atnaujinti ar jų galiojimas sustabdytas, arba kurie buvo panaikinti, arba apie kuriuos gauta duomenų, jog jie pamesti ar sunaikinti, taip pat jos išduoti lengvatiniai leidimai;

2) teikti kitoms Šalims ir kompanijoms informaciją apie atestatus, patvirtinimus bei lengvatinius leidimus, dėl kurių autentiškumo ir galiojimo patikrinimo Šalys kreipiasi tais atvejais, kai juos joms pateikia jūrininkai, siekiantys atestatų pripažinimo pagal I/10 taisyklę arba norintys įsidarbinti laive.

I/10 taisyklė

Atestatų pripažinimas

1. Kiekviena Administracija užtikrina, kad būtų laikomasi šios taisyklės nuostatų patvirtinimu pagal I/5 taisyklės 5 dalį pripažįstant kitos Šalies arba pagal jos įgaliojimą kapitonui, vadovaujančiam specialistui arba radijo operatoriui išduotą atestatą ir kad:

1) Administracija, imdamasi visų būtinų priemonių, kurios gali apimti įrangos bei procedūrų tikrinimą, patvirtina, kad visiškai laikomasi kompetencijos normatyvų, atestatų išdavimo bei patvirtinimo ir jų registravimo;

2) su atitinkama Šalimi yra pasirašytas įsipareigojimas nedelsiant pranešti apie bet kuriuos jos numatomus svarbius pagal Konvenciją vykdomo rengimo ar atestavimo pakeitimus.

2. Nustatomos priemonės, turinčios užtikrinti, jog jūrininkai, pateikiantys pripažinti atestatus, išduotus pagal II/2, III/2 arba III/3 taisykles arba pagal VII/1 taisyklę vadovavimo lygiui, kaip tai apibrėžta JRAB kodekse, pakankamai išmano apie Administracijos jūrų teisės aktus, susijusius su funkcijomis, kurias jiems leidžiama vykdyti.

3. Apie pagal šią taisyklę teikiamą informaciją bei priemones, dėl kurių pagal ją susitarta, pagal I/7 taisyklę pranešama Generaliniam Sekretoriui.

4. Atestatai, išduoti valstybės, kuri nėra Konvencijos narė, arba pagal jos įgaliojimą, negali būti pripažįstami.

5. Nepaisant I/2 taisyklės 5 dalies reikalavimų, Administracija, jei to reikalauja aplinkybės, gali leisti jūrininkui ne ilgiau kaip tris mėnesius eiti pareigas turinčiame teisę plaukioti su jos vėliava laive, išskyrus radijo ryšio specialisto arba radijo operatoriaus pareigas (jei Radijo ryšio reglamente nenurodyta kitaip), kai jis turi galiojantį kitos Šalies reikalavimus dėl išdavimo bei patvirtinimo atitinkantį atestatą darbui tos Šalies laivuose, tačiau dar nepatvirtintą taip, kad jis suteiktų teisę dirbti laive, turinčiame teisę plaukioti su Administracijos vėliava. Bet kuriuo metu turi būti prieinami patikrinimui dokumentiniai įrodymai, jog Administracijai yra paduotas prašymas dėl patvirtinimo.

6. Administracijos pagal šios taisyklės nuostatas išduoti atestatai bei patvirtinimai, pripažįstant kitos Šalies išduotą atestatą arba paliudijant jo pripažinimą, negali būti kitos Administracijos naudojami kaip pagrindas tolesniam jo pripažinimui.

I/11 taisyklė

Atestatų atnaujinimas

1. Kiekvienas kapitonas, vadovaujantis specialistas ir radijo operatorius, turintis pagal bet kurį, išskyrus VI, Konvencijos straipsnį išduotą ar pripažintą atestatą, dirbantys jūroje arba ketinantys grįžti į darbą jūroje po krante praleisto tam tikro laiko, tam, kad įrodytų, jog ir toliau tinka darbui jūroje, privalo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus:

1) pasitikrinti, ar atitinka I/9 taisyklėje nustatytus medicininio tinkamumo normatyvus;

2) pagal JRAB kodekso A-I/11 poskyrį įrodyti, jog yra išlaikę savo profesinę kompetenciją.

2. Kiekvienas kapitonas, vadovaujantis specialistas ir radijo operatorius tam, kad galėtų tęsti savo darbą jūroje tokiuose laivuose, dėl kurių tarptautinėmis sutartimis yra nustatyti specialaus parengimo reikalavimai, privalo sėkmingai baigti atitinkamą aprobuotą rengimą.

3. Kiekviena Šalis palygina kompetencijos normatyvus, jos taikytus kandidatavusiems gauti iki 2002 m. vasario 1 d. išduotus atestatus, su atitinkamiems atestatams taikomais normatyvais, nurodytais JRAB kodekso A dalyje, bei nustato, ar tokių atestatų turėtojams nereikia baigti atitinkamus žinių atnaujinimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus arba išlaikyti egzaminą.

4. Pasikonsultavusi su visais suinteresuotaisiais, Šalis parengia tam tikras žinių atnaujinimo bei kvalifikacijos kėlimo programas arba skatina jas parengti, kaip nurodyta JRAB kodekso A-I/11 poskyryje.

5. Kiekviena Administracija užtikrina, kad laivų, turinčių teisę plaukioti su jos vėliava, kapitonų, vadovaujančiųjų specialistų bei radijo operatorių žinioms atnaujinti ir kvalifikacijai kelti gautų nacionalinių bei tarptautinių taisyklių dėl žmonių gyvybės saugumo jūroje ir jūros aplinkos apsaugos naujausių pakeitimų tekstus.

I/12 taisyklė

Treniruoklių naudojimas

1. Eksploatacijos normatyvų ir kitų A-I/12 poskyrio nuostatų bei kitokių JRAB kodekso A dalyje bet kuriam susijusiam atestatui nustatytų reikalavimų laikomasi:

1) visais atvejais, kai rengimui privaloma naudotis treniruokliais;

2) visais atvejais tikrinant kompetenciją pagal JRAB kodekso A dalies reikalavimus, kai tam naudojami treniruokliai;

3) visais atvejais įrodant kvalifikacijos išlaikymą pagal JRAB kodekso A dalies reikalavimus, kai tam naudojami treniruokliai.

2. Šalies nuožiūra, tiems treniruokliams, kurie buvo įrengti arba pradėti naudoti iki 2002 m. vasario 1 d., gali būti padaryta išimtis dėl jų visiško atitikimo 1 dalyje nurodytiems normatyvams.

I/13 taisyklė

Bandymų vykdymas

1. Šios taisyklės nekliudo Administracijai išduoti leidimus turintiems teisę plaukioti su jos vėliava laivams dalyvauti bandymuose.

2. Sąvoka bandymai šioje taisyklėje reiškia eksperimentą arba eksperimentų grupę, kuriems gali būti panaudotos ir automatizuotos arba integruotos sistemos, per tam tikrą ribotą laiko tarpą atliekamus tam, kad būtų įvertinti alternatyvūs Konvencijoje nurodytų specifinių užduočių vykdymo bei tam tikrų priemonių įgyvendinimo būdai, kurie užtikrintų ne žemesnį saugumo bei taršos prevencijos lygį, negu nustatyta šiose taisyklėse.

3. Išduodanti leidimą laivams dalyvauti bandymuose Administracija įsitikina, jog šie bandymai vykdomi taip, kad jų metu būtų išlaikytas ne žemesnis, negu šiomis taisyklėmis nustatytas, saugumo bei taršos prevencijos lygis. Tokie bandymai vykdyomi vadovaujantis Organizacijos priimtomis rekomendacijomis.^*

4. Apie šiuos bandymus išsamiai ir kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau negu per šešis mėnesius iki numatytos bandymų pradžios, pranešama Organizacijai. Organizacija šiuos duomenis išplatina visoms Šalims.

5. Bandymų, kuriuos buvo leista vykdyti remiantis 1 dalimi, rezultatai ir bet kokios rekomendacijas, kurių Administracija dėl jų turėtų, perduodamos Organizacijai, kuri šiuos rezultatus ir rekomendacijas išplatina visoms Šalims.

6. Bet kuri Šalis, turinti bet kokių prieštaravimų dėl konkrečių bandymų, kuriuos buvo leista vykdyti pagal šią taisyklę, kaip įmanoma anksčiau apie šiuos prieštaravimus praneša Organizacijai. Organizacija šių prieštaravimų detales išplatina visoms Šalims.

7. Išdavusi leidimą bandymams Administracija atsižvelgia į iš kitų Šalių gautus prieštaravimus dėl šių bandymų, nurodydama turintiems teisę plaukioti su jos vėliava laivams nevykdyti bandymų tuo metu, kai jie plaukioja pakrančių valstybės, perdavusios savo prieštaravimus Organizacijai, vandenyse.

8. Administracija, atliktų bandymų pagrindu nusprendusi, jog tam tikra sistema užtikrins ne žemesnį, negu nustatytas šiose taisyklėse, saugumo bei taršos prevencijos lygį, gali leisti turintiems teisę plaukioti su jos vėliava laivams ir toliau neribotai dirbti pagal šią sistemą, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

1) pagal 5 dalį pateikusi bandymų rezultatus, Administracija bet kurio tokio jos duoto leidimo detales, įskaitant konkrečių laivų, kuriems šis leidimas turėtų galioti, atpažinimo duomenis, praneša Organizacijai, kad ši jas išplatintų visoms Šalims;

2) bet koks pagal šią dalį leistas darbas atliekamas vadovaujantis Organizacijos parengtomis rekomendacijomis taip pat, kaip ir vykdant bandymus;

3) atliekant tokį darbą, atsižvelgiama į bet kokius iš Šalių pagal 7 dalį gautus prieštaravimus tokiu mastu, kokiu jie nebuvo atsiimti;

4) darbą, kuriam pagal šią dalį buvo duotas Šalies leidimas, atlikti leidžiama tiktai laukiant Jūrų saugumo komiteto sprendimo, ar šiuo atveju reikalingas atitinkamas Konvencijos pakeitimas, ir, jeigu taip, ar darbas turi būti atidėtas, ar toliau vykdomas iki šio pakeitimo įsigaliojimo.

9. Bet kurios Šalies prašymu Jūrų saugumo komitetas paskiria datą bandymų rezultatams apsvarstyti ir atitinkamiems sprendimams priimti.

I/14 taisyklė

Kompanijų atsakomybė

Kiekviena Administracija, laikydamasi A-I/14 poskyrio nuostatų, laiko kompanijas atsakingomis už tai, kad, skiriant jūrininkus dirbti jų laivuose, būtų laikomasi šios Konvencijos, ir iš kiekvienos kompanijos reikalauja užtikrinti, kad:

1) kiekvienas jūrininkas, skiriamas į darbą bet kuriame iš jos laivų, turi atestatą, atitinkantį Konvencijos reikalavimus ir Administracijos nustatytas taisykles;

2) jos laivų įgulos yra komplektuojamos pagal taikytinus Administracijos reikalavimus dėl saugaus laivų įgulų komplektavimo;

3) yra tvarkomi ir nesunkiai prieinami dokumentai bei duomenys apie visus jos laivuose įdarbintus jūrininkus, įskaitant dokumentus ir duomenis apie jų patirtį, parengimą, medicininį tinkamumą bei kompetentingumą jų atliekamoms užduotims, bet nebūtinai tiktai jais apsiribojant;

4) skiriant jūrininkus į bet kurį iš jos laivų, jie yra supažindinami su jų specifinėmis užduotimis bei su visa laivo sandara, jo įranga, inventoriumi, procedūromis ir laivo savybėmis, susijusiomis su jų kasdienėmis pareigomis ar veiksmais avarinių situacijų metu;

5) laivo įgula sugeba efektyviai koordinuoti savo veiksmus avarinių situacijų metu bei vykdant svarbias saugumo arba taršos prevencijos ar jos apribojimo funkcijas.

I/15 taisyklė

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Iki 2002 m. vasario 1 d. Šalys gali ir toliau išduoti, pripažinti bei tvirtinti atestatus pagal tas Konvencijos nuostatas, kurios iki 1997 m. vasario 1 d. buvo taikomos jūrininkams, iki 1998 m. rugpjūčio 1 d. pradėjusiems įgyti aprobuotą darbo jūroje stažą, mokytis pagal aprobuotą lavinimo ir rengimo programą arba parengimo kursą.

2. Iki 2002 m. vasario 1 d. Šalys gali ir toliau pratęsti ir atnaujinti atestatus ir patvirtinimus pagal tas Konvencijos nuostatas, kurios buvo taikomos iki 1997 m. vasario 1 d.

3. Kai Šalis, vadovaudamasi I/11 taisykle, pakartotinai išduoda atestatus, jos anksčiau išduotus pagal tas Konvencijos nuostatas, kurios buvo taikomos iki 1997 m. vasario 1 d., arba pratęsia jų galiojimą, ji gali savo nuožiūra pakeisti ankstesniuose atestatuose įrašytus tonažo apribojimus taip:

1) vietoj „200 bruto registro tonų“ gali būti įrašyta „500 bruto talpos“;

2) vietoj „1600 bruto registro tonų“ gali būti įrašyta „3000 bruto talpos“.

II SKYRIUS

Kapitonas ir denio skyrius

II/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

1. Kiekvienas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, dirbantis 500 bruto talpos arba didesniame jūrų laive, privalo turėti atitinkamą atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

1) būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2) turėti ne mažesnį kaip vienerių metų aprobuotą darbo jūroje stažą, kuris yra aprobuotos rengimo programos, apimančios rengimą laive pagal JRAB kodekso A-II/1 poskyrio reikalavimus, dalis ir kuris yra dokumentais pagrįstas aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne; kitu atveju jis privalo turėti aprobuotą ne mažesnį kaip trejų metų darbo jūroje stažą;

3) įgydamas privalomą darbo jūroje stažą, ne trumpiau kaip šešis mėnesius būti vykdęs budėjimo laivo tiltelyje užduotis vadovaujant kapitonui arba atestuotam vadovaujančiam specialistui;

4) atitikti taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus, kiek jie yra šiam atvejui pritaikomi, tam, kad galėtų pagal Radijo ryšio reglamentą vykdyti jam priskirtas radijo ryšio užduotis;

5) turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/1 poskyryje nurodytus kompetencijos normatyvus.

II/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto talpos arba didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams

3000 bruto talpos arba didesnių laivų kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas

1. Kiekvienas 3000 bruto talpos arba didesnio jūrų laivo kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti atitinkamą atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

1) atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti aprobuotą darbo jūroje einant šias pareigas stažą:

1) atestuojant dėl vyresniojo kapitono padėjėjo atestato, – ne mažesnį negu 12 mėnesių;

2) atestuojant dėl kapitono atestato, – ne mažesnį negu 36 mėnesių; tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, bet ne trumpesnio laikotarpio, jei ne mažiau kaip 12 mėnesių šio darbo jūroje stažo įgyta dirbant vyresniuoju kapitono padėjėju;

2) turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/2 poskyryje 3000 bruto talpos laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams nustatytus kompetencijos normatyvus.

Nuo 500 iki 3000 bruto talpos laivų kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas

3. Kiekvienas nuo 500 iki 3000 bruto talpos jūrų laivo kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti atitinkamą atestatą.

4. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

1) atestuojant dėl vyresniojo kapitono padėjėjo atestato, – atitikti reikalavimus, taikomus 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui;

2) atestuojant dėl kapitono atestato, – atitikti reikalavimus, taikomus 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti ne mažesnį negu 36 mėnesių darbo jūroje einant šias pareigas stažą; tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, bet ne trumpesnio laikotarpio, jei ne mažiau kaip 12 mėnesių šio darbo jūroje stažo įgyta dirbant vyresniuoju kapitono padėjėju;

3) būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/2 poskyryje nuo 500 iki 3000 bruto talpos laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitonų padėjėjams nustatytus kompetencijos normatyvus.

II/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi mažesnių negu 500 bruto talpos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams ir kapitonams

Pakrančių reisų neatliekantys laivai

1. Kiekvienas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto talpos pakrančių reisų neatliekančiame jūrų laive, privalo turėti atitinkamą atestatą, taikomą darbui 500 bruto talpos arba didesniuose laivuose.

2. Kiekvienas kapitonas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto talpos pakrančių reisų neatliekančiame laive, privalo turėti atitinkamą atestatą, taikomą darbui kapitonu nuo 500 iki 3000 bruto talpos laivuose.

Pakrančių reisus atliekantys laivai

Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas

3. Kiekvienas mažesnių negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti atitinkamą atestatą.

4. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas mažesnio negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu, privalo:

1) būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2) būti baigęs ir įgijęs:

1) specialų parengimo kursą, įskaitant atitinkamą darbo jūroje stažą, kaip to reikalauja Administracija, arba

2) aprobuotą ne trumpesnį kaip trejų metų darbo jūroje denio skyriuje stažą;

3) atitikti taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus, kiek jie taikomi šiam atvejui, tam, kad galėtų pagal Radijo ryšio reglamentą vykdyti jam priskirtas radijo ryšio užduotis;

4) turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/3 poskyryje mažesnių negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams nustatytus kompetencijos normatyvus.

Kapitonas

5. Kiekvienas kapitonas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančiame jūrų laive, privalo turėti atitinkamą atestatą.

6. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas mažesnio negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančio jūrų laivo kapitonu, privalo:

1) būti ne jaunesnis kaip 20 metų;

2) turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu stažą;

3) turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/3 poskyryje mažesnių negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančių laivų kapitonams nustatytus kompetencijos normatyvus.

Išimtys

7. Jei Administracija mano, kad taikyti visus šios taisyklės bei JRAB kodekso A-II/3 poskyrio reikalavimus kuriam nors laivui neracionalu arba neįgyvendinama dėl jo dydžio ir jo plaukiojimo sąlygų, ji gali, kiek įmanoma, atleisti tokio laivo arba tokių laivų klasės kapitoną ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantį specialistą nuo prievolės vykdyti kai kuriuos reikalavimus, turėdama omenyje ir visų galinčių plaukioti tuose pačiuose vandenyse laivų saugumą.

II/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi laivavedybos budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams^*

1. Kiekvienas 500 bruto talpos arba didesnio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainos eilinis jūrininkas, kuris nėra nei rengiamas eilinis jūrininkas, nei toks eilinis jūrininkas, kurio užduotys budėjimo metu nereikalauja kvalifikacijos, privalo būti atestuotas, kad galėtų vykdyti savo užduotis.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

1) būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

2) būti įgijęs ir baigęs:

1) aprobuotą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip šešių mėnesių parengimą bei praktiką, arba

2) specialų parengimo kursą arba iki darbo jūroje ar laive, apimantį aprobuotą ne trumpesnį kaip dviejų mėnesių darbo jūroje stažą;

3) atitikti JRAB kodekso A-II/4 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Pagal 2 dalies 2 punkto 1 ir 2 papunkčius privalomi darbo jūroje stažas, parengimas ir praktika turi sietis su laivavedybos budėjimo funkcijomis bei apimti užduočių vykdymą prižiūrint kapitonui, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui arba kvalifikuotam eiliniam jūrininkui.

4. Šalis gali laikyti, jog jūrininkai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei per paskutinius penkerius iki Konvencijos įsigaliojimo šiai Šaliai metus jie ne trumpiau kaip vienerius metus ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas denio skyriuje.

III SKYRIUS

Mašinų skyrius

III/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams arba mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

1. Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas arba mechanikas, paskirtas budėti periodiškai neaptarnaujamame tokio laivo mašinų skyriuje, privalo turėti atitinkamą atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

1) būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2) turėti ne mažesnį negu šešių mėnesių darbo jūroje mašinų skyriuje stažą, atitinkantį JRAB kodekso A-III/1 poskyrio reikalavimus;

3) turėti aprobuotą ne trumpesnį kaip 30 mėnesių išsilavinimą bei būti baigęs parengimo kursą, apimančius ir rengimą laive, įregistruotą aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne, bei atitikti JRAB kodekso A-III/1 poskyryje nurodytus kompetencijos normatyvus.

III/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

1. Kiekvienas 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti atitinkamą atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

1) atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir:

1) atestuojant antrojo mechaniko atestatui gauti, – turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje mechaniku-stažuotoju arba mechaniku stažą;

2) atestuojant vyriausiojo mechaniko atestatui gauti, – turėti ne mažesnį kaip 36 mėnesių aprobuotą darbo jūroje stažą, iš kurio ne mažiau kaip 12 mėnesių einant atsakingas mechaniko pareigas, kurioms reikalinga turėti antrojo mechaniko kvalifikaciją;

2) turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/2 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

III/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

1. Kiekvienas nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti atitinkamą atestatą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

1) atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir:

1) atestuojant antrojo mechaniko atestatui gauti, – turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje mechaniku-stažuotoju arba mechaniku stažą;

2) atestuojant vyriausiojo mechaniko atestatui gauti, – turėti ne mažesnį kaip 24 mėnesių aprobuotą darbo jūroje stažą, iš kurio ne mažiau kaip 12 mėnesių einant pareigas, kurioms reikalinga antrojo mechaniko kvalifikacija; ir

2) turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/3 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Kiekvienas mechanikas, įgijęs antrojo mechaniko kvalifikaciją darbui 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivuose, turi teisę dirbti vyriausiuoju mechaniku mažesnio kaip 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivuose, jeigu jis yra įgijęs aprobuotą ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą einant atsakingas mechaniko pareigas ir turi tinkamai patvirtintą atestatą.

III/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams arba eiliniams jūrininkams, paskirtiems atlikti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

1. Kiekvienas 750 kW arba didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinis jūrininkas arba eilinis jūrininkas, paskirtas atlikti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, kurie nėra nei rengiami eiliniai jūrininkai, nei tokie eiliniai jūrininkai, kurių užduotys nereikalauja kvalifikacijos, privalo būti atestuoti, kad galėtų vykdyti užduotis.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

1) būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

2) būti įgijęs ir baigęs:

1) aprobuotą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip šešių mėnesių parengimą ir praktiką, arba

2) specialų parengimo kursą, arba krante iki pradedant dirbti jūroje, arba laive, apimantį aprobuotą ne trumpesnį kaip dviejų mėnesių darbo jūroje stažą;

3) atitikti JRAB kodekso A-III/4 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Pagal 2 dalies 2 punkto 1 ir 2 papunkčius privalomi darbo jūroje stažas, parengimas ir praktika turi sietis su budėjimo mašinų skyriuje funkcijomis bei apimti užduočių vykdymą prižiūrint kvalifikuotam mechanikui arba kvalifikuotam eiliniam jūrininkui.

4. Šalis gali laikyti, jog jūrininkai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei per paskutinius penkerius metus iki Konvencijos įsigaliojimo šiai Šaliai jie ne trumpiau kaip vienerius metus ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas mašinų skyriuje.

IV SKYRIUS

Radijo ryšys ir radijo ryšio personalas

Paaiškinimas

Privalomi radijo ryšio budėjimo reikalavimai yra išdėstyti Radijo ryšio reglamente ir iš dalies pakeistoje 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje. Radijo ryšio įrangos eksploatavimo reikalavimai išdėstyti iš dalies pakeistoje 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje bei Organizacijos priimtose rekomendacijose.^*

IV/1 taisyklė

Taikymas

1. Išskyrus atvejus, nurodytus 3 dalyje, šio skyriaus nuostatos taikomos globalinėje jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemoje (angl. GMDSS) dirbančių laivų radijo ryšio personalui, kaip nurodyta iš dalies pakeistoje 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje.

2. Iki 1999 m. vasario 1 d. laivų, atitinkančių iki 1992 m. vasario 1 d. galiojusias iš dalies pakeistos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatas, radijo ryšio personalas privalo atitikti iki 1992 m. gruodžio 1 d. galiojusias 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų nuostatas.

3. Laivų, kuriems nėra privaloma laikytis SOLAS konvencijos IV skyriaus nuostatų dėl GMDSS, radijo ryšio personalas neprivalo laikytis šio skyriaus nuostatų. Tačiau tokių laivų radijo ryšio personalas privalo laikytis Radijo ryšio reglamento. Administracija užtikrina, kad šiam radijo ryšio personalui būtų išduodami arba pripažįstami atitinkami Radijo ryšio reglamente nustatyti atestatai.

IV/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi GMDSS radijo ryšio personalui

1. Kiekvienas asmuo, atsakingas už radijo ryšio operacijas arba vykdantis šias operacijas laive, kuris privalo dalyvauti GMDSS, privalo turėti GMDSS atestatą, Administracijos išduotą arba pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas.

2. Be to, kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas darbui laive, kuris pagal iš dalies pakeistą 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje privalo turėti radijo ryšio įrangą, privalo:

1) būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2) turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą parengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-IV/2 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

V SKYRIUS

Specialūs tam tikrų tipų laivų personalo rengimo reikalavimai

V/1 taisyklė

Privalomi minimalūs tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1. Be parengimo, privalomo pagal VI/1 taisyklę, tanklaivių vadovaujantieji specialistai ir eiliniai jūrininkai, kuriems yra paskirtos atsakingos užduotys dėl krovinio bei krovos įrangos, turi būti baigę aprobuotą gaisrų gesinimo kursą krante esančioje įstaigoje bei privalo:

1) turėti ne mažesnį kaip trijų mėnesių aprobuotą darbo jūroje tanklaiviuose stažą tam, kad būtų įgiję pakankamai žinių apie saugius eksploatavimo metodus, arba

2) būti baigę aprobuotą supažindinimo su tanklaiviais kursą, apimantį ne siauresnę už JRAB kodekso A-V/1 poskyryje šiam kursui nurodytą programą;

tačiau Administracija gali priimti ir mažesnę, negu 1 punkte nurodyta, prižiūrimo darbo jūroje stažo įgijimo trukmę, jeigu:

3) šis jos priimtas laikas nėra trumpesnis negu vienas mėnuo;

4) tanklaivis yra mažesnis negu 3000 bruto talpos;

5) kiekvieno per šį laiką tanklaivio atliekamo reiso trukmė neviršija 72 valandų;

6) tanklaivio eksploatavimo savybės ir jo per šį laiką atliekamų reisų bei krovos darbų skaičius leidžia pasiekti tokį pat žinių ir patirties lygį.

2. Be 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, kuriuos turi atitikti tanklaivių kapitonai, vyriausieji mechanikai, vyresnieji kapitono padėjėjai, antrieji mechanikai ir bet kurie tiesiogiai už krovinio pakrovimą ir iškrovimą bei jo priežiūrą gabenant ir tvarkymą atsakingi asmenys privalo:

1) turėti patirties, atitinkančios jų užduotis tokio tipo tanklaivyje, kokiame jie dirba;

2) būti baigę aprobuotą specializuotą parengimo programą, kuri mažiausiai apimtų JRAB kodekso A-V/1 poskyryje nurodytus klausimus, susijusius su jų užduotimis naftos, cheminių medžiagų arba suskystintų dujų tanklaivyje, kuriame jie dirba.

3. Gali būti laikoma, jog jūrininkai atitinka 2 dalies 2 punkto reikalavimus dvejų metų laikotarpiu po Konvencijos įsigaliojimo jų Šaliai, jei per ankstesnius penkerius metus ne mažiau kaip vienerius metus tam tikro tipo tanklaivyje ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas.

4. Administracijos užtikrina, kad kapitonams ir vadovaujantiems specialistams, įgijusiems kvalifikaciją atitinkamai pagal 1 arba 2 dalies reikalavimus, būtų išduoti atitinkami atestatai arba tinkamai patvirtinti jų turimi atestatai. Kiekvienas taip įgijęs kvalifikaciją eilinis jūrininkas privalo būti tinkamai atestuotas.

V/2 taisyklė

Privalomi minimalūs ro-ro keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1. Ši taisyklė taikoma tarptautinius reisus atliekančių ro-ro keleivinių laivų kapitonams, vadovaujantiems specialistams, eiliniams jūrininkams ir kitam personalui. Dėl šių reikalavimų taikymo vidaus reisus atliekančių ro-ro keleivinių laivų personalui sprendimą priima Administracijos.

2. Iki tarnybinių užduočių jūrininkams paskyrimo ro-ro keleiviniuose laivuose jie privalo baigti atitinkamai pagal savo pareigas, užduotis ir įsipareigojimus 4–8 dalyse nurodytą parengimo kursą.

3. Tie jūrininkai, kuriems privaloma baigti parengimo kursą pagal 4, 7 ir 8 dalis, privalo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus baigti atitinkamą žinių atnaujinimo kursą arba iš jų turi būti pareikalauta pateikti įrodymų, jog per pastaruosius penkerius metus jie yra pasiekę kompetencijos normatyvo reikalaujamą lygį.

4. Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vadovaujantieji specialistai ir kitas personalas, kuriam laivo įgulos sąraše paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, privalo būti baigę parengimo kursą dėl minios valdymo, kaip nustatyta JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 1 punkte.

5. Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vadovaujantieji specialistai ir kitas personalas, kuriam paskirtos konkrečios užduotys ir pareigos, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 2 punkte nurodytą supažindinimo kursą.

6. Ro-ro keleivinių laivų personalas, tiesiogiai aptarnaujantis keleivius keleiviams skirtose patalpose, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 3 punkte nurodytą parengimo kursą dėl saugumo.

7. Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, kuriems paskirta tiesioginė atsakomybė už keleivių įlaipinimą bei išlaipinimą, krovinio pakrovimą, iškrovimą arba sutvirtinimą, arba laivo korpuso angų sandarinimą, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 4 punkte nurodytą aprobuotą parengimo kursą dėl keleivių bei krovinio saugumo ir laivo korpuso sandarumo.

8. Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, atsakingi už keleivių saugumą avarinių situacijų metu, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 5 punkte nurodytą aprobuotą parengimo kursą dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio.

9. Administracijos užtikrina, kad kiekvienam asmeniui, dėl kurio yra nustatyta, jog jis yra įgijęs kvalifikaciją pagal šios taisyklės nuostatas, būtų išduoti tai liudijantys dokumentai.

V/3 taisyklė

Privalomi minimalūs ne ro-ro keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančiųjų specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo parengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1. Ši taisyklė taikoma tarptautinius reisus atliekančių ne ro-ro keleivinių laivų kapitonams, vadovaujantiesiems specialistams, eiliniams jūrininkams ir kitam personalui. Dėl šių reikalavimų taikymo vidaus reisus atliekančių keleivinių laivų personalui sprendimą priima Administracijos.

2. Iki užduočių jūrininkams paskyrimo keleiviniuose laivuose jie privalo baigti 4–8 dalyse nurodytą parengimo kursą, atitinkantį jų pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

3. Tie jūrininkai, kuriems privaloma baigti parengimo kursą pagal 4, 7 ir 8 dalis, privalo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus baigti atitinkamą žinių atnaujinimo kursą arba iš jų turi būti pareikalauta pateikti įrodymų, jog per pastaruosius penkerius metus jie yra pasiekę kompetencijos normatyvo reikalaujamą lygį.

4. Keleivinių laivų personalas, kuriam laivo įgulos sąraše paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, privalo būti baigęs JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 1 punkte nurodytą parengimo kursą dėl minios valdymo.

5. Keleivinių laivų kapitonai, vadovaujantieji specialistai ir kitas personalas, kuriam paskirtos konkrečios užduotys ir pareigos, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 2 punkte nurodytą supažindinimo kursą.

6. Keleivinių laivų personalas, tiesiogiai aptarnaujantis keleivius keleiviams skirtose patalpose, privalo būti baigęs JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 3 punkte nurodytą parengimo kursą dėl saugos.

7. Keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, kurie yra tiesiogiai atsakingi už keleivių įlaipinimą bei išlaipinimą, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 4 punkte nurodytą aprobuotą parengimo kursą dėl keleivių saugumo.

8. Keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, atsakingi už keleivių saugumą avarinių situacijų metu, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 5 punkte nurodytą aprobuotą parengimo kursą dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio.

9. Administracijos užtikrina, kad kiekvienam asmeniui, dėl kurio nustatyta, jog jis yra įgijęs kvalifikaciją pagal šios taisyklės nuostatas, būtų išduoti tai liudijantys dokumentai.

VI SKYRIUS

Veiksmai avarinėmis situacijomis, darbo saugos, medicininės priežiūros ir gelbėjimo funkcijos

VI/1 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai dėl visų jūrininkų supažindinimo bei pradinio saugos parengimo ir apmokymo

Jūrininkai privalo baigti supažindinimo bei pradinį saugos parengimo kursą arba apmokymą pagal JRAB kodekso A-VI/1 poskyrį ir atitikti jame nustatytą atitinkamą kompetencijos normatyvą.

VI/2 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai, taikomi išduodant tinkamumo liudijimus darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais, gelbėjimo valtimis ir greitaeigėmis gelbėjimo valtimis

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis, privalo:

1) būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2) turėti aprobuotą ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą arba būti išklausęs aprobuotą parengimo kursą ir turėti ne mažesnį kaip šešių mėnesių darbo jūroje stažą;

3) atitikti JRAB kodekso A-VI/2 poskyrio 1–4 punktuose nustatytus darbo su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis kompetencijos normatyvus tinkamumo liudijimams gauti.

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą darbui su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis, privalo:

1) turėti tinkamumo liudijimą darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis;

2) būti išklausęs aprobuotą parengimo kursą;

3) atitikti JRAB kodekso A-VI/2 poskyrio 5–8 punktuose nustatytus darbo su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis kompetencijos normatyvus tinkamumo liudijimui gauti.

VI/3 taisyklė

Privalomi minimalūs specialaus gaisrų gesinimo parengimo reikalavimai

1. Tie jūrininkai, kuriems paskirta vadovauti gaisrų gesinimo operacijoms, privalo būti sėkmingai baigę specialų gaisrų gesinimo parengimo kursą, kuriame dėmesys visų pirma skiriamas organizavimui, taktikai ir vadovavimui, pagal JRAB kodekso A-VI/3 poskyrio nuostatas bei atitikti jame nustatytą kompetencijos normatyvą.

2. Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui gauti neapima specialaus gaisrų gesinimo parengimo, išduodamas atskiras atestatas arba prireikus kitoks dokumentinis patvirtinimas, pažymintis, jog dokumento turėtojas yra išklausęs specialų gaisrų gesinimo parengimo kursą.

VI/4 taisyklė

Privalomi minimalūs pirmosios medicinos pagalbos teikimo ir medicininės priežiūros reikalavimai

1. Tie jūrininkai, kuriems paskirta teikti laive pirmąją medicinos pagalbą, privalo atitikti JRAB kodekso A-VI/4 poskyrio 1–3 punktuose pirmajai medicinos pagalbai nustatytą kompetencijos normatyvą.

2. Tie jūrininkai, kurie yra atsakingi už medicininę priežiūrą laive, privalo atitikti JRAB kodekso A-VI/4 poskyrio 4–6 punktuose medicininei priežiūrai nustatytą kompetencijos normatyvą.

3. Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui neapima pirmosios medicinos pagalbos arba medicininės priežiūros parengimo, išduodamas atskiras atestatas arba, prireikus, kitoks dokumentinis patvirtinimas, pažymintis, jog dokumento turėtojas yra išklausęs pirmosios medicinos pagalbos arba medicininės priežiūros parengimo kursą.

VII SKYRIUS

Atestavimas alternatyviems atestatams gauti

VII/1 taisyklė

Alternatyvių atestatų išdavimas

1. Nepaisant šio Priedo II ir III skyriuose išdėstytų atestavimo reikalavimų, Šalys gali nutarti išduoti arba įgalioti išduoti kitokius, negu šių dalių taisyklėse nurodyti, atestatus, jeigu:

1) į atestatus ir patvirtinimus įrašomi funkcijos ir su jomis susiję atsakomybės lygiai yra parinkti iš funkcijų ir lygių, esančių JRAB kodekso A-II/1, A-II/2, A-II/3, A-II/4, A-III/1, A-III/2, A-III/3, A-III/4 ir A-IV/2 poskyriuose ir visiškai juos atitinka;

2) kandidatai turi aprobuotą išsilavinimą ir yra baigę aprobuotą parengimo kursą bei atitinka tiesiogiai susijusiuose JRAB kodekso poskyriuose nustatytus kompetencijos normatyvų reikalavimus, kaip nurodyta šio kodekso A-VII/1 poskyryje, reikalingus į atestatus bei patvirtinimus įrašomoms funkcijoms ir lygiams;

3) kandidatai yra įgiję aprobuotą ir į atestatą įrašomus funkcijas ir lygius atitinkantį darbo jūroje stažą. Minimalus darbo jūroje stažo laikas turi prilygti darbo jūroje stažo laikui, nustatytam šio Priedo II ir III skyriuose. Tačiau minimalus darbo jūroje stažo laikas privalo būti ne trumpesnis už nustatytą JRAB kodekso A-VII/2 poskyryje;

4) kandidatuojantys būti atestuoti asmenys, kurie turi vykdyti laivavedybos funkciją eksploatavimo lygiu, privalo atitikti, kiek jiems tai pritaikoma, atitinkamus IV skyriaus reikalavimus dėl jiems paskirtų radijo ryšio užduočių vykdymo taip, kaip nustatyta Radijo ryšio reglamente;

5) atestatai išduodami pagal I/9 taisyklės reikalavimus ir JRAB kodekso VII skyriaus nuostatas.

2. Joks atestatas negali būti išduotas pagal šį skyrių tol, kol Šalis neperduoda Organizacijai informacijos pagal IV straipsnį ir I/7 taisyklę.

VII/2 taisyklė

Jūrininkų atestavimas

Kiekvienas jūrininkas, atliekantis bet kurią funkciją arba funkcijų grupę, nurodytas JRAB kodekso II skyriaus A-II/1, A-II/2, A-II/3 ar A-II/4 lentelėse arba III skyriaus A-III/1, A-III/2, A-III/4 lentelėse, arba IV skyriaus A-IV/2 lentelėje, privalo turėti atitinkamą atestatą.

VII/3 taisyklė

Alternatyvių atestatų išdavimą reglamentuojantys principai

1. Bet kuri Šalis, nusprendusi išduoti alternatyvius atestatus arba įgalioti kitus juos išduoti, užtikrina, jog bus laikomasi šių principų:

1) nebus įdiegta jokia alternatyvaus atestavimo sistema, jei ji neužtikrina bent tokio pat saugumo jūroje lygio ir tokio pat efektyvumo dėl taršos prevencijos, kaip yra nustatyta kituose skyriuose;

2) bet kokia pagal šį skyrių pradedama taikyti alternatyvaus atestavimo tvarka nekliudys alternatyvių atestatų ir pagal kitus skyrius išduodamų atestatų tarpusavio sukeičiamumui.

2. 1 dalyje nurodytas sukeičiamumo principas užtikrina, kad:

1) jūrininkai, atestuoti pagal II skyriuje ir (arba) III skyriuje nustatytą tvarką, ir jūrininkai, atestuoti pagal VII skyrių, gali dirbti laivuose tiek esant tradicinei, tiek kitokiai darbo laive organizacijos formai;

2) jūrininkai nerengiami tam tikrai darbo laive tvarkai tokiu būdu, kuris sumažintų jiems galimybę panaudoti savo įgytas žinias kitur.

3. Išduodant bet kokį atestatą pagal šio skyriaus sąlygas, atsižvelgiama į šiuos principus:

1) alternatyvūs atestatai negali būti išduodami:

1) turint tikslą sumažinti laivų įgulas,

2) taip, kad tai kenktų profesijos reputacijai arba mažintų jūrininkų profesionalumą;

3) tam, kad įteisintų bendrą mašinų ir denio skyrių vadovaujančiųjų specialistų budėjimo užduočių bet kurios konkrečios budėjimo pamainos metu skyrimą vienam atestato turėtojui;

2) laivui vadovaujantis asmuo nurodomas kaip jo kapitonas ir bet kokios alternatyvaus atestavimo tvarkos įdiegimas neturi neigiamai atsiliepti kapitono teisinei padėčiai bei jo įgaliojimams.

4. Šios taisyklės 1 ir 2 dalyse pateikti principai užtikrina, jog išlieka tiek denio skyriaus jūrininkų, tiek mechanikų kompetencija.

VIII SKYRIUS

Budėjimas

VIII/1 taisyklė

Tinkamumas budėti

Kad žmonės nepavargtų, kiekviena Administracija:

1) nustato budinčio personalo poilsiui skirto laiko trukmę ir užtikrina, kad jos būtų laikomasi;

2) reikalauja, kad budėjimo sistemos būtų sudarytos taip, kad budinčio personalo darbingumas nesumažėtų dėl nuovargio nuovargis ir kad užduotys būtų organizuotos tokiu būdu, kad pirmoji budėjimo pamaina reiso pradžioje bei paskesnės pamainos būtų pakankamai pailsėjusios bei kitais atžvilgiais tiktų budėti.

VIII/2 taisyklė

Budėjimo tvarka ir principai, kurių privaloma laikytis

1. Administracijos atkreipia kompanijų, kapitonų, vyriausiųjų mechanikų ir viso budinčio personalo dėmesį į JRAB kodekso reikalavimus, principus bei rekomendacijas, kurių privaloma laikytis tam, kad visuose jūrų laivuose visą laiką būtų užtikrinamas nenutrūkstamas vyraujančias aplinkybes ir sąlygas atitinkantis budėjimas ar budėjimai.

2. Administracijos iš kiekvieno laivo kapitono reikalauja, kad būtų užtikrinta, jog budėjimo tvarka atitinka saugaus budėjimo ar budėjimų, atsižvelgiant į vyraujančias aplinkybes ir sąlygas, palaikymą, ir kad kapitono vadovaujami:

1) laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai būtų atsakingi už saugų laivo vedimą jų budėjimo metu, kai jie privalo visą laiką fiziškai būti laivo tiltelyje arba tiesiogiai su juo susisiekiančioje vietoje, kaip antai: šturmano kabinoje arba tiltelio valdymo poste;

2) radijo operatoriai jų budėjimo metu būtų atsakingi už nenutrūkstamo radijo budėjimo atitinkamų dažnių palaikymą;

3) mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys mechanikai, kaip tai apibrėžta JRAB kodekse bei vadovaujami vyriausiojo mechaniko, nuolat pasirengę pakvietus atvykti į mašinų skyrių ir prireikus jų atsakomybės laikotarpiu fiziškai būti mašinų skyriaus patalpoje;

4) laivui stovint nuleidus inkarą arba prisišvartavus, visą laiką būtų tinkamai ir efektyviai budima saugumo sumetimais ir, jei laivas gabena pavojingą krovinį, būtų organizuotas budėjimas ar budėjimai visapusiškai atsižvelgiant į šio pavojingo krovinio pobūdį, kiekį, pakuotę ir sukrovimą, taip pat į bet kokias ypatingas sąlygas laive, vandens paviršiuje ar krante.

______________

JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO (JRAB) KODEKSAS

1 PRIEDAS

A dalis

Privalomi normatyvai pagal JRAB konvencijos priedo nuostatas

Įvadas

1. Šioje JRAB kodekso dalyje pateikiami tie privalomi reikalavimai, į kuriuos specialiai nurodyta iš dalies pakeistoje 1978 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, toliau – JRAB konvencija. Šiose nuostatose detaliai apibrėžti minimalūs normatyvai, kurių Šalys turi laikytis tam, kad visiškai ir galutinai įgyvendintų Konvenciją.

2. Šioje dalyje taip pat pateikiami kompetencijos normatyvai, privalomi kandidatuojantiems gauti atestatus arba juos atnaujinti pagal JRAB konvencijos nuostatas. Tam, kad aiškiau būtų apibrėžtas VII skyriuje nustatytų alternatyvaus atestavimo nuostatų ir II, III ir IV skyrių atestavimo nuostatų ryšys, kompetencijos normatyvuose nurodytos kompetencijos rūšys atitinkamai skirstomos pagal šias septynias funkcijas:

1) laivavedyba;

2) darbas su kroviniais ir krovos darbai;

3) laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių saugumas laive;

4) jūrų laivų mašinos;

5) elektromechanika, elektronika ir valdymo įranga;

6) techninė priežiūra ir remontas;

7) radijo ryšys;

nustatomi tokie atsakomybės lygiai:

1) vadovavimo lygis;

2) eksploatavimo lygis;

3) pagalbinis lygis.

Funkcijos bei atsakomybės lygiai nustatomi pagal kompetencijos normatyvų lentelių, pateiktų šios dalies II, III ir IV skyriuose, paantraštes. Paantraštėje nurodytos tam tikro atsakomybės lygio funkcijos, kurios lentelės 1 skiltyje pateikiamos pagal gebėjimus. Sąvokos „funkcija“ ir „atsakomybės lygis“ apibrėžtos A-I/1 poskyryje.

. Šios dalies poskyriai sunumeruoti taip pat kaip JRAB konvencijos priedo taisyklės. Poskyriai gali būti dalomi į sunumeruotus dalis ir punktus, tačiau tokia numeracija taikoma tik šiems tekstams.

I SKYRIUS

Normatyvai, taikomi bendrosioms nuostatoms

A-I/1 poskyris

Sąvokos ir paaiškinimai

1. II straipsnyje bei I/1 taisyklėje pateikti apibrėžimai ir paaiškinimai lygiai taip pat taikomi ir šio Kodekso A ir B dalyse vartojamoms sąvokoms. Toliau pateikiami tik šiame Kodekse taikomi papildomi apibrėžimai:

1) kompetencijos normatyvas reiškia gebėjimo lygį, kurį būtina pasiekti tam, kad laive būtų tinkamai ir pagal čia išdėstytus tarptautiniu mastu pripažintus kriterijus vykdomos funkcijas, įskaitant nustatytus žinių, suvokimo bei demonstruojamų įgūdžių lygius ar normatyvus;

2) vadovavimo lygis reiškia atsakomybės lygį, susijusį su:

1) darbu jūrų laive kapitonu, vyresniuoju kapitono padėjėju, vyriausiuoju mechaniku arba antruoju mechaniku;

2) visų funkcijų paskirtoje atsakomybės srityje tinkamo vykdymo užtikrinimu;

3) eksploatavimo lygis reiškia atsakomybės lygį, susijusį su:

1) darbu jūrų laive laivavedybos budėjimo pamainai arba mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiu mechaniku arba mechaniku, paskirtu budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, arba radijo operatoriumi;

2) tiesiogine visų funkcijų paskirtoje atsakomybės srityje vykdymo kontrole pagal tam nustatytas procedūras bei vadovaujant asmeniui, šioje atsakomybės srityje einančiam vadovavimo lygio pareigas;

4) pagalbinis lygis reiškia atsakomybės lygį, susijusį su paskirtų užduočių bei pareigų ir įsipareigojimų jūrų laive vykdymu vadovaujant asmeniui, einančiam eksploatavimo arba vadovavimo lygio pareigas;

5) vertinimo kriterijai reiškia A dalies lentelių „Minimalūs kompetencijos normatyvai“ 4 skilties turinį, leidžiantį egzaminuotojui spręsti, ar kandidatas sugeba vykdyti atitinkamas užduotis, pareigas ir įsipareigojimus;

6) nepriklausomas vertinimas reiškia vertinimą, kurį tinkamai kvalifikuoti, nepriklausomi nuo vertinamų įstaigų ar darbo arba su jais nesusiję asmenys vykdo tam, kad patvirtintų, jog administravimo ir eksploatavimo procedūros visais lygiais valdomos, organizuojamos, pradedamos ir iš vidaus kontroliuojamos taip, kad būtų užtikrintas jų atitikimas paskirčiai bei užsibrėžtų tikslų siekimas.

A-I/2 poskyris

Atestatai ir patvirtinimai

1. Tais atvejais, kai pagal Konvencijos VI straipsnį privalomas patvirtinimas sudaro atestato neatskiriamą dalį, kaip tai nustatyta I/2 taisyklės 4 dalyje, išduodamas atestatas turi būti toliau nustatytos formos, tačiau jeigu pasibaigus jo galiojimo laikui atestatą privaloma keisti nauju, praleidžiami pirmoje šios formos lapo pusėje esantys žodžiai: „arba iki pasibaigus bet kokiam šio atestato galiojimo pratęsimui, kuris gali būti nurodytas kitoje pusėje“ bei antros lapo pusės lentelės, skirtos įrašams apie galiojimo pratęsimą. Rekomendacijos, kaip užpildyti šią formą, pateikiamos šio Kodekso B-I/2 poskyryje.

______________

(Oficialus antspaudas)

(ŠALIS)

ATESTATAS, IŠDUOTAS PAGAL 1978 M. TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ, SU PAKEITIMAIS, PADARYTAIS 1995 M.

.............................................. Vyriausybė patvirtina, kad pagal nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos........................................................... taisyklės nuostatas.... yra įgijęs (-usi) reikiamą kvalifikaciją ir turi teisę iki.......................................................... arba iki pasibaigus bet kokiam šio atestato galiojimo pratęsimui, kuris gali būti nurodytas kitoje pusėje, vykdyti toliau išvardytas nurodytų lygių funkcijas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus:

FUNKCIJA

LYGIS

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

Teisėtam šio atestato turėtojui leidžiama eiti šias atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus laivų įgulų komplektavimo nurodytas pareigas:

PAREIGOS

TAIKOMI APRIBOJIMAI (Jei jų yra)

Atestatas Nr................................... išduotas (data)...................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

(Oficialus antspaudas)

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

Šio atestato turėtojui einant pareigas laive, atestato originalas pagal Konvencijos I/2 taisyklės 9 dalį turi būti prieinamas patikrinti.

Atestato turėtojo gimimo data........................................

Atestato turėtojo parašas..................................................

Atestato turėtojo nuotrauka

Šio atestato galiojimas pratęsiamas iki...................................................................................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                                                                                                                                

                                                                                                                                      Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Atnaujinimo data.................................................................................................                                                                        

                                                                                                                                       Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

Šio atestato galiojimas pratęsiamas iki...................................................................................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                                                                                                                                

                                                                                                                                      Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Atnaujinimo data.................................................................................................                                                                          

                                                                                                                                      Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

2. Išskyrus 1 punkte nurodytus atvejus, liudijimui, patvirtinančiam atestato išdavimą, turi būti naudojama toliau pateikiama forma, tačiau jeigu pasibaigus jo galiojimo laikui patvirtinimą privaloma keisti nauju, praleidžiami pirmoje šios formos lapo pusėje esantys žodžiai: „arba iki pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo galiojimo pratęsimui, kuris gali būti nurodytas kitoje pusėje“ bei antros lapo pusės lentelės, skirtos įrašams apie galiojimo pratęsimą. Rekomendacijos, kaip užpildyti šią formą, pateikiamos šio Kodekso B-I/2 poskyryje.

______________

(Oficialus antspaudas)

(ŠALIS)

ATESTATO, IŠDUOTO PAGAL 1978 M. TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ, SU PAKEITIMAIS, PADARYTAIS 1995 M., PATVIRTINIMAS

.......................................... Vyriausybė patvirtina, kad atestatas Nr.........................................

yra išduotas, kuris (kuri) pagal nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos taisyklės nuostatas yra įgijęs (-usi) teisę iki...................................................

arba iki pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo galiojimo pratęsimui, kuris gali būti nurodytas kitoje

pusėje, vykdyti toliau išvardytas nurodytų lygių funkcijas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus:

FUNKCIJA

LYGIS

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

Teisėtam šio patvirtinimo turėtojui leidžiama eiti šias atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo nurodytas pareigas:

PAREIGOS

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

Patvirtinimas Nr........................................... išduotas (data)............................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

(Oficialus antspaudas)

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

Šio patvirtinimo turėtojui einant pareigas laive, patvirtinimo originalas pagal Konvencijos I/2 taisyklės 9 dalį turi būti prieinamas patikrinti.

Atestato turėtojo gimimo data....................................................

Atestato turėtojo parašas.............................................................

Atestato turėtojo nuotrauka

Šio atestato galiojimas pratęsiamas iki...................................................................................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                                                                                                                                

                                                                                                                                      Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Atnaujinimo data.................................................................................................                                                                        

                                                                                                                                       Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

Šio atestato galiojimas pratęsiamas iki...................................................................................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                                                                                                                                

                                                                                                                                      Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Atnaujinimo data.................................................................................................                                                                          

                                                                                                                                      Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

3. Atestato pripažinimui patvirtinti turi būti naudojama toliau pateikiama forma, tačiau jeigu pasibaigus jo galiojimo laikui pripažinimo patvirtinimą reikalaujama keisti nauju, praleidžiami pirmoje šios formos lapo pusėje esantys žodžiai: „arba pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo pratęsimui, kuris gali būti nurodytas kitoje pusėje“ bei antros lapo pusės lentelės, skirtos įrašams apie galiojimo pratęsimą. Rekomendacijos, kaip užpildyti šią formą, pateikiamos šio Kodekso B-I/2 poskyryje.

______________

(Oficialus antspaudas)

(ŠALIS)

ATESTATO, IŠDUOTO PAGAL 1978 M. TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO normatyvų, SU PAKEITIMAIS, PADARYTAIS 1995 M., PRIPAŽINIMO PATVIRTINIMAS

.................................... Vyriausybė patvirtina, kad atestatas Nr.,

išduotas.................... Vyriausybės arba pagal jos įgaliojimą, teisiškai pripažįstamas pagal nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos I/10 taisyklės nuostatas ir jo teisėtam turėtojui leidžiama iki                     arba iki pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo galiojimo pratęsimui, kuris gali būti nurodytas kitoje pusėje, vykdyti toliau išvardytas nurodytų lygių funkcijas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus:

FUNKCIJA

LYGIS

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

Teisėtam šio patvirtinimo turėtojui leidžiama eiti šias atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo nurodytas pareigas:

PAREIGOS

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

Patvirtinimas Nr........................................... išduotas (data)............................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

(Oficialus antspaudas)

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

Šio patvirtinimo turėtojui einant pareigas laive, patvirtinimo originalas pagal Konvencijos I/2 taisyklės 9 dalį turi būti prieinamas patikrinti.

Atestato turėtojo gimimo data....................................................

Atestato turėtojo parašas.............................................................

Atestato turėtojo nuotrauka

Šio atestato galiojimas pratęsiamas iki...................................................................................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                                                                                                                                

                                                                                                                                      Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Atnaujinimo data.................................................................................................                                                                        

                                                                                                                                       Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

Šio atestato galiojimas pratęsiamas iki...................................................................................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                                                                                                                                

                                                                                                                                      Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Atnaujinimo data.................................................................................................                                                                          

                                                                                                                                      Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

4. Naudodamos formas, kurios galėtų skirtis nuo formų, nustatytų šiame poskyryje, Šalys pagal I/2 taisyklės 8 dalį visais atvejais užtikrina, kad:

1) visa informacija, susijusi su atestato turėtojo tapatybe ir su jo asmeniu, įskaitant jo pavardę, vardą, gimimo datą, nuotrauką ir parašą, taip pat dokumento išdavimo data, būtų nurodyta toje pačioje dokumentų lapo pusėje;

2) visa informacija, susijusi su pareigomis, kurias atestato turėtojui leidžiama eiti pagal taikytinas Administracijos taisykles dėl saugaus laivų įgulų komplektavimo, taip pat ir apie bet kuriuos apribojimus, turi būti įrašyta aiškiai matomoje vietoje ir lengvai įskaitoma.

______________

A-I/3 poskyris

Pakrančių reisams taikomi principai

(Nuostatų nėra)

A-I/4 poskyris

Kontrolės procedūros

1. I/4 taisyklės 3 dalies 1 punkte nustatyta įvertinimo procedūra, kurios imamasi dėl bet kurio iš nurodytoje dalyje išvardytų atsitikimų, turi būti vykdoma tikrinant, ar asmenys, iš kurių reikalaujama kompetencijos, tikrai turi jiems privalomų su konkrečiu atsitikimu susijusių gebėjimų.

2. Atliekant šį įvertinimą, turima omenyje, kad laive vykdomos procedūros yra tiesiogiai susijusios su Tarptautiniu saugaus valdymo kodeksu (angl. ISM Code) ir kad šios Konvencijos nuostatos apsiriboja reikalavimu turėti tiek kompetencijos, kiek jos reikia saugiam šių procedūrų vykdymui.

3. Kontrolės procedūros pagal šią Konvenciją apsiriboja konkretiems jūrininkams laive taikomais kompetencijos normatyvais ir jų gebėjimu budėti taip, kaip nustatyta šio Kodekso A dalyje. Kompetencijos įvertinimas laive pradedamas jūrininkų atestatų patikrinimu.

4. Nepaisant atestato patikrinimo, vertinant jūrininko kompetencijos pagal I/4 taisyklės 3 dalies 1 punktą gali būti pareikalauta, kad jis atitinkamą kompetenciją įrodytų savo darbo vietoje. Tai gali apimti ir patikrinimą, ar jūrininkas tinkamai vykdo eksploatacijos reikalavimus dėl budėjimo normatyvų ir ar jis pagal kompetencijos lygį tinkamai elgiasi avarinėmis situacijomis.

5. Atliekant įvertinimą, naudojamasi tik šio Kodekso A dalyje nustatytais kompetencijos įrodymo metodais ir vertinimo kriterijais bei normatyvais.

A-I/5 poskyris

Nacionaliniai reikalavimai

I/5 taisyklės reikalavimai negali būti aiškinami taip, kad tai trukdytų skirti užduotis prižiūrimam rengimui arba force majeure sąlygomis.

A-I/6 poskyris

Rengimas ir kompetencijos įvertinimas

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jūrininkų rengimas ir jų kompetencijos įvertinimas atestatams pagal Konvencijos sąlygas išduoti visais atvejais būtų:

1) organizuojami pagal rašytines programas, apimančias tokius dėstymo metodus ir priemones, procedūras bei kursų turinį, kokie yra būtini tam, kad būtų pasiektas nustatytas kompetencijos lygis;

2) vykdomi, prižiūrimi, įvertinami bei remiami asmenų, kvalifikuotų pagal 4, 5 ir 6 punktus.

2. Asmenys, vykdantys laive rengimą arba atliekantys kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, privalo tai daryti tik tada, kai šis rengimas ar kompetencijos įvertinimas nedaro neigiamo poveikio normaliai laivo eksploatacijai ir kai jie gali rengimui ar kompetencijos įvertinimui skirti laiko.

Dėstytojų, prižiūrinčių asmenų ir egzaminuotojų kvalifikacija^*

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad dėstytojai, prižiūrintys asmenys ir egzaminuotojai būtų tinkamos kvalifikacijos tam tikroms jūrininkų rengimo ir kompetencijos įvertinimo, vykdomų laive arba krante, rūšims bei lygiams, kaip to reikalauja šio poskyrio nuostatos.

Rengimas nenutraukiant darbo

4. Kiekvienas asmuo, laive ar krante vykdantis jūrininko rengimą nenutraukiant darbo, skirtą jam atestuoti pagal Konvenciją, privalo:

1) išmanyti rengimo programą bei suvokti specifinius konkrečios vykdomo rengimo rūšies tikslus;

2) turėti tai užduočiai, kurios vykdymui rengiama, reikalingą kvalifikaciją,

3) jei rengimas vykdomas naudojant treniruoklį:

1) turėti tinkamą parengimą dėl mokymo naudojant treniruoklius metodų;

2) būti įgijęs praktinės rengimui naudojamo konkretaus treniruoklio tipo eksploatavimo patirties.

5. Kiekvienas asmuo, atsakingas už jūrininko rengimo nenutraukiant darbo, skirto gauti atestatą pagal Konvenciją, priežiūrą, privalo visapusiškai suprasti rengimo programą bei specifinius kiekvienos vykdomo rengimo rūšies tikslus.

Kompetencijos įvertinimas

6. Kiekvienas asmuo, laive ar krante atliekantis jūrininko kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, skirtą jam atestuoti pagal Konvenciją, privalo:

1) turėti pakankamai žinių ir supratimo apie įvertinamą kompetenciją;

2) turėti vertinamai užduočiai atlikti reikalingą kvalifikaciją;

3) būti baigęs tinkamą parengimo kursą dėl kompetencijos įvertinimo metodų ir praktikos;

4) būti įgijęs kompetencijos vertinimo praktinės patirties;

5) jei vertinant kompetenciją naudojami treniruokliai – prižiūrint ir aprobavus patyrusiam egzaminuotojui būti įgijęs praktinės patirties vertindamas kompetenciją naudojant konkretaus tipo treniruoklį.

Rengimas ir kompetencijos įvertinimas mokymo įstaigose

7. Kiekviena Šalis, pripažįstanti, jog tam tikra rengimo programa, mokymo įstaiga arba mokymo įstaigos suteikiama kvalifikacija sudaro dalį jos reikalavimų išduodant atestatą, kuris privalomas pagal Konvenciją“ užtikrina, kad dėstytojų ir egzaminuotojų kvalifikacijai bei patirčiai būtų taikomi kokybės reikalavimai pagal A-I/8 poskyrio nuostatas. Kvalifikacija, patirtis ir kokybės reikalavimų taikymas privalo apimti tinkamą dėstymo metodų mokymą ir rengimo bei kompetencijos įvertinimo metodus ir praktiką, taip pat atitikti visus taikytinus 4–6 punktų reikalavimus.

A-I/7 poskyris

Informacijos teikimas

1. Informaciją, kuri privaloma pagal I/7 taisyklės 1 dalį, pateikiama Generaliniam Sekretoriui laikantis 2 punkte nustatytos formos.

2. Iki 1998 m. rugpjūčio 1 d. arba per vienerius metus nuo I/7 taisyklės įsigaliojimo, – atsižvelgiant į tai, kuri data konkrečiai Šaliai yra vėlesnė, – kiekviena Šalis praneša, ką ji yra padariusi tam, kad visiškai ir pilnutinai įgyvendintų Konvenciją. Pranešime nurodoma:

1) atsakingos už Konvencijos įgyvendinimą ministerijos, departamento arba vyriausybės įstaigos pavadinimas, adresas, telefono ir faksimilinio ryšio numeriai ir organizacinės sandaros schema;

2) glaustas aprašymas, kokios teisinės ir administracinės priemonės buvo parengtos ir kaip jomis pasinaudota, kad būtų užtikrinamas atitikimas Konvencijai, ypač pagal I/6 ir I/9 taisykles;

3) aiškus lavinimo, rengimo, egzaminavimo, kompetencijos įvertinimo ir atestavimo politikos išdėstymas;

4) glausta kursų, rengimo programų, egzaminų ir kompetencijos įvertinimo, nustatytų kiekvienam pagal Konvenciją išduodamam atestatui, apžvalga;

5) glaustas procedūrų, kurių laikomasi, kai pagal Konvencijos reikalavimus atliekami įgaliojimo, pripažinimo arba aprobavimo veiksmai, susiję su rengimu ir egzaminavimu, medicininio tinkamumo ir kompetencijos įvertinimu, aprašymas, taip pat visos su tai susijusios sąlygos bei suteiktų įgaliojimų, pripažinimų ir aprobavimų sąrašas;

6) glausta procedūrų, kurių laikomasi išduodant bet kurį lengvatinį leidimą pagal Konvencijos VIII straipsnio sąlygas, apžvalga;

7) palyginimo, atlikto pagal I/11 taisyklę, rezultatai ir glaustas vykdomo pagal įgaliojimą žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursų aprašymas.

3. Kiekviena Šalis per šešis mėnesius po:

1) remiantis IX straipsniu priimto nutarimo išlaikyti turimą lavinimo bei mokymo organizaciją arba priimti bet kokią jai ekvivalentišką – perduoda išsamų tokios organizacijos aprašymą;

2) kitos Šalies išduotų atestatų pripažinimo – perduoda pranešimą, apibendrinantį priemones, kurių imtasi tam, kad būtų užtikrintas I/10 taisyklės reikalavimų vykdymas;

3) leidimo įdarbinti turinčiuose teisę plaukioti su jos vėliava laivuose jūrininkus, turinčius alternatyvius atestatus, išduotus pagal VII/1 taisyklę, – perduoda Generaliniam Sekretoriui tokiems laivams išduodamų dokumentų dėl saugaus laivų įgulų komplektavimo pavyzdžius.

4. Kiekviena Šalis praneša kiekvieno pagal I/8 taisyklės 2 dalį atlikto įvertinimo rezultatus ne vėliau kaip per šešis mėnesius po įvertinimo pabaigos; šiame pranešime aprašomow įvertintojams paskirtos užduotys, jų kvalifikacija bei patirtis, atlikto įvertinimo data ir jo mastas, nustatyti trūkumai ir jiems ištaisyti rekomenduotos ir įvykdytos priemonės.

5. Generalinis Sekretorius tvarko kompetentingų asmenų sąrašą, patvirtintą Jūrų saugumo komiteto ir sudaromą iš Šalių paskirtų arba rekomenduotų kompetentingų asmenų, kurie gali būti pakviesti padėti parengti pagal I/7 taisyklės 2 dalį privalomą pranešimą. Šie asmenys paprastai dalyvauja tiesiogiai su jų užduotimi susijusiose Jūrų saugumo komiteto arba jo pagalbinių padalinių sesijose, tačiau jiems neprivaloma savo darbą atlikti vien per šias sesijas.

6. Kiek tai susiję su I/7 taisyklės 2 dalimi, kompetentingi asmenys privalo gerai išmanyti Konvencijos reikalavimus ir bent vienas jų turi būti susipažinęs su svarstomos Šalies rengimo ir atestavimo sistema.

7. Bet kuris kompetentingų asmenų pasitarimas:

1) šaukiamas Generalinio Sekretoriaus nuožiūra;

2) rengiamas, kai dalyvauja nelyginis narių skaičius, paprastai ne daugiau kaip 5 asmenys;

3) skiria pasitarimo pirmininką;

4) pateikia Generaliniam Sekretoriui suderintą narių nuomonę arba, jei bendro sutarimo nepasiekta, tiek daugumos, tiek mažumos požiūrį.

8. Kompetentingi asmenys konfidencialumo pagrindu raštu pateikia savo nuomonę apie:

1) Šalies pranešime Generaliniam Sekretoriui perduotų duomenų palyginimą su visais atitinkamais Konvencijos reikalavimais;

2) pagal I/8 taisyklės 3 dalį perduotus pranešimus apie bet kokį su užduotimi susijusį įvertinimą;

3) Šalies pateiktą bet kokią papildomą informaciją.

9. Rengdamas Jūrų saugumo komitetui pranešimą, kuris privalomas pagal I/7 taisyklės 2 dalį, Generalinis Sekretorius:

1) paklausia kompetentingų asmenų, atrinktų iš pagal 5 punktą sudaryto sąrašo, nuomonės ir į ją atsižvelgia;

2) prireikus paprašo Šalį duoti paaiškinimų apie bet kuriuos dalykus, susijusius su pagal I/7 taisyklės 1 dalį pateikta informacija;

3) nustato bet kurią sritį, kurioje Šalis galėtų kreiptis pagalbos dėl Konvencijos įgyvendinimo.

10. Apie organizuojamus kompetentingų asmenų pasitarimus pranešama suinteresuotajai Šaliai, o jos atstovai turi teisę juose dalyvauti tam, kad duotų paaiškinimų apie bet kuriuos dalykus, susijusius su pagal I/7 taisyklės 1 dalį jos pateikta informacija.

11. Jei Generalinis Sekretorius neturi galimybės pateikti pranešimo, kuris turi būti pateiktas pagal I/7 taisyklės 2 dalį, suinteresuotoji Šalis gali kreiptis į Jūrų saugumo komitetą, kad jis, atsižvelgdamas į pagal šio poskyrio sąlygas pateiktą informaciją bei į pagal 7 ir 8 punktus pateiktas nuomones, imtųsi veiksmų, apie kuriuos kalbama I/7 taisyklės 3 dalyje.

A-I/8 poskyris

Kokybės reikalavimai

Nacionaliniai tikslai ir kokybės reikalavimai

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad būtų aiškiai apibrėžti jos siekiami lavinimo ir rengimo tikslai bei su jais susiję kompetencijos normatyvai ir būtų nustatyti žinių, supratimo ir įgūdžių lygiai, atitinkantys Konvencijos reikalavimus egzaminams ir įvertinimams. Šie tikslai ir su jais susiję kokybės reikalavimai gali būti nustatyti atskirai skirtingiems kursams bei rengimo programoms ir privalo apimti atestavimo sistemos administravimą.

2. Kokybės reikalavimų taikymo sritis turi apimti atestavimo sistemos administravimą, visus rengimo kursus ir programas, Šalies arba pagal jos įgaliojimus vykdomus egzaminus bei įvertinimus ir kvalifikaciją bei patirtį, kurias privalo turėti dėstytojai ir egzaminuotojai, kreipiant dėmesį į veiklos politiką, sistemas, kontrolės ir vidinio kokybės užtikrinimo patikrinimus, nustatytus tam, kad būtų užtikrinta, jog bus pasiekti užsibrėžti tikslai.

3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad ne rečiau kaip kas penkeri metai būtų vykdomas nepriklausomas žinių, supratimo, įgūdžių bei kompetencijos įgijimo ir egzaminavimo tvarkos, taip pat atestavimo sistemos administravimo įvertinimas tam, kad būtų įsitikinta, jog:

1) visos valdymo kontrolės ir priežiūros vidaus priemonės ir paskesni veiksmai atitinka suplanuotą jų organizavimą bei remiantis dokumentais nustatytas procedūras ir yra efektyvūs užtikrinant, jog bus pasiekti užsibrėžti tikslai;

2) kiekvieno nepriklausomo įvertinimo rezultatai yra fiksuojami ir į juos atkreipiamas atsakingų už įvertinamą sritį asmenų dėmesys;

3) laiku imamasi veiksmų trūkumams ištaisyti.

4. Pranešime apie nepriklausomą įvertinimą, kuris atliekamas pagal I/8 taisyklės 3 dalį, pateikiami duomenys apie įvertinimui paskirtas užduotis ir apie įvertintojų kvalifikaciją bei patirtį.

A-I/9 poskyris

Sveikatos normatyvai. Atestatų išdavimas ir registravimas

(Nuostatų nėra)

A-I/10 poskyris

Atestatų pripažinimas

1. I/10 taisyklės 4 dalies nuostatos dėl valstybės, kuri nėra Konvencijos narė, išduotų atestatų nepripažinimo neturi būti interpretuojamos taip, kad tai kliudytų Šaliai, kai ji išduoda savo pačios atestatą, pripažinti ir priimti darbo jūroje stažą, išsilavinimą ir parengimą, įgytus pagal valstybės, kuri nėra Konvencijos narė, įstatymus, jeigu ta Šalis, išduodama tokį atestatą, laikosi I/9 taisyklės ir užtikrina, kad Konvencijos reikalavimai dėl darbo jūroje stažo, išsilavinimo, parengimo bei kompetencijos yra įvykdyti.

2. Tuo atveju, kai atestatą pripažinusi Administracija disciplinos sumetimais anuliuoja šio pripažinimo patvirtinimą, ši Administracija atestatą išdavusią Šalį informuoja apie įvykio aplinkybes.

A-I/11 poskyris

Atestatų atnaujinimas

1. Tam, kad būtų įrodyta pagal I/11 taisyklę privaloma kompetencija, privaloma:

1) turėti aprobuotą darbo jūroje stažą, kurį įgyjant buvo vykdomos turimą atestatą atitinkančios funkcijos ir kurio bendra trukmė per pastaruosius penkerius metus buvo ne trumpesnė kaip vieneri metai, arba

2) būti vykdžiusiam funkcijas, kurios pagal 1 punkto 1 papunktį prilyginamos reikalaujamam darbo jūroje stažui, arba

3) įvykdyti vieną iš šių sąlygų:

1) išlaikyti aprobuotą testą arba

2) sėkmingai baigti aprobuotą kursą ar kursus, arba

3) turėti aprobuotą darbo jūroje stažą, įgytą per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį einant neetatines pareigas ir vykdant turimą atestatą atitinkančias funkcijas, arba einant viena pakopa žemesnes už turimą atestatą atitinkančias pareigas prieš pat pradedant eiti atestatą atitinkančias pareigas.

2. Žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursai, kurie privalomi pagal I/11 taisyklę, privalo būti aprobuoti ir turi apimti atitinkamų nacionalinių bei tarptautinių taisyklių dėl žmonių gyvybės jūroje saugumo ir jūros aplinkos apsaugos pasikeitimus bei atsižvelgti į bet kuriuos atitinkamų kompetencijos normatyvų papildymus.

A-I/12 poskyris

Treniruoklių naudojimui taikomi normatyvai

1 DALIS

EKSPLOATACIJOS NORMATYVAI

Bendrieji rengimui naudojamų treniruoklių eksploatacijos normatyvai

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kiekvienas rengimui naudojamas treniruoklis:

1) atitiktų pasirinktus tikslus ir rengimo užduotis;

2) galėtų imituoti rengimo tikslus atitinkančios laivo įrangos eksploatacines savybes, įskaitant tokios įrangos pajėgumą, apribojimus ir galimas paklaidas;

3) sudarytų pakankamai realias sąlygas, leidžiančias mokomam asmeniui įgyti rengimo tikslus atitinkančius įgūdžius;

4) sudarytų kontroliuojamą darbo aplinką, pajėgiančią sukurti pakankamai daug situacijų, tarp kurių gali būti ir su rengimo tikslais susijusios avarinės, pavojingos bei neįprastos situacijos;

5) turėtų sąsają, kuria naudodamasis mokomas asmuo galėtų palaikyti ryšį su įranga, imituojamąja aplinka ir, tam tikrais atvejais, su dėstytoju;

6) leistų dėstytojui kontroliuoti, stebėti bei įrašinėti atliekamus pratimus tam, kad būtų galima tinkamai apklausti mokomus asmenis.

Bendrieji kompetencijos įvertinimui naudojamų treniruoklių eksploatacijos normatyvai

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kiekvienas pagal Konvenciją privalomam kompetencijos įvertinimui arba profesinio tinkamumo išlaikymo įrodymui naudojamas treniruoklis:

1) pajėgtų pasiekti nustatytus įvertinimo tikslus;

2) galėtų imituoti įvertinimo tikslus atitinkančios laivo įrangos eksploatacines savybes, įskaitant tokios įrangos pajėgumą, apribojimus ir paklaidas;

3) sudarytų pakankamai realias sąlygas, leidžiančias egzaminuojamajam pademonstruoti įvertinimo tikslus atitinkančius įgūdžius;

4) turėtų sąsają, kuria naudodamasis egzaminuojamasis galėtų palaikyti ryšį su įranga ir imituojamąja aplinka;

5) sudarytų kontroliuojamą darbo aplinką, pajėgiančią sukurti pakankamai daug situacijų, tarp kurių gali būti ir su įvertinimo tikslais susijusios avarinės, pavojingos ir neįprastos situacijos;

6) leistų egzaminuotojui kontroliuoti, stebėti bei įrašinėti atliekamus pratimus tam, kad būtų galima tinkamai įvertinti egzaminuojamųjų mokėjimą.

Papildomi eksploatacijos normatyvai

3. Be 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų. treniruoklių įranga, kuriai taikomos šio poskyrio nuostatos, privalo atitikti pagal jų konkrečią paskirtį pateiktus eksploatacijos normatyvus.

Radiolokaciniai treniruokliai

4. Radiolokacinių treniruoklių įranga privalo pajėgti imituoti navigacijos radiolokacinę įrangą, atitinkančią visus jai pritaikomus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus,^* ir turi techniškai pajėgti:

1) veikti stabilizuoto santykinio judėjimo režimu bei stabilizuoto tikrojo judėjimo vandens ir dugno atžvilgiu režimais;

2) modeliuoti meteorologines sąlygas, potvynius ir atoslūgius, sroves, šešėlio sritis, netikrus atspindžius ir kitokius radijo bangų sklidimo efektus bei kurti krantų kontūrų, navigacijos plūdurų ir paieškos bei gelbėjimo atsakiklių atvaizdus;

3) kurti realiu laiku veikiančią darbo aplinką, kurioje būtų mažiausiai dvi savo laivo radiolokacinės stotys ir galimybė keisti savo laivo kursą bei greitį, taip pat mažiausiai 20 stebimų laivų parametrai ir atitinkamos ryšio priemonės.

Automatinio radiolokacinio kursų žymėjimo sistemos (angl. ARPA) imitavimas

5. ARPA imituojanti įranga privalo pajėgti imituoti ARPA eksploatacines savybes, atitinkančias visus taikytinus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus,^** ir turi techniškai pajėgti:

1) surasti objektus rankiniu ir automatiniu būdu;

2) teikti informaciją apie ankstesnį stebimų objektų judėjimą;

3) naudoti uždraustųjų zonų metodą;

4) vaizduoti ekrane vektorinę/grafinę laiko skalę bei duomenis;

5) atlikti manevrus.

2 DALIS

KITOS NUOSTATOS

Rengimo naudojant treniruoklius tikslai

6. Kiekviena Šalis užtikrina, kad rengimo naudojant treniruoklius tikslai ir siekiai būtų nustatyti bendroje rengimo programoje ir kad konkretūs rengimo tikslai bei užduotys būtų parenkami taip, kad jie būtų kuo glaudžiau susiję su laivuose atliekamomis užduotimis ir nusistovėjusia tvarka.

Rengimo procedūros

7. Vykdydami privalomą rengimą naudojant treniruoklius, dėstytojai užtikrina, kad:

1) mokomi asmenys būtų iš anksto tinkamai informuojami apie pratimų tikslus ir užduotis ir kad jiems prieš pradedant pratimą būtų duodama pakankamai laiko jam pasirengti;

2) prieš bet kokių rengimo arba įvertinimo pratimų pradžią rengiamiems asmenims būtų suteikiama pakankamai laiko pasipraktikuoti su treniruokliu;

3) jų duodamos rekomendacijos bei į treniruoklį perkeliamos pratimo užduotys atitiktų pasirinktus rengimo tikslus ir uždavinius bei rengiamo asmens turimą patirtį;

4) pratimų atlikimas būtų tinkamai prižiūrimas, pasitelkiant atitinkamai garsinį ar vaizdinį mokomo asmens veiksmų stebėjimą bei pratimo įvertinimo pranešimus prieš jo pradžią ir jam pasibaigus;

5) mokomi asmenys būtų tinkamai apklausiami tam, kad būtų įsitikinta, jog rengimo tikslai tikrai buvo pasiekti, o darbo įgūdžiai yra priimtino lygio;

6) tokios apklausos metu būtų skatinamas mokomų asmenų tarpusavio įvertinimas;

7) treniruoklių pratimai būtų planuojami ir praktiškai išmėginami tam, kad būtų užtikrintas jų tinkamumas nustatytiems rengimo tikslams pasiekti.

Įvertinimo procedūros

8. Kai treniruokliai naudojami tam, kad būtų įvertinti kandidatuojančių asmenų gebėjimai pademonstruoti jų kompetenciją, egzaminuotojai užtikrina, kad:

1) būtų nustatyti aiškūs, tikslūs ir pagrįsti mokėjimo kriterijai ir kad kandidatuojantieji galėtų su jais susipažinti;

2) įvertinimo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti ir tikslūs, kad būtų užtikrintas įvertinimo patikimumas bei vienodumas ir būtų pasiektas kiek įmanoma didesnis vertinimo objektyvumas, o subjektyvių sprendimų skaičius sumažėtų iki minimumo;

3) kandidatuojantys gautų aiškią informaciją apie tas užduotis ir (arba) įgūdžius, kurie bus vertinami, taip pat apie užduotis ir gebėjimų kriterijus, pagal kuriuos bus nustatoma jų kompetencija;

4) vertinant gebėjimus būtų atsižvelgiama į normalias eksploatacines procedūras ir į bet kokį kandidatuojančio asmens bendravimą treniruoklyje su kitais kandidatuojančiaisiais arba su treniruoklį aptarnaujančiu personalu;

5) mokėjimo įvertinimo taškais ar balais metodai būtų taikomi atsargiai tol, kol jie bus patvirtinti;

6) svarbiausias kriterijus būtų kandidatuojančiojo akivaizdus įrodymas, jog jis sugeba saugiai ir veiksmingai įvykdyti užduotį, tenkindamas egzaminuotojo reikalavimus.

Dėstytojų ir egzaminuotojų kvalifikacija^*

9. Kiekviena Šalis užtikrina, kad dėstytojai ir egzaminuotojai būtų tinkamos kvalifikacijos ir būtų įgiję patirties tam tikroms rengimo ir jį atitinkančioms kompetencijos įvertinimo rūšims bei lygiams, kaip nurodyta I/6 taisyklėje ir A-I/6 poskyryje.

A-I/13 poskyris

Bandymų vykdymas

(Nuostatų nėra)

A-I/14 poskyris

Kompanijų atsakomybė

1. Tiek kompanijos^**, tiek kapitonai, tiek įgulų nariai yra atsakingi už tai, kad būtų užtikrintas visiškas ir pilnutinis šiame poskyryje nurodytų įpareigojimų įgyvendinimas ir kad būtų imamasi visų kitų būtinų priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas laivo įgulos narys kvalifikuotai ir kompetentingai prisideda prie saugaus laivo eksploatavimo.

2. Kompanija privalo kiekvieno jos laivo, kuriam taikoma Konvencija, kapitoną aprūpinti rašytinėmis instrukcijomis, jose išdėstydama savo politiką bei procedūras, kurių turi būti laikomasi, siekiant užtikrinti, kad visi laive naujai įdarbinti jūrininkai, prieš paskiriant jiems užduotis, turėtų pakankamai galimybių susipažinti su laivo įranga, jo eksploatacijos procedūromis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis tinkamai šias užduotis vykdyti. Ši politika ir procedūros apima:

1) pakankamą laiko tarpą, per kurį kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų susipažinti su:

1) konkrečia įranga, kurią jūrininkas naudos arba valdys;

2) konkrečia budėjimo laive tvarka, saugumo, aplinkos apsaugos ir veiksmų avarinių situacijų metu procedūromis bei priemonėmis, apie kurias jūrininkui reikalinga žinoti tam, kad jis tinkamai vykdytų jam paskirtas užduotis;

2) nusimanančio įgulos nario, atsakingo už tai, kad kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų gauti esminę informaciją jam suprantama kalba, paskyrimą.

A-I/15 poskyris

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

(Nuostatų nėra)

II SKYRIUS

Kapitonui ir denio skyriui taikomi normatyvai

A-II/1 poskyris

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

Kompetencijos normatyvai

1. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

1) įrodyti, jog yra kompetentingas vykdyti eksploatavimo lygio pareigas, užduotis ir įsipareigojimus nurodytus A-II/1 lentelės 1 skiltyje;

2) turėti tinkamą pagal Radijo ryšio reglamentą išduotą atestatą, leidžiantį naudoti labai aukštų dažnių radijo ryšį;

3) jei jam nustatoma didžiausia atsakomybė už radijo ryšio palaikymą avarinių įvykių metu, – turėti reikiamą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas išduotą arba pripažintą atestatą.

2. Atestuojant reikalaujamas žinių, supratimo bei mokėjimo minimumas nurodytas A-II/1 lentelės 2 skiltyje.

3. A-II/1 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų žinojimas privalo būti pakankamas tam, kad budėjimo pamainų vadovaujantieji specialistai galėtų eiti jiems paskirtas budėjimo pareigas.^*

4. Rengimas ir patirtis, reikalingi tam, kad būtų pasiektas būtinas teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, turi remtis A-VIII/2 poskyrio 3–1 dalimi „Principai, kurių privaloma laikytis vykdant laivavedybos budėjimą“, taip pat atsižvelgiant į su tuo susijusius šio Kodekso šios dalies reikalavimus bei į B dalies rekomendacijas.

5. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-II/1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus bei kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, kad jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

Rengimas laive

6. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas 500 bruto talpos arba didesnio laivo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu, kurio darbo jūroje stažas pagal II/1 taisyklės 2 dalies 2 punkto sąlygas sudaro aprobuotos kaip atitinkančios šio poskyrio reikalavimus rengimo programos dalį, privalo įvykdyti rengimo laive programą, kuri:

1) užtikrina, kad per reikalaujamą darbo jūroje stažo laikotarpį kandidatuojantysis baigtų metodišką praktinį parengimą bei įgytų patirties vykdydamas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas, užduotis ir įsipareigojimus atsižvelgiant į šio Kodekso B-II/1 poskyryje pateikiamas rekomendacijas;

2) laivuose, kuriuose įgyjamas aprobuotas darbo jūroje stažas, yra kvalifikuotų vadovaujančiųjų specialistų atidžiai prižiūrima ir kontroliuojama;

3) tinkamai užfiksuojama rengimo registravimo dienyne ar panašiame dokumente^**.

Pakrančių reisai

7. Išduodant ribotai galiojančius atestatus darbui pakrančių reisus atliekančiuose laivuose, turint omenyje ir visų tuose pačiuose vandenyse galinčių dirbti laivų saugumą, galima neįtraukti šių iš A-II/1 lentelės 2 skiltyje nurodytų temų:

1) astronominės laivavedybos;

2) laivavedybos ir laivo vietos nustatymo elektroninių sistemų, netaikomų vandenims, kuriems galioja išduodamas atestatas.

A-II/1 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

Funkcija: laivavedyba (eksploatavimo lygis)

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Reiso planavimas bei vykdymas ir laivo vietos nustatymas.	Astronominė laivavedyba Gebėjimas nustatyti laivo vietą pagal dangaus kūnus. Laivavedyba pagal sausumos orientyrus ir pakrančių laivavedyba Gebėjimas nustatyti laivo vietą pagal: 1) kranto orientyrus, 2) laivybos įrenginius, įskaitant švyturius, laivybos ženklus bei plūdurus, 3) laivo kelio apskaičiavimus, atsižvelgiant į vėjus, potvynius ir atoslūgius, sroves ir apskaičiuotąjį laivo greitį. Išsamios žinios apie jūrlapius ir laivavedybos leidinius – locijas, potvynių atoslūgių lenteles, „Pranešimus jūrininkams“, radijo pranešimus, skirtus laivybai, bei laivų eismo trasų duomenis, taip pat visapusiškas sugebėjimas tokiomis žiniomis naudotis. Pastaba: Sąvoka „jūrlapiai“ apima ir elektronines kartografijos sistemas (angl. ECDIS). Laivo vietos nustatymo ir laivavedybos elektroninės sistemos Gebėjimas nustatyti laivo vietą naudojantis elektroniniais laivavedybos prietaisais.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą, naudojantis: jūrlapių katalogais, jūrlapiais, laivavedybos leidiniais, radijo pranešimais, skirtais laivybai, sekstantu, pelengatoriumi, elektronine laivavedybos įranga, echolotu, kompasu.	Iš jūrlapių ir laivavedybos leidinių imama informacija yra tiesiogiai susijusi su užduotimi, teisingai įvertinama ir tinkamai panaudojama. Tiksliai nustatomi visi galimi pavojai laivybai. Pagrindinis laivo vietai nustatyti naudojamas būdas geriausiai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas. Nustatyta laivo vieta yra priimtinose prietaiso/sisteminių paklaidų ribose. Nustatant laivo vietą pagrindiniu būdu, gautos informacijos patikimumas tikrinamas per atitinkamus laiko tarpus. Laivavedybos informacijai gauti naudojami skaičiavimai ir matavimai yra tikslūs. Pasirenkami jūrlapiai yra stambiausio šiam plaukiojimo rajonui tinkamo mastelio; jūrlapiai ir laivavedybos leidiniai pataisomi pagal naujausią prieinamą informaciją. Laivavedybos sistemų veikimo patikrinimas ir išbandymas atitinka gamintojo rekomendacijas ir gerą laivavedybos praktiką.
	Echolotai Gebėjimas naudotis įranga ir teisingai pritaikyti informaciją.		Magnetinių ir giroskopinių kompasų paklaidos teisingai nustatomos ir panaudojamos ištaisant laivo kursus ir pelengus.
	Magnetinis ir giroskopinis kompasai Magnetinių ir giroskopinių kompasų veikimo principų supratimas.		Pasirenkamas tinkamiausias vyraujančioms meteorologinėms, bangavimo ir laivų eismo aplinkybėms bei numatomiems manevrams vairavimo režimas.
	Gebėjimas pagal astronominius ir sausumos orientyrus nustatyti magnetinių ir giroskopinių kompasų paklaidas ir atsižvelgti į šias paklaidas. Vairo valdymo sistemos Vairo valdymo sistemų, eksploatacinių procedūrų ir perjungimo iš rankinio vairavimo režimo į automatinį – ir atvirkščiai – mokėjimas. Valdymo prietaisų sureguliavimas optimaliam veikimui. Meteorologija Gebėjimas panaudoti ir paaiškinti laivo meteorologiniais prietaisais gautą informaciją. Žinios apie įvairių atmosferos sistemų charakteristikas, pranešimų procedūras ir registravimo sistemas. Gebėjimas pritaikyti prieinamą meteorologinę informaciją.		Meteorologiniai matavimai ir stebėjimai yra tikslūs ir atitinka reiso poreikius. Meteorologinė informacija teisingai interpretuojama ir pritaikoma.
Saugaus laivavedybos budėjimo išlaikymas.	Budėjimas Nuodugnus „Tarptautinių taisyklų susidūrimams jūroje išvengti“ turinio, taikymo ir paskirties žinojimas. Nuodugnus „Principų, kurių reikia laikytis vykdant laivavedybos budėjimą“ žinojimas. Nuodugnus veiksmingo suderinto darbo tiltelyje procedūrų žinojimas. Naudojimasis laivų eismo trasomis pagal „Bendrąsias nuostatas dėl laivų eismo trasų“.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Budėjimas, pamainos perdavimas ir jos priėmimas atitinka priimtus principus ir procedūras. Nuolat išlaikomas tinkamas stebėjimas, laikantis priimtų principų ir procedūrų. Laivo žiburiai, signaliniai ženklai ir garso signalai atitinka „Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti“ reikalavimus ir teisingai atpažįstami. Laivų eismo, laivo ir aplinkos kontrolė vykdoma priimtus principus ir procedūras atitinkančiu periodiškumu ir mastu. Su laivo vedimu tiesiogiai susiję manevrai ir veikla tinkamai registruojami. Tiksliai apibrėžiama atsakomybė už laivo vedimo saugumą bet kuriuo metu, taip pat ir tada, kai ant tiltelio yra kapitonas ir kai laivą veda locmanas.
Radaro ir ARPA naudojimas saugiai vesti laivą Pastaba: Rengimas naudojant ARPA ir jo įvertinimas nėra reikalaujami iš asmenų, kurie dirba vien tik laivuose, neturinčiuose ARPA. Šis apribojimas turi būti įrašytas konkrečiam jūrininkui išduodamame atestato patvirtinime.	Radiolokacinė laivavedyba Radaro ir automatinio radiolokacinio kursų žymėjimo sistemos (ARPA) pagrindų žinojimas. Gebėjimas naudotis įranga ir paaiškinti bei analizuoti iš radaro gaunamą informaciją, įskaitant šiuos dalykus: Mokėjimas, įskaitant: 1) aplinkybes, turinčias poveikį eksploatavimui ir tikslumui, 2) monitorių nustatymą ir išlaikymą darbo režime,	Įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo naudojant radiolokacinius ir ARPA treniruoklius bei iš darbe įgytos patirties, įvertinimas.	Radarais ir ARPA gaunama informacija teisingai interpretuojama ir analizuojama; atsižvelgiama į įrangos apribojimus bei vyraujančias aplinkybes ir sąlygas. Veiksmai, kurių imamasi tam, kad būtų išvengta pavojingo suartėjimo arba susidūrimo su kitais laivais, atitinka „Tarptautines taisykles susidūrimams jūroje išvengti“. Sprendimai keisti kursą ir (arba) greitį priimami laiku ir atitinka priimtą laivavedybos praktiką.
Veiksmai avarinių situacijų metu.	3) klaidinančios informacijos atpažinimą, netikrus atspindžius, vaizdo trukdžius dėl jūros bangavimo ir t. t., radiolokacinius švyturius – atsakiklius bei paieškos ir gelbėjimo atsakiklius (angl. SART). Naudojimasis: 1) atstumu ir pelengu; kitų laivų kursais ir greičiais; didžiausio suartėjimo su kursą kertančiais, atplaukiančiais ir lenkiančiais laivais laiku ir atstumu, 2) pavojingų atspindžių atpažinimu; kitų laivų kurso ir greičio keitimo atpažinimu; savo laivo kurso arba greičio arba ir to ir kito keitimo poveikiu, 3) „Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti“ taikymu, 4) kurso brėžimo technika ir reliatyvaus bei tikrojo judėjimo sąvokomis, 5) lygiagrečia indeksacija. Pagrindiniai ARPA tipai, jų vaizduoklių charakteristikos, eksploatacijos normatyvai ir pernelyg didelio pasitikėjimo ARPA pavojai. Gebėjimas naudotis ARPA ir interpretuoti bei analizuoti iš jo gaunamą informaciją, įskaitant: 1) sistemos veikimą ir tikslumą, objektų stebėjimo pajėgumą ir apribojimus, duomenų apdorojimo uždelsimą,	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive,	Laivo kurso ir greičio pakeitimai išlaiko laivybos saugumą. Informacija visada perduodama ir jos gavimas patvirtinamas aiškiai, išsamiai ir jūrininkams įprastu būdu. Manevravimo signalai duodami tinkamu laiku ir atitinka „Tarptautines taisykles susidūrimams jūroje išvengti“.
	2) eksploatacinius perspėjimus ir sisteminius bandymus, 3) objektų aptikimo būdus ir jų apribojimus, 4) tikrojo ir santykinio judėjimo vektorius, grafinį informacijos apie stebimus objektus ir pavojingas zonas atvaizdavimą, 5) informacijos gavimą ir analizavimą, pavojingus atspindžius, draudžiamas zonas ir bandomuosius manevrus. Veiksmai avarinėmis situacijomis Atsargumo priemonės dėl keleivių apsaugojimo ir saugumo avarinėmis situacijomis. Pirminiai veiksmai, kurių reikia imtis laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos; pradinis apgadinimų įvertinimas ir jų kontrolė. Procedūrų, kurių reikia laikytis gelbstint žmones iš vandens, padedant nelaimės ištiktam laivui, reaguojant į uoste susidariusias avarines situacijas, žinojimas.	3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) praktinis rengimas.	Nedelsiant nustatomi avarinės situacijos pobūdis ir mastas. Pirminiai veiksmai ir, jei reikalinga, laivo manevrai vykdomi pagal parengties planus ir atitinka situacijos rimtumą bei avarijos pobūdį.
Reagavimas į nelaimės signalą jūroje.	Paieška ir gelbėjimas TJO leidinio „Paieškos ir gelbėjimo vadovas prekiniams laivams (MERSAR)“ turinio žinojimas.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš praktinio rengimo arba aprobuoto rengimo naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), įvertinimas.	Nelaimės arba avarinės situacijos signalas atpažįstamas nedelsiant. Parengties planai bei nuolat galiojančių potvarkių nurodymai įgyvendinami ir jų laikomasi.
Naudojimasis „Norminiu jūrų laivavedybos žodynu“, kurį pakeitė „TJO norminiai jūrų ryšio posakiai“); naudojimasis rašytine ir žodine anglų kalba.	Anglų kalba Pakankamas anglų kalbos mokėjimas tam, kad vadovaujantis specialistas sugebėtų naudotis jūrlapiais ir kitais laivavedybos leidiniais, suprastų meteorologinę informaciją bei pranešimus, susijusius su laivo saugumu ir eksploatacija, sugebėtų palaikyti ryšį su kitais laivais ir kranto stotimis bei vykdyti vadovaujančio specialisto pareigas ir bendrauti su daugiakalbe įgula – įskaitant sugebėjimą naudotis ir suprasti „Norminį jūrų laivavedybos žodyną“, kurį pakeitė „TJO norminiai jūrų ryšio posakiai“.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš praktinio rengimo, įvertinimas.	Navigaciniai leidiniai anglų kalba bei su laivo saugumu tiesioginį ryšį turintys pranešimai teisingai suprantami arba sudaromi. Pranešimai aiškūs ir suprantami.
Informacijos perdavimas ir priėmimas naudojantis regimąjasignalizacija.	Regimoji signalizacija Gebėjimas perduoti ir priimti signalus, naudojantis morzės abecelei pritaikyta signaline lempa. Gebėjimas naudotis „Tarptautiniu signalų kodu“.	Iš praktinio rengimo gautų įrodymų įvertinimas.	Keitimasis informacija, už kurį atsako operatorius, yra stabiliai sėkmingas.
Laivo manevravimas.	Laivo manevravimas ir valdymas Žinoti apie: 1) laivo dedveito, grimzlės, diferento, greičio ir prošvaisos po kiliu poveikį laivo posūkio rato skersmeniui ir stabdymo nuotoliui, 2) vėjo ir srovės poveikį laivo valdymui,	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienų ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas žmonių valdomame sumažinto mastelio laivo modelyje (kur tai pritaikoma).	Atliekant įprastus manevrus, neviršijamos saugios varymo, vairavimo bei energetinės sistemų eksploatacijos ribos. Laivo kurso ir greičio pakeitimai išlaiko laivo vedimo saugumą.
	3) manevrus ir procedūras gelbstint iškritusį iš laivo žmogų, 4) laivagalio nugrdimzdimo, seklių vandenų poveikį ir panašius reiškinius, 5) tinkamas laivo inkaravimo ir švartavimo procedūras.

Funkcija: darbas su kroviniais ir jų sukrovimas (eksploatavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įvertinimo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Krovinių pakrovimo, sukrovimo, sutvirtinimo ir iškrovimo kontrolė, jų priežiūra reiso metu.	Darbas su kroviniais, jų sukrovimas ir sutvirtinimas Žinios apie krovinių, įskaitant sunkiasvorius krovinius, poveikį laivo tinkamumui plaukioti ir jo stovumui. Žinios apie krovos darbų saugą, saugų krovinių sukrovimą ir sutvirtinimą, įskaitant pavojingus ir kenksmingus krovinius ir jų poveikį žmonių gyvybės laive ir laivo saugumui. Gebėjimas nustatyti ir efektyviai keistis informacija pakraunant ir iškraunant krovinius.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtimi, 2) aprobuota patirtimi, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotu rengimu naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Krovos darbai atliekami pagal krovinių išdėstymo planą arba kitus dokumentus bei pagal nustatytas saugos taisykles, įrangos eksploatavimo instrukcijas ir laivo apribojimus dėl krovinių sukrovimo. Darbai su pavojingais ir kenksmingais kroviniais atliekami laikantis tarptautinių taisyklių ir pripažintų normatyvų bei saugios praktikos kodeksų. Informacija keičimasi aiškiai, suprantamai ir stabiliai sėkmingai.
Krovinių patalpų, liukų dangčių ir balasto cisternų patikrinimas ir pranešimas apie rastus defektus ir apgadinimus.	Žinios^* ir gebėjimas paaiškinti, kuriose vietose reikia ieškoti defektų ir apgadinimų, su kuriais dažniausiai susiduriama dėl: 1) pakrovimo ir iškrovimo darbų, 2) korozijos, 3) blogų oro sąlygų. Gebėjimas nustatyti, kokias laivo dalis reikia kiekvieną kartą tikrinti taip, kad per paskirtą laiko tarpą galima būtų patikrinti visas dalis. Nustatyti tas laivo konstrukcijos dalis, kurios yra svarbiausios laivo saugumui. Suformuluoti korozijos krovinių patalpose ir balasto cisternose priežastis ir paaiškinti, kaip korozija nustatoma ir kaip neleisti jai atsirasti. Patikrinimų vykdymo procedūrų žinojimas. Gebėjimas paaiškinti, kaip užtikrinamas patikimas defektų ir apgadinimų nustatymas. „Sustiprintos tikrinimo programos“ paskirties supratimas.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Patikrinimas atliekamas pagal nustatytas procedūras, defektai ir apgadinimai surandami bei apie juos tinkamai pranešama. Tais atvejais, kai nerandama jokių defektų ar apgadinimų, iš pratimų bei egzaminų gauti įrodymai aiškiai rodo, jog yra įgyta reikiamos kompetencijos įsisavinant procedūras bei įgyta sugebėjimo skirti nesugadintas laivo dalis nuo netinkamų ar apgadintų.

Funkcija: laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių priežiūra laive (eksploatavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Taršos prevencijos reikalavimų laikymosi užtikrinimas.	Jūros aplinkos taršos prevencija ir tam skirtos procedūros Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis tam, kad būtų užkirstas kelias jūros aplinkos teršimui. Kovos su tarša procedūros ir visa su tuo susijusi įranga.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive.	Laikomasi visų procedūrų, skirtų laivo eksploatavimo priežiūrai ir MARPOL konvencijos reikalavimams užtikrinti.
Laivo tinkamumo plaukioti išsaugojimas.	Laivo stovumas Praktinės žinios apie stovumo, diferento ir įtempio lenteles, diagramas bei įtempių apskaičiavimo prietaisus ir sugebėjimas jas pritaikyti. Supratimas apie pirminius veiksmus, kurių reikia imtis laivui iš dalies praradus plūdrumą. Laivo korpuso sandarumo pagrindų supratimas. Laivo konstrukcija Bendros žinios apie pagrindines laivo struktūros dalis ir apie taisyklingus įvairių dalių pavadinimus.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Bet kuriomis laivo pakrovimo sąlygomis jo stovumas atitinka TJO nepažeisto stovumo kriterijus. Veiksmai, kurių imamasi laivo korpuso sandarumui išsaugoti, atitinka priimtą praktiką.
Priešgaisrinė sauga laive, gaisrų kontrolė ir jų gesinimas	Priešgaisrinė sauga ir gaisrų gesinimo įranga Žinios apie priešgaisrinę saugą. Gebėjimas organizuoti priešgaisrines pratybas. Žinios apie gaisrų klasifikavimą ir degiąsias medžiagas. Žinios apie gaisrų gesinimo sistemas. Žinios apie veiksmus, kurių reikia imtis kilus gaisrui, įskaitant gaisrus naftos sistemose.	Įrodymų, gautų iš aprobuotų gaisrų gesinimo parengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/3 poskyryje, įvertinimas.	Problemos pobūdis ir mastas įvertinami nedelsiant, pirminiai veiksmai atitinka avarines procedūras bei laivo parengties planus. Evakuacijos, avarinio išjungimo ir izoliavimo procedūros atitinka avarinės situacijos pobūdį ir vykdomos nedelsiant. Perduodamų pranešimų ir laive esančio personalo informavimo pirmumas, lygis ir laikas yra tiesiogiai susiję su avarinės situacijos pobūdžiu bei atitinka problemos svarbą.
Gelbėjimosi įrangos naudojimas.	Žmonių gelbėjimas Gebėjimas organizuoti laivo evakuacijos pratybas ir žinios apie gelbėjimosi valčių ir plaustų ir gelbėjimo valčių panaudojimą, jų nuleidimo į vandenį priemones ir tvarką, jų inventorių, įskaitant gelbėjimo radijo aparatūrą, palydovinius avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (angl. EPIRB), paieškos ir gelbėjimo atsakiklius (SART), vandens nepraleidžiančius gelbėjimosi kostiumus ir termines apsaugos priemones. Žinios apie išgyvenimo jūroje techniką.	Įrodymų, gautų iš aprobuotų rengimo bei patirties, kaip nustatyta A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, įvertinimas.	Reagavimo į laivo evakuacijos ir gelbėjimo situacijas veiksmai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas, veikiama pagal priimtą saugumo praktiką ir priimtus normatyvus.
Pirmosios medicinos pagalbos teikimas laive.	Medicinos pagalba Praktinis medicinos vadovų bei per radiją gautų rekomendacijų pritaikymas, įskaitant sugebėjimą veikti remiantis tokiomis žiniomis laive galinčių įvykti nelaimingų atsitikimų ir susirgimų atvejais.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo, kaip nustatyta A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse, įvertinimas.	Tikėtinos sužalojimo arba ligonio būklės priežastys, pobūdis ir mastas nustatomi nedelsiant, gydymas iki minimumo sumažina tiesioginę grėsmę gyvybei.
Teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra.	Pagrindinės praktinės žinios apie su žmonių gyvybės saugumu jūroje bei jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susijusias TJO konvencijas.	Iš egzamino ir aprobuoto rengimo gautų įrodymų įvertinimas.	Teisingai nustatomi su žmonių gyvybės saugumu jūroje bei jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susiję teisės aktų reikalavimai.

A-II/2 poskyris

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto talpos arba didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams

Kompetencijos normatyvai

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas 500 bruto talpos arba didesnių laivų kapitonu arba vyresniuoju kapitono padėjėju, privalo įrodyti, jog jis yra kompetentingas vykdyti vadovavimo lygio pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-II/2 lentelės 1 skiltyje.

2. Reikalaujamas žinių, supratimo bei mokėjimo minimumas nurodytas A-II/2 lentelės 2 skiltyje. Jis apima, praplečia ir pagilina A-II/1 lentelės 2 skiltyje nurodytas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams skirtas temas.

3. Turint omenyje, kad kapitonui tenka didžiausia atsakomybė už laivo, jo keleivių, įgulos ir krovinio saugumą bei už jūros aplinkos apsaugą nuo dėl laivo atsirandančios taršos, ir tai, kad vyresnysis kapitono padėjėjas privalo būti pasirengęs bet kuriuo metu šią atsakomybę prisiimti, jų atestavimas šiais klausimais turi būti skirtas tam, kad būtų patikrinti jų gebėjimai įsisavinti visą jiems prieinamą informaciją, kuri turi įtakos laivo, jo keleivių, įgulos arba krovinio saugumui bei jūros aplinkos apsaugai.

4. A-II/2 lentelės 2 skiltyje išvardytų dalykų žinojimas turi būti pakankamas tam, kad kandidatuojantis asmuo galėtų eiti kapitono arba vyresniojo kapitono padėjėjo pareigas.^*

5. Teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, privalomas pagal A-II/2 lentelės 2 skiltį, gali įvairuoti atsižvelgiant į tai, ar atestatas galios 3000 bruto talpos arba didesniems, ar nuo 500 iki 3000 bruto talpos laivams.

6. Rengiant ir įgyjant patirtį tam, kad būtų pasiektas būtinas teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, atsižvelgiama į tiesiogiai su tuo susijusius šio Kodekso šios dalies reikalavimus ir į jo B dalies rekomendacijas.

7. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-II/2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

Pakrančių reisai

8. Administracija gali išduoti atestatą, kurio galiojimas apribotas darbu tik pakrančių reisus atliekančiuose laivuose; išduodama tokį atestatą, ji gali neįtraukti tokių dalykų, kurie nepritaikomi konkretiems vandenims ir laivams, kartu turėdama omenyje ir visų tuose pačiuose vandenyse galinčių dirbti laivų saugumą.

A-II/2 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai 500 bruto talpos ir didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams

Funkcija: laivavedyba (vadovavimo lygis)

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Reiso planavimas ir laivavedyba.	Reiso planavimas ir laivavedyba bet kuriomis sąlygomis, naudojantis priimtinais kursų brėžimo, plaukiojant vandenynuose, būdais, atsižvelgiant į: 1) riboto plaukiojimo vandenis, 2) meteorologines sąlygas, 3) ledus, 4) ribotą matomumą, 5) laivų eismo srautų atskyrimo schemas, 6) stipraus potvynių ir atoslūgių poveikio rajonus. Laivų eismo trasos pagal „Bendruosius laivų eismo trasų nustatymo principus“. Laivų pranešimai pagal „Laivų pranešimų sistemų rekomendacijas ir kriterijus“.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 3) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą, naudojantis: jūrlapių katalogais, jūrlapiais, laivavedybos leidiniais bei detalia informacija apie laivą.	Laivo reisui reikalingi jūrlapiai bei laivavedybos leidiniai tinkamai atrinkti ir atitinka saugaus reiso įvykdymo poreikius. Laivo plaukiojimo trasos planavimo priežastys pagrindžiamos faktais ir statistine medžiaga, paimtais iš tinkamų šaltinių bei leidinių. Nustatomi: laivo vietos, jo kursai, atstumai ir laiko skaičiavimai yra teisingi ir atitinka priimtus laivavedybos įrangos tikslumo normatyvus. Tiksliai nustatomi visi galimi pavojai laivybai.
Laivo vietos ir jos tikslumo nustatymas bet kuriuo būdu.	Vietos nustatymas bet kuriomis sąlygomis: 1) pagal astronominį stebėjimą, 2) pagal sausumos objektų stebėjimą, įskaitant sugebėjimą naudotis reikiamais jūrlapiais, „Pranešimais jūrininkams“ bei kitais leidiniais vertinant nustatytos laivo buvimo vietos tikslumą, 3) naudojantis šiuolaikiniais elektroniniais laivavedybos prietaisais, konkrečiai žinant jų eksploatacijos principus, apribojimus, paklaidų priežastis, klaidingos informacijos nustatymą ir jos ištaisymą tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti laivo vietą.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 3) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą, naudojantis: 1) žvaigždėlapiais, jūriniu astronominiu kalendoriumi, kurso žymėjimo lapais, sekstantu ir kalkuliatoriumi, 2) jūrlapiais, laivavedybos leidiniais ir prietaisais (pelengatoriumi, sekstantu, lagu, gylio matavimo įranga, kompasu) bei gamintojų išleidžiamais eksploatacijos vadovais, 3) radaru, „Decca“, „Loran“ bei palydovinėmis laivavedybos sistemomis ir atitinkamais jūrlapiais bei leidiniais.	Pagrindinis laivo vietai nustatyti naudojamas būdas geriausiai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas. Pagal astronominį stebėjimą nustatyta laivo vieta yra priimtų tikslumo lygių ribose. Pagal sausumos objektų stebėjimą nustatyta laivo vieta yra priimtų tikslumo lygių ribose. Nustatytos laivo vietos tikslumas tinkamai įvertinamas. Elektroniniais laivavedybos prietaisais nustatyta laivo vieta atitinka naudojamų sistemų tikslumo normatyvus. Nustatomos galimos paklaidos, turinčios įtakos nustatytos laivo vietos tikslumui, tinkamai pritaikomi sisteminių paklaidų įtakos nustatytai vietai sumažinimo iki minimumo būdai.
Kompaso paklaidos nustatymas ir atsižvelgimas į ją.	Gebėjimas nustatyti magnetinių ir giroskopinių kompasų paklaidas ir atsižvelgti į jas. Žinios apie magnetinių ir giroskopinių kompasų veikimo principus. Supratimas apie sistemas, valdomas centrinio giroskopinio prietaiso, ir žinios apie pagrindinių giroskopinių kompasų tipų eksploataciją ir priežiūrą.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 3) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą, naudojantis: astronominiu stebėjimu, sausumos orientyrų pelengais bei sulyginant magnetinių ir giroskopinių kompasų rodmenis.	Magnetinių ir giroskopinių kompasų paklaidų tikrinimo būdas ir periodiškumas užtikrina informacijos tikslumą.
Paieškos ir gelbėjimo veiksmų koordinavimas.	Nuodugnus TJO „Paieškos ir gelbėjimo vadove prekiniams laivams (MERSAR)“ esančių procedūrų žinojimas ir sugebėjimas jas pritaikyti praktikoje.	Egzaminai ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 3) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą, naudojantis: tiesiogiai su šiuo klausimu susijusiais leidiniais, jūrlapiais, meteorologiniais duomenimis, detalia informacija apie veiksmuose dalyvaujančius laivus, radijo ryšio įranga bei kitomis prieinamomis priemonėmis ir vienu ar daugiau iš tų, kas toliau nurodyta: 1) aprobuotais paieškos ir gelbėjimo parengimo kursais, 2) aprobuotu rengimu naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 3) aprobuotu rengimu naudojant laboratorijų įrangą.	Paieškos ir gelbėjimo veiksmų koordinavimo planas atitinka tarptautines rekomendacijas ir normatyvus. Nustatomas radijo ryšys, visomis paieškos ir gelbėjimo operacijos stadijomis laikomasi teisingų pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūrų.
Budėjimų tvarkos ir procedūrų nustatymas.	Nuodugnus „Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti“ turinio, taikymo bei paskirties išmanymas. Nuodugnus „Principų, kurių reikia laikytis vykdant saugų laivavedybos budėjimą“ turinio, taikymo bei paskirties išmanymas. Veiksmingo suderinto darbo tiltelyje procedūros.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Budėjimų tvarka ir procedūros nustatomos ir vykdomos pagal tarptautinius reikalavimus bei rekomendacijas taip, kad būtų užtikrinti laivybos saugumas, jūros aplinkos apsauga ir laivo bei žmonių jame saugumas.
Saugios laivavedybos išlaikymas naudojantis radaru ir ARPA bei šiuolaikinėmis laivavedybos sistemomis kaip priemonėmis, padedančiomis priimti sprendimus vadovaujant. Pastaba: Rengimas naudojant ARPA ir jo įvertinimas neprivalomas asmenims, kurie dirba vien laivuose, neturinčiuose ARPA. Šis apribojimas turi būti įrašytas konkrečiam jūrininkui išduodamame atestato patvirtinime.	Supratimas apie šiuolaikinių laivavedybos sistemų, įskaitant radarą ir ARPA, sistemines paklaidas ir nuodugnios žinios apie jų eksploatavimą. Laivų vedimo radaru technika. Iš bet kokių šaltinių, įskaitant radarą ir ARPA, gaunamos informacijos įvertinimas tam, kad ja būtų remiamasi priimant ir vykdant vadovavimo sprendimus laivų susidūrimams išvengti ir vadovaujant saugiam laivo vedimui. Visokeriopų prieinamų laivavedybos duomenų tarpusavio susiejimas ir optimalus jų panaudojimas vedant laivą.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo naudojant radiolokacinius treniruoklius bei iš darbe įgytos patirties, įvertinimas.	Radarais ir ARPA gaunama informacija teisingai interpretuojama ir analizuojama; atsižvelgiama į įrangos apribojimus bei vyraujančias aplinkybes ir sąlygas. Veiksmai, kurių imamasi tam, kad būtų išvengta pavojingo suartėjimo arba susidūrimo su kitais laivais, atitinka „Tarptautines taisykles susidūrimams jūroje išvengti“.
Oro ir okeanografinių sąlygų prognozavimas.	Gebėjimas suprasti ir interpretuoti sinoptinį žemėlapį ir prognozuoti orą atsižvelgiant į vietines oro sąlygas bei informaciją, gautą iš meteorologinių faksogramų. Žinios apie įvairių atmosferos sistemų charakteristikas, įskaitant tropikų cikloninius uraganus, ir būdus, kaip išvengti jų centrų bei pavojingų ketvirčių. Žinios apie vandenynų srovių sistemas. Gebėjimas apskaičiuoti potvynių ir atoslūgių sudaromas sąlygas. Naudojimasis visais pritaikomais laivavedybos leidiniais apie potvynius, atoslūgius ir sroves.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Tikimybinės apibrėžtam laiko tarpui prognozuojamos oro sąlygos grindžiamos visa prieinama informacija. Veiksmai, kurių imamasi išlaikyti laivo vedimo saugumą, iki minimumo sumažina grėsmę laivo saugumui. Priežastys, dėl kurių numatoma imtis veiksmų, paremiamos statistiniais duomenimis bei esamų oro sąlygų stebėjimu.
Veiksmai avarinėmis laivavedybos situacijomis.	Atsargumo priemonės tikslingai užplukdant laivą ant pakrantės seklumos. Veiksmai, kurių reikia imtis, jei nebegalima išvengti užplaukimo ant seklumos ir ant jos užplaukus. Laivo nutraukimas nuo seklumos – padedant ir savarankiškai. Veiksmai, kurių reikia imtis, kai nebegalima išvengti susidūrimo ir tuoj po susidūrimo arba kai dėl bet kurių priežasčių pažeidžiamas korpuso sandarumas. Apgadinimų kontrolės įvertinimas. Avarinės laivo vairavimo priemonės. Avarinio laivo buksyravimo priemonės ir procedūros.	Egzaminai ir įrodymų, gautų iš praktinio rengimo, darbe įgytos patirties ir avarinių procedūrų praktinių pratybų, įvertinimas.	Bet kokios problemos ir jų mastas nustatomi nedelsiant; sprendimai ir veiksmai iki minimumo sumažina bet kurių laivo sistemų gedimų poveikį. Informacija keičiamasi efektyviai ir laikantis nustatytų procedūrų. Sprendimai ir veiksmai maksimaliai padidina laive esančių žmonių saugumą.
Manevravimas ir laivo valdymas bet kuriomis sąlygomis.	Manevravimas ir laivo valdymas bet kuriomis sąlygomis, įskaitant: 1) manevrus prisiartinant prie locmanų stočių ir įlaipinant arba išlaipinant locmanus, tinkamai atsižvelgiant į orą, potvynius ir atoslūgius, laivo judėjimo iš inercijos bei stabdymo nuotolius, 2) laivo valdymą upėse, jų žiotyse ir riboto plaukiojimo vandenyse, atsižvelgiant į srovės, vėjo bei riboto pločio laivybos vagų poveikį vairo efektyvumui, 3) pastovaus posūkio kampinio greičio taikymo techniką, 4) manevravimą sekliuose vandenyse, įskaitant prošvaistos po kiliu sumažėjimą dėl laivagalio nugrimzdimo, šoninio ir išilginio laivo supimo, 5) sąveiką tarp prasilenkiančių laivų ir tarp plaukiančio laivo ir artimo kranto („kanalo efektą“), 6) laivo švartavimą ir atšvartavimą įvairiomis vėjo, potvynių, atoslūgių ir srovės sąlygomis padedant buksyrams ir be jų, 7) laivo ir buksyro tarpusavio sąveiką, 8) naudojimąsi laivo varymo ir manevravimo sistemomis, 9) inkaravimo vietos pasirinkimą; inkaravimą vienu arba dviem inkarais ribotose inkaravimo vietose ir faktorius, susijusius su pasirenkamu numatyto nuleisti inkaro grandinės ilgiu, 10) situaciją, kai inkaras nelaiko (šliaužia); susipainiojusio inkaro išnarpliojimą, 11) apgadinto ir neapgadinto laivo pastatymą į remonto doką, 12) vadovavimą laivams ir jų valdymą blogo oro sąlygomis, įskaitant pagalbos teikimą nelaimės ištiktiems laivams arba orlaiviams; buksyravimo operacijas; nebevaldomo laivo saugios padėties bangų atžvilgiu išlaikymo priemones, jo dreifo ir tepalo (alyvos) panaudojimo sumažinimą, 13) atsargumo priemones nuleidžiant į vandenį gelbėjimo valtis ir gelbėjimosi valstis ar plaustus blogo oro sąlygomis, 14) išsigelbėjusių žmonių paėmimo į laivą iš gelbėjimo valčių ir gelbėjimosi valčių ar plaustų būdus, 15) sugebėjimą nustatyti įprastų tipų laivų manevrines ir varomąsias charakteristikas, ypač jų stabdymo nuotolių ir posūkio rato skersmenų atžvilgiu, laivui turint įvairaus gylio grimzlę ir plaukiant įvairiais greičiais, 16) plaukimo mažesniu greičiu tam, kad būtų išvengta žalos dėl savo laivo priekio ir laivagalio keliamos bangos, svarbą, 17) praktines priemones, kurių reikia imtis laivui plaukiojant leduose arba arti jų arba kai laivas apledėja, 18) naudojimasis laivų eismo srautų atskyrimo schemomis, manevravimas jų ribose arba arti jų ir laivų eismo tarnybų (LET) rajonuose.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 3) aprobuotas rengimas žmonių valdomame mažesnio mastelio laivo modelyje (kur tai pritaikoma).	Visi sprendimai dėl švartavimo ir inkaravimo grindžiami teisingu laivo manevrinių savybių ir jo variklių charakteristikų bei tų jėgų, kurios veiks prišvartuotą prie prieplaukos arba stovintį nuleidus inkarą laivą, įvertinimu. Laivui plaukiant, visiškai įvertinamas galimas seklių vandenų ir riboto plaukiojimo rajonų, ledo, krantų, potvynių ir atoslūgių, praplaukiančių laivų ir savo laivo priekio ir laivagalio keliamų bangų poveikis tam, kad galima būtų saugiai vykdyti laivo manevrus įvairiomis oro ir pakrovimo sąlygomis.
Laivo eigos įrenginio, jo mechaninių sistemų bei technikos nuotolinis valdymas.	Jūrų laivų jėgainių eksploatavimo principai. Laivo pagalbiniai mechanizmai. Bendros žinios apie jūrų laivų technikos terminiją.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Jėgainė, pagalbiniai mechanizmai ir įrenginiai visada valdomi pagal jų technines specifikacijas ir saugiai eksploatuojami.

Funkcija: darbas su kroviniais ir jų sukrovimas (vadovavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įvertinimo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Krovinių saugaus pakrovimo, sukrovimo, sutvirtinimo, priežiūros reiso metu ir iškrovimo planavimas ir užtikrinimas.	Žinios apie tiesiogiai su reikalavimais susijusias tarptautines taisykles, kodeksus ir normatyvus, nustatytus dėl krovos darbų, krovinių sukrovimo, sutvirtinimo bei vežimo ir sugebėjimas juos taikyti praktikoje. Žinios apie krovinių ir krovos darbų poveikį laivo diferentui ir stovumui. Naudojimasis stovumo ir diferento diagramomis ir įtempio apskaičiavimo prietaisais, įskaitant automatinę duomenų perkėlimu pagrįstą įrangą (angl. ADB), ir žinojimas, kaip pakrauti krovinius ir priimti balastą, kad nebūtų viršytas priimtinas laivo korpuso įtempis. Krovinių sukrovimas ir sutvirtinimas laivuose, įskaitant krovos darbų mechanizmus ir krovinių sutvirtinimo bei pririšimo įrangą. Pakrovimo ir iškrovimo darbai, ypač vežant krovinius, nurodytus „Saugios krovinių sukrovimo ir sutvirtinimo praktikos kodekse“. Bendros žinios apie tanklaivius ir jų eksploatavimą. Žinios apie balkerių eksploatacinius bei konstrukcinius apribojimus. Gebėjimas naudotis visais laive prieinamais duomenimis, tiesiogiai susijusiais su birių krovinių pakrovimu, priežiūra ir iškrovimu. Gebėjimas įdiegti saugias darbo su kroviniais procedūras pagal atitinkamų tai reglamentuojančių aktų, pvz.: Birių krovinių saugios praktikos kodekso (angl. BC Code), Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodekso (angl. IMDG Code), MARPOL konvencijos 73/78 III ir V priedų, nuostatas bei pagal kitą tiesiogiai su jomis susijusią informaciją. Gebėjimas paaiškinti laivo ir uosto personalo efektyvaus keitimosi informacija bei darbo santykių pagerinimo pagrindinius principus.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), naudojantis: laivo stovumo, diferento ir įtempių lentelėmis ir įtempio apskaičiavimo prietaisais.	Krovinių būklės patikrinimų periodiškumas ir mastas atitinka jų savybes ir vyraujančias sąlygas. Nepriimtini arba nenumatyti krovinių būklės arba jiems skirtų techninių sąlygų pokyčiai atpažįstami nedelsiant ir imamasi korekcinių priemonių, kurios nustatomos taip, kad būtų užtikrintas laivo ir žmonių jame saugumas. Krovos darbai planuojami ir vykdomi pagal nustatytas procedūras ir teisės aktų reikalavimus. Krovinių sukrovimas ir sutvirtinimas užtikrina, jog stovumas ir įtempis viso reiso metu išlaikomi saugiose ribose.
Krovinių triumų, liukų dangčių ir balasto cisternų defektų ir apgadinimų, apie kuriuos gautas pranešimas, įvertinimas ir ėmimasis tinkamų veiksmų.	Žinios apie tipiško balkerio gyvybiškai svarbių konstrukcijos dalių atsparumo apribojimus ir sugebėjimas įvertinti duotus lenkimo momento ir kirpimo jėgos dydžius. Gebėjimas paaiškinti, kaip išvengti korozijos, metalo nuovargio ir netinkamo darbo su kroviniais žalingo poveikio balkeriams.	Egzaminai ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), naudojantis: stovumo, diferento ir įtempų lentelėmis, diagramomis ir įtempų apskaičiavimų prietaisais.	Įvertinimai remiasi priimtais principais, gerai pagrįstais argumentais ir teisingai atliekami. Sprendimai yra priimtini ir atsižvelgiama į laivo saugumą vyraujančiomis sąlygomis.
Pavojingų krovinių vežimas	Tarptautinės taisyklės, normatyvai, kodeksai ir rekomendacijos dėl pavojingų krovinių vežimo, įskaitant Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą ir Birių krovinių saugios praktikos kodeksą. Pavojingų ir kenksmingų krovinių vežimas; atsargumo priemonės juos pakraunant ir iškraunant bei priežiūra reiso metu.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 3) aprobuotas specialusis mokymas.	Planuojamas krovinių išdėstymas grindžiamas patikima informacija ir atitinka priimtas rekomendacijas ir teisės aktų reikalavimus. Informacija apie grėsmes, pavojus ir specialius reikalavimus renkama raštu taip, kad įvykus nelaimingam atsitikimui ja būtų galima nesunkiai vadovautis.

Funkcija: laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių priežiūra laive (vadovavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Diferento, stovumo ir įtempio kontrolė.	Svarbiausių laivo konstrukcijos principų ir teorinių pagrindų bei veiksnių, veikiančius diferentą ir stovumą, bei priemonių, kurių būtina imtis tam, kad būtų išsaugoti diferentas ir stovumas, supratimas. Žinios apie poveikį laivo diferentui ir stovumui tuo atveju, kai pažeidžiamas, o po to užliejamas kuris nors iš skyrių, ir atsakomąsias priemones, kurių reikia imtis. TJO rekomendacijų dėl laivo stovumo žinojimas.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Stovumas ir įtempis bet kuriuo metu yra išlaikomi saugiose ribose.
Teisės aktų reikalavimų ir priemonių, skirtų žmonių gyvybės jūroje saugumui užtikrinti ir jūros aplinkai apsaugoti, laikymosi priežiūra ir kontrolė.	Žinios apie tarptautinę jūrų teisę, įgyvendinamą tarptautiniais susitarimais ir konvencijomis. Reikia ypač atkreipti dėmesį į: 1) atestatus ir kitus dokumentus, kurie pagal tarptautines konvencijas privalo būti laive, ir į tai, kaip jie gaunami ir kiek laiko galioja, 2) atsakomybę pagal atitinkamus Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo reikalavimus, 3) atsakomybę pagal Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, 4) atsakomybę pagal Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, 5) Jūrų deklaracijas dėl sveikatos ir Tarptautinių sveikatos taisyklių reikalavimus, 6) atsakomybę pagal tarptautinės teisės aktus dėl laivo, įgulos, keleivių ir krovinio saugumo, 7) jūros aplinkos apsaugos nuo teršimo iš laivų būdus ir priemones, 8) nacionalinius teisės aktus dėl tarptautinių susitarimų ir konvencijų įgyvendinimo.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Eksploatacijos ir priežiūros kontrolės procedūros atitinka teisės aktų reikalavimus. Galimas neatitikimas nustatomas greitai ir tiksliai. Planuojamas atestatų atnaujinimas ir galiojimo pratęsimas užtikrina nenutrūkstamą tikrinamų komponentų bei įrangos tinkamumą darbui.
Laivo įgulos ir keleivių saugumo užtikrinimas bei gelbėjimo priemonių, gaisrų gesinimo ir kitų saugumo sistemų eksploatacinės būklės išlaikymas.	Nuodugnius gelbėjimo priemonių naudojimo taisyklių žinojimas (Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje). Priešgaisrinių ir laivo evakuacijos pratybų organizavimas. Gelbėjimo įrangos, gaisrų gesinimo ir kitų saugumo sistemų eksploatacinės būklės išlaikymas. Veiksmai, kurių avarinėmis situacijomis reikia imtis visiems laive esantiems žmonėms apsaugoti. Veiksmai, kurių reikia imtis laivo apgadinimams apriboti ir jį gelbėti įvykus gaisrui, sprogimui, laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš praktinio parengimo, aprobuoto mokymo dirbant bei iš aprobuotos darbo patirties, įvertinimas.	Gaisro aptikimo ir saugos sistemų priežiūros procedūros užtikrina, kad pavojaus signalai pastebimi nedelsiant ir į juos reaguojama laikantis nustatytų avarinių procedūrų.
Planų avarinėms situacijoms ir apgadinimams kontroliuoti sudarymas ir avarinių situacijų valdymas.	Laivo parengties avarinėms situacijoms planų sudarymas. Laivo konstrukcija, įskaitant apgadinimų kontrolę. Gaisrų prevencijos, aptikimo ir gesinimo būdai. Gelbėjimo įrangos veikimas ir naudojimasis ja.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo dirbant bei iš aprobuotos darbo patirties, įvertinimas.	Avarinėms situacijoms taikomos procedūros atitinka avarinėms situacijoms nustatytus planus.
Įgulos organizavimas ir vadovavimas jai.	Žinios, kaip vadovauti personalui, jį organizuoti ir rengti laive. Žinios apie atitinkamas tarptautines jūrų konvencijas bei rekomendacijas ir nacionalinius teisės aktus.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo dirbant bei iš aprobuotos darbo patirties, įvertinimas.	Įgulos nariams paskiriamos užduotys ir jie informuojami apie jiems numatomas darbo ir elgesio normas jų individualias savybes atitinkančiais būdais. Rengimo tikslai ir veikla grindžiami asmenų turimos kompetencijos ir sugebėjimų įvertinimu bei eksploatacijos poreikiais.
Medicininės priežiūros organizavimas laive ir vadovavimas jai.	Nuodugnios žinios^* apie nurodytų leidinių naudojimą ir turinį: 1) „Tarptautinis medicinos vadovas laivams“ arba jam lygiavertis nacionalinis leidinys, 2) „Tarptautinis signalų kodas“ medicinos skyrius, 3) „Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovas, skirtas naudoti įvykus su pavojingais kroviniais įvykusiai avarijai“.	Egzaminas ir iš aprobuoto gautų įrodymų įvertinimas.	Veiksmai, kurių imamasi, ir procedūros, kurių laikomasi, pritaikomi teisingai ir visiškai panaudojant prieinamas konsultacijas.

A-II/3 poskyris

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi pakrančių reisus atliekančių mažesnių negu 500 bruto talpos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams ir kapitonams

LAIVAVEDYBOS BUDĖJIMO PAMAINAI VADOVAUJANTIS SPECIALISTAS

Kompetencijos normatyvas

1. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

1) įrodyti, jog jis yra kompetentingas vykdyti eksploatavimo lygio pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-II/3 lentelės 1 skiltyje;

2) turėti tinkamą pagal Radijo ryšio reglamentą išduotą atestatą, leidžiantį naudoti labai aukštų dažnių radijo ryšį;

3) jei jam nustatoma pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį avarinių įvykių metu, turėti atitinkamą atestatą, išduotą arba pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas.

2. Atestuojant reikalaujamas žinių, supratimo bei mokėjimo lygis nurodytas A-II/3 lentelės 2 skiltyje.

3. A-II/3 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų žinojimas turi būti pakankamas tam, kad kandidatuojantis asmuo galėtų eiti laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas.

4. Rengimas ir patirtis, reikalingi tam, kad būtų pasiektas būtinas teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, turi būti grindžiami A-VIII/2 poskyrio 3-1 dalimi „Principai, kurių privaloma laikytis vykdant laivavedybos budėjimą“, taip pat atsižvelgti į tiesiogiai su tuo susijusius šios Kodekso dalies reikalavimus bei į B dalies rekomendacijas.

5. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal lentelės A-II/3 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą.

Specialus rengimas

6. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas pakrančių reisus atliekančių mažesnių negu 500 bruto talpos laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu asmuo, kuris pagal II/3 taisyklės 4 dalies 2 punkto 1 papunktį privalo būti baigęs specialų parengimo kursą, privalo įvykdyti aprobuotą rengimo laive programą:

1) užtikrinant, kad per reikalaujamą darbo jūroje stažo laikotarpį kandidatuojantis asmuo baigtų metodišką praktinį parengimo kursą ir įgytų patirties vykdyti laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, atsižvelgiant į šio Kodekso B dalyje pateikiamas rekomendacijas;

2) atidžiai prižiūrint ir kontroliuojant kvalifikuotiems vadovaujantiems specialistams, tuose laivuose, kuriuose įgyjamas aprobuotas darbo jūroje stažas;

3) tinkamai registruojant rengimo registravimo dienyne arba panašiame dokumente^*.

KAPITONAS

7. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas pakrančių reisus atliekančių mažesnių negu 500 bruto talpos laivų kapitonu asmuo privalo atitikti toliau išdėstytus reikalavimus laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigoms eiti, be to, privalo pateikti įrodymų, jog turi žinių ir sugeba vykdyti visas tokių laivų kapitono pareigas.

A-II/3 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai pakrančių reisus atliekančių mažesnių negu 500 bruto talpos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams ir kapitonams

Funkcija: laivavedyba (eksploatavimo lygis)

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Pakrančių reiso planavimas bei vykdymas ir laivo vietos nustatymas.	Laivavedyba Gebėjimas nustatyti laivo vietą naudojantis: 1) kranto orientyrais, 2) laivybos įrenginiais, įskaitant švyturius, laivybos ženklus ir plūdurus, 3) laivo kelio apskaičiavimais, atsižvelgiant į vėjus, potvynius ir atoslūgius, sroves ir apskaičiuotąjį laivo greitį. Išsamios žinios apie jūrlapius ir laivavedybos leidinius, potvynių atoslūgių lenteles, „Pranešimus jūrininkams“, radijo pranešimus, skirtus laivybai, bei laivų eismo trasų duomenis ir visapusiškas sugebėjimas tokiomis žiniomis naudotis. Pranešimai pagal „Laivų pranešimų sistemų rekomendacijas ir kriterijus“. Pastaba: Šio dalyko reikalaujama tiktai atestuojant kapitonu. Laivavedybos prietaisai ir įranga Gebėjimas saugiai eksploatuoti visus paprastai tokiuose laivuose naudojamus laivavedybos prietaisus ir įrangą ir jais naudojantis nustatyti laivo vietą. Kompasai Žinios apie magnetinių kompasų paklaidas ir jų koregavimą. Gebėjimas naudojantis sausumos orientyrais nustatyti kompasų paklaidas ir atsižvelgti į jas. Automatinis laivo vairavimo įtaisas Žinios apie automatines vairavimo sistemas ir jų veikimą; vairo perjungimas iš rankinio į automatinį režimą ir atvirkščiai; valdymo prietaisų sureguliavimas optimaliai veikti. Meteorologija Gebėjimas pasinaudoti ir paaiškinti laivo meteorologiniais prietaisais gautą informaciją. Žinios apie įvairių atmosferos sistemų charakteristikas, pranešimų procedūras ir registravimo sistemas. Sugebėjimas pritaikyti prieinamą meteorologinę informaciją.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas, naudojant laboratorijų įranga, naudojantis: jūrlapių katalogais, jūrlapiais, laivavedybos leidiniais, radijo pranešimais, skirtais laivybai, sekstantu, pelengatoriumi, elektronine laivavedybos įranga, echolotu, kompasu. Įrodymų, gautų iš aprobuoto radiolokacinės laivavedybos rengimo ir parengimo naudojant ARPA treniruoklį.	Iš jūrlapių ir laivavedybos leidinių imama informacija yra tiesiogiai susijusi su užduotimi, teisingai įvertinama ir tinkamai panaudojama. Pagrindinis laivo vietai nustatyti naudojamas būdas geriausiai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas. Nustatyta laivo vieta yra priimtinose prietaiso/sisteminių paklaidų ribose. Nustatant laivo vietą pagrindiniu būdu gautos informacijos patikimumas tikrinamas atitinkamais laiko tarpais. Laivavedybos informacijai gauti naudojami skaičiavimai ir matavimai yra tikslūs. Pasirenkami jūrlapiai yra stambiausio šiam plaukiojimo rajonui tinkamo mastelio; jūrlapiai ir laivavedybos leidiniai pataisomi pagal naujausią prieinamą informaciją. Laivavedybos sistemų veikimo patikrinimas ir išbandymas atitinka gamintojo rekomendacijas, gerą laivavedybos praktiką ir TJO rezoliucijas dėl laivavedybos įrangos eksploatacijos normatyvų. Radaru gautos informacijos interpretavimas ir analizavimas atitinka priimtą laivavedybos praktiką ir atsižvelgia į radaro apribojimus bei tikslumo lygius. Magnetinių kompasų paklaidos teisingai nustatomos ir panaudojamos ištaisant laivo kursus ir pelengus. Pasirenkamas tinkamiausias vyraujančioms meteorologinėms, bangavimo ir laivų eismo aplinkybėms bei numatomiems manevrams vairavimo režimas. Meteorologiniai matavimai ir stebėjimai yra tikslūs ir atitinka reiso poreikius. Meteorologinė informacija įvertinama ir pritaikoma taip, kad būtų išlaikytas laivo reiso saugumas.
Saugaus laivavedybos budėjimo išlaikymas.	Budėjimas Nuodugnus „Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti“ turinio, taikymo ir paskirties žinojimas. „Principų, kurių reikia laikytis vykdant laivavedybos budėjimą“ turinio žinojimas. Naudojimasis laivų eismo trasomis pagal „Bendrąsias laivų eismo trasų taisykles“.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Budėjimas, pamainos perdavimas ir jos priėmimas atitinka priimtus principus ir procedūras. Nuolat išlaikomas tinkamas stebėjimas, laikantis priimtų principų ir procedūrų. Laivo žiburiai, signaliniai ženklai ir garso signalai atitinka „Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti“ reikalavimus ir teisingai atpažįstami. Laivų eismo, laivo ir aplinkos kontrolė vykdoma priimtus principus ir procedūras atitinkančiu periodiškumu ir mastu. Veiksmai, kurių imamasi tam, kad būtų išvengta pavojingo suartėjimo arba susidūrimo su kitais laivais, atitinka „Tarptautines taisykles susidūrimams jūroje išvengti“. Sprendimai keisti kursą ir (arba) greitį priimami laiku ir atitinka priimtą laivavedybos praktiką. Su laivo vedimu tiesiogiai susiję manevrai ir veikla tinkamai registruojami. Tiksliai apibrėžiama atsakomybė už laivo vedimą bet kuriuo metu, taip pat ir tada, kai tiltelyje yra kapitonas ir kai laivą veda locmanas.
Veiksmai avarinių situacijų metu.	Veiksmai avarinėmis situacijomis, įskaitant: 1) atsargumo priemones dėl keleivių apsaugos ir saugumo avarinėmis situacijomis, 2) pirminį apgadinimų įvertinimą ir apgadinimų kontrolę, 3) veiksmus, kurių reikia imtis susidūrus laivams, 4) veiksmus, kurių reikia imtis laivui užplaukus ant seklumos. Atestuojant asmenį kapitono pareigoms, privaloma papildomai įtraukti šiuos dalykus: 1) avarinį laivo vairavimą, 2) pasirengimą kitą laivą arba savo laivą buksyruoti, 3) žmonių gelbėjimą iš vandens, 4) pagalbą nelaimės ištiktam laivui, 5) supratimą apie veiksmus, kurių reikia imtis, kai avarinės situacijos susidaro uoste.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) praktinis rengimas.	Avarinės situacijos pobūdis ir mastas nustatomi nedelsiant. Pirminiai veiksmai ir, jei reikalinga, laivo manevrai vykdomi pagal parengties planus ir atitinka situacijos rimtumą bei avarijos pobūdį.
Reagavimas į nelaimės signalą jūroje.	Paieška ir gelbėjimas TJO leidinio „Paieškos ir gelbėjimo vadovas prekiniams laivams (MERSAR)“ turinio žinojimas.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš praktinio rengimo arba aprobuoto rengimo naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), įvertinimas.	Nelaimės arba avarinės situacijos signalas atpažįstamas nedelsiant. Parengties planai bei nuolat galiojančių potvarkių nurodymai įgyvendinami ir jų laikomasi.
Laivo manevrai ir nedidelių laivų jėgainių eksploatavimas.	Laivo manevravimas ir valdymas Žinios apie veiksnius, turinčius poveikio saugiam manevravimui ir valdymui. Nedidelių laivų jėgainių ir pagalbinių mechanizmų eksploatavimas. Tinkamos inkaravimo ir švartavimo procedūros.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Atliekant įprastus manevrus, neviršijamos saugios varymo, vairavimo bei energetinės sistemų eksploatacijos ribos. Laivo kurso ir greičio pakeitimai išlaiko laivo vedimo saugumą. Jėgainė, pagalbiniai mechanizmai ir įrenginiai visada valdomi pagal jų technines specifikacijas ir saugiai eksploatuojant.

Funkcija: darbas su kroviniais ir jų sukrovimas (eksploatavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Krovinių pakrovimo, sukrovimo, sutvirtinimo ir iškrovimo kontrolė ir jų priežiūra reiso metu.	Darbas su kroviniais, jų sukrovimas ir sutvirtinimas Žinios apie krovos darbų saugą, saugų krovinių sukrovimą ir sutvirtinimą, įskaitant pavojingus ir kenksmingus krovinius ir jų poveikį žmonių gyvybės laive ir laivo saugumui. Naudojimasis Tarptautiniu pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksu.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Krovos darbai atliekami pagal krovinių išdėstymo planą arba kitus dokumentus bei pagal nustatytas saugos taisykles, įrangos eksploatavimo instrukcijas ir laivo apribojimus dėl krovinių sukrovimo. Darbai su pavojingais ir kenksmingais kroviniais atliekami laikantis tarptautinių taisyklių ir pripažintų normatyvų bei saugios praktikos kodeksų.

Funkcija: laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių priežiūra laive (eksploatavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įvertinimo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Taršos prevencijos reikalavimų atitikimo užtikrinimas.	Jūros aplinkos taršos prevencija ir procedūros teršimui išvengti Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis jūros aplinkos teršimui išvengti, ir joms taikomos procedūros. Taršos prevencijos procedūros ir visa su jomis susijusi įranga.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive.	Visiškai laikomasi laivo eksploatavimo kontrolės procedūrų, užtikrinamas visiškas MARPOL konvencijos reikalavimų laikymasis.
Laivo tinkamumo plaukioti išsaugojimas.	Laivo stovumas Praktinės žinios apie stovumo, diferento ir įtempio lenteles, diagramas bei įtempių apskaičiavimo prietaisus ir sugebėjimas jas pritaikyti. Supratimas apie pirminius veiksmus, kurių reikia imtis laivui iš dalies praradus plūdrumą. Laivo korpuso sandarumo pagrindų supratimas. Laivo konstrukcija Bendros žinios apie pagrindines laivo struktūros dalis ir apie įvairių dalių taisyklingus pavadinimus.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Bet kuriomis laivo pakrovimo sąlygomis jo stovumas atitinka TJO nepažeisto stovumo kriterijus. Veiksmai, kurių imamasi laivo korpuso sandarumui išsaugoti, atitinka priimtą praktiką.
Priešgaisrinė sauga laive, gaisrų kontrolė ir gesinimas.	Priešgaisrinė sauga ir gaisrų gesinimo įranga Žinios apie priešgaisrinę saugą. Gebėjimas organizuoti priešgaisrines pratybas. Žinios apie gaisrų klasifikavimą ir degiąsias medžiagas. Žinios apie gaisrų gesinimo sistemas. Žinios apie veiksmus, kurių reikia imtis kilus gaisrui, įskaitant gaisrus naftos sistemose.	Įrodymų, gautų iš aprobuotų gaisrų gesinimo parengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/3 poskyryje, įvertinimas.	Problemos pobūdis ir mastas įvertinami nedelsiant, pirminiai veiksmai atitinka avarines procedūras bei laivo parengties planus. Evakuacijos, avarinio išjungimo ir izoliavimo procedūros atitinka avarinės situacijos pobūdį ir vykdomos nedelsiant. Perduodamų pranešimų ir laive esančio personalo informavimo pirmumas, lygis ir laikas yra tiesiogiai susiję su avarinės situacijos pobūdžiu bei atitinka problemos svarbą.
Žmonių gelbėjimo įrangos naudojimas.	Žmonių gelbėjimas Gebėjimas organizuoti laivo evakuacijos pratybas ir žinios apie gelbėjimosi valčių ar plaustų ir gelbėjimo valčių panaudojimą, jų nuleidimo į vandenį priemones ir tvarką, jų inventorių, įskaitant gelbėjimo radijo aparatūrą, palydovinius avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB), paieškos ir gelbėjimo atsakiklius (SART), vandens nepraleidžiančius gelbėjimosi kostiumus ir terminės apsaugos priemones. Žinios apie išgyvenimo jūroje techniką.	Įrodymų, gautų iš aprobuotų rengimo bei patirties, kaip nustatyta A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, įvertinimas.	Reagavimo į laivo evakuacijos ir gelbėjimo situacijas veiksmai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas, veikiama pagal priimtą saugumo praktiką ir priimtus normatyvus.
Pirmosios medicinos pagalbos teikimas laive.	Medicinos pagalba Praktinis medicinos vadovų bei per radiją gautų rekomendacijų pritaikymas, įskaitant gebėjimą veikti remiantis tokiomis žiniomis laive galinčių įvykti nelaimingų atsitikimų ir susirgimų atvejais.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo, kaip nustatyta A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse, įvertinimas.	Tikėtinos sužalojimo arba ligonio būklės priežastys, pobūdis ir mastai nustatomi nedelsiant, gydymas sumažina tiesioginę grėsmę gyvybei.
Teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra.	Pagrindinės praktinės žinios apie su žmonių gyvybės saugumu jūroje bei jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susijusias TJO konvencijas.	Iš egzamino ir aprobuoto rengimo gautų įrodymų įvertinimas.	Su žmonių gyvybės saugumu jūroje bei jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susiję teisės aktų reikalavimai nustatomi teisingai.

A-II/4 poskyris

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi laivavedybos budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams

Kompetencijos normatyvas

1. Kiekvienas 500 bruto talpos arba didesnio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainos eilinis jūrininkas privalo įrodyti, jog jis yra kompetentingas vykdyti pagalbinio lygio laivavedybos funkciją, kaip nurodyta A-II/4 lentelės 1 skiltyje.

2. Žinių, supratimo ir mokėjimo minimumas, kurio reikalaujama iš 500 bruto talpos arba didesnio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainos eilinių jūrininkų, nurodytas A-II/4 lentelės 2 skiltyje.

3. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-II/4 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą. 3 skiltyje nurodytas „praktinis egzaminas“ gali apimti ir aprobuotą rengimą krante, kurio metu klausytojai laiko praktinius egzaminus.

4. Tais atvejais, kai nėra sudarytų kompetencijos lentelių tam tikroms pagalbinio lygio funkcijoms, Administracija pati atsako už tai, kad būtų nustatyti tinkami parengimo, įvertinimo ir atestavimo reikalavimai, taikytini tam personalui, kuriam paskiriama vykdyti šias pagalbinio lygio funkcijas.

A-II/4 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai laivavedybos budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams

Funkcija: laivavedyba (pagalbinis lygis)

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Laivo vairavimas ir vairavimo komandų, taip pat duodamų ir anglų kalba, įvykdymas.	Naudojimasis magnetiniais ir giroskopiniais kompasais. Vairavimo komandos. Vairavimo įrenginio perjungimas iš automatinio į rankinį režimą ir atvirkščiai.	Įrodymų, gautų iš: 1) praktinio egzamino, 2) aprobuotos darbo patirties arba aprobuotos patirties, įgytos mokomajame laive, įvertinimas.	Pastoviu kursu laivas vairuojamas priimtinose ribose, atsižvelgiant į plaukiojimo rajoną bei vyraujančias bangavimo sąlygas. Kurso keitimas sklandus ir kontroliuojamas. Informacija visada keičiamasi aiškiai ir glaustai; gautos komandos patvirtinamos jūrininkams priimtu būdu.
Tinkamas vizualinis ir garsinis stebėjimas.	Stebėtojo pareigos, įskaitant pranešimus apie garso signalą, žiburį ar kitokį objektą, apytikslę kryptį į juos nurodant laipsniais arba rumbais.	Įrodymų, gautų iš: 1) praktinio egzamino, 2) aprobuotos darbo patirties arba aprobuotos patirties, įgytos mokomajame laive, įvertinimas.	Garso signalai, žiburiai bei kiti objektai pastebimi nedelsiant, budinčiam vadovaujančiam specialistui pranešama apytikslė kryptis į juos, išreikšta laipsniais arba rumbais.
Pagalba užtikrinant saugaus budėjimo priežiūrą ir kontrolę.	Laive vartojami sąvokos ir apibrėžimai. Naudojimasis atitinkamomis vidinėmis ryšio bei pavojaus skelbimo sistemomis. Gebėjimas suprasti komandas ir keistis su budinčiu vadovaujančiu specialistu informacija apie tiesiogiai su budėjimo užduotimis susijusius dalykus. Budėjimo pamainos perėmimo, vykdymo ir perdavimo procedūros. Saugaus budėjimo vykdymui reikalinga informacija. Pagrindinės aplinkos apsaugos procedūros.	Įrodymų, gautų iš darbo patirties arba patirties, įgytos mokomajame laive, įvertinimas.	Informacija keičiamasi aiškiai ir glaustai; tais atvejais, kai nėra aiškiai suprantama budėjimui reikalinga informacija arba instrukcijos, kreipiamasi patarimo ar paaiškinimo į budintį vadovaujantįjį specialistą. Budėjimas vykdomas, perimamas ir perduodamas pagal priimtas praktiką ir procedūras.
Avarinės įrangos naudojimas ir avarinių procedūrų taikymas.	Žinios apie užduotis avarinėmis situacijomis ir pavojaus skelbimo signalus. Žinios apie pirotechninius nelaimės signalus; palydoviniai avariniai vietą nurodantys radijo švyturiai (EPIRB) ir paieškos bei gelbėjimo atsakikliai (SART). Žinios apie tai, kaip išvengti netikrų pavojaus signalų ir ką daryti, atsitiktinai įjungus signalų įtaisą.	Įrodymų, gautų iš įgūdžių demonstravimo bei iš darbo patirties arba patirties, įgytos mokomajame laive, įvertinimas.	Pradiniai veiksmai suvokus, jog susidarė avarinė arba nenormali situacija, atitinka nustatytą praktiką ir procedūras. Informacija visada keičiamasi aiškiai ir glaustai; gautos komandos patvirtinamos jūrininkams priimtu būdu. Avarinės ir pavojaus skelbimo sistemos visada išlaikomos veikimui tinkamos būklės.

III SKYRIUS

Mašinų skyriui taikomi normatyvai

A-III/1 poskyris

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams arba mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

Rengimas

1. Išsilavinimas ir parengimas, kurių reikalaujama pagal III/1 taisyklės 2 dalies 3 punktą, privalo apimti ir tiesiogiai su mechaniko užduotimis susijusius darbo įgūdžius įgytus mechaninėse ir elektromechaninėse dirbtuvėse.

Rengimas laive

2. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiu mechaniku arba mechaniku, skiriamu budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, privalo įvykdyti aprobuotą rengimo laive programą, kuri:

1) užtikrina, kad per reikalaujamą darbo jūroje stažo laikotarpį kandidatuojantysis gautų metodišką praktinį parengimą ir įgytų patirties vykdydamas mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančio mechaniko pareigas, užduotis ir įsipareigojimus atsižvelgiant į šio Kodekso B-III/1 poskyryje pateikiamas rekomendacijas;

2) laivuose, kuriuose įgyjamas aprobuotas darbo jūroje stažas, yra kvalifikuoto ir atestuoto mechaniko atidžiai prižiūrima ir kontroliuojama;

3) tinkamai užfiksuojama rengimo registravimo dienyne ar panašiame dokumente.

Kompetencijos normatyvas

3. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivų nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiu mechaniku arba mechaniku, skiriamu budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, privalo įrodyti, kad jis sugeba vykdyti eksploatavimo lygio pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-III/1 lentelės 1 skiltyje.

4. Atestuojant reikalaujamas žinių, supratimo bei mokėjimo minimumas nurodytas A-III/1 lentelės 2 skiltyje.

5. A-III/1 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų žinojimas turi būti pakankamas tam, kad mechanikai galėtų vykdyti jų budėjimo užduotis.*

6. Rengimas ir patirtis, reikalingi tam, kad būtų pasiektas būtinas teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, turi būti grindžiami A-VIII/2 poskyrio 3-2 dalimi „Principai, kurių privaloma laikytis budint mašinų skyriuje“, taip pat atsižvelgiant į tiesiogiai su tuo susijusius šio Kodekso šios dalies reikalavimus bei į B dalies rekomendacijas.

7. Atestuojant asmenis, kandidatuojančius dirbti laivuose, kuriuose garo katilai nėra laivo mašinų dalis, galima neįtraukti tiesiogiai su tuo susijusių A-III/1 lentelės reikalavimų. Tokiu pagrindu išduotas atestatas negalioja darbui laivuose, kuriuose garo katilai sudaro laivo mašinų dalį, tol, kol mechanikas neatitiks neįtrauktų A-III/1 lentelės kompetencijos normatyvo reikalavimų. Kiekvienas toks apribojimas nurodomas atestate ir patvirtinime.

8. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-III/1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

Pakrančių reisai

9. III/1 taisyklės 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus galima keisti, taikant juos pakrančių reisus atliekančių mažesnio negu 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų mechanikams, turint omenyje ir poveikį visų tuose pačiuose vandenyse galinčių plaukioti laivų saugumui. Bet koks apribojimas nurodomas atestate ir patvirtinime.

A-III/1 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams arba mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

Funkcija: jūrų laivų mašinos (eksploatavimo lygis)

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Naudojimasis tinkamais įrankiais laivuose paprastai atliekamoms gamybos ir remonto operacijoms.	Laivų ir jų įrangos gamybai ir remontui naudojamų medžiagų savybės ir apribojimai. Gamybai ir remontui naudojamų procesų ypatybės ir apribojimai. Savybės ir parametrai, į kuriuos reikia atsižvelgti gaminant ir remontuojant sistemas ir jų mazgus. Saugios darbo tvarkos laikymasis dirbtuvėje.	Įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuotas įgūdžių įgijimas dirbtuvėse, 2) aprobuota praktinė patirtis ir egzaminai.	Teisingai nustatomi svarbūs įprasto tipo laivų mazgų gamybos parametrai. Tinkamai pasirenkamos medžiagos. Gamyba atliekama neviršijant leistinų nukrypimų ribų. Tinkamai ir saugiai naudojamasi įranga ir staklėmis.
Naudojimasis rankiniais instrumentais ir matuokliais laivų mašinoms ir įrangai išmontuoti, prižiūrėti, remontuoti ir surinkti.	Projektavimo charakteristikos ir medžiagų pasirinkimas konstruojant įrangą. Gebėjimas suprasti techninius brėžinius ir vadovus. Įrangos ir sistemų eksploatacinės savybės.	Įrodymų, gautų vienu dar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuotas įgūdžių įgijimas dirbtuvėse, 2) aprobuota praktinė patirtis ir egzaminai.	Laikomasi tinkamų saugos procedūrų. Įrankiai ir atsarginiai reikmenys pasirenkami teisingai. Įranga išardoma, apžiūrima, suremontuojama ir surenkama laikantis vadovų ir geros praktikos. Tinkamumas naudoti nustatomas ir eksploataciniai bandymai atliekami laikantis vadovų ir geros praktikos.
Naudojimasis rankiniais instrumentais, elektros ir elektroniniais matavimo ir bandymo prietaisais defektų nustatymo, techninės priežiūros ir remonto operacijoms.	Saugos reikalavimai dirbant su laivo elektros sistemomis. Laivo kintamosios ir pastoviosios elektros srovės sistemų ir įrangos konstrukcija ir eksploatacinės savybės. Bandymo ir matavimo elektros prietaisų konstrukcija ir eksploatavimas.	Įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuotas įgūdžių įgijimas dirbtuvėse, 2) aprobuota praktinė patirtis ir egzaminai.	Saugos procedūros įdiegiamos patenkinamai. Bandymo prietaisai pasirenkami ir panaudojami tinkamai, rezultatai įvertinami tiksliai. Remonto ir eksploatavimo procedūros pasirenkamos laikantis atitinka vadovų ir geros praktikos. Sugrąžinamų po remonto eksploatuoti įrangos ir sistemų tinkamumo naudoti nustatymas bei eksploataciniai bandymai vykdomi laikantis vadovų ir geros praktikos.
Saugaus mašinų skyriaus budėjimo vykdymas.	Nuodugnus „Principų, kurių reikia laikytis, budint mašinų skyriuje“ žinojimas, įskaitant: 1) užduotis, susijusias su budėjimo perėmimu ir priėmimu, 2) įprastas budėjimo metu vykdomas užduotis, 3) mašinų skyriaus dienyno tvarkymą ir įrašomų prietaisų rodmenų reikšmės supratimą, 4) užduotis, susijusias su budėjimo perdavimu. Saugos ir avarinės procedūros; visų sistemų perjungimas iš nuotolinio/automatinio valdymo režimo į valdymo vietoje režimą. Atsargumo priemonės, kurių reikia laikytis budėjimo metu, ir neatidėliotini veiksmai kilus gaisrui arba įvykus avariniam gedimui, ypač naftos sistemose.	Įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Budėjimo vykdymas, perdavimas ir priėmimas atitinka priimtus principus ir procedūras. Techninės įrangos ir sistemų kontrolės periodiškumas ir mastas atitinka gamintojo rekomendacijas ir priimtus principus bei procedūras, įskaitant „Principus, kurių reikia laikytis budint mašinų skyriuje“. Veiksmai ir veikla, tiesiogiai susiję su laivo techninėmis sistemomis, tinkamai registruojami.
Naudojimasis rašytine ir žodine anglų kalba.	Anglų kalbos mokėjimas tiek, kiek reikia naudotis techniniais leidiniais ir eiti mechaniko pareigas.	Egzaminas ir iš praktinio rengimo gautų įrodymų įvertinimas.	Tiesiogiai su mechaniko užduotimis susiję leidiniai anglų kalba suprantami teisingai. Pranešimai yra aiškūs ir suprantami.
Pagrindinių variklių ir pagalbinių mechanizmų bei su jais susijusių valdymo sistemų eksploatavimas.	Pagrindiniai varikliai ir pagalbiniai mechanizmai: 1) pagrindinių variklių ir pagalbinių mechanizmų paruošimas veikimui, 2) garo katilų, įskaitant kuro degimo sistemas, eksploatavimas, 3) vandens lygio garo katiluose patikrinimo būdai ir veiksmai, kurių būtina imtis, kai vandens lygis nėra normalus, 4) mašinų ir katilų patalpose esančių mechanizmų ir jėgainės įprastinių veikimo sutrikimų nustatymas ir veiksmai, kurių būtina imtis tam, kad būtų išvengta apgadinimų.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Operacijos planuojamos ir vykdomos laikantis taisyklių ir procedūrų, nustatytų jų saugumui užtikrinti ir jūros aplinkos taršai išvengti. Nukrypimai nuo normalaus veikimo nustatomi nedelsiant. Jėgainės ir mechanizmų pajėgumas nuolat atitinka poreikius, įskaitant įsakymus nuo tiltelio dėl greičio ir judėjimo krypties keitimo. Mechanizmų veikimo sutrikimų priežastys nustatomos nedelsiant; veiksmai planuojami taip, kad būtų užtikrintas bendras laivo ir jėgainės saugumas, atsižvelgiant į vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.
Siurblių sistemų ir su jomis susijusių valdymo sistemų eksploatavimas.	Siurblių sistemos: 1) įprastinės pumpavimo operacijos, 2) triumo vandens, balasto ir krovinio siurblių sistemų eksploatavimas.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Operacijos planuojamos ir vykdomos laikantis taisyklių ir procedūrų, nustatytų jų saugumui užtikrinti ir jūros aplinkos taršai išvengti.

Funkcija: elektromechaninė, elektroninė ir valdymo įranga (eksploatavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Kintamosios ir pastoviosios srovės generatorių ir valdymo sistemų eksploatavimas.	Generatoriai Atitinkamos pagrindinės elektromechanikos žinios bei įgūdžiai. Kintamosios ir pastoviosios srovės generatorių paruošimas darbui, paleidimas, sujungimas ir perjungimas. Įprastinių veikimo sutrikimų nustatymas ir veiksmai tam, kad būtų išvengta sugadinimų. Valdymo sistemos Įprastinių veikimo sutrikimų nustatymas ir veiksmai tam, kad būtų išvengta sugadinimų.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Operacijos planuojamos ir vykdomos laikantis jų saugumui užtikrinti nustatytų taisyklių ir procedūrų.

Funkcija: techninė priežiūra ir remontas (eksploatavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Jūrų laivų mechaninių sistemų, įskaitant valdymo sistemas, techninė priežiūra.	Jūrų laivų sistemos Tinkamos pagrindinės mechanikos žinios ir įgūdžiai. Darbų saugos ir avarinės procedūros Saugus elektromechaninių ir kitų tipų mašinų bei įrangos izoliavimas, kuris yra privalomas prieš leidžiant personalui dirbti su tokiomis mašinomis bei įranga. Mašinų ir įrangos techninė priežiūra ir remontas.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Mašinų ir įrangos izoliavimas, išmontavimas ir surinkimas atliekami laikantis priimtų praktikos ir procedūrų. Veiksmai, kurių imamasi, leidžia pasiekti mašinų atstatymo eksploatuoti tinkamiausiu ir labiausiai vyraujančias aplinkybes bei sąlygas atitinkančiu būdu.

Funkcija: laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių priežiūra laive (eksploatavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Taršos prevencijos reikalavimų vykdymo užtikrinimas.	Jūros aplinkos taršos prevencija Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis tam, kad būtų užkirstas kelias jūros aplinkos teršimui. Kovos su tarša procedūros ir visa su jomis susijusi įranga.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive.	Visiškai laikomasi laivo eksploatavimo kontrolės procedūrų, ir procedūrų skirtų užtikrinti MARPOL konvencijos reikalavimų vykdymą.
Laivo tinkamumo plaukioti išsaugojimas.	Laivo stovumas Praktinės žinios apie stovumo, diferento ir įtempio lenteles, diagramas bei įtempio apskaičiavimo prietaisus ir gebėjimas jas pritaikyti. Laivo korpuso sandarumo pagrindų supratimas. Supratimas apie pirminius veiksmus, kurių reikia imtis laivui iš dalies praradus plūdrumą. Laivo konstrukcija Bendros žinios apie pagrindines laivo struktūros dalis ir apie taisyklingus įvairių dalių pavadinimus.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Bet kuriomis laivo pakrovimo sąlygomis jo stovumas atitinka TJO nepažeisto stovumo kriterijus. Veiksmai, kurių imamasi laivo korpuso sandarumui išsaugoti, atitinka priimtą praktiką.
Priešgaisrinė sauga laive, gaisrų kontrolė ir jų gesinimas.	Priešgaisrinė sauga ir gaisrų gesinimo įranga Žinios apie priešgaisrinę saugą. Gebėjimas organizuoti priešgaisrines pratybas. Žinios apie gaisrų klasifikavimą ir degiąsias medžiagas. Žinios apie gaisrų gesinimo sistemas. Veiksmai, kurių reikia imtis kilus gaisrui, įskaitant gaisrus naftų sistemose.	Įrodymų, gautų iš aprobuotų gaisrų gesinimo parengimo ir patirties, kaip nustatyta A-VI/3 poskyryje, įvertinimas.	Problemos pobūdis ir mastas įvertinami nedelsiant, pirminiai veiksmai atitinka avarines procedūras bei laivo parengties planus. Evakuacijos, avarinio išjungimo ir izoliavimo procedūros atitinka avarinės situacijos pobūdį ir vykdomos nedelsiant. Perduodamų pranešimų ir laive esančio personalo informavimo pirmumas, lygis ir laikas yra tiesiogiai susiję su avarinės situacijos pobūdžiu bei atitinka problemos svarbą.
Gelbėjimo įrangos naudojimas.	Žmonių gelbėjimas Gebėjimas organizuoti laivo evakuacijos pratybas ir žinios apie gelbėjimosi valčių ar plaustų ir gelbėjimo valčių panaudojimą, jų nuleidimo į vandenį priemones ir tvarką, jų inventorių, įskaitant gelbėjimo radijo aparatūrą, palydovinius avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB), paieškos ir gelbėjimo atsakiklius (SART), vandens nepraleidžiančius gelbėjimosi kostiumus ir terminės apsaugos priemones. Žinios apie išgyvenimo jūroje techniką.	Įrodymų, gautų iš aprobuotų rengimo bei patirties, kaip nustatyta A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, įvertinimas.	Reagavimo į laivo evakuacijos ir gelbėjimo situacijas veiksmai atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas; veikiama pagal priimtą saugumo praktiką ir priimtus normatyvus.
Pirmosios medicinos pagalbos teikimas laive.	Medicinos pagalba Praktinis medicinos vadovų bei per radiją gautų rekomendacijų pritaikymas, įskaitant sugebėjimą veikti remiantis tokiomis žiniomis laive galinčių įvykti nelaimingų atsitikimų ir susirgimų atvejais.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto parengimo, kaip nustatyta A-VI/4 poskyrio 1–3 dalyse, įvertinimas.	Tikėtinos sužalojimo arba ligonio būklės priežastys, pobūdis ir mastas nustatomi nedelsiant, gydymas iki minimumo sumažina tiesioginę grėsmę gyvybei.
Teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra.	Pagrindinės praktinės žinios apie su žmonių gyvybės saugumu jūroje bei jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susijusias TJO konvencijas.	Iš egzamino bei aprobuoto parengimo gautų įrodymų įvertinimas.	Teisingai nustatomi su žmonių gyvybės saugumu jūroje bei jūros aplinkos apsauga tiesiogiai susiję teisės aktų reikalavimai.

A-III/2 poskyris

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

Kompetencijos normatyvas

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivų vyriausiuoju mechaniku arba antruoju mechaniku, privalo įrodyti, kad jis sugeba vykdyti vadovavimo lygio pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-III/2 lentelės 1 skiltyje.

2. Atestuojant reikalaujamas žinių, supratimo ir mokėjimo minimumas nurodytas A-III/2 lentelės 2 skiltyje. Jis apima, praplečia ir pagilina A-III/1 lentelės 2 skiltyje nurodytas mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams skirtas temas.

3. Turint omenyje, kad antrasis mechanikas privalo būti pasirengęs bet kuriuo metu perimti vyriausiojo mechaniko pareigas, jo atestavimas šiais klausimais turi numatyti kandidatuojančio asmens gebėjimą įsisavinti visą prieinamą informaciją, kuri turi įtakos saugiam laivo mašinų eksploatavimui bei jūros aplinkos apsaugai.

4. A-III/2 lentelės 2 skiltyje išvardytų dalykų žinojimas turi būti pakankamas tam, kad kandidatuojantis asmuo galėtų eiti vyriausiojo mechaniko arba antrojo mechaniko pareigas.^*

5. Parengimas ir patirties įgijimas, skirti tam, kad būtų pasiektas būtinas teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, privalo atsižvelgti į tiesiogiai su tuo susijusius šio Kodekso šios dalies reikalavimus ir į B dalies rekomendacijas.

6. Administracija gali neįtraukti reikalavimų turėti žinių apie pagrindinių eigos mechanizmų tipus, neatitinkančius tų jėgainių, kurioms galioja išduodamas atestatas. Tokiu pagrindu išduotas atestatas negali galioti bet kuriai neįtrauktai jėgainių kategorijai tol, kol mechanikas neįrodys, jog yra kompetentingas pagal ją atitinkančius reikalavimus. Bet koks apribojimas nurodomas atestate ir patvirtinime.

7. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-III/2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo pateikti įrodymus, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

Pakrančių reisai

8. A-III/2 lentelės 2 skiltyje nurodytus privalomus žinių, supratimo ir mokėjimo lygius galima keisti, taikant juos pakrančių reisus atliekančių riboto variklių galingumo laivų vadovaujantiems specialistams tiek, kiek manoma tai esant reikalinga, turint omenyje ir poveikį visų tuose pačiuose vandenyse galinčių plaukioti laivų saugumui. Bet koks apribojimas nurodomas atestate ir patvirtinime.

A-III/2 lentelė

Minimalus kompetencijos normatyvas 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

Funkcija: jūrų laivų mašinos (vadovavimo lygis)

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Darbų planavimas ir grafikų sudarymas. Pagrindinių variklių ir pagalbinių mechanizmų, taip pat su jais susijusių sistemų paleidimas ir stabdymas. Variklių veikimo ir pajėgumo valdymas, priežiūra ir įvertinimas. Variklių įrangos, sistemų ir aptarnavimo saugumo užtikrinimas.	Teorinės žinios Termodinamika ir šilumos perdavimas. Mechanika ir hidromechanika. Laivų jėgainių (dyzelinių ir garo variklių, dujų turbinų) ir šaldymo įrangos eksploatacija. Kuro ir tepalų fizikinės ir cheminės savybės. Medžiagų technologija. Jūrinė architektūra ir laivų konstrukcija, įskaitant sugadinimų kontrolę. Praktinės žinios 1) jūrų laivų dyzelinių variklių, 2) jūrų laivų garo varomųjų jėgainių, 3) jūrų laivų dujų turbinų eksploatacija ir techninė priežiūra. Pagalbinių mechanizmų, įskaitant siurblių sistemas bei vamzdynus, pagalbines garo katilines ir vairavimo įrangą, eksploatacija ir techninė priežiūra. Valdymo sistemos eksploatacija, išbandymas ir techninė priežiūra. Krovos darbų įrangos ir denio mechanizmų eksploatacija ir priežiūra.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma). Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma). Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma). Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive.	Darbų planavimas ir pasirengimas darbams derinami su jėgainės įrengimų konstrukciniais parametrais bei reiso poreikiais. Parengimo paleidimui ir aprūpinimo kuru, tepalais, aušinimo vandeniu ir oru būdai yra tinkamiausi. Slėgio, temperatūros ir apsisukimų tikrinimai paleidimo metu ir apšilimo metu atitinka technines specifikacijas ir suderintus darbų planus. Pagrindinių variklių ir pagalbinių sistemų priežiūra yra pakankama, kad būtų išlaikytos saugaus eksploatavimo sąlygos. Pasirengimo stabdymui ir variklio priežiūros jam atvėstant būdai yra tinkamiausi. Variklių apkrovos išmatavimo būdai atitinka technines specifikacijas. Veikimas derinamas su įsakymais nuo tiltelio. Našumo lygiai atitinka technines specifikacijas. Saugaus ir veiksmingo mašinų eksploatavimo ir būklės užtikrinimo tvarka yra tinkama visiems veikimo režimams.
Vadovavimas kuro ir balasto perpumpavimo operacijoms.	Mechanizmų, įskaitant siurblius ir vamzdynus, eksploatacija ir techninė priežiūra.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Kuro ir balasto perpumpavimo operacijos atitinka eksploatacinius reikalavimus ir vykdomos taip, kad būtų išvengta jūros aplinkos teršimo.
Naudojimasis vidaus ryšio sistemomis.	Visų laive esančių vidaus ryšio sistemų eksploatacija.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Pranešimų perdavimas ir priėmimas nuolat vykdomi sėkmingai. Pranešimai registruojami išsamiai, tiksliai ir laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.

Funkcija: elektromechanika, elektronika ir valdymo įranga (vadovavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Elektromechaninių ir elektroninių valdymo sistemų eksploatacija. ______________________ Elektromechaninės ir elektroninės valdymo įrangos išbandymas, gedimų nustatymas, techninė priežiūra ir eksploatacinės būklės atkūrimas.	Teorinės žinios Jūrų laivų elektrotechnologija, elektroninė ir elektromechaninė įranga. Automatikos, instrumentų ir valdymo sistemų pagrindai. Praktinės žinios Elektromechaninės ir elektroninės valdymo įrangos, įskaitant gedimų diagnostikos aparatūrą, eksploatacija, išbandymas ir techninė priežiūra.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą. ___________________ Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma), 4) aprobuotas rengimas naudojant laboratorijų įrangą.	Įranga ir sistemos eksploatuojamos pagal eksploatacijos vadovus. Našumo lygiai atitinka technines specifikacijas. _______________________________________ Techninė priežiūra planuojama teisingai ir atitinka technines, teisės aktų, saugos ir procedūrų specifikacijas. Gedimų poveikis jėgainei ir sistemoms nustatomas tiksliai, laivo techniniai brėžiniai suprantami teisingai, matavimo bei kalibravimo prietaisai naudojami teisingai, veiksmai, kurių imamasi, yra pagrįsti.

Funkcija: techninė priežiūra ir remontas (vadovavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Saugių techninės priežiūros ir remonto procedūrų organizavimas.	Teorinės žinios Darbų su jūrų laivų mašinomis praktika. Praktinės žinios Saugių techninės priežiūros ir remonto procedūrų organizavimas ir vykdymas.	Egzaminas ir įrodymų, įgytų vienu ar daugiau nurodytų būdų, vertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas dirbtuvėse.	Techninės priežiūros veiksmai teisingai planuojami ir vykdomi pagal technines, teisės aktų, saugos ir procedūrų specifikacijas. Techninės priežiūros ir remonto darbai aprūpinami tinkamais grafikais, specifikacijomis ir medžiagomis. Veiksmai, kurių imamasi, leidžia tinkamiausiu būdu atnaujinti mašinas eksploatacijai.
Mechanizmų veikimo sutrikimų ir jų priežasčių nustatymas, gedimų pašalinimas.	Praktinės žinios Mechanizmų veikimo sutrikimų nustatymas, gedimų suradimas ir veiksmai apgadinimams išvengti.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Būdai faktinei eksploatacinei būklei palyginti atitinka rekomenduojamas tvarką ir procedūras. Veiksmai ir sprendimai atitinka rekomenduojamas eksploatacijos specifikacijas ir apribojimus.
Saugios darbų vykdymo tvarkos užtikrinimas.	Praktinės žinios Saugi darbų vykdymo tvarka.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive.	Darbų tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darbų vykdymo kodeksus, leidimus dirbti ir kreipiamas dėmesys į aplinkos apsaugą.

Funkcija: laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių priežiūra laive (vadovavimo lygis)

Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Diferento, stovumo ir įtempio kontrolė.	Svarbiausių laivo konstrukcijos principų ir teorinių pagrindų bei veiksnių, veikiančių diferentą ir stovumą, bei priemonių, kurių būtina imtis tam, kad būtų išsaugoti diferentas ir stovumas, supratimas. Žinios apie poveikį laivo diferentui ir stovumui tuo atveju, kai pažeidžiamas, o po to užliejamas kuris nors iš skyrių, ir atsakomąsias priemones, kurių reikia imtis. TJO rekomendacijų dėl laivo stovumo žinojimas.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Stovumas ir įtempis bet kuriuo metu yra išlaikomi saugiose ribose.
Teisės aktų reikalavimų ir priemonių, skirtų žmonių gyvybės jūroje saugumui užtikrinti ir jūros aplinkai apsaugoti, laikymosi priežiūra ir kontrolė.	Žinios apie tiesiogiai su šiais klausimais susijusią tarptautinę jūrų teisę, įgyvendinama tarptautiniais susitarimais ir konvencijomis. Reikia ypač atkreipti dėmesį į: 1) atestatus ir kitus dokumentus, kurie pagal tarptautines konvencijas privalo būti laive, ir į tai, kaip jie gaunami ir kiek laiko galioja, 2) atsakomybę pagal atitinkamus Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos reikalavimus, 3) atsakomybę pagal Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, 4) atsakomybę pagal Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, 5) Jūrų deklaracijas dėl sveikatos ir tarptautinių sveikatos taisyklių reikalavimus, 6) atsakomybę pagal tarptautinės teisės aktus laivo, įgulos, keleivių ir krovinio saugumo, 7) jūros aplinkos apsaugos nuo teršimo iš laivų būdus ir priemones, 8) nacionalinių teisės aktų dėl tarptautinių susitarimų ir konvencijų įgyvendinimo žinojimą.	Egzaminas ir įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) aprobuotas rengimas naudojant treniruoklius (kur tai pritaikoma).	Eksploatacijos ir priežiūros kontrolės procedūros atitinka teisės aktų reikalavimus. Galimas neatitikimas nustatomas greitai ir tiksliai. Planuojamas atestatų atnaujinimas ir galiojimo pratęsimas užtikrina nenutrūkstamą tikrinamų komponentų bei įrangos tinkamumą darbui.
Laivo, įgulos ir keleivių saugumo užtikrinimas bei gelbėjimo priemonių, gaisro gesinimo ir kitų saugumo sistemų eksploatacinės būklės išlaikymas.	Nuodugnus gelbėjimo priemonių naudojimo taisyklių žinojimas (Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje). Priešgaisrinių ir laivo evakuacijos pratybų organizavimas. Gelbėjimo įrangos, gaisrų gesinimo ir kitų saugumo sistemų eksploatacinės būklės išlaikymas. Veiksmai, kurių avarinėmis situacijomis reikia imtis visiems laive esantiems žmonėms apsaugoti. Veiksmai, kurių reikia imtis laivo apgadinimams apriboti ir jį gelbėti įvykus gaisrui, sprogimui, laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš praktinio parengimo, aprobuoto rengimo dirbant bei iš aprobuotos darbo patirties, įvertinimas.	Gaisro aptikimo ir saugumo sistemų priežiūros procedūros užtikrina, kad visi pavojaus signalai pastebimi nedelsiant ir dėl jų imamasi veiksmų pagal nustatytas avarines procedūras.
Planų avarinėms situacijoms ir apgadinimams kontroliuoti sudarymas ir avarinių situacijų valdymas.	Laivo konstrukcija, įskaitant apgadinimų kontrolę. Gaisrų prevencijos, aptikimo ir gesinimo būdai. Gelbėjimo įrangos veikimas ir naudojimasis ja.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo dirbant bei iš aprobuotos patirties, įvertinimas.	Avarinėmis situacijomis taikomos procedūros atitinka avarinėms situacijoms sudarytus planus.
Įgulos organizavimas ir vadovavimas jai.	Žinios, kaip vadovauti personalui, jį organizuoti ir rengti laive. Žinios apie atitinkamas tarptautines jūrų konvencijas bei rekomendacijas ir nacionalinius teisės aktus.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo dirbant bei iš aprobuotos darbo patirties, įvertinimas.	Įgulos nariams paskiriamos užduotys ir jie informuojami apie jiems numatomas darbo ir elgesio normas jų individualias savybes atitinkančiu būdu. Rengimo tikslai ir veikla grindžiami asmenų turimos kompetencijos ir sugebėjimų įvertinimu bei eksploatacijos poreikiais.

A-III/3 poskyris

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

Kompetencijos normatyvas

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių jūrų laivų vyriausiuoju mechaniku arba antruoju mechaniku privalo įrodyti, jog jis sugeba vykdyti vadovavimo lygio pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-III/2 lentelės 1 skiltyje.

2. Atestuojant reikalaujamas žinių, supratimo bei mokėjimo minimumas nurodytas A-III/2 lentelės 2 skiltyje. Jis apima, praplečia ir pagilina A-III/1 lentelės 2 skiltyje nurodytas periodiškai aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams arba mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, skirtas temas.

3. Turint omenyje, kad antrasis mechanikas privalo būti pasirengęs bet kuriuo metu prisiimti vyriausiojo mechaniko pareigas, jo atestavimas šiais klausimais turi numatyti kandidatuojančio asmens sugebėjimą įsisavinti visą prieinamą informaciją, kuri turi įtakos saugiam laivo mašinų eksploatavimui bei jūros aplinkos apsaugai.

4. A-III/2 lentelės 2 skiltyje išvardytų dalykų žinojimo lygis gali būti žemesnis, tačiau pakankamas tam, kad kandidatuojantis asmuo galėtų eiti vyriausiojo mechaniko arba antrojo mechaniko pareigas šiame poskyryje nurodyto galingumo pagrindinių variklių laivuose.

5. Parengimas ir patirties įgijimas, skirti tam, kad būtų pasiektas būtinas teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, privalo atsižvelgti į tiesiogiai su tuo susijusius šio Kodekso šios dalies reikalavimus bei į B dalies rekomendacijas.

6. Administracija gali neįtraukti reikalavimų turėti žinių apie pagrindinių eigos mechanizmų tipus, neatitinkančius tų jėgainių, kurioms galioja išduodamas atestatas. Tokiu pagrindu išduotas atestatas negali galioti bet kuriai neįtrauktai jėgainių kategorijai tol, kol mechanikas neįrodys, jog yra kompetentingas pagal ją atitinkančius reikalavimus. Bet koks apribojimas nurodomas atestate ir patvirtinime.

7. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-III/2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

Pakrančių reisai

8. A-III/2 lentelės 2 skiltyje nurodytus privalomus žinių, supratimo ir mokėjimo lygius bei III/3 taisyklės 2 dalies 1 punkto 1 ir 2 papunkčių reikalavimus galima keisti, taikant juos pakrančių reisus atliekančių laivų vadovaujantiems specialistams tiek, kiek manoma tai esant reikalinga, turint omenyje ir poveikį visų tuose pačiuose vandenyse galinčių plaukioti laivų saugumui. Bet koks apribojimas nurodomas atestate ir patvirtinime.

A-III/4 poskyris

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi mašinų skyriaus budėjimo nuolat aptarnaujamame mašinų skyriuje pamainos arba paskirtiems budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje eiliniams jūrininkams

Kompetencijos normatyvas

1. Kiekvienas jūrų laivo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinis jūrininkas privalo įrodyti, jog jis yra kompetentingas vykdyti pagalbinio lygio jūrų laivų mašinų aptarnavimo funkciją, kaip nurodyta A-III/4 lentelės 1 skiltyje.

2. Žinių, supratimo ir mokėjimo minimumas, kurio reikalaujama iš mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinių jūrininkų, nurodytas A-III/4 lentelės 2 skiltyje.

3. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-III/4 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą. 3 skiltyje nurodytas „praktinis egzaminas“ gali apimti ir aprobuotą rengimą krante, kurio metu klausytojai laiko praktinius egzaminus.

4. Tais atvejais, kai nėra sudarytų kompetencijos lentelių tam tikroms pagalbinio lygio funkcijoms, Administracija pati atsako už tai, kad būtų nustatyti tinkami parengimo, įvertinimo ir atestavimo reikalavimai, taikytini tam personalui, kuriam paskiriama vykdyti šias pagalbinio lygio funkcijas.

A-III/4 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams

Funkcija: jūrų laivų mašinos (pagalbinis lygis)

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Įprastinio budėjimo, atitinkančio mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinio jūrininko užduotis, vykdymas. Gebėjimas suprasti įsakymus ir būti suprastam tiesiogiai su budėjimo užduotimis susijusiais klausimais.	Mašinų skyriuje vartojami terminai ir mechanizmų bei įrangos pavadinimai. Budėjimo mašinų skyriuje tvarka. Tiesiogiai su operacijomis mašinų skyriuje susijusi darbo sauga. Pagrindinės aplinkos apaugos procedūros. Naudojimasis tinkamomis vidaus ryšio sistemomis. Mašinų skyriaus pavojaus signalų sistemos ir sugebėjimas skirti įvairius pavojų signalus, ypatingą dėmesį skiriant gaisrų gesinimo aliarmams.	Įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) praktinis egzaminas.	Informacija keičiamasi aiškiai ir glaustai; tais atvejais, kai nėra aiškiai suprasta budėjimui reikalinga informacija arba instrukcijos, kreipiamasi patarimo ar paaiškinimo į budintį vadovaujantįjį specialistą. Budėjimas vykdomas, perimamas ir perduodamas pagal priimtus principus ir procedūras.
Budint katilinėje: tinkamo vandens lygio ir tinkamo garo slėgio palaikymas.	Saugi garo katilų eksploatacija.	Įrodymų, gautų vienu ar daugiau nurodytų būdų, įvertinimas: 1) aprobuota darbo patirtis, 2) aprobuota patirtis, įgyta mokomajame laive, 3) praktinis egzaminas.	Garo katilo būklės įvertinimas yra tikslus ir pagrįstas informacija, gauta iš vietos ir nuotolinių indikatorių bei iš tiesioginių patikrinimų. Reguliavimų eilės tvarka ir periodiškumas išlaiko saugumą ir optimalų efektyvumą.
Avarinės įrangos eksploatavimas ir avarinių procedūrų taikymas.	Žinios apie užduotis avarinėmis situacijomis. Mašinų skyriaus evakuacijos planas. Geras priešgaisrinės įrangos išdėstymo mašinų skyriuje žinojimas ir mokėjimas ja pasinaudoti.	Įrodymų, gautų iš įgūdžių demonstravimo, bei išaprobuotos darbo patirties arba aprobuotos patirties, įgytos mokomajame laive, įvertinimas.	Pirminiai veiksmai suvokus, jog susidarė avarinė arba nenormali situacija, atitinka nustatytas procedūras. Informacija visada keičiamasi aiškiai ir glaustai, komandos patvirtinamos jūrininkams įprastu būdu.

IV skyrius

Radijo ryšio personalui taikomi normatyvai

A-IV/1 poskyris

Taikymas

(Nuostatų nėra)

A-IV/2 poskyris

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi Globalinėje jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemoje (GMDSS) dirbančiam radijo ryšio personalui

Kompetencijos normatyvas

1. Atestuojant GMDSS dirbantį radijo ryšio personalą reikalaujamas žinių, supratimo ir mokėjimo minimumas turi būti pakankamas, kad personalas galėtų vykdyti radijo ryšio užduotis. Žinios, kurių reikalaujama turėti norint gauti kiekvienos iš Radijo ryšio reglamente nustatytų rūšių atestatą, privalo atitikti šį reglamentą. Be to, kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis sugeba vykdyti pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, nurodytus A-IV lentelės 1 skiltyje.

2. Žinios, supratimas ir mokėjimas, reikalingi tam, kad pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas išduoti atestatai būtų patvirtinti pagal šią Konvenciją, nurodyti A-IV/2 lentelės 2 skiltyje.

3. A-IV/2 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų žinojimas turi būti pakankamas tam, kad kandidatuojantis asmuo galėtų vykdyti savo užduotis.^*

4. Kiekvienas kandidatuojantis asmuo toliau nurodytais būdais privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą:

1) pagal A-IV/lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus įrodyti savo kompetentingumą vykdyti pareigas ir užduotis ir prisiimti įsipareigojimus, kaip nurodyta A-IV/2 lentelės 1 skiltyje;

2) išlaikyti egzaminą arba būti nuolat vertinami vykdant aprobuotą rengimo kursą, grindžiamą A-IV/2 lentelės 2 skiltyje išdėstyta medžiaga.

A-IV/2 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai GMDSS radijo ryšio personalui

Funkcija: radijo ryšys (eksploatavimo lygis)

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Informacijos perdavimas ir priėmimas naudojantis GMDSS posistemiais bei įranga ir vykdant GMDSS funkcinius reikalavimus.	Žinios, papildančios Radijo ryšio reglamento reikalavimus: 1) apie paieškos ir gelbėjimo radijo ryšį, įskaitant TJO „Paieškos ir gelbėjimo vadove prekiniams laivams (MERSAR)“ nustatytas procedūras, 2) apie priemones, kaip išvengti netikrų pavojaus signalų perdavimo, ir apie procedūras, skirtas tokių signalų poveikiui sumažinti, 3) apie laivų pranešimų sistemas, 4) apie medicinos pagalbos per radiją tarnybas, 5) apie naudojimąsi „Tarptautiniu signalų kodu“ ir „Norminiu jūrų laivavedybos žodynu“, kurį pakeitė „TJO norminiai jūrų ryšio posakiai“, 6) apie rašytinės ir žodinės anglų kalbos vartojimą tiesiogiai su žmonių gyvybės apsauga jūroje susijusiai informacijai perduoti. Pastaba: Šis reikalavimas gali būti mažesnis, jeigu išduodamas ribotos paskirties radijo operatoriaus atestatas.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš praktinio eksploatacinių procedūrų vykdymo demonstravimo naudojantis: 1) aprobuota įranga, 2) GMDSS ryšio treniruokliu (kur tai pritaikoma),^* 3) laboratorine radijo ryšio įranga, įvertinimas.	Pranešimų perdavimas ir priėmimas atitinka tarptautines taisykles ir procedūras ir vykdomi veiksmingai bei rezultatyviai. Teisingai apdorojami tiesiogiai su laivo bei laive esančių žmonių saugumu ir jūros aplinkos apsauga susiję pranešimai anglų kalba.
Radijo ryšio užtikrinimas avarinių situacijų metu	Radijo ryšio užtikrinimas šiomis avarinėmis situacijomis: 1) žmonėms paliekant laivą, 2) laive kilus gaisrui, 3) visiškai ar iš dalies sugedus radijo ryšio įrangai. Profilaktinės priemonės laivo ir personalo saugumui užtikrinti ryšium su pavojais, tiesiogiai susijusiais su radijo įranga, įskaitant elektros ir nejonizuojančios spinduliuotės pavojus.	Egzaminas ir įrodymų, gautų iš praktiniu eksploatacinių procedūrų vykdymo demonstravimo naudojantis: 1) aprobuota įranga, 2) GMDSS ryšio treniruokliu (kur tai pritaikoma),^* 3) laboratorine radijo ryšio įranga, įvertinimas.	Veikiama veiksmingai bei rezultatyviai.

V skyrius

Specialūs tam tikrų tipų laivų personalo rengimo reikalavimai

A-V/1 poskyris

Privalomi minimalūs tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

SUPAŽINDINIMO SU TANKLAIVIAIS KURSAS*

1. Supažindinimo su tanklaiviais kursas, minimas V/1 taisyklės 1 dalies 2 punkte, privalo apimti bent 2–7 punktuose nurodytą medžiagą.

Krovinių savybės

2. Tanklaiviais vežamų naftos, skystų cheminių medžiagų ir suskystintų dujų fizikinių savybių nagrinėjimas bendrais bruožais, įskaitant praktinį savybių demonstravimą; garų slėgio ir temperatūros tarpusavio ryšys; slėgio įtaka virimo temperatūrai; išaiškinimas apie prisotintų garų slėgį, sklidimą, dalinį slėgį, degumo ribas, pliūpsnio ir savaiminio užsidegimo temperatūras; praktinė pliūpsnio temperatūros ir žemutinės degumo ribos reikšmė; paprastas statinių elektros krūvių generavimo rūšių išaiškinimas; cheminiai simboliai ir cheminės struktūros; rūgščių ir bazių cheminių savybių ir cheminių reakcijų žinomose medžiagų grupėse pagrindai – pakankami tam, kad būtų galima tinkamai pasinaudoti kodeksais.

Toksiškumas

3. Paprastas principų ir pagrindinių sąvokų išaiškinimas; toksiškumo ribos, ūminis ir lėtinis toksiškumo poveikiai, sisteminiai nuodai ir dirgikliai.

Pavojai

4. Išaiškinimas apie pavojus, įskaitant:

1) sprogimų ir užsiliepsnojimų pavojus, degimo ribas ir užsidegimo bei sprogimo priežastis;

2) pavojus sveikatai, įskaitant pavojus patekus ant odos, įkvėpus ir prarijus; deguonies stoką, atkreipiant ypatingą dėmesį į inertinių dujų sistemas; kenksmingas vežamų krovinių savybes; nelaimingus atsitikimus, nutinkančius personalui, bei rekomendacijas ir draudimus teikiant su jais susijusią pirmąją pagalbą;

3) pavojus aplinkai, įskaitant: naftos, cheminių medžiagų ir dujų pasklidimo poveikį žmonių ir jūros gyvūnų bei augmenijos gyvybei; lyginamojo svorio ir tirpumo įtaką; dreifuojančio garų debesies keliamą pavojų; garų slėgio ir oro sąlygų įtaką;

4) reaktyvumo pavojus; savaiminį reagavimą; polimerizaciją; temperatūros įtaką; priemaišos, veikiančios kaip katalizatoriai; reagavimą su oru, vandeniu ir kitomis cheminėmis medžiagomis;

5) korozijos pavojus, įskaitant pavojų personalui; laivo konstrukcijos medžiagų naikinimą; vandenilio koncentracijos ir išskyrimo įtaką.

Pavojų kontroliavimas

5. Izoliavimas inertinėmis medžiagomis, padengimas vandens sluoksniu, džiovikliai ir priežiūros technika; priemonės statiniams elektros krūviams išvengti; ventiliavimas; medžiagų atskyrimas; krovinių inhibavimas ir medžiagų suderinamumo svarba.

Saugos įranga ir personalo apsauga

6. Matavimo prietaisų ir panašios įrangos veikimas ir kalibravimas; specialūs gaisro gesinimo įtaisai; kvėpavimo aparatai ir įranga žmonėms iš tanklaivių evakuoti; saugus naudojimasis apsauginėmis priemonėmis ir įranga; naudojimasis atgaivinimo aparatais ir kita gelbėjimo bei gelbėjimosi įranga.

Taršos prevencija

7. Procedūros, kurių reikia laikytis atmosferos ir vandens užteršimui išvengti, bei priemonės, kurių reikia imtis išsiliejimo atvejais, įskaitant būtinumą:

1) aptikus išsiliejimą arba įvykus išsiliejimu gresiančiam gedimui, nedelsiant perduoti atitinkamiems pareigūnams visą tiesiogiai su įvykiu susijusią informaciją;

2) tuoj pat pranešti atsakingam kranto personalui;

3) tinkamai įgyvendinti išsiliejimui sulaikyti numatytas laivo procedūras.

NAFTOS TANKLAIVIŲ PERSONALO RENGIMO PROGRAMA

8. Specializuota rengimo programa, minima V/1 taisyklės 2 dalies 2 punkte ir skirta užduotims naftos tanklaiviuose atlikti, privalo suteikti teorinių ir praktinių žinių apie 9-14 punktuose nurodytus dalykus.^*

Taisyklės ir praktikos kodeksai

9. Supažindinimas su atitinkamomis tiesiogiai su nagrinėjamais klausimais susijusiomis tarptautinių konvencijų nuostatomis; atitinkami tarptautiniai ir nacionaliniai kodeksai; TJO „Vadovas dėl teršimo nafta“; atitinkami tanklaivių saugos vadovai^** bei atitinkamos dažniausiai taikomos uostų taisyklės.

Naftos tanklaivių konstrukcija ir įranga

10. Supažindinimas su vamzdynais, pumpavimo, tankų ir denio įtaisais; krovininių siurblių tipai ir jų pritaikymas įvairių rūšių kroviniams; tankų valymas, degazacijos ir inertinių dujų sistemos; krovininių tankų ventiliavimas ir gyvenamųjų patalpų vėdinimas; matavimo sistemos ir įspėjamieji signalai; krovinio pašildymo sistemos; elektros sistemų saugos aspektai.

Krovinių savybės

11. Žinios apie įvairių naftos krovinių rūšių chemines ir fizikines savybes.

Operacijos laive

12. Krovinio apskaičiavimai; pakrovimo ir iškrovimo planai; pakrovimo ir iškrovimo procedūros, įskaitant perpumpavimą iš laivo į laivą; kontroliniai sąrašai; naudojimasis priežiūros įranga; tinkamos personalo priežiūros svarba; degazacijos operacijos ir tankų valymo operacijos; kur tai pritaikoma – plovimo žalia nafta procedūros ir inertinių dujų sistemų eksploatavimas ir techninė priežiūra; leidimų įeiti į siurblines ir uždaras patalpas kontrolė; naudojimasis dujų nutekėjimo nustatymo ir saugos įranga; pakrovimo „virš likučių“ ir tinkamo balasto priėmimo ir išpumpavimo procedūros; atmosferos ir vandens teršimo prevencija.

Remontas ir techninė priežiūra

13. Atsargumo priemonės, kurių reikia imtis prieš pradedant vykdyti ir vykdant remonto ir techninės priežiūros darbus, įskaitant atliekamus pumpavimo, vamzdynų, elektros ir valdymo sistemose; privalomi saugos veiksniai vykdant karštuosius darbus; karštųjų darbų priežiūra ir tinkamos jų procedūros.

Avariniai veiksmai

14. Laivo avarinių planų parengimo svarba; avarinis krovos operacijų nutraukimas; veiksmai sutrikus krovinio aptarnavimo svarbiai veiklai; gaisrų gesinimas tanklaiviuose; veiksmai laivams susidūrus, užplaukus ant seklumos arba išsiliejus kroviniui; pirmosios medicinos pagalbos procedūros ir naudojimasis atgaivinimo įranga; naudojimasis kvėpavimo aparatais saugiai įeiti į uždaras patalpas ir žmonėms gelbėti iš jų.

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ TANKLAIVIŲ PERSONALO RENGIMO PROGRAMA

15. Specializuota rengimo programa, minima V/1 taisyklės 2 dalies 2 punkte ir skirta užduotims atlikti cheminių medžiagų tanklaiviuose, privalo suteikti teorinių ir praktinių žinių apie 16-21 punktuose nurodytus dalykus*.

Taisyklės ir praktikos kodeksai

16. Supažindinimas su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis ir atitinkamais TJO bei nacionaliniais kodeksais ir atitinkamais tanklaivių saugos vadovais** ir atitinkamomis dažniausiai taikomomis uostų taisyklėmis.

Cheminių medžiagų tanklaivių konstrukcija ir įranga

17. Trumpas specializuotų vamzdynų, pumpavimo ir tankų įtaisų apibūdinimas, perpylimo išvengimo kontrolė; krovininių siurblių tipai ir jų pritaikymas įvairių rūšių kroviniams, tankų valymo ir degazacijos sistemos; krovininių tankų ventiliavimas; garų grąžinimo sistemos; gyvenamųjų patalpų vėdinimas, oro šliuzai; matavimo sistemos ir įspėjamieji signalai; temperatūros kontrolės tankuose sistemos ir įspėjamieji signalai; elektros sistemų saugos veiksniai.

Krovinių savybės

18. Žinios apie skystų cheminių medžiagų krovinių savybes, pakankamos tinkamam naudojimuisi atitinkamais krovinių saugumo vadovais.^*

Operacijos laive

19. Krovinio apskaičiavimai; pakrovimo ir iškrovimo planai; pakrovimo ir iškrovimo procedūros; garų grąžinimo sistemos; kontroliniai sąrašai; naudojimasis priežiūros įranga; degazacijos operacijos ir tankų valymo operacijos, įskaitant tinkamą absorbuojančių ir drėkinančių agentų bei ploviklių panaudojimą; inertinės atmosferos sukūrimas ir išlaikymas; leidimų įeiti į siurblines ir uždaras patalpas kontrolė; aptikimo ir saugos įranga; atliekų ir nuotekų pašalinimas.

Remontas ir techninė priežiūra

20. Atsargumo priemonės, kurių reikia imtis prieš pradedant vykdyti ir vykdant pumpavimo, vamzdynų, elektros ir valdymo sistemų remontą ir techninę priežiūrą.

Avariniai veiksmai

21. Laivo avarinių planų parengimo svarba; avarinis krovos operacijų nutraukimas; veiksmai sutrikus krovinio aptarnavimo svarbiai veiklai; gaisrų gesinimas cheminių medžiagų tanklaiviuose; veiksmai laivams susidūrus, užplaukus ant seklumos arba išsiliejus kroviniui; pirmosios medicinos pagalbos procedūros ir naudojimasis atgaivinimo bei dezaktyvavimo įranga; naudojimasis kvėpavimo aparatais ir gelbėjimosi iš patalpų įranga; saugus įėjimas į uždaras patalpas ir žmonių gelbėjimas iš jų.

SUSKYSTINTŲ DUJŲ TANKLAIVIŲ PERSONALO RENGIMAS

22. Specializuota rengimo programa, minima V/1 taisyklės 2 dalies 2 punkte ir skirta užduotims suskystintų dujų tanklaiviuose atlikti, privalo suteikti teorinių ir praktinių žinių apie 23-34 punktuose nurodytus dalykus.^**

Taisyklės ir praktikos kodeksai

23. Supažindinimas su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis ir atitinkamais TJO, nacionaliniais ir pramonės kodeksais.*

24. Supažindinimas su suskystintų dujų tanklaivių konstrukcija ir įranga; suskystintų dujų tanklaivių tipai; krovinio išsaugojimo sistemos (konstrukcija, patikrinimai); krovos darbų įranga (siurbliai, vamzdynai); krovinio būklės kontroliavimo sistemos (pašildymas, atvėsinimas); atmosferos tankuose kontroliavimo sistemos (inertinės dujos, azotas); krovinio išsaugojimo ir darbų su kroviniu sistemos; gaisrų gesinimo sistema ir saugos bei žmonių gelbėjimo įranga.

Gaisrų gesinimas

25. Specializuota praktinė gaisrų gesinimo technika ir taktika, pritaikomos suskystintų dujų tanklaiviams, įskaitant naudojimąsi vandens purškimo sistemomis.

Chemija ir fizika

26. Įvadas į chemijos ir fizikos pagrindus, kiek tai tiesiogiai susiję su saugiu suskystintų dujų vežimu laivų tankuose, apimantis:

1) suskystintų dujų ir jų garų savybes ir ypatybes, įskaitant dujų sąvokos apibrėžimą; paprastuosius dujų dėsnius; dujų būsenos lygtį; dujų tankį; dujų difuziją ir dujų mišinius; dujų suslėgimą; dujų suskystinimą; dujų atšaldymą; kritinę temperatūrą; praktinę pliūpsnio temperatūros reikšmę; viršutinę ir žemutinę sprogimo ribas; savaiminio užsidegimo temperatūrą; dujų tarpusavio suderinamumą; reaktyvumą; polimerizaciją ir inhibitorius;

2) grynų skysčių savybes, įskaitant skysčių ir garų tankį; temperatūros keliamus pokyčius; garų slėgį ir temperatūrą; entalpiją; skysčių garavimą bei užvirimą;

3) svarbiausias tirpalų ypatybes ir savybes, įskaitant dujų tirpumą skysčiuose; skysčių tarpusavio maišumą ir temperatūros pokyčio tam įtaką; tirpalų tankį ir jo priklausomumą nuo temperatūros ir koncentracijos; medžiagų ištirpinimo įtaką jų lydymosi ir virimo temperatūroms; hidratus, jų susidarymą ir dispersiją; higroskopiškumą; oro ir kitų dujų sausinimą; rasos tašką ir žemos temperatūros poveikius.

Pavojai sveikatai

27. Supažindinimas su pavojais sveikatai, tiesiogiai susijusiais su suskystintų dujų vežimu, apimantis:

1) toksiškumą, įskaitant sąlygas, kuriomis suskystintos dujos ir jų garai gali būti nuodingi; toksines inhibitorių ir laivo konstrukcijos medžiagų bei vežamų suskystintų dujų degimo produktų savybes; ūminį ir chronišką toksiškumo poveikį; sisteminius nuodus ir dirgiklius; slenkstinę ribinę vertę (angl. TLV);

2) pavojus patekus ant odos, įkvėpus ir prarijus;

3) pirmąją medicinos pagalbą ir priešnuodžių skyrimą.

Krovinio išsaugojimas

28. Išsaugojimo sistemų principai; taisyklės; patikrinimai; tankų konstrukcija, medžiagos, danga, izoliacija ir jų tarpusavio suderinamumas.

Tarša

29. Pavojai žmonių gyvybei ir jūros aplinkai; krovinio lyginamojo svorio ir tirpumo poveikis; dreifuojančio garų debesies ir kriogeninių skysčių išmetimo už borto keliamas pavojus.

Darbo su kroviniais sistemos

30. Siurblių bei pumpavimo įtaisų ir garų grąžinimo sistemų, vamzdynų ir sklendžių pagrindinių tipų aprašymas; paaiškinimas apie slėgį, vakuumą, siurbimą, tekėjimą, hidrostatinį slėgį; filtrai ir koštuvai; plėtimosi įtaisai; priešgaisrinės užsklandos; dažniausiai naudojamos inertinės dujos; saugojimo, gaminimo ir paskirstymo sistemos; temperatūros ir slėgio kontrolės sistemos; krovinio ventiliavimo sistemos; skysčių recirkuliacijos ir pakartotinio dujų suskystinimo sistemos; krovinio matavimai, prietaisų sistemos ir įspėjamieji signalai; dujų nutekėjimo nustatymo ir kontrolės sistemos; angliarūgštės dujų kontrolės sistemos; krovinio nugaravimo sistemos ir pagalbinės sistemos.

Operacijos laive

31. Pasirengimas pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir jų vykdymas; kontroliniai sąrašai; krovinio būklės kontrolė reiso metu ir uoste; krovinių atskyrimas ir krovinių perpumpavimo procedūros; krovinių pakeitimas kitais kroviniais; tankų valymo procedūros; krovinio bandinių ėmimas; balasto priėmimas ir išpumpavimas; pašildymo ir degazavimo procedūros; degazuotos sistemos atšaldymo iki aplinkos temperatūros procedūros ir su jomis susijusios atsargumo priemonės.

Saugos praktika ir įranga

32. Nešiojamųjų matavimo prietaisų veikimas, jų kalibravimas ir naudojimasis jais; gaisrų gesinimo įranga ir procedūros; kvėpavimo aparatai; atgaivinimo aparatai; evakuaciniai komplektai; žmonių gelbėjimo įranga; apsauginė apranga ir įranga; įėjimas į uždaras patalpas; atsargumo priemonės, kurių reikia imtis prieš krovinio ir valdymo sistemų remonto ir techninės priežiūros darbus bei juos vykdant; personalo priežiūra vykdant potencialiai pavojingas operacijas; sertifikuotos saugios elektros įrangos rūšys bei principai ir užsidegimo priežastys.

Avariniai veiksmai

33. Laivo avarinių planų parengimo svarba; avarinis krovos operacijų nutraukimas; krovinių sklendžių avarinio uždarymo sistemos; veiksmai sutrikus kroviniui svarbioms sistemoms arba aptarnavimo veiklai; veiksmai laivams susidūrus, užplaukus ant seklumos arba išsiliejus kroviniui ir laivą apsupus nuodingų arba degių garų debesiui.

Bendrieji krovos darbų principai

34. Krovinio tankų ir tuščių patalpų pripildymas inertinių dujų; tankų atvėsinimas ir pakrovimas; operacijos reisuose vežant krovinį ir tik su balastu; iškrovimo, tankų išvalymo ir avarinės procedūros, įskaitant veiksmus pagal išankstinius planus nutekėjimo, gaisro, laivų susidūrimo, užplaukimo ant seklumos, avarinio krovinio išleidimo, nelaimingų atsitikimų personalui atvejais.

A-V/2 poskyris

Privalomi minimalūs ro-ro keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

Minios valdymo parengimas

1. Pagal V/2 taisyklės 4 dalį privalomas minios valdymo parengimas, skirtas personalui, kuriam pagal laivo įgulos sąrašus paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, turi apimti toliau išvardytus dalykus (bet nebūtinai jais apsiriboti):

1) gelbėjimo įrangos pritaikymo ir valdymo planų supratimą, įskaitant:

1) žinias apie laivo įgulos sąrašus ir avarines instrukcijas,

2) žinias apie avarinius išėjimus,

3) naudojimosi liftais apribojimus;

2) gebėjimą padėti keleiviams, kurie yra pakeliui į rinkimosi ir įlaipinimo į valtis vietas, įskaitant:

1) gebėjimą duoti aiškius ir raminančius nurodymus,

2) keleivių judėjimo koridoriais, laiptinėmis ir praeigomis kontrolę,

3) užtikrinimą, kad evakuacijos keliuose nebūtų kliūčių,

4) esamus neįgaliųjų bei specialios priežiūros reikalingų asmenų evakuacijos būdus,

5) žmonių paiešką gyvenamosiose patalpose;

3) subūrimo procedūras, įskaitant:

1) tvarkos laikymosi svarbą,

2) gebėjimą naudotis procedūromis, skirtomis apriboti paniką ir užkirsti jai kelią,

3) gebėjimą naudotis keleivių sąrašais skaičiuojant evakuojamus žmones, kur tai pritaikoma,

4) gebėjimą užtikrinti, jog keleiviai yra tinkamai apsirengę ir taisyklingai užsivilkę gelbėjimosi liemenes.

Supažindinimo kursas

2. Pagal V/2 taisyklės 5 dalį privalomas supažindinimo kursas privalo bent užtikrinti, kad būtų įgyjama toliau nurodytų gebėjimų, kurie atitinka einamas pareigas ir vykdomas užduotis bei įsipareigojimus:

Laivo konstrukcijos bei eksploatacijos apribojimai

1. Gebėjimas tinkamai suprasti nustatytus laivo eksploatacijos apribojimus ir jų laikytis bei suprasti ir taikyti laivo veiklos apribojimus, įskaitant greičio apribojimus esant nepalankioms oro sąlygoms, numatytus žmonių gyvybės, laivo ir krovinio saugumui išlaikyti.

Korpuso angų atidarymo, uždarymo ir sutvirtinimo procedūros

2. Gebėjimas tinkamai pritaikyti laivui nustatytas laivapriekio, laivagalio ir bortų lacportų bei aparelių atidarymo, uždarymo bei sutvirtinimo procedūras, ir taisyklingai valdyti su tuo susijusias sistemas.

Teisės aktai, kodeksai ir susitarimai dėl ro-ro keleivinių laivų

3. Gebėjimas suprasti ir taikyti tiesiogiai su konkrečiu laivu bei su paskirtomis vykdyti užduotimis susijusius tarptautinius ir nacionalinius reikalavimus ro-ro keleiviniams laivams.

Reikalavimai ir apribojimai stovumui ir įtempiui

4. Gebėjimas tinkamai atsižvelgti į tam tikrų laivo dalių, kaip antai: laivapriekio lacportų bei kitų uždarymo įrenginių, išlaikančių korpuso sandarumą, įtempio apribojimus ir į specifinius stovumo aspektus, galinčius turėti įtakos ro-ro keleivinių laivų saugumui.

Specialios ro-ro keleivinių laivų įrangos techninė priežiūra

5. Gebėjimas tinkamai taikyti laive nustatytas procedūras vykdant ro-ro keleiviniams laivams būdingos įrangos, kaip antai: laivapriekio, laivagalio ir bortų lacportų bei aparelių, špigatų ir su šia įranga susijusių sistemų techninę priežiūrą.

Pakrovimo ir krovinių sutvirtinimo vadovai ir kalkuliatoriai

6. Gebėjimas tinkamai naudotis pakrovimo ir krovinių sutvirtinimo vadovais, skirtais visų tipų autotransporto priemonėms ir, kai tai pritaikoma, geležinkelio vagonams, ir apskaičiuoti bei pritaikyti transporto priemonėms skirtų denių įtempio ribas.

Pavojingų krovinių sukrovimo vietos

7. Gebėjimas užtikrinti tinkamą specialių atsargumo priemonių ir apribojimų, taikomų pavojingiems kroviniams sukrauti skirtoms vietoms, laikymąsi.

Avariniai veiksmai

8. Gebėjimas užtikrinti tinkamą bet kurių specialių priemonių pritaikymą:

1) išvengti vandens patekimo į transporto priemonių denius ir jį apriboti,

2) vandeniui iš transporto priemonių denių pašalinti,

3) kiek įmanoma, sumažinti vandens poveikį transporto priemonių deniuose.

Tiesiogiai keleivius jiems skirtose patalpose aptarnaujančio personalo saugumo parengimas

3. Pagal V/2 taisyklės 6 dalį privalomas papildomas saugumo parengimas privalo bent užtikrinti, kad būtų įgyjama toliau nurodytų gebėjimų:

Bendravimas

1. Gebėjimas bendrauti su keleiviais avarinių situacijų metu, atsižvelgiant į:

1) konkrečiu reisu vykstančių keleivių pagrindinių tautybių vartojamą kalbą arba kalbas,

2) tikimybę, kad gebėjimas duoti pagrindinius nurodymus vartojant paprastą anglų kalbos leksiką gali būti bendravimo su pagalbos reikalingu keleiviu priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar įgulos narys ir keleivis kalba ta pačia kalba, ar ne,

3) galimybę, jog avarinių situacijų metu, kai bendrauti žodžiu darosi nepraktiška, gali prireikti kitų bendravimo būdų, pavyzdžiui, pademonstruoti arba rankomis duoti atitinkamus signalus, arba atkreipti dėmesį į instrukcijų, rinkimosi, gelbėjimo priemonių vietas arba evakuacijos kelius,

4) tai, kaip keleiviai buvo aprūpinti išsamiomis saugos instrukcijomis jų gimtąja kalba arba kalbomis,

5) kalbas, kuriomis avarinių situacijų ar pratybų metu galima per laivo transliacijos sistemą skelbti avarinius pranešimus, perduodant keleiviams svarbius nurodymus arba palengvinant įgulos narių užduotis padėti keleiviams.

Gelbėjimosi priemonės

2. Gebėjimas pademonstruoti keleiviams, kaip naudotis asmeninėmis gelbėjimosi priemonėmis.

Parengimas dėl keleivių saugumo, krovinių saugumo ir laivo korpuso sandarumo

4. Pagal V/2 taisyklės 7 dalį privalomas parengimas dėl keleivių saugumo, krovinių saugumo ir laivo korpuso sandarumo, skirtas kapitonams, vyresniesiems kapitono padėjėjams, vyriausiesiems mechanikams, antriesiems mechanikams ir asmenims, kuriems paskirta tiesioginė atsakomybė už keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą, krovinių pakrovimą, iškrovimą arba sutvirtinimą, arba laivo korpuso angų sandarinimą, privalo bent užtikrinti, kad būtų įgyjama toliau nurodytų jų užduotis ir įsipareigojimus atitinkančių gebėjimų:

Pakrovimo ir keleivių įsodinimo procedūros

1. Gebėjimas tinkamai pritaikyti laivui nustatytas procedūras dėl:

1) autotransporto priemonių, geležinkelio vagonų bei kitokių krovinių vienetų pakrovimo ir iškrovimo ir su tuo susijusių pranešimų,

2) aparelių nuleidimo ir pakėlimo,

3) išardomų autotransporto denių surinkimo ir pašalinimo,

4) keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliesiems ir pagalbos reikalingiems asmenims.

Pavojingų krovinių vežimas

2. Gebėjimas pritaikyti bet kurias specialias apsaugos priemones, procedūras ir reikalavimus dėl pavojingų krovinių vežimo ro-ro keleiviniuose laivuose.

Krovinių sutvirtinimas

3. Gebėjimas:

1) taisyklingai taikyti Krovinių saugaus išdėstymo ir tvirtinimo kodeksą vežamoms autotransporto priemonėms, geležinkelio vagonams ir kitiems krovinių vienetams;

2) tinkamai naudotis krovinių sutvirtinimo įranga ir turimomis medžiagomis, atsižvelgiant į jų apribojimus.

Stovumo, diferento ir įtempio apskaičiavimai

4. Gebėjimas:

1) tinkamai naudotis turima informacija apie stovumą ir įtempį,

2) apskaičiuoti stovumą ir diferentą įvairiems pakrovimo atvejams naudojantis turimais stovumo skaičiuotuvais arba kompiuterinėmis programomis,

3) apskaičiuoti denių apkrovos koeficientus,

4) apskaičiuoti balasto ir kuro perpumpavimo poveikį stovumui, diferentui bei įtempiui.

Korpuso angų atidarymas, uždarymas ir sutvirtinimas

5. Gebėjimas:

1) tinkamai pritaikyti laivui nustatytas laivapriekio, laivagalio ir bortų lacportų ir aparelių atidarymo, uždarymo bei sutvirtinimo procedūras, ir taisyklingai valdyti su jomis susijusias sistemas,

2) vykdyti užsandarinimo patikimumo patikrinimus.

Oras ro-ro laivų deniuose

6. Gebėjimas:

1) naudotis įranga (jei ji yra) orui ro-ro krovinių patalpose kontroliuoti,

2) tinkamai pritaikyti laivui nustatytas ro-ro krovinių patalpų ventiliavimo procedūras pakraunant ir iškraunant transporto priemones, reiso bei avarinių situacijų metu.

Parengimas dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio

5. Kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, atsakingi už keleivių saugumą avarinių situacijų metu, privalo:

1) būti sėkmingai baigę pagal V/2 taisyklės 8 dalį privalomą aprobuotą parengimą dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio, atitinkantį jų pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, kaip nurodyta A-V/2 lentelėje,

2) pagal A-V/2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus įrodyti, jog jų kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

A-V/2 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Laivo avarinių procedūrų organizavimas.	Žinios apie: 1) bendrą laivo konstrukciją ir išplanavimą, 2) saugumo taisykles, 3) avarinius planus ir procedūras. Konkretaus laivo avarinių procedūrų rengimo principų svarba, įskaitant: 1) būtinybę iš anksto planuoti avarines procedūras ir rengti pratybas, 2) būtinybę visam personalui suvokti suplanuotas avarines procedūras ir kiek įmanoma tiksliau jų laikytis avarinės situacijos atveju.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo pagal vieną ar daugiau iš suplanuotų avarinių planų, atliktų pratimų ir praktinio įgūdžio demonstravimo, įvertinimas.	Laivo avarinės procedūros užtikrina pasirengimą imtis veiksmų avarinių situacijų.
Išteklių panaudojimo optimizavimas.	Gebėjimas optimizuoti išteklių panaudojimą, atsižvelgiant į: 1) galimybę, kad avarijos metu ištekliai gali būti riboti, 2) būtinybę visiškai panaudoti turimą personalą bei įrangą ir prireikus improvizuoti. Gebėjimas organizuoti tikroviškas pratybas tam, kad būtų išlaikyta parengties būklė, atsižvelgiant į dėl anksčiau keleivinius laivus ištikusių avarijų įgytą patirtį; apklausos po pratybų.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo, praktinio įgūdžių demonstravimo ir iš rengimo laive bei iš avarinių procedūrų pratybų, įvertinimas.	Parengties planai optimizuoja turimų išteklių panaudojimą. Užduočių ir pareigų paskirstymas atspindi žinomą paskirų asmenų kompetentingumą. Grupių ir paskirų asmenų vaidmuo ir pareigos aiškiai apibrėžiami.
Avarinių veiksmų kontrolė.	Gebėjimas atlikti pirminį avarinių situacijų įvertinimą ir efektyviai veikti pagal nustatytas avarines procedūras. Vadovavimo įgūdžiai Gebėjimas vadovauti kitiems avarinių situacijų metu, įskaitant būtinybę: 1) rodyti pavyzdį avarinių situacijų metu, 2) sutelkti sprendimų priėmimą, kadangi avarijos metu reikia veikti nedelsiant, 3) skatinti, drąsinti ir raminti keleivius ir kitą personalą. Įtampos valdymas Gebėjimas pastebėti savo ir kitų laivo avarinės grupės narių padidėjusios įtampos požymių atsiradimą. Supratimas, jog avarinių situacijų sukeliama įtampa gali atsiliepti paskirų asmenų veiksmų efektyvumui ir jų gebėjimui veikti pagal nurodymus bei laikytis procedūrų.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo, praktinio įgūdžių demonstravimo ir rengimo laive bei avarinių procedūrų pratybų, įvertinimas.	Procedūros ir veiksmai atitinka krizėms laive valdyti nustatytus principus ir planus. Tikslai ir strategija atitinka avarijos pobūdį, atsižvelgia į netikėtumų galimybę ir optimaliai panaudoja turimus išteklius. Įgulos narių veiksmai padeda palaikyti tvarką ir kontroliuoti situaciją.
Keleivių ir kito personalo kontroliavimas avarinių situacijų metu.	Žmonių elgesys ir reakcija Gebėjimas avarinių situacijų metu kontroliuoti keleivius ir kitą personalą, įskaitant: 1) keleivių ir kito personalo reakcijos avarinių situacijų metu bendrų modelių suvokimą, atsižvelgiant į tai, kad: 1) paprastai žmonėms prireikia tam tikro laiko suvokti, jog tikrai susidarė avarinė situacija, 2) kai kurie žmonės gali pasiduoti panikai ir elgtis neprotingai; jų gebėjimas suvokti gali būti susilpnėjęs ir jie gali nesugebėti reaguoti į nurodymus taip, kaip reaguotų neavarinių situacijų metu, 2) suvokimą, jog keleiviai ir kitas personalas gali, be kita ko: 1) po įvykio visų pirmiausia pradėti ieškoti artimųjų, draugų ir (arba) savo daiktų, 2) ieškoti saugumo savo kajutėse arba kitose laivo vietose, kur, jų nuomone, jie galėtų pasislėpti nuo pavojaus, 3) laivui svyrant, stengtis judėti link pakilusio borto; 3) supratimą, jog atskyrus šeimos narius gali kilti panika.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo, praktinio įgūdžių demonstravimo ir rengimo laive bei iš avarinių procedūrų pratybų, įvertinimas.	Įgulos narių veiksmai padeda palaikyti tvarką ir kontroliuoti situaciją.
Veiksmingo bendravimo nustatymas ir palaikymas.	Gebėjimas nustatyti ir palaikyti veiksmingą bendravimą, įskaitant: 1) aiškių ir glaustų nurodymų ir pranešimų svarbą, 2) būtinybę skatinti keitimąsi informacija su keleiviais ir kitu personalu grįžtamojo ryšio pagrindu. Gebėjimas avarinių situacijų metu teikti su jomis susijusią informaciją keleiviams ir kitam personalui tam, kad jie nuolat žinotų apie bendrą padėtį, bei tam, kad jiems būtų pranešta, kokių veiksmų jiems reikia imtis, atsižvelgiant į: 1) konkrečiu reisu vykstančių keleivių ir kito personalo pagrindinių tautybių vartojamą kalbą arba kalbas, 2) galimybę, jog avarinių situacijų metu, kai bendrauti žodžiu darosi nepraktiška, gali prireikti kitų bendravimo būdų, pavyzdžiui, pademonstruoti, rankomis duoti atitinkamus signalus, arba atkreipti dėmesį į instrukcijų, rinkimosi, gelbėjimo priemonių vietas arba evakuacijos kelius, 3) kalbą, kuria avarinių situacijų ar pratybų metu galima per laivo transliacijos sistemą skelbti avarinius pranešimus, perduodant keleiviams svarbius nurodymus ir palengvinant įgulos narių užduotis padėti keleiviams.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto rengimo, pratimų ir iš praktinio įgūdžių demonstravimo, įvertinimas.	Informacija iš visų prieinamų šaltinių gaunama, įvertinama ir patikrinama kiek įmanoma greičiau ir pakartotinai tikrinama iki pat avarinės situacijos pabaigos. Informacija, teikiama paskiriems asmenims, avarinėms grupėms ir keleiviams, yra tiksli, tiesiogiai susijusi su situacija ir pateikiama laiku. Informacija nuolat suteikia keleiviams žinių apie avarinės situacijos pobūdį ir apie tai, kokių veiksmų iš jų reikalaujama.

A-V/3 poskyris

Privalomi minimalūs ne ro-ro laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

Minios valdymo parengimas

1. Pagal V/2 taisyklės 4 dalį privalomas minios valdymo parengimas, skirtas personalui, kuriam pagal laivo įgulos sąrašus paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, turi apimti toliau išvardytus dalykus (bet nebūtinai jais apsiriboti):

1) gelbėjimo įrangos pritaikymo ir valdymo planų supratimą, įskaitant:

1) žinias apie laivo įgulos sąrašus ir avarines instrukcijas,

2) žinias apie avarinius išėjimus;

2) gebėjimą padėti keleiviams, kurie yra pakeliui į rinkimosi ir įlaipinimo į valtis vietas, įskaitant:

1) gebėjimą duoti aiškius ir raminančius nurodymus,

2) keleivių judėjimo koridoriais, laiptinėmis ir praeigomis kontrolę,

3) užtikrinimą, kad evakuacijos keliuose nebūtų kliūčių,

4) esamus neįgaliųjų bei specialios priežiūros reikalingų asmenų evakuacijos būdus ir

5) žmonių paiešką gyvenamosiose patalpose;

3) subūrimo procedūras, įskaitant:

1) tvarkos laikymosi svarbą,

2) gebėjimą naudotis procedūromis, skirtomis apriboti paniką ir užkirsti jai kelią,

3) gebėjimą naudotis keleivių sąrašais suskaičiuojant evakuojamus žmones, kur tai pritaikoma,

4) gebėjimą užtikrinti, jog keleiviai yra tinkamai apsirengę ir taisyklingai užsivilkę gelbėjimosi liemenes.

Supažindinimo kursas

2. Pagal V/2 taisyklės 5 dalį privalomas supažindinimo kursas privalo bent užtikrinti, kad būtų įgyjama toliau nurodytų gebėjimų, kurie atitinka einamas pareigas ir vykdomas užduotis bei įsipareigojimus:

Laivo konstrukcijos bei eksploatacijos apribojimai

Gebėjimas tinkamai suprasti nustatytus laivo eksploatacijos apribojimus ir jų laikytis, suprasti ir taikyti laivo veiklos apribojimus, įskaitant greičio apribojimus esant nepalankioms oro sąlygoms, numatytus žmonių gyvybės ir laivo saugumui užtikrinti.

Tiesiogiai keleivius jiems skirtose patalpose aptarnaujančio personalo saugumo parengimas

3. Pagal V/3 taisyklės 6 dalį privalomas papildomas saugumo parengimas privalo bent užtikrinti, kad būtų įgyjama toliau nurodytų gebėjimų:

Bendravimas

1. Gebėjimas bendrauti su keleiviais avarinių situacijų metu, atsižvelgiant į:

1) konkrečiu reisu vykstančių keleivių pagrindinių tautybių vartojamą kalbą arba kalbas,

2) tikimybę, kad gebėjimas duoti pagrindinius nurodymus vartojant paprastą anglų kalbos leksiką gali būti bendravimo su pagalbos reikalingu keleiviu priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar įgulos narys ir keleivis kalba ta pačia kalba, ar ne,

3) galimybę, jog avarinių situacijų metu, kai bendrauti žodžiu darosi nepraktiška, gali prireikti kitų bendravimo būdų, pavyzdžiui, pademonstruoti arba rankomis duoti atitinkamus signalus, arba atkreipti dėmesį į instrukcijų, rinkimosi, gelbėjimo priemonių vietas arba evakuacijos kelius,

4) tai, kaip keleiviai buvo aprūpinti išsamiomis saugumo instrukcijomis jų gimtąja kalba arba kalbomis,

5) kalbas, kuriomis avarinių situacijų ar pratybų metu galima per laivo transliacijos sistemą skelbti avarinius pranešimus, perduodant keleiviams svarbius nurodymus ir palengvinant įgulos narių užduotis padėti keleiviams.

Gelbėjimosi priemonės

2. Gebėjimas pademonstruoti keleiviams, kaip naudotis asmeninėmis gelbėjimosi priemonėmis.

Keleivių saugumas

4. Pagal V/3 taisyklės 7 dalį privalomas parengimas dėl keleivių saugumo, skirtas kapitonams, vyresniesiems kapitono padėjėjams ir asmenims, kuriems paskirta tiesioginė atsakomybė už keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą, privalo bent užtikrinti, kad būtų įgyjama jų užduotis ir įsipareigojimus atitinkančių gebėjimų įlaipinti ir išlaipinti keleivius, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliesiems ir pagalbos reikalingiems asmenims.

Paengimas dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio

5. Kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, atsakingi už keleivių saugumą avarinių situacijų metu, privalo:

1) būti sėkmingai baigę pagal V/3 taisyklės 8 dalį privalomą aprobuotą rengimą dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio, atitinkantį jų pareigas, užduotis ir įsipareigojimus, kaip nurodyta A-V/2 lentelėje,

2) pagal A-V/2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus įrodyti, jog jų kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

VI skyrius

Normatyvai dėl veiksmų avarinių situacijų metu, darbo saugos, medicininės priežiūros ir gelbėjimo funkcijų

A-VI/1 poskyris

Privalomi minimalūs reikalavimai dėl visų jūrininkų supažindinimo ir pradinio saugos parengimo bei apmokymo

Supažindinimo kursas

1. Visi asmenys, įsidarbinantys ar priimami dirbti jūrų laive ir kurie nėra keleiviai, prieš paskiriant jiems užduotis laive, privalo baigti aprobuotą supažindinimo kursą dėl asmeninio išgyvenimo technikos arba gauti pakankamai informacijos ir būti pakankamai apmokyti, atsižvelgiant į B dalyje pateiktas rekomendacijas, tam, kad sugebėtų:

1) bendrauti su kitais žmonėmis laive paprasčiausiais saugumo klausimais bei suprasti saugos informacijos simbolius, ženklus ir pavojaus signalus;

2) žinoti, ką reikia daryti, jei:

1) už borto iškrinta žmogus,

2) pastebimi ugnis arba dūmai,

3) skelbiamas gaisro aliarmas ar pavojaus signalas „palikti laivą“;

3) surasti rinkimosi ir įsodinimo į gelbėjimosi valtis vietas ir avarinės evakuacijos kelius;

4) surasti ir užsivilkti gelbėjimosi liemenes;

5) paskelbti pavojų ir žinoti nešiojamųjų gaisro gesintuvų naudojimo pagrindus;

6) susidūręs su nelaimingu atsitikimu arba kitokiu susirgimu, nedelsiant imtis veiksmų, ir tik po to ieškoti laive tolesnės medicinos pagalbos;

7) uždaryti bei atidaryti konkrečiame laive įtaisytas priešgaisrines, hermetiškas ir vandens nepraleidžiančias duris (kitokias negu laivo korpuso angų durys).

Pradinis parengimas*

2. Bet kurie jūrininkai, įsidarbinantys arba priimami dirbti į bet kurias su šio laivo veikla susijusias pareigas kaip laivo įgulos nariai, kuriems numatytos saugos arba taršos prevencijos užduotys, prieš paskiriant jiems užduotis laive, privalo:

1) turėti aprobuotą pradinį parengimą arba būti baigę apmokymą dėl:

1) asmeninio išgyvenimo technikos, kaip nurodyta A-VI/1-1 lentelėje,

2) priešgaisrinės apsaugos ir gaisrų gesinimo, kaip nurodyta A-VI/1-2 lentelėje,

3) pirmosios pagalbos suteikimo pagrindų, kaip nurodyta A-VI/1-3 lentelėje,

4) asmens saugos ir socialinės atsakomybės, kaip nurodyta A-VI/1-4 lentelėje;

2) pateikti įrodymų, jog jie per pastaruosius penkerius metus toliau nurodytais būdais yra pasiekę nurodytus normatyvus, leidžiančius jiems vykdyti A-VI/1-1, A-VI/1-2, A-VI/1-3 ir A-VI/1-4 lentelių 1 skiltyje paskirtas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus:

1) demonstruojant įgytą kompetenciją pagal minėtų lentelių 3 ir 4 skiltyse nurodytus būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus,

2) išlaikant minėtų lentelių 2 skiltyje nurodytų dalykų egzaminą arba būti nuolat vertinami vykdant aprobuotą rengimo programą.

3. Administracija, jei, jos nuomone, dėl laivo dydžio ir jo reiso trukmės arba pobūdžio visiškai taikyti šio poskyrio reikalavimus yra neracionalu arba nepraktiška, gali atitinkamu mastu atleisti didesnių negu 500 bruto talpos tarptautinius reisus vykdančių nekeleivinių laivų ir tanklaivių arba tokios laivų klasės jūrininkus nuo prievolės vykdyti kai kuriuos iš šių reikalavimų, tačiau nepamirštant laive esančių žmonių, laivo bei turto saugumo ir jūros aplinkos apsaugos.

A-VI/1-1 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai dėl asmeninio išgyvenimo technikos

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Išgyvenimas jūroje laivo palikimo atveju.	Galinčių susidaryti avarinių situacijų rūšys, pavyzdžiui, laivui susidūrus, kilus jame gaisrui, laivui skęstant. Įprastinių laivuose esančių gelbėjimo priemonių tipai. Gelbėjimosi valčių ir plaustų inventorius. Asmeninių gelbėjimosi priemonių saugojimo vietos. Išgyvenimo principai, įskaitant: 1) rengimo ir pratybų reikšmę, 2) asmeninę saugos aprangą ir įrangą, 3) būtinybę visada būti pasirengus bet kokiai avarinei situacijai, 4) veiksmus, kai nurodoma rinktis prie gelbėjimosi valčių ir plaustų, 5) veiksmus, kai reikia palikti laivą, 6) veiksmus atsidūrus vandenyje, 7) veiksmus atsidūrus gelbėjimosi valtyje ar plauste, 8) pagrindinius išsigelbėjusiems žmonėms gresiančius pavojus.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto apmokymo arba lankant aprobuotus kursus, arba iš aprobuotos darbo patirties bei iš egzamino, įskaitant ir praktinį kompetencijos demonstravimą: 1) užsivelkant gelbėjimosi liemenę, 2) užsivelkant hidrokostiumą ir naudojantis juo, 3) saugiai nušokant iš tam tikro aukščio į vandenį, 4) atverčiant apsivertusį gelbėjimosi plaustą vilkint gelbėjimosi liemenę“ 5) plaukiant su gelbėjimosi liemene, 6) išsilaikant ant vandens be gelbėjimosi liemenės, 7) įlipant į gelbėjimosi valtį arba plaustą iš laivo arba iš vandens vilkint gelbėjimosi liemenę, 8) patekus į gelbėjimosi valtį arba plaustą, imantis pradinių veiksmų išgyvenimo šansams padidinti, 9) išleidžiant velkamąjį arba plūduriuojantį inkarą, 10) naudojantis gelbėjimosi valčių ir plaustų įranga ir inventoriumi, 11) naudojantis buvimo vietą nustatančiais prietaisais, įskaitant radijo įrangą, įvertinimas.	Nustačius rinkimosi signalų reikšmę, veikiama pagal jais skelbiamą avarinę situaciją ir jai nustatytas procedūras. Asmeninių veiksmų laikas ir eiliškumas atitinka vyraujančias aplinkybes bei sąlygas ir iki minimumo sumažina galimus pavojus bei grėsmę išgyvenimui. Naudojamasi tinkamu, nepavojingu kitiems išsigelbėjusiems asmenims būdu patekti į gelbėjimosi valtį arba plaustą. Pirminiai veiksmai palikus laivą ir procedūros bei veiksmai vandenyje iki minimumo sumažina grėsmę išgyvenimui.

A-VI/1-2 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai dėl priešgaisrinės saugos ir gaisrų gesinimo

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Gaisrų kilimo rizikos sumažinimas iki minimumo ir nuolatinė parengtis su gaisru susijusiai avarinei situacijai.	Gaisrų gesinimo organizavimas laive. Vietos, kur yra priešgaisrinė įranga ir inventorius; evakuacijos keliai. Gaisro ir sprogimo elementai („gaisro trikampis“). Užsidegimų rūšys ir priežastys. Degiosios medžiagos, ugnies keliami pavojai ir gaisro plitimas. Nuolatinio budrumo būtinybė. Ugnies ir dūmų detektoriai ir automatinio aliarmo sistemos. Gaisrų klasifikacija ir gesinimui naudojamos medžiagos.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto apmokymo arba lankant aprobuotus kursus, įvertinimas.	Pradiniai veiksmai suvokus, jog susidaro avarinė situacija, atitinka priimtą praktiką ir procedūras. Nustačius rinkimosi signalų reikšmę, veikiama pagal jais skelbiamą avarinę situaciją ir jai nustatytas procedūras.
Gaisrų gesinimas ir likvidavimas.	Priešgaisrinė įranga ir inventorius ir jų išdėstymas laive. Žinios apie: 1) stacionarius įrenginius, 2) gaisrininko ekipuotę, 3) asmeninę aprangą ir instrumentus, 4) priešgaisrines priemones ir įrangą, 5) gaisrų gesinimo būdus, 6) gaisrams gesinti naudojamas medžiagas, 7) gaisrų gesinimo procedūras, 8) naudojimąsi kvėpavimo aparatais gesinant gaisrus ir gelbstint žmones.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto apmokymo arba lankant aprobuotus kursus, įvertinimas, įskaitant ir praktinį kompetencijos demonstravimą nurodytais būdais, veikiant patalpose, leidžiančiose sudaryti natūralias rengimo sąlygas (pavyzdžiui, imituojančias laivo sąlygas), ir, kur tik įmanoma ir įgyvendinama, tamsoje: 1) panaudojant įvairių tipų nešiojamuosius gesintuvus, 2) naudojantis autonominiais kvėpavimo aparatais, 3) gesinant nedidelius gaisrus, pavyzdžiui, užsidegusią elektros įrangą, naftos produktus arba propano dujas, 4) gesinant išplitusį gaisrą vandeniu, panaudojant čiurkšles ir purškimo žarnų antgalius, 5) gesinant gaisrą putomis, milteliais ir bet kokiomis kitomis pritaikomomis cheminėmis medžiagomis, 6) su gelbėjimosi lynu (bet be kvėpavimo aparato) įeinant į patalpą, į kurią buvo prileista intensyvaus plėtimosi putų, ir ją pereinant, 7) gesinant gaisrą dūmų pripildytose uždarose patalpose, užsidėjus autonominį kvėpavimo aparatą, 8) gesinant gaisrą vandens purslais arba bet kuria kita gaisrų gesinimo priemone degančiose ir dūmų pripildytose gyvenamosiose patalpose arba imituojamose mašinų skyriaus patalpose, 9) gesinant degančius naftos produktus, tam panaudojant vandens purškiklius ir purškiamuosius antgalius, sausas miltelių pavidalo chemines medžiagas arba putas, 10) gelbstint žmones iš dūmų pripildytų patalpų užsidėjus kvėpavimo aparatą.	Apranga ir naudojama įranga atitinka gaisro gesinimo operacijos pobūdį. Asmeninių veiksmų laikas ir eiliškumas atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas. Gaisras likviduojamas panaudojant tinkamas procedūras, techniką ir gaisrų gesinimo medžiagas. Kvėpavimo aparatų naudojimo procedūros ir technika atitinka priimtą praktiką ir procedūras.

A-VI/1-3 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai dėl pirmosios pagalbos suteikimo pagrindų

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Gebėjimas nedelsiant imtis veiksmų susidūrus su nelaimingu atveju ar kitokiu susirgimu.	Poreikių nelaimingais atvejais ir grėsmės savo paties saugumui įvertinimas. Supratimas apie žmogaus kūno sandarą ir funkcijas. Supratimas apie neatidėliotinas priemones, kurių reikia imtis kritiniais atvejais, įskaitant sugebėjimą: 1) parinkti nukentėjusiajam tinkamiausią pozą, 2) pritaikyti atgaivinimo techniką, 3) sustabdyti kraujavimą, 4) pritaikyti tinkamas pradinės šoko terapijos priemones, 5) pritaikyti tinkamas priemones nudegimo ir nuplikymo atvejais, įskaitant nudeginimus elektros srove, 6) gelbėti ir transportuoti nukentėjusiuosius, 7) naudotis improvizuotais tvarsčiais ir pirmosios pagalbos rinkiniais.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto apmokymo arba lankant aprobuotus kursus, įvertinimas.	Pranešimo apie įvykį būdas ir laikas atitinka nelaimingo atsitikimo arba susirgimo. Galimos sužalojimų priežastys, jų pobūdis ir mastas nustatomi nedelsiant ir tiksliai; veiksmų pirmaeiliškumas ir seka proporcingi bet kuriai potencialiai grėsmei gyvybei. Visada iki minimumo sumažinama tolesnės žalos sau ir nukentėjusiajam rizika.

A-VI/1-4 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai dėl asmeninio saugumo ir socialinės atsakomybės

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Avarines procedūras atitinkantys veiksmai.	Galinčių susidaryti avarinių situacijų rūšys, pavyzdžiui, susidūrimas, gaisras, skendimas. Žinios apie laivo parengties avarinėms situacijoms planus. Signalai avarinėms situacijoms skelbti ir įgulos nariams pagal laivo įgulos sąrašus paskirtos konkrečios užduotys; rinkimosi vietos; taisyklingas naudojimasis asmeninėmis saugumo priemonėmis. Veiksmai, kurių reikia imtis nustačius galimą avarijos pavojų, įskaitant gaisrą, laivų susidūrimą, laivo skendimą ir vandens patekimą į laivą. Veiksmai išgirdus avarinius aliarmo signalus. Rengimo ir pratybų svarba. Žinios apie evakuacijos kelius ir vidaus ryšio bei aliarmo skelbimo sistemas.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto apmokymo arba lankant aprobuotus kursus, įvertinimas.	Pradiniai veiksmai suvokus, jog susidaro avarinė situacija, atitinka nustatytas veiksmų avarinėmis situacijomis procedūras. Paskelbus aliarmą, informacija teikiama nedelsiant, ji yra tiksli, išsami ir aiški.
Atsargumo priemonių jūros aplinkos teršimui išvengti ėmimasis.	Eksploatacinio ir atsitiktinio jūros aplinkos užtešimo poveikis. Pagrindinės aplinkos apsaugos procedūros.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto apmokymo arba lankant aprobuotus kursus, įvertinimas.	Visada laikomasi jūros aplinkos apsaugai skirtų organizacinių procedūrų.
Saugios darbo tvarkos laikymasis.	Saugios darbo tvarkos laikymosi visą laiką svarba. Prieinamos saugumo ir apsauginės priemonės apsisaugoti nuo galimų pavojų laive. Atsargumo priemonės, kurių reikia imtis prieš įeinant į uždaras patalpas. Supažindinimas su tarptautinėmis priemonėmis, susijusiomis su nelaimingų atsitikimų prevencija ir darbuotojų sveikata.*	Įrodymų, gautų iš aprobuoto apmokymo arba lankant aprobuotus kursus, įvertinimas.	Visada laikomasi saugios darbo tvarkos ir taisyklingai naudojamasi tinkama saugumo bei apsaugine įranga.
Gebėjimas suprasti įsakymus ir būti suprastam su užduočių laive vykdymu susijusiais klausimais.	Gebėjimas suprasti įsakymus ir bendrauti su kitais asmenimis užduočių vykdymo laive klausimais.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto apmokymo arba lankant aprobuotus kursus, įvertinimas.	Informacija visada keičiamasi aiškiai ir veiksmingai.
Indėlis į veiksmingą žmonių savitarpio santykių palaikymą laive.	Gerų tarpusavio ir darbo santykių palaikymo laive svarba. Socialinė atsakomybė; darbo sąlygos; asmens laisvės ir pareigos; narkotikų ir piktnaudžiavimo alkoholiu keliami pavojai.	Įrodymų, gautų iš aprobuoto apmokymo arba lankant aprobuotus kursus, įvertinimas.	Visada laikomasi atitinkamų darbo ir elgesio normų.

A-VI/2 poskyris

Privalomi minimalūs reikalavimai išduodant tinkamumo liudijimus darbui su gelbėjimosi valtimis bei plaustais, gelbėjimo valtimis ir greitaeigėmis gelbėjimo valtims

GEBĖJIMAS DIRBTI SU GELBĖJIMOSI VALTIMIS BEI PLAUSTAIS IR GELBĖJIMO VALTIMIS (IŠSKYRUS GREITAEIGES GELBĖJIMO VALTIS)

Kompetencijos normatyvas

1. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą, leidžiantį dirbti su gelbėjimosi valtimis bei plaustais ir gelbėjimo valtimis (išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis), privalo įrodyti, kad jis yra kompetentingas vykdyti A-VI/2-1 lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

2. A-VI/2-1 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų žinojimas privalo būti pakankamas tam, kad kandidatuojantis asmuo avarinių situacijų metu galėtų nuleisti į vandenį ir valdyti gelbėjimosi valtį ar plaustą arba gelbėjimo valtį.*

3. Rengimas ir patirtis, reikalingi tam, kad būtų pasiektas būtinas teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, turi atsižvelgti į šio Kodekso B dalyje pateikiamas rekomendacijas.

4. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis per pastaruosius penkerius metus yra pasiekęs reikalaujamą kompetencijos normatyvą:

1) pagal A-VI/2-1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus įrodyti kompetentingumą vykdyti šios lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus,

2) išlaikyti egzaminą arba būti nuolat vertinamu vykdant aprobuotą rengimo kursą, apimantį A-VI/2-1 lentelės 2 skiltyje išdėstytą medžiagą.

GEBĖJIMAS DIRBTI SU GREITAEIGĖMIS GELBĖJIMO VALTIMIS

Kompetencijos normatyvas

5. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą, leidžiantį naudoti ir valdyti greitaeiges gelbėjimo valtis, privalo įrodyti, kad jis yra kompetentingas vykdyti A-VI/2-2 lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

6. A-VI/2-2 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų žinojimas turi būti pakankamas tam, kad kandidatuojantis asmuo avarinių situacijų metu galėtų nuleisti į vandenį greitaeigę gelbėjimo valtį ir ją valdyti.

7. Rengimas ir patirtis, reikalingi tam, kad būtų pasiektas būtinas teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, turi atsižvelgti į šio Kodekso B dalyje pateikiamas rekomendacijas.

8. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis per pastaruosius penkerius metus yra pasiekęs reikalaujamą kompetencijos normatyvą:

1) pagal A-VI/2-2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus įrodyti kompetentingumą vykdyti šios lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus,

2) išlaikyti egzaminą arba būti nuolat vertinamu vykdant aprobuotą rengimo kursą, apimantį A-VI/2-2 lentelės 2 skiltyje išdėstytą medžiagą.

A-VI/2-1 lentelė

Minimalus kompetencijos normatyvas dėl darbo su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis (išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis)

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo metodai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Gelbėjimosi valties ar plausto arba gelbėjimo valties valdymas nuleidžiant ją į vandenį ir vandenyje.	Gelbėjimosi valčių bei plaustų ir gelbėjimo valčių konstrukcija bei ekipuotė ir paskiros jų įrangos dalys. Ypatingos gelbėjimosi valčių bei plaustų ir gelbėjimo valčių savybės ir įtaisai. Įvairūs gelbėjimosi valčių bei plaustų ir gelbėjimo valčių nuleidimo į vandenį įtaisų tipai. Gelbėjimosi valčių ir plaustų nuleidimo, kai yra smarkus bangavimas, būdai. Gelbėjimosi valčių ir plaustų pakėlimo į laivą būdai. Veiksmai palikus laivą. Gelbėjimo valčių nuleidimo į vandenį ir pakėlimo į laivą būdai.	Įrodymų, gautų iš praktinio įgūdžių demonstravimo, įvertinimas: 1) atversti apsivertusį gelbėjimosi plaustą vilkint gelbėjimosi liemenę, 2) suprasti užrašus ant gelbėjimosi valčių ir plaustų, kurie reiškia žmonių, kuriems jie skirti, skaičių, 3) duoti taisyklingas komandas nuleidžiant gelbėjimosi valtis ir plaustus, įlaipinant į juos žmones, nuplaukiant nuo laivo ir išsodinant žmones iš gelbėjimosi valčių ir plaustų, 4) parengti nuleidimui ir saugiai nuleisti į vandenį gelbėjimo valtį ir greitai nuplaukti nuo laivo, 5) saugiai pakelti į laivą gelbėjimosi valtis bei plaustus ir gelbėjimo valtis, naudojantis: pripučiamu gelbėjimosi plaustu arba atvira ar uždengta gelbėjimosi valtimi su stacionariu varikliu.	Gelbėjimosi valtys ir plaustai parengiami, žmonės į juos įlaipinami ir nuleidžiami į vandenį, kiek leidžia įrangos apribojimai ir saugus plaukimas nuo laivo. Pradiniai veiksmai palikus laivą iki minimumo sumažina grėsmę žmonių išgyvenimui. Gelbėjimosi valtys bei plaustai ir gelbėjimo valtys iškeliami į laivą, kiek leidžia įrangos apribojimai.
Gelbėjimosi valčių ir plaustų variklių valdymas.	Gelbėjimosi valties ar plausto variklio paleidimo ir valdymo būdai, naudojimasis jo priedais bei turimu ugnies gesintuvu.	Įrodymų, gautų praktiškai demonstruojant sugebėjimą paleisti ir valdyti atviros arba uždengtos gelbėjimosi valties variklį, įvertinimas.	Išgaunamas ir išlaikomas manevravimui reikalingas variklio galingumas.
Pirmosios pagalbos teikimas gelbėjamiems žmonėms	Naudojimasis pirmosios pagalbos rinkiniais ir atgaivinimo technika. Pagalba sužeistiems žmonėms, įskaitant kraujavimo sustabdymą ir šoko būsenos kontrolę	Įrodymų, gautų iš praktinio sugebėjimo padėti sužeistiems žmonėms, tiek paliekant laivą, tiek vėliau, naudojantis pirmosios pagalbos rinkiniais ir atgaivinimo technika, demonstravimo įvertinimas.	Galimi sužeidimų arba būklės priežastis, pobūdis ir mastas nustatomi greitai ir tiksliai. Gydymo priemonių naudojimo pirmaeiliškumas ir seka iki minimumo sumažina grėsmę gyvybei.
Gelbėjamų žmonių ir gelbėjimosi valčių bei plaustų valdymas palikus laivą.	Gelbėjimosi valčių ir plaustų valdymas audros metu. Naudojimasis valties pririšimo lynu, plūduriuojančiu inkaru ir visa kita įranga. Maisto ir vandens dalijimas daviniais gelbėjimosi valtyse ir plaustuose. Veiksmai, kurių reikia imtis tam, kad maksimaliai būtų padidinta gelbėjimosi valties ar plausto suradimo galimybė ir jų buvimo vietos nustatymas. Žmonių gelbėjimo sraigtasparniu būdai. Hipotermijos poveikis ir būdai jos išvengti; naudojimasis apsauginiais apdangalais bei drabužiais, įskaitant hidrokostiumus ir terminės apsaugos priemones. Gelbėjimo valčių ir motorinių gelbėjimosi valčių panaudojimas gelbėjimosi plaustams sutelkti vienoje vietoje ir juose išsigelbėjusiems bei vandenyje atsidūrusiems žmonėms gelbėti. Gelbėjimosi valčių ir plaustų užplukdymas ant kranto.	Įrodymų, gautų praktiškai demonstruojant sugebėjimą, įvertinimas: 1) irkluoti bei vairuoti valtį; vairuoti pagal kompasą, 2) naudotis paskiromis gelbėjimosi valties arba plausto įrangos ir inventoriaus dalimis, 3) įrengti įtaisus, padedančius surasti valtį arba plaustą.	Vadovavimas gelbėjimuisi atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.
Priemonių savo buvimo vietai parodyti panaudojimas, įskaitant ryšio ir signalizacijos aparatus bei pirotechniką.	Gelbėjimosi valčių ir plaustų radijo įranga, skirta žmonių gyvybei gelbėti, įskaitant palydovinius avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB) ir paieškos ir gelbėjimo atsakiklius (SART). Pirotechniniai nelaimės signalai.	Įrodymų, gautų iš praktinio sugebėjimų: 1) naudotis nešiojamąja gelbėjimosi valčių ir plaustų radijo įranga, 2) naudotis signalizacijos įranga, įskaitant pirotechniką, demonstravimo įvertinimas.	Naudojimasis ryšio ir signaliniais prietaisais ir jų pasirinkimas atitinka vyraujančias aplinkybes ir sąlygas.

A-VI/2-2 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai dėl darbo su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Greitaeigės gelbėjimo valties valdymas nuleidžiant ją į vandenį ir vandenyje.	Greitaeigių gelbėjimo valčių konstrukcija bei ekipuotė ir jų įrangos dalys. Ypatingos greitaeigių gelbėjimo valčių savybės ir įtaisai. Atsargumo priemonės, kurių reikia imtis nuleidžiant į vandenį ir iškeliant į laivą greitaeigę gelbėjimo valtį. Apvirtusios greitaeigės gelbėjimo valties atvertimo procedūros. Greitaeigės gelbėjimo valties valdymas vyraujančiomis ir nepalankiomis oro ir bangavimo sąlygomis. Greitaeigėje gelbėjimo valtyje esanti laivavedybos ir saugumo įranga. Paieškos vykdymo modeliai ir aplinkos veiksniai, turintys įtakos jų realizavimui. Greitaeigių gelbėjimo valčių ir su jomis susijusios įrangos parengties skubiam naudojimui įvertinimas. Žinios apie pripučiamųjų greitaeigių gelbėjimo valčių techninę priežiūrą, skubų remontą, plūdrumo skyrių reikiamą pripūtimą ir oro iš jų išleidimą.	Įrodymų, gautų iš praktinio sugebėjimo: 1) kontroliuoti saugų greitaeigės gelbėjimo valties nuleidimą į vandenį ir pakėlimą į laivą, 2) atversti apvirtusią greitaeigę gelbėjimo valtį, 3) valdyti greitaeigę gelbėjimo valtį vyraujančiomis oro ir bangavimo sąlygomis, 4) plaukti su specialia ekipuote, 5) naudotis ryšio ir signalizacijos priemonėmis ryšiui tarp greitaeigės gelbėjimo valties ir sraigtasparnio bei laivo palaikyti, 6) naudotis valtyje turima avarine įranga, 7) iškelti nukentėjusįjį iš vandens ir perkelti jį į sraigtasparnį ar į laivą arba pristatyti į saugią vietą, 8) vykdyti paiešką pagal paieškos modelius atsižvelgiant į aplinkos veiksnius, įvertinimas.	Greitaeigių gelbėjimo valčių parengimas, žmonių į jas įsodinimas, nuleidimas į vandenį ir valdymas atliekami pagal įrangos apribojimus.
Greitaeigės gelbėjimo valties variklio valdymas.	Greitaeigės gelbėjimo valties variklio paleidimo, jo ir jo priedų valdymo būdai.	Įrodymų, gautų iš praktinio gebėjimo paleisti ir valdyti greitaeigės gelbėjimo valties variklį demonstravimo, įvertinimas.	Variklis paleidžiamas ir valdomas taip, kaip to reikia manevravimui.

A-VI/3 poskyris

Privalomas minimalus specialus gaisrų gesinimo parengimas

Kompetencijos normatyvas

1. Tie jūrininkai, kuriems paskiriama vadovauti gaisrų gesinimo operacijoms, privalo būti sėkmingai baigę specialų gaisrų gesinimo rengimą, kuriame dėmesys visų pirma skiriamas organizavimui, taktikai ir vadovavimui, ir privalo įrodyti, jog jie yra kompetentingi vykdyti A-VI/3 lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

2. A-VI/3 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų žinojimas turi būti pakankamas tam, kad būtų efektyviai vadovaujama gaisrų gesinimo operacijoms laive.*

3. Rengimas ir patirtis, reikalingi tam, kad būtų pasiektas būtinas teorinių žinių, supratimo ir mokėjimo lygis, privalo atsižvelgti į šio Kodekso B dalyje pateikiamas rekomendacijas.

4. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-VI/3 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, kad jis per pastaruosius penkerius metus yra pasiekęs reikalaujamą kompetencijos normatyvą.

A-VI/3 lentelė

Minimalus kompetencijos normatyvas dėl specialaus gaisrų gesinimo parengimo

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Vadovavimas gaisrų gesinimo operacijoms laive.	Gaisrų gesinimo procedūros jūroje ir uoste, dėmesį visų pirma skiriant organizavimui, taktikai ir vadovavimui. Vandens naudojimas gaisrams gesinti, šio būdo poveikis laivo stovumui; atsargumo priemonės ir koregavimo procedūros. Keisimasis informacija ir koordinavimas atliekant gaisro gesinimo operacijas. Ventiliavimo kontrolė, įskaitant dūmų ištrauktuvo panaudojimą. Kuro ir elektros sistemų kontrolė. Gaisrų gesinimo metu kylantys pavojai (sausasis distiliavimas, cheminės reakcijos, gaisrai katilinių kaminuose ir pan.). Gaisrų gesinimas, susijęs su pavojingais kroviniais. Priešgaisrinės priemonės ir pavojai, susiję su medžiagų (dažų ir pan.) saugojimu ir tvarkymu. Pagalba sužalotiems žmonėms ir jų kontrolė. Veiksmų koordinavimo su kranto ugniagesiais procedūros.	Praktiniai pratimai ir apmokymas vykdomi aprobuotomis ir tikrai realistiškomis sąlygomis (pvz., imituojant laivo sąlygas) ir, kur tik įmanoma ir įgyvendinama, tamsoje.	Veiksmai, kurių imamasi gaisrams kontroliuoti, remiasi visapusišku ir tiksliu įvykio įvertinimu, pasinaudojant visais prieinamais informacijos šaltiniais. Veiksmų vykdymo pirmaeiliškumas, laikas ir seka atitinka bendrus įvykio poreikius ir iki minimumo sumažina žalą bei potencialią žalą laivui, personalo sužalojimus ir laivo eksploatacinio efektyvumo susilpninimą. Informacija perduodama greitai, tiksliai, išsamiai ir aiškiai. Gaisro kontrolės metu visada užtikrinamas asmens saugumas.
Priešgaisrinių būrių organizavimas ir rengimas.	Parengties planų parengimas. Priešgaisrinių būrių sudarymas ir personalo į juos paskyrimas. Gaisrų įvairiose laivo dalyse kontroliavimo strategija ir taktika.	Praktiniai pratimai ir apmokymas atliekami aprobuotomis ir tikrai realistinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, imituojant laivo sąlygas.	Priešgaisrinių būrių sudarymas ir organizavimas užtikrina greitą ir efektyvų avarinių planų ir procedūrų įgyvendinimą.
Gaisrų nustatymo ir gesinimo sistemų bei įrangos patikrinimai ir techninė priežiūra.	Gaisrų nustatymo sistemos; stacionarios gaisrų gesinimo sistemos; nešiojamoji ir mobili gaisrų gesinimo įranga, įskaitant specifinius įtaisus, siurblius, žmonių ir turto gelbėjimo, gyvybės palaikymo, asmens apsaugos ir ryšio įrangą. Teisės aktuose numatytų ir klasifikacijos patikrinimų reikalavimai.	Praktiniai pratimai atliekami naudojantis aprobuota įranga ir sistemomis tikroviškoje rengimo aplinkoje.	Visų gaisrų nustatymo ir gesinimo sistemų eksploatacinis efektyvumas visada palaikomas pagal veikimo specifikacijas ir teisės aktų reikalavimus.
Su gaisrais susijusių atsitikimų tyrimas ir pranešimų parengimas.	Su gaisrais susijusių atsitikimų priežasčių įvertinimas.	Praktiniai pratimai tikroviškoje rengimo aplinkoje.	Nustatomos gaisrų priežastys ir įvertinamas atsakomųjų priemonių veiksmingumas.

A-VI/4 poskyris

Privalomi minimalūs reikalavimai dėl pirmosios medicinos pagalbos ir medicininės priežiūros

Kompetencijos normatyvas jūrininkams, kuriems paskirta teikti laive pirmąją medicinos pagalbą

1. Kiekvienas jūrininkas, kuriam paskiriama teikti laive pirmąją medicinos pagalbą, privalo įrodyti, kad jis yra kompetentingas vykdyti A-VI/4-1 lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

2. A-VI/4-1 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų žinojimas turi būti pakankamas tam, kad paprastai galinčių laive atsitikti nelaimingų atsitikimų arba susirgimų atvejais paskirtas jūrininkas galėtų imtis neatidėliotinų efektyvių veiksmų.*

3. Pagal VI/4 taisyklės 1 dalies nuostatas, kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-VI/4-1 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

Kompetencijos normatyvas jūrininkams, kuriems laive paskirta atsakomybė už medicininę priežiūrą

4. Kiekvienas jūrininkas, kuriam paskiriama atsakomybė už medicininę priežiūrą laive, privalo įrodyti, jog jis yra kompetentingas vykdyti A-VI/4-2 lentelės 1 skiltyje nurodytas pareigas, užduotis ir įsipareigojimus.

5. A-VI/4-2 lentelės 2 skiltyje nurodytų dalykų žinojimas turi būti pakankamas tam, kad paprastai laive galinčių atsitikti nelaimingų atsitikimų arba susirgimų atvejais paskirtas jūrininkas galėtų imtis neatidėliotinų efektyvių veiksmų.**

6. Pagal VI/4 taisyklės 2 dalies nuostatas, kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo pagal A-VI/4-2 lentelės 3 ir 4 skiltyse nurodytus kompetencijos įrodymo būdus ir kompetencijos įvertinimo kriterijus privalo įrodyti, jog jo kompetencija atitinka privalomą normatyvą.

A-VI/4-1 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai dėl gebėjimo teikti pirmąją medicinos pagalbą

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Neatidėliotinas pirmosios pagalbos teikimas nelaimingų atsitikimų arba susirgimų laive atvejais.	Pirmosios pagalbos rinkinys. Kūno sandara ir funkcijos. Žinios apie toksinių medžiagų keliamus pavojus laive, įskaitant naudojimąsi „Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovu, skirtu naudotis įvykus su pavojingais kroviniais susijusiai avarijai (MFAG)“ arba jį atitinkančiu nacionaliniu leidiniu. Nukentėjusiojo arba ligonio apžiūrėjimas. Stuburo sužalojimai. Nudegimai, nuplikymai, karščio ir šalčio poveikis. Lūžiai, išnirimai ir raumenų pažeidimai. Išgelbėtų žmonių medicininė priežiūra. Medicininės konsultacijos per radiją. Farmakologija. Sterilizavimas. Širdies sustojimas, nuskendimas ir uždusimas.	Iš praktinio apmokymo gautų įrodymų įvertinimas.	Galimi sužalojimų priežastis, pobūdis ir mastas nustatomi greitai, išsamiai ir atitinka einamuoju laiku priimtą pirmosios pagalbos teikimo praktiką. Visada iki minimumo sumažinama žalos sau ir kitiems rizika. Sužalojimų gydymas ir ligonio būklė yra tinkami, atitinka pripažintą pirmosios pagalbos praktiką ir tarptautines rekomendacijas.

A-VI/4-2 lentelė

Minimalūs kompetencijos normatyvai asmenims, atsakingiems už medicininę priežiūrą laive

1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis	4 skiltis
Kompetencija	Žinios, supratimas ir mokėjimas	Kompetencijos įrodymo būdai	Kompetencijos įvertinimo kriterijai
Medicininės priežiūros suteikimas ligoniams ir nukentėjusiesiems tol, kol jie yra laive.	Nukentėjusiųjų per nelaimingus atsitikimus priežiūra, įskaitant: 1) galvos ir stuburo sužalojimus, 2) ausų, nosies, gerklės ir akių sužalojimus, 3) išorinį ir vidinį kraujavimą, 4) nudegimus, nuplikymus ir nušalimus, 5) lūžius, išnirimus ir raumenų sužalojimus, 6) žaizdas, žaizdų gydymą ir užkrėtimą, 7) skausmo malšinimą, 8) žaizdų susiuvimo ir suveržimo būdus, 9) mokėjimą padėti aštriais pilvo skausmo atvejais, 10) nesudėtingą chirurginį gydymą, 11) perrišimą ir sutvarstymą. Slaugos aspektai: 1) bendrieji principai, 2) slaugymas. Susirgimai, įskaitant: 1) ligas, reikalaujančias nuolatinio gydytojų stebėjimo ir kritinę būklę, 2) lytiniu būdu plintančias ligas, 3) tropines ir užkrečiamąsias ligas. Piktnaudžiavimas alkoholiu. Stomatologinė priežiūra. Ginekologija, nėštumas ir gimdymas. Išgelbėtų asmenų medicininė priežiūra. Mirtis jūroje. Higiena. Susirgimų prevencija, įskaitant: 1) dezinfekciją, kenksmingų vabzdžių ir gyvūnų naikinimą, deratizaciją, 2) skiepijimą. Įrašų tvarkymas ir taikytinų taisyklių tekstų saugojimas: 1) ligos istorijų rašymas, 2) tarptautinės ir nacionalinės jūrų medicinos taisyklės.	Iš praktinio apmokymo ir įgūdžių demonstravimo gautų įrodymų įvertinimas. Kur įmanoma, aprobuota praktinė patirtis ligoninėje arba panašioje įstaigoje.	Simptomų nustatymas remiasi medicinine apžiūra ir ligos istorija. Apsauga nuo užkrėtimo ir ligų plitimo yra visapusiška ir veiksminga. Asmeninė laikysena rami, pasitikinti ir raminanti. Sužalojimų arba ligos gydymas yra tinkamas ir atitinka priimtą medicinos praktiką bei tiesiogiai su atveju susijusius tarptautinius ir nacionalinius vadovus. Dozuojant ir skiriant vaistus ir gydymo priemones, laikomasi gamintojų rekomendacijų ir priimtos medicinos praktikos. Ligonio būklės pokyčių reikšmė nustatoma nedelsiant.
Dalyvavimas koordinuotos medicinos pagalbos laivams programose.	Pagalba iš išorės, įskaitant: 1) medicinines konsultacijas per radiją, 2) ligonių ir sužalotų žmonių transportavimą, įskaitant evakuaciją sraigtasparniais, 3) susirgusių jūrininkų medicininė priežiūrą, įskaitant bendradarbiavimą su uostų sveikatos pareigūnais arba uostų ambulatorijomis.		Medicininė apžiūra atliekama išsamiai ir atitinka gautus nurodymus. Pasirengimo evakuacijai ir evakuacijos būdas atitinka pripažintas procedūras ir jis pasirenkamas siekiant kuo didesnės naudos pacientui. Medicininių konsultacijų per radiją paieškos procedūros atitinka nustatytą praktiką ir rekomendacijas.

VII skyrius

Atestavimui alternatyviems atestatams gauti taikomi normatyvai

A-VII/1 poskyris

Alternatyvių atestatų išdavimas

1. Kiekvienas asmuo, pagal Konvencijos priedo VII skyriaus nuostatas kandidatuojantis būti atestuotas eksploatavimo lygiu, privalo turėti atitinkamą išsilavinimą bei parengimą ir atitikti visoms A-II/1 arba A-III/1 lentelėje nustatytoms funkcijoms taikomą kompetencijos normatyvą. Prireikus gali būti įtrauktos ir atitinkamai A-II/1 arba A-III/1 lentelėje nurodytos funkcijos, jeigu kandidatuojantis asmuo įgyja papildomą reikalaujamos apimties išsilavinimą bei parengimą ir atitinka su tuo susijusiose lentelėse nustatytus kompetencijos normatyvus.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas vadovavimo lygiu asmuo, vadovaujantis 500 bruto talpos ar didesniam laivui, arba asmuo, kuris vadovautų tokiam laivui tuo atveju, jei jam vadovaujantis asmuo nebegalėtų eiti savo pareigų, privalo ne tik atitikti A-II/1 lentelėje nustatytą kompetencijos normatyvą, bet ir įgyti atitinkamą išsilavinimą bei parengimą ir atitikti kompetencijos normatyvą, leidžianti vykdyti visas A-II/2 lentelėje nurodytas funkcijas. Papildomai gali būti įrašytos šios dalies III skyriaus lentelėse nurodytos funkcijos, jeigu kandidatas įgyja tam skirtus atitinkamus papildomus išsilavinimą bei parengimą ir atitinka su šiomis funkcijomis susijusiose lentelėse nustatytus kompetencijos normatyvus.

3. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas vadovavimo lygiu kaip atsakingas už mechaninį 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivo varymą, arba asmuo, kuriam tokia atsakomybė atitektų tuo atveju, jei už mechaninį laivo varymą atsakingas asmuo nebegalėtų eiti savo pareigų, privalo ne tik atitikti A-III/1 lentelėje nustatytą kompetencijos normatyvą, bet ir įgyti atitinkamą išsilavinimą bei parengimą ir atitikti kompetencijos normatyvą, leidžiantį vykdyti visas A-III/2 lentelėje nurodytas funkcijas. Papildomai gali būti įrašytos šios dalies II skyriaus lentelėse nurodytos funkcijos, jeigu kandidatas įgyja tam skirtus atitinkamus papildomus išsilavinimą bei parengimą ir atitinka su šiomis funkcijomis susijusiose lentelėse nustatytus kompetencijos normatyvus.

4. Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas pagalbinio lygio laivavedybos arba jūrų laivų mašinų srities funkcijoms, privalo atitikti kompetencijos normatyvą, nustatytą atitinkamai šios dalies A-II/4 arba A-III/4 lentelėje.

A-VII/2 poskyris

Jūrininkų atestavimas

1. Pagal VII/1 taisyklės 1 dalies 3 punkto reikalavimus, kiekvienas asmuo, pagal VII skyriaus nuostatas kandidatuojantis būti atestuotas A-II/1 arba A-III/1 lentelėje nurodytoms eksploatavimo lygio funkcijoms, privalo:

1) turėti aprobuotą ne trumpesnį kaip vienerių metų darbo jūroje stažą, per tą laiką ne trumpiau kaip šešis mėnesius vykdydamas užduotis mašinų skyriuje prižiūrint kvalifikuotam mechanikui ir, kai yra privaloma laivavedybos funkcija, ne trumpiau kaip šešis mėnesius vykdydamas budėjimo tiltelyje užduotis prižiūrint kvalifikuotam tiltelyje budinčiam vadovaujančiam specialistui,

2) per šį stažo įgijimo laiką būti baigęs aprobuotas A-II/1 ir A-III/1 poskyrių reikalavimus atitinkančias rengimo laive programas, darant įrašus aprobuotame rengimo registravimo dienyne.

2. Kiekvienas asmuo, pagal VII skyriaus nuostatas kandidatuojantis būti atestuotas vadovavimo lygiu, sujungiant A-II/2 ir A-III/2 lentelėse nurodytas funkcijas, privalo turėti aprobuotą darbo jūroje stažą, tiesiogiai susijusį su tomis funkcijomis, kurios bus įrašytos jo atestato patvirtinime, kaip toliau nurodyta:

1) asmenims, kurie neskiriami vadovauti laivui arba būti atsakingais už jo mechaninį varymą: 12 mėnesių, vykdant atitinkamai su III/2 arba III/3 taisyklėmis susijusias eksploatavimo lygio funkcijas ir, jei reikalinga vykdyti vadovavimo lygio laivavedybos funkciją – ne trumpiau kaip 12 mėnesių vykdant eksploatavimo lygio budėjimo tiltelyje užduotis;

2) asmenims, kurie skiriami vadovauti laivui arba būti atsakingais už jo mechaninį varymą: ne trumpiau kaip 48 mėnesius, laikantis ir šio poskyrio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, einant atestuoto vadovaujančio specialisto pareigas ir vykdant užduotis, tiesiogiai susijusias su funkcijomis, kurios bus įrašytos jų atestato patvirtinime; 24 mėnesius iš pirmiau nurodyto laiko privaloma dirbti vykdant A-II/1 lentelėje nurodytas funkcijas ir 24 mėnesius dirbti vykdant A-III/1 ir A-III/2 lentelėse nurodytas funkcijas.

A-VII/3 poskyris

Alternatyvių atestatų išdavimo principai

(Nuostatų nėra)

VIII skyrius

Budėjimui taikomi normatyvai

A-VIII/1 poskyris

Tinkamumas budėti

1. Visiems asmenims, kuriems paskirta eiti budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto arba budėjimo pamainos eilinio jūrininko pareigas, privaloma suteikti bent 10 poilsio valandų per bet kurį 24 valandų laikotarpį.

2. Poilsio valandas leidžiama dalyti į ne daugiau kaip dvi laiko atkarpas; viena iš jų privalo būti ne trumpesnė negu 6 valandos.

3. 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų dėl poilsio trukmės neprivaloma laikytis avarinės situacijos ar pratybų metu arba kitomis nepaprastomis eksploatavimo sąlygomis.

4. Nepaisant 1 ir 2 dalių nuostatų, minimalus 10 valandų laikotarpis gali būti sutrumpintas, bet ne trumpiau kaip iki 6 iš eilės einančių valandų su sąlyga, kad toks sutrumpinimas netruktų ilgiau kaip dvi dienas ir kad per kiekvieną septynių dienų laikotarpį būtų suteikiama ne mažiau kaip 70 poilsio valandų.

5. Administracijos reikalauja, kad budėjimo tvarkaraščiai būtų pakabinti gerai matomose vietose.

A-VIII/2 poskyris

Budėjimo tvarka ir principai, kurių privaloma laikytis

1 DALIS – ATESTAVIMAS

1. Laivavedybos arba denio budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo būti tinkamai kvalifikuotas pagal II skyriaus arba VII skyriaus nuostatas, taikomas laivavedybos arba denio budėjimo užduotims.

2. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo būti tinkamai kvalifikuotas pagal III skyriaus arba VII skyriaus nuostatai, taikomas budėjimo mašinų skyriuje užduotims.

2 DALIS – REISO PLANAVIMAS

Bendrieji reikalavimai

3. Numatomas laivo reisas turi būti suplanuotas iš anksto atsižvelgiant į visą su juo susijusią informaciją; bet kuris nubrėžiamas kursas privalo būti patikrintas iki reiso pradžios.

4. Vyriausiasis mechanikas, pasitaręs su kapitonu, privalo iš anksto nustatyti numatomo reiso poreikius, atsižvelgdamas į tai, kiek gali prireikti kuro, vandens, tepalų, cheminių preparatų, sunaudojamų ir kitų atsarginių dalių, įrankių ir atsargų, ir į bet kurias kitokias reikmes.

Išankstinis kiekvieno reiso planavimas

5. Prieš kiekvieną reisą kiekvieno laivo kapitonas privalo užtikrinti, kad numatomas plaukiojimo maršrutas nuo išplaukimo uosto iki pirmojo atplaukimo uosto būtų suplanuotas naudojantis adekvačiais ir tinkamais jūrlapiais bei kitais numatomam reisui būtinais laivavedybos leidiniais, kuriuose pateikiama tiksli, išsami ir naujausia informacija dėl nuolatinio arba nuspėjamo pobūdžio tiesiogiai su saugiu laivo vedimu susijusių navigacinių apribojimų ir pavojų.

Planuojamo maršruto patikrinimas ir nužymėjimas

6. Po to, kai suplanuotas maršrutas yra patikrintas atsižvelgiant į visą su juo susijusią informaciją, jį privaloma aiškiai nužymėti atitinkamuose jūrlapiuose. Jis turi būti nuolat prieinamas budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, šis reiso metu privalo su juo sutikrinti kiekvieną numatytą kursą prieš vesdamas juo laivą.

Nukrypimas nuo suplanuoto maršruto

7. Jei reiso metu priimamas sprendimas plaukti ne į pagal suplanuotą maršrutą numatytą atplaukimo uostą, o į kurį nors kitą, arba jei laivas dėl kitų priežasčių turi stipriai nukrypti nuo suplanuoto maršruto, pakeistas maršrutas turi būti suplanuotas iki žymiai nukrypstant nuo anksčiau suplanuoto maršruto.

3 DALIS – BUDĖJIMAS JŪROJE

Bendrieji budėjimui taikomi principai

8. Šalys atkreipia kompanijų, kapitonų, vyriausiųjų mechanikų ir budinčiojo personalo dėmesį į toliau išvardytus principus, kurių privaloma laikytis bet kuriuo metu saugiam budėjimui užtikrinti.

9. Kiekvieno laivo kapitonas turi užtikrinti, kad nustatyta budėjimų tvarka būtų tinkama saugiam laivavedybos budėjimui vykdyti. Kapitonui prižiūrint, laivavedybos budėjimo pamainų vadovaujantieji specialistai yra atsakingi už saugų laivo vedimą savo budėjimo metu, kai visų pirma jie privalo rūpintis, kad būtų išvengta laivo susidūrimo ir užplaukimo ant seklumos.

10. Kiekvieno laivo vyriausiasis mechanikas, pasitaręs su kapitonu, privalo užtikrinti, kad nustatyta budėjimų tvarka būtų tinkama saugiam budėjimui mašinų skyriuje vykdyti.

Jūros aplinkos apsauga

11. Laivo kapitonas, vadovaujantieji specialistai ir eiliniai jūrininkai privalo suvokti, kokį poveikį jūros aplinkai daro eksploatacinis arba atsitiktinis jos teršimas, ir turi imtis visų įmanomų priemonių tokiam teršimui išvengti – visų pirma vadovaudamiesi atitinkamomis tarptautinėmis ir uostų taisyklėmis.

3-1 dalis. Principai, kurių reikia laikytis vykdant laivavedybos budėjimą

12. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas atstovauja kapitonui ir visų pirma bet kuriuo metu yra atsakingas už saugų laivo vedimą bei už 1972 m. Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti laikymąsi.

Stebėjimas

13. Visada privaloma palaikyti tinkamą stebėjimą taip, kaip to reikalauja 1972 m. Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti 5 taisyklė tam, kad būtų galima:

1) rega ir klausa palaikyti nuolatinio budrumo būseną, naudojantis ir visais kitais prieinamais stebėjimo būdais bei atsižvelgiant į bet kokius didesnius eksploatacinės aplinkos pokyčius;

2) visapusiškai įvertinti situaciją bei susidūrimo, užplaukimo ant seklumos arba kitokio pavojaus laivybai riziką;

3) pastebėti nelaimės ištiktus laivus arba orlaivius, iš jų besigelbėjančius žmones, nuskendusius ar sudužusius laivus, jų nuolaužas ir kitus pavojus laivybos saugumui.

14. Stebėtojas privalo turėti galimybę visą savo dėmesį skirti tinkamo stebėjimo užtikrinimui; jis neturi imtis jokių kitų pareigų, galinčių sutrukdyti jam vykdyti šią užduotį, ir tokios pareigos neturi būti jam skiriamos.

15. Stebėtojo ir vairininko pareigos yra skirtingos; vairininkas vienu metu negali būti ir stebėtojas, ir vairininkas, kai jis vairuoja laivą, nebent nedideliuose laivuose, kuriuose iš vairininko vietos įmanoma nekliudomai apžvelgti visą aplinką ir niekas nepablogina stebėtojo gebėjimo matyti naktį bei nėra kitų kliūčių tinkamai stebėti. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas gali būti vienintelis stebėtojas dienos metu, su sąlyga, kad kaskart:

1) būtų kruopščiai įvertinta situacija ir visiškai įsitikinta, jog taip daryti saugu;

2) būtų atsižvelgta į toliau išvardytus veiksnius (tačiau jais neapsiribojant):

– oro sąlygas,

– matomumą,

– laivų eismo intensyvumą,

– pavojų laivavedybai artumą,

– dėmesį, būtiną plaukiojant laivų eismo atskyrimo rajonuose arba arti jų;

3) būtų įmanoma nedelsiant išsikviesti į tiltelį pagalbą, jei to reikia dėl pasikeitusios padėties.

16. Nustatydamas, jog laivavedybos budėjimo pamainos sudėtis adekvačiai užtikrina nepertraukiamą tinkamą stebėjimą, kapitonas privalo atsižvelgti į visus tiesiogiai su tuo susijusius veiksnius – tiek į tuos, kurie apibūdinti šiame Kodekso poskyryje, tiek į toliau nurodytus:

1) matomumą, oro sąlygas ir jūros būklę;

2) laivų eismo intensyvumą ir kitokią laivo plaukiojimo rajone vykdomą veiklą;

3) dėmesį, kuris būtinas plaukiojant laivų eismo atskyrimo rajonuose arba arti jų, arba ten, kur taikomos kitokios laivų eismo reguliavimo priemonės;

4) papildomą darbo krūvį, atsirandantį dėl paties laivo funkcijų pobūdžio, neatidėliotinų eksploatacinių poreikių ir numatomų manevrų;

5) visų įgulos narių, kurie bet kuriuo metu iškvietus įtraukiami į budėjimo pamainos sudėtį, tinkamumą budėti;

6) laivo vadovaujančių specialistų ir įgulos profesinės kompetencijos žinojimą ir pasitikėjimą ja;

7) kiekvieno iš laivavedybos budėjimo pamainos vadovaujančių specialistų patirtį ir jo susipažinimą su laivo įranga, procedūromis bei manevringumu;

8) bet kuriuo atskirai paimtu laikotarpiu laive vykdomą veiklą, įskaitant radijo ryšio veiklą, ir galimybę prireikus nedelsiant išsikviesti į tiltelį pagalbą;

9) tiltelio įrangos ir valdymo prietaisų, įskaitant pavojaus signalų sistemų, eksploatacinę būklę;

10) vairo ir sraigto valdymą ir manevrines laivo savybes;

11) laivo dydį ir laivo valdymo vietoje aprėpiamą regėjimo lauką;

12) tiltelio išsidėstymą tiek, kiek šis išsidėstymas gali sukliudyti budėjimo pamainos nariui pamatyti arba išgirsti bet ką iš to, kas vyksta išorėje,

13) bet kuriuos kitus Organizacijos priimtus atitinkamus normatyvus, procedūras arba rekomendacijas, susijusias su budėjimo tvarka ir tinkamumu budėti.

Budėjimo tvarka

17. Priimant sprendimą dėl budėjimo pamainos tiltelyje sudėties, į kurią gali būti įtraukti tinkamai kvalifikuoti eiliniai jūrininkai, privaloma, be kitų dalykų, atsižvelgti į šiuos veiksnius:

1) į tai, kad tiltelis niekada nebūtų paliktas be priežiūros;

2) į oro sąlygas, matomumą ir šviesų arba tamsų paros metą;

3) į arti esančius laivavedybai pavojingus objektus, dėl kurių budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui gali tekti vykdyti papildomas laivavedybos užduotis;

4) į laivavedybos priemonių, pavyzdžiui, radaro, arba elektroninių prietaisų vietai nustatyti, arba kitos saugiam laivo vedimui svarbios įrangos naudojimą ir jų eksploatacinę būklę;

5) į tai, ar laivas turi automatinio vairavimo sistemą;

6) į tai, ar tenka atlikti radijo ryšio funkcijas;

7) į neaptarnaujamo mašinų skyriaus (NMS) valdymo sistemą, tiltelyje turimą įspėjamąją signalizaciją bei indikatorius, naudojimosi jais procedūras ir jų apribojimus,

8) į bet kokius neįprastus reikalavimus laivavedybos budėjimo pamainai, galinčius atsirasti dėl ypatingų eksploatacinių aplinkybių.

Budėjimo pamainos perėmimas

18. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas negali perduoti pamainos jį pakeičiančiam specialistui, jeigu yra pagrindas manyti, jog pastarasis nepajėgtų veiksmingai vykdyti budėjimo užduočių; tokiu atveju privaloma pranešti kapitonui.

19. Pamainą perimantis vadovaujantis specialistas privalo užtikrinti, kad budėjimą perimančios pamainos nariai visiškai sugebėtų vykdyti savo užduotis, visų pirma atsižvelgiama į jų sugebėjimą prisitaikyti matyti naktį. Perimantieji pamainą vadovaujantys specialistams negali perimti pamainos tol, kol jų rega visiškai neprisitaiko prie apšvietimo sąlygų.

20. Prieš perimdami budėjimo pamainą, perimantieji vadovaujantys specialistai privalo patikrinti laivo apskaičiuotąją arba tikrąją buvimo vietą ir patvirtinti numatomą laivo judėjimo kelią, kursą bei greitį ir, jei reikia, NMS valdymo sistemos būklę, taip pat atkreipti dėmesį į bet kokius pavojus laivavedybai, su kuriais yra tikimybė susidurti jų budėjimo metu.

21. Perimantieji pamainą vadovaujantys specialistai privalo asmeniškai susipažinti su:

1) nuolat galiojančiais kapitono potvarkiais ir kitais ypatingais jo nurodymais dėl laivo vedimo;

2) laivo vieta, kursu, greičiu ir grimzle;

3) vyraujančiais ir numatomais potvyniais ir atoslūgiais, nuolatinėmis srovėmis, oro sąlygomis, matomumu bei visų šių veiksnių įtaka kursui ir greičiui;

4) kai pagrindiniai varikliai valdomi iš tiltelio, su jų panaudojimo laivo manevravimui procedūromis;

5) laivavedybos situacija, įskaitant toliau nurodytus dalykus (bet jais neapsiribojant):

1) visos laivavedybos ir saugumo įrangos, kuria naudojamasi arba gali prireikti pasinaudoti budėjimo pamainos metu, eksploatacinę būklę;

2) giroskopinių ir magnetinių kompasų paklaidas;

3) regėjimo lauke esančių laivų arba laivų, kurie pagal turimus duomenis yra netoliese, buvimą ir judėjimą;

4) sąlygas ir pavojus, su kuriais yra tikimybė susidurti budėjimo pamainos metu,

5) galimą pasvirimo, diferento, vandens tankio ir laivagalio nugrimzdimo poveikį prošvaistai po kiliu.

22. Jei iš laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto tenka perimti budėjimą, kai yra vykdomas manevras arba kitaip bandoma išvengti bet kokio pavojaus, pamainos perėmimą iš šio vadovaujančio specialisto privaloma atidėti tol, kol šie veiksmai bus užbaigti.

Laivavedybos budėjimo vykdymas

23. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo:

1) budėti tiltelyje;

2) jokiomis aplinkybėmis nepalikti tiltelio tol, kol budėjimas nebus iš jo tinkamai perimtas;

3) likti atsakingas už saugų laivo vedimą, nepaisant to, ar kapitonas yra tiltelyje, tol, kol jam nėra aiškiai pranešama, jog atsakomybę prisiima kapitonas, ir jie abu tai vienareikšmiai supranta,

4) jeigu bent kiek abejoja, kokių veiksmų reikia imtis saugumo sumetimais, informuoti kapitoną.

24. Laivo plaukimui numatytu kursu užtikrinti budėjimo metu privaloma pakankamai dažnai tikrinti vairuojamąjį kursą, laivo vietą ir greitį, naudojantis bet kuriomis tam reikalingomis laivavedybos priemonėmis.

25. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti išsamios informacijos apie visos laive turimos saugumo ir laivavedybos įrangos išdėstymą bei panaudojimą, taip pat žinoti šios įrangos apribojimus ir į juos atsižvelgti.

26. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui negalima skirti jokių pareigų, kurios jam kliudytų saugiai vesti laivą, ir jis neturi prisiimti tokių pareigų.

27. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai privalo kuo veiksmingiausiai naudotis visa turima laivavedybos įranga.

28. Naudodamasis radaru, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas turi atsiminti, jog visada yra privaloma laikytis tuo metu galiojančių Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti reikalavimų, susijusių su radaro naudojimu.

29. Prireikus laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas turi nedvejodamas naudotis vairu, varikliais ir garso signalizacijos aparatais. Tačiau, kai tai įmanoma, laikantis tam skirtų procedūrų reikia iš anksto pranešti mašinų skyriui apie numatomus variklių greičio pakeitimus arba veiksmingai pasinaudoti tiltelyje esama NMS valdymo sistema.

30. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai privalo žinoti savo laivo valdomumo charakteristikas, įskaitant jo stabdymo nuotolius, bei suvokti, jog kitų laivų valdomumo charakteristikos gali būti skirtingos.

31. Per visą budėjimo pamainą privaloma tinkamai registruoti su laivo vedimu susijusius judėjimus ir veiklą.

32. Ypač svarbu, kad laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai visą laiką užtikrintų tinkamo stebėjimo išlaikymą. Laive, kuriame yra atskira laivavedžio kabina, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas gali, kai tai tikrai reikalinga, trumpam į ją užsukti atlikti būtinų laivavedybos užduočių, tačiau prieš tai jis privalo įsitikinti, jog tai daryti yra saugu ir kad yra išlaikomas tinkamas stebėjimas.

33. Eksploatacinius laivo laivavedybos įrangos bandymus, kiek aplinkybės leidžia ir kiek įmanoma dažniau, reikia vykdyti jūroje, ypač į tuomet, kai yra tikimybė patekti į laivavedybos požiūriu pavojingą situaciją. Visais tinkamais atvejais šie bandymai privalo būti registruojami. Tokius bandymus taip pat privaloma vykdyti ir prieš atplaukiant į uostą bei prieš iš jo išplaukiant.

34. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo reguliariai atlikti patikrinimus tam, kad būtų užtikrinta, jog:

1) vairuojantis laivą asmuo arba automatinis vairavimo įtaisas išlaiko teisingą vairavimo kursą;

2) pagrindinio kompaso paklaida nustatoma bent kartą per budėjimo pamainą ir, jei įmanoma, po kiekvieno didesnio kurso pakeitimo; pagrindinio ir giroskopinio kompasų rodmenys dažnai sulyginami, o repiteriai suderinami su juos valdančiuoju kompasu;

3) automatinis vairavimo įtaisas bent kartą per budėjimo pamainą patikrinamas rankiniu vairavimo būdu;

4) navigaciniai bei signaliniai žiburiai ir kita laivavedybos įranga funkcionuoja tinkamai;

5) radijo įranga funkcionuoja tinkamai, kaip to reikalauja šio poskyrio 86 punktas,

6) NMS valdymo sistema, įspėjamoji signalizacija bei indikatoriai funkcionuoja tinkamai.

35. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo atminti, jog visada būtina laikytis galiojančių 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (angl. SOLAS) reikalavimų.* Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo atsižvelgti:

1) į būtinumą tinkamu laiku prie vairo paskirti žmogų ir vairavimo įrangą perjungti į rankinio vairavimo režimą, kad būtų galima saugiai pašalinti potencialiai pavojingą situaciją;

2) į tai, jog, kai laivą vairuoja automatinis įtaisas, labai pavojinga leisti, kad situacija pasiektų momentą, kai laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, neturėdamas pagalbininkų, būtų priverstas nutraukti nepertraukiamą stebėjimą tam, kad imtųsi avarinių veiksmų.

36. Laivavedybos budėjimo pamainos vadovaujantieji specialistai turi būti išsamiai susipažinę su visomis laive esamomis elektroninėmis laivavedybos priemonėmis, taip pat su jų galimybėmis bei apribojimais ir privalo naudotis visomis šiomis priemonėmis tada, kai tai reikalinga, nepamiršdami, jog echolotas taip pat yra vertinga laivavedybos priemonė.

37. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo naudotis radaru visada, kai tik matomumas tampa ribotas arba kai to galima tikėtis, taip pat visą laiką intensyvaus laivų eismo rajonuose, tinkamai atsižvelgiant į radaro apribojimus.

38. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo užtikrinti, kad radaro nuotolio skalės būtų keičiamos pakankamai dažnai tam, kad objektų atspindžius galima būtų susekti kiek įmanoma anksčiau. Reikia atminti, kad nedideli arba silpni atspindžiai gali likti nepastebėti.

39. Kaskart naudodamasis radaru, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo pasirinkti tinkamą nuotolio skalę bei kruopščiai stebėti ekraną ir užtikrinti, kad stebėjimo rezultatai būtų fiksuojami grafiškai arba sisteminga jų analizė būtų atliekama laiku.

40 Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo nedelsdamas informuoti kapitoną šiais atvejais:

1) jei matomumas pasidaro ribotas arba jei to galima tikėtis;

2) jei kelia susirūpinimą laivų eismo sąlygos arba kitų laivų judėjimas;

3) jei tampa sunku laikytis kurso;

4) jei nepavyksta numatytu laiku išvysti krantą, navigacinį ženklą arba išmatuoti gylį;

5) jei nelauktai pasirodo krantas arba navigacinis ženklas, arba nelauktai kinta gylis;

6) sugedus varikliams, nuotoliniam eigos mechanizmų valdymui, vairavimo įrenginiui arba bet kuriai svarbiai laivavedybos įrangai, įspėjamajai signalizacijai arba indikatoriui;

7) jei sutrinka radijo įrangos veikimas;

8) audringu oru, jei turima bet kokių abejonių dėl galimų su tuo susijusių apgadinimų;

9) jei laivas susiduria su bet kokiu pavojumi laivybai, pavyzdžiui, aptinkama ledų arba įgulos paliktas laivas,

10) bet kurioje kitoje avarinėje situacijoje arba turint bet kokių abejonių.

41. Nepaisant reikalavimo informuoti kapitoną pirmiau nurodytais atvejais, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas papildomai privalo, kai aplinkybės reikalauja, neabejodamas imtis neatidėliotinų veiksmų dėl laivo saugumo.

42. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo tinkamai ir išsamiai instruktuoti budintįjį personalą ir suteikti jam informaciją, tuo užtikrindamas, kad būtų išlaikomas saugus budėjimas, įskaitant tinkamą stebėjimą.

Budėjimas įvairiomis sąlygomis ir įvairiuose rajonuose

Gero matomumo sąlygomis

43. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo dažnai ir tiksliai pelenguoti artėjančius laivus, naudodamasis šiuo metodu tam, kad būtų anksti nustatoma susidūrimo rizika, taip pat turėdamas galvoje, kad kartais šios rizikos gali būti ir tada, kai pelengas pastebimai keičiasi, ypač kai suartėjama su labai dideliu laivu arba velkamu laivu, arba kai laivas, su kuriuo suartėjama, yra visai netoli. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas taip pat privalo imtis ankstyvų ir veiksmingų priemonių pagal taikomus 1972 m. Tarptautinių taisyklių laivų susidūrimams jūroje išvengti reikalavimus, tuoj pat patikrindamas, ar jo veiksmai davė norimų rezultatų.

44. Aiškiu oru laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas turi, kai tik galima, praktikuotis dirbti su radaru.

Riboto matomumo sąlygomis

45. Tais atvejais, kai matomumas tampa ribotu arba to galima tikėtis, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas visų pirma yra atsakingas už 1972 m. Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti atitinkamų reikalavimų laikymąsi, ypatingą dėmesį skirdamas garso signalų rūke davimui, plaukimui saugiu greičiu ir variklių parengties neatidėliotinai vykdyti manevrus išlaikymui. Be to, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo:

1) informuoti kapitoną;

2) paskirti tinkamą stebėtoją;

3) rodyti navigacinius žiburius,

4) įjungti radarą ir juo naudotis.

Tamsiu paros metu

46. Kapitonas ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, nustatydami stebėjimo užduotis, privalo tinkamai atsižvelgti į tiltelio įrangą ir naudoti prieinamus laivavedybos įtaisus, jų apribojimus, vykdomas procedūras bei atsargumo priemones.

Pakrančių ir intensyvaus laivų eismo rajonuose

47. Privaloma naudotis stambiausio mastelio jūrlapiu iš laive turimų ir šiam rajonui tinkančių; jis turi būti patikslintas pagal vėliausią prieinamą informaciją. Laivo vieta privalo būti nustatoma dažnais laiko tarpais ir, kai tik aplinkybės leidžia, daugiau negu vienu būdu.

48. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo užtikrintai atpažinti visus svarbius navigacinius ženklus.

Plaukiant su locmanu

49. Nepaisant locmanų pareigų ir įsipareigojimų, jų buvimas laive neatleidžia kapitono arba laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto nuo atsakomybės už laivo saugumą. Kapitonas ir locmanas privalo keistis informacija apie laivavedybos procedūras, vietos sąlygas ir laivo savybes. Kapitonas ir (arba) laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas turi glaudžiai bendradarbiauti su locmanu ir išlaikyti tikslią laivo vietos ir jo judėjimo priežiūrą.

50. Jei laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui kyla bet kokių abejonių dėl locmano veiksmų arba ketinimų, jis privalo pareikalauti locmano paaiškinimo; jei abejonių vis dėlto išlieka, jis privalo nedelsdamas informuoti kapitoną ir imtis bet kurių būtinų veiksmų dar iki kapitono atvykimo.

Laivui stovint nuleidus inkarą

51. Jei kapitonas mano, kad tai yra būtina, nepertraukiamas laivavedybos budėjimas turi būti išlaikomas ir kai laivas stovi nuleidęs inkarą. Tokiu atveju laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo:

1) kai tik praktiškai įmanoma, nustatyti laivo vietą ir ją pažymėti atitinkamame jūrlapyje;

2) kai tik aplinkybės leidžia, pakankamai dažnais laiko tarpais pelenguodamas stacionarius navigacinius ženklus ar lengvai atpažįstamus kranto objektus tikrinti, ar laivas ir toliau saugiai stovi nuleidęs inkarą;

3) užtikrinti tinkamą stebėjimo palaikymą;

4) užtikrinti, kad periodiškai būtų vykdomi viso laivo patikrinimai jį apeinant;

5) stebėti meteorologines bei potvynių ir atoslūgių sąlygas ir jūros būklę;

6) jei laivas dreifuoja stovėdamas nuleidęs inkarą, informuoti kapitoną ir imtis neatidėliotinų priemonių;

7) užtikrinti, kad pagrindinių variklių ir kitų mechanizmų parengties būklė atitiktų kapitono nurodymus;

8) pranešti kapitonui, kai matomumas blogėja;

9) užtikrinti, kad pagal visas tam atvejui pritaikomas taisykles laivas rodytų atitinkamus žiburius bei signalinius ženklus ir tinkamai būtų duodami garso signalai,

10) imtis priemonių apsaugoti aplinką nuo teršimo iš laivo ir tam, kad būtų laikomasi taikytinų taršos prevencijos taisyklių.

3‑2 dalis. Principai, kurių privaloma laikytis budint mašinų skyriuje

52. Sąvoka „mašinų skyriaus budėjimo pamaina“, vartojama šio poskyrio 3-2, 4-2 ir 4-4 dalyse, reiškia paskirą asmenį arba personalo grupę, sudarančius budėjimo pamainą, arba vadovaujančio specialisto atsakomybės laikotarpį, kurio metu reikalaujama arba nereikalaujama, kad jis būtų mašinų skyriuje.

53. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas atstovauja vyriausiajam mechanikui ir visų pirma yra bet kuriuo metu atsakingas už saugų ir veiksmingą mechanizmų, turinčių įtakos laivo saugumui, eksploatavimą ir priežiūrą bei prireikus už visų mašinų skyriaus budėjimo pamainos atsakomybei priskirtų mechanizmų tikrinimą, eksploatavimą ir bandymą.

Budėjimo tvarka

54. Mašinų skyriaus budėjimo pamainos sudėtis turi bet kuriuo metu tinkamai užtikrinti laivo eksploatacijai turinčių įtakos mechanizmų saugų eksploatavimą – tiek automatinio, tiek rankinio valdymo režimu, ir atitikti vyraujančias aplinkybes bei sąlygas.

55. Priimant sprendimą dėl mašinų skyriaus budėjimo pamainos sudėties, į kurią gali būti įtraukti tinkamai kvalifikuoti eiliniai jūrininkai, privaloma atsižvelgti, be kitų dalykų, į šiuos veiksnius:

1) į laivo tipą bei mechanizmų tipą ir būklę;

2) į nuolatinę adekvačią laivo saugiam eksploatavimui įtakos turinčių mechanizmų priežiūrą;

3) į bet kuriuos specialius eksploatavimo režimus, kurių reikia dėl oro, ledų, užteršto vandens, seklaus vandens, avarinių aplinkybių, sugadinimų sumažinimo arba taršos likvidavimo;

4) į mašinų skyriaus budėjimo pamainos kvalifikaciją ir patirtį;

5) į žmonių gyvybės, laivo, krovinio ir uosto saugumą bei aplinkos apsaugą;

6) į tarptautinių, nacionalinių ir vietos taisyklių laikymąsi;

7) į laivo įprasto eksploatavimo užtikrinimą.

Budėjimo pamainos perėmimas

56. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas negali perduoti pamainos jį pakeičiančiam vadovaujančiam specialistui, jei yra pagrindas manyti, jog pastarasis aiškiai nepajėgtų veiksmingai vykdyti budėjimo užduočių; tokiu atveju privaloma pranešti vyriausiajam mechanikui.

57. Budėjimo pamainą perimantis mašinų skyriaus budėjimo pamainos vadovaujantis specialistas privalo užtikrinti, kad budėjimą perimančios pamainos nariai neabejotinai ir visiškai sugebėtų veiksmingai vykdyti užduotis.

58. Prieš perimdami mašinų skyriaus budėjimo pamainą, vadovaujantys specialistai privalo gerai susipažinti bent su šiais dalykais:

1) su nuolat galiojančiais vyriausiojo mechaniko potvarkiais ir ypatingais jo nurodymais dėl laivo sistemų ir mechanizmų eksploatavimo;

2) su visų mechanizmuose ir sistemose vykdomų darbų pobūdžiu, su tais darbais susijusiu personalu ir galimais pavojais;

3) su vandens arba jo likučio kiekiu ir, prireikus, būkle nuobėgų šuliniuose, balasto tankuose, paplavų tankuose, atsarginiuose tankuose, gėlo vandens cisternose, fekalinio vandens cisternose bei su specialiais reikalavimais dėl nurodytų tankų turinio panaudojimo arba išpumpavimo;

4) su kuro atsarginiuose tankuose, nusodinimo tanke, naudojimo cisternoje ir kitose talpyklose kurui saugoti būkle ir kiekiu;

5) su bet kuriais specialiais reikalavimais dėl sanitarinės sistemos atliekų pašalinimo;

6) su įvairių pagrindinių bei pagalbinių sistemų, įskaitant elektros energijos paskirstymo sistemą, būkle ir veikimo režimu;

7) kur tai pritaikoma, su stebėjimo ir valdymo pulto įrangos būkle ir su tuo, kokia įranga tuo metu yra valdoma rankiniu būdu;

8) kur tai pritaikoma, su garo katilo automatinio valdymo sistemų, pavyzdžiui, apsaugos nuo liepsnos išsiveržimo į išorę, ribų kontrolės, degimo reguliavimo, kuro tiekimo reguliavimo, bei kitos su garo katilų eksploatavimu susijusios įrangos būkle ir veikimo režimu;

9) su bet kuriomis galimomis nepalankiomis sąlygomis, susidarančiomis dėl blogo oro, ledų arba užteršto ar seklaus vandens;

10) su bet kuriais specialiais veikimo režimais, kurių reikia dėl įrangos gedimo arba nepalankių laivo sąlygų;

11) su mašinų skyriaus eilinių jūrininkų pranešimais, susijusiais su jiems paskirtomis pareigomis;

12) su turimomis gaisrų gesinimo priemonėmis;

13) su mašinų skyriaus dienyno įrašais iki to laiko.

Mašinų skyriaus budėjimo vykdymas

59. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytos budėjimų tvarkos ir kad eiliniai mašinų skyriaus jūrininkai, jei jie yra įtraukti į mašinų skyriaus budėjimo pamainos sudėtį, pagal vadovaujančio asmens nurodymus padėtų saugiai eksploatuoti laivo eigos mechanizmus bei pagalbinę įrangą.

60. Nepaisant to, kad vyriausiasis mechanikas yra mašinų skyriaus patalpose, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas lieka atsakingas už operacijas mašinų skyriaus patalpose tol, kol jam nėra aiškiai pranešama, jog atsakomybę prisiima vyriausiasis mechanikas, ir jie abu tai vienareikšmiai supranta.

61. Visi mašinų skyriaus budėjimo pamainos nariai privalo būti susipažinę su jiems paskirtomis budėjimo pareigomis. Be to, kiekvienas pamainos narys apie laivą, kuriame jis dirba, turi žinoti šiuos dalykus:

1) kaip tinkamai naudotis vidaus ryšio sistemomis;

2) evakuacijos iš mašinų skyriaus patalpų kelius;

3) mašinų skyriaus įspėjamosios signalizacijos sistemas ir sugebėti skirti įvairius pavojaus signalus, ypatingą dėmesį kreipiant į pavojaus signalą, pranešantį apie ugniai gesinti naudojamas priemones,

4) mašinų skyriaus patalpų priešgaisrinės įrangos ir korpuso pažeidimų kontrolės priemonių skaičių, išdėstymą ir rūšis, taip pat apie jų naudojimą ir įvairias atsargumo priemones, kurių reikia laikytis.

62. Privaloma įsidėmėti ir pažymėti visus tinkamai neveikiančius mechanizmus, mechanizmus kurių veikimas gresia sutrikti arba kuriems reikia specialios priežiūros, taip pat priemones, kurių dėl to jau imamasi. Jei reikalinga, turi būti sudaromi tolesnių veiksmų planai.

63. Aptarnaujamose mašinų skyriaus patalpose mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo visada būti pasirengęs valdyti laivo varymo įrangą, kai prireikia keisti laivo judėjimo kryptį arba greitį.

64. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas, paskirtas budėti periodiškai neaptarnaujamose mašinų skyriaus patalpose, privalo būti pasirengęs iškvietus nedelsdamas atvykti į mašinų skyriaus patalpas.

65. Visas komandas iš tiltelio privaloma vykdyti nedelsiant. Pagrindinių laivo eigos įrenginių veikimo krypties ir greičio pakeitimai privalo būti registruojami, išskyrus atvejus, kai, Administracijos nuomone, toks registravimas dėl konkretaus laivo dydžio ir charakteristikų būtų praktiškai neįvykdomas. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad pagrindiniam laivo eigos įrenginiui dirbant rankinio valdymo režimu jo valdymo įtaisai parengties arba manevravimo sąlygomis būtų nuolat aptarnaujami.

66. Privaloma skirti reikiamą dėmesį visų mechanizmų, įskaitant mechanines, elektros, elektronines, hidraulines ir pneumatines sistemas, jų valdymo aparatūrą ir su jomis susijusią saugos įrangą, gyvenamąsias patalpas aptarnaujančių sistemų įrangą, nuolatinei techninei priežiūrai ir palaikymui, taip pat atsargų ir atsarginių reikmenų panaudojimo registravimui.

67. Vyriausiasis mechanikas privalo užtikrinti, kad mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas būtų informuotas apie visus prevencinės techninės priežiūros, apgadinimų kontrolės arba remonto darbus, kuriuos reikia atlikti mašinų skyriuje per budėjimo pamainą. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas yra atsakingas už visų mašinų skyriaus budėjimo pamainos atsakomybei priklausančių mechanizmų, su kuriais bus vykdomi darbai, izoliavimą, šuntavimą bei reguliavimą ir privalo registruoti visus atliekamus darbus.

68. Kai mašinų skyriuje paskelbiama parengtis, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad visi mechanizmai ir įranga, kurių gali prireikti laivo manevrams, būtų nuolat parengti naudojimui ir kad būtų turima pakankamas energijos rezervas vairavimo įrenginiams ir kitiems poreikiams.

69. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams negalima skirti jokių pareigų, kurios jiems trukdytų atlikti savo užduotis dėl pagrindinės laivo varymo sistemos ir papildomos įrangos priežiūros, ir jie neturi prisiimti tokių pareigų. Jie privalo nepertraukiamai, kol bus pakeisti, prižiūrėti pagrindinę laivo eigos jėgainę bei pagalbines sistemas ir periodiškai tikrinti mechanizmus, už kuriuos yra atsakingi. Jie taip pat privalo užtikrinti, kad įrangos veikimo sutrikimams arba gedimams pastebėti būtų tinkamai tikrinamos mechanizmų ir vairavimo įrenginių patalpos jas apeinant ir kad apie sutrikimus bei gedimus būtų pranešta, tuo pačiu metu atliekant einamąjį reguliavimą, būtinus priežiūros darbus ir kitus reikalingus darbus arba jiems vadovaujant.

70. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys mechanikai privalo nurodyti bet kuriems kitiems mašinų skyriaus budėjimo pamainos nariams, kad šie praneštų jiems apie potencialiai pavojingas aplinkybes, galinčias turėti neigiamos įtakos mechanizmams arba sukelti grėsmę žmonių gyvybei ar laivo saugumui.

71. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad mašinų skyriaus patalpų budėjimo pamaina būtų nuolat prižiūrima, ir pasirūpinti pavaduojančiu personalu tam atvejui, jei kurie nors mašinų skyriaus budėjimo pamainos nariai nebesugebėtų vykdyti budėjimo. Mašinų skyriaus budėjimo pamaina negali palikti mašinų skyriaus patalpų be priežiūros taip, kad dėl to būtų negalima rankiniu būdu valdyti mašinų skyriaus jėgainės ar droselinių sklendžių.

72. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo imtis būtinų veiksmų apriboti žalą, kurią sukėlė sugedusi įranga, gaisras, užliejęs vanduo, korpuso įtrūkimas, laivo susidūrimas, užplaukimas ant seklumos ar kitos priežastys.

73. Baigdamas pamainą, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad visi per mašinų skyriaus budėjimo pamainą atsitikę įvykiai, susiję su pagrindiniais ir pagalbiniais mechanizmais, būtų tinkamai įregistruoti.

74. Vykdant prevencinės techninės priežiūros, sugadinimų kontrolės arba remonto darbus, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo bendradarbiauti su bet kuriuo priežiūros darbams vadovaujančiu mechaniku. Tai apima toliau nurodytus dalykus (bet jais neapsiriboja):

1) mechanizmų, su kuriais susiję vykdomi darbai, izoliavimą ir šuntavimą;

2) saugų ir tinkamą likusių jėgainės mechanizmų funkcionavimo reguliavimą darbų vykdymo laikotarpiu;

3) įrangos, su kuria susiję vykdomi darbai, ir dirbančio personalo, taip pat saugos priemonių, kurių imtasi, bei asmenų, kurie jų ėmėsi, registravimą mašinų skyriaus dienyne ar kitame tam tinkamame dokumente tam, kad tuo galėtų pasinaudoti pamainą perimantys vadovaujantys specialistai ir kad būtų išsaugoti duomenys,

4) suremontuotų mechanizmų ar įrangos išbandymą ir, kai reikalinga, grąžinimą eksploatuoti.

75. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad bet kurie techninės priežiūros užduotis vykdantys mašinų skyriaus eiliniai jūrininkai galėtų padėti valdyti mechanizmus rankiniu būdu, jei automatinė įranga sugestų.

76. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo atminti, kad dėl mechanizmų veikimo sutrikimų įvykstantys laivo greičio pasikeitimai arba bet koks vairavimo praradimas gali sukelti grėsmę laivo ir žmonių gyvybės jūroje saugumui. Mašinų skyriaus patalpose kilus gaisrui ir bręstant kai kuriems veiksmams, dėl kurių sumažėtų laivo greitis, ir kai gresia vairavimo įtaisų gedimas, laivo varymo sistemos sustabdymas, ar įvyksta kokie nors pasikeitimai gaminant elektros energiją, arba kai susidaro kitokia grėsmė saugumui, privaloma nedelsiant pranešti į tiltelį. Jei įmanoma, tokį pranešimą privaloma perduoti prieš vykdant pakeitimus, kad tiltelis turėtų kuo daugiau laiko imtis bet kokių įmanomų veiksmų užkirsti kelią galimai jūrų katastrofai.

77. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo nedelsdamas informuoti vyriausiąjį mechaniką:

1) sugedus mašinoms arba sutrikus jų veikimui, kai tas gali sukelti grėsmę saugiam laivo eksploatavimui;

2) sutrikus veikimui, kai tas, jo nuomone, gali sukelti laivo eigos mechanizmų, pagalbinių mechanizmų arba stebėjimo ir valdymo sistemų gedimą arba avariją,

3) susidarius bet kokiai avarinei situacijai arba suabejojus, kokį sprendimą reikia priimti arba kokių priemonių imtis.

78. Nepaisant reikalavimo informuoti vyriausiąjį mechaniką pirmiau minėtomis aplinkybėmis, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo, kai to reikalauja aplinkybės, nedvejodamas imtis neatidėliotinų veiksmų dėl laivo, jo mechanizmų ir įgulos saugumo.

79. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo tinkamai ir išsamiai instruktuoti budintįjį personalą ir teikti jam informaciją, taip užtikrindamas saugų mašinų skyriaus budėjimą pamainos metu. Įprastiniai mechanizmų priežiūros darbai, vykdomi kaip vienkartinės saugaus budėjimo dalį sudarančios užduotys, turi būti įtraukti į įprastinę budėjimo pamainos tvarką. Techninė priežiūra, apimanti smulkų viso laivo elektromechaninės, mechaninės, hidraulinės, pneumatinės ir, kur pritaikoma, elektroninės įrangos remontą, privalo būti vykdomas žinant mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam mechanikui ir vyriausiajam mechanikui. Šis remontas turi būti registruojamas.

Budėjimas mašinų skyriuje įvairiomis sąlygomis ir įvairiuose rajonuose

Riboto matomumo sąlygomis

80. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad nuolat būtų turima pakankamo slėgio suspausto oro arba garo garso signalams duoti ir kad tiltelio komandos dėl greičio arba veikimo krypties pakeitimų bet kuriuo metu būtų vykdomos nedelsiant, be to, būtų parengti naudojimui visi manevravimui reikalingi pagalbiniai mechanizmai.

Pakrančių ir intensyvaus laivų eismo rajonuose

81. Gavęs pranešimą, kad laivas yra intensyvaus laivų eismo rajone, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad visi su laivo manevravimu susiję mechanizmai galėtų būti nedelsiant perjungti į rankinio valdymo režimą. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas taip pat privalo užtikrinti, kad būtų turima pakankamai rezervinės energijos laivui vairuoti bei kitiems manevravimo poreikiams. Avarinio vairavimo įranga ir kita pagalbinė įranga privalo būti parengta eksploatuoti nedelsiant.

Laivui stovint nuleidus inkarą

82. Neapsaugotoje inkaravimosi vietoje vyriausiasis mechanikas privalo pasitarti su kapitonu, ar reikia išlaikyti tokią pat mašinų skyriaus budėjimo tvarką kaip ir laivui plaukiant, ar tai nebūtina.

83. Laivui stovint nuleidus inkarą atvirame reide arba kitomis iš esmės atviros jūros sąlygomis, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo užtikrinti, kad:

1) būtų išlaikomas veiksmingas mašinų skyriaus budėjimas;

2) visi veikiantys ir parengties būklės mechanizmai būtų periodiškai tikrinami;

3) pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai būtų palaikomi tokio parengties lygio, koks nurodomas iš tiltelio;

4) būtų imamasi priemonių apsaugoti aplinką nuo teršimo iš laivo ir būtų laikomasi visų taikytinų taršos prevencijos taisyklių,

5) būtų parengtos visos korpuso sugadinimų kontrolės ir gaisrų gesinimo sistemos.

3‑3 dalis. Principai, kurių privaloma laikytis vykdant radijo ryšio budėjimą

Bendrosios nuostatos

84. Administracijos atkreipia kompanijų, kapitonų ir radijo ryšio budėjimo personalo dėmesį į būtinumą laikytis toliau nurodytų nuostatų tam, kad laivui esant jūroje būtų užtikrintas tinkamas radijo ryšio budėjimas. Laikantis šio Kodekso, privaloma atsižvelgti ir į Radijo ryšio reglamento reikalavimus.

Budėjimo tvarka

85. Nustatydamas radijo ryšio budėjimo tvarką, kiekvieno jūrų laivo kapitonas privalo:

1) užtikrinti, kad radijo ryšio budėjimas būtų visada vykdomas pagal atitinkamas Radijo ryšio reglamento ir SOLAS konvencijos nuostatas;

2) užtikrinti, kad pirmaeilėms radijo ryšio budėjimo užduotims nekliudytų laivo radijo ryšys, nesusijęs su saugiu laivo judėjimu bei laivavedybos saugumu,

3) atsižvelgti į laive turimą radijo ryšio įrangą ir jos eksploatacinę parengtį.

Radijo ryšio budėjimo vykdymas

86. Radijo operatorius, vykdantis radijo ryšio budėjimo pareigas, privalo:

1) užtikrinti, kad budėjimas būtų išlaikomas Radijo ryšio reglamente ir SOLAS konvencijoje nurodytais dažniais,

2) budėjimo metu reguliariai tikrinti radijo ryšio įrangos veikimą bei jos maitinimo šaltinius ir pranešti kapitonui apie bet kurį pastebėtą šios įrangos gedimą.

87. Privaloma laikytis Radijo ryšio reglamento ir SOLAS konvencijos reikalavimų dėl atitinkamai radiotelegrafinio dienyno arba radijo stoties dienyno tvarkymo.

88. Radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšio palaikymą įvykus avarijai, yra atsakingas už radijo ryšio pranešimų registravimą pagal Radijo ryšio reglamento ir SOLAS konvencijos reikalavimus. Privaloma registruoti nurodant įvykio laiką:

1) nelaimės, skubos ir saugumo kategorijų radijo pranešimų santraukas;

2) svarbius įvykius, tiesiogiai susijusius su radijo ryšio darbu;

3) jei reikia, bent kartą per parą laivo vietą,

4) radijo ryšio įrangos, įskaitant ir jos maitinimo šaltinius, būklę.

89. Radijo pranešimų įrašus privaloma saugoti nelaimės pranešimų priėmimo ir perdavimo vietoje ir jie turi būti prieinami patikrinti:

1) kapitonui,

2) bet kokiam Administracijos įgaliotam pareigūnui ir bet kokiam tinkamai įgaliotam pareigūnui, vykdančiam patikrinimą pagal Konvencijos X straipsnio nuostatas.

4 DALIS – BUDĖJIMAS, KAI LAIVAS STOVI UOSTE

Principai, taikomi visiems budėjimams

Bendrieji principai

90. Bet kuriame uoste normaliomis aplinkybėmis saugiai prisišvartavusiame arba stovinčiame nuleidus inkarą laive kapitonas saugumo tikslais privalo nustatyti tinkamo ir veiksmingo budėjimo tvarką. Laivams su specialių tipų laivo varymo sistemomis bei papildoma įranga ir laivams, kuriais vežamos pavojingos, toksiškos ar lengvai užsiliepsnojančios medžiagos arba kitos ypatingos krovinių rūšys, gali būti taikomi specialūs reikalavimai.

Budėjimų tvarka

91. Denio budėjimo tvarka, kai laivas stovi uoste, privalo visada tinkamai užtikrinti:

1) žmonių gyvybės, laivo, uosto ir aplinkos saugumą bei saugų visų su krovos darbais susijusių mechanizmų eksploatavimą;

2) tarptautinių, nacionalinių ir vietos taisyklių laikymąsi;

3) tvarkos ir įprastinių sąlygų palaikymą laive.

92. Kapitonas priima sprendimą dėl denio budėjimo pamainų sudėties ir trukmės atsižvelgdamas į prisišvartavimo būklę, laivo tipą ir budėjimo pobūdį.

93. Kai kapitonas nusprendžia, kad tai būtina, denio budėjimo pamainai privalo vadovauti kvalifikuotas vadovaujantis specialistas.

94. Reikalinga įranga turi būti išdėstyta ir parengta taip, kad sudarytų sąlygas veiksmingam budėjimui.

95. Vyriausiasis mechanikas, pasitaręs su kapitonu, privalo užtikrinti, kad mašinų skyriaus budėjimo tvarka būtų tinkama saugiam mašinų skyriaus budėjimui uoste išlaikyti. Priimant sprendimą dėl mašinų skyriaus budėjimo pamainos sudėties, kurioje gali būti tinkamų mašinų skyriaus eilinių jūrininkų, reikia, be kitų dalykų, atsižvelgti į tai, kad:

1) visuose 3000 kW ir didesnio galingumo variklių laivuose visada privalo būti mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas;

2) mažesnio negu 3000 kW galingumo variklių laivuose gali, kapitono nuožiūra, jam pasitarus su vyriausiuoju mechaniku, nebūti mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančio mechaniko;

3) vadovaujantiems specialistams, kai jie vadovauja mašinų skyriaus budėjimo pamainai, neturi būti skiriamos jokios užduotys ar pareigos, kurios kliudytų jų pareigai prižiūrėti laivo mechanizmus.

Budėjimo pamainos perėmimas

96. Denio arba mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai negali perduoti budėjimo pamainos perimančiam vadovaujančiam specialistui, jei yra pagrindas manyti, jog pastarasis aiškiai nesugebėtų veiksmingai vykdyti budėjimo užduočių; tokiu atveju privaloma pranešti kapitonui arba vyriausiajam mechanikui. Perimantys denio arba mašinų skyriaus budėjimo pamainą vadovaujantys specialistai privalo užtikrinti, kad visi jų budėjimo pamainos nariai visiškai ir neabejotinai sugebėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis.

97. Jei perimant denio arba mašinų skyriaus budėjimo pamainą vykdoma atsakinga operacija, ją privalo užbaigti pamainą perduodantis vadovaujantis specialistas, išskyrus atvejus, kai kapitonas arba vyriausiasis mechanikas nurodo daryti kitaip.

4‑1 dalis. Denio budėjimo pamainos perėmimas

98. Prieš perduodamas denio budėjimo pamainą, denio budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo informuoti pamainą perimantį vadovaujantį specialistą apie:

1) vandens gylį prie prieplaukos, laivo grimzlę, aukščiausią potvynio ir žemiausią atoslūgio vandens lygius bei reiškinio laikus; švartavimosi lynų sutvirtinimą, nuleistų inkarų išdėstymą bei išleistų grandinių ilgį ir kitus laivo saugumui svarbius švartavimosi duomenis; pagrindinių variklių būklę ir galimybę jais pasinaudoti avarinėse situacijose;

2) visus darbus, kuriuos reikia atlikti laive; pakraunamo arba likusio iškrauti krovinio rūšį, kiekį bei išdėstymą ir apie bet kuriuos laive po iškrovimo likusius krovinių likučius;

3) vandens lygį nuobėgų šuliniuose ir balasto tankuose;

4) laivo rodomus signalinius ženklus ar žiburius arba duodamus garso signalus;

5) įgulos narių, kurie privalo būti laive, skaičių, ir apie bet kuriuos kitus laive esančius asmenis;

6) gaisrų gesinimo priemonių būklę;

7) bet kurias specialias uosto taisykles;

8) nuolat galiojančius bei specialiuosius kapitono potvarkius;

9) ryšio tarp laivo ir kranto personalo, įskaitant ryšį su uosto valdžia, linijas, kuriomis galima būtų naudotis susidarius avarinei situacijai ar prireikus pagalbos;

10) bet kurias kitas aplinkybes, svarbias laivo, jo įgulos ir krovinio saugumo arba aplinkos apsaugos nuo užteršimo atžvilgiu;

11) procedūras, kuriomis naudojamasi, kai reikia pranešti atitinkamoms valdžios institucijoms apie bet kokį dėl laivo veiklos įvykusį aplinkos užteršimą.

99. Perimantys pamainą vadovaujantys specialistai, prieš prisiimdami vadovavimą denio budėjimo pamainai, privalo įsitikinti, kad:

1) švartavimosi lynai ir inkaro grandinė yra tinkamai sutvirtinti;

2) laivas rodo reikalingus signalinius ženklus ar žiburius arba duoda reikalingus garso signalus;

3) laikomasi saugos priemonių ir priešgaisrinių taisyklių;

4) jie žino apie bet kurių pakraunamų ar iškraunamų pavojingų krovinių pobūdį ir apie tai, kokių veiksmų reiktų imtis krovinių išsiliejimo, išbyrėjimo ar gaisro atvejais;

5) laivui negresia jokios išorinės aplinkybės bei sąlygos, o jis nekelia grėsmės kitiems.

4-2 dalis. Mašinų skyriaus budėjimo pamainos perėmimas

100. Prieš perduodamas mašinų skyriaus budėjimo pamainą, mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas privalo informuoti pamainą perimantį vadovaujantį specialistą apie:

1) tą dieną galiojančius potvarkius, bet kuriuos specialiuosius potvarkius dėl laivo operacijų, techninės priežiūros veiksmų, laivo mechanizmų ar valdymo įrangos remonto darbų;

2) visų laive su mechanizmais bei sistemomis vykdomų darbų pobūdį, darbus vykdantį personalą ir potencialius pavojus;

3) vandens arba jo likučių lygį ir, prireikus, būklę nuobėgų šuliniuose, balasto tankuose, paplavų tankuose, fekalinio vandens cisternose, atsarginiuose tankuose bei ypatingus reikalavimus dėl tų tankų turinio panaudojimo arba išpumpavimo;

4) bet kuriuos ypatingus reikalavimus dėl sanitarinės sistemos atliekų pašalinimo;

5) kilnojamojo priešgaisrinio inventoriaus bei stacionarių priešgaisrinių įrenginių ir gaisrų aptikimo sistemų būklę ir parengtį;

6) remontinį personalą, kuris pagal leidimą atlieka laive techninius darbus, tų darbų vietas ir remonto užduotis bei kitus teisėtai laive esančius asmenis, taip pat reikalingą tuo metu laive turėti įgulos narių skaičių;

7) bet kurias uosto taisykles dėl laivo nuotekų, priešgaisrinių reikalavimų ir laivo parengties, ypač blogomis oro sąlygomis;

8) ryšio tarp laivo ir kranto personalo, įskaitant ryšį su uosto valdžia, linijas, kuriomis galima būtų naudotis susidarius avarinei situacijai ar prireikus pagalbos;

9) bet kurias kitas aplinkybes, svarbias laivo, jo įgulos, ir krovinio saugumo arba aplinkos apsaugos nuo užteršimo atžvilgiu;

10) procedūras, kuriomis naudojamasi, kai reikia pranešti atitinkamoms valdžios institucijoms apie bet kokį dėl techninės veiklos įvykusį aplinkos užteršimą.

101. Perimantys mašinų skyriaus budėjimo pamainą vadovaujantys specialistai, prieš prisiimdami vadovavimą jai, privalo įsitikinti, jog perduodantis pamainą vadovaujantis specialistas juos išsamiai informavo apie pirmiau nurodytus dalykus ir kad jie:

1) yra susipažinę su turimais ir potencialiais energijos, šilumos bei apšvietimo šaltiniais ir jų išdėstymu;

2) žino apie naudotis prieinamas laivo kuro, tepalų ir visas vandens atsargas ir apie šių atsargų būklę;

3) yra pasirengę prireikus, kiek tik įmanoma, paruošti laivą ir jo mechanizmus parengties arba avarinėms sąlygoms.

4-3 dalis. Denio budėjimo vykdymas

102. Denio budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo:

1) tinkamais laiko tarpais tikrinti laivą jį apeidamas;

2) ypatingą dėmesį kreipti į:

1) trapo, inkaro grandinės ir švartavimosi lynų būklę ir sutvirtinimą, ypač kai prie prieplaukų, kur didelis potvynių ir atoslūgių vandens lygių skirtumas, prasideda potvynis arba atoslūgis, prireikus imdamasis priemonių užtikrinti, kad ši įranga būtų normalios darbinės būklės,

2) laivo grimzlę, prošvaistą po kiliu ir bendrą laivo būklę tam, kad būtų išvengta pavojingo pokrypio arba diferento vykdant krovos darbus arba balasto operacijas,

3) meteorologines ir hidrologines sąlygas,

4) visų saugos ir priešgaisrinių taisyklių laikymąsi,

5) vandens lygį nuobėgų šuliniuose ir tankuose,

6) visus laive esančius žmones ir jų buvimo vietas, ypač tuos asmenis, kurie yra nuošaliose arba uždarose patalpose,

7) rodomus atitinkamus signalinius ženklus ar žiburius arba duodamus garso signalus;

3) blogo oro sąlygomis arba gavus įspėjimą apie štormą, imtis būtinų priemonių laivui, žmonėms ir kroviniui apsaugoti;

4) imtis visų atsargumo priemonių aplinkos teršimui iš laivo išvengti;

5) avarinėmis, laivo saugumui gresiančiomis situacijomis paskelbti pavojų, pranešti kapitonui, imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta žalos laivui, jo kroviniui ir jame esantiems žmonėms, ir prireikus kreiptis pagalbos į kranto institucijas arba netoliese esančius laivus;

6) žinoti laivo stovumo būklę, kad kilus gaisrui galima būtų informuoti kranto priešgaisrines tarnybas, kiek apytikriai į laivą, nepakenkiant jo saugumui, galima prileisti vandens;

7) teikti pagalbą nelaimėje atsidūrusiems laivams ir žmonėms;

8) kai ruošiamasi sukti laivo sraigtus, imtis atsargumo priemonių sugadinimams ir nelaimingiems atsitikimams išvengti;

9) fiksuoti tinkamos formos laivo dienyne visus laivui svarbius įvykius.

4-4. Budėjimo mašinų skyriuje vykdymas

103. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys mechanikai privalo kreipti ypatingą dėmesį į:

1) visų potvarkių, specialių eksploatacijos procedūrų bei taisyklių dėl pavojingų situacijų ir dėl jų išvengimo laikymąsi visose jiems pavaldžiose zonose;

2) prietaisų ir valdymo sistemas, visų veikiančių energijos tiekimo šaltinių, sudedamųjų dalių bei sistemų priežiūrą;

3) techniką, būdus bei procedūras, reikalingus išvengti vietos valdžios nustatytų taisyklių dėl taršos pažeidimų;

4) nuobėgų šulinių būklę.

104. Mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantys mechanikai privalo:

1) avarinėmis situacijomis, kai, jų nuomone, padėtis to reikalauja, skelbti pavojų ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta žalos laivui, jame esantiems žmonėms ir kroviniui;

2) žinoti, kokios ir kiek įrangos denio skyriaus vadovaujančiam specialistui reikia kroviniui pakrauti ar iškrauti bei apie papildomus reikalavimus dėl balasto ir kitokių laivo stovumo kontrolės sistemų;

3) dažnai tikrinti įrenginius juos apeinant, kad, nustačius galimus jų veiklos sutrikimus arba gedimus, nedelsiant būtų imamasi padėčiai ištaisyti reikalingų veiksmų laivo, krovos darbų, uosto ir aplinkos saugumui užtikrinti;

4) užtikrinti, kad jų atsakomybės zonoje būtų imamasi visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų arba įvairių laivo elektromechaninių, elektroninių, hidraulinių, pneumatinių ir mechaninių sistemų sugadinimų;

5) užtikrinti, kad visi laivo mechanizmų eksploatavimo, reguliavimo ar remonto atžvilgiu svarbūs įvykiai būtų tinkamai registruojami.

4-5 dalis. Budėjimas uoste pavojingus krovinius vežančiuose laivuose

Bendrieji principai

105. Kiekvieno laivo, vežančio pavojingus krovinius, ar tai būtų sprogstamosios, lengvai užsiliepsnojančios, toksiškos, sveikatai pavojingos ar aplinką teršiančios medžiagos, kapitonas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi saugaus budėjimo tvarkos. Laivuose, vežančiuose pavojingus krovinius krovinių tankuose, to pasiekiama visada turint laive tinkamai kvalifikuotą vadovaujantį specialistą arba vadovaujančius specialistus, o prireikus ir eilinius jūrininkus, net kai laivas yra saugiai prisišvartavęs ar saugiai stovi uoste nuleidęs inkarą.

106. Laivuose, vežančiuose pavojingus krovinius ne krovinių tankuose, kapitonas privalo visapusiškai atsižvelgti į pavojingų krovinių pobūdį, kiekį, pakuotes ir sukrovimą bei į bet kurias ypatingas laive, vandens paviršiuje ar krante vyraujančias sąlygas.

______________

2 priedas

Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (JRAB) kodeksas

B dalis

Rekomendacinis JRAB konvencijos ir jos Priedo nuostatų taikymo vadovas

Įvadas

1. Ši JRAB kodekso dalis – tai rekomendacinio pobūdžio vadovas, skirtas padėti JRMAB konvencijos Šalims ir tiems, kurie atsakingi už Konvencijos įgyvendinimą, taikymą bei joje nustatytų priemonių vykdymą, visiškai, visa apimtimi ir vienodai įgyvendinti Konvenciją.

2. Siūlomos priemonės nėra privalomos, o pateikiami pavyzdžiai skirti vien paaiškinti, kaip galima įvykdyti tam tikrus Konvencijos reikalavimus. Tačiau šios rekomendacijos bendrąja prasme atspindi suderintą TJO požiūrį į kalbamus dalykus, kai atitinkamais atvejais buvo konsultuojamasi su Tarptautine darbo organizacija, Tarptautine telekomunikacijų sąjunga bei Pasaulio sveikatos organizacija.

3. Šioje dalyje esančių rekomendacijų laikymasis padės Organizacijai įgyvendinti jos siekius išlaikyti aukščiausius praktiškai įmanomus visų tautybių įgulų visų vėliavų laivuose kompetencijos normatyvus.

4. Šioje dalyje, be rekomendacijų dėl paskirų Konvencijos priedo taisyklių, pateikiamos ir rekomendacijos dėl paskirų Konvencijos straipsnių. Todėl šios dalies poskyrių numeracija atitinka Konvencijos straipsnių bei jos Priedo taisyklių numeraciją. Kiekvieno poskyrio tekstas gali, kaip ir A dalyje, būti padalytas į sunumeruotas jo dalis ir punktus, tačiau tokia numeracija yra specifinė vien tam tekstui.

Rekomendacijos dėl straipsnių nuostatų

B-I poskyris

Rekomendacijos dėl bendrųjų įsipareigojimų pagal Konvenciją

(Nuostatų nėra)

B-II poskyris

Rekomendacijos dėl sąvokų ir paaiškinimų

1. Konvencijos II straipsnyje ir jos Priedo I/1 taisyklėje pateiktos sąvokos ir jų paaiškinimai vienodai taikomi ir šio Kodekso A ir B dalyse vartojamiems terminams. Papildomos sąvokos, taikomos vien šio Kodekso nuostatoms, nurodytos A-I/1 poskyryje.

2. Atestato apibrėžimas, pateikiamas II straipsnio c punkte, suteikia tris galimybes:

1) Administracija gali pati išduoti atestatą;

2) Administracija gali leisti išduoti atestatą pagal savo įgaliojimą;

3) Administracija gali pripažinti kitos Šalies išduotą atestatą, kaip tai nustatyta I/10 taisyklėje.

B-III poskyris

Rekomendacijos dėl Konvencijos taikymo

1. Nors II straipsnio h punkte pateikiamas žvejybos laivo apibrėžimas daro išimtį dėl Konvencijos taikymo laivams, naudojamiems žvejoti žuvims, medžioti banginiams, ruoniams, jūros vėpliams arba gaudyti kitokius gyvuosius jūrų išteklius, laivai, nesiverčiantys žvejybos, medžioklės arba gyvųjų išteklių gaudymo verslu, šia išimtimi nesinaudoja.

2. Konvencija netaikoma visiems mediniams primityvios konstrukcijos laivams, įskaitant džonkas.

B-IV poskyris

Rekomendacijos dėl informacijos teikimo

IV straipsnio 1 dalies b punkte įrašytas žodis „prireikus“ apima ir:

1) kitos Šalies išduoto atestato pripažinimą arba

2) kur tai pritaikoma, atestatą, kurį išduoda pati Administracija, remdamasi kitos Šalies išduoto atestato pripažinimu.

B-V poskyris

Rekomendacijos dėl kitų sutarčių ir jų aiškinimo

V straipsnio 1 dalyje esantis žodis „susitarimai“ turėtų būti taikomas ir abipusio atestatų pripažinimo nuostatoms, dėl kurių Šalys anksčiau buvo susitarusios.

B-VI poskyris

Rekomendacijos dėl atestatų

Žr. B-II ir B-I/2 poskyriuose pateikiamas rekomendacijas.

Kompanijoms, eksploatuojančioms laivus su Administracijos vėliava, susipažinti turėtų būti paskelbiama pareiškimas apie veiklos kryptis ir pagrindiniai procedūrų, kurių reikia laikytis, principai.

B-VII poskyris

Rekomendacijos dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų

Atestatai, išduoti eiti tam tikras vienerias pareigas ir kuriuos Šalis dabartiniu metu pripažįsta tinkamais eiti ir kitas pareigas, pvz., kai vyresniojo kapitono padėjėjo atestatai pripažįstami tinkamais eiti kapitono pareigas, turėtų ir toliau būti pripažįstami galiojančiais tokioms pareigoms pagal VII straipsnio nuostatas. Toks pripažinimas taip pat taikomas ir pagal VII straipsnio 2 dalies nuostatas išduotiems atestatams.

B-VIII poskyris

Rekomendacijos dėl lengvatinių leidimų

Kompanijoms, eksploatuojančioms laivus su Administracijos vėliava, susipažinti turėtų būti paskelbiama pareiškimas apie veiklos kryptis ir pagrindiniai procedūrų, kurių reikia laikytis, principai. Administracijos įgalioti išduoti lengvatinius leidimus valdininkai turėtų būti jos aprūpinti rekomendacijomis. Informacija apie įvykdytus veiksmus pagal A-I/7 poskyrio reikalavimus turėtų būti apibendrinta pirminiame pranešime Generaliniam Sekretoriui.

B-IX poskyris

Rekomendacijos dėl ekvivalentų

Karinio jūrų laivyno atestatai ir karinio laivyno karininkams išduodami liudijimai apie tarnybos stažą ir toliau gali būti laikomi ekvivalentiškais pagal IX straipsnio sąlygas, jei yra laikomasi Konvencijos reikalavimų.

B-X poskyris

Rekomendacijos dėl kontrolės

(Nuostatų nėra – žr. B-I/4 poskyrį)

B-XI poskyris

Rekomendacijos dėl techninio bendradarbiavimo skatinimo

1. Vyriausybės, bendradarbiaudamos su TJO, turėtų teikti pagalbą arba padėti teikti pagalbą valstybėms, kurios susiduria su sunkumais dėl Konvencijos reikalavimų vykdymo ir kreipiasi dėl tokios pagalbos.

2. Pabrėžiama kapitonų ir kito personalo, dirbančio naftos tanklaiviuose, cheminių medžiagų tanklaiviuose, suskystintų dujų tanklaiviuose ir ro-ro keleiviniuose laivuose, adekvataus rengimo svarba ir pripažįstama, jog kai kuriais atvejais, ypač besivystančiose šalyse, galimybės įgyti reikalaujamos patirties ir apsirūpinti specializuotomis rengimo programomis gali būti ribotos.

Duomenų bazė egzaminams

3. Šalys, turinčios keletą šalių aptarnaujančias jūrininkų rengimo įstaigas arba egzaminų centrus bei siekiančios įdiegti egzaminavimo klausimų ir atsakymų duomenų bazes, yra skatinamos tai daryti dvišalio bendradarbiavimo su šalimi arba šalimis, jau turinčiomis šitokias duomenų bazes, pagrindu.

Jūrinių treniruoklių prieinamumas

5. TJO sekretoriatas tvarko jūrinių treniruoklių sąrašą, Šalių bei kitų įstaigų ar asmenų naudojamą kaip informacijos šaltinį apie įvairių tipų treniruoklių prieinamumą rengti jūrininkus, ypač tais atvejais, kai nėra nacionalinių tokio rengimo galimybių.

6. Šalys raginamos* informuoti TJO sekretoriatą apie savo nacionalinį rengimą naudojantis jūriniais treniruokliais bei šią informaciją atnaujinti kaskart, kai jų turima rengimo naudojant jūrinius treniruoklius įranga keičiama ar papildoma.

Informacija apie techninį bendradarbiavimą

7. Informacijos apie techninio konsultavimo paslaugas, galimybę naudotis tarptautinėmis su TJO susijusiomis rengimo institucijomis, stipendijas ir kitokį TJO arba remiantis jos pagalba organizuojamą techninį bendradarbiavimą galima gauti susisiekus su Generaliniu Sekretoriumi adresu: 4 Albert Embankment, London SE1 7SR, United Kingdom.

(Rekomendacijų dėl XII – XVII straipsnių nėra)

Rekomendacijos dėl JRAB konvencijos Priedo nuostatų

I skyrius

Rekomendacijos dėl bendrųjų nuostatų

B-I/1 poskyris

Rekomendacijos dėl sąvokų ir paaiškinimų

1. Konvencijos II straipsnyje ir jos Priedo I/1 taisyklėje pateiktos sąvokos ir jų apibrėžimai vienodai taikomi ir šio Kodekso A ir B dalyse vartojamiems terminams. Papildomos sąvokos, taikomos vien šio Kodekso nuostatoms, nurodytos A-I/1 poskyryje.

2. Vadovaujantys specialistai, atestuoti eiti pareigas, kurioms taikomos VII skyriaus nuostatas, gali būti vadinami kelerių pareigų vadovaujančiais specialistais, dvejopos paskirties vadovaujančiais specialistais arba kitaip, pritaikant jiems Administracijos aprobuotą pareigų terminiją, vartojamą atitinkamuose saugaus įgulų komplektavimo reikalavimuose.

3. Eiliniai jūrininkai, atestuoti eiti pareigas, kurioms taikomos VII skyriaus nuostatos, gali būti vadinami kelerių pareigų eiliniais jūrininkais arba kitaip, pritaikant jiems Administracijos aprobuotą pareigų terminiją, vartojamą atitinkamuose saugaus įgulų komplektavimo reikalavimuose.

B-I/2 poskyris

Rekomendacijos dėl atestatų ir jų patvirtinimų

1. Tais atvejais, kai patvirtinimas yra įtrauktas į atestato tekstą, kaip tai numatyta A-I/2 poskyrio 1 dalyje, atitinkami duomenys turėtų būti įrašyti atestate taip, kaip paaiškinta toliau (išskyrus įrašą skaičiumi 2 pažymėtoje vietoje). Kitais atvejais, kai rengiami atskiri atestato išdavimo patvirtinimai, vietos, pažymėtos skaitmenimis nuo 1 iki 17, turėtų būti užpildomos taip:

1 – įrašomas atestatą išdavusios valstybės pavadinimas;

2 – įrašomas atestatui Administracijos paskirtas numeris;

3 – įrašomi jūrininko, kuriam išduotas atestatas, vardas ir pavardė. Jie turėtų būti tie patys, kurie yra įrašyti jūrininko pase, jūrininko asmens liudijime ar kitokiame oficialiame Administracijos išduotame dokumente;

4 – čia turėtų būti įrašomas JRAB konvencijos taisyklės arba taisyklių, pagal kurias jūrininkas pripažintas įgijęs kvalifikaciją, numeris arba numeriai, pavyzdžiui:

1) II/1 – jei pripažinta, jog jūrininkas yra įgijęs kvalifikaciją, leidžiančią jam eiti laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas;

2) III/1 – jei pripažinta, jog jūrininkas yra įgijęs kvalifikaciją, leidžiančią jam eiti nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančio mechaniko arba mechaniko, paskirto budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, pareigas;

3) IV/2 – jei pripažinta, jog jūrininkas yra įgijęs kvalifikaciją, leidžiančią jam eiti radijo operatoriaus pareigas;

4) VII/1 – jei išduodamas dokumentas atitinka nurodytą funkciją ir pripažįstama, jog jūrininkas yra įgijęs kvalifikaciją, leidžiančią jam atlikti šio Kodekso A dalyje nurodytas funkcijas, pavyzdžiui, funkciją – „jūrų laivų mašinos (vadovavimo lygis)“;

5) III/1 ir V/1 – jei pripažinta, jog įgyta kvalifikacija leidžia dirbti tanklaiviuose nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiu mechaniku arba mechaniku, paskirtu budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje (žr. 8 ir 10 punktuose nurodytus apribojimus);

5 – įrašoma patvirtinimo galiojimo termino data. Ji neturėtų būti vėlesnė už atestato, kuriam išduodamas patvirtinimas, galiojimo termino datą (jei jam toks terminas nustatytas), taip pat ne vėlesnė negu penkeri metai nuo patvirtinimo išdavimo datos;

6 – šioje skiltyje turėtų būti įrašomos tos šio Kodekso A dalyje nurodytos funkcijos, kurias jūrininkui pagal jam pripažintą kvalifikaciją leidžiama atlikti. Funkcijos ir su jomis susiję atsakomybės lygiai nurodyti šio Kodekso A dalies II, III ir IV skyriuose pateiktose kompetencijos lentelėse ir A dalies įvade. Jei pirmiau nurodytoje skaičiumi 4 pažymėtoje vietoje, yra nuoroda į II, III arba IV skyrių taisykles, išvardyti specifinių funkcijų nebūtina;

7 – šioje skiltyje turėtų būti įrašomi tie atsakomybės lygiai, kuriais jūrininkui pagal jam pripažintą kvalifikaciją leidžiama atlikti 6 skiltyje įrašytas funkcijas. Šie lygiai nurodyti šio Kodekso A dalies II, III ir IV skyrių kompetencijos lentelėse ir A dalies įvade;

8 – koks nors bendras apribojimas, pavyzdžiui, reikalavimas einant pareigas naudotis regėjimo korekcijos lęšiais, turėtų būti aiškiai įrašomas šios apribojimų 8 skilties pirmoje eilutėje. Apribojimai, taikomi 6 skiltyje išvardytoms funkcijoms, turėtų būti įrašomi atitinkamoje eilutėje, šalia įrašytos funkcijos, pavyzdžiui:

1) „Netinkamas dirbti tanklaiviuose“ – jei nėra įgyta kvalifikacijos pagal V skyriaus nuostatas;

2) „Netinkamas dirbti tanklaiviuose, išskyrus naftos tanklaivius“ – jei pagal V skyriaus nuostatas įgyta kvalifikacija dirbti tik naftos tanklaiviuose;

3) „Netinkamas dirbti laivuose, kuriuose garo katilai sudaro laivo mašinų dalį“ – jei, laikantis JRAB kodekso nuostatų, atitinkamos žinios nebuvo įtrauktos į reikalavimus;

4) „Tinkamas dirbti tik pakrančių reisus atliekančiuose laivuose“ – jei, laikantis JRAB kodekso nuostatų, atitinkamos žinios nebuvo įtrauktos į reikalavimus;

Pastaba: Čia nebūtina nurodyti su laivo tonažu ir variklių galia susijusių apribojimų, jei tai jau nurodyta atestato pavadinime arba prie 9 skiltyje įrašytų pareigų.

9 – šioje skiltyje turėtų būti įrašomos atitinkamai vienerios ar daugiau pareigų iš nurodytųjų atitinkamos JRAB taisyklės pavadinime (arba taisyklių pavadinimuose), kai atestatai išduodami pagal II arba III skyriaus nuostatas, arba pareigos pagal atitinkamus Administracijos reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo;

10 – koks nors bendras apribojimas, pavyzdžiui, reikalavimas einant pareigas naudotis regėjimo korekcijos lęšiais, turėtų būti aiškiai įrašomas ir šios apribojimų skilties pirmoje eilutėje. 10 skiltyje šalia pareigų įrašomi apribojimai turėtų būti tie patys, kaip ir įrašytieji 8 skiltyje;

11 – šioje vietoje įrašomas numeris turėtų būti tas pats, kaip ir atestato numeris. Ir atestato numeris, ir jo patvirtinimo numeris turi sutapti, t. y. tai turi būti tik jiems paskirtas numeris. Pagal juos būtų galima daryti nuorodas į atestatus ir (arba) jų patvirtinimus ir būtų paprasčiau surasti įrašus atestatų registruose;

12 – čia turėtų būti įrašoma pirminio patvirtinimo išdavimo data; priklausomai nuo aplinkybių ši data gali sutapti su atestato išdavimo data arba būti kita;

13 – čia, po pareigūno, įgalioto išduoti patvirtinimą, parašu, turėtų būti didžiosiomis raidėmis įrašoma to pareigūno pavardė;

14 – įrašoma gimimo data turėtų atitikti Administracijos turimus duomenis arba ji turėtų būti patvirtinta kitaip;

15 – jūrininkas turėtų pasirašyti patvirtinimą pareigūno akivaizdoje arba jo parašas galėtų būti paimtas iš tinkamai užpildytos ir patikrintos jo pareiškimo formos;

16 – nuotrauka gali būti nespalvota arba spalvota, paprastai naudojama paso nuotrauka (atvaizdas iki pečių); jūrininkas turėtų pateikti 2 nuotraukas, viena būtų saugoma atestatų registre arba būtų prie jo pridėta;

17 – jei patvirtinimo formoje yra lentelių jam atnaujinti (žr. A-I/2 poskyrio 1 dalį), Administracija, jūrininkui įrodžius, kad jis išlaikė savo profesinę kvalifikaciją pagal I/11taisyklės reikalavimus, gali atnaujinti patvirtinimą užpildydama lentelę.

(Oficialus antspaudas)

(ŠALIS)

ATESTATO, IŠDUOTO PAGAL 1978 M. TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ, SU PAKEITIMAIS, PADARYTAIS 1995 M., PATVIRTINIMAS

..........................1.............................. Vyriausybė patvirtina, kad atestatas Nr...........2..........

yra išduotas................................3................................, kuris (kuri) pagal nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos...........4........... taisyklės (-ių) nuostatas yra įgijęs (-usi) teisę iki............5............... arba iki pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo galiojimo pratęsimui, kuris gali būti nurodytas kitoje pusėje, vykdyti toliau išvardytas nurodytų lygių funkcijas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus:

6 FUNKCIJA

7 LYGIS

8 TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

Teisėtam šio patvirtinimo turėtojui leidžiama eiti šias atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo nurodytas pareigas:

9 PAREIGOS

10 TAIKOMIAPRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

Patvirtinimas Nr .........................11.................. išduotas (data)........................... 12............................

......................................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

(Oficialus antspaudas)

..................................... 13..........................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

Šio patvirtinimo turėtojui einant pareigas laive, patvirtinimo originalas pagal Konvencijos I/2 taisyklės 9 dalį turi būti prieinamas patikrinti.

Atestato turėtojo gimimo data........................... 14..............................

16

Atestato turėtojo parašas................................ 15.................................

Atestato turėtojo nuotrauka

16

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki...............................................................................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                                                     ...........................................................................

                                                                                                                                     Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Atnaujinimo data.......................... 17                                                               ...........................................................................

                                                                                                                                     Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki...............................................................................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                                                     ...........................................................................

                                                                                                                                     Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Atnaujinimo data.......................... 17                                                               ...........................................................................

                                                                                                                                     Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

2. Patvirtinimas, įrodantis atestato pripažinimą, gali būti pridėtas prie atestato ir būti jo dalis arba gali būti išduodamas kaip atskiras dokumentas (žr. JRAB I/2 taisyklės 6 dalį). Visi duomenys jame turi būti įrašyti lotyniškomis raidėmis ir arabiškais skaitmenimis (žr. JRAB I/2 taisyklės 8 dalį). Po šio teksto nurodytos patvirtinimo formos skiltys, pažymėtos skaičiais nuo 1 iki 17, turi būti užpildytos taip, kaip nurodyta 1 dalyje, išskyrus įrašus:

2 – čia turėtų būti įrašomas numeris, kurį pripažįstamam atestatui suteikė jį išdavusi Šalis;

3 – čia įrašomi vardas ir pavardė turėtų būti tie patys, kurie nurodyti pripažįstamame atestate;

4 – čia turėtų būti įrašomas pripažįstamą atestatą išdavusios Šalies pavadinimas;

9 – čia įrašomos vienerios ar daugiau pareigų. Jos turėtų būti paimtos iš atestatą pripažįstančios Šalies reikalavimų dėl saugaus įgulų komplektavimo;

11 – čia įrašomas numeris turėtų būti tik šiam patvirtinimui suteiktas numeris, naudojamas tiek daryti į jį nuorodas, tiek surasti įrašus apie jį patvirtinimų registre;

12 – čia turėtų būti įrašoma pirminio patvirtinimo išdavimo data.

3. Tais atvejais, kai pamestas ar sunaikintas atestatas arba patvirtinimas keičiamas nauju, naują dokumentą išduodanti Šalis turėtų suteikti jam naują numerį, kad šis nebūtų painiojamas su pakeičiamuoju dokumentu.

(Oficialus antspaudas)

(ŠALIS)

ATESTATO, IŠDUOTO PAGAL 1978 M. TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL JŪRININKŲ RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ, SU PAKEITIMAIS, PADARYTAIS 1995 M., PRIPAŽINIMO PATVIRTINIMAS

........................ 1.......................... Vyriausybė patvirtina, kad atestatas Nr............. 2.............,

išduotas................................. 3........................................................... 4............................. Vyriausybės arba pagal jos įgaliojimą, teisiškai pripažįstamas pagal nurodytos iš dalies pakeistos Konvencijos I/10 taisyklės nuostatas ir jo teisėtam turėtojui leidžiama iki.................................. 5.................................. arba iki pasibaigus bet kokiam šio patvirtinimo galiojimo pratęsimui, kuris gali būti nurodytas kitoje pusėje, vykdyti toliau išvardytas nurodytų lygių funkcijas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus:

6 FUNKCIJA

7 LYGIS

8 TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

Teisėtam šio patvirtinimo turėtojui leidžiama eiti šias atitinkamuose Administracijos reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo nurodytas pareigas:

9 PAREIGOS

10 TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

Patvirtinimas Nr. ........................11.................. išduotas (data)........................... 12............................

......................................................................................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

(Oficialus antspaudas)

..................................... 13..........................................

Tinkamai įgalioto pareigūno pavardė

Šio patvirtinimo turėtojui einant pareigas laive, patvirtinimo originalas pagal Konvencijos I/2 taisyklės 9 dalį turi būti prieinamas patikrinti.

Atestato turėtojo gimimo data................................... 14...................................

Atestato turėtojo parašas...................................... 15 …...................................

16

Atestato turėtojo nuotrauka

16

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki...............................................................................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                                                     ...........................................................................

                                                                                                                                     Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Atnaujinimo data.......................... 17                                                               ...........................................................................

                                                                                                                                     Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki...............................................................................................................................

(Oficialus antspaudas)                                                                                     ...........................................................................

                                                                                                                                     Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

Atnaujinimo data.......................... 17                                                               ...........................................................................

                                                                                                                                     Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

B-I/3 poskyris

Rekomendacijos dėl pakrančių reisų

1. Tais atvejais, kai kuri nors Šalis, apibrėždama pakrančių reisų sąvoką, siekia, inter alia, išduodama atestatus, suteikiančius teisę dirbti su šios Šalies vėliava plaukiojančiuose ir tokius reisus atliekančiuose laivuose, taikyti tam tikrus šio Kodekso A dalies II ir III skyrių kompetencijos normatyvų lentelėse esančių pozicijų pakeitimus, ji turėtų atsižvelgti į toliau pateikiamus veiksnius – turėdama omenyje ir šių pakeitimų daromą poveikį visų kitų laivų saugumui bei jūros aplinkai:

1) laivo tipą ir jo veiklos pobūdį;

2) laivo bruto talpą ir jo pagrindinių variklių galingumą, išreikštą kilovatais (kW);

3) reisų pobūdį ir trukmę;

4) didžiausią nuotolį nuo prieglobsčio uosto;

5) laivo vietai nustatyti naudojamų laivavedybos priemonių veikimo zonų adekvatumą bei jomis gaunamų rezultatų tikslumą;

6) pakrančių reisų zonoje paprastai vyraujančias meteorologines sąlygas;

7) laive bei krante turimas paieškos ir gelbėjimo ryšio priemones.

2. Šalis, įtraukianti į pakrančių reisų apibrėžimo sąvoką reisus, atliekamus ir prie kitos Šalies krantų, gali su šia Šalimi sudaryti dvišalį susitarimą.

3. Tačiau tai nereiškia, kad pakrančių reisus vykdantys laivai galėtų išplėsti savo reisus po visą pasaulį, motyvuodami tuo, jog jie nuolat plaukioja kaimyninių Šalių pakrančių reisams nustatytose zonose.

B-I/4 poskyris

Rekomendacijos dėl kontrolės procedūrų*

Įvadas

1. I/4 taisyklėje nustatytos kontrolės procedūros yra skirtos tam, kad uostų valstybių teisėtai įgalioti pareigūnai galėtų įsitikinti, jog jūrininkai yra pakankamai kompetentingi saugiai ir aplinkos neteršiančiai laivo eksploatacijai užtikrinti.

2. Iš esmės ši sąlyga nesiskiria nuo reikalavimo tikrinti laivo konstrukciją ir įrangą. Iš tikrųjų ji pati remiasi tokiais patikrinimais visai laive turimai saugumo bei taršos prevencijos sistemai įvertinti.

Patikrinimas

3. Apribojant patikrinimą taip, kaip nurodyta A-I/4 poskyryje, iki minimumo sumažinamas subjektyvumas (kuris yra neišvengiamas visų kontrolės procedūrų veiksnys), kad jis turėtų ne didesnį poveikį negu atliekant kitų rūšių kontrolinius patikrinimus.

4. I/4 taisyklės 1 dalies 3 punkte išvardytų akivaizdžių pretekstų tikrinti kompetenciją turėtų užtekti atkreipti tikrinančio asmens dėmesį į konkrečias kompetencijos sritis, po to pareikalaujant įrodyti, jog buvo baigtas parengimas atitinkamiems įgūdžiams įgyti. Jei šie įrodymai yra neadekvatūs ar neįtikinami, įgaliotas pareigūnas gali paprašyti, kad tie įgūdžiai būtų jam pademonstruoti.

5. Atliekant patikrinimą, tiek įvykus vienam iš I/4 taisyklėje paminėtų atsitikimų, tiek pagal įprastinę patikrinimų tvarką, sprendimas, ar laivo eksploatacija gali kelti grėsmę žmonėms, turtui arba aplinkai, grindžiamas laivą tikrinančio asmens profesionalia nuomone.*

B-I/5 poskyris

Rekomendacijos dėl nacionalinių reikalavimų

(Nuostatų nėra)

B-I/6 poskyris

Rekomendacijos dėl rengimo ir kompetencijos įvertinimo

Dėstytojų ir egzaminuotojų kvalifikacija

1. Kiekviena Šalis turėtų užtikrinti, kad dėstytojai ir egzaminuotojai būtų tinkamos kvalifikacijos bei turėtų patirties pagal atitinkamus jūrininkų rengimo ir kompetencijos įvertinimo rūšis bei lygius, kaip privaloma pagal Konvenciją, vadovaujantis šio poskyrio rekomendacijomis.

Rengimas ir kompetencijos įvertinimas nenutraukiant darbo

2. Bet kuris laive ar krante jūrininko rengimą nenutraukiant darbo atliekantis asmuo, kai šis rengimas yra skirtas paruošti jį atestavimui pagal Konvenciją, turėtų būti tinkamai parengtas dėl rengimo metodų.**

3. Bet kuris už jūrininko rengimo nenutraukiant darbo priežiūrą atsakingas asmuo, kai šis rengimas skirtas paruošti jį atestavimui pagal Konvenciją, turėtų turėti atitinkamų žinių apie apmokymo, rengimo bei praktinių užsiėmimų metodus.

4. Bet kuris laive ar krante jūrininko kompetenciją vertinantis asmuo, kai šis įvertinimas skirtas paruošti jį atestavimui pagal Konvenciją, turėtų būti:

1) tinkamai parengtas dėl kompetencijos įvertinimo metodų ir praktikos*;

2) įgijęs praktinės kompetencijos vertinimo patirties, prižiūrint ir teigiamai tai įvertinus patyrusiam egzaminuotojui.

5. Bet kuris už jūrininko kompetencijos įvertinimo nenutraukiant darbo priežiūrą atsakingas asmuo, kai šis įvertinimas skirtas paruošti jį atestavimui pagal Konvenciją, turėtų gerai išmanyti vertinimo sistemą, vertinimo metodus bei praktiką.^*

B-I/7 poskyris

Rekomendacijos dėl informacijos teikimo

Pranešimai apie sunkumus, su kuriais susiduriama

1. Šalys yra skatinamos į jų pagal IV straipsnio ir I/7 taisyklės nuostatas perduodamą informaciją įtraukti toliau siūlomos formos dalykinę rodyklę, konkrečiau nurodant, kur galima būtų rasti reikalaujamų duomenų:

Pagal JRAB konvencijos IV straipsnio ir I/7 taisyklės nuostatas

pateikiamų duomenų rodyklė

JRAB konvencijos IV straipsnis: Informacija yra:

1. Įstatymų, dekretų, įsakymų, taisyklių ir kitų teisės aktų tekstai (IV straipsnio 1 dalies a punktas)

2. Duomenys apie studijų programas (IV straipsnio 1 dalies b punktas)

3. Valstybinių egzaminų ir kiti reikalavimai (IV straipsnio 1 dalies b punktas)

4. Išduodamų atestatų pavyzdžiai (IV straipsnio 1 dalies c punktas)

JRAB kodekso A-I/7 poskyris:

5. Duomenys apie vyriausybės institucijas (A-I/7 poskyrio 2 dalies 1 punktas)

6. Teisinių ir administracinių priemonių aprašymas (A-I/7 poskyrio 2 dalies 2 punktas)

7. Lavinimo, rengimo, egzaminavimo, kvalifikacijos įvertinimo (A-I/7 poskyrio 2

ir atestavimo politikos išdėstymas dalies 3 punktas)

8. Kursų, rengimo programų, egzaminų ir kompetencijos (A-I/7 poskyrio 2

įvertinimo, nustatytų išduodamiems atestatams, apžvalga dalies 4 punktas)

9. Glaustas procedūrų ir sąlygų dėl įgaliojimo, pripažinimo (A-I/7 poskyrio 2

ar aprobavimo aprašymas dalies 5 punktas)

10. Suteiktų įgaliojimų, pripažinimų ir aprobavimų sąrašas (A-I/7 poskyrio 2 dalies 5 punktas)

11. Procedūrų, kurių laikomasi išduodant lengvatinį leidimą, (A-I/7 poskyrio 2

apžvalga dalies 6 punktas)

12. Palyginimas, atliekamas pagal I/11 taisyklę (A-I/7 poskyrio 2 dalies 7 punktas)

13. Pagal įgaliojimą vykdomo žinių atnaujinimo ir (A-I/7 poskyrio 2

kvalifikacijos kėlimo glaustas aprašymas dalies 7 punktas)

14. Nutarimų dėl ekvivalentiškumo, priimtų pagal IX straipsnį, (A-I/7 poskyrio 3

aprašymas dalies 1 punktas)

15. Priemonių, kurių imtasi užtikrinti I/10 taisyklės laikymąsi, (A-I/7 poskyrio 3

apžvalga dalies 2 punktas)

16. Dokumento dėl saugaus įgulos komplektavimo, išduodamo (A-I/7 poskyrio 3

laivams, kuriuose dirba alternatyvius atestatus pagal VII/1 dalies 3 punktas)

taisyklės nuostatas turintys jūrininkai, pavyzdys

17. Pranešimas apie įvertinimo ar įvertinimų, atliktų vykdant I/8 (A-I/7 poskyrio

taisyklės reikalavimus, rezultatus bei kita su šiais įvertinimais 4 dalis)

susijusi informacija

2. Šalių prašoma pranešimuose, jų perduodamuose vykdant I/7 taisyklės reikalavimus, nurodyti visas svarbias šio Kodekso B dalies rekomendacijas, kurių laikymasis pasirodė esąs neįgyvendinamas.

B-I/8 poskyris

Rekomendacijos dėl kokybės reikalavimų

1. Pagal I/8 taisyklės ir A-I/8 poskyrio nuostatas taikydama kokybės reikalavimus savo naudojamai atestavimo sistemai administruoti, kiekviena Šalis turėtų atsižvelgti į esamus nacionalinius ar tarptautinius modelius bei įtraukti šiuos pagrindinius elementus:

1) aiškiai išreikštą kokybės politiką bei būdus, kuriais ši politika turi būti įgyvendinama;

2) kokybės sistemą, apimančią organizacinę struktūrą, atsakomybę, procedūras, procesus ir išteklius, reikalingus kokybei pasiekti;

3) eksploatacinius metodus ir veiklą kokybės kontrolei užtikrinti;

4) nuolatinės priežiūros organizavimą, apimant ir vidinio kokybės užtikrinimo vertinimą tam, kad būtų užtikrinta, jog pasiekiami visi užsibrėžti tikslai;

5) periodiškų išorinių kokybės įvertinimų organizavimą, kaip tai aprašyta tolesnėse šio poskyrio dalyse.

2. Nustatydama tokius kokybės reikalavimus savo nacionalinei atestavimo sistemai administruoti, Administracija turėtų siekti užtikrinti, kad jos priimama tvarka:

1) būtų pakankamai lanksti ir leistų, taikant atestavimo sistemą, atsižvelgti į besikeičiančius laivybos verslo poreikius bei padėtų diegti naujas technologijas ir tai skatintų;

2) apimtų visas Administracijos priemones, skirtas įgyvendinti įvairias Konvencijos nuostatas, ypač I/2–I/15 taisykles bei kitas nuostatas, leidžiančias Administracijai išduoti liudijimus, leidžiančius eiti pareigas ir lengvatinius leidimus ir atšaukti bei panaikinti atestatus ar sustabdyti jų galiojimą;

3) apimtų Administracijos atsakomybę, susijusią su visų lygių rengimo ir kompetencijos įvertinimo aprobavimu, nuo pradinių ikidiplominio tipo kursų bei žinių papildymo kursų kompetencijos liudijimams išduoti iki trumpų profesinio mokymo kursų;

4) apimtų patvarkymus dėl vidinio kokybės užtikrinimo vertinimo pagal 1 dalies 4 punktą, numatant ir visapusę administracinių procedūrų savianalizę visais lygiais, kad galima būtų nustatyti, kaip įgyvendinami užsibrėžti tikslai, ir sukurti pagrindą nepriklausomam išoriniam vertinimui, privalomam pagal A-I/8 poskyrio 3 dalies nuostatas.

Kokybės reikalavimų modelis žinioms, supratimui, įgūdžiams ir kompetencijai vertinti

3. Kokybės reikalavimų modelis žinioms, supratimui, įgūdžiams ir kompetencijai įvertinti turėtų apimti šio poskyrio rekomendacijas laikantis:

1) nacionalinės lavinimo bei rengimo akreditavimo ar kokybės reikalavimų programos arba

2) Organizacijai priimtino alternatyvaus kokybės reikalavimų modelio.

4. Pirmiau nurodytas kokybės reikalavimų modelis turėtų apimti:

1) kokybės politiką, apimančią ir rengimo institucijos ar padalinio įsipareigojimą siekti nustatytų tikslų ir uždavinių bei tolesnį atitinkamų akreditavimo ar kokybės reikalavimų nustatymo institucijų pripažinimą;

2) tas kokybės valdymo funkcijas, kuriomis apibrėžiama ir įdiegiama kokybės politika, susijusi su darbo aspektais, turinčiais neigiamos įtakos veiklos kokybei, įskaitant priemones, skirtas nustatyti, kaip vykdomas tam tikras kursas arba programa;

3) rengimo bei administravimo organizacinės struktūros, atsakomybės, procedūrų, raidos bei personalo ir įrangos stebėjimą pagal kokybės sistemą (kur tai pritaikoma);

4) kokybės kontrolės funkcijas, taikytinas visų lygių dėstymo, rengimo, egzaminavimo ir vertinimo veiklai, jos organizavimui ir įgyvendinimui, jos atitikimo paskirčiai bei jai nustatytų užduočių įvykdymui užtikrinti;

5) vidinio kokybės užtikrinimo procesus bei apžvalgas, per kuriuos stebima, kiek institucijos ar rengimo padaliniai pasiekia jų rengimo programų tikslus ir kiek veiksmingai prižiūrima, kad būtų laikomasi jų naudojamų kokybės kontrolės procedūrų;

6) patvarkymus dėl išorinių kokybės įvertinimų, privalomų pagal I/8 taisyklės 2 dalies nuostatas ir aprašytų tolesnėse šio poskyrio dalyse, kurių pagrindas ir išeities taškas yra kokybės užtikrinimo apžvalgos.

5. Nustatydamos kokybės reikalavimus lavinimo, rengimo bei vertinimo programoms, už šių programų įgyvendinimą atsakingos organizacijos turėtų atsižvelgti į šiuos dalykus:

1) tais atvejais, kai Šalis turi nuostatas dėl valstybinio akreditavimo arba lavinimo kokybės reikalavimus, šias nuostatas reikėtų taikyti ir kursams, apimantiems Konvencijos reikalavimų žinojimą ir supratimą. Nustatytiems tikslams pasiekti kokybės užtikrinimo normatyvai turėtų būti taikomi tiek vadovavimo, tiek eksploatavimo lygių veiklai, atsižvelgiant į tai, kaip ši veikla yra valdoma, organizuojama, vykdoma bei įvertinama;

2) tais atvejais, kai pagrindinis tikslas yra tam tikrų įgūdžių įgijimas arba paskirtos užduoties įvykdymas, nustatytų reikalavimų įvykdymui užtikrinti kokybės reikalavimuose turėtų būti atsižvelgta į tai, ar šiam reikalui naudojamasi tikra, ar imituojančiąja įranga, bei į egzaminuotojų kvalifikaciją ir patirtį;

3) vidiniai kokybės užtikrinimo įvertinimai turėtų apimti ir visapusę programos savianalizę visais lygiais, kad galima būtų kontroliuoti, kaip, pritaikant kokybės reikalavimus, pasiekiami nustatyti tikslai. Tokiose vidinio kokybės užtikrinimo apžvalgose turėtų būti aptariamas tiek programų planavimas, jų sudarymas, pristatymas bei įvertinimas, tiek dėstymo, mokymosi bei savitarpio ryšio veiklai. Apžvalgų rezultatas sudaro pagal A-I/8 poskyrio 3 dalies nuostatas privalomo nepriklausomo vertinimo pagrindas.

Nepriklausomas vertinimas

6. Kiekvienas nepriklausomas vertinimas turėtų apimti metodišką ir objektyvų visos su kokybe susijusios veiklos ištyrimą, tačiau neturėtų būti vertinamas nustatytų tikslų pagrįstumas. Vertinimą atliekanti grupė turėtų:

1) atlikti vertinimą pagal dokumentais pagrįstas procedūras;

2) užtikrinti, kad kiekvieno įvertinimo rezultatai būtų fiksuojami ir pateikiami atsakingų už vertinamą sritį asmenų dėmesiui;

3) tikrinti, ar laiku imamasi veiksmų bet kokiems trūkumams ištaisyti.

7. Vertinimo tikslas – parengti nepriklausomą įvertinimą dėl kokybės reikalavimų įgyvendinimo priemonių veiksmingumo visais lygiais. Tais atvejais, kai vertinamos lavinimo ar rengimo įstaigos, turėtų būti pasitelkiama pripažinta studijų akreditavimo arba kokybės reikalavimų nustatymo įstaiga arba vyriausybės institucija. Vertintojų grupei turėtų būti iš anksto pateikta pakankamai informacijos tam, kad būtų galima susidaryti bendrą įspūdį apie turimą užduotį. Tais atvejais, kai įvertinama kuri nors stambesnė rengimo institucija arba programa, informacija turėtų būti rengiama vadovaujantis šiais dalykais:

1) pareiškimu apie institucijos paskirtį;

2) teorinio ir praktinio rengimo strategijų, kuriomis naudojamasi, smulkiu apibūdinimu;

3) komitetų ir patariamųjų organų organizacine struktūra bei informacija apie jų sudėtį;

4) duomenimis apie besimokančiuosius ir personalą;

5) rengimo priemonių ir įrangos aprašymu;

6) bendra politikos ir procedūrų apžvalga, apimančia:

1) priėmimą mokytis;

2) naujų rengimo programų sudarymą bei turimų programų apžvalgą;

3) egzaminų sistemą, įskaitant apeliacijų dėl jų rezultatų, ir jų perlaikymo tvarką;

4) darbuotojų priėmimą į darbą, jų rengimą, kvalifikacijos kėlimą, įvertinimą ir perkėlimą į aukštesnes pareigas;

5) institucijos ir joje besimokančiųjų bei laivybos verslo sąveiką;

6) darbuotojų dalyvavimą mokslinių tyrimų ir naujovių įdiegimo veikloje.

Ataskaita

8. Prieš pateikdama galutinę ataskaitą, vertintojų grupė turėtų nusiųsti vadovybei preliminarią ataskaitą prašydama pateikti pastabų apie jų darbo rezultatus. Sulaukę šių pastabų, vertintojai turėtų pateikti savo galutinę ataskaitą, kuri turėtų:

1) apimti glaustus duomenis apie instituciją arba rengimo programą;

2) būti išsamus, objektyvus ir tikslus;

3) atskleisti institucijos stipriąsias ir silpnąsias puses;

4) apibūdinti naudotą vertinimo procedūrą;

5) apimti įvairius 4 šio skirsnio dalyje nurodytus dalykus;

6) nustatyti, kiek laikomasi arba kiek nesilaikoma Konvencijos reikalavimų ir kiek yra veiksmingi kokybės reikalavimai užtikrinant nustatytų tikslų siekimą;

7) aiškiai apibrėžti sritis, kuriose nustatyta trūkumų, pateikti siūlymus padėčiai gerinti, taip pat bet kokių kitokių, įvertintojų nuomone, reikalingų pastabų.

B-I/9 poskyris

Rekomendacijos dėl sveikatos normatyvų, atestatų išdavimo ir registravimo

SVEIKATOS PATIKRINIMAI IR MEDICININĖS PAŽYMOS

1. Nustatant normatyvus pagal I/9 taisyklės 1 dalies nuostatas, turėtų būti atsižvelgiama į pripažintų ir turinčių jūrų darbe taikomos medicinos patirties praktikuojančių gydytojų nuomonę. Asmenys, susiję su jūrininkų medicininio patikrinimo procedūrų nustatymu, turėtų taip pat atsižvelgti į Tarptautinės darbo organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje „Jūrininkų medicininio tinkamumo patikrinimų, vykdomų prieš pradedant darbą jūroje ir periodiškai, vadovas“ (ILO/WHO/D.2/1997) pateikiamas rekomendacijas.

2. Sveikatos normatyvai, taikomi asmenims, siekiantiems pradėti jūrinę profesinę veiklą, gali skirtis nuo normatyvų, taikomų jau jūroje dirbantiems jūrininkams. Pirmu atveju, pavyzdžiui, gali būti reikalinga tam tikroms sritims nustatyti didesnius reikalavimus, o antruoju atveju galima būtų daryti tam tikrų nuolaidų atsižvelgiant į amžių.

3. Normatyvai turėtų, kiek tai įmanoma, nustatyti objektyvius tinkamumo darbui jūroje kriterijus, atsižvelgiant į medicinos priemonių ir medicininės patirties turinčių asmenų buvimą laive. Visų pirma jie turėtų nustatyti sąlygas, kada jūrininkams, kurie yra potencialiai gyvybei pavojingos, vaistais kontroliuojamos būklės, būtų galima leisti ir toliau dirbti jūroje.

4. Sveikatos normatyvuose turėtų taip pat būti nurodomos specifinės ligos, pavyzdžiui, daltonizmas, kurioms esant jūrininkams negali būti leidžiama eiti laive tam tikras pareigas.

5. Jūrininkų sveikatos patikrinimus ir atestavimą pagal normatyvus turėtų vykdyti tiktai Šalies pripažįstami vienas ar daugiau praktikuojančių gydytojų. Tokių pripažintų praktikuojančių gydytojų sąrašas paprašius turėtų būti prieinamas kitoms Šalims ir laivybos kompanijoms.

6. Kol nėra privalomų tarptautinių sveikatos normatyvų jūrininkams, Šalys turėtų B-I/9-1 lentelėje nustatytus minimalius normatyvus regai darbo vietoje, B-I/9-2 lentelėje nustatytus minimalius normatyvus fiziniam pajėgumui bei šio poskyrio 7–11 dalių sąlygas laikyti minimaliu lygiu saugiam laivų eksploatavimui užtikrinti, be to, jos turėtų teikti pranešimus apie nelaimingus atsitikimus ir avarijas, kurie bent iš dalies įvyko dėl blogo regėjimo ar fizinės negalios.

7. Kiekviena Administracija turi teisę savo pačios nuožiūra leisti keisti B-I/9-1 ir B-I/9-2 lentelėse nurodytus normatyvus arba leisti jų netaikyti remdamasi sveikatos patikrinimo įvertinimu bei kitais tinkamais duomenimis apie konkretaus asmens prisitaikymą prie sąlygų ir gebėjimą patenkinamai laive atlikti jam paskirtas funkcijas. Tais atvejais, kai numatoma duoti leidimą pakeisti normatyvus dėl regos arba leisti jų netaikyti, jei regėjimo aštrumas į tolį su korekcija bet kuria akimi yra blogesnis už B-I/9-1 lentelėje nurodytą normatyvą, regėjimo aštrumas į tolį geriau matančiąja akimi su korekcija turėtų būti mažiausiai 0,2 geresnis už nurodytąjį pagal normatyvą. Regėjimo aštrumas į tolį geriau matančiąja akimi be korekcijos turėtų būti bent 0,1.

8. Asmenys, kurie atlikdami užduotis turi būti su akiniais arba kontaktiniais lęšiais, laive lengvai prieinamoje vietoje turėtų turėti atsarginius. Apie bet kokį poreikį nešioti regėjimui pagerinti skirtas priemones tam, kad atitiktų reikalaujamus normatyvus, turėtų būti įrašyta kiekviename išduodamame atestate ir patvirtinime.

9. Tarp jūrininkų neturėtų būti sergančių akių ligomis. Bet kokia nepagydoma nuolatinė arba progresuojanti regą silpninanti patologija turėtų būti priežastis jūrininko netinkamumui nustatyti.

10. Visi tyrimai, kuriuos reikia atlikti nustatant jūrininko tinkamumą turi būti patikimi ir juos turi atlikti Administracijos pripažintas kompetentingas asmuo.

11. Nepaisant šių nuostatų, Administracija gali nustatyti griežtesnius normatyvus nei nurodytieji B-I/9-1 ir B-I/9-2 lentelėse.

ATESTATŲ IŠDAVIMAS IR REGISTRAVIMAS

Darbo jūroje stažo aprobavimas

12. Aprobuodamos reikalaujamą pagal Konvenciją darbo jūroje stažą, Šalys turėtų užtikrinti, kad aptariamas darbo jūroje stažas būtų tiesiogiai susijęs su siekiama įgyti kvalifikacija, turint omenyje, kad šis darbo jūroje stažas (neskaitant pradinio supažindinimo su darbu jūrų laivuose) yra skirtas leisti jūrininkui susipažinti su tais saugiais ir tinkamais darbo jūroje metodais, procedūromis bei įprasta darbo tvarka, kurie yra tiesiogiai susiję su jo siekiama įgyti kvalifikacija, bei tinkamai prižiūrint juos išbandyti.

Rengimo kursų aprobavimas

13. Aprobuodamos rengimo kursus ir programas, Šalys turėtų atsižvelgti į tai, kad rengiant tokius kursus bei programas galima pasinaudoti įvairiomis TJO pavyzdinėmis programomis, į kurias pateikiamos nuorodos šio Kodekso A dalies išnašose. Šalys turėtų užtikrinti, kad ten rekomenduojami detalūs rengimo tikslai būtų tinkamai įtraukti į jų rengiamus kursus ar programas.

Naudojimasis registrais elektroniniu būdu

14. Tais atvejais, kai Šalys elektroniniu būdu tvarko jų arba pagal jų įgaliojimą išduodamų atestatų, patvirtinimų bei kitų dokumentų registrą ar registrus, turėtų būti sudarytos sąlygos, kad Administracijos ir kompanijos elektroniniu būdu galėtų pasinaudoti tokiu registru ar registrais norėdamos patikslinti:

1) jūrininko, kuriam išduotas atestatas, patvirtinimas arba kitoks kvalifikavimo dokumentas, vardą ir pavardę, atitinkamo dokumento numerį, išdavimo datą ir galiojimo terminą;

2) pareigas, kurias dokumento turėtojas gali eiti, ir visus su tuo susijusius apribojimus;

3) funkcijas, kurias dokumento turėtojui leidžiama atlikti, jam patvirtintus lygius ir visus su tuo susijusius apribojimus.

Atestatų registro duomenų bazės kūrimas

15. Įgyvendinant iš dalies pakeistos JRAB konvencijos I/9 taisyklės 4 dalies 1 punkto reikalavimą dėl atestatų ir patvirtinimų registro tvarkymo, nėra būtina tam sukurti standartinę duomenų bazę, jeigu visa svarbi informacija yra registruojama ir prieinama pagal I/9 taisyklę.

16. Pagal I/9 taisyklę turėtų būti registruojami ir prieinami – popieriuje arba elektroniniu būdu – šie duomenys:

1) Atestato būklė

Galioja

Galiojimas sustabdytas

Panaikintas

Pagal turimus duomenis, pamestas

Sunaikintas

kartu įregistruojant būklės pasikeitimus su šių pasikeitimų datomis.

2) Atestato duomenys

Jūrininko vardas ir pavardė

Gimimo data

Pilietybė

Lytis

Nuotrauka (pageidautina)

Dokumento numeris

Išdavimo data

Galiojimo terminas (data)

Paskutinio atnaujinimo data

Lengvatinio leidimo (-ų) duomenys

3) Kompetencija

JRAB kompetencijos normatyvas (pvz., II/1 taisyklė)

Pareigos

Funkcija

Atsakomybės lygis

Patvirtinimai

Apribojimai

4) Medicininiai duomenys

Paskutinės medicininės pažymos, susijusios su atitinkamo atestato išdavimu arba galiojimo pratęsimu, išdavimo data.

B-I/9-1 lentelė

Minimalūs normatyvai regai darbo vietoje

JRAB konvencijos taisyklė	Jūrininkų kategorijos	Regėjimas į tolį*		Regėjimas iš arti	Spalvinė rega	Regėjimo laukai	Vištakumas	Diplopija (regėjimo dvejinimasis)
		viena akis	kita akis	Abi akys, su korekcija arba be korekcijos
I/11 II/1 II/2 II/3 II/4	Kapitonai, denio skyriaus vadovaujantys specialistai ir eiliniai jūrininkai, skiriami vykdyti stebėjimą Su korekcija: Be korekcijos:	0,5** 0,1	0,5 0,1	Regėjimas yra reikalingas laivui vesti (pvz., naudotis jūrlapiais ir laivavedybos leidiniais, tiltelio prietaisais ir įranga bei laivavedybos orientyrams atpažinti.		Normalūs regėjimo laukai.	Regėjimas yra reikalingas be išimčių tamsoje atlikti visas būtinas funkcijas.	Pastebimų nukrypimų nėra.
I/11 III/1 III/2 III/3 III/4	Visi mechanikai ir mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniai jūrininkai Su korekcija: Be korekcijos:	0,4 0,1	0,4 0,1	Regėjimas yra reikalingas iš arti perskaityti prietaisų rodmenis, valdyti įrangą ir pagal poreikius atpažinti sistemas/komponentus.		Pakankami regėjimo laukai.	Regėjimas reikalingas be išimčių tamsoje atlikti visas būtinas funkcijas.	Pastebimų nukrypimų nėra.
I/11 IV/2	Radijo ryšio vadovaujantys specialistai ir elektromechanikos/elektronikos vadovaujantys specialistai Su korekcija: Be korekcijos:	0,4 0,1	0,4 0,1	Regėjimas yra reikalingas iš arti perskaityti prietaisų rodmenis, valdyti įrangą ir pagal poreikius atpažinti sistemas/komponentus.		Pakankami regėjimo laukai.	Regėjimas reikalingas be išimčių tamsoje atlikti visas būtinas funkcijas.	Pastebimų nukrypimų nėra.

* Pastaba: Dydžiai nurodyti pagal Sneleno dešimtainę sistemą.

** Pastaba: Užslėptos nenustatytos akių ligos rizikai sumažinti rekomenduojama taikyti ne žemesnę negu 0,7 ribą vienai akiai.

B-I/9-2 lentelė

Rekomendacinis vadovas minimaliam jūrininkų fiziniam pajėgumui nustatyti prieš pradedant dirbti ir darbo vietoje^{1, 2, 6}

Užduotis, funkcija, atvejis arba sąlygos laive ^3	Atitinkamas fizinis pajėgumas	Medicinos specialistas tikrindamas turėtų įsitikinti, ar jūrininkas:^4, 5
Įprastinis judėjimas slidžiu, nelygiu ar nestabiliu paviršiumi; rizika susižaloti	Išlaikyti pusiausvyrą	neturi pusiausvyros sutrikimų,
Įprastinis judėjimas iš vieno aukščio lygio į kitą; veiksmų avarinėmis situacijomis procedūros	Kopti ir leistis vertikaliais trapais ir laiptais	geba nepadedamas kopti ir leistis vertikaliais trapais ir laiptais (nuožulniais trapais),
Įprastinis judėjimas iš vienos patalpos ar sekcijos į kitą; veiksmų avarinėmis situacijomis procedūros	Peržengti per komingsus (pvz., iki 60 cm aukščio)	geba nepadedamas peržengti per aukštą durų slenkstį (komingsą),
Atidaryti bei uždaryti vandeniui nelaidžias duris; rankenomis valdomos sistemos, atidaryti bei uždaryti vožtuvų rankenas; dirbti su lynais, naudotis rankiniais instrumentais (t. y. veržliarakčiais, gaisrininko kirviais, vožtuvų raktais, kūjais, atsuktuvais, plokščiareplėmis)	Valdyti rankomis mechaninius prietaisus (rankų bei pirštų miklumas ir jėga)	geba rankomis suimti, pakelti ir valdyti įvairius įprastinius laivo įrankius; rankomis atidaryti bei uždaryti vožtuvų rankenas vertikalia ir horizontalia kryptimis; sukti riešų sąnarius sukdamas rankenas,
Judėti po laivą; naudotis įrankiais ir įranga; veiksmų avarinėmis situacijomis procedūros privalo būti vykdomos sparčiai, įskaitant gelbėjimosi liemenės ar termoizoliacinio kostiumo užsivilkimą	Judėti guviai	neturi jokių sutrikimų ar susirgimų, galinčių jam/jai kliudyti normaliai judėti ir atlikti fizinius veiksmus,
Dirbti su laivo atsargomis; naudotis įrankiais ir įranga; dirbti su lynais; veikti pagal avarinių situacijų procedūras	Kelti, traukti, stumti ir nešti nešulius	neturi jokių sutrikimų ar susirgimų, galinčių jam/jai kliudyti normaliai judėti ir atlikti fizinius veiksmus,
Aukščiau sukraunamos atsargos; vožtuvų atidarymas bei uždarymas	Pasiekti aukščiau pečių lygio	neturi jokių sutrikimų ar susirgimų, galinčių jam/jai kliudyti normaliai judėti ir atlikti fizinius veiksmus,
Bendra laivo techninė priežiūra; veiksmų avarinėmis situacijomis procedūros, įskaitant apgadinimų kontrolę	Pritūpti (sumažinti kūno aukštį sulenkiant kelius) Atsiklaupti (keliais liečiant žemę) Pasilenkti (sumažinti kūno aukštį susilenkiant per juosmenį)	neturi jokių sutrikimų ar susirgimų, galinčių jam/jai kliudyti normaliai judėti ir atlikti fizinius veiksmus,
Veiksmų avarinėmis situacijomis procedūros, įskaitant gelbėjimąsi iš dūmų pripildytų patalpų	Ropoti (gebėti judėti ant rankų ir kelių) Čiuopti (gebėti liesti rankomis arba čiupinėti, temperatūros skirtumams ištirti arba nustatyti)	neturi jokių sutrikimų ar susirgimų, galinčių jam/jai kliudyti normaliai judėti ir atlikti fizinius veiksmus,
Budėti mažiausiai 4 valandas	Stovėti ir vaikščioti ilgesnį laiką	geba ilgesnį laiką stovėti ir vaikščioti,
Judėjimas iš patalpos į patalpą; veiksmai pagal avarinių situacijų procedūras	Dirbti ankštose patalpose ir pralįsti pro siauras angas (pvz., 60 × 60 cm)	neturi jokių sutrikimų ar susirgimų, galinčių jam/jai kliudyti normaliai judėti ir atlikti fizinius veiksmus,
Reaguoti į matomus pavojaus signalus, įspėjimus ir nurodymus; veiksmai pagal avarinių situacijų procedūras	Atskirti iš tam tikro atstumo daiktą arba formą	atitinka kompetentingos valdžios regai nustatytus normatyvus,
Reaguoti į garsinius pavojaus signalus ir nurodymus; veiksmai pagal avarinių situacijų procedūras	Girdėti tam tikro garsumo (dB) tam tikro dažnio garsą	atitinka kompetentingos valdžios klausai nustatytus normatyvus,
Daryti pranešimus žodžiu arba atkreipti kitų asmenų dėmesį į įtarimą keliančias ar avarines aplinkybes	Apibūdinti artimiausią aplinką bei kas joje vyksta ir aiškiai tarti žodžius	geba normaliai susikalbėti.

Pastabos:

¹ Šioje lentelėje aprašoma: a) įprastinės užduotys, funkcijos, atvejai bei sąlygos laive; b) juos atitinkantis fizinis pajėgumas laikomas būtinus jūroje esančiame laive gyvenančiam ir dirbančiam jūrininkui; c) rekomendacijos, kaip patikrinti atitinkamą fizinį pajėgumą. Į šį fizinį pajėgumą turėtų atsižvelgti Administracijos nustatydamos medicininio tinkamumo normatyvus.

² Šios lentelės paskirtis nėra aprėpti visas įmanomas sąlygas laive arba ligas, potencialiai nulemiančias jūrininko pripažinimą netinkamu, todėl ja reikėtų naudotis vien kaip bendro pobūdžio rekomendacijomis. Administracijos turėtų nustatyti jūrininkų kategorijas, kurioms darbui jūrų laivuose reikalingas fizinio pajėgumo įvertinimas, atsižvelgdamos į darbo laive, kuriam šių kategorijų jūrininkai priimami, pobūdį. Pavyzdžiui, šios rekomendacijos gali būti netaikomos visa jų apimtimi laive dirbantiems pramogų verslo atstovams, kuriems pagal įgulos sąrašus nėra paskirtos užduotys. Taip pat reikėtų visiškai atsižvelgti tiek į specifines konkrečių atvejų aplinkybes, tiek į bet kuriuos žinomus rizikos veiksnius, kai leidžiama tam tikrą asmenį įdarbinti laive, bei į tai, kiek riboto pajėgumo asmuo galėtų prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų.

³ Šioje lentelėje sąvoka veiksmų avarinėmis situacijomis procedūros apima tiek veiksmus visomis tipiškomis avarinėmis situacijomis (pvz., paliekant laivą arba gesinant gaisrą), tiek pagrindines procedūras, kurių kiekvienam jūrininkui reikia laikytis tam, kad jis/ji padidintų savo galimybes išgyventi, išvengiant tokių situacijų susidarymo, kai prireiktų ypatingos kitų įgulos narių pagalbos.

⁴ Sąvoka nepadedamas reiškia užduoties vykdymą be kitų asmenų pagalbos.

⁵ Tais atvejais, kai tikrinančiam medicinos specialistui kyla abejonių, jis turėtų nustatyti bet kokio netinkamumą darbui lemiančio sutrikimo dydį atlikdamas objektyvius patikrinimus, jei tik yra galimybių tinkamai tokius patikrinimus atlikti, arba pasiųsdamas tą asmenį papildomai patikrinti.

⁶ Tarptautinės darbo organizacijos 1946 m. Konvencija dėl jūrininkų sveikatos patikrinimo (Nr. 73) numato, inter alia, kad privalu nustatyti tvarką, leidžiančią asmeniui, kuriam po patikrinimo atsisakyta išduoti pažymą, kreiptis dėl papildomo patikrinimo, atliekamo arbitro arba arbitrų. Šie turi būti nepriklausomi nuo bet kokių laivų savininkų arba nuo bet kokių jūrininkų ar laivų savininkų organizacijų.

B-I/9-3 lentelė

Pagal JRAB konvenciją privalomų atestatų arba dokumentinių įrodymų sąrašas

Sąraše pateikiami visi Konvencijoje nurodyti atestatai bei dokumentiniai įrodymai, suteikiantys teisę jų turėtojui dirbti laive atliekant tam tikras funkcijas. Atestatams galioja I/2 taisyklės reikalavimai dėl vartojamos kalbos bei originalo prieinamumo patikrinti. Sąraše taip pat nurodomos atitinkamos taisyklės ir reikalavimai dėl patvirtinimo ir registravimo (I/9 taisyklė).

Taisyklės	Atestatas arba dokumentinis įrodymas (trumpas aprašymas)	Ar reikia patvirtinimo?	Ar reikia registruoti?
II/1, II/2, II/3, III/1, III/2, III/3, IV/2, V/1, VII/2	Tinkamas kapitono, vadovaujančių specialistų arba radijo ryšio personalo atestatas	Taip	Taip
II/4, III/4	Tinkamai atestuoti laivavedybos arba mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniai jūrininkai	Ne	Taip, kur tai pritaikoma
V/1	„Tanklaivių.... eiliniai jūrininkai, kuriems yra paskirtos konkrečios užduotys“	Ne	Taip, kur tai pritaikoma
V/2	„Reikalavimai ro-ro keleivinių laivų personalo rengimui“	Ne	Ne
V/3	„Reikalavimai ne ro-ro keleivinių laivų personalo rengimui“	Ne	Ne
VI/2	„Tinkamumo liudijimas darbui su gelbėjimosi valtimis bei plaustais, gelbėjimo valtimis... ir greitaeigėmis gelbėjimo valtimis“	Ne	Ne
VI/3	„Specialus gaisrų gesinimo parengimas“	Ne	Ne
VI/4	„Pirmosios medicinos pagalbos ir medicininės priežiūros parengimas“	Ne	Ne

B-I/10 poskyris

Rekomendacijos dėl atestatų pripažinimo

Pagal JRAB konvenciją vykdomas rengimas, kuris nėra sąlyga tinkamam atestatui išduoti ir dėl kurio, pateiktos informacijos pagrindu, Jūrų saugumo komitetas yra pagal I/7 taisyklės 2 dalį nusprendęs, jog juo visiškai ir visa apimtimi vykdomi Konvencijos reikalavimai, gali būti priimtas kitų Konvencijos Šalių, kaip atitinkantis šiuos reikalavimus atitinkamam rengimui.

B-I/11 lentelė

JRAB 78 ir JRAB 95 atestavimo reikalavimų skirtumų lentelė

Atestatas arba parengimas	JRAB 78 reikalavimai atestavimui	Atestavimas pagal JRAB 95
		Reikalavimai	Pakeitimai taikomi	Įgyvendinimo datos	Ar reikia atestato?	Reikalingas rengimo atnaujinimas^1	Ar reikia atestatą atnaujinti? 2
Kapitono ir denio skyriaus vadovaujančio specialisto kompetencijos liudijimas	II/2 – II/5 taisyklės	II/1 – II/3 taisyklės + IV skyrius	Kapitonams ir vadovaujantiems specialistams, turintiems JRAB 78 atestatus ir JRAB 95 atestatus		Taip	Taip – arba darbo stažo. Kvalifikacijos kėlimo kursas, kur tai pritaikoma, turintiems JRAB 78 atestatus (užbaigiamas iki 2002 m.)	Taip
Denio skyriaus eilinis jūrininkas	II/6 taisyklė	II/4 taisyklė	Eilinis jūrininkas, kuriam skiriamos budėjimo užduotys		Taip	Ne	Ne
Vyriausiojo mechaniko ir mechaniko kompetencijos liudijimas	III/2 – III/5 taisyklės	III/1 – III/3 taisyklės	Vyriausiajam mechanikui ir mechanikams, turintiems JRAB 78 ir JRAB 95 atestatus		Taip	Taip – arba darbo stažo. Kvalifikacijos kėlimo kursas, kur tai pritaikoma, turintiems JRAB 78 atestatus (užbaigiamas iki 2002 m.)	Taip
Mašinų skyriaus eilinis jūrininkas	III/6 taisyklė		Eiliniams jūrininkams, kuriems pagal JRAB konvenciją 78 skiriamos budėjimo užduotys	Galioja dabar (iki 2002 m. vasario 1 d.)	Ne	Ne	Ne
		III/4 taisyklė	Eiliniams jūrininkams, kuriems pagal JRAB konvenciją 95 skiriamos budėjimo užduotys		Taip	Ne	Ne
Radijo ryšio personalas	IV skyrius su pakeitimais – laivams su GMDSS įranga	IV skyrius – laivams su GMDSS įranga	Radijo ryšio personalui laivuose su GMDSS įranga (taip pat privaloma pagal II/1 ir VII/1 taisykles)		Taip	Taip – arba darbo stažo	Taip
	Laivams be GMDSS įrangos	Laivams be GMDSS įrangos	Laivuose be GMDSS įrangos – pagal Radijo ryšių reglamentą		Taip – pagal Radijo ryšio reglamentą	Ne	Ne
Ro-ro keleivinių laivų personalo rengimas	Nėra	V/2 taisyklė	Tarptautinius reisus atliekančių ro-ro keleivinių laivų kapitonui, vadovaujantiems specialistams bei kitam personalui	1997 m. vasario 1 d.	Dokumentinis įrodymas	Žinių atnaujinimo kursas, kur tai pritaikoma	Reikalingas, kur tai pritaikoma, dokumentinis įrodymas
Ro-ro keleivinių laivų personalo rengimas	Nėra	V/3 taisyklė	Tarptautinius reisus atliekančių ro-ro keleivinių laivų kapitonui, vadovaujantiems specialistams bei kitam personalui	1999 m. sausio 1 d.	Dokumentinis įrodymas	Žinių atnaujinimo kursas, kur tai pritaikoma	Reikalingas, kur tai pritaikoma, dokumentinis įrodymas
Supažindinimas arba apmokymas dėl saugos	Nėra	VI/1 taisyklė, A-VI/1 poskyrio 1 dalis	Visiems jūrininkams	1977 m. vasario 1 d.	Ne	Ne	Ne
			Kapitonams, vadovaujantiems specialistams ir budėjimo pamainų eiliniams jūrininkams	Galioja dabar	Ne	Ne	Ne
Pradinis saugos parengimas arba apmokymas	Įtrauktas į II, III ir IV skyrių reikalavimus		Kapitonams, vadovaujantiems specialistams ir budėjimo pamainų eiliniams jūrininkams	Galioja dabar (iki 2002 m vasario 1 d.)	Ne	Ne	Ne
		VI/1 taisyklė, A-VI/1 poskyrio 2 punktas	Visiems kitiems jūrininkams, kuriems paskirtos su saugos užtikrinimu ir taršos prevencija susijusios užduotys	1997 m. vasario 1 d.	Ne	Ne	Ne
Gelbėjimosi valtys ir plaustai ir gelbėjimo valtys	VI/1 taisyklė		Kiekvienam jūrininkui, kurį privaloma atestuoti	Galioja dabar	Taip	Ne	Ne
	VI/2 taisyklės 1 dalis	Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas pagal VI/2 taisyklės 1 dalį arba pagal II ir III skyrių 1978 m. taisykles	1998 m. rugpjūčio 1 d. tiems, kurie pradėjo eiti aprobuotą rengimą po šios datos Iki 2002 m. vasario 1 d.	1. Tinkamas atestatas pagal II ir III skyrius arba VII skyrių arba 2. Atestatas pagal 1978 m. Konvencijos VI/1 taisyklę, arba 3. Atestatas pagal VI/2 taisyklę	Ne	Ne
Pirmoji medicinos pagalba	Nėra (yra panašus reikalavimas kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams pagal II skyrių)	VI/4 taisyklė, A-VI/4 poskyrio 1, 2, 3 dalys	Asmenims, kuriems paskirta teikti pirmąją medicinos pagalbą	1997 m. vasario 1 d., išskyrus kapitonus ir vyresniuosius kapitono padėjėjus	1. JRAB 95 atestatas pagal II, III skyrius arba VII skyrių arba 2. Specialus atestatas, arba 3. Dokumentinis įrodymas pagal VI/4 taisyklę	Ne	Ne
Vadovavimas medicininei priežiūrai laive	II/2 taisyklė		Kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams, turintiems JRAB 78 atestatus		Tinkamas JRAB 78 atestatas	Ne	Ne
		VI/4 taisyklės 2, 3 dalys	Kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams, turintiems JRAB 78 atestatus (jei jiems paskirta vykdyti šias užduotis)	Iki 2002 m. vasario 1 d.	Tinkamas JRAB 78 atestatas	Ne	Ne
				Išdavus JRAB 95 atestatą	Naujas 1995 m. atestatas	Ne	Ne
		VI/4 taisyklės 2, 3 dalys	Asmenims, kuriems paskirta vykdyti šias užduotis	1997 m. vasario 1 d.	Specialus atestatas arba dokumentinis įrodymas	Ne	Ne
Atestatų pripažinimas	Nėra	I/10 taisyklė	Kitų Šalių išduotiems atestatams	2002 m. vasario 1 d. – JRAB 78 atestatams ir JRAB 95 atestatams, išduotiems jūrininkams,	Tinkamo išdavusiosios Šalies atestato pripažįstančiosios Šalies patvirtinimas	Ne	Taip – vykdomas tiek dokumentą išdavusiosios, tiek jį pripažįstančiosios Šalies
				pradedantiems aprobuotas rengimo programas arba įgyti darbo jūroje stažą iki 1998 m. rugpjūčio 1 d. 1998 m. rugpjūčio 1 d. – JRAB 95 atestatams, išduotiems jūrininkams, pradedantiems aprobuotas rengimo programas arba įgyti darbo jūroje stažą 1998 m. rugpjūčio 1 d. arba vėliau

Pastabos:

¹ Reikalingas rengimo atnaujinimas reiškia arba reikalavimų dėl turimų JRAB 78 atestatų suvienodinimą su 1995 m. normatyvais, arba konkretųrengimą ar darbo stažą, kurie darytų galimą tolesnį atitikimą darbui jūroje.

² Reikia atestatą atnaujinti reiškia tolesnio profesinės kompetencijos išlaikymo nustatymą.

B-I/11 poskyris

Rekomendacijos dėl atestatų atnaujinimo

Pagal I/11 taisyklę reikalaujami kursai turėtų apimti svarbius pokyčius jūrų technologijoje bei rekomendacijas dėl gyvybės saugumo jūroje ir jūros aplinkos apsaugos.

B-I/12 poskyris

Rekomendacijos dėl treniruoklių naudojimo

1. Tais atvejais, kai rengimui arba kompetencijai įvertinti naudojami treniruokliai, vykdant bet kokį tokį rengimą ar įvertinimą, reikėtų atsižvelgti į toliau pateikiamas rekomendacijas.*

RADIOLOKACINIO STEBĖJIMO IR KURSO ŽYMĖJIMO RENGIMAS IR VERTINIMAS**

2. Radiolokacinio stebėjimo ir kurso žymėjimo rengimas ir vertinimas turėtų:

1) apimti naudojimąsi radiolokacinio imitavimo įranga;

2) atitikti normatyvus, kurie yra ne mažesni negu nurodytieji 3–17 dalyse.

3. Kur tai pritaikoma, radiolokacinio stebėjimo demonstravimas ir praktikavimasis turėtų būti vykdomi naudojantis veikiančia jūrų radaro įranga, įskaitant naudojimąsi treniruokliais. Kurso žymėjimo pratybos turėtų vykti realiu laiku, kad besimokantieji geriau suvoktų netinkamai naudojamos radaro teikiamos informacijos keliamą pavojų ir patobulintų savąją kurso žymėjimo techniką iki tokio radiolokacinio kurso žymėjimo lygio, koks yra būtinas saugiai manevruoti, siekiant išvengti susidūrimo realiomis plaukiojimo jūroje sąlygomis.

Bendrieji dalykai

Eksploatacinėms savybėms ir tikslumui poveikį turintys veiksniai

4. Turėtų būti pasiekta pradinio radaro principų supratimo bei įgyta išsamių praktinių žinių apie:

1) atstumo ir pelengo nustatymą, radiolokacijos stoties charakteristikas, nuo kurių priklauso vaizdo kokybė radaro ekrane, apie radaro antenas, polines diagramas, energijos, išspinduliuojamos už pagrindinio spindulio ribų, poveikius, netechninį radiolokacinės sistemos apibūdinimą, įskaitant įvairiuose radarų tipuose sutinkamus jų reguliavimo variantus, apie veikimo kontrolės įtaisus bei įrangos faktorius, turinčius įtakos didžiausiam ir mažiausiam objektų suradimo atstumams ir informacijos tikslumui;

2) naujausią Organizacijos priimtą radarų eksploatavimo specifikaciją;***

3) radaro antenos įrengimo vietos poveikį, šešėlinius sektorius ir sumažėjusio jautrumo lankus, netikrus atspindžius, antenos aukščio poveikį objektų suradimo atstumui bei efektus, atsirandančius, kai radaro įranga ir jo atsarginės dalys yra netoli magnetinių kompasų, įskaitant saugius magnetinio lauko atžvilgiu atstumus;

4) spinduliavimo pavojus bei atsargumo priemones, kurių reikia imtis esant netoli antenų ir atvirų bangolaidžių.

Informacijos neatitikimo nustatymas, įskaitant netikrus atspindžius ir jūros bangavimo atspindžius

5. Objektų suradimo apribojimų žinojimas yra esminės svarbos; jis leidžia stebėtojui suvokti, kaip pavojinga nesurasti objektų. Turėtų būti pabrėžiami šie veiksniai:

1) įrangos eksploataciniai normatyvai;

2) ryškumo, signalo stiprinimo ir vaizdo procesoriaus valdymo reguliavimas;

3) radaro veikimo nuotolis;

4) objektų dydis, forma, rakursas ir sudėtis;

5) laivo judesių jūrai banguojant poveikis;

6) radijo bangų sklidimo sąlygos;

7) meteorologinės sąlygos; trukdžiai dėl atspindžių nuo jūros paviršiaus ir lietaus;

8) trukdžių slopinimo reguliavimas;

9) šešėliniai sektoriai;

10) kliudantis kitų radarų poveikis.

6. Turėtų būti įgyta žinių apie veiksnius, kurie gali būti neteisingo signalų interpretavimo priežastis, įskaitant netikrus atspindžius, arti esančių elektros laidų atramų ir stambių pastatų, upes ir jų žiotis kertančių elektros linijų poveikį, atspindžius nuo tolimų objektų, pasirodančius ekrane per antrąjį ar paskesnius antenos pasisukimus.

7. Turėtų būti įgyta žinių apie įtaisus, padedančius nustatyti signalų reikšmę, įskaitant kampinius reflektorius ir radiolokacinius švyturius; apie krante esančių objektų suradimą ir atpažinimą, topografinių vietovės ypatybių, siunčiamo impulso trukmės bei spindulio pločio poveikį; apie radaro gerai ir blogai pastebimus objektus; apie veiksnius, turinčius įtakos atspindžių nuo objekto stiprumui.

Praktiniai dalykai

Displėjų sureguliavimas ir aptarnavimas

8. Turėtų būti įgyta žinių apie:

1) įvairius radaro displėjaus darbo režimo tipus: nestabilizuotą santykinio judėjimo režimą su laivo priekio vaizdavimu ekrano viršuje, stabilizuotus režimus su laivo priekiu, laivo kursu arba kryptim į šiaurę viršuje bei tikrojo judėjimo režimą;

2) paklaidų poveikį atvaizduojamos informacijos tikslumui: poveikį, daromą kompaso paklaidos, perkeltos į displėjaus stabilizuotuosius ir tikrojo judėjimo darbo režimus, lago paklaidos, perkeltos į displėjaus tikrojo judėjimo darbo režimą bei netikslaus greičio įvedimo į displėjaus tikrojo judėjimo darbo režimą rankiniu būdu poveikį;

3) netikslaus greičio įvedimo į tikrojo judėjimo darbo režimo valdymą nustatymo būdus, radaro imtuvo fono trukdžių poveikį jo gebėjimui atvaizduoti silpnus atspindžio signalus bei displėjaus perpildymo imtuvo fono trukdžiais poveikį; apie eksploatacinio valdymo prietaisų sureguliavimą, optimalaus sureguliavimo lygio kriterijus, tinkamos reguliavimo veiksmų sekos svarbą bei nesureguliuotų valdymo prietaisų poveikį; apie netinkamo sureguliavimo nustatymą ir apie tai, kaip koreguoti:

1) valdymo prietaisus, veikiančius suradimo nuotolį;

2) valdymo prietaisus, veikiančius tikslumą;

4) pavojus, kylančius naudojantis nesureguliuota radaro įranga;

5) būtinumą dažnais ir reguliariais laiko tarpais tikrinti veikimo kokybę bei apie kokybės rodiklių ir radiolokacijos stoties veikimo nuotolio ryšį.

Atstumas ir pelengas

9. Turėtų būti įgyta žinių apie:

1) nuotolio išmatavimo būdus; fiksuotus ir judamus nuotolio žymeklius;

2) kiekvieno iš būdų tikslumą ir lyginamąjį įvairių būdų tikslumą;

3) nuotolių informacijos atvaizdavimą; nuotolių nustatymą pagal nustatytus intervalus, skaitmeninį skaitiklį ir graduotą skalę;

4) pelengų išmatavimo būdus; sukamą rodyklę ant permatomo ekraną dengiančio skritulio, elektroninę pelengo rodyklę ir kitus būdus;

5) pelengo tikslumą ir jo paklaidas dėl paralakso, kurso rodyklės nuokrypio ir centro poslinkio;

6) pelengų informacijos atvaizdavimą; graduotą skalę bei skaitmeninį skaitiklį;

7) būtinybę reguliariai tikrinti nuotolių ir pelengų tikslumą, apie paklaidų nustatymo metodus ir paklaidų ištaisymą arba atsižvelgimą į jas.

Kurso žymėjimo metodai ir santykinio judėjimo sąvokos

10. Turėtų būti suteikiama galimybė praktikuotis žymint kursą rankiniu būdu, įskaitant naudojimąsi veidrodinėmis planšetėmis kursams žymėti, kad būtų visiškai suprastas savojo ir kitų laivų judėjimo tarpusavio ryšys, įskaitant manevravimo poveikį susidūrimams išvengti. Tokio rengimo pradinėmis stadijomis turėtų būti skiriami nesudėtingi kursų žymėjimo pratimai, skirti gerai suprasti žymėjimo geometriją ir santykinio judėjimo sąvoką. Toliau pratimai turėtų tapti vis sudėtingesni, kol besimokantysis visapusiai dalyko neišmoksta. Geriausias būdas kompetencijai pakelti – skirti besimokančiajam atlikti pratimus treniruoklyje realiu laiku arba panaudoti kitokias veiksmingas priemones.

Pavojingų atspindžių atpažinimas

11. Turėtų būti įgyta išsamaus supratimo apie:

1) vietos nustatymą radaru pagal kranto objektus ir jūros navigacijos ženklus;

2) vietos nustatymo pagal nuotolius ir pelengus tikslumą;

3) radaro informacijos tikslumo sutikrinimo su kitomis laivavedybos priemonėmis svarbą;

4) nuotolių ir pelengų užrašymo dažnais ir reguliariais laiko tarpais vertingumą, kai radaru naudojamasi kaip priemone susidūrimams išvengti.

Kitų laivų kursas ir greitis

12. Turėtų būti įgyta išsamaus supratimo apie:

1) įvairius būdus, kuriais galima nustatyti kitų laivų kursus ir greičius pagal užrašomus atstumus ir pelengus, įskaitant:

1) nestabilizuotą santykinį žymėjimą;

2) stabilizuotą santykinį žymėjimą;

3) tikrąjį žymėjimą;

2) vizualaus ir radiolokacinio stebėjimo sąryšį, įskaitant kitų laivų kursų ir greičių nustatymo ypatybes bei tikslumą ir kitų laivų judėjimo pokyčių nustatymą.

Didžiausio suartėjimo su kursą kertančiais, atplaukiančiais ir lenkiančiais laivais laikas ir atstumas

13. Turėtų būti įgyta išsamaus supratimo apie:

1) užrašytų duomenų panaudojimą:

1) didžiausio suartėjimo atstumui bei pelengui išmatuoti;

2) laikui iki mažiausio suartėjimo nustatyti;

2) stebėjimo dažnais ir reguliariais laiko tarpais svarbą.

Kitų laivų kurso ir greičio pokyčių nustatymas

14. Turėtų būti įgyta išsamaus supratimo apie:

1) kitų laivų kurso ir (arba) greičio pokyčių poveikį jų atspindžių judėjimui ekrane;

2) laiko tarpą nuo kurso ar greičio pakeitimo iki jo nustatymo;

3) nedidelių kurso arba greičio pokyčių pavojingumą palyginti su didesniais pakeitimais jų nustatymo greitumo ir tikslumo atžvilgiu.

Savojo laivo kurso ir greičio arba jų abiejų keitimo poveikis

15. Turėtų būti įgyta išsamaus supratimo apie savojo laivo manevrų poveikį santykinio judėjimo atvaizdui bei apie kitų laivų judėjimo poveikį ir apie santykinio atvaizdavimo stabilizavimo pagal kompasą privalumus.

16. Tikrojo judėjimo atvaizdavimo atžvilgiu turėtų būti įgyta išsamaus supratimo apie:

1) poveikį paklaidų, atsirandančių dėl:

1) netikslaus greičio ir kurso įvedimo;

2) stabilizavimo pagal kompasą įtaiso, valdančio stabilizuotą santykinį atvaizdą, duomenų;

2) savojo laivo kurso ar greičio, arba jų abiejų, keitimo poveikį ekrane atvaizduojamam kitų laivų atspindžių judėjimui;

3) laivo greičio ir atliekamų stebėjimų dažnumo sąryšį.

Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti taikymas

17. Turėtų būti įgyta išsamaus supratimo apie Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti ir naudojimosi radaru sąryšį, įskaitant:

1) veiksmus susidūrimui išvengti, pavojus, kylančius dėl nepakankama informacija paremtų išvadų, bei nedidelių kurso arba greičio pakeitimų pavojingumą;

2) plaukimo saugiu greičiu, kai radaru naudojamasi susidūrimui išvengti, privalumus;

3) ryšį tarp plaukimo greičio ir didžiausio suartėjimo atstumo ir laiko bei įvairių tipų laivų manevrinių savybių;

4) pranešimų apie radaro stebėjimus bei tikslaus tokių pranešimų procedūrų nustatymo svarbą;

5) naudojimąsi radaru gero matomumo sąlygomis jo galimybėms ir apribojimams sužinoti, radaro ir vizualiems stebėjimams palyginti bei informacijos santykiniam tikslumui įvertinti;

6) radaro panaudojimo laiku naktį, kai geras matomumas ir kai yra požymių, jog matomumas gali pablogėti, svarbą;

7) radaro atvaizduojamos informacijos palyginimą su jūrlapiuose esančia informacija;

8) skirtumų tarp įvairių nuotolio skalių poveikį.

AUTOMATINIO RADIOLOKACINIO KURSŲ ŽYMĖJIMO SISTEMOS (ARPA) PRAKTINIO PANAUDOJIMO RENGIMAS IR VERTINIMAS

18. Automatinio radiolokacinio kursų žymėjimo sistemos (ARPA) praktinio panaudojimo rengimas ir vertinimas turėtų:

1) reikalauti prieš tai išeiti radiolokacinio stebėjimo bei kurso žymėjimo rengimą arba sujungti šį rengimą su rengimu, nurodytu 19–35 dalyse;*

2) apimti ARPA treniruoklių įrangą;

3) atitikti normatyvus, kurie yra ne mažesni negu nurodytieji 19–35 dalyse.

19. Tais atvejais, kai ARPA rengimas yra numatomas kaip bendrojo rengimo pagal 1978 m. JRAB konvencijos nuostatas dalis, kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai turėtų turėti supratimą apie veiksnius, darančius poveikį remiantis ARPA teikiama ir kita laivavedybos informacija priimamiems sprendimams bei gebėti panašiai įvertinti šiuolaikinių elektroninių laivavedybos sistemų eksploatavimo aspektus ir jų sistemines klaidas. Šis rengimas turėtų būti progresyvus, derinamas su asmeniui paskirta atsakomybe bei su pagal 1978 m. JRAB konvenciją jos Šalių išduodamais atestatais.

Teoriniai dalykai ir demonstravimas

Galimi per didelio pasikliovimo ARPA pavojai

20. Suvokimas, jog ARPA yra vien laivavedybos priemonė ir kad:

1) ARPA ir jo daviklių apribojimai daro pernelyg didelį pasikliovimą juo pavojingą, ypač kai juo naudojamasi vietoj vizualaus stebėjimo;

2) būtina visada laikytis „Principų, kurių reikia laikytis vykdant laivavedybos budėjimą“ ir „Laivavedybos budėjimo rekomendacijų“.

Pagrindiniai ARPA sistemų tipai ir jų displėjų charakteristikos

21. Pagrindinių šiuo metu naudojamų ARPA sistemų žinojimas; įvairios jų displėjų charakteristikos ir supratimas, kada reikia naudotis stabilizavimo jūros dugno arba vandens atžvilgiu režimais ir „viršuje šiaurė“, „viršuje kursas“ ar „viršuje laivo priekis“ vaizdavimo būdais.

TJO nustatyti ARPA eksploatacijos normatyvai

22. Supratimas apie TJO nustatytus ARPA eksploatacijos normatyvus, visų pirma apie normatyvus dėl tikslumo.*

Sistemos darbą ir tikslumą lemiantys veiksniai

23. ARPA daviklių įvedamų radaro, kompaso ir greičio duomenų veikimo parametrai ir daviklių veikimo sutrikimų poveikis ARPA duomenų tikslumui.

24. Žinios apie:

1) radiolokacinių nuotolio ir pelengo skiriamosios gebos ir tikslumo apribojimų bei kompaso ir greičio duomenų perkėlimo tikslumo apribojimų poveikį iš ARPA gaunamų duomenų tikslumui;

2) veiksnius, lemiančius vektorių tikslumą.

Objektų sekimo pajėgumai ir apribojimai

25. Žinios apie:

1) objektų atrinkimo automatiniam sekimo fiksavimui kriterijus;

2) veiksnius, sudarančius sąlygas teisingai pasirinkti objektus sekimo fiksavimui rankiniu būdu;

3) efektus, susijusius su „pamestų“ objektų sekimu ir objektų atspindžių silpnėjimu;

4) aplinkybes, dėl kurių įvyksta fiksuoto sekimo „peršokimas“ (sekamo objekto savaiminis pakeitimas kitu), ir kaip jos veikia atvaizduojamus duomenis.

Delsimas dėl duomenų apdorojimo

26. Žinios apie delsimą, būdingą apdorotos ARPA informacijos atvaizdavimui, visų pirma fiksuojant ir pakartotinai fiksuojant objektą sekimui arba kai sekamas objektas manevruoja.

Eksploataciniai įspėjimai, jų naudingumas ir apribojimai

27. ARPA eksploatacinių įspėjimų panaudojimo, naudingumo bei apribojimų suvokimas ir, kai tai pritaikoma, tinkamas jų reguliavimas nereikalingiems trukdžiams išvengti.

Eksploataciniai sistemos patikrinimai

28. Žinios apie:

1) ARPA tikrinimo dėl sutrikimų būdai, įskaitant funkcinį automatinį įrangos pasitikrinimą;

2) atsargumo priemones, kurių reikia imtis sutrikus veikimui.

Automatinis ir rankinis objektų fiksavimo sekimui būdai ir jų atitinkami apribojimai

29. Žinios apie abiem objektų fiksavimo sekimui būdams būdingus apribojimus situacijomis, kai esama daug objektų, ir objektų atspindžių susilpnėjimo bei sekimo „peršokimo“ ant kito objekto poveikį fiksavimui.

Tikrieji ir santykiniai vektoriai bei tipinis grafinis informacijos apie objektus ir pavojaus zonas atvaizdavimas

30. Išsamios žinios apie tikruosius ir santykinius vektorius; tikrųjų objekto kurso bei greičio nustatymas, įskaitant:

1) pavojingumo įvertinimą, numatomo didžiausio suartėjimo taško bei numatomo laiko iki didžiausio suartėjimo momento nustatymą pagal vektorių ekstrapoliaciją į priekį, grafinį pavojaus zonų atvaizdavimą;

2) savojo laivo ir (arba) objektų kurso ir (arba) greičio pakeitimo poveikį numatomam didžiausio suartėjimo taškui ir numatomam laikui iki didžiausio suartėjimo momento bei pavojaus zonoms;

3) netikslaus vektorių bei pavojaus zonų nustatymo poveikį;

4) perėjimo nuo tikrųjų prie santykinių vektorių ir atvirkščiai nauda.

Informacija apie ankstesnes sekamų objektų buvimo vietas

31. Žinios apie sekamų objektų ankstesnių buvimo vietų nustatymą, ankstesnės buvimo vietos duomenų panaudojimą objektų paskutiniams manevrams susekti bei žinios apie patikrinimą, ar ARPA vykdomas objektų sekimas atitinka tikrovę.

Praktiniai dalykai

Displėjų sureguliavimas ir aptarnavimas

32. Gebėjimas pademonstruoti:

1) tinkamą paleidimo procedūrą, kad būtų optimaliai atvaizduota ARPA teikiama informacija;

2) atvaizdavimo režimo pasirinkimą; stabilizuotą santykinio judėjimo atvaizdavimą ir tikrojo judėjimo atvaizdavimą;

3) tinkamą visų reguliuojamų radaro valdymo prietaisų nustatymą, kad būtų optimaliai atvaizduoti duomenys;

4) prireikus reikalaujamo greičio pasirinkimą įvedimui į ARPA;

5) ARPA kurso žymėjimo valdymo prietaisų, rankinio/automatinio objektų fiksavimo sekimui būdo, duomenų vektorinio/grafinio vaizdavimo pasirinkimą;

6) vektorinio/grafinio vaizdavimo laiko skalės pasirinkimą;

7) draudžiamų zonų metodo panaudojimą, kai ARPA taikomas automatinis objektų fiksavimo sekimui būdas;

8) eksploatacinius radaro, kompaso, greičio įvedimo daviklių bei ARPA patikrinimus.

Eksploataciniai sistemos bandymai

33. Gebėjimas vykdyti sisteminius patikrinimus bei nustatyti ARPA teikiamos informacijos tikslumą, įskaitant įrenginio gebėjimą imituoti manevrus, palyginant su kurso žymėjimu pagal pagrindinį radarą.

Informacijos gavimas iš ARPA atvaizdavimo

34. Pademonstruoti gebėjimą gauti informaciją tiek iš santykinio, tiek iš tikrojo judėjimo atvaizdavimo būdo, įskaitant:

1) pavojingų atspindžių atpažinimą;

2) objekto santykinio judėjimo greitį ir kryptį;

3) laiką iki numatomo didžiausio suartėjimo su objektu bei didžiausio suartėjimo atstumą;

4) objektų kursus ir greičius;

5) objektų kurso ir greičio keitimosi nustatymą bei šitokios informacijos apribojimus;

6) savojo laivo kurso ar greičio, arba jų abiejų, keitimo poveikį;

7) manevrų imitavimo valdymą.

Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti taikymas

35. Potencialių susidūrimo situacijų analizė remiantis atvaizduojamąja informacija, taip pat veiksmų itin pavojingo suartėjimo situacijoms išvengti apskaičiavimas ir vykdymas, laikantis galiojančių Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti.

REKOMENDUOJAMI FAKULTATYVIŲ TRENIRUOKLIŲ TIPŲ EKSPLOATACIJOS NORMATYVAI

36. Fakultatyvios rengimui ir (arba) kompetencijai įvertinti arba įgūdžiams demonstruoti naudojamos treniruoklių įrangos eksploatacijos normatyvai. Tokių treniruoklių naudojimas apima šiuos dalykus (bet jais neapsiriboja):

1) laivavedybą ir budėjimą;

2) laivo valdymą ir jo manevravimą;

3) darbą su kroviniais ir jų sukrovimą;

4) radijo ryšį;

5) pagrindinių variklių bei pagalbinių mechanizmų eksploatavimą.

Laivavedybos ir budėjimo treniruokliai

37. Laivavedybos ir budėjimo treniruokliai, be visų jiems taikytinų A-I/12 poskyryje nurodytų eksploatacijos normatyvų, turėtų gebėti imituoti tą laivavedybos įrangą ir tuos tiltelyje esančius valdymo prietaisus, kurie atitinka visus jiems taikomus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus*, apimti gylio matavimo imitavimą ir:

1) kurti realiu laiku eksploatacinę aplinką, įskaitant laivavedybos kontrolės ir ryšio prietaisus bei įrangą, taikomus toms laivavedybos ir budėjimo užduotims, kurias teks vykdyti, ir tiems manevravimo įgūdžiams, kurie bus įvertinami;

2) sudaryti tikrovišką regimąją aplinką dienos ir nakties metui, apimant ir įvairias matomumo sąlygas, arba vien nakties metui, kai stebima nuo tiltelio, su minimaliu besimokančiajam prieinamu horizontaliu matymo lauku tuose stebėjimo sektoriuose, kurie atitinka laivavedybai bei budėjimui keliamas užduotis ir tikslus;

3) tikroviškai imituoti „savojo laivo“ dinamines savybes atviruose vandenyse, apimant meteorologinių sąlygų, potvynių ir atoslūgių bei nuolatinių srovių poveikį ir sąveiką su kitais laivais.

Laivo valdymo ir manevravimo imitavimas

38. Be 37 dalyje nurodytų eksploatacijos normatyvų, laivo valdymo imitavimo įranga turėtų:

1) sudaryti tikrovišką regimąją aplinką, kaip ji matoma nuo tiltelio dienos ir nakties metu įvairiomis matomumo sąlygomis, stebint minimaliame besimokančiajam prieinamame horizontaliame matymo lauke ir tuose stebėjimo sektoriuose, kurie atitinka laivo valdymo bei manevravimo rengimui keliamas užduotis ir tikslus,*;

2) tikroviškai imituoti „savojo laivo“ dinamines savybes suvaržytų plaukiojimo sąlygų vandens keliais, įskaitant seklaus vandens ir artimo kranto poveikį.

39. Tais atvejais, kai laivo valdymui ir manevravimui imituoti naudojamasi žmonių valdomais mažesnio mastelio laivų modeliais, tokia įranga, be 37 dalies 3 punkte ir 38 dalies 2 punkte nurodytų eksploatacijos normatyvų, turėtų:

1) pagal savo mastelio sumažinimo veiksnius tiksliai atspindėti tikro laivo matmenis, plotus, tūrį ir vandens talpą, jo plaukimo greitį ir posūkio trukmę bei kampinį greitį;

2) turėti įtaisus vairui ir varikliams valdyti pagal tikrojo laiko mastelį.

Darbo su kroviniais ir jų sukrovimo imitavimas

40. Darbą su kroviniais imituojanti įranga turėtų gebėti imituoti visus pritaikomus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus** atitinkančią darbo su kroviniais ir jo valdymo įrangą ir apimti įtaisus, leidžiančius:

1) kurti veiksmingą eksploatacinę aplinką, apimančią krovos darbų kontroliavimo postą, aprūpintą konkretų modeliuojamosios krovos sistemos tipą atitinkančiais prietaisais;

2) modeliuoti pakrovimo bei iškrovimo funkcijas ir stovumo bei įtempio duomenis, atitinkančias tas darbo su kroviniais užduotis, kurias reikės vykdyti, ir tuos įgūdžius, kurie bus vertinami;

3) imituoti pakrovimo, iškrovimo, balasto priėmimo ir išpumpavimo operacijas bei atitinkamus su tuo susijusius stovumo, diferento, pasvirimo, išilginio stiprumo, sukimo įtempio ir avarinio stovumo apskaičiavimus.***

GMDSS ryšio imitavimas

41. GMDSS ryšį imituojanti įranga turėtų gebėti imituoti visus Organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus* atitinkančią GMDSS įrangą ir apimti įtaisus, leidžiančius:

1) imituoti labai aukštų dažnių (VHF), labai aukštų dažnių – skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (VHF-DSC), „NAVTEX“ pranešimų sistemos, avarinių vietą nurodančių radijo švyturių (EPIRB) bei budinčiosios priėmimo įrangos veikimą – kaip to reikalaujama išduodant ribotos paskirties operatoriaus atestatą;

2) imituoti „INMARSAT-A“, „INMARSAT-B“ ir „INMARSAT-C“ sistemų „laivas–krantas“ ryšio stočių, vidutinių/aukštų dažnių siaurajuostės tiesioginio spausdinimo (MF/HF NBDP), vidutinių/aukštų dažnių skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (MF/HF-DSC), labai aukštų dažnių (VHF), labai aukštų dažnių – skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (VHF-DSC), „NAVTEX“ pranešimų sistemos, avarinių vietą nurodančių radijo švyturių (EPIRB) bei budinčios priėmimo įrangos veikimą – kaip to reikalaujama išduodant bendrosios paskirties operatoriaus atestatą;

3) imituoti balso ryšį esant trukdžių fonui;

4) imituoti spausdinamo teksto ryšį;

5) kurti realiu laiku eksploatacijos aplinką, naudojantis integruota sistema, apimančia mažiausiai vieną dėstytojo/egzaminuotojo stotį bei mažiausiai dvi GMDSS laivo arba kranto stotis.

Pagrindinių variklių ir pagalbinių mechanizmų imitavimas

42. Mašinų skyrių imituojanti įranga turėtų gebėti imituoti pagrindinių variklių ir pagalbinių mechanizmų sistemą ir apimti įtaisus, leidžiančius:

1) kurti realiu laiku operacijų jūroje ir uoste aplinką su ryšio priemonėmis ir atitinkamų pagrindinių bei pagalbinių variklių įrangos ir valdymo skydų imitacija;

2) imituoti atitinkamus posistemius, kurie turėtų apimti (bet neapsiriboti tuo, kas čia išvardijama): garo katilus, vairavimo įrangą, elektros energijos bendrąją bei paskirstymo sistemas, įskaitant avarinį energijos tiekimą, taip pat kuro, aušinimo vandens, šaldymo, nuobėgių ir balasto sistemas;

3) stebėti ir įvertinti mašinų bei distancinių daviklių veikimą;

4) imituoti mechanizmų darbo sutrikimus;

5) keisti įvairias išorės sąlygas: meteorologinę aplinką, laivo grimzlę, jūros vandens bei oro temperatūrą taip, kad būtų galima daryti poveikį imituojamoms operacijoms;

6) keisti dėstytojo kontroliuojamas išorės sąlygas: garo tiekimo deniui, garo tiekimo į gyvenamąsias patalpas, suslėgto oro tiekimo deniui, ledų sąlygų, denio keliamųjų kranų panaudojimo, didesnio galingumo, laivapriekio traukos, krovininės laivo talpos;

7) keisti dėstytojo kontroliuojamą treniruoklio dinamiką: veikimą avarinėmis sąlygomis, procesų reagavimą, laivo reagavimą;

8) atskirti tam tikrus procesus, pvz., greičio, elektros energijos tiekimo sistemos, dyzelinio kuro tiekimo sistemos, tepalų tiekimo sistemos, sunkiojo kuro tiekimo sistemos, vandens iš už borto tiekimo sistemos, garo tiekimo sistemos, išmetamosiomis dujomis šildomų garo katilų ir turbogeneratorių – konkrečioms rengimo užduotims atlikti.*

B-I/13 poskyris

Rekomendacijos dėl bandymų vykdymo

(Nuostatų nėra)

B-I/14 poskyris

Rekomendacijos dėl kompanijų atsakomybės ir dėl kapitonų bei įgulos narių atsakomybės

Kompanijos

1. Kompanijos turėtų konkretiems laivams sudaryti įvadines programas, skirtas padėti naujai įdarbintiems jūrininkams susipažinti su visomis su jų atsakomybės sritimis susijusiomis procedūromis bei įranga.

Kapitonas

2. Kapitonas turėtų imtis visų priemonių, reikalingų bet kokioms kompanijų pagal A-I/14 poskyrio reikalavimus išleistoms instrukcijoms įdiegti. Tokios priemonės turėtų apimti:

1) susipažinimą su visais naujai priimtais į laivą jūrininkais prieš paskiriant jiems bet kokias užduotis;

2) suteikimą visiems naujai atvykusiems jūrininkams galimybės:

1) apsilankyti visose patalpose, kuriose jiems teks vykdyti savo pagrindines užduotis;

2) susipažinti su įrangos, kurią jiems teks valdyti ar kuria teks naudotis, išdėstymu, valdymo įtaisais ir veikimo rodmenų atvaizdavimo būdais;

3) kai tai galima, paleisti įrangą ir vykdyti funkcijas naudojantis įrangos valdymo įtaisais;

4) stebėti dirbant ir klausinėti asmenį, jau susipažinusį su įranga, procedūromis bei kitais nurodymais ir sugebantį teikti informaciją šiam jūrininkui suprantama kalba;

3) galimybę skirti pakankamai laiko naujai įdarbinto jūrininko darbo priežiūrai, jei esama bet kokių abejonių dėl jo susipažinimo su laivo įranga, eksploatacijos procedūromis ir kitais nurodymais, reikalingais tinkamai vykdyti jo arba jos užduotis.

Įgulos nariai

3. Naujai paskirti į laivą jūrininkai turėtų visapusiai naudotis kiekviena jiems suteikiama proga susipažinti su laivo įranga, eksploatacijos procedūromis ir kitais nurodymais, reikalingais tinkamai vykdyti jų užduotis. Jūrininkui pirmą kartą atvykus į laivą, jam tenka pareiga susipažinti su darbo aplinka laive, ypač su nauja ar nepažįstama įranga, procedūromis ar nurodymais.

4. Jūrininkai, kurie iš karto nepasiekia reikalingo vykdyti jų užduotis susipažinimo lygio, privalo apie tai pranešti prižiūrinčiam asmeniui arba įgulos nariui, paskirtam pagal A-I/14 poskyrio 2 dalies 2 punkto nuostatas, bei nurodyti bet kuriuos jam dar nepažįstamus įrangą, procedūrą arba veikimo tvarką.

B-I/15 poskyris

Rekomendacijos dėl pereinamojo laikotarpio reikalavimų

(Nuostatų nėra)

II skyrius

Rekomendacijos dėl kapitono ir denio skyriaus

B-II/1 poskyris

Rekomendacijos dėl 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančių specialistų atestavimo

Rengimas

1. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu asmuo turėtų išeiti planingą sudėtinę rengimo programą, skirtą padėti būsimajam vadovaujančiam specialistui pasiekti A-II/1 lentelėje nurodytą kompetencijos normatyvą.

2. Rengimo programos struktūra turėtų būti atspindėta rengimo plane, aiškiai nurodančiame visiems programos dalyviams kiekvienos rengimo laive ar krante pakopos uždavinius. Svarbu, kad būsimajam vadovaujančiam specialistui, dėstytojams, laivų bei kompanijų personalui būtų aiškiai suprantama, kokia kompetencija baigiant programą turi būti įgyta ir kaip jos pasiekti, suderinant lavinimą, rengimą bei praktiką laive ir krante.

3. Mokantis laivo vadovaujančio specialisto darbo ir siekiant įvykdyti bendrąjį reikalaujamos kompetencijos normatyvą privalomasis darbo jūroje stažo laikas yra pirmaeilės svarbos. Tinkamai suplanuoti bei struktūriškai apibrėžti darbo jūroje stažo laikotarpiai leis būsimiesiems vadovaujantiems specialistams įgyti įgūdžių ir praktikuotis juos panaudojant bei suteiks galimybę pademonstruoti ir įvertinti jų įgytus gebėjimus.

4. Tais atvejais, kai darbo jūroje stažo įgijimas yra aprobuotos rengimo programos dalis, turėtų būti laikomasi šių principų:

1) rengimo laive programa turėtų būti įtraukta į bendrąjį rengimo planą;

2) rengimo laive programos vykdymą ir koordinavimą turėtų atlikti kompanija, valdanti laivą, kuriame turi būti įgyjamas darbo jūroje stažas;

3) būsimajam vadovaujančiam specialistui turėtų būti įteiktas rengimo registravimo dienynas,* kuriame būtų galima išsamiai registruoti praktinį rengimą ir patirties įgijimą jūroje. Rengimo registravimo dienynas turėtų būti tokios formos, kad iš jo būtų galima gauti detalių žinių apie keliamus tikslus bei užduotis ir apie tai, kiek pasiekta jas vykdant. Tinkamai užpildytas rengimo registravimo dienynas yra vienintelis įrodymas, jog įvykdyta sudėtinė rengimo laive programa, į kurią galima atsižvelgti įvertinant kompetenciją atestatui išduoti;

4) būsimasis vadovaujantis specialistas visada turėtų žinoti, kokie du konkretūs asmenys yra tiesiogiai atsakingi už jo rengimo programos vykdymo valdymą. Vienas iš jų – kvalifikuotas jūrų vadovaujantis specialistas, vadinamasis rengimo laive vadovaujantis specialistas, kapitono įgaliotas, turėtų organizuoti ir prižiūrėti rengimo programos vykdymą kiekvieno reiso metu. Antrasis asmuo, vadinamasis kompanijos atstovas rengimui, turėtų būti skiriamas kompanijos ir jam turėtų tekti bendra atsakomybė už rengimo programos vykdymą bei už veiklos derinimą su specialiosiomis mokyklomis ir rengimo įstaigomis;

5) kompanija turėtų užtikrinti, kad būtų paskirti tinkamos trukmės laikotarpiai rengimo laive programai užbaigti, nepažeidžiant normalios laivo eksploatacijos reikalavimų.

Vaidmuo ir atsakomybė

5. Toliau apibendrinami dalyvaujančių organizuojant ir vykdant rengimą laive asmenų vaidmuo ir atsakomybė:

1) kompanijos atstovas rengimui turėtų būti atsakingas už:

1) bendrąjį rengimo programos vykdymo administravimą;

2) ištisinį būsimojo vadovaujančio specialisto rengimo eigos stebėjimą;

3) reikiamų rekomendacijų parengimą ir užtikrinimą, kad visi asmenys, susiję su rengimo programos vykdymu, atliktų savo vaidmenis;

2) rengimo laive vadovaujantis specialistas turėtų būti atsakingas už:

1) praktinio rengimo jūroje programos vykdymo organizavimą;

2) užtikrinimą prižiūrint, kad būtų tinkamai tvarkomas rengimo registravimo dienynas ir kad būtų laikomasi visų kitų reikalavimų;

3) užtikrinimą, kiek tai įmanoma, kad būsimojo vadovaujančio specialisto laive išbūtas laikas duotų kuo daugiau naudos rengimo bei patirties įgijimo atžvilgiu ir atitiktų rengimo programai keliamus uždavinius, rengimo eigą ir eksploatacinius laivo apribojimus;

3) kapitonas turėtų būti atsakingas už:

1) ryšio tarp rengimo laive vadovaujančio specialisto ir kompanijos atstovo rengimui palaikymą;

2) rengimo nenutrūkstamumą tuo atveju, jei rengimo laive vadovaujantis specialistas būtų keičiamas reiso metu;

3) užtikrinimą, kad visi susiję su rengimo laive programa asmenys efektyviai ją vykdytų;

4) būsimasis vadovaujantis specialistas turėtų būti atsakingas už:

1) stropų ir nuoseklų sudarytos rengimo programos vykdymą;

2) maksimalų pasinaudojimą visomis jam suteikiamomis galimybėmis, nesvarbu, ar darbo, ar laisvalaikio metu;

3) rengimo registravimo dienyno pildymą laiku ir jo prieinamumą patikrinti bet kuriuo metu.

Įvadinis supažindinimas

6. Pradedant vykdyti rengimo programą ir kiekvieno reiso kitu laivu pradžioje būsimiesiems vadovaujantiems specialistams turėtų būti suteikiama išsami informacija bei rekomendacijos dėl to, ko iš jų tikimasi ir kaip bus organizuojamas jų rengimo programos vykdymas. Įvadinis supažindinimas sudaro galimybę iš anksto informuoti būsimuosius vadovaujančius specialistus apie svarbius užduočių, kurių jiems teks imtis, aspektus, ypač atkreipiant jų dėmesį į saugius darbo metodus ir į jūros aplinkos apsaugą.

Rengimo laive programa

7. Rengimo registravimo dienyne, be kitų dalykų, turėtų būti nurodytas tam tikras rengimo tikslų bei užduočių, kurie būtų aprobuotos rengimo laive programos dalis, skaičius. Tie tikslai ir užduotys turėtų būti tiesiogiai susiję bent su šiais dalykais:

1) vairavimo sistemomis;

2) bendrąja jūrininkystės praktika;

3) laivų švartavimu, inkaravimu bei veikla uostuose;

4) gelbėjimosi bei priešgaisrinėmis priemonėmis;

5) sistemomis ir įranga;

6) darbu su kroviniais;

7) darbu bei budėjimu tiltelyje;

8) supažindinimu su mašinų skyriumi.

8. Itin svarbu, kad būsimajam vadovaujančiam specialistui būtų suteikiama pakankamai galimybių įgyti budėjimo tiltelyje prižiūrint patirties, ypač vėlesnių rengimo laive programos vykdymo stadijų metu.

9. Įrašai rengimo registravimo dienyne apie būsimųjų vadovaujančių specialistų gebėjimą vykdyti ten išvardytas užduotis ir pareigas turėtų būti patvirtinami kvalifikuoto vadovaujančio specialisto parašu tada, kai, šio vadovaujančio specialisto nuomone, būsimasis vadovaujantis specialistas yra pasiekęs pakankamą kompetencijos normatyvo lygį. Svarbu suvokti, kad būsimasis vadovaujantis specialistas kai kuriais atvejais turėtų keletą kartų pademonstruoti savo gebėjimus, kad kvalifikuotas vadovaujantis specialistas įsitikintų, jog jis yra pasiekęs normatyvo lygį.

Priežiūra ir tikrinimas

10. Vadovavimas ir tikrinimas yra esminės svarbos dalykai užtikrinant, kad būsimieji vadovaujantys specialistai visiškai suvoktų jų daromą pažangą bei galėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl būsimosios programos. Tam, kad tikrinimai būtų veiksmingi, jie turėtų būti susiejami su iš rengimo registravimo dienyno ir kitų atitinkamų šaltinių gaunama informacija. Kapitonas ir rengimo laive vadovaujantis specialistas kiekvieno reiso pradžioje, jo eigos metu ir pabaigoje turėtų kruopščiai patikrinti rengimo registravimo dienyną ir oficialiai jį patvirtinti. Rengimo registravimo dienyną tarp reisų taip pat turėtų tikrinti bei tvirtinti kompanijos atstovas rengimui.

Gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų laivavedybos budėjimui vykdyti, įvertinimas

11. Kandidatuojantis būti atestuotas asmuo, kuriam privaloma turėti specialų parengimą ir būti patikrintam dėl gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų laivavedybos budėjimui vykdyti, turėtų įrodyti, pademonstruodamas treniruoklyje arba vykdydamas aprobuotos rengimo laive programos dalį, jog jis yra įgijęs gebėjimų ir įgūdžių, reikalingų dirbti laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu, bent šiose srityse:

1) reiso parengimo ir vykdymo, įskaitant:

1) iš jūrlapių gaunamos informacijos interpretavimą bei taikymą;

2) laivo vietos nustatymą pakrančių vandenyse;

3) iš potvynių ir atoslūgių lentelių bei iš kitų laivavedybos leidinių gautos pagrindinės informacijos pritaikymą;

4) tiltelio įrangos valdymą ir patikrinimą;

5) magnetinių ir giroskopinių kompasų patikrinimą;

6) prieinamos meteorologinės informacijos įvertinimą;

7) laivo vietos nustatymą pagal dangaus kūnus;

8) kompaso paklaidos nustatymą astronominiais metodais bei pagal kranto objektus;

9) plaukiojimo apskaičiavimą iki 24 valandų į priekį;

2) pasinaudojimo elektroninėmis laivavedybos sistemomis gauta informacija ir jos pritaikymo;

3) radaro ir ARPA valdymo bei radiolokacinės informacijos pritaikymo laivavedybai ir susidūrimams išvengti;

4) laivo varymo ir vairavimo sistemų valdymo, kontroliuojant jo judėjimo kryptį bei greitį;

5) laivavedybos budėjimo įprastinės tvarkos ir procedūrų įgyvendinimo;

6) manevrų, skirtų gelbėti iš laivo iškritusius žmones, atlikimo;

7) veiksmų, kurių reikia savarankiškai imtis susidarant neišvengiamai avarinei situacijai (pvz., gaisro, susidūrimo, užplaukimo ant seklumos atvejais) arba tuojau pat avarijai įvykus;

8) veiksmų, kurių reikia savarankiškai imtis sutrikus pagrindinių įrangos ar jėgainės mazgų (pvz., vairavimo įrenginių, energijos tiekimo, laivavedybos sistemų) veikimui arba nustojus jiems veikti;

9) radijo ryšio ir vizualios bei garsinės signalizacijos normaliomis ir avarinėmis sąlygomis vykdymo;

10) saugumo ir pavojaus signalų sistemų, įskaitant vidaus ryšį, priežiūros ir valdymo.

12. Gebėjimų bei įgūdžių, reikalingų laivavedybos budėjimui vykdyti, įvertinimas turėtų:

1) būti atliekamas pagal A-II/1 lentelėje laivavedybos funkcijai nustatytus kompetencijos įvertinimo kriterijus;

2) užtikrinti, kad kandidatuojantis asmuo vykdytų laivavedybos budėjimo užduotis pagal „Principus, kurių reikia laikytis vykdant saugų laivavedybos budėjimą“ (A-VIII/2 poskyris, 3-1 dalis) bei pagal „Rekomendacijas dėl laivavedybos budėjimo“ (B-VIII/2 poskyris, 3-1 dalis).

Kompetencijos įvertinimas

13. Kompetencijos normatyvas, kurį reikia įvykdyti atestuojant laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu, nurodytas A-II/1 lentelėje. Šis normatyvas nustato reikalaujamus žinojimą bei įgūdžius ir šių žinių bei įgūdžių panaudojimą siekiant laive reikalaujamo gebėjimo lygio.

14. Kompetencijos sąvoka glaudžiai siejasi su visu reikalaujamu žinojimu. Todėl kompetencijos įvertinimas turėtų apimti ne vien tiesioginius techninius reikalavimus, taikomus tam tikriems darbui, įgūdžiams ir užduotims, bet ir visapusiškiau atspindėti tai, ko apskritai tikimasi iš laivo vadovaujančio specialisto kompetentingo darbo. Tai apima žinojimą, teorines žinias, principus ir pažintinius įgūdžius, kuriais skirtingu mastu remiasi visi kompetencijos lygiai. Tai taip pat apima profesionalų gebėjimą suvokti, ką reikia daryti, kaip ir kada tai daryti ir kodėl tai reikia daryti. Tinkamai pritaikant tai padės užtikrinti, jog kandidatuojantis būti atestuotas asmuo gebės:

1) kompetentingai dirbti įvairiuose laivuose ir įvairiomis aplinkybėmis;

2) užbėgti už akių netikėtumams, būti jiems pasirengusiam ir su jais susidoroti;

3) prisitaikyti prie naujų ir kintančių reikalavimų.

15. Kompetencijos įvertinimo kriterijuose (A-II/1 lentelės 4 skiltis), visų pirma remiantis rezultatais, nurodomi esminiai kompetentingo darbo aspektai. Šie kriterijai išdėstyti taip, kad pagal juos galima būtų galima įvertinti kandidatuojančio asmens profesinius gebėjimus; jie turėtų būti tinkamai fiksuojami rengimo registravimo dienyne.

16. Kompetencijos įvertinimas – tai procesas, kai:

1) sukaupiama pakankamai pagrįstų bei patikimų įrodymų dėl kandidatuojančio asmens žinių, supratimo ir gebėjimų, reikalingų vykdyti A-II/1 lentelės 1 skiltyje nurodytoms užduotims, pareigoms ir įsipareigojimams;

2) vadovaujantis normatyve nurodytais kriterijais, dėl šių įrodymų priimamas sprendimas.

17. Nustatoma kompetencijos įvertinimo tvarka turėtų atsižvelgti į įvairius vertinimo būdus, kuriais naudojantis galima būtų gauti įvairiapusių įrodymų dėl kandidatuojančio asmens kompetencijos, pvz.:

1) tiesiogiai stebint jį darbe (įskaitant darbą jūroje);

2) testais tikrinant jo įgūdžius/gebėjimus/kompetentingumą;

3) skiriant užduotis ir pavedimus savarankiškam darbui;

4) panaudojant iš ankstesnės jo patirties gautus įrodymus;

5) naudojantis rašytiniais, žodiniais bei kompiuteriniais apklausos metodais.*

18. Vienas ar daugiau iš pirmų keturių pirmiau išvardytų vertinimo būdų turėtų būti beveik visada panaudojami gauti įrodymams dėl gebėjimų, tokiu būdu papildant atitinkamus apklausos metodus, teikiančius įrodymų dėl žinių bei supratimo, kuriais tie gebėjimai paremti.

B-II/2 poskyris

Rekomendacijos dėl 500 bruto talpos arba didesnių laivų kapitonų ir vyresniųjų kapitono padėjėjų atestavimo

(Vadovautis B-II/1 poskyrio rekomendacijomis)

B-II/3 poskyris

Rekomendacijos dėl mažesnių negu 500 bruto talpos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančių specialistų ir kapitonų atestavimo

(Vadovautis B-II/1 poskyrio rekomendacijomis)

B-II/4 poskyris

Rekomendacijos dėl laivavedybos budėjimo pamainos eilinių jūrininkų atestavimo

Be šio Kodekso A-II/4 lentelėje nurodytų reikalavimų, Šalys raginamos saugumo sumetimais įtraukti į laivavedybos budėjimo pamainos eilinių jūrininkų rengimą šiuos dalykus:

1) pagrindines žinias apie Tarptautines taisykles susidūrimams jūroje išvengti;

2) locmano trapo parengimą;

3) gebėjimą suprasti locmanų komandas anglų kalba;

4) rengimą dėl gebėjimo naudoti ir valdyti gelbėjimosi valtis bei plaustus ir gelbėjimo valtis;

5) pagalbinių užduočių vykdymą švartuojant ir atšvartuojant laivą bei per buksyravimo operacijas;

6) pagrindines žinias apie inkaravimą;

7) pagrindines žinias apie pavojingus krovinius;

8) pagrindines žinias apie krovinių sukrovimo procedūras ir apie atsargų priėmimą į laivą;

9) pagrindines žinias apie denio darbus bei jiems naudojamus įrankius.

III skyrius

Rekomendacijos dėl mašinų skyriaus

B-III/1 poskyris

Rekomendacijos dėl nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančių mechanikų arba mechanikų, paskirtų budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, atestavimo

1. Tarp A-III/1 lentelės 1 skilties viršutinėje pastraipoje minimų įrankių, kur tai pritaikoma, turėtų būti rankiniai įrankiai, įprastinė matavimo įranga, tekinimo staklės, gręžtuvai, suvirinimo įranga bei frezavimo staklės.

2. Įgūdžių įgijimas krante esančiose dirbtuvėse gali būti vykdomas rengimo įstaigoje arba aprobuotoje dirbtuvėje.

3. Rengimas laive turėtų būti kvalifikuotų egzaminuotojų adekvačiai fiksuojamas rengimo registravimo dienyne.

B-III/2 poskyris

Rekomendacijos dėl 3000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiųjų mechanikų ir antrųjų mechanikų atestavimo

(Nuostatų nėra)

B-III/3 poskyris

Rekomendacijos dėl nuo 750 kW iki 3000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiųjų mechanikų ir antrųjų mechanikų atestavimo

(Nuostatų nėra)

B-III/4 poskyris

Rekomendacijos dėl mašinų skyriaus budėjimo pamainos nuolat aptarnaujamame mašinų skyriuje arba paskirto vykdyti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje eilinio jūrininko atestavimo

Be šio Kodekso A-III/4 lentelėje nurodytų reikalavimų, Šalys raginamos saugumo sumetimais įtraukti į mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinių jūrininkų rengimą šiuos dalykus:

1) pagrindines žinias apie įprastines pumpavimo operacijas, pavyzdžiui: nuobėgų, balasto ir krovinio pumpavimo sistemose;

2) pagrindines žinias apie elektros įrenginius ir su jais susijusius pavojus;

3) pagrindines žinias apie mechanizmų techninę priežiūrą ir remontą bei apie mašinų skyriuje naudojamus įrankius;

4) pagrindines žinias apie atsargų sukrovimą ir jų priėmimą į laivą.

IV skyrius

Rekomendacijos dėl radijo ryšio ir radijo personalo

B-IV/1 poskyris

Rekomendacijos dėl IV skyriaus taikymo

(Nuostatų nėra)

B-IV/2 poskyris

Rekomendacijos dėl GMDSS radijo ryšio personalo rengimo ir atestavimo

RENGIMAS DĖL ATESTAVIMO PIRMOSIOS KLASĖS RADIOELEKTRONINĖS ĮRANGOS OPERATORIAUS ATESTATUI GAUTI

Bendrieji dalykai

1. Kandidatuojantis asmuo prieš pradėdamas rengimą turėtų atitikti medicininio tinkamumo reikalavimus, ypač dėl klausos, regos ir dikcijos.

2. Rengimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su tuo metu galiojančių JRAB konvencijos, Radijo ryšio reglamento, papildančio Telekomunikacijos konvenciją (Radijo ryšio reglamento) ir Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencijos) nuostatomis, ypač skiriant dėmesį nuostatoms dėl GMDSS. Rengiant reikalavimus dėl rengimo, turėtų būti atsižvelgta bent į šio skirsnio 3–14 dalyse nurodytas žinias bei parengimą.*

Teoriniai dalykai

3. Žinios apie bendruosius principus ir pagrindinius veiksnius, būtinos saugiai ir efektyviai naudotis visais GMDSS reikalingais posistemiais bei įranga ir pakankamos įtvirtinti 13 dalyje praktiniam rengimui nurodytas sąlygas.

4. Žinios apie naudojimąsi GMDSS posistemiais, jų eksploataciją ir aptarnaujamas zonas, įskaitant žinias apie palydovinės sistemos ypatybes, radijo pranešimų laivybai ir meteorologinių įspėjimų sistemas bei tinkamų ryšio schemų pasirinkimą.

5. Elektros principų žinojimas bei radijo ir elektronikos teorijos žinios pakankamos patenkinti 6–10 dalyse nurodytus reikalavimus.

6. Teorinės žinios apie GMDSS radijo ryšio įrangą, įskaitant radiotelegrafinio siaurajuosčio tiesioginio spausdinimo ryšio ir radiotelefoninius siųstuvus bei imtuvus, skaitmeninio selektyvaus iškvietimo įrangą, stotis „laivas – krantas“, avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB), jūrines antenų sistemas, gelbėjimosi valčių ir plaustų radijo įrangą kartu su visais pagalbiniais, įskaitant energijos tiekimo, įrenginiais, taip pat bendros žinios apie kitokios dažniausiai naudojamos radionavigacinės įrangos principus, ypač atkreipiant dėmesį į įrangos veikimo palaikymą.

7. Žinios apie veiksnius, turinčius įtakos sistemų patikimumui ir prieinamumui, apie techninės priežiūros procedūras ir tinkamą tikrinimo įrangos panaudojimą.

8. Žinios apie mikroprocesorius ir apie gedimų nustatymą sistemose, kuriose naudojami mikroprocesoriai.

9. Žinios apie GMDSS radijo įrangos valdymo sistemas, įskaitant išbandymą ir ištyrimą.

10. Žinios apie kompiuterinės programinės įrangos panaudojimą GMDSS radijo įrangoje bei apie būdus, kaip ištaisyti sutrikimus, atsiradusius dėl programinės įrangos valdymo gedimo.

Taisyklės ir dokumentai

11. Žinios apie:

1) SOLAS konvenciją ir Radijo ryšio reglamentą, ypač pabrėžiant:

1) nelaimės, skubos ir saugumo kategorijų radijo pranešimus;

2) žalingų trukdžių išvengimą, ypač palaikant avarijų ir saugumo ryšį;

3) kelio užkirtimą nelegalioms radijo transliacijoms;

2) kitus dokumentus, susijusius su eksploatacinėmis ir ryšio procedūromis dėl avarinių, saugumo ir viešojo ryšio patarnavimų, įskaitant mokestį už juos, taip pat susijusius su radijo pranešimais laivybai, pranešimais apie orus, perduodamais Mobiliosios jūrų tarnybos ir Mobiliosios jūrų palydovinės tarnybos;

3) naudojimąsi Tarptautiniu signalų kodu ir „Norminiu jūrų laivavedybos žodynu“, kurį pakeitė „TJO norminiai jūrų ryšio posakiai“.

Budėjimas ir procedūros

12. Žinios apie toliau nurodytus dalykus ir jų parengimas:

1) ryšio procedūros ir drausminės priemonės žalingiems trukdžiams GMDSS posistemiuose išvengti;

2) procedūros dėl radijo bangų sklidimo sąlygų prognozavimo panaudojimo optimaliems ryšio dažniams nustatyti;

3) tiesiogiai su visais GMDSS posistemiais susijęs radijo ryšio budėjimas, keitimasis radijo pranešimais, ypač vykdant avarijų, skubos ir saugumo kategorijų pranešimų procedūras ir radijo ryšio įrašymą;

4) naudojimasis tarptautiniu fonetiniu raidynu;

5) nelaimės dažnio stebėjimo, tuo pat metu stebint dar bent vieną kitą dažnį arba juo dirbant;

6) pranešimų iš laivų sistemos ir procedūros;

7) radijo ryšio procedūros pagal TJO „Paieškos ir gelbėjimo vadovą prekiniams laivams (MERSAR)“;

8) medicinos pagalbos teikimo per radiją sistemos ir procedūros;

9) netikrų nelaimės aliarmų priežastys ir būdai jiems išvengti.*

Praktiniai dalykai

13. Turėtų būti praktiškai, pasitelkiant atitinkamus laboratorinius darbus, mokoma šių dalykų:

1) taisyklingo ir veiksmingo visų GMDSS posistemių bei įrangos eksploatavimo normaliomis radijo bangų sklidimo sąlygomis bei tipiškomis trukdžių sąlygomis;

2) saugaus visos GMDSS įrangos ir pagalbinių prietaisų eksploatavimo, įskaitant atsargumo priemones;

3) taisyklingo ir tikslaus darbo su klaviatūra įgūdžių, leidžiančių tinkamai vykdyti keitimąsi radijo pranešimais;

4) veikimo metodų:

1) derinant imtuvus ir siųstuvus atitinkamiems veikimo režimams, įskaitant skaitmeninio selektyvaus iškvietimo bei tiesioginio spausdinimo radiotelegrafo režimus;

2) atitinkamai suderinant ir perorientuojant antenas;

3) naudojantis žmonių gelbėjimui skirtais radijo prietaisais;

4) panaudojant avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB);

5) atitinkamai antenų įrengimo, remonto ir techninės priežiūros;

6) vaizdinių, loginių ir elektros grandinių schemų skaitymo;

7) įrankių ir tikrintuvų, būtinų atlikti elektroninės aparatūros techninę priežiūrą jūroje, naudojimo ir priežiūros;

8) rankinio litavimo ir išlitavimo metodų, įskaitant darbą su puslaidininkiniais prietaisais bei šiuolaikinėmis grandinėmis; gebėjimo skirti, galima ar negalima tam tikrą grandinę lituoti rankiniu būdu;

9) kur tai praktiškai įmanoma, gedimų suradimo ir remonto komponentų lygiu ir plokščių/modulių lygiu kitais atvejais;

10) sąlygų, prisidėjusių prie įvykusio gedimo, atpažinimo ir pašalinimo;

11) visos GMDSS ryšio įrangos bei radionavigacinės įrangos techninės priežiūros tiek prevencinio, tiek taisomojo pobūdžio procedūrų;

12) elektros ir elektromagnetinių trukdžių sumažinimo, pvz., prijungiant prie korpuso, ekranuojant ir šuntuojant.

Įvairūs dalykai

14. Žinios apie išvardytus dalykus ir (arba) jų parengimas:

1) rašytinės ir žodinės anglų kalbos, pakankamos keitimuisi su žmonių gyvybės saugumu jūroje tiesiogiai susijusiais radijo pranešimais;

2) pasaulio geografijos, ypač pagrindinių laivybos kelių, gelbėjimo koordinavimo centrų (GKC) teikiamų paslaugų ir su jomis susijusių ryšio linijų;

3) išgyvenimo jūroje, gelbėjimosi valčių, gelbėjimo valčių, gelbėjimosi plaustų, plaukiojančių įrenginių ir jų įrangos valdymo, ypač atkreipiant dėmesį į žmonių gelbėjimui skirtus radijo prietaisus;

4) gaisrų prevencijos ir jų gesinimo, ypač skiriant dėmesį radijo įrenginiams;

5) prevencinių priemonių dėl laivo ir personalo saugumo, susijusio su radijo įrangos keliamais pavojais, įskaitant pavojus dėl elektros, spinduliavimo ir cheminių bei mechaninių priežasčių;

6) pirmosios pagalbos, įskaitant širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų atstatymo metodus;

7) suderinto pasaulinio laiko (UTC), pasaulinių laiko juostų ir datos keitimo linijos.

RENGIMAS DĖL ATESTAVIMO ANTROSIOS KLASĖS RADIOELEKTRONINĖS ĮRANGOS OPERATORIAUS ATESTATUI GAUTI

Bendrieji dalykai

15. Kandidatuojantis asmuo prieš pradėdamas rengimą turėtų patenkinti medicininio tinkamumo reikalavimus, ypač dėl klausos, regos ir dikcijos.

16. Rengimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su tuo metu galiojančių JRAB konvencijos ir SOLAS konvencijos nuostatomis, ypač skiriant dėmesį nuostatoms dėl GMDSS. Rengiant reikalavimus dėl rengimo, turėtų būti atsižvelgta bent į šio skirsnio 17–28 dalyse nurodytas žinias bei parengimą.*

Teoriniai dalykai

17. Žinios apie bendruosius principus ir pagrindinius veiksnius, būtinos saugiai ir veiksmingai naudotis visais GMDSS reikalingais posistemiais bei įranga ir pakankamos įtvirtinti 27 dalyje praktiniam rengimui nurodytas sąlygas.

18. Žinios apie naudojimąsi GMDSS posistemiais, jų eksploataciją ir aptarnaujamas zonas, įskaitant žinias apie palydovinės sistemos ypatybes, radijo pranešimų laivybai ir meteorologinių įspėjimų sistemas bei tinkamų ryšio schemų pasirinkimą.

19. Elektros principų žinojimas bei radijo ir elektronikos teorijos žinios, pakankamos patenkinti 20–24 dalyse nurodytus reikalavimus.

20. Bendros teorinės žinios apie GMDSS radijo ryšio įrangą, įskaitant radiotelegrafinio siaurajuosčio tiesioginio spausdinimo ryšio ir radiotelefoninius siųstuvus bei imtuvus, skaitmeninio selektyvaus iškvietimo įrangą, stotis „laivas–krantas“, avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB), jūrines antenų sistemas, gelbėjimosi valčių ir plaustų radijo įrangą kartu su visais pagalbiniais, įskaitant energijos tiekimo, įrenginiais, taip pat bendros žinios apie kitokios dažniausiai naudojamos radionavigacinės įrangos principus, ypač atkreipiant dėmesį į įrangos veikimo palaikymą.

21. Bendros žinios apie veiksnius, turinčius įtakos sistemų patikimumui ir prieinamumui, apie techninės priežiūros procedūras ir tinkamą tikrinimo įrangos panaudojimą.

22. Bendros žinios apie mikroprocesorius ir apie gedimų nustatymą sistemose, kuriose naudojami mikroprocesoriai.

23. Bendros žinios apie GMDSS radijo įrangos valdymo sistemas, įskaitant išbandymą ir ištyrimą.

24. Žinios apie kompiuterinės programinės įrangos panaudojimą GMDSS radijo įrangoje ir apie būdus, kaip ištaisyti sutrikimus, atsiradusius dėl programinio įrangos valdymo gedimo.

Taisyklės ir dokumentai

25. Žinios apie:

1) SOLAS konvenciją ir Radijo ryšio reglamentą, ypač pabrėžiant:

1) nelaimės, skubos ir saugumo kategorijų radijo pranešimus;

2) žalingų trukdžių išvengimą, ypač palaikant avarijų ir saugumo ryšį;

3) kelio užkirtimą nelegalioms radijo transliacijoms;

2) kitus dokumentus, susijusius su eksploatacinėmis ir ryšio procedūromis dėl avarinių, saugumo ir viešojo ryšio patarnavimų, įskaitant mokestį už juos, taip pat susijusius su radijo pranešimais laivybai, pranešimais apie orus, perduodamais Mobiliosios jūrų tarnybos ir Mobiliosios jūrų palydovinės tarnybos;

3) naudojimąsi Tarptautiniu signalų kodu ir „Norminiu jūrų laivavedybos žodynu“, kurį pakeitė „TJO norminiai jūrų ryšio posakiai“.

Budėjimas ir procedūros

26. Turėtų būti mokoma šių dalykų:

1) ryšio procedūrų ir drausminių priemonių žalingiems trukdžiams GMDSS posistemiuose išvengti;

2) procedūrų dėl radijo bangų sklidimo sąlygų prognozavimo panaudojimo optimaliems ryšio dažniams nustatyti;

3) tiesiogiai su visais GMDSS posistemiais susijusio radijo ryšio budėjimo, keitimosi radijo pranešimais, ypač vykdant avarijų, skubos ir saugumo kategorijų pranešimų procedūras bei radijo ryšio įrašymą;

4) naudotis tarptautiniu fonetiniu raidynu;

5) nelaimės dažnio stebėjimo, tuo pat metu stebint dar bent vieną kitą dažnį arba juo dirbant;

6) pranešimų iš laivų sistemų ir procedūrų;

7) radijo ryšio procedūrų pagal TJO „Paieškos ir gelbėjimo vadovą prekiniams laivams (MERSAR)“;

8) medicinos pagalbos teikimo per radiją sistemų ir procedūrų;

9) netikrų nelaimės aliarmų priežasčių ir būdų jiems išvengti.*

Praktiniai dalykai

27. Turėtų būti praktiškai, pasitelkiant atitinkamus laboratorinius darbus, mokoma šių dalykų:

1) taisyklingo ir veiksmingo visų GMDSS posistemių bei įrangos eksploatavimo normaliomis radijo bangų sklidimo sąlygomis bei tipiškomis trukdžių sąlygomis;

2) saugaus visos GMDSS įrangos ir pagalbinių prietaisų eksploatavimo, įskaitant atsargumo priemones;

3) taisyklingo ir tikslaus darbo su klaviatūra įgūdžių, leidžiančių tinkamai vykdyti keitimąsi radijo pranešimais;

4) veikimo metodų:

1) derinant siųstuvus ir imtuvus atitinkamiems veikimo režimams, įskaitant skaitmeninio selektyvaus iškvietimo bei tiesioginio spausdinimo radiotelegrafo režimus;

2) atitinkamai suderinant ir perorientuojant antenas;

3) naudojantis žmonių gelbėjimui skirtais radijo prietaisais;

4) panaudojant avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB);

5) atitinkamai antenų įrengimo, remonto ir techninės priežiūros;

6) vaizdinių, loginių ir modulių tarpusavio jungimo schemų skaitymo;

7) įrankių ir tikrintuvų, būtinų atlikti elektroninės aparatūros techninę priežiūrą jūroje mazgų arba modulių pakeitimo lygiu, naudojimo ir priežiūros;

8) pagrindinių rankinio litavimo ir išlitavimo metodų ir jų apribojimų;

9) gedimų suradimo ir remonto plokščių/modulių lygiu;

10) sąlygų, prisidėjusių prie įvykusio gedimo, atpažinimo ir pašalinimo;

11) visos GMDSS ryšio įrangos bei radionavigacinės įrangos techninės priežiūros tiek prevencinio, tiek taisomojo pobūdžio procedūrų;

12) elektros ir elektromagnetinių trukdžių sumažinimo, pvz., prijungiant prie korpuso, ekranuojant ir šuntuojant.

Įvairūs dalykai

28. Žinios apie išvardytus dalykus ir (arba) jų parengimas:

1) rašytinės ir žodinės anglų kalbos, pakankamos keitimuisi su žmonių gyvybės saugumu jūroje tiesiogiai susijusiais radijo pranešimais;

2) pasaulio geografijos, ypač pagrindinių laivybos kelių, gelbėjimo koordinavimo centrų (GKC) teikiamų paslaugų ir su jomis susijusių ryšio linijų;

3) išgyvenimo jūroje, gelbėjimosi valčių, gelbėjimo valčių, gelbėjimosi plaustų, plaukiojančių įrenginių ir jų įrangos valdymo, ypač atkreipiant dėmesį į žmonių gelbėjimui skirtus radijo prietaisus;

4) gaisrų prevencijos ir jų gesinimo, ypač skiriant dėmesį radijo įrenginiams;

5) prevencinių priemonių dėl laivo ir personalo saugumo, susijusio su radijo įrangos keliamais pavojais, įskaitant pavojus dėl elektros, spinduliavimo ir cheminių bei mechaninių priežasčių;

6) pirmosios pagalbos, įskaitant širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų atstatymo metodus;

7) suderinto pasaulinio laiko (UTC), pasaulinių laiko juostų ir datos keitimo linijos.

RENGIMAS DĖL ATESTAVIMO BENDROSIOS PASKIRTIES OPERATORIAUS ATESTATUI GAUTI

Bendrieji dalykai

29. Kandidatuojantis asmuo prieš pradėdamas rengimą turėtų patenkinti medicininio tinkamumo reikalavimus, ypač dėl klausos, regos ir dikcijos.

30. Rengimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su tuo metu galiojančių JRAB konvencijos, Radijo ryšio reglamento ir SOLAS konvencijos nuostatomis, ypač skiriant dėmesį nuostatoms dėl GMDSS. Rengiant reikalavimus dėl rengimo, turėtų būti atsižvelgta bent į šio skirsnio 31–36 dalyse nurodytas žinias bei parengimą.*

Teoriniai dalykai

31. Žinios apie bendruosius principus ir pagrindinius veiksnius, būtinos saugiai ir veiksmingai naudotis visais GMDSS reikalingais posistemiais bei įranga ir pakankamos įtvirtinti 35 dalyje praktiniam rengimui nurodytas sąlygas.

32. Žinios apie naudojimąsi GMDSS posistemiais, jų eksploataciją ir aptarnaujamas zonas, įskaitant žinias apie palydovinės sistemos ypatybes, radijo pranešimų laivybai ir meteorologinių įspėjimų sistemas bei tinkamų ryšio schemų pasirinkimą.

Taisyklės ir dokumentai

33. Žinios apie:

1) SOLAS konvenciją ir Radijo ryšio reglamentą, ypač pabrėžiant:

1) nelaimės, skubos ir saugumo kategorijų radijo pranešimus;

2) žalingų trukdžių išvengimą, ypač palaikant avarijų ir saugumo ryšį;

3) kelio užkirtimą nelegalioms radijo transliacijoms;

2) kitus dokumentus, susijusius su eksploatacinėmis ir ryšio procedūromis dėl avarinių, saugumo ir viešojo ryšio patarnavimų, įskaitant mokestį už juos, taip pat susijusius su radijo pranešimais laivybai, pranešimais apie orus, perduodamais Mobiliosios jūrų tarnybos ir Mobiliosios jūrų palydovinės tarnybos;

3) naudojimąsi Tarptautiniu signalų kodu ir „Norminiu jūrų laivavedybos žodynu“, kurį pakeitė „TJO norminiai jūrų ryšio posakiai“.

Budėjimas ir procedūros

34. Turėtų būti mokoma šių dalykų:

1) ryšio procedūrų ir drausminių priemonių žalingiems trukdžiams GMDSS posistemiuose išvengti;

2) procedūrų dėl radijo bangų sklidimo sąlygų prognozavimo panaudojimo optimaliems ryšio dažniams nustatyti;

3) tiesiogiai su visais GMDSS posistemiais susijusio radijo ryšio budėjimo, keitimosi radijo pranešimais, ypač vykdant avarijų, skubos ir saugumo kategorijų pranešimų procedūras bei radijo ryšio įrašymą;

4) naudotis tarptautiniu fonetiniu raidynu;

5) nelaimės dažnio stebėjimo, tuo pat metu stebint dar bent vieną kitą dažnį arba juo dirbant;

6) pranešimų iš laivų sistemų ir procedūrų;

7) radijo ryšio procedūrų pagal TJO „Paieškos ir gelbėjimo vadovą prekiniams laivams (MERSAR)“;

8) medicinos pagalbos teikimo per radiją sistemų ir procedūrų;

9) netikrų nelaimės aliarmų priežasčių ir būdų jiems išvengti.*

Praktiniai dalykai

35. Turėtų būti praktiškai mokoma šių dalykų:

1) taisyklingo ir veiksmingo visų GMDSS posistemių bei įrangos eksploatavimo normaliomis radijo bangų sklidimo sąlygomis bei tipiškomis trukdžių sąlygomis;

2) saugaus visos GMDSS įrangos ir pagalbinių prietaisų eksploatavimo, įskaitant atsargumo priemones;

3) taisyklingo ir tikslaus darbo su klaviatūra įgūdžių, leidžiančių tinkamai vykdyti keitimąsi radijo pranešimais;

4) veikimo metodų:

1) derinant imtuvus ir siųstuvus atitinkamiems veikimo režimams, įskaitant skaitmeninio selektyvaus iškvietimo bei tiesioginio spausdinimo radiotelegrafo režimus;

2) atitinkamai suderinant ir perorientuojant antenas;

3) naudojantis žmonių gelbėjimui skirtais radijo prietaisais;

4) panaudojant avarinius vietą nurodančius radijo švyturius (EPIRB).

Įvairūs dalykai

36. Žinios apie išvardytus dalykus ir (arba) jų parengimas:

1) rašytinės ir žodinės anglų kalbos, pakankamos keitimuisi su žmonių gyvybės saugumu jūroje tiesiogiai susijusiais radijo pranešimais;

2) pasaulio geografijos, ypač pagrindinių laivybos kelių, gelbėjimo koordinavimo centrų (GKC) teikiamų paslaugų ir su jomis susijusios ryšio linijų;

3) išgyvenimo jūroje, gelbėjimosi valčių, gelbėjimo valčių, gelbėjimosi plaustų, plaukiojančių įrenginių ir jų įrangos valdymo, ypač atkreipiant dėmesį į žmonių gelbėjimui skirtus radijo prietaisus;

4) gaisrų prevencijos ir jų gesinimo, ypač skiriant dėmesį radijo įrenginiams;

5) prevencinių priemonių dėl laivo ir personalo saugumo, susijusio su radijo įrangos keliamais pavojais, įskaitant pavojus dėl elektros, spinduliavimo ir cheminių bei mechaninių priežasčių;

6) pirmosios pagalbos, įskaitant širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų atstatymo metodus;

7) suderinto pasaulinio laiko (UTC), pasaulinių laiko juostų ir datos keitimo linijos.

RENGIMAS DĖL ATESTAVIMO RIBOTOS PASKIRTIES OPERATORIAUS ATESTATUI GAUTI

Bendrieji dalykai

37. Kandidatuojantis asmuo prieš pradėdamas rengimą turėtų patenkinti medicininio tinkamumo reikalavimus, ypač dėl klausos, regos ir dikcijos.

38. Rengimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su tuo metu galiojančių JRAB konvencijos, Radijo ryšio reglamento ir SOLAS konvencijos nuostatomis, ypač skiriant dėmesį nuostatoms dėl GMDSS. Rengiant reikalavimus dėl rengimo, turėtų būti atsižvelgta bent į šio skirsnio 39–44 dalyse pateiktas nurodytas žinias ir parengimą.*

Teoriniai dalykai

39. Žinios apie bendruosius principus ir pagrindinius veiksnius, būtinos saugiai ir veiksmingai A1 jūrų rajone naudotis visais GMDSS reikalingais posistemiais bei įranga, įskaitant labai didelių dažnių bangų sklidimo nuotolio apribojimus ir antenos aukščio poveikį, pakankamos įtvirtinti 43 dalyje praktiniam rengimui nurodytas sąlygas.

40. Žinios apie naudojimąsi GMDSS A1 jūrų rajono posistemiais, jų eksploataciją ir aptarnaujamas zonas, t. y., apie radijo pranešimų laivybai ir meteorologinių įspėjimų sistemas bei tinkamų ryšio schemų pasirinkimą.

Taisyklės ir dokumentai

41. Žinios apie:

1) SOLAS konvencijos ir Radijo ryšio reglamento nuostatos, kurios taikomos A1 jūrų rajonui, ypač pabrėžiant:

1) nelaimės, skubos ir saugumo kategorijų radijo pranešimus;

2) žalingų trukdžių išvengimą, ypač palaikant avarijų ir saugumo ryšį;

3) kelio užkirtimą nelegalioms radijo transliacijoms;

2) kitus dokumentus, susijusius su eksploatacinėmis ir ryšio procedūromis dėl avarinių, saugumo ir viešojo ryšio patarnavimų, įskaitant mokestį už juos, su radijo pranešimais laivybai, pranešimais apie orus, perduodamus Mobiliosios jūrų tarnybos ir Mobiliosios jūrų palydovinės tarnybos A1 jūrų rajone;

3) naudojimąsi Tarptautiniu signalų kodu ir „Norminiu jūrų laivavedybos žodynu“, kurį pakeitė „TJO norminiai jūrų ryšio posakiai“.

Budėjimas ir procedūros

34. Turėtų būti mokoma šių dalykų:

1) ryšio procedūrų ir drausminių priemonių žalingiems trukdžiams A1 jūrų rajone naudojamuose GMDSS posistemiuose išvengti;

2) labai aukšto dažnio ryšio procedūrų, jomis naudojantis:

1) radijo ryšio budėjime, keičiantis radijo pranešimais, ypač vykdant avarijų, skubos ir saugumo kategorijų ryšio procedūras ir radijo ryšio įrašymą;

2) nelaimės dažnio stebėjime, tuo pačiu metu stebint dar bent vieną kitą dažnį arba juo dirbant;

3) skaitmeninėje selektyvaus iškvietimo sistemoje;

3) naudojimosi tarptautiniu fonetiniu raidynu;

4) pranešimų iš laivų sistemų ir procedūrų;

5) radijo ryšio procedūrų pagal TJO „Paieškos ir gelbėjimo vadovą prekiniams laivams (MERSAR)“;

6) medicinos pagalbos teikimo per radiją sistemų ir procedūrų;

7) netikrų nelaimės aliarmų priežasčių ir būdų jiems išvengti.

Praktiniai dalykai

43. Turėtų būti praktiškai mokoma šių dalykų:

1) taisyklingo ir veiksmingo visų A1 jūrų rajone veikiantiems laivams nustatytų GMDSS posistemių ir įrangos eksploatavimo normaliomis radijo bangų sklidimo sąlygomis bei tipiškomis trukdžių sąlygomis;

2) saugaus atitinkamos GMDSS ryšio įrangos ir pagalbinių prietaisų eksploatavimo, įskaitant atsargumo priemones;

3) veikimo metodų, naudojantis:

1) labai aukštais dažniais, įskaitant atitinkamai kanalo, triukšmo slopinimo bei darbo režimo sureguliavimą;

2) žmonių gelbėjimui skirtais radijo prietaisais;

3) avariniais vietą nurodančiais radijo švyturiais (EPIRB);

4) radijo pranešimų laivybai palydovinės sistemos (NAVTEX) imtuvais.

Įvairūs dalykai

44. Žinios apie išvardytus dalykus ir (arba) jų parengimas:

1) rašytinės ir žodinės anglų kalbos, pakankamos keitimuisi su žmonių gyvybės saugumu jūroje tiesiogiai susijusiais radijo pranešimais;

2) gelbėjimo koordinavimo centrų teikiamų paslaugų ir su jomis susijusių ryšio linijų;

3) išgyvenimo jūroje, gelbėjimosi valčių, gelbėjimo valčių, gelbėjimosi plaustų, plaukiojančių įrenginių ir jų įrangos valdymo, ypač atkreipiant dėmesį į žmonių gelbėjimui skirtus radijo prietaisus;

4) gaisrų prevencijos ir jų gesinimo, ypač skiriant dėmesį radijo įrenginiams;

5) prevencinių priemonių dėl laivo ir personalo saugumo, susijusio su radijo įrangos keliamais pavojais, įskaitant pavojus dėl elektros, spinduliavimo ir cheminių bei mechaninių priežasčių;

6) pirmosios pagalbos, įskaitant širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijų atstatymo metodus.

RENGIMAS, SUSIJĘS SU LAIVUOSE ESANČIŲ GMDSS ĮRENGINIŲ TECHNINE PRIEŽIŪRA

Bendrieji dalykai

45. Atkreipiamas dėmesys į techninės priežiūros reikalavimus, nustatytus SOLAS konvencijos IV/15 taisyklėje ir į TJO rezoliuciją A.702(17) dėl GMDSS radijo techninės priežiūros rekomendacijų, susijusių su A3 ir A4 jūrų rajonais, kurios priede yra ši nuostata:

„4.2 Asmuo, kuriam paskirta vykdyti elektroninės techninės priežiūros jūroje funkcijas, turėtų turėti arba tinkamą Radijo ryšio reglamente nurodytą atestatą, arba lygiavertę elektroninės įrangos techninės priežiūros jūroje kvalifikaciją, Administracijos aprobuotą atsižvelgiant į Organizacijos rekomendacijas dėl tokio personalo rengimo.“

46. Administracijoms pasinaudoti, kur to prireiktų, toliau pateikiamos rekomendacijos dėl elektroninės įrangos techninės priežiūros kvalifikacijos suteikimo.*

47. Toliau rekomenduojamas rengimas nesuteikia teisės jokiam asmeniui dirbti GMDSS radijo įrangos operatoriumi, jei jis neturi atitinkamo radijo operatoriaus atestato.

Techninės priežiūros rengimas, atitinkantis pirmos klasės radioelektroninės įrangos operatoriaus atestatą

48. Nustatant rengimą, atitinkantį pirmos klasės radioelektroninės įrangos operatoriaus atestato sąlygas:

1) teorinis rengimas turėtų apimti bent 3–10 dalyse nurodytus dalykus;

2) praktinis rengimas turėtų apimti bent 13 dalyje nurodytus dalykus;

3) įtraukiamos įvairių dalykų žinios turėtų apimti bent 14 dalyje nurodytus dalykus.

Techninės priežiūros rengimas, atitinkantis antros klasės radioelektroninės įrangos operatoriaus atestatą

49. Nustatant rengimą, atitinkantį antros klasės radioelektroninės įrangos operatoriaus atestato sąlygas techninei priežiūrai:

1) teorinis rengimas turėtų apimti bent 17–24 dalyse nurodytus dalykus;

2) praktinis rengimas turėtų apimti bent 27 dalyje nurodytus dalykus;

3) įtraukiamos įvairių dalykų žinios turėtų apimti bent 28 dalyje nurodytus dalykus.

V skyrius

Rekomendacijos dėl specialių tam tikrų tipų laivų personalo rengimo reikalavimų

B-V/1 poskyris

Rekomendacijos dėl tanklaivių personalo rengimo ir kvalifikacijos

NAFTOS TANKLAIVIŲ PERSONALO RENGIMAS

1. Pagal V/1 taisyklės 2 dalies 2 punktą privalomas rengimas dėl naftos tanklaivių turėtų susidėti iš dviejų dalių; bendroji dalis apimtų atitinkamus esminius reikalavimus, o kita dalis – jų taikymą laivo eksploatacijai. Rengimas pagal bet kurią iš šių dalių gali būti vykdomas laive arba krante. Jį turėtų papildyti praktinis apmokymas laive ir, kur tai pritaikoma, reikalavimus atitinkančiame kranto įrenginyje. Visą rengimą bei apmokymą turėtų atlikti tinkamai kvalifikuotas ir pakankamai patyręs personalas.*

2. Turėtų būti kiek įmanoma plačiau panaudojami laivų eksploatavimo ir įrangos vadovai, filmai ir atitinkamos vaizdinės priemonės, taip pat reikėtų pasinaudoti galimybe surengti diskusijas apie saugos organizavimo laive svarbą bei saugos pareigūnų ir saugos komitetų vaidmenį.

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ TANKLAIVIŲ PERSONALO RENGIMAS

3. Pagal V/1 taisyklės 2 dalies 2 punktą privalomas rengimas dėl cheminių medžiagų tanklaivių turėtų susidėti iš dviejų dalių; bendroji dalis apimtų atitinkamus esminius reikalavimus, o kita dalis – jų taikymą laivo eksploatacijai. Rengimas pagal bet kurią iš šių dalių gali būti vykdomas laive arba krante. Jį turėtų papildyti praktinis apmokymas laive ir, kur tai pritaikoma, reikalavimus atitinkančiame kranto įrenginyje. Visą rengimą bei apmokymą turėtų atlikti tinkamai kvalifikuotas ir pakankamai patyręs personalas.^*

4. Turėtų būti kiek įmanoma plačiau panaudojami laivų eksploatavimo ir įrangos vadovai, filmai ir atitinkamos vaizdinės priemonės, taip pat reikėtų pasinaudoti galimybe surengti diskusijas apie saugos organizavimo laive svarbą bei apie saugos pareigūnų ir saugos komitetų vaidmenį.

SUSKYSTINTŲ DUJŲ TANKLAIVIŲ PERSONALO RENGIMAS

5. Pagal taisyklės V/1 2 dalies 2 punktą privalomas rengimas dėl suskystintų dujų tanklaivių turėtų būti skirstomas į šias dvi dalis:

1) apmokymas prižiūrint, vykdomas kranto įrenginyje ar specialiai įrengtame laive, kuriame yra galimybių rengimui ir specialių tam skirtų dėstytojų, nagrinėjant atitinkamus principus ir jų taikymą laivo eksploatacijoje; tačiau tai nedraudžia Administracijoms ypatingomis situacijomis leisti rengti jaunesniuosius vadovaujančius specialistus arba eilinius jūrininkus suskystintų dujų tanklaiviuose, kuriuose jie dirba, su sąlyga, kad jų ten būtų dirbama tam tikrą ribotą Administracijos nustatytą laiką ir kad šiems įgulų nariams nebūtų skiriamos užduotys ir pareigos, susijusios su kroviniu arba su krovos įranga, ir su sąlyga, jog po to bet kuriam vėlesniam darbui jie bus mokomi pagal šias rekomendacijas;

2) papildomas rengimas ir patirties įgijimas laive, kai išmokti principai pritaikomi tam tikro tipo laive tam tikro tipo krovinio išsaugojimo sistemai.

Visą rengimą ir apmokymą turėtų atlikti tinkamai kvalifikuotas ir pakankamai patyręs personalas.^**

6. Turėtų būti kiek įmanoma plačiau panaudojami laivų eksploatavimo ir įrangos vadovai, filmai bei atitinkamos vaizdinės priemonės, taip pat reikėtų pasinaudoti galimybe surengti diskusijas apie saugos organizavimo laive svarbą bei apie saugos pareigūnų ir saugos komitetų vaidmenį.

VISŲ RŪŠIŲ TANKLAIVIŲ PERSONALO RENGIMAS LAIVE

7. Visas tanklaivių personalas turėtų baigti rengimą laive ir, kur tai pritaikoma, krante; jį turėtų atlikti kvalifikuotas personalas, turintis patirties darbe atitinkamai su naftos, cheminių medžiagų ir suskystintų dujų kroviniais ir išmanantis jų savybes bei tuo susijusias saugos procedūras. Šis rengimas turėtų apimti bent 8–14 šio skirsnio dalyse išvardytus dalykus.

Taisyklės

8. Laive taikomų instrukcijų ir taisyklių dėl personalo saugumo tanklaivyje, kai jis yra uoste ir jūroje, išmanymas.

Pavojai sveikatai ir atsargumo priemonės, kurių reikia imtis

9. Sąlyčio su oda pavojus; krovinio įkvėpimas ir atsitiktinis nurijimas; deguonies trūkumas, ypač atkreipiant dėmesį į inertinių dujų sistemas; kenksmingos vežamų krovinių savybės, nelaimingi atvejai, susiję su personalu, ir jiems taikoma pirmoji pagalba; sąrašai, ką reikia ir ko negalima daryti.

Priešgaisrinė sauga ir gaisrų gesinimas

10. Rūkymo ir maisto ruošimo draudimų laikymosi kontrolė; užsiliepsnojimo šaltiniai; kelio užkirtimas gaisrams ir sprogimams; gaisrų gesinimo būdai; nešiojamieji gesintuvai ir stacionarūs įrenginiai.

Taršos prevencija

11. Procedūros, kurių reikia laikytis siekiant išvengti oro ir vandens taršos, ir priemonės, kurių reikia imtis išsiliejimo atveju.

Saugos įranga ir naudojimasis ja

12. Taisyklingas naudojimasis apsauginiais drabužiais ir inventoriumi, atgaivinimo įranga, gelbėjimosi ir gelbėjimo priemonėmis.

Avarinės procedūros

13. Supažindinimas su procedūromis, vykdomomis pagal avarinių veiksmų planus.

Krovos įranga ir operacijos

14. Bendras krovos įrangos aprašymas; saugaus pakrovimo bei iškrovimo procedūros ir atsargumo priemonės bei saugus įėjimas į uždaras patalpas.

SUSKYSTINTŲ DUJŲ TANKLAIVIŲ PERSONALO RENGIMAS LAIVE

15. Personalui, kuriam privaloma baigti rengimą pagal V/1 taisyklę, turėtų būti sudaryta galimybė papildomai pasimokyti ir įgyti patirties laive vadovaujantis to laivo eksploatacijos instrukcijomis. Toks rengimas ir patirties įgijimas, kur tai pritaikoma, turėtų apimti toliau nurodytas sistemas:

1) darbo su kroviniais sistemą, įskaitant vamzdynų sistemas; siurblius; sklendes; plėtimosi įtaisus ir garų sistemas; eksploatacijos charakteristikas ir reikalavimus, nustatytus krovinių sistemoms ir skysčių recirkuliacijos įrangai;

2) prietaisų sistemas, įskaitant krovinio lygio indikatorius; dujų aptikimo sistemas; laivo korpuso ir krovinio temperatūros stebėjimo sistemas; įvairius signalo perdavimo nuo daviklio iki stebėjimo posto būdus bei automatinio sustabdymo sistemas;

3) garų nuosėdų pašalinimo sistemas, įskaitant jų panaudojimo kurui sistemas; kompresorius; šilumokaičius; dujų vamzdynus ir mechanizmų bei gyvenamųjų patalpų vėdinimą; dvejopo kuro garo katilų, dujų turbinų, dyzelinių variklių veikimo principus; avarinį dujų išleidimą ir pakartotinį jų suskystinimą;

4) pagalbines sistemas, įskaitant vėdinimo ir inertizavimo sistemas; skubaus uždarymo, nuotolinio valdymo, pneumatines, tėkmės apribojimo, slėgio sumažinimo ir slėgio/vakuumo principu veikiančias sklendes; tuščių patalpų, balasto tankų ir kondensatorių garo sistemas;

5) bendruosius krovinių apdorojimo agregatų eksploatacijos principus, įskaitant krovininių tankų ir tuščių patalpų inertizavimą; tankų aušinimą ir pakrovimą; operacijas, vykdomas reisų metu su kroviniais ir balastu; iškrovimą ir tankų valymą; avarinių situacijų procedūras bei iš anksto planuojamus veiksmus nutekėjimo, gaisrų, laivo susidūrimo, užplaukimo ant seklumos, priverstinio krovinio išpylimo ir nelaimingų atsitikimų su personalu atvejais.

KVALIFIKACIJOS ĮRODYMAS

16. Kiekvieno naftos tanklaivio, cheminių medžiagų tanklaivio ir suskystintų dujų tanklaivio kapitonas turėtų užtikrinti, kad vadovaujantis specialistas, kuriam tenka pagrindinė atsakomybė už krovinį, turėtų atitinkamą atestatą, išduotą arba patvirtintą ar pripažintą pagal V/1 taisyklės 4 dalies reikalavimus, ir pastaruoju metu būtų įgijęs pakankamai praktinės patirties atitinkamo tipo tanklaivyje, leidžiančios šiam vadovaujančiam specialistui saugiai vykdyti jam skiriamas pareigas.

B-V/2 poskyris

Rekomendacijos dėl privalomų minimalių ro-ro keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

(Nuostatų nėra)

B-V/a poskyris^*

Rekomendacijos dėl papildomo didelių laivų ir laivų su neįprastomis manevravimo savybėmis, kapitonų ir vyresniųjų kapitono padėjėjų rengimo

1. Svarbu, kad kapitonai ir vyresnieji kapitono padėjėjai, prieš pradėdami eiti kapitono ar vyresniojo kapitono padėjėjo pareigas dideliuose laivuose arba laivuose, pasižyminčiuose neįprastomis manevravimo ir valdymo savybėmis, kurie gerokai skiriasi nuo tų laivų, kuriuose jiems pastaruoju metu teko dirbti, būtų įgiję tam reikiamos patirties ir turėti atitinkamą parengimą. Paprastai tokių savybių turi didelio dedveito, arba labai ilgi, arba specialios konstrukcijos, arba greitaeigiai laivai.

2. Kapitonai ir vyresnieji kapitono padėjėjai, prieš skiriant juos į tokį laivą, turėtų:

1) būti kompanijos informuojami apie šio laivo valdymo savybes, ypač dėl žinių, supratimo ir mokėjimo, nurodytų A-II/2 lentelės („Minimalūs kompetencijos normatyvai 500 bruto talpos ir didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams“) 2 skilties dalyje „Manevravimas ir laivo valdymas“;

2) būti nuodugniai supažindinami su visais konkrečiame laive įrengtais laivavedybos ir manevravimo įrenginiais, taip pat su jų galimybėmis ir apribojimais.

3. Prieš imdamasis vadovauti vienam iš pirmiau nurodytų laivų, būsimasis jo kapitonas turėtų turėti būti pakankamai įgijęs tinkamos bendrosios kapitono ar vyresniojo kapitono darbo patirties ir:

1) būti įgijęs tinkamos patirties, prižiūrint atlikdamas manevrus tuo pačiu laivu, arba atlikdamas manevrus laivu, pasižyminčiu panašiomis manevravimo savybėmis, arba

2) būti lankęs aprobuotą laivo valdymo kursą treniruoklyje, kurio įranga geba imituoti tokio laivo manevravimo savybes.*

4. Hidrodinaminių ir greitaeigių laivų kapitonai ir vyresnieji kapitonų padėjėjai turėtų būti papildomai rengiami pagal rekomendacijas, išdėstytas atitinkamai TJO hidrodinaminių laivų saugumo kodekse ir TJO greitaeigių laivų kodekse.

B-V/b poskyris

Rekomendacijos dėl vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų, atsakingų už darbą su kroviniais laivuose, kuriais vežamos nesupakuotos pavojingos ir kenksmingos birios medžiagos, rengimo

1. Rengimas turėtų susidėti iš dviejų dalių; bendroji dalis apimtų atitinkamus esminius reikalavimus, o kita dalis – jų taikymą laivo eksploatacijai. Visą rengimą ir apmokymą turėtų atlikti tinkamai kvalifikuotas ir pakankamai patyręs personalas; šis rengimas ir apmokymas turėtų apimti bent 2–14 šio skirsnio dalyse nurodytus dalykus.

ESMINIAI REIKALAVIMAI

Savybės ir ypatybės

2. Žinios apie svarbias pavojingų ir kenksmingų medžiagų fizikines ir chemines savybes, pakankamos iš esmės suvokti šioms medžiagoms būdingus ir su jomis susijusius pavojus bei riziką.

Chemiškai pavojingų ir kenksmingų medžiagų klasifikacija

3. TJO 4–9 klasės pavojingų krovinių ir pavojingos tik nesupakuotos medžiagos bei su kiekviena klase susiję pavojai.

Pavojai sveikatai

4. Pavojai dėl sąlyčio su oda, įkvėpus, nurijus ir dėl spinduliavimo.

Konvencijos, taisyklės ir rekomendacijos

5. Bendras supažindinimas su atitinkamais iš dalies pakeistos 1974 m. SOLAS konvencijos II-2 ir VII skyriais.

6. Bendras naudojimasis ir susipažinimas su Birių krovinių saugios praktikos kodeksu, ypač atkreipiant dėmesį į:

1) personalo saugumą, įskaitant saugos įrangą, matavimo prietaisus, naudojimąsi jais bei gautų duomenų pritaikymą praktikoje;

2) pavojus, keliamus krovinių, turinčių polinkį slinkti;

3) chemiškai pavojingas medžiagas.

ŽINIŲ PRITAIKYMAS LAIVE

4.1 klasė – Degios kietos medžiagos

4.2 klasė – Savaime užsidegančios medžiagos

4.3 klasė – Medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsnias dujas

7. Vežimas, sukrovimas ir temperatūros kontrolė siekiant užkirsti kelią irimui ir galimam sprogimui; sukrovimui taikomos kategorijos; bendrosios saugos priemonės sukraunant, įskaitant taikomas savaime reaguojančioms ir į jas panašioms medžiagoms; reikalavimai dėl medžiagų atskyrimo vienų nuo kitų, kad jos nekaistų ir neužsidegtų, neišsiskirtų toksiškos liepsnios dujos bei nesusidarytų sprogūs mišiniai.

5.1 klasė – Oksiduojančios medžiagos

8. Vežimas, sukrovimas ir temperatūros kontrolė siekiant užkirsti kelią irimui ir galimam sprogimui; sukrovimui taikomos kategorijos; bendrosios saugos priemonės sukraunant bei reikalavimai dėl izoliavimo užtikrinant atskyrimą nuo lengvai užsiliepsnojančių medžiagų, rūgščių ir karščio šaltinių gaisrui, sprogimui ir toksiškų dujų susidarymui išvengti.

6.1 klasė – Toksiškos medžiagos

9. Maisto produktų, darbo zonų ir gyvenamųjų patalpų užteršimas ir vėdinimas.

7 klasė – Radioaktyviosios medžiagos

10. Transporto indeksas; rūdų ir jų koncentratų tipai; sukrovimas ir izoliavimas nuo žmonių, neišryškintų fotojuostų bei fotoplokštelių ir nuo maisto produktų; sukrovimui taikomos kategorijos; bendrieji reikalavimai, taikomi sukrovimui; reikalavimai, taikomi izoliavimui, ir izoliavimo atstumai; izoliavimas nuo kitų pavojingų krovinių.

8 klasė – Ėsdinančios medžiagos

11. Sudrėkusių medžiagų keliami pavojai.

9 klasė – Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai

12. Gaminių bei medžiagų pavyzdžiai ir su jomis susiję pavojai; tik nesupakuotų medžiagų keliami pavojai; bendrosios ir specifinės saugos priemonės; atsargumo priemonės dirbant su kroviniais ir juos vežant; reikalavimai izoliavimui.

Atsargumo priemonės ir procedūros avarinėmis situacijomis

13. Elektrosaugos priemonės krovinių patalpose; atsargumo priemonės įeinant į uždaras patalpas, kuriose gali būti deguonies stingančio, nuodingo kvėpuoti oro arba lengvai užsidegančio oro ir dujų mišinio; galimi gaisro poveikiai užsidegus kiekvienos klasės medžiagų važtoms; naudojimasis „Avarinių situacijų procedūromis laivams, vežantiems pavojingus krovinius“; avarinių veiksmų planai ir procedūros, kurių reikia laikytis nelaimingų atsitikimų, susijusių su pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis, metu ir naudojimasis atitinkamais Birių krovinių saugios praktikos kodekso straipsniais.

Pirmoji medicinos pagalba

14. „TJO Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovas, skirtas naudoti įvykus su pavojingais kroviniais susijusiai avarijai“ (angl. MFAG), naudojimasis juo ir jo praktinis pritaikymas kartu su kitais vadovais ir su per radiją gaunamais medicininiais patarimais.

B-V/c poskyris

Rekomendacijos dėl vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų, atsakingų už darbą su kroviniais laivuose, vežančiuose supakuotas pavojingas ir kenksmingas medžiagas, rengimo

1. Rengimas turėtų susidėti iš dviejų dalių; bendroji dalis apimtų atitinkamus esminius reikalavimus, o kita dalis – jų taikymą laivo eksploatacijai. Rengti ir apmokyti turėtų tinkamai kvalifikuotas ir pakankamai patyręs personalas; šis rengimas ir apmokymas turėtų apimti bent šio poskyrio 2–19 dalyse nurodytus dalykus.

ESMINIAI REIKALAVIMAI

Savybės ir ypatybės

2. Žinios apie svarbias pavojingų ir kenksmingų medžiagų fizikines ir chemines savybes, pakankamos iš esmės suvokti šioms medžiagoms būdingus ir su jomis susijusius pavojus bei riziką.

Chemiškai pavojingų ir kenksmingų medžiagų klasifikacija

3. TJO 1–9 klasės pavojingų krovinių ir su kiekviena klase susiję pavojai; pavojingos tik nesupakuotos medžiagos.

Pavojai sveikatai

4. Pavojai nuo sąlyčio su oda, įkvėpus, nurijus ir dėl spinduliavimo.

Konvencijos, taisyklės ir rekomendacijos

5. Bendras supažindinimas su atitinkamais 1974 m. SOLAS konvencijos II-2 ir VII skyrių ir su MARPOL 73/78 konvencijos III priedo reikalavimais, taip pat su jų pritaikymu praktiškai naudojantis Tarptautiniu pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksu.

Susipažinimas su Tarptautiniu pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksu (angl. IMDG) kodeksu ir naudojimasis juo

6. Bendros žinios apie IMDG kodekso reikalavimus dėl deklaravimo, dokumentų pildymo, pakavimo, ženklinimo ir įspėjamųjų užrašų; pakavimas į krovinių konteinerius ir kelių transporto cisternas; nuimamos cisternos, konteinerinės cisternos ir autocisternos bei kitokios transporto priemonės, naudojamos pavojingoms medžiagoms vežti.

7. Žinios apie įvairiuose IMDG kodekse nurodytuose laivų tipuose taikomus atpažinimo, žymėjimo ir ženklinimo reikalavimus, taikomus krovinių sukrovimui, sutvirtinimui, atskyrimui ir tarpusavio izoliavimui.

8. Personalo saugumas, įskaitant saugos įrangą, matavimo prietaisus, naudojimąsi jais bei praktinį jų pritaikymą ir gaunamų rodmenų aiškinimą.

ŽINIŲ PRITAIKYMAS LAIVE

1 klasė – Sprogstamosios medžiagos

9. 6 pavojingumo kategorijos ir 13 suderinamumo grupių; pakuotės ir talpyklos sprogstamosioms medžiagoms vežti; krovinių konteinerių ir transporto priemonių konstrukcijos tinkamumas; sukrovimo sąlygos, įskaitant specifinius reikalavimus dėl krovimo ant denio ir po deniu; izoliavimas nuo kitų klasių pavojingų krovinių, klasifikuojamų 1 klasėje ir nuo nepavojingų krovinių; vežimas ir sukrovimas keleiviniuose laivuose; krovininių patalpų tinkamumas; atsargumo priemonės; atsargumo priemonės pakraunant ir iškraunant.

2 klasė – Dujos (suslėgtos, suskystintos arba ištirpdytos suslegiant), liepsnios, neliepsnios, netoksiškos ir toksiškos

10. Slėgio indų ir nuimamų cisternų tipai, įskaitant su jais naudojamus slėgio sumažinimo ir uždarymo įtaisus; sukrovimui taikomos kategorijos; bendros atsargumo priemonės sukraunant, įskaitant taikomas liepsnioms ir toksiškoms bei jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingoms dujoms.

3 klasė – Liepsnieji skysčiai

11. Pakavimas, konteinerinės cisternos, nuimamos cisternos ir autocisternos; sukrovimui taikomos kategorijos, įskaitant specifinius reikalavimus plastmasinėms talpykloms; bendros atsargumo priemonės sukraunant, įskaitant taikomas jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingiems skysčiams; izoliavimo reikalavimai; atsargumo priemonės, kurių reikia imtis vežant liepsniuosius skysčius aukštos temperatūros sąlygomis.

4.1 klasė – Degios kietos medžiagos

4.2 klasė – Savaime užsidegančios medžiagos

4.3 klasė – Medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsnias dujas

12. Pakuotės tipai; vežimas ir sukrovimas kontroliuojamomis temperatūromis, užkertant kelią irimui ir galimam sprogimui; sukrovimui taikomos kategorijos; bendros atsargumo priemonės sukraunant, įskaitant priemones, taikomas savaime reaguojančioms ir į jas panašioms medžiagoms; desensibilizuotos sprogstamosios medžiagos ir jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingos medžiagos; reikalavimai dėl medžiagų izoliavimo, kad jos nekaistų ir neužsidegtų, neišsiskirtų toksiškos ar liepsnios dujos ir nesusidarytų sprogūs mišiniai.

5.1 klasė – Oksiduojančios medžiagos

5.2 klasė – Organiniai peroksidai

13. Pakuotės tipai; vežimas ir sukrovimas kontroliuojamomis temperatūromis, užkertant kelią irimui ir galimam sprogimui; sukrovimui taikomos kategorijos; bendros atsargumo priemonės sukraunant, įskaitant priemones, taikomas jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingoms medžiagoms; reikalavimai dėl medžiagų izoliavimo, ypač nuo lengvai užsiliepsnojančių medžiagų, rūgščių ir karščio šaltinių, kad nekiltų gaisras, sprogimas ir nesusidarytų toksiškos dujos; atsargumo priemonės iki minimumo sumažinti trinties ir sutrenkimų, galinčių sukelti irimą, galimybę.

6.1 klasė – Toksiškos medžiagos

6.2 klasė – Infekcinės medžiagos

14. Pakuotės tipai; sukrovimui taikomos kategorijos; bendros atsargumo priemonės sukraunant, įskaitant priemones, taikomas toksiškiems ir liepsniesiems skysčiams bei jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingoms medžiagoms; reikalavimai dėl medžiagų izoliavimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios medžiagos gali sukelti mirtį arba padaryti rimtos žalos žmonių sveikatai; dezaktyvacijos priemonės kroviniams išsiliejus.

7 klasė – Radioaktyviosios medžiagos

15. Pakuotės tipai; transporto indeksas, susijęs su reikalavimais, taikomais medžiagų sukrovimui ir atskyrimui; sukrovimas ir izoliavimas nuo žmonių, neišryškintų fotojuostų bei fotoplokštelių ir maisto produktų; sukrovimui taikomos kategorijos; bendri reikalavimai sukrovimui; reikalavimai dėl izoliavimo ir izoliavimo atstumai; izoliavimas nuo kitų pavojingų medžiagų.

8 klasė – Ėsdinančios medžiagos

16. Pakuotės tipai; sukrovimui taikomos kategorijos; bendrosios saugos priemonės sukraunant, įskaitant priemones, taikomas ėsdinančioms medžiagoms, liepsniesiems skysčiams ir jūros aplinkos teršimo požiūriu pavojingoms medžiagoms; reikalavimai dėl medžiagų atskyrimo vienų nuo kitų, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios medžiagos gali rimtai žaloti gyvuosius audinius.

9 klasė – Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai

17. Pavojų pavyzdžiai, įskaitant jūros aplinkos teršimą.

Atsargumo priemonės ir procedūros avarinėmis situacijomis

18. Elektrosaugos priemonės krovinių patalpose; atsargumo priemonės įeinant į uždaras patalpas, kuriose gali būti deguonies stingančio, nuodingo kvėpuoti oro arba lengvai užsidegančio dujų ir oro mišinio; galimi poveikiai išsiliejus arba užsidegus kiekvienos klasės medžiagų važtos; atsižvelgimas į tai, ar įvykiai atsitinka ant denio ar po deniu; naudojimasis TJO „Avarinių situacijų procedūromis laivams, vežantiems pavojingus krovinius“; avarinių veiksmų planai ir procedūros, kurių reikia laikytis nelaimingų atsitikimų, susijusių su pavojingomis medžiagomis, metu.

Pirmoji medicinos pagalba

19. TJO „Pirmosios medicinos pagalbos suteikimo vadovas, skirtas naudoti įvykus su pavojingais kroviniais susijusiai avarijai“, naudojimasis juo ir jo praktinis pritaikymas kartu su kitais vadovais ir per radiją gaunamais medicininiais patarimais.

B-V/d poskyris

Rekomendacijos dėl JRAB konvencijos taikymo kilnojamiems jūriniams įrenginiams (KJĮ)

1. JRAB konvencijos nuostatos taikomos savaeigių KJĮ jūriniam personalui tada, kai jie perplaukia iš vienos vietos į kitą vietą.

2. JRAB konvencijos nuostatos netaikomos nesavaeigiams arba KJĮ, kuris yra paskirties vietoje;

3. Priimdama atitinkamus reikalavimus dėl rengimo ir atestavimo normatyvų KJĮ, kuris yra paskirties vietoje, jo įregistravimo šalis turėtų atsižvelgti į atitinkamas TJO rekomendacijas. Visų pirma iš dalies JRAB konvencijos reikalavimus turėtų atitikti visi savaeigių KJĮ įgulų nariai: jūrininkai ir prireikus kitų įrenginių jūrinis personalas.

4. Savaeigiai KJĮ, vykdantys tarptautinius reisus, turi turėti saugaus įgulų komplektavimo dokumentus.

5. KJĮ, kurie yra paskirties vietoje, privalo laikytis tos pakrantės valstybės, kurios išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) jie dirba, nacionalinių teisės aktų. Tokios pakrančių valstybės turėtų atsižvelgti į atitinkamas TJO rekomendacijas ir neturėtų kelti didesnių reikalavimų kitose šalyse įregistruotiems KJĮ negu jų taikomi reikalavimai šioje pakrantės valstybėje įregistruotiems KJĮ.

6. Visas tiek savaeigiuose, tiek nesavaeigiuose KJĮ dirbantis specialusis personalas laikantis atitinkamų TJO rekomendacijų turėtų būti baigęs tinkamą supažindinimo kursą ir tinkamą pradinį saugos rengimą.

VI skyrius

Rekomendacijos dėl veiksmų avarinių situacijų metu, darbo saugos, medicininės priežiūros ir gelbėjimo funkcijų

B-VI/1 poskyris

Rekomendacijos dėl visų jūrininkų supažindinimo ir pradinio saugos parengimo bei apmokymo

PRIEŠGAISRINĖ SAUGA IR GAISRŲ GESINIMAS

1. Pradinis priešgaisrinės saugos ir gaisrų gesinimo rengimas, privalomas pagal A-VI/1 poskyrio nuostatas, turėtų apimti bent šio skirsnio 2–4 dalyse išvardytus teorinius ir praktinius dalykus.^*

Teorinis rengimas

2. Teorinis rengimas turėtų apimti:

1) tris gaisro ir sprogimo elementus, vadinamąjį gaisro trikampį: 1) degimo medžiagas; 2) užsiliepsnojimo šaltinį; 3) deguonį;

2) užsiliepsnojimo šaltinius: cheminius, biologinius, fizinius;

3) degiąsias medžiagas: jų degumo laipsnį; užsiliepsnojimo temperatūrą; degimo temperatūrą; degimo greitį; šilumingumą; žemiausią degimo ribą (ŽDR); aukščiausią degimo ribą (ADR); degimo diapazoną; aplinkos inertinimą; statinę elektrą; pliūpsnio temperatūrą; savaiminį užsidegimą;

4) ugnies pavojingumą ir gaisro plitimą per šiluminį spinduliavimą, konvekciją ir šiluminį laidumą;

5) reaktyvumą;

6) gaisrų klasifikaciją ir pagal ją taikomas atitinkamas gesinimo medžiagas;

7) pagrindines gaisrų laivuose priežastis: dėl naftos produktų išsiliejimo mašinų skyriaus patalpose; rūkymo; perkaitimo (guolių); virtuvės įrangos (krosnių, dūmtraukių, kepimo prietaisų, elektros/dujų viryklių ir t. t.); savaiminio užsidegimo (krovinių, atliekų ir t. t.); dėl karštųjų darbų (suvirinimo, metalo pjovimo ir t. t.); elektros įtaisų (trumpojo jungimo, neprofesionaliai atlikto remonto); reaktyvumo; savaiminio kaitimo ir savaiminio užsidegimo; padegimo; statinės elektros;

8) priešgaisrinę saugą;

9) ugnies ir dūmų aptikimo sistemas; automatinę gaisrinę signalizaciją;

10) priešgaisrinę įrangą, įskaitant:

1) stacionarius laivo įrenginius ir jų išdėstymą laive; priešgaisrines vandens magistrales, hidrantus; standartinę kranto ir laivo sujungimo armatūrą; ugnies slopinimo įrenginius, anglies dioksidą (CO₂), putas; halogenintus angliavandenilius; didelio slėgio vandens išpurškimo sistemas specialios rūšies patalpoms ir t. t.; automatines sprinklerines sistemas; avarinį gaisrinį siurblį; avarinį elektros generatorių; įtaisus miltelių pavidalo cheminėms medžiagoms purkšti; bendrą supratimą apie privalomus ir prieinamus kilnojamuosius prietaisus; didelio slėgio vandens purslų generavimo sistemą; aukšto kartotinumo putas; naujas technologijas bei įrangą;

2) gaisrininko ekipuotę, asmeninę aprangą ir įrankius; kvėpavimo aparatą; atgaivinimo įrangą; dūmų šalmą arba kaukę; ugniai atsparius gelbėjimo lyną ir saugos diržą; visos šios įrangos išdėstymą laive;

3) bendrą įrangą, įskaitant gaisrines žarnas, jų antgalius, junges, priešgaisrinius kirvius; nešiojamuosius ugnies gesintuvus; nedegų audeklą;

11) konstrukcijas ir įrengimus, įskaitant žmonių gelbėjimo maršrutus; tankų degazavimo priemones; A, B ir C klasės pertvaras; inertinių dujų sistemas;

12) gaisrų gesinimo laive organizavimą, įskaitant bendrą pavojaus skelbimą; priešgaisrinius planus, rinkimosi vietas ir paskirų asmenų pareigas; ryšius, taip pat uoste stovinčio laivo su krantu; procedūras dėl personalo saugumo; periodiškai laive vykdomas pratybas; laivo tikrinimo sistemas;

13) praktines žinias apie žmonių gaivinimo būdus;

14) kovos su gaisrais metodus, įskaitant pavojaus paskelbimą; gaisro vietos nustatymą ir židinio izoliavimą; krovinių išmetimą iš laivo; inhibavimą; vėsinimą; ugnies slopinimą; užgesinimą; stebėjimą pakartotiniam įsiliepsnojimui susekti; dūmų pašalinimą;

15) gaisrų gesinimui naudojamas medžiagas, įskaitant vandenį, vientisą jo srovę, išpurškimą, vandens purslus, užtvindymą vandeniu; aukšto, vidutinio ir žemo kartotinumo putas; anglies dioksidą (CO₂); halono dujas; vandeningą plėvelę sudarančias putas (angl. AFFF); sausų miltelių pavidalo chemines medžiagas; naujas technologijas bei įrangą.

Praktinis rengimas

3. Toliau nurodytas praktinis rengimas turėtų vykti patalpose, leidžiančiose sukurti tikrai realistines rengimo sąlygas (pvz., laivo sąlygas imituojančiose patalpose); visais atvejais, kai tai įmanoma ir praktiškai reikalinga, jį reikėtų vykdyti tiek tamsoje, tiek dienos šviesoje; jis turėtų leisti rengiamiems asmenims įgyti gebėjimą:

1) naudotis įvairių tipų nešiojamaisiais gesintuvais;

2) naudotis autonominiais kvėpavimo aparatais;

3) užgesinti nedidelius gaisrus, pvz., užsidegusią elektros įrangą, naftos produktus ir propano dujas;

4) užgesinti didesnio masto gaisrus vandeniu (naudojantis vientisos srovės arba purškiamaisiais antgaliais);

5) užgesinti gaisrus naudojantis putomis, milteliais, arba bet kuriomis kitomis tinkamomis cheminėmis medžiagomis;

6) su gelbėjimo lynu, bet be kvėpavimo aparato įeiti į patalpą, į kurią buvo prileista aukšto kartotinumo putų, ir per ją pereiti;

7) gesinti gaisrą dūmų pripildytose uždarose patalpose dėvint autonominį kvėpavimo aparatą;

8) užgesinti gaisrą vandens purslais ar bet kuria kita tam tinkama gaisrų gesinimo medžiaga liepsnojančioje ir tirštų dūmų pripildytoje gyvenamojoje arba mašinų skyrių imituojančioje patalpoje;

9) užgesinti naftos produktų gaisrą, naudojantis vandens purslų generatoriumi ir vandens purkštuvais, sausomis miltelių pavidalo cheminėmis medžiagomis arba putų generatoriais;

10) atlikti žmonių gelbėjimo iš dūmų pripildytos patalpos operaciją dėvint kvėpavimo aparatą.

Bendrieji dalykai

4. Rengiami asmenys taip pat turėtų įsisąmoninti, jog laive būtina nuolat išlaikyti parengties būklę.

PIRMOSIOS PAGALBOS SUTEIKIMO PAGRINDAI*

5. Pirmosios pagalbos suteikimo pagrindų rengimas, privalomas pagal VI/1 taisyklę kaip viena iš pradinio rengimo dalių, turėtų būti atliktas ankstyvosios profesinio rengimo stadijos metu, geriausia, kai jūrininkai mokomi dar iki jiems išplaukiant į jūrą; taip jie parengiami nedelsiant veikti įvykus nelaimingam atsitikimui ar kitokiam skubios medicininės pagalbos reikalingam atvejui, iki atvyks pirmosios pagalbos teikimo patirties turintis asmuo arba asmuo, atsakingas už medicininę priežiūrą laive.

ASMENS SAUGUMAS IR SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

6. Administracijos turėtų atminti bendravimo ir kalbos įgūdžių svarbą užtikrinant žmonių gyvybės ir turto saugumą jūroje bei užkertant kelią jūros aplinkos teršimui. Turint omenyje tarptautinį jūrų verslo pobūdį, ryšio tarp atskirų laivų bei tarp laivo ir kranto rėmimąsi žodiniu bendravimu, plintančią daugianacionalinių įgulų naudojimo praktiką bei suinteresuotumą, kad įgulų nariai gebėtų bendrauti su keleiviais avarinių situacijų metu, bendros visiems jūrų ryšio kalbos priėmimas prisidėtų prie saugios praktikos sumažinant žmogaus klaidos riziką keičiantis svarbia informacija.

7. Anglų kalba nėra visuotinai priimta, tačiau kasdienė praktika rodo, kad ji sparčiai tampa normine kalba bendraujant jūrų saugumo klausimais, iš dalies ir dėl naudojimosi „Norminiu jūrų laivavedybos žodynu“, kurį pakeitė „TJO Norminiai jūrų ryšio posakiai“.

8. Administracijos turėtų atsižvelgti į naudą, kurios gaunama užtikrinant, kad jūrininkai sugebėtų bendrauti naudodami bent paprasčiausią anglų kalbos žodyną, ypač pabrėžiant laivybos terminus ir aplinkybes.

B-VI/2 poskyris

Rekomendacijos dėl tinkamumo liudijimų darbui su gelbėjimosi valtimis bei plaustais, gelbėjimo valtimis ir greitaeigėmis gelbėjimo valtimis išdavimo

1. Kandidatuojantis asmuo prieš pradėdamas rengimą turėtų atitikti medicininio tinkamumo reikalavimus, ypač dėl regos ir klausos.

2. Rengimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su iš dalies pakeistos Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) nuostatomis.^*

B-VI/3 poskyris

Rekomendacijos dėl specialaus gaisrų gesinimo parengimo

(Nuostatų nėra)

B-VI/4 poskyris

Rekomendacijos dėl pirmosios medicinos pagalbos ir medicininės priežiūros

(Nuostatų nėra)

VII skyrius

Rekomendacijos dėl atestavimo alternatyviems atestatams gauti

B-VII/1 poskyris

Rekomendacijos dėl alternatyvių atestatų išdavimo

(Nuostatų nėra)

B-VII/2 poskyris

Rekomendacijos dėl jūrininkų atestavimo

(Nuostatų nėra)

B-VII/3 poskyris

Rekomendacijos dėl alternatyvių atestatų išdavimo principų

(Nuostatų nėra)

VIII skyrius

Rekomendacijos dėl budėjimo

B-VIII/1 poskyris

Rekomendacijos dėl tinkamumo budėti

Kelio užkirtimas nuovargiui

1. Laikantis reikalavimų dėl poilsio valandų, posakis „nepaprastomis eksploatavimo sąlygomis“ turėtų būti suprantamas vien esminės reikšmės laivo darbų, kurių dėl saugumo arba aplinkos apsaugos priežasčių negalima atidėti arba kurių pagrįstai negalima buvo numatyti prasidedant reisui, prasme.

2. Nors visuotinai priimto nuovargio sąvokos apibrėžimo nėra, kiekvienas laivo operacijose dalyvaujantis asmuo turėtų būti pasirengęs susidurti su veiksniais, galinčiais prisidėti prie nuovargio atsiradimo, įskaitant Organizacijos nurodytuosius* (bet jais neapsiribojant), bei priimdamas sprendimus dėl laivo operacijų į juos atsižvelgti.

3. Taikant VIII/1 taisyklę, turėtų būti atsižvelgiama į šiuos dalykus:

1) priemonės, kurių imamasi užkirsti kelią nuovargiui, turėtų užtikrinti, kad nebūtų leidžiama pernelyg ilga bendra darbo valandų trukmė. Ypač A-VIII/1 poskyryje nurodyti minimalūs poilsio laikotarpiai neturėtų būti aiškinami taip, tartum visas kitas laikas gali būti skirtas budėjimui ar kitokioms užduotims vykdyti;

2) atostogų suteikimo dažnumas ir jų trukmė bei mokamų atostogų garantija yra materialiniai veiksniai, užkertantys kelią nuovargiui kauptis per tam tikrą laiko tarpą;

3) šios priemonės gali būti skirtingos trumpus jūrinius reisus atliekantiems laivams su sąlyga, kad būtų priimti specialūs potvarkiai dėl saugumo.

4. Administracijos turėtų apsvarstyti galimybę įvesti reikalavimą dėl jūrininkų darbo ir poilsio valandų registravimo ir kad tokio registravimo įrašai būtų tinkamais laiko tarpais Administracijos tikrinami, siekiant užtikrinti darbo ir poilsio valandų taisyklių laikymąsi.

5. Remdamosi jūrų avarijų ir nelaimingų atsitikimų tyrimo rezultatais, Administracijos turėtų nuolat peržiūrėti savo priemones, skirtas užkirsti kelią nuovargiui.

B-VIII/2 poskyris

Rekomendacijos dėl budėjimo tvarkos ir principų, kurių privaloma laikytis

1. Kompanijos, kapitonai ir budintys vadovaujantys specialistai turėtų atsižvelgti į toliau pateikiamas eksploatacines rekomendacijas.

1 DALIS – REKOMENDACIJOS DĖL ATESTAVIMO

(Nuostatų nėra)

2 DALIS – REKOMENDACIJOS DĖL REISO PLANAVIMO

(Nuostatų nėra)

3 DALIS – REKOMENDACIJOS DĖL BUDĖJIMO JŪROJE

(Nuostatų nėra)

3-1 dalis – Rekomendacijos dėl laivavedybos budėjimo

Įvadas

2. Tiek tam tikriems laivų tipams, tiek laivams, vežantiems pavojingus, toksiškus arba lengvai užsiliepsnojančius krovinius, gali prireikti ypatingų rekomendacijų. Laivo kapitonas tokiais atvejais turėtų parengti atitinkamas eksploatacines vadovavimosi instrukcijas.

3. Būtina, kad laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantieji specialistai suvoktų, jog stropiai jų pareigas vykdyti yra būtina siekiant užtikrinti žmonių gyvybės saugumą jūroje ir jūros aplinkos apsaugą nuo teršimo.

Tiltelio išteklių valdymas

4. Kompanijos turėtų išleisti vadovavimosi instrukcijas dėl tinkamų tiltelio procedūrų ir skatinti naudojimąsi kiekvienam laivui pritaikytais kontroliniais patikrinimų sąrašais, sudaromais atsižvelgiant į nacionalines ir tarptautines rekomendacijas.^*

5. Kompanijos taip pat turėtų išleisti vadovavimosi instrukcijas kiekvieno laivo kapitonams ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiesiems specialistams dėl būtinumo nuolat įvertinti tiltelio budėjimo pamainos išteklių išdėstymą ir kaip jais naudojamasi, tam pasiremdamos pateiktais tiltelio išteklių valdymo principais:

1) budėjimo pamainos metu turėtų būti pakankamas, visų užduočių veiksmingą vykdymą užtikrinantis kvalifikuotų asmenų skaičius;

2) visi laivavedybos budėjimo pamainos nariai turėtų būti tinkamai kvalifikuoti ir tikti profesionaliai bei veiksmingai vykdyti savo pareigas; kitu atveju laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantysis specialistas, priimdamas sprendimus dėl laivo vedimo arba eksploatacijos, turėtų atsižvelgti į asmenų, kuriais jis gali disponuoti, kvalifikacijos ir tinkamumo budėjimui apribojimus;

3) pareigos konkretiems asmenims turėtų būti skiriamos aiškiai ir vienareikšmiškai, ir tie asmenys turėtų patvirtinti, jog supranta savo įsipareigojimus;

4) užduotys turėtų būti vykdomos pagal aiškią jų eiliškumo tvarką;

5) nė vienam laivavedybos budėjimo pamainos nariui neturėtų būti skiriama daugiau pareigų ir sunkesnių užduočių, negu jis sugebėtų efektyviai įvykdyti;

6) paskiriems asmenims visada turėtų būti paskiriamos tokios darbo vietos, kur jie galėtų veiksmingiausiai ir efektyviausiai vykdyti savo pareigas; prireikus dėl aplinkybių jiems turėtų būti paskirtos kitos vietos;

7) laivavedybos budėjimo pamainos narių pareigos, užduotys ir darbo vietos neturėtų būti keičiami tol, kol laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantysis specialistas nėra tikras, jog pakeitimas gali būti įvykdytas veiksmingai ir efektyviai;

8) veiksmingai užduotims vykdyti būtini prietaisai ir įranga turėtų būti lengvai prieinami atitinkamiems laivavedybos budėjimo pamainos nariams;

9) laivavedybos budėjimo pamainos narių tarpusavio susižinojimas turėtų būti aiškus, betarpiškas, patikimas ir tiesiogiai susijęs su tuo metu atliekamu darbu;

10) turėtų būti vengiama neesminės veiklos ir dėmesį atitraukiančių veiksnių; jie turėtų būti stabdomi ir pašalinami;

11) visa tiltelio įranga turėtų veikti tinkamai; kitu atveju laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantysis specialistas, priimdamas eksploatacinius sprendimus, turėtų atsižvelgti į bet kokius įrangos veikimo sutrikimus;

12) visa esminė informacija turėtų būti renkama, apdorojama, aiškinama ir pateikiama patogiai naudotis tiems asmenims, kuriems ji reikalinga vykdant jų pareigas;

13) tiltelyje arba ant bet kokių darbo paviršių neturėtų būti neesminės medžiagos;

14) laivavedybos budėjimo pamainos nariai visada turėtų būti pasirengę veiksmingai ir efektyviai reaguoti į aplinkybių pasikeitimus.

3-2 dalis – Rekomendacijos dėl mašinų skyriaus budėjimo

6. Tam tikrų tipų laivo varymo sistemoms ar pagalbinei įrangai ir laivams, vežantiems pavojingus, toksiškus ar lengvai užsiliepsnojančius arba kitokius specifinių rūšių krovinius, gali prireikti ypatingų rekomendacijų. Vyriausiasis mechanikas tokiais atvejais turėtų parengti atitinkamas vadovavimosi instrukcijas.

7. Būtina, kad mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantieji mechanikai suvoktų, jog stropiai jų pareigas vykdyti yra būtina siekiant užtikrinti žmonių gyvybės saugumą jūroje ir jūros aplinkos apsaugą nuo teršimo.

8. Budėjimo pamainą perimantis vadovaujantis specialistas, prieš prisiimdamas vadovauti mašinų skyriaus budėjimo pamainai, turėtų:

1) žinoti įrangos, skirtos žmonių gyvybės apsaugai pavojingoje arba toksiškoje aplinkoje, išdėstymą ir naudojimą;

2) įsitikinti, jog medžiagos, reikalingos teikti pirmąją medicinos pagalbą, ypač nudegimų ir nuplikymų atvejais, yra lengvai pasiekiamos;

3) kai laivas stovi uoste saugiai nuleidęs inkarą arba prisišvartavęs, žinoti apie:

1) vykstančius krovos darbus, techninės priežiūros ir remonto darbų būklę bei visas kitas budėjimui įtakos turinčias operacijas;

2) pagalbinių mechanizmų panaudojimą keleivių arba įgulos patalpoms aptarnauti, krovos operacijoms, eksploataciniam vandens tiekimui ir traukos sistemoms.

3-3 dalis – Rekomendacijos dėl radijo ryšio budėjimo

Bendrieji dalykai

9. Radijo ryšio reglamentas, be kitų dalykų, reikalauja, kad kiekviena laivo radijo stotis turėtų licenciją, iš esmės būtų kapitono arba kito atsakingo už laivą asmens žinioje ir kad ja būtų naudojamasi vadovaujant tinkamą kvalifikaciją turinčiam personalui. Radijo ryšio reglamentas taip pat reikalauja, kad nelaimės signalas būtų siunčiamas tik kapitono arba kito už laivą atsakingo asmens pavedimu.

10. Kapitonas turėtų įsidėmėti, kad visi asmenys, kuriems pavedama siųsti nelaimės signalus, privalo būti apmokyti, turėti žinių apie visą laivo radijo ryšio įrangą ir sugebėti tinkamai ja naudotis, kaip tai privaloma pagal I/14 taisyklės 1 dalies 4 punktą. Apie tai turėtų būti įrašyta laivo arba radijo stoties dienyne.

Budėjimas

11. Be reikalavimų dėl radijo ryšių budėjimo vykdymo, kiekvieno jūrų laivo kapitonas taip pat turėtų užtikrinti, kad:

1) radijo stoties personalas būtų tinkamai sukomplektuotas bendrosios paskirties radijo ryšiui, visų pirma keitimuisi viešąja radijo korespondencija, turint omenyje ją priimti ir perduoti įgaliotų asmenų suvaržymus, atsirandančius dėl jų pareigų;

2) laive turima radijo ryšio aparatūra ir atsarginiai energijos šaltiniai, jei tokių įrengta, būtų palaikomi veiksmingos darbo būklės.

12. Periodiškai apmokyti visus atitinkamus įgulos narius ir teikti jiems būtiną informaciją dėl naudojimosi radijo ryšio įranga ir avarijoms bei saugumui skirtų procedūrų turėtų asmuo, kuriam pagal laivo įgulos sąrašą paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai. Apie tai turėtų būti daromi įrašai radijo stoties dienyne.

13. Kiekvieno laivo, kuriam neprivalu laikytis SOLAS konvencijos, kapitonas turėtų reikalauti, kad radijo ryšio budėjimas būtų palaikomas lygiai taip, kaip tai nustatyta Administracijos, atsižvelgiant ir į Radijo ryšio reglamentą.

Eksploataciniai dalykai

14. Prieš laivui išplaukiant į reisą, radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšį įvykus avarijai, turėtų užtikrinti, kad:

1) visa avarijų ir saugumo paskirties radijo ryšio įranga ir atsarginiai energijos šaltiniai būtų veiksmingos darbo būklės ir kad apie tai būtų įrašyta radijo stoties dienyne;

2) visi pagal tarptautinius susitarimus reikalaujami dokumentai, pranešimai laivų radijo stotims ir Administracijos reikalaujami papildomi dokumentai būtų prieinami ir ištaisyti pagal vėliausius papildymus ir kad apie bet kurį neatitikimą būtų pranešta kapitonui;

3) radijo stoties laikrodis būtų nustatytas pagal etaloninius laiko signalus;

4) antenos būtų teisingai išdėstytos, nepažeistos, tinkamai prijungtos;

5) būtų, kiek praktiškai įmanoma, atnaujinti įprastiniai meteorologiniai ir laivybos pranešimai numatomam laivo plaukiojimo rajonui kartu su pranešimais kitiems kapitono nurodytiems rajonams ir kad tokie pranešimai būtų perduoti kapitonui.

15. Kai laivas išplaukia į reisą ir stotis įjungiama, budintysis radijo operatorius turėtų;

1) pasiklausyti atitinkamais nelaimės dažniais galimų pranešimų apie bet kokią susidariusią avarinę situaciją;

2) išsiųsti vietinei kranto stočiai arba bet kuriai kitai atitinkamai kranto stočiai, su kuria galima tikėtis palaikyti bendrosios paskirties ryšį, pranešimą apie laivo judėjimą (laivo pavadinimą, koordinates, paskirties uostą ir t. t.).

16. Laikotarpiais, kai radijo stotis atvira ryšiui, budintysis radijo operatorius turėtų:

1) bent kartą per dieną patikrinti stoties laikrodį pagal etaloninius laiko signalus;

2) išsiųsti pranešimą apie laivo judėjimą kiekvieną kartą kai tik laivas įplaukia į kranto stoties, su kuria galima tikėtis palaikyti bendrosios paskirties ryšį, aptarnavimo zoną ir kai tik iš jos išplaukia;

3) perduoti pranešimus į pranešimų iš laivų sistemas, vadovaudamasis kapitono nurodymais.

17. Kai laivas yra jūroje, radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšius įvykus avarijai, turėtų užtikrinti, kad tinkamai veiktų:

1) skaitmeninio selektyvaus iškvietimo (DSC) nelaimės ir saugumo radijo ryšių įranga, bent kartą per savaitę išmėgindamas ją bandomuoju kvietimu;

2) nelaimės ir saugumo radijo įranga, bent kartą per dieną išmėgindamas jos veikimą, tačiau nesiųsdamas į eterį jokio signalo.

Šių bandymų rezultatai turėtų būti užrašyti radijo stoties dienyne.

18. Radijo operatorius, kuriam paskirta vykdyti bendrosios paskirties radijo ryšius, turėtų užtikrinti, kad būtų veiksmingai budima tais dažniais, kuriais tikėtinas keitimasis pranešimais, atsižvelgdamas į laivo vietą tų kranto stočių ir tų kranto žemės stočių, su kuriomis galima tikėtis keistis radijo pranešimais, atžvilgiu. Keisdamiesi pranešimais, radijo operatoriai turėtų laikytis atitinkamų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (TTS) rekomendacijų.

19. Išjungdamas radijo stotį, kai laivas įplaukia į uostą, budintis radijo operatorius turėtų vietinei kranto stočiai ir kitoms kranto stotims, su kuriomis buvo palaikomas ryšys, pranešti, kad laivas atplaukė ir apie tai, jog jo stotis nebeveikia.

20. Radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšius įvykus avarijai, išjungdamas radijo stotį turėtų:

1) užtikrinti, kad siųstuvo antenos būtų įžemintos;

2) įsitikinti, jog atsarginiai energijos šaltiniai yra pakankamai įkrauti.

Avarijų aliarmai ir avarinės procedūros

21. Avarijų aliarmai ir nelaimės signalai turi absoliutaus pirmumo teisę prieš visus kitus radijo pranešimus. Radijo ryšio reglamentas reikalauja, kad visos stotys, priėmusios tokius signalus, nedelsdamos nutrauktų siųsti visus avariniams ryšiams galinčius trukdyti radijo pranešimus.

22. Laivui patyrus avariją, radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšius įvykus avarijai, turėtų nedelsdamas prisiimti atsakomybę už Radijo ryšio reglamento nustatytų procedūrų ir atitinkamų TTS‑R rekomendacijų vykdymą.

Skubos kategorijos pranešimai

24. Laivui atsidūrus situacijoje, reikalaujančioje pasinaudoti skubos ryšiu, jo radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšius įvykus avarijai, turėtų nedelsdamas prisiimti atsakomybę už Radijo ryšio reglamento nustatytų procedūrų ir atitinkamų TTS‑R rekomendacijų vykdymą.

25. Perduodamas ir priimdamas su medicininiais patarimais susijusius pranešimus, radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšius įvykus avarijai, turėtų laikytis Radijo ryšio reglamente nurodytų procedūrų ir nenukrypti nuo atitinkamuose tarptautiniuose dokumentuose nustatytų sąlygų (žr. 14 dalies 2 punktą) arba sąlygų, kurias nustatė palydovinio ryšio paslaugų teikėjas.

26. Perduodamas ir priimdamas pranešimus, susijusius su medicininiu transportu, kaip jis apibrėžtas 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I Protokolas) 1 priede, radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšius įvykus avarijai, turėtų laikytis Radijo ryšio reglamente nurodytų procedūrų.

27. Priėmęs skubų pranešimą, budintysis radijo operatorius turėtų įspėti kapitoną ir prireikus radijo operatorių, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšius įvykus avarijai.

Saugumo kategorijos pranešimai

28. Prireikus išsiųsti saugumo kategorijos pranešimą, kapitonas ir budintysis radijo operatorius turėtų laikytis Radijo ryšio reglamente nustatytų procedūrų.

29. Priėmus saugumo kategorijos pranešimą, budintysis radijo operatorius turėtų užrašyti jo turinį ir veikti, vadovaudamasis kapitono nurodymais.

30. Ryšys tarp vieno laivo tiltelio ir kito laivo tiltelio turėtų būti palaikomas UTB 13 kanalu. Ryšiai tarp laivų tiltelių Radijo ryšio reglamente vadinami „Laivybos saugumo ryšiais tarp laivų“.

Įrašai radijo stoties dienyne

31. Papildomi įrašai radijo stoties dienyne turėtų būti daromi vadovaujantis 10, 12, 14, 17 ir 33 dalimis.

32. Neteisėtų transliacijų ir kenksmingo trukdymo atvejai, jei tai įmanoma, turėtų būti identifikuojami, registruojami radijo stoties dienyne ir į juos vadovaujantis Radijo ryšio reglamentu turėtų būti atkreipiamas Administracijos dėmesys, prie pranešimo pridedant atitinkamą išrašą iš radijo stoties dienyno.

Techninė akumuliatorių baterijų priežiūra

33. Už bet kuriai radijo įrenginių daliai energiją tiekiančias akumuliatorių baterijas, įskaitant su nenutrūkstamu energijos tiekimu susijusias baterijas, atsako radijo operatorius, kuriam paskirta pagrindinė atsakomybė už radijo ryšius įvykus avarijai. Baterijos turėtų būti:

1) kasdien tikrinamos dėl jų įkrovimo ir išsikrovimo ir, kai reikalinga, visiškai įkraunamos;

2) kartą per savaitę patikrinamos, jei tai įmanoma, areometru arba, jei areometro pritaikyti negalima, panaudojant tam atvejui tinkamą bandymą apkrova;

3) kartą per mėnesį patikrinamos dėl kiekvieno akumuliatoriaus ir jo sujungimų saugumo ir dėl baterijų patalpos ar patalpų būklės.

Šių patikrinimų rezultatai turėtų būti užrašyti radijo stoties dienyne.

4 DALIS – REKOMENDACIJOS DĖL BUDĖJIMO LAIVUI STOVINT UOSTE

(Nuostatų nėra)

5 DALIS – REKOMENDACIJOS DĖL PIKTNAUDŽIAVIMO NARKOTIKAIS IR ALKOHOLIU PREVENCIJOS

34. Piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu tiesiogiai paveikia jūrininko tinkamumą budėjimui ir jo gebėjimą vykdyti budėjimo pareigas. Jei nustatoma, jog jūrininkai yra veikiami narkotikų arba alkoholio, jiems neturėtų būti leidžiama vykdyti budėjimo pareigas tol, kol niekas nebetrikdytų jų gebėjimo vykdyti šias pareigas.

35. Administracijos turėtų apsvarstyti nacionalinių teisės aktų priėmimą:

1) nustatyti, kad alkoholio kiekis kraujyje (AKK) budėjimo metu negali viršyti 0,08 proc., ir įteisinti tai kaip minimalų saugumo normatyvą jų laivuose;

2) uždrausti vartoti alkoholį likus 4 valandoms iki pradedant eiti budėjimo pamainos nario pareigas.

Rekomendacijos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tikrinimų programos

36. Administracija turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmingų priemonių užkirsti kelią alkoholio ir narkotikų trikdančiam poveikiui budinčiojo personalo gebėjimų atžvilgiu ir prireikus turėtų sukurti tikrinimo programas, kurios:

1) nustatytų piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu atvejus;

2) gerbtų su jais susijusių asmenų orumą, jų asmeninį gyvenimą, konfidencialumą bei pagrindines jų teises, įtvirtintas įstatymuose;

3) atsižvelgtų į atitinkamas tarptautines rekomendacijas.

Rekomendacijos dėl programų kūrimo

37. Asmenys, dalyvaujantys kuriant narkotikų ir alkoholio prevencijos programas, turėtų atsižvelgti į rekomendacijas, esančias TJO leidinyje „Narkotikų ir alkoholio prevencijos jūrų versle programos (vadovas planuotojams)“ bei į galimus jo pakeitimus.^*

______________

---

^* Organizacijos konvencijos pakeitimais, įsigaliojusiais 1982 m. gegužės 22 d., Organizacijos pavadinimas buvo pakeistas į Tarptautinę jūrų organizaciją (TJO).

^* Prašau praleisti.

^* Žr. aplinkraščius MSC/Circ.566 „Laikinos rekomendacijos bandymams, kuriuose laivavedybos budėjimo pamainos vadovaujantis specialistas yra vienintelis stebėtojas tamsiu paros metu, vykdyti“ ir MCS/Circ.867 „Laivavedybos budėjimo pamainos vadovaujantis specialistas – vienintelis stebėtojas tamsiu paros metu.“

^* Šie reikalavimai nesutampa su kvalifikuoto jūreivio atestavimo reikalavimais, kaip nurodyta TDO 1946 m. arba bet kurioje vėlesnėje Kvalifikuotų jūreivių atestavimo konvencijoje.

^* Žr. pagal rezoliuciją A.702(17) Organizacijos priimtas Rekomendacijas dėl radijo ryšio įrangos eksploatavimo globalinėje jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemoje (GMDSS), taikomas A3 ir A4 jūrų rajonams.

^* Rengiant, galima pasinaudoti: TJO pavyzdinė programa 6.09 „Mokymo vadovų rengimo kursas“ ir TJO pavyzdinė programa 3.12 „Jūrininkų kvalifikacijos įvertinimas, egzaminavimas ir atestavimas“.

^* Žr. Rezoliucijas: A.222(VII) – „Navigacijos radiolokacinės įrangos eksploatacijos normatyvai“, A.278(VIII) – „Rekomendacijų dėl navigacijos radiolokacinės įrangos eksploatacijos normatyvų priedas“, A.477(XII) – „Radiolokacinės įrangos eksploatacijos normatyvai“.

^** Žr. Rezoliuciją A.422(XI) – „Automatinio radiolokacinio žymėjimo sistemų eksploatacijos normatyvai“ ir Rezoliuciją A.823(19) – „Automatinio radiolokacinio kursų žymėjimo sistemų (ARPA) eksploatacijos normatyvai“.

^* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 6.09 – „Mokymo vadovų mokymo kursas“ ir TJO pavyzdine programa 3.12 „Jūrininkų kvalifikacijos įvertinimas, egzaminavimas ir atestavimas“ bei JSK rezoliucija MSC.64(67).

^** Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 5.04 – „Žmogiškųjų išteklių valdymas“.

^* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 7.03 – „Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas“.

^** Rengiant mokymo registravimo dienynus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 7.03 – „Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas“ bei panašiu Tarptautinės laivybos federacijos parengtu dokumentu

^* Reikia suprasti, jog denio skyriaus vadovaujantiesiems specialistams nėra privaloma turėti laivų tikrinimo eksperto kvalifikaciją.

^* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa

7.01 – „Kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas“.

^* Rengiant mokymo kursus, galima pasinaudoti TJO/TDO „Rekomendacinio dokumentoi“ dalis apie pirmąją pagalbą ir sveikatos priežiūrą bei TJO pavyzdinė programa 1.15 – „Medicininė priežiūra“.

^* Rengiant mokymo registravimo dienynus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 7.03 – „Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas“ bei panašiu Tarptautinės laivybos federacijos parengtu dokumentu

^* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 7.04 – „Budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas“.

^* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 1.25 – „GMDSS bendros paskirties operatoriaus atestatas“ ir TJO pavyzdine programa 1.26 – „GMDSS ribotos paskirties operatoriaus atestatas“.

^* Žr. šio Kodekso B-I/12 poskyrio 41 punktą.

^* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 1.01 – „Supažindinimas su tanklaiviais“

^* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 1.02 – „Naftos tanklaivių operacijų tobulinimosi programa“.

^** Rengiant kursus, galima pasinaudoti šiais ne TJO leidiniais:

1) Tarptautiniai laivybos rūmai, „Sauga naftos tanklaiviuose“ (ICS, Safety on Oil Tankers – International Chamber of Shipping, Carthusian Court, 12 Carthusian Street, London EC1M 6EB);

2) Tarptautiniai laivybos rūmai / Naftos kompanijų tarptautinis jūrų forumas / Tarptautinė uostų asociacija, „Tarptautinis saugumo vadovas naftos tanklaiviams ir terminalams“ (ICS/OCIMF/IAPH, International Safety Guide for Oil Tankers and Terminals – Witherby & Co. Ltd., 32/36 Aylesbury Street, London EC1R 0ET, U.K.) (ISBN 0-948691-62-X);

3) Tarptautiniai laivybos rūmai / Naftos kompanijų tarptautinis jūrų forumas, „Perpumpavimo iš laivo į laivą vadovas (nafta)“ (International Chamber of Shipping / Oil Companies International Marine Forum, Ship to Ship Transfer Guide (Petroleum) – Witherby & Co. Ltd., London) (ISBN 0-948691-49-2);

4) Tarptautiniai laivybos rūmai / Naftos kompanijų tarptautinis jūrų forumas, „Švaraus vandenyno vadovas naftos tanklaiviams (naftos likučių išsaugojimas laive)“ (International Chamber of Shipping / Oil Companies International Marine Forum, Clean Seas Guide for Oil Tankers (Retention of oil residues on board – Witherby & Co. Ltd., London) (ISBN 0-948691-15-8);

5) Tarptautiniai laivybos rūmai, „Sraigtasparnių / laivų operacijų vadovas“ (ICS, Guide to Helicopter / Ship Operations – Witherby & Co. Ltd., London) (ISBN 0-948691-44-1).

^* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 1.04 – „Cheminių medžiagų tanklaivių operacijų tobulinimosi programa“.

^** Rengiant kursus, galima pasinaudoti šiais ne TJO leidiniais:

1) Tarptautiniai laivybos rūmai, „Sauga chemikalų tanklaiviuose“ (ICS, Safety in Chemical Tankers – International Chamber of Shipping, Carthusian Court, 12 Carthusian Street, London EC1M 6EB);

2) Tarptautiniai laivybos rūmai, „Tanklaivių saugumo vadovas (cheminės medžiagos)“ (ICS, Tanker Safety Guide (Chemicals) – Witherby Marine Publishing, 32/36 Aylesbury Street, London EC1R 0ET, U.K.) (ISBN 0-948691-50-6);

3) Tarptautiniai laivybos rūmai / Naftos kompanijų tarptautinis forumas / Tarptautinė uostų asociacija, „Tarptautinis saugumo vadovas naftos tanklaiviams ir terminalams“ (ICS/OCIMF/IAPH, International Safety Guide for Oil Tankers and Terminals – Witherby Marine Publishing, London) (ISBN 0-948691-62-X);

4) Tarptautiniai laivybos rūmai / Naftos kompanijų tarptautinis jūrų forumas / Tarptautinė uostų asociacija / Tarptautinė nepriklausomų tanklaivių savininkų asociacija / Europos chemijos pramonės taryba / Tarptautinė suskystintų dujų tanklaivių ir terminalų operatorių bendrija, „Rekomendacijos dėl laivo / kranto kontrolinių sąrašų“ (ICS/OCIMF/IAPH/INTERTANKO/CEFIC/SIGTTO, Ship/Shore Safety Check List Guidelines – Witherby Marine Publishing, London) (ISBN 0-854930-28-0);

5) Tarptautiniai laivybos rūmai / Naftos kompanijų tarptautinis jūrų forumas, „Perpumpavimo iš laivo į laivą vadovas (nafta)“ (ICS/OCIMF, Ship to Ship Transfer Guide (Petroleum) – Witherby & Co. Ltd., London) (ISBN 0-948691-49-2);

6) Jungtinių Valstijų kranto apsauga, „Reagavimo į cheminius pavojus informacinės sistemos vadovas, 2 t. – Pavojingų cheminių medžiagų duomenys“ (U.S. Coast Guard, CHRIS Manual 2, Hazardous Chemical Data – Government Printing Office, Washington, D.C.);

7) „Tankų valymo vadovas“ (Tank Cleaning Guide – Rotterdam, B.V. Chemical Laboratory „Dr. A.Verway“);

8) Klasifik. b-vė „Bureau Veritas“, „Dujas ir chemines medžiagas pervežančių laivų saugos vadovas“ (Bureau VERITAS, Gas and Chemical Ships' Safety Handbook – Lloyd's of London Press Ltd., London) (ISBN 1-85044-089-1);

9) Tarptautiniai laivybos rūmai, „Sraigtasparnių / laivų operacijų vadovas“ (ICS, Guide to Helicopter/Ship Operations – Witherby & Co. Ltd., London) (ISBN 0-948691-44-1).

^* Rengiant kursus, galima pasinaudoti TJO pavyzdine programa 1.23 – „Gebėjimas naudoti ir valdyti gelbėjimo valtis ir plaustus (išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis)“.

^** Rengiant programas, galima pasinaudoti Tarptautinių laivybos rūmų leidiniu „Tiltelio procedūrų vadovas“ (ICS Bridge Procedures Guide – Witherby Marine Publishing, 32/36 Aylesbury Street, London EC1R 0ET, UK).

^* Žr. aplinkraštį COM/Circ.127 – „Rekomendacijos dėl netikrų nelaimės aliarmų išvengimo“.

^* Žr. aplinkraštį COM/Circ.127 – „Rekomendacijos dėl netikrų nelaimės aliarmų išvengimo“.

^* Žr. TJO rezoliucijos A.772(18) priedo 2 – 4.4.1 punktus

^* Rengiant programas, galima pasinaudoti Tarptautinių laivybos rūmų leidiniu „Tiltelio procedūrų vadovas“ (ICS Bridge Procedures Guide – Witherby Marine Publishing, 32/36 Aylesbury Street, London EC1R 0ET, UK).

^* Šio vadovo III priede yra „Vadovavimosi principai patikrinimų dėl narkotikų ir alkoholio procedūroms, skirti taikyti jūrų versle pasauliniu mastu“. Šie vadovavimosi principai priimti TDO/TJO Jungtinio jūrininkų sveikatos komiteto (1993 m. gegužės mėn.).