LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA

 

R A Š T A S

DĖL MUITINĖS RINKLIAVOS BEI MUITO MOKESČIŲ ĮVEDIMO

 

1991 m. gegužės 20 d. Nr. 56

Vilnius

 

Siekdama užtikrinti prekių ir kitų vertybių gabenimo ekonominį reguliavimą, vidaus rinkos apsaugą, formuojamos muitų politikos realizavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 164 „Dėl muito režimo nustatymo asmenims“ (kuris įsigaliojo nuo 1991 m. gegužės 10 d.) nustatė, kad:

1. Asmenys prekes gali gabenti tik per muitines arba muitinių postus ir jas privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos muitinės departamento nustatyta tvarka.

2. Deklaracija ir gabenamos prekės pateikiamos muitinės pareigūnui, kuris atlieka atitinkamą įforminimą.

3. Laikyti prekių gabenimą neteisėtu, esant neatitikimų tarp deklaruojamų ir pateikiamų muitinės kontrolei prekių, gabenant jas ne per muitines ar muitinių postus, nepateikus deklaracijos. Bandomos neteisėtai gabenti prekės sulaikomos, konfiskuojamos, asmenys traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

4. Nustatyti, kad vienas asmuo be muito gali išvežti iš Lietuvos Respublikos ne daugiau kaip už 200 rublių prekių, iš jų ne daugiau kaip 40 litrų benzino arba dyzelinio kuro ir 1 litrą automobilinio tepalo (vienam automobiliui). Leidžiama išvežti ne daugiau kaip dvi to paties pavadinimo prekes; asmeninio naudojimo reikmenis (aprangą, higienos reikmenis ir pan.).

5. Lietuvos Respublikos muitinės departamentas turi teisę tam tikrais atvejais (laidotuvių, vestuvių, stichinių nelaimių ir pan.) leisti gabenti prekes per muito sieną.

6. Vežant (siunčiant) prekių daugiau negu už nurodytą sumą (200 rb) arba daugiau kaip dvi tos paties pavadinimo prekes, mokamas muitas – 200 procentų nuo mažmeninės arba kitos (nustatytos valstybė) prekių kainos. Asmenų, nesumokėjusių muito mokesčio, prekės sulaikomos ir konfiskuojamos.

7. Muito mokestį už individualaus naudojimo automobilius, įvežamus į Lietuvos Respubliką, – 1 rublis už kiekvieną variklio darbinio tūrio kubinį centimetrą.

8. Muitinės rinkliavos mokamos muitinėje ar muitinės poste Respublikoje funkcionuojančiais piniginiais vienetais. Rinkliavos įskaitomos į Lietuvos Respublikos muitinės departamento sąskaitą ir naudojamos jo poreikiams.

9. Muitai ir muitinės rinkliavos, mokėtojui pageidaujant, mokamos konvertuojama valiuta ir nustatytąja tvarka įskaitomos į Lietuvos Valstybės valiutos fondą.

10. Neimti muito už prekes, gabenamas tranzitu ar laikinai įvežtas į Lietuvos Respubliką, jeigu pateikiama šių prekių tranzitinė deklaracija, užpildyta ir muitinėje tinkamai įforminta jas įvežant.

Be to, minėtu nutarimu patvirtinti asmenims draudžiamų virš nustatytos normos išvežti (išsiųsti) iš Lietuvos Respublikos prekių ir kitų vertybių: prekių, draudžiamų išvežti (išsiųsti) iš Lietuvos Respublikos; prekių, draudžiamų įvežti (atsiųsti) į Lietuvos Respubliką; prekių, draudžiamų gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką; muitinės rinkliavų už muitinės procedūras ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikos muitinėse sąrašai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 165 „Dėl muito režimo asmenims įgyvendinimo“, nustatė, kad individualaus naudojimo automobiliai, įvežami į Lietuvos Respubliką, nuo 1991 m. gegužės 20 d. registruojami Vidaus reikalų ministerijos organuose tik pateikus Lietuvos muitinės pažymėjimą apie muito sumokėjimą.

Muitas įskaitomas į biudžeto pajamų 11 straipsnio „išvežamų prekių muitai“.

Atsižvelgiant į tai, nuo 1991 m. gegužės 10 d. neteko galios Lietuvos finansų ministerijos 1991 02 25 raštas Nr. 14N „Dėl muitinės laikinosios rinkliavos bei muito įvedimo už išvežamas ir išsiunčiamas virš leistino kiekio maisto prekes“.

 

 

MINISTRĖ                                                                                                             E. KUNEVIČIENĖ

______________