LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SĖKLINIŲ BULVIŲ BANDINIŲ ĖMIMO IR SĖKLINIŲ BULVIŲ GUMBŲ KOKYBĖS NUSTATYMO METODIKŲ PATVIRTINIMO
2002 m. birželio 14 d. Nr. 221
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 221
SĖKLINIŲ BULVIŲ BANDINIŲ ĖMIMO METODIKA
I. TIKSLAS
Sėklinių bulvių bandinių ėmimo tikslas – paimti tyrimams reikiamo dydžio bandinį, kuris susidėtų iš gumbų, būdingų tos siuntos veislei ir kategorijai, tuo pačiu santykiu, kaip ir visa sėklinių bulvių siunta.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
III. PRIEMONĖS IR ĮRANKIAI
IV. BANDINIŲ ĖMIMAS
3. Bulvių bandinius gali imti tik turintis specialių žinių Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos bandinių ėmėjas. Jis privalo turėti šios tarnybos išduotą bandinio ėmėjo pažymėjimą.
4. Sėklinių bulvių siunta turi būti sukrauta taip, kad būtų patogu prieiti prie kiekvienos siuntos dalies. Jeigu dėl siuntos laikymo sąlygų arba taros rūšies negalima patogiai prieiti prie siuntos, bandiniai neimami.
5. Kai yra aiškūs fiziniai sėklinių bulvių siuntos nevienalytiškumo požymiai arba kai sertifikato ir ženklinimo etiketės duomenys neatitinka, bandiniai neimami.
6. Kai bulvės laikomos supiltos į maišus ar dėžes, iš įvairių siuntos vietų atrenkama:
jei siuntoje yra iki 100 maišų, dėžių – 3 maišai, dėžės;
101 – 200 maišų, dėžių – 5 maišai, dėžės;
201 – 400 maišų, dėžių – 7 maišai, dėžės;
401 – 600 maišų, dėžių – 10 maišų, dėžių;
jei siuntoje yra daugiau negu 600 maišų ar dėžių, tai iš kiekvieno viršijančio šį kiekį (arba mažiau) 100 maišų ar dėžių papildomai atrenkama po 1 maišą ar dėžę.
7. Kai bulvės laikomos supiltos į konteinerius, iš įvairių siuntos vietų atrenkama:
jei siuntoje yra iki 10 konteinerių – 2 konteineriai;
11 – 30 konteinerių – 3 konteineriai;
31 – 50 konteinerių – 4 konteineriai;
51 – 100 konteinerių – 6 konteineriai;
jei siuntoje yra daugiau negu 100 konteinerių, tai iš kiekvieno viršijančio šį kiekį (arba mažiau) 50 konteinerių papildomai atrenkama po 1 konteinerį.
8. Visi atrinktieji maišai, dėžės ar konteineriai išpilami paruoštoje švarioje aikštelėje arba ant specialaus audeklo. Pirminiai bandiniai imami iš įvairių vietų ir sluoksnių (viršutinio, vidurinio ir apatinio) rankomis ar neaštriais semtuvais. Bandinį stengiamasi paimti su žemėmis ir kitomis pašalinėmis priemaišomis.
9. Pirminių bandinių skaičius priklauso nuo siuntos masės:
jei siuntoje yra iki 15 t – 10 pirminių bandinių;
15 – 30 t – 15 pirminių bandinių;
jei siuntos masė viršija 30 t, tai iš kiekvienos viršijančios šį kiekį 10 t (arba mažiau) papildomai imama po 2 bandinius.
10. Jei pirminiai bandiniai atitinka siuntos požymius, jie sumaišomi ir gaunamas sudėtinis bandinys.
V. PRISTATOMOJO BANDINIO SIUNTIMAS
12. Kiekvienas pristatomasis sėklinių bulvių bandinys ženklinamas bandinio etikete. Bandinius būtina plombuoti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 221
SĖKLINIŲ BULVIŲ GUMBŲ KOKYBĖS NUSTATYMO METODIKA
I. TIKSLAS
Sėklinių bulvių gumbų kokybė nustatoma turint tikslą įvertinti gumbų žemėtumą, dydį, ligotumą bei kitus pažeidimus.
II. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sėklinių bulvių gumbų kokybė nustatoma vizualiai. Sėklinių bulvių gumbai turi būti su tvirta luobele, veislei tipiškos formos ir spalvos, nesudygę*.
III. PRIEMONĖS IR ĮRANKIAI
IV. SĖKLINIŲ BULVIŲ GUMBŲ KOKYBĖS NUSTATYMAS
3. Sėklinių bulvių gumbų kokybė nustatoma analizuojant 200 gumbų bandinį. Jei bandinys mažesnis, apie tai būtina pranešti bandinio ėmėjui, ir analizė neatliekama tol, kol nebus gautas reikiamas gumbų kiekis. Jei bandinys didesnis, iš jo atsitiktinai atrenkamas reikiamas gumbų skaičius.
4. Nustatant sėklinių bulvių gumbų kokybę, vizualiai įvertinama, ar gumbai yra tvirta luobele, veislei tipiškos formos ir spalvos, ar nesudygę*. Jei gumbai neatitinka bent vieno iš šių kriterijų, siunta išbrokuojama.
V. GUMBŲ LIGOTUMO IR KITŲ PAŽEIDIMŲ NUSTATYMAS
7. Nustatant pažeidimą paprastosiomis rauplėmis, suskaičiuojama, kiek bandinyje yra gumbų, kurių pažeistas trečdalis paviršiaus ploto. Gumbų pažeidimas paprastosiomis rauplėmis apskaičiuojamas procentais vienos dešimtosios tikslumu (priedas).
8. Nustatant pažeidimą rizoktonioze, suskaičiuojama, kiek bandinyje yra gumbų, kurių pažeistas trečdalis paviršiaus ploto. Gumbų pažeidimas rizoktonioze apskaičiuojamas procentais vienos dešimtosios tikslumu (priedas).
9. Nustatant pažeidimą sausuoju puviniu, gumbai perpjaunami ir suskaičiuojami sausojo puvinio pažeisti gumbai. Gumbų pažeidimas sausuoju puviniu apskaičiuojamas procentais vienos dešimtosios tikslumu.
10. Nustatant pažeidimą šlapiuoju puviniu, gumbai perpjaunami ir suskaičiuojami šlapiojo puvinio pažeisti gumbai. Gumbų pažeidimas šlapiuoju puviniu apskaičiuojamas procentais vienos dešimtosios tikslumu.
VI. SKAIČIAVIMAS IR REZULTATŲ IŠRAIŠKA
12. Žemėtumo procento skaičiavimas:
masės skirtumas
Žemėtumo proc. = –––––––––––––––––––––––––––– x 100.
bandinio masė prieš plovimą
13. Nestandartinių gumbų procento skaičiavimas:
nestandartinių gumbų sk.
Nestandartinių gumbų proc. = –––––––––––––––––––––– x 100.
analizuojamų gumbų sk.
14. Gumbų ligotumo skaičiavimas:
Apskaičiuojama, kiek procentų gumbų tiriamame bandinyje yra ligotų (kiekvienos ligos atskirai). Ligotumas apskaičiuojamas pagal formulę:
n
S = —— x 100,
N
kur:
S – ligotumas proc.;
n – pažeistų gumbų skaičius bandinyje;
N – bendras gumbų skaičius bandinyje.
15. Ligos intensyvumo ant gumbų skaičiavimas:
Apskaičiavus, kiek procentų gumbų tiriamame bandinyje yra ligotų, pagal reikmę apskaičiuojamas ligos intensyvumas (priedas). Apkaičiuojama pagal formulę:
S(a b)
R = ————,
N
kur:
R – ligos intensyvumas proc.;
S (a b) – ligos pažeistas gumbo plotas, procentais (a) ir pažeistų gumbų pavyzdyje atitinkamoje procento grupėje skaičiaus (b) sandaugų suma;
N – bendras gumbų skaičius bandinyje.
______________
