VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

Į S A K Y M A S

DĖL AVIŲ ĮVERTINIMO TAISYKLIŲ

2002 m. gegužės 29 d. Nr. 16

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 5 straipsniu bei žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 460 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (Žin., 2000, Nr. 1-20; 2001, Nr. 64-2367) patvirtintų Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.10 punktu:

1. Tvirtinu Avių įvertinimo taisykles.

2. Pavedu:

2.1. Lietuvos avių augintojų asociacijai vykdyti avių vertinimą pagal 1 punktu patvirtintas taisykles;

2.2. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiesiems specialistams kontroliuoti 1 punktu patvirtintų taisyklių vykdymą.

VIRŠININKAS KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

viršininko 2002 05 29

įsakymu Nr. 16

Avių įvertinimo taisyklės

I. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Avių veislinių savybių įvertinimas – periodiškai organizuojamas avių įvertinimas pagal veislingumą, produktyvumą, išsivystymą, konstituciją ir eksterjerą, vislumą bei palikuonių veislines savybes.

2. Avių veislininkystės apskaita – dokumentai, patvirtinantys veislinių avių kilmę, vystymąsi, fiziologinę būklę, vislumą, eksterjero ir konstitucijos įvertinimą bei produktyvumą.

3. Veislinis avinas – žinomos kilmės kergimui arba spermos gavybai naudojamas avinas.

4. Ėriavedė – avytė po pirmojo apsiėriavimo (nuo 14–23 mėn. amžiaus).

5. Ėriukas – avinukas arba avytė iki nujunkymo (iki 135 d. amžiaus).

6. Pakaitinis avinukas – savo bandos avinų pakaitai atrinktas avinukas.

7. Pakaitinė avytė – savo bandos pakaitai atrinkta avytė.

8. Veislinis (selekcinis) branduolys – geriausių avių grupė, skirta pakaitiniam prieaugliui gauti.

II. BENDROJI DALIS

9. Pagal šias taisykles įvertinami veisliniai avinai, ėriavedės ir jų prieauglis, pakaitiniai avinukai ir avytės.

10. Veislinių avių įvertinimo darbus organizuoja avių bandos savininkas. Jis privalo pasirūpinti, jog įvertinimui atlikti būtų sudarytos tinkamos sąlygos.

11. Veislines avis įvertinant dalyvauja avių augintojų asociacijos specialistai, VĮ“ Gyvulių produktyvumo kontrolė“ produktyvumo kontrolės asistentai ir ūkio zootechnikas-selekcininkas arba ūkio savininkas. Apie vertinimą iš anksto informuojamas rajono Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM vyriausiasis specialistas.

12. Avys vertinamos individualiai, naudojantis pilna (veisliniai avinai, ėriavedės ir pakaitinis prieauglis) arba sutrumpinta (atvesti ir nujunkyti ėriukai) įvertinimo formule.

13. Vieną kartą metuose (pavasarį arba rudenį) priklausomai nuo avių kergimo bei kirpimo sezono vykdomas avių įvertinimas. Veislinio darbo pradžioje vertinamos visos bandoje esančios avys. Vėliau kiekvienais metais vertinti reikia visas suaugusias veisimui tinkamas ir anksčiau nebonituotas avis, visas pakaitines avytes ir pakaitinius avinukus, ankstesniam įvertinimui patikslinti – visus 2 metų veislinius avinus ir veislines avis, bei nujunkytą prieauglį.

14. Tik gimę ėriukai pasveriami, užrašoma galvos, kojų ir vilnos spalva, pastebėtos kūno anomalijos, gimusių ėriukų skaičius. Jaunikliai, sulaukę 3–5 mėn. amžiaus, nujunkomi ir pasveriami, o jų svoris perskaičiuojamas į sąlyginį 135 dienų ėriuko svorį. Įvertinamas jų įmitimas.

15. Įvertinant suaugusias avis ir pakaitinį prieauglį, žymima veislė, lytis, amžius, individualus numeris, eksterjeras, konstitucija, įmitimas, svoris, vilnos svoris, vilnos tankumas, riebalinio prakaito spalva. Pagal balų vidurkį nustatomas bendrasis įvertinimas.

16. Avių vertinimo duomenys surašomi į apskaitos dokumentus.

17. Pagal gyvulio išsivystymą, eksterjerą, konstituciją, mėsingumą ir vilnos savybes avys ir ėriukai skirstomi į tris klases (elito, I ir II).

III. ĖRIUKŲ PASKIRSTYMAS KLASĖMIS

18. Vertinant jauniklius, jie pasveriami ir kiekvieno amžius surašomas dienomis. Apskaičiuojamas sąlyginis pasvertų ėriukų 135 dienų svoris. Pvz., 150 dienų ėriukas sveria 35 kg; 35 dauginami iš 135 ir padalijami iš 150. Sąlyginis 135 dienų ėriuko svoris yra 31,5 kg. Analogiškai apskaičiuojamas ir vilnos ilgis.

19. Pagal ėriukų svorį ir jų vilnos ilgį, atsižvelgiant į įmitimą, mėsingumą, eksterjerą, vilnos savybes, vilnos bei dengiamųjų plaukelių pigmentaciją, jie skirstomi į tris klases (El, I ir II). Neišsivystę, smulkūs, su įvairiais eksterjero ir vilnos defektais ėriukai išbrokuojami.

1 lentelė. Ėriukų produktyvumo reikalavimai 135 d. amžiuje

Veislė		Lytis	5 balai		4 balai		3 balai
Veislė		Lytis	svoris, kg	vilnos ilgis, cm	svoris, kg	vilnos ilgis, cm	svoris, kg	vilnos ilgis, cm
Lietuvos ir Vokietijos juodgalvės, Latvijos tamsiagalvės, Sufolkai, Prekosai ir kitos mėsinės avys		avinukai	28	3,5	26	3,0	24	<3
		avytės	26	3,5	24	3,0	22	<3
Romanovo ir kitos kailinės avys	gimę 1–2 vadoje	avinukai	28	nevertinama	26	nevertinama	24	nevertinama
	gimę 1–2 vadoje	avytės	26		24		22
	gimę 3 ir daugiau	avinukai	23		21		19
	gimę 3 ir daugiau	avytės	21		19		17
Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės		avinukai	20	4,5	18	4	16	3,5
Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės		avytės	18	4,5	16	4	14	3,5
Ostfryzai ir kitos melžiamos avys		avinukai	30	4,5	28	4	26	3,5
Ostfryzai ir kitos melžiamos avys		avytės	28	4,5	26	4	24	3,5

IV. AVIŲ PASKIRSTYMAS KLASĖMIS

20. Avys veislei atrenkamos pagal eksterjerą. Elito ir I klasei skiriamos geriausios, stiprios konstitucijos avys. Kartais Elito ar I klasei galima priskirti gyvulius, kurie tik vienu rodikliu neatitinka produktyvumo reikalavimų, bet gerokai viršija kitus produktyvumo rodiklius.

II klasei priskiriamos tos avys, kurios bent vienu rodikliu neatitinka minimalių I klasės reikalavimų.

21. Smulkios, ligotos, su įvairiais eksterjero trūkumais avys išbrokuojamos.

22. Lietuvos juodgalvių avių vilna balta, pusiau plona (58–48 plonumo kokybės), o galva, ausys ir kojos juodos. Vilna normaliai arba plokščiai garbanota, 8–9 cm ilgio, plekas gelsvai baltos spalvos. Plautos vilnos išeiga 50–55 proc.

23. Prekosų avių vilna turi būti 64–60 plonumo kokybės (20,6–25,0 mikronų storio), baltos spalvos. Riebalinis prakaitas baltas ar šviesiai kreminis, plautos vilnos išeiga 48–50 proc. Vilnos ilgis 5–8 cm.

24. Romanovo avių vilna sudaryta iš pūkų ir akuotų. Geriausias akuotų ir pūkų santykis 1:10. Avikailis melsvo atspalvio. Plautos vilnos išeiga 60–70 proc.

Vertinant suaugusias romanovo veislės avis ir avinus reikia atsižvelgti į šį santykį ir atitinkamai papildyti vertinimo formulę vienu vertinamuoju požymiu. Akuoto ir pūko santykis nustatomas už mentės išpešant kuokštelį vilnos ir suskaičiuojant plaukelius. Viename kvadratiniame milimetre būna apie 30–40 pūko plaukelių ir keli akuotai.

2 lentelė. Romanovo veislės suaugusių avių akuotų ir pūkų santykis

Balai	5	4	3
Santykis	1:10–1:8	1:7–1:6	1:5–1:4

25. Pieninių avių ostfryzų pieningumas – 250–1000 kg pieno, iš to kiekio gali būti 500 kg prekinio. Avys stambios. Vilna pusiau plona, 56–46 plonumo kokybės (27,1–37,0 mikronų storio), 12–20 cm ilgio.

3 lentelė. Įvairių veislių avių minimalūs produktyvumo reikalavimai

Veislė	Grupė	5 balai		4 balai		3 balai
Veislė	Grupė	svoris, kg	vilnos svoris, kg	svoris, kg	vilnos svoris, kg	svoris, kg	vilnos svoris, kg
Lietuvos ir Vokietijos juodgalvės, Latvijos tamsiagalvės, Sufolkai ir kitos mėsinės avys	Veisliniai avinai (2 m.)	95	5,5	85	5	70	4,5
	Pakaitiniai avinai (1 m.)	50	3,5	45	3	40	2,5
	Ėriavedės (2 m.)	60	3,5	55	3	50	2,5
	Pakaitinės avys (1 m.)	40	2,5	36	2	32	1,5
Prekosai ir kitos plonavilnės mėsinės avys	Veisliniai avinai (2 m.)	90	8	80	7	70	6
	Pakaitiniai avinai (1 m.)	55	5	50	4,5	45	4
	Ėriavedės (2 m.)	55	4,5	50	4	45	3,5
	Pakaitinės avys (1 m.)	40	3,5	36	3	32	2,5
Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys	Veisliniai avinai (2 m.)	55	3	50	2,5	45	2,2
	Pakaitiniai avinai (1 m.)	37	1,5	33	1,3	30	1,1
	Ėriavedės (2 m.)	45	2,2	41	1,7	38	1,4
	Pakaitinės avys (1 m.)	33	1,2	30	1	27	0,8
Ostfryzai ir kitos melžiamos avys	Veisliniai avinai (2 m.)	100	6	90	5,5	80	5
	Pakaitiniai avinai (1 m.)	60	4	55	3,5	50	3
	Ėriavedės (2 m.)	65	4	60	3,5	55	3
	Pakaitinės avys (1 m.)	50	3	45	2,5	40	2
Romanovo ir kitos kailinės avys	Veisliniai avinai (2 m.)	70	3	60	2,5	50	2,2
	Pakaitiniai avinai (1 m.)	38	1	34	0,8	30	0,6
	Ėriavedės (2 m.)	55	2,2	48	1,7	41	1,6
	Pakaitinės avys (1 m.)	33	0,9	30	0,7	27	0,5

26. Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys gali būti su ragais ir be jų. Vilna balta, pilka, rusva, juoda, 20–30 cm ilgio, pusiau šiurkšti.

27. Lietuvos juodgalvių ir Latvijos tamsiagalvių, Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių, prekosų, romanovo, ostfryzų ir kitų veislių avių minimalūs produktyvumo reikalavimai pateikti 3 lentelėje.

28. Pieninių avių ostfryzų pieningumas – 250–1000 kg pieno, iš to kiekio gali būti 500 kg prekinio. Avys stambios. Vilna pusiau plona, 56–46 plonumo kokybės (27,1–37,0 mikronų storio), 12–20 cm ilgio.

V. AVIŲ ĮVERTINIMO FORMULĖ

29. Avių įvertinimo duomenys užrašomi pagal sutartų ženklų sistemą.

30. Avių veislės žymimos pirmosiomis didžiosiomis veislės pavadinimo raidėmis:

Lietuvos juodgalvės – Lj

Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės – Vš

Prekosai – P

Romanovo – R

Latvijos tamsiagalvės – Lt

Ostfryzai – OF

Mišrūnams, gautiems grynaveisles avis kryžminant su tos pačios produktyvumo krypties avinais, prie veislės ženklo prirašoma „mišr.“

31. Grynaveislės avys yra tokios, kurių tėvai ir tėvų tėvai yra įrašyti ar įtraukti į tos pačios veislės kilmės knygą ir kurios pačios yra įrašytos, įtrauktos ar yra tinkamos būti įrašytos į ją.

32. Eksterjeras žymimas raide E ir vertinamas 5 balų sistema. Už kiekvieną žymų atskiros kūno dalies ar kelis nelabai žymius trūkumus atmetamas 1 balas.

E₅ – taisyklingo eksterjero avis,

E₄ – aukštaūgė, siaura krūtine, nuleistu kryžiumi arba su persmauga už menčių avis,

E₃ – „X“ arba kardo formos kojomis, įlinkusia nugara, neišsivysčiusiomis šlaunimis avis.

33. Gyvulio konstitucija žymima raide K ir vertinama 5 balų sistema. Avis turi būti stiprios konstitucijos, turėti gerai išsivysčiusį skeletą, tvirtas kojas ir sveikas nagas.

K₅ – stiprios konstitucijos avis,

K₄ – grubios konstitucijos avis,

K₃ – švelnios konstitucijos avis.

34. Avies įmitimas – raumeninio ir riebalinio audinio išsivystymas keteros, nugaros, juosmens ir šonkaulių srityje. Jis nustatomas apžiūrint ir apčiupinėjant gyvulį. Įmitimas žymimas raidėmis ĮM, prie jų prirašant skiriamų balų skaičių:

ĮM₅ – geras įmitimas,

ĮM₄ – vidutinis įmitimas,

ĮM₃ – blogesnis už vidutinį įmitimas,

ĮM₂ – blogas įmitimas (avis sulysusi).

35. Avis pasveriama vieno kilogramo tikslumu. Balai už svorį nustatomi pagal 3 lentelę, prieaugliui – pagal 1 lentelę. Žymima raide S, šalia prirašant balus.

36. Vilnos tankumas nustatomas šonuose per plaštaką nuo mentės pagal skyrimo plotį milimetrais. Žymima raide T, šalia prirašant balus.

T₅ – labai tanki vilna (odos siūlė iki 0,5 mm pločio),

T₄ – tanki, būdinga veislei vilna (odos siūlė 0,5–1 mm),

T₃ – reta vilna (odos siūlė daugiau kaip 1 mm).

37. Vilnos svoris žymimas raidėmis VS. Imamas metinis prikirptos vilnos svoris (kg). Balai nustatomi pagal 3 lentelę, prieaugliui – pagal 1 lentelę.

38. Riebalinis prakaitas vilnoje žymimas raidėmis PS ir vertinamas pagal spalvą:

PS₅ – baltos, šviesiai gelsvos spalvos riebalinis prakaitas,

PS₄ – šviesiai kreminės spalvos riebalinis prakaitas,

PS₃ – tamsiai kreminės spalvos riebalinis prakaitas,

PS₂– tamsiai geltonos, oranžinės, rūdžių ar žalsvos spalvos riebalinis prakaitas.

39. Kiekvieno požymio įvertinimo balų sumą padaliję iš vertinamų požymių skaičiaus, gausime bendrą įvertinimą balais. Pagal šiuos balus nustatoma klasė:

elito – 4,6–5 balo,

I klasė – 3,6–4,5 balo,

II klasė – 2,6–3,5 balo,

brokas – 2,5 balo ir mažiau.

4 lentelė. Veislinių avių įvertinimas pagal pilną formulę

Veislė

Lytis

Amžius,

mėn.

Ind.

Nr.

Įvertinimo formulė

Iš viso

balų

Balų

vidurkis

avinas

142

E₅+K₅+ĮM₄+S₄+T₅₊VS₅+PS₅

4,71

4 lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas:

Lietuvos juodgalvių veislės avinas 12 mėn. amžiaus, jo individualus numeris 142. Avinas taisyklingo eksterjero, stiprios konstitucijos, vidutinio įmitimo, sveria 49 kg. Nuo avino prikirpta 3,5 kg vilnos. Vilna tanki, prakaito spalva balta. Avinas priskirtas elito klasei.

5 lentelė. Veislinių ėriukų įvertinimas pagal sutrumpintą formulę

Veislė	Lytis	Amžius, mėn.	Ind. Nr.	Įvertinimo formulė	Iš viso balų	Balų vidurkis
Vš	avinukas	4,5	549	E₅+K₅+ĮM₄+S₅	19	4,75

5 lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas:

Vietinių šiurkščiavilnių veislės avinukas 4,5 mėn. amžiaus, jo individualus Nr. 549. Avinukas taisyklingo eksterjero, stiprios konstitucijos, vidutinio įmitimo, sveria 21 kg. Avinukas priskirtas elito klasei.

______________