LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL LEIDIMŲ VERSLINEI ŽŪKLEI IŠDAVIMO BEI MOKESČIŲ UŽ VERSLINĮ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ SKAIČIAVIMO TVARKOS

1996 m. balandžio 4 d. Nr. 56

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ ir siekdamas tobulinti leidimų verslinei žūklei neišnuomotinuose vandens telkiniuose išdavimo bei mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą bei lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, skaičiavimo bei mokėjimo tvarką,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifų bei lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, skaičiavimo lentelę;

1.2. Leidimų verslinei žūklei neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose išdavimo bei mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą ir lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, skaičiavimo bei mokėjimo tvarką.

2. Nustatyti, kad žuvų apsauga – tai priemonių, įgalinančių išlaikyti stabilias arba gausėjančias vertingų žuvų rūšių populiacijas, sistema.

3. Pasiūlyti Žemės ūkio ministerijos Žuvų ūkio departamentui kartu su Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentu pagal turimus duomenis ne rečiau kaip kartą per metus tikslinti mokesčio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų įrankiams koeficientus.

4. Nustatyti, kad lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, dydis indeksuojamas tokia pačia tvarka kaip mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifai.

5. Pripažinti netekusiu galios Aplinkos apsaugos departamento 1994 03 31 įsakymą Nr. 20 „Dėl mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“.

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS                                               BRONIUS BRADAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos ministerijos

1996 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 56

LEIDIMŲ VERSLINEI ŽŪKLEI NEIŠNUOMOTINUOSE (VALSTYBINĖS REIKŠMĖS) VANDENS TELKINIUOSE IŠDAVIMO BEI MOKESČIŲ UŽ VERSLINĮ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ IR LĖŠŲ, KURIAS NAUDOTOJAI TURI SKIRTI ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMUI IR SAUGOJIMUI, SKAIČIAVIMO BEI MOKĖJIMO TVARKA

1. Leidimus verslinei žūklei neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose, laikydamiesi šios tvarkos, išduoda Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas ir jo regioniniai padaliniai.

2. Leidimai išrašomi griežtos apskaitos numeruotuose blankuose, kurie gaminami, laikomi, apskaitomi ir panaudojami laikantis Finansų ministerijos 1992 10 15 rašte Nr. 96 „Dėl griežtos apskaitos dokumentų blankų gaminimo, laikymo, apskaitos ir panaudojimo tvarkos“ nurodytų reikalavimų.

3. Išduodami leidimai registruojami žurnale, kuriame pažymima:

1) eilės numeris;

2) išdavimo data;

3) leidimo blanko numeris;

4) žvejybos įmonės ir jos padalinio (laivo) pavadinimas;

5) leidžiamų naudoti žūklės įrankių (pagal jų tipus ir akių dydį) skaičius ir ilgis;

6) žvejybos vieta;

7) leidimo galiojimo laikas;

8) apskaičiuotas mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą dydis;

9) apskaičiuotas lėšų, kurias naudotojas turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, dydis;

10) dokumento, patvirtinančio lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, sumokėjimą, data ir numeris, sąskaita, į kurią sumokėtos lėšos;

11) pastabos.

4. Išduodant leidimus, prieš leidimo blanko numerį kiekvienas Žuvų išteklių departamento padalinys įrašo atitinkamas raides:

1) Žvejybos reguliavimo skyrius – „ŽR“;

2) Žuvivaisos skyrius – „Ž“;

3) Kauno skyrius – „KM“;

4) Klaipėdos skyrius: „J“ (leidimuose žvejoti atviroje jūroje),

„JP“(leidimuose žvejoti jūros pakrantėje);

5) Kuršių marių skyrius – „K“;

6) Tauragės skyrius – „T“.

5. Išduodantis leidimą padalinys leidimo dalyje „Žvejybos sąlygos“ nurodo sumas, kurias įmonė turi sumokėti už verslinį žuvų išteklių naudojimą, sumas, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, bei šių mokėjimų sąskaitas ir terminus.

6. Pranešimas apie išduotą leidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jo išdavimo turi būti išsiųstas Žuvų išteklių departamento Žvejybos reguliavimo skyriui. Pranešimas apie vidaus telkiniuose išduotus leidimus tą pačią dieną faksu išsiunčiamas telkinį kontroliuojančiam regiono aplinkos apsaugos departamentui.

7. Lėšas į Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitą centralizuotam žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygų įgyvendinimui gali mokėti tik įmonės, davusios raštišką įgaliojimą disponuoti šiomis lėšomis.

8. Išduodantys leidimus Žuvų išteklių departamento padaliniai lėšas, skiriamas centralizuotam žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygų įgyvendinimui, gali priimti grynais pinigais tiktai laikydamiesi kasos darbo ir operacijų vykdymo taisyklių.

9. Išduodantys leidimus Žuvų išteklių departamento padaliniai kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos privalo pateikti įmonėms bei atitinkamoms rajonų (miestų) mokesčių inspekcijoms (pagal įmonės registravimo vietą) kiekvienai įmonei apskaičiuotą mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą dydį (pagal leidimus, kurių galiojimas pasibaigė iki praėjusio ketvirčio pabaigos). Šie mokesčiai iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos turi būti sumokėti į rajono (miesto) valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų pajamų sąskaitą.

10. Lėšas centralizuotam žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygų įgyvendinimui į Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitą įmonės privalo sumokėti Metodiniuose nurodymuose žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti, patvirtintuose Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 06 28 įsakymu Nr. 109, nurodytais terminais.

11. Įmonės arba jų asociacijos, savarankiškai įgyvendinančios žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygas, pagal su Žuvų išteklių departamentu suderintus planus privalo pateikti tarpinę ataskaitą apie šių planų vykdymą per 15 dienų pasibaigus pusmečiui ir galutinę ataskaitą per 15 dienų pasibaigus metams.

12. Kategoriškai draudžiama išduoti leidimus įmonėms, nustatytu laiku neatsiskaičiusioms už žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui skirtinas lėšas arba nesumokėjusioms mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą (pagal mokesčių inspekcijų pranešimus).

Mokėjimus žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonėms vykdyti gali savo sprendimu atidėti tiktai Aplinkos apsaugos ministerija, esant objektyvioms priežastims ir įmonei raštiškai garantavus skolos sumokėjimą.

Įmonėms, nustatytu laiku neatsiskaičiusioms už žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui skirtinas lėšas, vadovaujantis Mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 10 10 nutarimu Nr. 1320, skiriama dešimteriopo mokesčio tarifo dydžio bauda, kuri mokama į Valstybinį gamtos apsaugos fondą.

13. Leidimus išduodantys Žuvų išteklių departamento padaliniai privalo pagal leidimų registravimo žurnalų duomenis pateikti Žvejybos reguliavimo skyriui:

13.1. iki kiekvieno mėnesio 15 dienos lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, sumas, apskaičiuotas kiekvienai įmonei už leidimus, kurių galiojimo laikas baigėsi praėjusį mėnesį, jų sumokėjimą į atskiras sąskaitas (ŽID pavedimų lėšų sąskaita, asociacijų sąskaitos ar kt.) pagal įmonių pateiktus mokėjimo dokumentus bei likusius įmonių įsiskolinimus;

13.2. iki kiekvieno mėnesio 15 dienos kiekvienai įmonei apskaičiuotą mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą dydį (pagal leidimus, kurių galiojimas pasibaigė iki praėjusio ketvirčio pabaigos).

14. Bet koks taisymas leidime, jo šaknelėje ar pranešime yra draudžiamas.

Žvejyba su leidimu, kuriame ištaisyti privalomi rekvizitai ar kiti duomenys, laikoma kaip žvejyba be leidimo. Asmenys, žvejoję su tokiu leidimu, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Taisymas leidimų registravimo žurnale gali būti daromas, jeigu dėl klaidos įrašas žurnale skiriasi nuo įrašo leidime. Tokiu atveju taisymas patvirtinamas padalinio vadovo parašu ir antspaudu.

15. Išduoti leidimai gali būti anuliuojami Žuvų išteklių departamento sprendimu, jeigu įmonei dėl žvejybos taisyklių pažeidimų sustabdoma žvejybinė veikla arba jeigu įmonė raštu pati kreipėsi prašydama leidimą anuliuoti dėl svarbių priežasčių (laivo remontas, nepalankios meteorologinės sąlygos ar kt.).

Apie leidimo anuliavimą daroma žyma leidimų registravimo žurnalo skiltyje „Pastabos“, nurodant sprendimo anuliuoti leidimą datą bei numerį. Anuliavus leidimą, perskaičiuojamas mokestis už verslinį žuvų išteklių naudojimą bei lėšų, skirtinų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, dydis, atmetus mokestį, tenkantį nepanaudotoms dienoms. Perskaičiuoti lėšų dydžiai nurodomi žurnale bei apie juos ne vėliau kaip per 5 dienas nuo leidimo anuliavimo raštu informuojama įmonė bei Žvejybos reguliavimo skyrius. Jeigu, prieš gaunant leidimą, avansu buvo sumokėta daugiau lėšų negu perskaičiuota suma, lėšų likutis grąžinamas įmonei arba, jai sutikus, įskaitomas už vėliau gaunamus leidimus.

16. Žuvų išteklių departamentas privalo savo padaliniuose ne rečiau kaip 2 kartus per metus patikrinti mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą bei lėšų, skirtinų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, dydžių skaičiavimo teisingumą. Patikrinimai įforminami aktais, kuriuos pasirašo tikrinantis pareigūnas bei padalinio vadovas. Patikrinimo metu nustačius priskaičiuotus per didelius arba per mažus mokesčių (skirtinų lėšų) dydžius, apie tai per 5 dienas nuo akto pasirašymo komisija informuoja žvejybos įmonę, mokesčių inspekciją ir ŽID buhalteriją (apie mokesčius, skirtus žuvų išteklių apsaugai ir atkūrimui). Pranešimai išsiunčiami registruotu paštu.

Nesumokėti mokesčiai bei lėšos, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tada, kai mokėtojas apie tai sužinojo.

Permokėtos lėšos grąžinamos per 30 dienų nuo tada, kai Žuvų išteklių departamento buhalterija gavo raštišką pranešimą dėl jų permokėjimo.

______________

SUDERINTA                                                                                                 PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos                                                                                      Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerijos sekretorius                                                                 aplinkos apsaugos ministerijos

Žuvų ūkio departamento direktorius                                                               1996 04 04 įsakymu Nr. 56

P. Kindurys                                                                  

Mokesčio už žuvų išteklių naudojimą tarifų bei lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, skaičiavimo lentelė

I. Baltijos jūra

Žvejybos įrankio tipas	Strimėlinis tralas 200 AJ laivui		Bretlinginis tralas 200 AJ laivui		Menkinis tralas 200 AJ laivui	Plekšninis tralas 200 AJ laivui	Menkinis žiauninis tinklas, 65 m, menkinė ūda 1000 kab.	Lašišinis dreifinis tinklas, 25m, lašišinė ūda, 1000 kab.	Strimėlinis statomas tinklas (gaudyklė)	Traukiamas tinklas pakrantės žvejybai, 300 m		Statomasis tinklaitis pakrantės žvejybai, 75 m	Ungurinė plekšninė ūda, 1000 kab.
	paprastas	porinis
										lašišų, šlakių	kitų žuvų
			paprastas	porinis
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	500	1000	300	1500	175	175	5	0.1	200	20	50	5	5
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	1	1	1	1	3.50	2.0	3.50	18.0	1.0	18.0	2.50	2.5	10.0
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	500	1000	300	1500	612.5	350	17.5	1.8	200	360	125	12.5	50
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)	1	2	0.6	3	1.225	0.7	0.035	0.0036	0.4	0.72	0.25	0.025	0.1
Mokesčio tarifas, Lt	5	10	3	15	6.125	3.5	0.175	0.02	2	3.6	1.25	0.125	0.5
Lėšos, skirtinos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	20	40	12	60	24.5	14	0.7	0.08	8	14.4	5	0.5	2

II. Kuršių marios

Žvejybos įrankio tipas	Traukiamas tinklas, 500 m	Dreifinis tinklas, 240 m	Statomasis tinklaitis (70 mm), 60 m	Statomasis tinklaitis (40–45 mm), 50 m	Stintinis statomasis tinklaitis, 20 m	Stintinė gaudyklė, 30 m	Ungurinė gaudyklė	Stambiaakė gaudyklė (varta)	Stintinis statomasis tinklas gaudyklė	Ungurinė ūda 1000 kab.
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	500	75	7	10	3	10	5	15	20	5
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	1.7	3.00	3.00	1.5	3.00	3.00	5.00	2.5	3.00	25.00
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	850	225	21	15	9	30	25	37.5	90	125
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)	1.7	0.45	0.042	0.03	0.018	0.06	0.083	0.075	0.18	0.25
Mokesčio tarifas, Lt	8.5	2.25	0.21	0.15	0.09	0.3	0.42	0.38	0.9	1.25
Lėšos, skirtinos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	34	9	0.84	0.6	0.36	1.2	1.68	1.52	3.6	5

III. Ežerai, vandens talpyklos, upės

Žvejybos įrankio tipas	Traukiamas tinklas įvairiai žuviai, 300 m		Traukiamas seliavinis tinklas, 500 m	Traukiamas stintinis tinklas (upinis), 100 m	Plukdomasis stintinis tinklaitis, 60 m	Statomieji seliaviniai tinklaičiai (18–22mm), 75 m	Statomieji, plukdomieji tinklaičiai (24–40 mm), 75 m
	vasarinis	Kauno marios
							Kauno marios	kiti telkiniai
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	30	100	75	300	10	2	3.5	1,5
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina Lt/kg, (Vn)	2.0	2.00	4.00	3.00	3.00	4.00	1.5	1.50
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (EnxVn)	60.00	200.00	300.00	900.00	30.00	8.00	5.25	2.25
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)	0,12	0.4	0.6	1.8	0.06	0.016	0.01	0.0045
Mokesčio tarifas, Lt	0.6	2.00	3.00	9.00	0.30	0.08	0,05	0.02
Lėšos, skirtinos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	2.4	8.00	12.60	36.00	1.20	0.32	0.2	0.08

III. Ežerai, vandens talpyklos, upės (tęsinys)

Žvejybos įrankio tipas	Tinklaičiai virš 40 mm 75 m			Gaudyklė įvairiai žuviai	Ungurinė ežerinė gaudyklė (2 katilų)	Ungurinė ūda, 1000 kab.	Ungurinė upinė gaudyklė	Nėginis bučiukas	Vėžinis bučiukas
	statomieji		plukdomieji
	Kauno marios	kiti telkiniai
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	4	2	15	1.0	0.2	3	5	0.5	0.15
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina Lt/kg, (Vn)	2.5	2.5	2.5	2.0	25.00	25.00	25.00	2.0	15
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En xVn)	10.0	5.0	37.0	2.0	5.00	75.00	125.0	1.0	2.25
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)	0.02	0.01	0.075	0.004	0.01	0.15	0.25	0.002	0.0045
Mokesčio tarifas, Lt	0.1	0.05	0.375	0.02	0.05	0.75	1.25	0.01	0.02
Lėšos, skirtinos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	0.40	0.20	1.50	0.08	0.20	3.00	5.00	0.04	0.08

Pastabos: 1. Mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientai apskaičiuoti baziniu įrankiu imant paprastą strimėlinį tralą 200 AJ galingumo laivui.

2. Lentelės duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus pagal naujas rinkos kainas ir žvejybos situaciją.

3. Vidutiniai žvejybos įrankių efektyvumai (išskyrus žvejybą jūros pakrantėje) nustatyti atsižvelgiant į tai, kad ne visos leidimo galiojimo dienos dėl hidrometeorologinių sąlygų tinkamos žvejybai.

4. Laivų galingumui, žvejybos įrankių ilgiui (ūdų kabliukų skaičiui) neatitinkant nurodytų lentelėje, efektyvumas ir mokesčio tarifas proporcingai didinami arba mažinami.

______________