STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL 2000 M. DARBO KAINOS STATISTINĖS ATASKAITOS PATVIRTINIMO

2001 m. kovo 15 d. Nr. 33

Vilnius

Remdamasis Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 359 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 28-776) 12 derybiniu skyriumi, Lietuvos Respublikos tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 95-2380; 1999, Nr. 38-1154),

1. Tvirtinu pridedamą vienkartinio periodiškumo darbo kainos DK-01 statistinę ataskaitą ir paaiškinimus ataskaitai pildyti.

2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento generalinio direktoriaus 1997 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 20 „Dėl statistinės ataskaitos patvirtinimo“.

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                                       P. ADLYS

______________

Darbo statistikos skyrius

tel. 36 48 29, 36 48 59; 36 48 30, faks. 38 48 60,

Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius

Įmonės kodas registre

Įmonės pavadinimas

Adresas

Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)

Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

Sąlyginis įmonės kodas (pildo teritorinė statistikos įstaiga)

Vietovės kodas

Nuosavybės formos kodas

Įmonės rūšies kodas

Ataskaita skelbiama interneto svetainėje, kurios adresas www.std.lt

I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS, DIRBTAS BEI APMOKĖTAS LAIKAS

Eil.Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas	Iš viso
1	Vidutinis visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičius	A 11
2	Vidutinis ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičius	A 12
3	Visą darbo dieną dirbusių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius, žmogaus val.	B 11
4	Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius, žmogaus val.	B 12
5	Visą darbo dieną dirbusių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius, žmogaus val.	C 11
6	Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius, žmogaus val.	C 12

II. DARBO KAINA

Eil.Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas	Litais
1	DARBO UŽMOKESTIS	X	X
2	Bruto darbo užmokesčio lėšos (pinigais) iš viso, iš jų:	D 1110
3	Įmonės profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigų (padalinių) darbuotojų darbo užmokestis	D 11111a
4	Įmonės sveikatos priežiūros, parduotuvių, valgyklų, vaikų darželių, sporto salių ir kitų padalinių darbuotojų darbo užmokestis	D 11111b
5	Papildomas darbo užmokestis už kasmetines atostogas	D 1111211
6	Specialiosios išmokos, iš anksto nustatytos kolektyvinėje sutartyje	D 1111212
7	Nereguliariai mokamos premijos iš darbo užmokesčio ekonomijos ar pelno; premijos už racionalizacinius pasiūlymus	D 1111213
8	Darbo užmokestis už kasmetines atostogas	D 11131
9	Darbo užmokestis už įstatymų nustatyta tvarka nedirbtas dienas	D 11132
10	Darbo užmokestis už kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka nedirbtas dienas	D 11133
11	Privalomosios ligos pašalpos	D 1221
12	Išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką	D 1222
13	DARBDAVIO DRAUDIMO ĮMOKOS	X	X
14	Draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos	D1211
15	Darbdavio įmokos į įmonės pensinio draudimo fondą	D12121
16	Socialinio pobūdžio draudimo įmokos (įvardinkite jas)	D12122
17	DARBDAVIO PAŠALPOS, KOMPENSACIJOS, KITOS IŠLAIDOS	X	X
18	Išmokos produktais	D 11141
19	Darbdavio išlaidos būstui	D 11142
20	Valgyklų išlaikymo išlaidos, dotacijos maitinimui	D 111441
21	Kultūros, sporto, poilsio įrangos ir paslaugų, vaikų darželių, parduotuvių ir kitų padalinių išlaikymo išlaidos; darbuotojų vežimo į darbą ir atgal išlaidos; įnašai į profesines sąjungas ar darbininkų sąjungą	D 111442
22	Išeitinės pašalpos ir kompensacijos	D 1223
23	Papildomos ligos pašalpos	D 12241
24	Kompensacijos už vaistus, sanatorinius kelialapius	D 12242
25	Materialinė parama šeimoms	D 12243
26	Stipendijos; motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos ir žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka	D 12244
27	Kitos įstatymų nustatytos darbdavio išmokos (įvardinkite jas)	D 12245
28	Komandiruočių išlaidos (dienpinigiai)	D 12246
29	Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas	D 12247
30	Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos	D 21
31	Įdarbinimo išlaidos	D 31
32	Išlaidos darbo drabužiams (uniformoms)	D 32
33	Kitos darbdavio išlaidos (įvardinkite jas)	D 33

III. VALSTYBĖS KOMPENSUOTOS DARBDAVIO IŠLAIDOS

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas	Litais
1	Valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui	D 5

Ataskaitą užpildė (vardas, pavardė ir parašas)			Vadovas (vardas, pavardė ir parašas)
Pareigos		Data
tel.	faks.		tel.

______________

Patvirtinta

Statistikos departamento

generalinio direktoriaus

2001 03 15 įsakymu Nr. 33

INFORMACIJA DĖL 2000 m. DARBO KAINOS TYRIMO

(ataskaita DK–01)

TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) ir Oficialiosios statistikos darbų programa, patvirtinta 2001 m. sausio 15 d. Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 8 (Žin., 2001, Nr. 20-682).
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – atrankinis tyrimas. Darbo kainos ataskaitą DK-01 pildo visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones. Tyrimo tikslas – nustatyti darbo kainos lygį, jos sudėtį bei struktūrą šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis ir įmonių dydžio grupes. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams.
	Tiriamasis laikotarpis – kalendoriniai 2000 metai.
DUOMENŲ PATEIKIMO	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis.
PAREIGA	Juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis.
KONFIDENCIALUMAS	Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
	Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173^2 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557).
	Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt.
	Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt.
	Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.

______________

PAAIŠKINIMAI DARBO KAINOS ATASKAITAI DK-01 PILDYTI

BENDRIEJI NURODYMAI

1. STATISTINIO TYRIMO TIKSLAS

Ataskaitą pildo visų ekonominės veiklos rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie išlaidas, kurias darbdavys patiria samdydamas darbuotojus, t. y. darbuotojų darbo užmokestį ir kitas jiems skirtas išlaidas. Be to, pateikiamas visų darbuotojų, dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje pagal darbo sutartis (terminuotas ir neterminuotas), skaičius bei jų faktiškai dirbtų ir apmokėtų valandų skaičius.

Individualios (personalinės) įmonės minėtos ataskaitos nepildo.

2. ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS KODAS

Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija įrašo savo kodą, nurodytą registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų numeris.

3. EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS

Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą veiklą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.

4. STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS – kalendoriniai 2000 metai.

RODIKLIŲ SĄVOKOS IR APSKAIČIAVIMO BŪDAI

I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS, DIRBTAS BEI APMOKĖTAS LAIKAS

Darbuotojas – asmuo, sudaręs darbo sutartį su įmone, įstaiga ar organizacija, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-973), ir gaunantis darbo užmokestį neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė.

Į samdomųjų darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130), darbo sutartys nesudaromos.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę arba alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis, pagal patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, kurie apmokami tik iš pelno; laikino įdarbinimo agentūrų personalas.

Vidutinis darbuotojų skaičius nustatomas dviem būdais:

1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudedant ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus. Poilsio ir švenčių dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, likusioms nustatytos darbo savaitės dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, įskaitomi į vidutinį darbuotojų skaičių, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

2. Įmonėse, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal tokią formulę:

kur:

_

D– vidutinis darbuotojų skaičius

Dgro – darbuotojų skaičius 1999 m. gruodžio 31 d.

Ds – darbuotojų skaičius 2000 m. sausio 31 d.

Dv – darbuotojų skaičius 2000 m. vasario 29 d.

Dl – darbuotojų skaičius 2000 m. lapkričio 30 d.

Dgr1 – darbuotojų skaičius 2000 m. gruodžio 31 d.

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apskaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių, atitinkama suma dalijama iš 12 ir tuo atveju, jei įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.

Įmonė, įstaiga ar organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdų.

1 eilutė. Vidutinis visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičius (rodiklio kodas A 11)

Visą darbo dieną dirbantys darbuotojai – tai asmenys, dirbantys pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje įstatymo nustatytą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) 40 straipsniu, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Jei darbuotojai dirba įstatymo nustatytą sutrumpintą darbo laiką (remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 straipsniu), bet jiems mokamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Vidutinis visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką.

2 eilutė. Vidutinis ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičius (rodiklio kodas A 12)

Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai – tai asmenys, dirbantys pagrindinėje ar ne pagrindinėje darbovietėje trumpiau (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo laiko trukmės ir pan.), negu įstatymo nustatyta normali darbo laiko trukmė (t. y. dirbantys mažiau negu 1 etatu).

Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92).

Vidutinis ne visą darbo dieną ar savaitę dirbusių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus skaičiavimo metodiką.

3 eilutė. Visą darbo dieną dirbusių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius (rodiklio kodas B 11)

Tai visą darbo dieną dirbusių darbuotojų (nurodytų I skyriaus 1 eilutėje) faktiškai dirbtų valandų suma per metus.

Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų normalios darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma.

Normali darbo laiko trukmė – įstatymo nustatyta darbo laiko trukmė per savaitę. Normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais 7 dienų laikotarpiu neturi viršyti 48 valandų. Darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą (24 valandų laikotarpį).

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija įstatymo nustatytą normalią 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. Darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus. Už viršvalandžius mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)).

Viršvalandiniu darbu išimtiniais atvejais nelaikomas tam tikrų kategorijų darbuotojų (gydymo, socialinės globos, avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir t. t.), politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbas viršijant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą normalų darbo laiką.

Į faktiškai dirbtą laiką taip pat įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui; atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai; paruošiami ir valomi instrumentai; rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo arba kolektyvinę sutartį numatyta už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos; ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal ir pan.

4 eilutė. Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius (rodiklio kodas B 12)

Tai ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų (nurodytų I skyriaus 2 eilutėje) faktiškai dirbtų valandų suma per metus.

5 eilutė. Visą darbo dieną dirbusių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius (rodiklio kodas C 11)

Tai visą darbo dieną dirbusių darbuotojų (nurodytų I skyriaus 1 eilutėje) apmokėtų valandų suma per metus.

Apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas (pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų ir kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 111-3574); darbdavio apmokėtos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės; atostogų laikas ir pan.). Čia neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

6 eilutė. Ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius (rodiklio kodas C 12)

Tai ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų (nurodytų I skyriaus 2 eilutėje) apmokėtų valandų suma per metus.

II. DARBO KAINA

Tai visos darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus. Darbo kainą sudaro:

• kompensacijos darbuotojams, t. y. darbo užmokestis pinigais ir natūra, socialiniai darbdavių įnašai (įmokos);

• profesinio mokymo išlaidos;

• kitos išmokos.

Skaičiuojant darbo kainą, atimamos valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui.

2 eilutė. Bruto darbo užmokesčio lėšos (pinigais) (rodiklio kodas D 1110)

Tai darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis bei statutiniais pagrindais, per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma:

• darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga);

• priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis, už darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.);

• priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.);

• premijos (vienkartinės ir reguliarios);

• darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.);

• tantjemos;

• laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras;

• valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui (minimaliai mėnesinei algai);

• kitos išmokos.

Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma:

• išeitinės pašalpos ir kompensacijos;

• delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį;

• piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas;

• dividendai;

• materialinė parama;

• dotacijos darbuotojų maitinimui;

• kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.);

• negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai;

• pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų;

• komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir pan.).

3 eilutė. Įmonės profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigų (padalinių) darbuotojų darbo užmokestis (rodiklio kodas D 11111a)

Šioje eilutėje nurodoma įmonės profesinio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo įstaigų (padalinių) darbuotojų darbo užmokesčio suma per metus. Be to, įskaitomas įmonės darbuotojų, kurie, be pagrindinio darbo, tam tikrą darbo laiką dirba įmonės profesinio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo padalinyje, darbo užmokestis.

Minėtuose padaliniuose dirbančių ne įmonės darbuotojų darbo užmokestis į šią eilutę neįskaitomas. Jis nurodomas II skyriaus 30 eilutėje.

4 eilutė. Įmonės sveikatos priežiūros, parduotuvių, valgyklų, vaikų darželių, sporto salių ir kitų padalinių darbuotojų darbo užmokestis (rodiklio kodas D 11111b)

Čia įskaitoma įmonės sveikatos priežiūros, parduotuvių, valgyklų, vaikų darželių, sporto salių ir kitų padalinių darbuotojų darbo užmokesčio suma per metus. Be to, įskaitomas įmonės darbuotojų, kurie, be pagrindinio darbo, tam tikrą darbo laiką dirba šiuose padaliniuose, darbo užmokestis.

Neįskaitomas šiuose padaliniuose dirbančių ne įmonės darbuotojų darbo užmokestis. Jis nurodomas II skyriaus 20 ar 21 eilutėje.

5 eilutė. Papildomas darbo užmokestis už kasmetines atostogas (rodiklio kodas D 1111211)

Tai papildomas darbo užmokestis, nustatomas remiantis kolektyvine sutartimi ir išmokamas darbuotojams kartu su darbo užmokesčiu už kasmetines atostogas. Jei kolektyvinėje sutartyje nustatyta suteikiant kasmetines atostogas darbuotojams išmokėti didesnę sumą, negu garantuoja Lietuvos Respublikos atostogų įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-18), pvz., prilygstančią 100 proc. darbo užmokesčio vidurkio ir pan., tai tokios išmokos priskiriamos prie papildomo darbo užmokesčio už atostogas.

6 eilutė. Specialiosios išmokos, iš anksto nustatytos kolektyvinėje sutartyje (rodiklio kodas D 1111212)

Tai išmokos, kurios nėra mokamos reguliariai kiekvieną mokėjimo laikotarpį ir kurių suma bei periodiškumas nustatomi iš anksto, neatsižvelgiant į įmonės veiklos, asmeninius ar kolektyvinius darbo rezultatus. Prie šių išmokų gali būti priskiriamos Kalėdų ar Velykų progomis išmokėtos sumos, išmokos jubiliejaus, profesinių ar kitų švenčių progomis ir pan.

7 eilutė. Nereguliariai mokamos premijos iš darbo užmokesčio ekonomijos ar pelno; premijos už racionalizacinius pasiūlymus (rodiklio kodas D 1111213)

Tai premijos ar išmokos, kurios priklauso nuo asmeninių arba įmonės darbo rezultatų, tačiau nėra mokamos reguliariai kiekvieną mokėjimo laikotarpį. Jas nulemia įmonės pelnas, apyvarta, darbo našumas ir pan. Tai gali būti premijos iš pelno arba darbo užmokesčio ekonomijos, premijos už racionalizacinius pasiūlymus, darbo našumo, kokybės ar kitokius darbo rezultatus.

8 eilutė. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas (rodiklio kodas D 11131)

Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Apskaičiuojant darbo užmokestį už kasmetines atostogas, sumuojama visų darbuotojų, kuriems 2000 m. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, darbo užmokesčio už jas suma.

Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos ilgesnės trukmės atostogos, negu nustato Atostogų įstatymas, pvz., darbuotojams, dirbantiems labai kenksmingomis sąlygomis, gali būti suteikiamos papildomos atostogos, remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 69 straipsniu. Darbo užmokestis už papildomas kasmetinių atostogų dienas įskaitomas į darbo užmokestį už kasmetines atostogas.

Į darbo užmokestį už kasmetines atostogas neįskaitomas darbo užmokestis už mokymosi atostogas, suteiktas besimokantiems darbuotojams. Išmokos darbuotojams, kurie mokosi su įmonių siuntimais, nurodomos prie darbo užmokesčio už įstatymų nustatyta tvarka nedirbtas dienas (II skyriaus 9 eilutėje), o besimokantiems savo iniciatyva – prie darbo užmokesčio už kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka nedirbtas dienas (II skyriaus 10 eilutėje).

9 eilutė. Darbo užmokestis už įstatymų nustatyta tvarka nedirbtas dienas (rodiklio kodas D 11132)

Tai darbo užmokestis už nedirbtas, bet darbdavio įstatymų nustatyta tvarka apmokėtas dienas.

Tai galėtų būti priskiriama:

• darbo užmokestis už mokymosi atostogas, remiantis Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 24 straipsniu ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka;

• darbo užmokestis už darbo dienas, kai darbuotojai stažuojasi, remiantis Darbuotojų stažuotės užsienyje nuostatais, patvirtintais 1992 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 661 (Žin., 1992, Nr. 29-886);

• darbo užmokestis už dienas, kai darbuotojai yra kvalifikacijos kėlimo ar kt. kursuose.

10 eilutė. Darbo užmokestis už kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka nedirbtas dienas (rodiklio kodas D 11133)

Tai darbo užmokestis už nedirbtas, bet darbdavio kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas dienas.

Dažniausiai į nedirbtas, bet darbdavio apmokėtas dienas įskaitomos dienos, kurias darbuotojai nedirbo dėl šeimos nario laidotuvių ar vestuvių, taip pat darbuotojų, kurie mokosi savo iniciatyva, mokymosi laikas (jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje ar šalims susitarus) ar kitais atvejais. Sudėjus visų darbuotojų darbo užmokestį už nedirbtas, bet apmokėtas dienas, gauname bendrą pirmiau minėtų išmokų sumą.

11 eilutė. Privalomosios ligos pašalpos (rodiklio kodas D 1221)

Tai išmokos darbuotojams už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas. Jos mokamos iš darbdavio lėšų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 111-3574). Čia neįskaitomos ligos pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

12 eilutė. Išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką (rodiklio kodas D 1222)

Tai darbdavio išlaidos, kurios atsiranda, kai įmonė priverstinai dirba trumpiau, o darbuotojams yra mokama vidutinio darbo užmokesčio ir jų faktiškai dirbto laiko darbo užmokesčio skirtumo priemoka. Jas nustato Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 22 straipsnis. Čia įskaitomos papildomos darbdavio išmokos darbuotojams už priverstinai trumpiau dirbtą laiką, kurios nustatytos kolektyvinėje sutartyje.

14 eilutė. Draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos (rodiklio kodas D 1211)

Tai privalomosios draudėjo įmokos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto (nepriklausomai nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą 2000 m. (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą) skaičiuojamos ir mokamos į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 110-3205), draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas sudaro 31 % nuo apskaičiuoto atlyginimo.

15 eilutė. Darbdavio įmokos į įmonės pensinio draudimo fondą (rodiklio kodas D 12121)

Tai darbdavio įmokos į įmonės pensinio draudimo fondą. Jos rodomos tik tuo atveju, jei įmonėje sudarytas įmonės pensinio draudimo fondas.

16 eilutė. Socialinio pobūdžio draudimo įmokos (rodiklio kodas D 12122)

Tai socialinio pobūdžio draudimo įmokos, kurios gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje. Pvz., jei darbuotojas dažnai automobiliu vyksta į komandiruotes, darbdavys gali apdrausti automobilį; kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas papildomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir pan., remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 75 straipsniu.

18 eilutė. Išmokos produktais (rodiklio kodas D 11141)

Neapmokestintos prekės ir paslaugos, suteiktos darbuotojų privačiam vartojimui arba parduotos mažesnėmis už savikainą kainomis, priskiriamos išmokoms produktais.

Tai galėtų būti įmonių gaminama produkcija (maisto produktai, gėrimai, avalynė, drabužiai ir kt.), kuri neapmokestinama arba mažesnėmis kainomis negu savikaina parduodama darbuotojams. Nemokamai išdavus daiktus ar suteikus paslaugas, nurodoma jų savikaina. Pardavus daiktus mažesnėmis kainomis negu savikaina, nurodomas skirtumas tarp savikainos ir faktiškos pardavimo kainos. Į šią išmokų grupę įskaitoma ir įmonės darbuotojams teikiamų paslaugų vertė, pvz., už savikainą arba mažesnėmis kainomis nei savikaina darbuotojams tiekiama elektra, dujos, kuras. Čia įskaitoma darbdavio kompensuojamų butų šildymo ar panašaus pobūdžio suteiktų paslaugų vertė. Be to, įskaitomos darbdavio išlaidos maistui ir gėrimams švenčių ar išvykų metu.

19 eilutė. Darbdavio išlaidos būstui (rodiklio kodas D 11142)

Tai darbdavio išlaidos, susijusios su būstais, kurie yra jo nuosavybė. Tai išlaidos, susijusios su jų priežiūra ir administravimu. Taip pat įskaitomos darbuotojams suteiktos negrąžintinos paskolos ar paskola su mažesnėmis palūkanomis (skirtumas tarp paskolos dydžio rinkos kainomis ir tarp darbdavio suteiktos paskolos dydžio) būstui statyti ar pirkti, taip pat darbdavio suteiktos pašalpos ir subsidijos darbuotojams jų būstui ir instaliacijai, darbdavio kompensuotos darbuotojų butų nuomos išlaidos.

Į šią išmokų grupę neįskaitomos darbdavio kompensuotos, įdarbinant naujus darbuotojus, persikėlimo išlaidos.

20 eilutė. Valgyklų išlaikymo išlaidos, dotacijos maitinimui (rodiklio kodas D 111441)

Čia visų pirma aprėpiama apmokestinama darbdavio socialinių išmokų dalis. Į šią išmokų grupę įskaitomos dotacijos maitinimui ir išlaidos valgykloms išlaikyti. Jas sudaro amortizaciniai atskaitymai, išlaidos smulkiam remontui, reguliariai valgyklų pastatų ir instaliacijos priežiūrai. Į šią išmokų grupę įskaitomas valgyklų personalo (ne įmonės darbuotojų) darbo užmokestis.

21 eilutė. Kultūros, sporto, poilsio įrangos ir paslaugų, vaikų darželių, parduotuvių ir kitų padalinių išlaikymo išlaidos; darbuotojų vežimo į darbą ir atgal išlaidos; įnašai į profesines sąjungas ar darbininkų sąjungą (rodiklio kodas D 111442)

Šią išmokų grupę sudaro kitos pirmiau nepaminėtos darbdavio socialinės išlaidos:

• kultūros, sporto ir poilsio įrangai ir paslaugoms;

• vaikų darželiams;

• parduotuvėms;

• darbuotojų vežimo į darbą ir atgal; transporto bilietams;

• darbdavio įnašai į profesines sąjungas ar darbininkų sąjungą.

Į šią išlaidų grupę įskaitomi amortizaciniai atskaitymai, išlaidos smulkiam remontui, reguliariai pastatų ir instaliacijos priežiūrai. Jei išvardytuose padaliniuose dirba darbuotojų iš kitų įmonių ar įstaigų, įskaitomas jų darbo užmokestis.

22 eilutė. Išeitinės pašalpos ir kompensacijos (rodiklio kodas D 1223)

Tai darbuotojams darbdavio išmokėtos piniginės išmokos: išeitinės pašalpos ir kompensacijos, pasibaigus darbo santykiams.

Išeitinės pašalpos ir kompensacijos mokamos pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas (arba šalims susitarus).

23 eilutė. Papildomos ligos pašalpos (rodiklio kodas D 12241)

Tai ligos pašalpos, kurias darbdavys moka remdamasis kolektyvine sutartimi, o ne Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu.

24 eilutė. Kompensacijos už vaistus, sanatorinius kelialapius (rodiklio kodas D 12242)

Tai darbdavio išmokos darbuotojams už sanatorinius kelialapius, vaistus ir kt., jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

25 eilutė. Materialinė parama šeimoms (rodiklio kodas D 12243)

Piniginės išmokos, skirtos materialiai remti šeimas. Tai darbdavio išmokamos sutuoktuvių, laidojimo pašalpos, išmokos gimus vaikui ir kitos išmokos, kurios mokamos remiantis kolektyvine sutartimi.

26 eilutė. Stipendijos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos, žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (rodiklio kodas D 12244)

Tai savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka darbuotojams, kurie mokosi su įmonės siuntimu, darbdavio mokamos stipendijos; motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos; žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, kad kompensuotų darbo užmokestį. Čia neįskaitomos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo.

27 eilutė. Kitos įstatymų nustatytos darbdavio išmokos (rodiklio kodas D 12245)

Tai kitos, niekur kitur nepaminėtos, išmokos, mokamos įstatymo nustatyta tvarka. Tokioms išmokoms priskiriamas, pvz., atlyginimas darbuotojams už sužalotą sveikatą, kad kompensuotų darbo užmokestį. Šias išmokas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (Žin., 1997, Nr. 67-1656), Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 110-3207). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 78 straipsnis numato žalos atlyginimą dėl darbingumo netekimo iš darbdavio lėšų, jeigu darbuotojas nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų.

Į šias išmokas neįskaitomos vienkartinės pašalpos artimiesiems darbuotojui žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat darbdavio išlaidos, susijusios su medicinos pagalba ir gydymu; išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo socialine, profesine reabilitacija.

28 eilutė. Komandiruočių išlaidos (dienpinigiai) (rodiklio kodas D 12246)

Darbo kainai priskiriamas tik vienas komandiruočių išlaidų elementas – dienpinigiai. Kitos komandiruočių išlaidos (bagažo vežimo bei saugojimo, ryšių, transporto, taksi paslaugos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos ir kt.) nėra priskiriamos darbo kainai. Darbuotojų komandiruočių išlaidas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (Žin., 1996, Nr. 9-225) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 613 „Dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį“ (Žin., 1995, Nr. 37-929).

29 eilutė. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (rodiklio kodas D 12247)

Tai piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui, kai pasibaigus darbo santykiams darbuotojui negali būti suteiktos atostogos arba kai darbuotojas jų nepageidauja. Šių išmokų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 16 straipsnis.

30 eilutė. Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos (rodiklio kodas D 21)

Tai darbdavio išlaidos, susijusios su įmonės darbuotojų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu.

Šią išmokų grupę sudaro: įmonės profesinio mokymo padalinių pastatų ir patalpų priežiūros, smulkaus remonto, instaliacijos, naudojamo inventoriaus ir mokymo priemonių įsigijimo ir amortizacijos išlaidos; mokestis už kursus; darbo užmokestis dėstytojams (ne įmonės darbuotojams); darbdavio išmokos mokymo įstaigoms ir kt.

Neįskaitoma: įmonės darbuotojų, dirbančių šiuose padaliniuose, darbo užmokestis (jis nurodomas II skyriaus 3 eilutėje), subsidijos, skirtos profesiniam mokymui.

31 eilutės. Įdarbinimo išlaidos (rodiklio kodas D 31)

Tai darbdavio įdarbinimo agentūroms už žiniasklaidoje dėl darbo skelbiamus reklaminius skelbimus atsirandančios išlaidos; kelionės išlaidos kandidatams, pakviestiems pokalbio dėl įdarbinimo; įdarbinimo pašalpos įdarbinant naujus darbuotojus. Neįskaitomas įdarbinimo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis, šių įstaigų administravimo išlaidos ir kt.

32 eilutė. Išlaidos darbo drabužiams (uniformoms) (rodiklio kodas D 32)

Tai darbdavio išlaidos darbuotojų darbo drabužiams, kurie gali būti dėvimi ne tik darbo vietoje, bet ir kitur, pvz., muitinės, krašto apsaugos, policijos pareigūnų, miškininkų uniformos ir pan.

Išlaidos specialiesiems darbo drabužiams, dėvimiems tik darbo vietoje, nepriskiriamos darbo kainai, kadangi jų atsiradimą lemia pats gamybos procesas. Tokios išlaidos priskiriamos gamybos sąnaudoms. Tai apsaugos drabužiai (pvz., atominėse elektrinėse); pramonės, statybos ar kitų įmonių, įstaigų specialieji drabužiai ir t. t.

Išlaidos darbo saugos, asmens higienos reikmenims ir kanceliarinėms prekėms nepriskiriamos darbo kainai. Minėtas išlaidas lemia gamybos procesas ir įmonės veikla.

33 eilutė. Kitos darbdavio išlaidos (rodiklio kodas D 33)

Tai kitos, niekur kitur nepaminėtos, darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus.

III. VALSTYBĖS KOMPENSUOTOS DARBDAVIO IŠLAIDOS

1 eilutė. Valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui (rodiklio kodas D 5)

Tai suma, gauta iš valstybės dotacijos forma ir skirta padengti dalį ar visas darbo užmokesčio išlaidas.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 2; 1996, Nr. 18-457) 20-1 straipsnis numato darbdaviams, kai jie su darbo biržos siuntimu į Užimtumo fondo remiamus darbus įdarbina bedarbius, kas mėnesį iš Užimtumo fondo pervesti lėšas, skirtas minimaliai mėnesinei algai ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumai padengti.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad minėtos lėšos minimaliai mėnesinei algai kompensuoti įtraukiamos į bruto darbo užmokesčio lėšų sumą (II skyriaus 2 eilutė), o nuo šių sumų apskaičiuotos privalomosios socialinio draudimo įmokos (31 % nuo minėtų lėšų) nurodomos II skyriaus 14 eilutėje.

Skaičiuojant darbo kainą, valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos atimamos iš bendros darbo kainą sudarančių elementų sumos.

Darbo statistikos skyrius

Telefonai pasiteirauti: 36 48 90; 36 48 78; 36 48 29; 36 48 59.

______________