LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS 2003 M. GRUODŽIO 24 D. ĮSAKYMO NR. 702 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.08.01: 2004 „DUJŲ SISTEMOS PASTATUOSE“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2006 m. liepos 1 d. Nr. D1-321

Vilnius

 

Pakeičiu statybos techninį reglamentą STR 2.08.01: 2004 „Dujų sistemos pastatuose“ (toliau – Reglamentas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 702 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.08.01: 2004 „Dujų sistemos pastatuose“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 21-653):

1. Išdėstau 5 punktą taip:

„5. Montuojant dujų sistemas leidžiama naudoti tik nustatytąja tvarka [8.24, 8.25, 8.27] įteisintus statybos produktus, dujinius prietaisus, įtaisus, įrenginius, apskaitos priemones, dūmtraukius-ortakius bei dūmtraukių įdėklus.“.

2. Išdėstau 8.20 papunktį taip:

„8.20. LST EN 1443: 2003 „Dūmtraukiai. Bendrieji reikalavimai;“.

3. Reglamento II skyrių papildau naujais 8.28, 8.29 papunkčiais ir išdėstau juos taip:

„8.28. LST EN 1856-1: 2003 „Dūmtraukiai. Metalinių dūmtraukių reikalavimai. 1 dalis. Dūmtraukių sistemų elementai. 8.29. LST EN 1856-2: 2004 „Dūmtraukiai. Metalinių dūmtraukių reikalavimai. 2 dalis. Metaliniai dūmtakiai ir jungiamieji vamzdžiai.“.

4. Išdėstau 26 punktą taip:

„26. Dujų skaitikliai įrengiami patalpose arba nedegamose, vėdinamose spintelėse lauke (ant pastato sienos arba ties privačios valdos riba). Patalpos turi būti sausos, vėdinamos ir lengvai prieinamos. Dujų skaitikliai įrengiami taip, kad būtų galima lengvai patikrinti jų būklę, rodmenis ir prireikus skaitiklius pakeisti. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas laiptines [8.2], dujų skaitikliai montuojami atvirai arba nišose. Šiais atvejais dujų skaitikliai montuojami vėdinamose spintelėse su langeliu, kad būtų galima patikrinti dujų skaitiklio rodmenis. Spintelės apačia turi būti ne žemiau kaip 0,8 m (nuo grindų iki spintelės apačios).“.

5. Išdėstau 56 punktą taip:

„56. Gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4] leidžiama įrengti:

– dujinę viryklę arba dujinį vandens šildytuvą gyvenamosios paskirties atskiro vieno buto pastato [8.4] virtuvėje, kurios aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m, jei joje yra natūralus apšvietimas, vėdinimo kanalas [8.7], varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu;

– dujines virykles arba dujinius vandens šildytuvus (išskyrus C tipo su horizontaliu dūmtraukiu-ortakiu) gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatų [8.4] virtuvėse, jei jose yra natūralus apšvietimas, vėdinimo kanalas [8.7], varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu, o patalpų aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m;

– dujines virykles arba dujinius vandens šildytuvus (išskyrus C tipo su horizontaliu dūmtraukiu-ortakiu) gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų [8.4] (iki dvylikos aukštų imtinai) virtuvėse arba maisto ruošimo zonose (sutapdintose virtuvėse), jei jose yra natūralus apšvietimas, vėdinimo kanalas [8.7], varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu, o patalpų aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m;

– dujines virykles arba dujinius vandens šildytuvus (išskyrus C tipo su horizontaliu dūmtraukiu-ortakiu) gyvenamuosiuose pastatuose įrengtose visuomeninės paskirties patalpų virtuvėse [8.3], jei jose yra natūralus apšvietimas, vėdinimo kanalas [8.7], varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu, o patalpų aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m.

Patalpos, kurioje įrengiama dujinė viryklė arba dujinis vandens šildytuvas, lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2. Jei patalpoje yra įrengta priešgaisrinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 punkto reikalavimus, lango angos plotas nereglamentuojamas.

Jei patalpoje virš dujinės viryklės yra įrengtas garų surinktuvas su mechanine ištraukiamąja vėdinimo sistema, tai vėdinimo kanalą įrengti nebūtina.

Patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip:

– 2 degiklių viryklės su orkaite arba vandens šildytuvu, kuris sunaudoja iki 0,8 nm3/h gamtinių dujų, atveju – 8 m3;

– 3 degiklių viryklės su orkaite arba vandens šildytuvu, kuris sunaudoja iki 1 nm3/h gamtinių dujų, atveju – 12 m3;

– 4 arba 5 degiklių viryklės su orkaite arba vandens šildytuvu, kuris sunaudoja iki 1,2 nm3/h gamtinių dujų, atveju – 15 m3.“.

6. Išdėstau 57 ir 58 punktus taip:

„57. Gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4], pastatytuose iki 2000 metų, dujines virykles arba dujinius vandens šildytuvus (išskyrus C tipo su horizontaliu dūmtraukiu-ortakiu) leidžiama įrengti šiose žemiau nurodytose patalpose, kurių tūris ne mažesnis negu numatyta 56 punkte:

– virtuvėse arba gyvenamosios paskirties pastatuose įrengtose visuomeninės paskirties patalpų [8.3] virtuvėse, kuriose yra vėdinimo kanalas, varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu;

– tamsiose virtuvėse, kuriose yra vėdinimo kanalas ir durys į lauką arba į gretimą negyvenamąją patalpą, su varstomu langu arba langu su orlaide ar viršulangiu. Duryse į gretimą negyvenamąją patalpą turi būti langas ir jo angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam tamsios virtuvės tūrio kubiniam metrui, bet ne mažesnis kaip 1 m2, kai šios patalpos tūris didesnis kaip 20 m3;

– virtuvėse arba gyvenamosios paskirties pastatuose įrengtose visuomeninės paskirties patalpų [8.3] virtuvėse su nuožulniomis lubomis, kurių aukštis vidurinėje dalyje yra ne mažesnis kaip 2 m, kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu. Dujinę viryklę arba dujinį vandens šildytuvą reikia įrengti toje patalpos dalyje, kurios aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m;

– individualaus naudojimo koridoriuose, jei juose yra varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu;

– virtuvėse arba gyvenamosios paskirties pastatuose įrengtose visuomeninės paskirties patalpų [8.3] virtuvėse be vėdinimo kanalo, jei jos atitinka 56 punkto reikalavimus, ir yra varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu.

58. Gyvenamosios paskirties pastatų [8.4] butuose be atskiros virtuvės ir gyvenamosios paskirties pastatuose esančiose visuomeninės paskirties patalpose [8.3] be atskiros virtuvės dujinę viryklę arba dujinį vandens šildytuvą (išskyrus C tipo su horizontaliu dūmtraukiu-ortakiu) galima įrengti vadovaujantis 56 punkto reikalavimais. Patalpos, kurioje įrengiama dujinė viryklė arba dujinis vandens šildytuvas, tūris turi būti 2 kartus didesnis negu numatyta 56 punkte.

Draudžiama įrengti šiuos dujinius prietaisus miegamuosiuose kambariuose.“.

7. Išdėstau 70 punktą taip:

„70. Dujinius šildymo katilus (išskyrus C tipo su horizontaliu dūmtraukiu-ortakiu) leidžiama įrengti virtuvėse arba maisto ruošimo patalpose (sutapdintose virtuvėse), gyvenamosios paskirties pastatuose įrengtose visuomeninės paskirties patalpose [8.3], kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu, ir šių patalpų aukštis yra ne mažesnis kaip 2,2 m, taip pat nurodytose patalpose su nuožulniomis lubomis, kurių aukštis vidurinėje dalyje yra ne mažesnis kaip 2 m ir kuriose yra vėdinimo kanalas, varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu. Negyvenamosiose patalpose dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti, kai jos yra ne žemesnės kaip 2 m.

Leidžiama įrengti dujinius šildymo katilus (išskyrus C tipo su horizontaliu dūmtraukiu-ortakiu) iki 2000 metų pastatytų gyvenamosios paskirties pastatų patalpose, jei jos atitinka 57 p. reikalavimus.

Dujinius šildymo katilus taip pat leidžiama įrengti ikimokyklinių vaikų ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir mokyklų patalpoms šildyti, jei dujinių šildymo katilų patalpos yra atskirtos nuo kitų patalpų sienomis ir perdangomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip REI 45 [8.2].

Virš dujinių šildymo katilų patalpų arba po jomis negali būti vaikų miegamųjų ir žaidimo kambarių, mokymo įstaigų klasių, kabinetų, auditorijų, sveikatos priežiūros įstaigų ligonių tyrimo, gydymo patalpų, taip pat kitos paskirties patalpų, jei jose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių.“.

8. Išdėstau 75 punktą taip:

„75. Šiame skirsnyje nurodytus dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti:

– gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų imtinai) [8.4] B tipo (9.9.2 p.) iki 30 kW galingumo dujinius šildymo katilus, jeigu šie katilai naudojami kiekvieno atskiro buto arba šiuose pastatuose įrengtų visuomeninės paskirties patalpų [8.3] vieno vartotojo reikmėms. Prie vieno dūmtraukio leidžiama prijungti ne daugiau kaip trijų vartotojų dujinius šildymo katilus. Atstumas tarp skirtinguose pastato aukštuose esančių dujinių šildymo katilų prijungimo prie dūmtraukio taškų turi būti ne mažesnis kaip 6,5 m. Kai atstumas nuo prijungimo prie bendro dūmtraukio taško iki dūmtraukio viršaus yra mažesnis kaip 4 m, turi būti įrengtas atskiras dujinio šildymo katilo dūmtraukis, užtikrinantis reikiamą trauką;

– gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų imtinai) [8.4] C tipo su vertikaliu dūmtraukiu-ortakiu (žr. 88 p.) iki 30 kW galingumo dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.), jeigu šie katilai naudojami kiekvieno atskiro buto arba šiuose pastatuose įrengtų visuomeninės paskirties patalpų [8.4] vieno vartotojo reikmėms, taip pat vonių ir dušų patalpose. Šiems dujinio šildymo katilams įrengti netaikomi Reglamento 78 ir 79 p. reikalavimai;

– gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų (iki šešių aukštų imtinai) [8.4] rūsio (išskyrus atvejį, kai montuojami dujiniai prietaisai, deginantys suskystintas dujas), pirmo aukšto ar pastogės patalpose, kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas, B ir C tipų (su vertikaliu dūmtraukiu-ortakiu) dujinius šildymo katilus;

– gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatuose [8.4] B ir C (su vertikaliu dūmtraukiu-ortakiu) tipų dujinius šildymo katilus;

– gyvenamosios paskirties atskiruose vieno buto pastatuose [8.4] B ir C tipų dujinius šildymo katilus;

– ant plokščio stogo įrengtose patalpose, kurios turi atitikti Reglamento V skyriaus IV skirsnyje išdėstytus reikalavimus.“.

9. Išdėstau 78 punktą taip:

„78. Tuo atveju, kai dujinis šildymo katilas įrengiamas uždaroje kitos paskirties neturinčioje patalpos vietoje (pvz., nišoje), viršutinėje ir apatinėje pertvaros ar durų dalyje, turi būti įrengtos angos, kiekviena po 0,06 m2 ir numatyta oro pritekėjimo galimybė pagal 79 punkto reikalavimus.“.

10. Išdėstau 81 punktą taip:

„81. Dūmtakiai turi būti pagaminti iš korozijai atsparios medžiagos.“.

11. Išdėstau 82 punkto paskutinę pastraipą taip:

„Draudžiama dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo vamzdžius jungti prie vėdinimo kanalo [8.7] arba dūmtraukio, prie kurio prijungti kietojo kuro katilai, krosnys ar židiniai.“.

12. Išdėstau 84 punkto pirmą pastraipą taip:

„84. Metalinių dūmtraukių ir dūmtakių sujungimų sandarumas turi atitikti LST EN 1443: 2003 [8.20] reikalavimus.“.

13. Išdėstau 88 punkto pirmą pastraipą taip:

„88. Dūmtraukiai projektuojami ir įrengiami pagal šio Reglamento, ST 8860637.02: 1998 [8.21, išskyrus 4.8 ir 4.11 p.], standartų ir įmonių statybos taisyklių [ST] bei kitų galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus.“.

14. Išdėstau 89 punkto paskutinę pastraipą taip:

„Dūmtraukis ir dūmtraukio įdėklas turi turėti atitikties sertifikatą [8.27] bei informaciją [8.20] apie gaminį, juos montuoti gali tik atitinkamus kvalifikacinius pažymėjimus turintys specialistai.

Dujų sistemos ir dūmtraukio pripažinimas tinkamais naudoti turi būti atliekamas nustatytąja tvarka [8.1].“.

15. Išdėstau 90 punkto antrąją pastraipą taip:

„Kondensacinių ir B tipo dujinių prietaisų dūmtakiai montuojami su nuolydžiu į dujinio prietaiso pusę. Esant dūmtakio ilgiui daugiau negu 1,0 m, dūmtakį būtina izoliuoti šilumine izoliacija arba įrengti kondensato surinktuvą. C tipo dujinių prietaisų dūmtraukiai-ortakiai montuojami su nuolydžiu nuo dujinio prietaiso pusės.“.

 

L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS                                              ARŪNAS KUNDROTAS