LIETUVOS BANKO VALDYBA

 

N U T A R I M A S

DĖL BANKŲ PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ APSKAITOS TVARKOS

 

1995 m. balandžio 6 d. Nr. 28

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 36 straipsniu, Lietuvos banko valdyba nutaria:

Patvirtinti „Bankų pajamų ir išlaidų apskaitos tvarką“.

 

 

 

VALDYBOS PIRMININKAS                                                                    KAZYS RATKEVIČIUS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

1995 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 28

 

BANKŲ PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ APSKAITOS TVARKA

 

1. Bendroji dalis

 

1.1. Ši tvarka parengta vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu ir nustato Lietuvos bankui, komerciniams bankams ir kredito įstaigoms (toliau – bankai) per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų ir padarytų išlaidų skaičiavimo tvarką pagal apskaitos duomenų kaupimo principus.

1.2. Apskaitos duomenų kaupimo principo esmė – užrašyti poveikius banko finansinės veiklos rezultatams, neatsižvelgiant į tai, kada bus gauti ar sumokėti pinigai.

Pagal šią tvarką finansinėse ataskaitose pateikiama informacija ne tik apie pinigų gavimą ir mokėjimą iš banko veiklos, įvykių, bet ir apie būsimus įsipareigojimus mokėti ar šaltinius, iš kurių bus gauti pinigai.

1.3. Pajamos – tai banko turto padidėjimas arba banko įsipareigojimų sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį už suteiktas paslaugas.

Per ataskaitinį laikotarpį gauti pinigai, kurie nelaikomi šio laikotarpio pajamomis, yra įrašomi į balansą kaip banko įsipareigojimai klientui suteikti paslaugas ateityje.

Pagautė – tai pajamų dalis, gauta iš neįprastos banko veiklos ar įvykių.

1.4. Išlaidos – tai banko turto sumažėjimas arba įsipareigojimų padidėjimas, siekiant uždirbti pajamų per ataskaitinį laikotarpį.

Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos, kurios ataskaitiniu laikotarpiu nepripažįstamos (neįrašomos), balanse pateikiamos kaip turtas.

Netektis – tai išlaidos, padarytos dėl neįprastos banko veiklos ar įvykių.

1.5. Poveikiai banko finansinės veiklos rezultatams pripažįstami pajamomis ar išlaidomis, kai jie atitinka šios tvarkos 1.3 ar 1.4 punkto apibrėžimus ir tenkina šiuos reikalavimus:

– jų sumas galima pakankamai tiksliai apskaičiuoti (įvertinti);

– informacija apie jas yra ekonomiškai reikšminga, patikima, objektyvi, patikrinama.

1.6. Pajamos ar išlaidos į apskaitą gali būti įrašytos:

– pagal dokumentą, patvirtinantį paslaugos atlikimą ir jos vertę;

– pagal ekonomiškai pagrįstą įvertinimą.

1.7. Pagautė įtraukiama į apskaitą tik tada, kai ji yra nustatyta arba, jei tikimybė ją gauti maža,- gavus pinigus.

Netektis įtraukiama į apskaitą nustatymo momentu arba, jei negalima iš anksto nustatyti, – netekus pinigų.

1.8. Taikant apskaitos duomenų kaupimo principą, pajamos lyginamos su išlaidomis, kurios buvo padarytos uždirbant šias pajamas:

1.8.1. Išlaidos ir pajamos, atsirandančios kartu iš vieno sandorio ar įvykio, pripažįstamos to paties ataskaitinio laikotarpio išlaidomis ir pajamomis;

1.8.2. Išlaidos, kurios tiesiogiai nesusijusios su atitinkamomis pajamomis, įrašomos į išlaidas nedelsiant;

1.8.3. Išlaidos, skirtos būsimoms pajamoms uždirbti, apskaitoje pateikiamos kaip turtas;

1.8.4. Jeigu laikotarpio pabaigoje kai kurių pajamų ir išlaidų sąskaitų balansai neatitinka to laikotarpio uždirbtų pajamų ir padarytų išlaidų tą mėnesį, daromi tikslinamieji įrašai, kad būtų galima palyginti to paties laikotarpio pajamas ir išlaidas.

 

2. Kai kurie pajamų pripažinimo atvejai

 

2.1. Palūkanos už banko išduotas paskolas įtraukiamos į pajamas per visą paskolos sutartyje numatytą laikotarpį, nepriklausomai nuo palūkanų mokėjimo pradžios.

2.2. Palūkanų skaičiavimo laikotarpius bankai pasirenka patys, bet metų pajamose turi būti apskaičiuotos visos pajamos iš palūkanų per metus, t. y. nuo pirmos iki paskutinės metų dienos imtinai.

2.3. Sukauptos pajamos – tai banko uždirbtos per tą ataskaitinį laikotarpį pajamos, bet dar negauti pinigai, tai yra apskaičiuotas kliento įsiskolinimas. Sukauptos pajamos įrašomos balansinėje sąskaitoje „Sukauptos pajamos“.

2.4. Apskaičiuotos už suteiktą paskolą palūkanos kas mėnesį įrašomos į sąskaitą „Sukauptos pajamos“,

debetuojant sąskaitą „Sukauptos pajamos“

ir kredituojant sąskaitą „Pajamos“:

2.4.1. Gavus sukauptas palūkanas už paskolas kas mėnesį arba kitais laikotarpiais,

debetuojama sąskaita „Pinigai“ (korespondentinė sąskaita)

ir kredituojama sąskaita „Sukauptos pajamos“;

2.4.2. Negavus iš kliento palūkanų už paskolas daugiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo sutartyje numatyto mokėjimo termino, duomenys apie pajamas iš palūkanų toliau balansinėse sąskaitose nekaupiami, nors kliento įsiskolinimas skaičiuojamas ir toliau bei pateikiamas nesisteminėje apskaitoje;

2.4.3. Kai apskaičiuotos palūkanos už suteiktas paskolas yra įrašytos ir į nesisteminę apskaitą, gavus pinigus, pirmiausia mažinama kliento skola balansinėje sąskaitoje, o likusi suma įrašoma į pajamų sąskaitą ir kartu mažinama kliento skola nesisteminėje apskaitoje,

debetuojant sąskaitą „Pinigai“ (korespondentinė sąskaita),

kredituojant sąskaitą „Sukauptos pajamos“ (kliento skola balanse)

ir kredituojant sąskaitą „Pajamos“ (kliento skola nesisteminėje apskaitoje).

2.5. Klientui padengus įsiskolinimą balansinėje sąskaitoje ir nesisteminėje apskaitoje, kitą mėnesį pajamos iš palūkanų vėl įrašomos sukauptų pajamų sąskaitoje.

2.6. Kitos banko veiklos pajamos, kaip ir pajamos iš palūkanų, apskaitoje taip pat įrašomos pagal kaupimo principą.

 

3. Kai kurie išlaidų pripažinimo atvejai

 

3.1. Banko mokamos palūkanos už indėlius pripažįstamos banko išlaidomis tuo laikotarpiu, kuriam jos apskaičiuotos, neatsižvelgiant į tai, kada sumokamos.

3.2. Sukauptos išlaidos – tai ataskaitiniu laikotarpiu padarytos banko išlaidos, bet pinigai dar nesumokėti (apskaičiuota banko skola klientui).

3.3. Apskaičiuotos palūkanos už indėlius yra įrašomos į balansinę sąskaitą „Sukauptos išlaidos“,

debetuojant sąskaitą „Išlaidos“

ir kredituojant sąskaitą „Sukauptos išlaidos“.

3.4. Sumokėjus apskaičiuotas palūkanas,

debetuojama sąskaita „Sukauptos išlaidos“

ir kredituojama sąskaita „Pinigai“ (korespondentinė sąskaita).

3.5. Ataskaitiniu laikotarpiu nesumokėjus sukauptų palūkanų, sąskaitos „Sukauptos išlaidos“ kreditinis balansas rodo, kiek bankas yra skolingas klientui.

3.6. Kitos banko veiklos išlaidos, kaip ir išlaidos iš palūkanų, apskaitoje taip pat įrašomos pagal kaupimo principą.

 

4. Būsimojo laikotarpio pajamos ir išlaidos

 

4.1. Būsimojo laikotarpio pajamos – tai pinigai, kuriuos klientai bankui sumoka avansu per ataskaitinį laikotarpį, bet pajamomis jie pripažįstami vėliau:

4.1.1. Būsimojo laikotarpio pajamos nurodomos balansinėje sąskaitoje „Būsimojo laikotarpio pajamos“.

Gavus pinigus avansu,

debetuojama sąskaita „Pinigai“ (korespondentinė sąskaita)

ir kredituojama sąskaita „Būsimojo laikotarpio pajamos“;

4.1.2. Ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtos pajamos laikotarpio pabaigoje tikslinamuoju įrašu perkeliamos iš būsimojo laikotarpio pajamų į banko pajamas,

debetuojant sąskaitą „Būsimojo laikotarpio pajamos“

ir kredituojant sąskaitą „Pajamos“.

4.2. Būsimojo laikotarpio išlaidos – tai ataskaitiniu laikotarpiu išleisti pinigai, nors šios išlaidos pripažįstamos vėliau:

4.2.1. Būsimojo laikotarpio išlaidos nurodomos balansinėje sąskaitoje „Būsimojo laikotarpio išlaidos“.

Sumokėjus avansu,

debetuojama sąskaita „Būsimojo laikotarpio išlaidos“

ir kredituojama sąskaita „Pinigai“ (korespondentinė sąskaita);

4.2.2. Ataskaitiniu laikotarpiu padarytos išlaidos laikotarpio pabaigoje tikslinamuoju įrašu perkeliamos iš būsimojo laikotarpio išlaidų į banko išlaidas,

debetuojant sąskaitą „Išlaidos“

ir kredituojant sąskaitą „Būsimojo laikotarpio išlaidos“.

 

5. Kiti pajamų ir išlaidų pateikimo apskaitoje būdai

 

5.1. Galimi ir kiti banko pajamų ir išlaidų pateikimo apskaitoje būdai, jeigu tai neprieštarauja apskaitos duomenų kaupimo principui.

 

_________________