LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. SAUSIO 28 D. NUTARIMO NR. 92 „DĖL EKONOMIŠKAI SILPNŲ ŪKININKŲ ŪKIŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. gegužės 17 d. Nr. 575
Vilnius
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 92 „Dėl Ekonomiškai silpnų ūkininkų ūkių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 10-237) ir išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintą Ekonomiškai silpnų ūkininkų ūkių nustatymo metodiką (pridedama).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 92
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 575 redakcija)
EKONOMIŠKAI SILPNŲ ŪKININKŲ ŪKIŲ NUSTATYMO METODIKA
1. Pagal šią metodiką nustatomi ekonomiškai silpni ūkininkų ūkiai, kurių ūkininkams, draudžiantis patiems ir draudžiant dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius, taikomos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2000, Nr. 56-1652) 34 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje numatytos valstybinio socialinio draudimo įmokų lengvatos.
2. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
ekonomiškai silpnas ūkininko ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (Žin., 1999, Nr. 43-1358) nustatyta tvarka įregistruotas ūkis, iš kurio gautos bendrosios pajamos yra mažesnės už ūkininko ūkio remiamas pajamas;
bendrosios ūkio pajamos – apskaičiuota normatyvinių bendrųjų pajamų iš žemės ūkio veiklos suma, atėmus iš jos papildomas (viršnormines) ilgalaikes ūkio reprodukavimo sąnaudas bei praėjusiais metais sumokėtą valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą ir pridėjus tiesiogines išmokas;
papildomos (viršnorminės) ilgalaikės ūkio reprodukavimo sąnaudos – tokios papildomos sąnaudos, kurios neįskaitytos į pastoviąsias ūkio sąnaudas, tačiau būtinos ūkio ilgalaikiam turtui atnaujinti ir kokybei pagerinti (viršamortizacinėms sąnaudoms padengti), ilgalaikėms ir trumpalaikėms paskoloms aptarnauti;
ūkininko ūkio remiamos pajamos – 180 litų suma, padauginta iš ūkininko bei ūkio narių skaičiaus ir iš 12.
3. Ūkininko ūkis gali būti pripažintas ekonomiškai silpnu, jeigu jis įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (Žin., 1999, Nr. 43-1358) nustatyta tvarka, praėjusiais metais buvo deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir pasėlius ir/ar registravęs galvijus, taip pat neturi pradelstų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimų.
4. Ūkininkų ūkių bendrąsias pajamas pagal ūkininkų rašytinius prašymus apskaičiuoja apskričių viršininkų administracijų kaimo reikalų departamentų rajonų žemės ūkio skyriai (toliau vadinama – rajonų žemės ūkio skyriai). Prašyme turi būti nurodomi draustino amžiaus ūkio nariai, kurie nėra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai arba I ar II grupių invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos pensiją, taip pat kurie nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba neturi būtinojo stažo valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Prie prašymo turi būti pridėta ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopija, ūkio narių sąrašas ir pažyma apie praėjusiais metais sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Jeigu ūkininko ūkis yra specializuotas auginti paukščius, kailinius žvėrelius ir bičių šeimas, ūkininkas turi pateikti seniūno išduotą pažymą apie jų skaičių. Jeigu ūkininkas ir dirbantys ūkyje pilnamečiai ūkio nariai gauna kitų pajamų (pvz., iš miško eksploatavimo, kitų verslų ir panašiai), turi būti pateiktos su šių pajamų gavimu susijusių dokumentų kopijos.
5. Ūkininko ūkio bendrosios pajamos apskaičiuojamos pagal formulę:
PB=
- Sd, kur
PB – per ūkinius metus gautos ūkininko ūkio bendrosios pajamos, Lt;
Li – i-tosios žemės ūkio augalų kultūros (rūšies) deklaruotas pasėlių plotas, ha;
pi – normatyvinės bendrosios pajamos iš hektaro i-tosios žemės ūkio augalų kultūros (rūšies), Lt/ ha (jos apskaičiuojamos praėjusių metų vidutinio derlingumo rodiklį dauginant iš vidutinės rinkos kainos ir atimant normatyvines kintamąsias ir pastoviąsias sąnaudas);
Nj – j-tosios rūšies gyvulių, paukščių, kailinių žvėrelių ir bičių šeimų skaičius metų pabaigoje, vnt.;
pj – normatyvinės bendrosios pajamos iš j-tosios rūšies vieno gyvulio, paukščio, kailinio žvėrelio ar bičių šeimos, Lt/gyv. (jos apskaičiuojamos praėjusių metų vidutinio produktyvumo rodiklį dauginant iš vidutinės rinkos kainos ir atimant normatyvines kintamąsias ir pastoviąsias sąnaudas);
It – per metus ūkininko gautos tiesioginės išmokos, Lt;
Pr – metinis pajamų poreikis papildomoms (viršnorminėms) ilgalaikėms ūkio reprodukavimo sąnaudoms padengti, Lt;
Sd – praėjusiais metais sumokėta valstybinio socialinio draudimo įmokų suma, Lt.
6. Ūkio bendrosios pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusiais metais deklaruotus pasėlius, registruotus gyvulius, paukščius, kailinius žvėrelius ir bičių šeimas, taip pat pagal praėjusiais metais žemės ūkio naudmenų našumo grupėms diferencijuotai nustatytą bendrųjų pajamų normatyvą. Šios pajamos neskaičiuojamos iš pašarinių augalų plotų, išskyrus tuos ūkius, kurie specializuojasi gaminti pašarus. Pajamos iš paukščių, kailinių žvėrelių ir bičių šeimų skaičiuojamos tik specializuotiems ūkiams. Skaičiavimai atliekami ūkininko ūkio bendrųjų pajamų apskaičiavimo lape (forma pridedama), kurį pildo rajonų žemės ūkio skyriai pagal registrų, ūkyje pildomų apskaitos žurnalų ar seniūnų išduotų dokumentų duomenis. Ūkio specializaciją nustato rajono žemės ūkio skyrius pagal ūkininko ūkio bendrųjų pajamų apskaičiavimo lape atliktų skaičiavimų rezultatus (pajamos iš specializuotos veiklos neturi būti mažesnės kaip 50 procentų bendrųjų ūkininko ūkio pajamų).
7. Bendrųjų ūkio pajamų normatyvus hektarui pasėlių ir vienam gyvuliui, kailiniam žvėreliui, paukščiui, bičių šeimai pagal praėjusių metų vidutinio derlingumo ir gyvulių produktyvumo rodiklius ir žemės ūkio produkcijos bei išteklių kainas apskaičiuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, o tvirtina žemės ūkio ministras.
8. Bendrųjų ūkio pajamų normatyvai skaičiuojami pagal vidutinio intensyvumo ūkininkavimo lygmenį diferencijuotai šioms žemės ūkio naudmenų našumo grupėms: 1 grupė – iki 32 balų; 2 grupė – nuo 32,1 balo iki 40 balų; 3 grupė – nuo 40,1 balo iki 48 balų; 4 grupė – nuo 48,1 balo ir daugiau. Jeigu ūkininko ūkio valdoje yra keli skirtingo našumo žemės sklypai, ūkio žemės ūkio naudmenų našumas nustatomas svertinio vidurkio metodu.
9. Metinis pajamų poreikis papildomoms (viršnorminėms) ilgalaikėms ūkio reprodukavimo sąnaudoms padengti apskaičiuojamas taip: papildomų (viršnorminių) ilgalaikių ūkio reprodukavimo sąnaudų normatyvas hektarui žemės ūkio naudmenų dauginamas iš ūkininko ūkio žemės ūkio naudmenų (nuosavų ir išsinuomotų ilgalaike nuoma) ploto. Papildomų (viršnorminių) ilgalaikių ūkio reprodukavimo sąnaudų normatyvus kasmet apskaičiuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, o tvirtina žemės ūkio ministras. Šių sąnaudų dydį konkrečiam ūkiui apskaičiuoja rajonų žemės ūkio skyriai.
10. Jeigu ūkininko ūkio bendrosios pajamos yra mažesnės už ūkininko ūkio remiamas pajamas, toks ūkis pripažįstamas ekonomiškai silpnu. Tuomet ūkininkas, drausdamasis pats ir drausdamas dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius, turi teisę mokėti dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos.
11. Rajonų žemės ūkio skyriai sudaro ekonomiškai silpnų ūkininkų ūkių sąrašus ir iki einamųjų metų liepos 15 d. pateikia juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir Žemės ūkio ministerijai, papildomai informuodami pareiškėją, kad jo ūkis įtraukiamas į ekonomiškai silpnų ūkininkų ūkių sąrašus.
12. Jeigu per metus pagausėja šeimos narių ar ūkio narių, kurie nėra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai arba I ar II grupių invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos pensiją, taip pat kurie nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba neturi būtinojo stažo valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, ūkininko pageidavimu daromi atitinkami perskaičiavimai. Perskaičiavimai per metus nedaromi, jeigu šeimos narių arba ūkio narių sumažėja.
______________