LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL ABEJOTINŲ AKTYVŲ GRUPAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1997 m. balandžio 24 d. Nr. 87
Vilnius
2. Patvirtinti Specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams poreikio ataskaitą (forma Nr. 7010 pridedama), kurią bankai sudaro ir nustatyta tvarka teikia Lietuvos bankui nuo 1997 m. liepos 1 d.
3. Vadovaudamiesi šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių 2.11 punktu, bankai privalo iki 1997 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui patvirtintus skolininko ūkinės ir finansinės būklės vertinimo procedūrų dokumentus.
4. Šis nutarimas įsigalioja Lietuvos banko valdybai priėmus naujos redakcijos nutarimą „Dėl specialiųjų atidėjimų bankų abejotiniems aktyvams normų nustatymo“ ir jam įsigaliojus.
5. Nuo šio nutarimo įsigaliojimo netenka galios:
5.1. Lietuvos banko valdybos 1994 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 19 „Dėl paskolų grupavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 28-507);
5.2. Lietuvos banko valdybos 1995 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 79 „Dėl paskolų grupavimo taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 67-1653).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
1997 m. balandžio 24 d.
nutarimu Nr. 87
Abejotinų aktyvų grupavimo taisyklės
1. Bendroji dalis
1.1. Šios taisyklės apibrėžia abejotinų aktyvų sąvoką ir nustato jų grupavimo tvarką, pagal kurią įvertinami galimi bankų ar kitų kredito įstaigų (toliau vadinamų – bankais) nuostoliai ir apskaičiuojami specialieji atidėjimai dėl banko skolininkų nevykdomų finansinių įsipareigojimų. Bankai, grupuodami abejotinus aktyvus ir jiems apskaičiuodami specialiuosius atidėjimus, vadovaujasi šiomis taisyklėmis.
1.2. Abejotini aktyvai – tai:
- banko balansinėje ataskaitoje parodytos paskolos, suteiktos Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių bankams, juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, terminuotieji indėliai šiuose bankuose bei finansų institucijose, taip pat sukauptos ir balansinėje ataskaitoje parodytos už šias paskolas ir terminuotuosius indėlius priskaičiuotos palūkanos (pajamos) (toliau visa tai vadinama – paskolomis), kurios sutartyje numatytais terminais turi būti grąžinamos (mokamos) arba kurios pagal šiose taisyklėse nustatytus kriterijus yra priskiriamos banko paskolintoms lėšoms, kurias susigrąžinant sutartyje numatytais terminais galima rizika;
- į banko balansinės ataskaitos nebalansinius straipsnius įtraukiami banko įsipareigojimai (garantijos, laidavimai ir kt.) (toliau vadinama – nebalansiniais įsipareigojimais), kurie pagal šiose taisyklėse nustatytus kriterijus turi požymių, kad bankui gali tekti juos įvykdyti.
1.3. Paskolų ir nebalansinių įsipareigojimų rizikos analizė turi būti atliekama prieš išduodant paskolą bei prisiimant įsipareigojimą, ir jų grupavimas atliekamas tol, kol prievolė bus visiškai įvykdyta arba pasibaigs kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais atvejais. Paskolų bei nebalansinių įsipareigojimų grupavimo dažnumą, įvertinant jų riziką, nustato banko valdyba, tačiau grupavimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip:
- paskolų, kurių bendra tam pačiam skolininkui ir su juo susijusiems asmenims1 išduotų paskolų suma (kartu su nebalansiniais įsipareigojimais) didesnė kaip 5 proc. skaičiuotino banko kapitalo2, – kas mėnesį;
- likusių paskolų ir nebalansinių įsipareigojimų – kas ketvirtį.
1.5. Jeigu apie skolininką yra faktų, kurie gali labai pakeisti rizikos laipsnį, paskola ar nebalansinis įsipareigojimas turi būti pergrupuojami nedelsiant.
1.6. Paskolų ir nebalansinių įsipareigojimų grupavimo rezultatus bankai kas ketvirtį pateikia Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui nustatytos formos ataskaitoje.
1.7. Informacija apie kiekvieną skolininką, reikalinga paskolos ar nebalansinių įsipareigojimų rizikai įvertinti, turi būti saugoma atskiroje byloje. Kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į paskolos bei nebalansinio įsipareigojimo pobūdį, turi būti tokie dokumentai arba jų kopijos (jei originalai saugomi kitur):
1.7.2. sprendimo išduoti paskolą (padėti terminuotąjį indėlį), garantiją, laidavimą, išleisti akredityvą ir kt. dokumentai (paskolų komiteto, banko tarybos ar valdybos nutarimų kopijos, banko filialo (skyriaus) dokumentai, jei jam banko nustatyta tvarka leista išduoti paskolas, garantijas, laidavimus ir kt.);
1.7.3. paskolos (terminuotojo indėlio) sutartis, garantijos, laidavimai ir jų pakeitimai bei papildymai;
1.7.4. žymos apie palūkanų mokėjimą ir paskolos (terminuotojo indėlio) ar jos dalies grąžinimą ar kitų prievolių pasibaigimą;
1.7.5. skolininko bei Lietuvos Respublikos ar užsienio šalių bankų ar finansų institucijų, kuriose bankas padėjęs terminuotąjį indėlį, ūkinės ir finansinės būklės analizės medžiaga ir įvertinimo išvados;
1.7.6. skolininko paskutinio ataskaitinio laikotarpio prieš paskolos gavimą bei visų ataskaitinių laikotarpių paskolos naudojimo metu finansinės ataskaitos su mokesčių inspekcijos žymomis;
1.7.7. skolininko registracijos pažymėjimas, įstatai, steigimo sutartis, parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelė (jei skolininkas nėra banko klientas);
1.7.8. jei skolininkas – fizinis asmuo (gyventojas), vietoj 1.7.6 ir 1.7.7 punktuose nurodytų dokumentų turi būti pateikti paso duomenys, informacija apie turimą privalomą registruoti turtą ir pajamas bei turto ir pajamų deklaracijos nuorašas (jei turtą ir pajamas gyventojas privalėjo deklaruoti Lietuvos Respublikos įsatymų nustatytais atvejais);
1.7.10. informacija, ar skolininkas susijęs su banku ir kitais banko skolininkais (pagal LR komercinių bankų įstatyme bei Lietuvos banko valdybos 1996 09 12 nutarimu Nr. 267 patvirtintoje Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo skaičiavimo metodikoje numatytus kriterijus);
1.7.11. visi paskolos užtikrinimo dokumentai (įkeitimo, garantijos, laidavimo, draudimo sutartys ir kt.) ir kiti su tuo susiję dokumentai (finansinės ataskaitos bei kita informacija apie įkaito davėją, garantą ar laiduotoją, garanto ir laiduotojo ūkinės ir finansinės veiklos įvertinimo medžiaga (būklė vertinama vadovaujantis šiose taisyklėse išdėstytais skolininko būklės vertinimo kriterijais), dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į įkeistą turtą, inventorizacijos biuro pažyma, įkeisto turto draudimo pažyma, turto įvertinimo pažyma ir kt.);
1.8. Byloje gali būti ir kita informacija, susijusi su skolininku (vietinio patikrinimo medžiaga, spaudos publikacijos ir kt.).
1.9. Jei paskolų, išduotų tam pačiam skolininkui, bendra suma (kartu su nebalansiniais įsipareigojimais) didesnė kaip 5 proc. banko skaičiuotino kapitalo, skolininko metinės finansinės ataskaitos turi būti patvirtintos sertifikatus turinčių nepriklausomų auditorių1.
2. Rizikos nustatymo kriterijai
2.1. Abejotini aktyvai, įvertinus jų riziką, yra grupuojami į penkias grupes: standartinę – 1 grupė, galimos rizikos – 2 grupė, padidėjusios rizikos – 3 grupė, abejotiną – 4 grupė ir nuostolingą – 5 grupė.
2.2. Jei tam pačiam skolininkui yra išduotos kelios paskolos, visų jų rizika yra vienoda. Šių paskolų rizikos grupė nustatoma tokiu būdu: pirmiausia nustatoma kiekvienos atskiros paskolos grupė, po to nustatoma didžiausią riziką atitinkanti grupė ir jai priskiriamos visos paskolos.
2.3. Paskolų rizikos įvertinimas ir grupavimas atliekamas pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
2.4. Bankai kas ketvirtį užpildo Paskolų grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo lentelę pagal pateiktą 1 priedą.
2.5. Paskolai užtikrinti įkeistas turtas, garantijos, laidavimai, draudimo sutartis ir kt. (toliau – paskolos užtikrinimas) yra papildomi paskolintų lėšų atgavimo šaltiniai, kurie nėra tiesiogiai susiję su paskolos negrąžinimu, todėl, vertinant riziką ir grupuojant paskolas, į užtikrinimą neatsižvelgiama. Paskolos užtikrinimas tiesiogiai susijęs su galimų nuostolių dėl paskolos negrąžinimo ir atitinkamų specialiųjų atidėjimų poreikio apskaičiavimu.
2.6. Paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimų delsimo laikas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis nuo paskolos sutartyje numatytų mokėjimo terminų, delsimą skaičiuojant nuo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo dienos.
2.7. Paskolos pertvarkymas – tai paskolos sutarties sąlygų pakeitimas. Jis apima vieną ar kelis toliau išvardytus atvejus:
2.7.1. paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų pratęsimas ar pakeitimas;
2.8. Paskolos refinansavimas yra vienos ar kelių anksčiau išduotų paskolų bei joms sukauptų palūkanų padengimas naujai išduota paskola arba naujos paskolos sutarties (sutarčių) sudarymas, nutraukus anksčiau galiojusias sutartis tame pačiame arba kitame banke.
2.9. Atliekant paskolos pertvarkymą ar paskolos refinansavimą, turi būti iš naujo įvertinta skolininko būklė.
2.10. Skolininko būklė vertinama atsižvelgiant į objektyvius ir subjektyvius kriterijus:
2.10.1. vienas iš svarbiausių objektyvių kriterijų yra įvairių skolininko finansinių rodiklių (ypač susijusių su piniginiais srautais) analizė. Kiekvienam bankui rekomenduojama susikurti tokių finansinių rodiklių skaičiavimo bei analizės procedūras. Vertinant fizinių asmenų finansinę būklę, reikia atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip darbo apmokėjimo dydis ir stabilumas, darbovietės finansinė būklė, papildomos pajamos, pvz., dividendai, turto pardavimas ir kt. Prie objektyvių kriterijų taip pat galima priskirti informaciją apie ankstesnių skolininko finansinių įsipareigojimų laikymąsi, veiklos planavimą, informaciją apie teisminius ginčus, turto areštą ir pan.;
2.10.2. vertinant skolininko būklę, turi būti atsižvelgiama ir į subjektyvius kriterijus, pvz., įmonės vadovų patirtis ir kvalifikacija, prekių ar paslaugų paklausa rinkoje, konkurencinė aplinka, bendra ekonominė padėtis konkrečioje ūkio šakoje, per didelė priklausomybė nuo keleto tiekėjų ar pirkėjų, įvairios teikiamos lengvatos ir pan.
2.11. Kiekvieno skolininko būklė vertinama nuo labai geros iki blogos. Bankas, atsižvelgdamas į objektyvių ir subjektyvių kriterijų visumą, į žemiau pateikiamą vertinimo skalę ir į savo veiklos specifiką, nusistato detalias skolininko būklės vertinimo procedūras, kurios turi būti apibrėžtos raštu ir patvirtintos banko valdybos (2 priede nurodyti privalomi skolininko būklės įvertinimo rodikliai).
2.12. Skolininko būklės vertinimo skalė:
2.12.1. labai gera būklė – skolininko finansinė būklė visais atžvilgiais yra pavyzdinė; plečiasi verslas ir pelningumas; gerėja finansiniai rodikliai; žemas įsiskolinimų lygis; piniginiai srautai pakankami paskolai ir palūkanoms grąžinti ir verslui plėtoti; nėra jokių abejonių, kad finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti laiku; perspektyvi veiklos sritis; konkurentinė produkcija; didelė produkto paklausa; kvalifikuoti ir profesionalūs vadovai; aiški strategija; vykdomas veiklos (verslo) planas; patikima informacija; nepriklausomų auditorių patvirtintos finansinės ataskaitos;
2.12.2. gera būklė – skolininko finansinė būklė yra stabili, tačiau yra tam tikrų nereikšmingų aspektų, rodančių laikinus finansinius sunkumus; finansiniai rodikliai stabilūs; vidutinis įsiskolinimų lygis; piniginiai srautai pakankami paskolos ir palūkanų grąžinimui; nėra jokių abejonių, kad finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti laiku; yra nepriklausomų auditorių patvirtintos finansinės ataskaitos; blogėja konkurencingumas; nepakankamas strateginis planavimas;
2.12.3. patenkinama būklė – skolininko veikloje pastebima tam tikrų finansinių sunkumų, kurie, nesiimant priemonių, gali ateityje peraugti į rimtas finansines problemas; finansiniai rodikliai blogėja; aukštas įsiskolinimų lygis arba jis nuolat auga; gali būti nepakankami piniginiai srautai paskolai ir palūkanoms grąžinti; kelia abejonių skolininko galimybės laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus; mažėja pelningumas; mažėja produkto paklausa; nekonkurentinė produkcija; nepatikima informacija; nėra nepriklausomo audito išvadų; nepatyrę vadovai; nenumatyta strategija; nevykdomas veiklos (verslo) planas;
2.12.4. nepatenkinama būklė – skolininkas turi rimtų finansinių problemų; nuostolinga veikla; tolesnis verslo gyvavimas kelia rimtų abejonių; piniginiai srautai nepakankami; skolininkas neturi galimybių įvykdyti visų savo finansinių įsipareigojimų; parduodamas turtas skoloms padengti; paskola panaudota ne pagal paskirtį; pasenusi technologija; nekvalifikuoti ar abejotinos reputacijos vadovai;
2.13. Kiekvieno skolininko būklės vertinimo išvados turi būti išdėstytos raštu ir pagrįstos dokumentais ir apskaičiavimais. Jei byloje nėra 1.7.5, 1.7.6, 1.7.7, 1.7.8 ir 1.7.9 punktuose nurodytų dokumentų, nusakančių skolininko būklę, jeigu jie yra neišsamūs arba kelia rimtų abejonių jų patikimumas, tuomet skolininko būklė vertinama tik kaip bloga.
3. Paskolų grupavimas
3.1. Nustatant konkrečios paskolos grupę, pirmiausiai įvertinamas paskolos (ar jos dalies) grąžinimo bei palūkanų mokėjimo terminų laikymasis. Nustatyta paskolos grupė yra koreguojama atsižvelgiant į paskolos pertvarkymo ar refinansavimo faktus bei į skolininko būklę. Nustatyta ilgalaikių (investicinių) paskolų grupė yra koreguojama atsižvelgiant į paskolos tikslinį panaudojimą ir faktinį investicinio projekto vykdymą.
3.2. Atsižvelgiant į paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymąsi, paskolos grupuojamos:
3.2.1. jei terminai praleisti mažiau kaip 7 dienas, paskola turi būti priskirta standartinei grupei;
3.2.2. jei terminai praleisti nuo 7 iki 30 dienų, paskola turi būti priskirta galimos rizikos grupei;
3.2.3. jei terminai praleisti nuo 31 iki 90 dienų, paskola turi būti priskirta padidėjusios rizikos grupei;
3.3. Atsižvelgiant į paskolos pertvarkymą, paskolos grupuojamos:
3.3.1. paskola, kuri buvo pertvarkyta pagal 2.7.1 punktą, turi būti priskirta ne mažesnei kaip prieš pertvarkymą rizikos grupei ir ne mažesnei kaip padidėjusios rizikos grupei. Jei paskola tokiu būdu buvo pertvarkyta du ar tris kartus, paskola turi būti priskirta ne mažesnei kaip abejotinai rizikos grupei. Tokios paskolos gali būti perkeltos į mažesnės rizikos grupę (išskyrus standartinę grupę), jei skolininkas po paskolos pertvarkymo tris paskolos sutartyje nustatytus mokėjimo laikotarpius atsiskaito laiku ir nėra jokių požymių, kad nesugebės laiku atsiskaityti ateityje;
3.3.2. jei paskola pagal 2.7.1 punktą buvo pertvarkyta daugiau kaip tris kartus ir skolininko įsiskolinimas per tą laiką nesumažėjo arba padidėjo, paskola priskiriama nuostolingai grupei. Tokios paskolos gali būti perkeltos į abejotiną grupę, jei skolininkas po paskolos pertvarkymo tris paskolos sutartyje nustatytus mokėjimo laikotarpius atsiskaito laiku ir nėra jokių požymių, kad nesugebės laiku atsiskaityti ateityje;
3.3.3. paskola, pertvarkyta pagal 2.7.2 punktą, gali būti priskiriama tai pačiai grupei kaip ir prieš pertvarkymą, išskyrus tuos atvejus, kai paskola priklausė standartinei grupei. Tokiu atveju ji priskiriama galimos rizikos grupei;
3.4. Atsižvelgiant į paskolos refinansavimą, paskolos grupuojamos:
3.4.1. po refinansavimo paskola turi būti priskiriama ne mažesnei kaip prieš refinansavimą rizikos grupei ir ne mažesnei kaip padidėjusios rizikos grupei. Paskola gali būti perkelta į mažesnės rizikos grupę, jei skolininkas po paskolos refinansavimo tris paskolos sutartyje nustatytus mokėjimo laikotarpius atsiskaito laiku ir nėra jokių požymių, kad nesugebės laiku atsiskaityti ateityje;
3.4.2. jei prieš refinansavimą paskolos (paskolų) grąžinimo terminai buvo praleisti, grupuojant po refinansavimo naujoji paskola vertinama pagal pirminės išduotos paskolos grąžinimo terminus, neatsižvelgiant į refinansavimą, t. y. delsimo terminai skaičiuojami toliau, skaičiuojant nuo seniausio įsiskolinimo (paskolos byloje privalo būti pirminės paskolos sutartys).
3.5. Grupuojant paskolas, į paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktus neatsižvelgiama, jeigu šie faktai įvyko ne dėl skolininko finansinių sunkumų.
3.6. Atsižvelgiant į skolininko būklės įvertinimą, paskolos perkeliamos į mažesnės arba didesnės rizikos grupę:
3.6.1. labai gera būklė – paskola iš abejotinos grupės perkeliama į padidėjusios rizikos grupę, iš padidėjusios rizikos grupės – į galimos rizikos grupę ir iš galimos rizikos grupės – į standartinę grupę;
3.6.2. gera būklė – paskola iš abejotinos grupės perkeliama į padidėjusios rizikos grupę, iš padidėjusios rizikos grupės – į galimos rizikos grupę;
3.6.3. patenkinama būklė – paskolos iš standartinės ir galimos rizikos grupių perkeliamos į padidėjusios rizikos grupę, o iš padidėjusios rizikos grupės – į abejotiną grupę;
3.6.4. nepatenkinama būklė – paskolos iš standartinės, galimos rizikos ir padidėjusios rizikos grupių perkeliamos į abejotiną grupę;
3.8. Ilgalaikė (investicinė) paskola, sugrupuota pagal paskolų ir palūkanų mokėjimo terminų laikymąsi, perkeliama į didesnę rizikos grupę, jei skolininkas nevykdo investicinio projekto reikalavimų, jei paskolos sutartyje numatyta mokėti palūkanas grąžinant paskolą, jei paskola panaudojama ne pagal paskirtį.
4. Paskolų (skolų), įtraukiamų į banko turtą įvykdžius garantinį arba laidavimo įsipareigojimą, grupavimas
4.1. Paskola (kliento skola), kuri atsiranda banko turte įvykdžius banko garantinį arba laidavimo įsipareigojimą trečiajam asmeniui, priskiriama nuostolingai grupei.
5. Nebalansinių įsipareigojimų grupavimas
5.1. Jei banko įsipareigojimai (garantijos, laidavimai ir kt.) yra išduoti klientui jau turinčiam paskolą (paskolas) tame pačiame banke, toks įsipareigojimas priskiriamas tai pačiai grupei kaip ir išduota paskola (paskolos).
5.2. Jei banko įsipareigojimai (garantijos, laidavimai ir kt.) yra išduoti klientui, neturinčiam paskolų banke, tokie įsipareigojimai grupuojami atsižvelgiant į kliento būklę ir priskiriami standartinei (labai gera būklė), galimos rizikos (gera būklė), padidėjusios rizikos (patenkinama būklė), abejotinai (nepatenkinama būklė) arba nuostolingai (bloga būklė) grupei.
6. Specialiųjų atidėjimų poreikio apskaičiavimas
6.1. Specialiųjų atidėjimų poreikis skaičiuojamas padidėjusios rizikos, abejotinų ir nuostolingų grupių abejotiniems aktyvams pagal Lietuvos banko valdybos patvirtintas normas.
6.2. Apskaičiuojant kiekvienos paskolos specialiųjų atidėjimų poreikį, atsižvelgiama į paskolos užtikrinimą. Iš paskolos likučio yra atimama paskolos užtikrinimo priemonės (garantijos, laidavimo, įkeisto turto ir kt.) vertė ar dalis vertės, o gautas skirtumas dauginamas iš atitinkamos grupės specialiųjų atidėjimų normos. Gautas rezultatas yra konkrečios paskolos specialiųjų atidėjimų poreikis. Tokia pat tvarka apskaičiuojami ir specialieji atidėjimai nebalansiniams įsipareigojimams.
6.3. Specialieji atidėjimai sukauptoms pajamoms skaičiuojami sukauptų pajamų sumą dauginant iš atitinkamos grupės normos.
6.4. Iš paskolos (paskolų) likučio atimama:
6.4.1. iki 100 proc. garantijos ar laidavimo sumos, jei už skolininką garantuoja arba laiduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba kitų valstybių vyriausybės bei centriniai bankai;
6.4.2. iki 100 proc. įkeisto turto vertės, jei paskolai užtikrinti įkeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba kitų valstybių vyriausybių bei centrinių bankų vertybiniai popieriai ar jų indėlis paskolą suteikusiame banke;
6.4.3. iki 80 proc. garantijos ar laidavimo sumos, jei už skolininką garantuoja ar laiduoja Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių centrinės (išskyrus Vyriausybę) valdymo įstaigos;
6.4.4. iki 100 proc. įkeisto turto vertės, jei įkeistos deponuotos piniginės lėšos laikomos tame pačiame banke ir jei deponuotų lėšų savininkui neiškelta bankroto byla;
6.4.5. iki 70 proc. įkeisto turto vertės, jei įkeistos deponuotos piniginės lėšos laikomos kitame Lietuvos banko licenciją turinčiame banke ar užsienio banke ir jei deponuotų lėšų savininkui neiškelta bankroto byla;
6.4.6. iki 50 proc. garantijos ar laidavimo sumos, jei už skolininką garantuoja ar laiduoja Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių vietinės valdymo įstaigos;
6.4.7. iki 70 proc. garantijos ar laidavimo sumos, neviršijančios paskolos likučio, jei už skolininką garantuoja ar laiduoja Lietuvos banko licenciją turintis bankas ar užsienio bankas;
6.4.9. iki 30 proc. garantijos ar laidavimo sumos, jei už skolininką garantuoja arba laiduoja ūkinis subjektas;
6.4.10. iki 50 proc. įkeisto turto vertės, jei įkeistas gyvenamasis butas, gyvenamasis namas nuosavybės teise priklausantis skolininkui, ir šis turtas apdraustas draudimo įmonėje, o paskola išduota neviršijant 70 proc. įkeisto turto, įvertinto turto vertintojo, turinčio sertifikatą, ir jei bankas yra tikras, jog šio turto klientas neįkeitė kitai skolai apdrausti ir šis turtas nesukels ginčų dėl žemės nuosavybės;
6.4.11. iki 30 proc. įkeisto turto vertės, jei įkeistas komercinės, gamybinės ar kitos paskirties nekilnojamasis turtas, kuris yra apdraustas draudimo įmonėje, bei paskola išduota neviršijant 70 proc. įkeisto turto, įvertinto turto vertintojo, turinčio sertifikatą, ir šis turtas nesukels ginčų dėl žemės nuosavybės;
6.4.12. iki 30 proc. įkeisto turto vertės, jei įkeistos pagrindinės priemonės ar apyvartinis turtas ir šis turtas pilnai apdraustas draudimo įmonėje, o paskola išduota neviršijant 70 proc. įkeisto turto, įvertinto turto vertintojo, turinčio sertifikatą;
6.4.13. iki 40 proc. įkeisto turto vertės, jei įkeisti skolininko debitoriniai įsiskolinimai ir jie pilnai apdrausti draudimo įmonėje;
6.5. Jei įkeisto turto vertė viršija paskolos likutį, 6.4.10, 6.4.11, 6.4.12, 6.4.13 ir 6.4.14 punktuose nurodytas koeficientas skaičiuojamas nuo įkeisto turto vertės, neviršijančios paskolos likučio.
6.6. Banko valdybos nustatyta tvarka konkretus kiekvienos paskolos užtikrinimo priemonės koeficientas nustatomas atsižvelgiant į prieš tai nurodytas normas, atsižvelgiant į įkeisto turto likvidumą, garantą arba laiduotojo ar draudimo įmonės finansinę padėtį bei įkeisto turto vertės pastovumą.
6.7. Į paskolos užtikrinimą neatsižvelgiama, jei:
6.7.1. valstybės, kurių vyriausybės, centriniai bankai, centrinės ar vietinės valdymo įstaigos prisiima riziką (garantuoja, laiduoja arba paskolos užtikrinimui įkeičia vyriausybių ar centrinių bankų vertybinius popierius), nepatenka į mažesnę turto riziką turinčių šalių sąrašą (pagal 1 priedą prie Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių);
6.7.2. Lietuvos banko licenciją turintis bankas, kuris suteikė garantiją ar laidavimą arba kuriame laikomas įkeistas turtas (deponuotos lėšos), paskolų grupavimo momentu nevykdė bent vieno iš nustatytų veiklos riziką ribojančių normatyvų;
6.7.3. užsienio bankas, kuris suteikė garantiją ar laidavimą arba kuriame laikomas įkeistas turtas (deponuotos lėšos), neturi tarptautinio reitingo;
6.7.4. garantiją arba laidavimą suteikęs ūkinis subjektas arba ūkinis subjektas, įkeitęs vertybinius popierius, yra nemokus arba yra žinoma, kad negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų;
6.7.5. draudimo suma (arba ta dalis sumos, už kurią riziką prisiima pati įmonė, kuomet likusi rizika perdrausta didesnį įstatinį kapitalą turinčioje draudimo įmonėje) apdraudus paskolą draudimo įmonėje viršija 10 proc. draudimo įmonės įstatinio kapitalo;
6.7.6. banko teisė į paskolos užtikrinimą (įkeistą turtą, garantą ir kt.) yra ginčijama (vyksta teisminis ginčas);
6.7.7. įkeisto turto nepavyksta realizuoti per 9 mėnesius nuo paskolos grąžinimo termino pasibaigimo;
7. Baigiamosios nuostatos
7.1. Atliekant skolininko būklės ir turto vertinimą, bankams rekomenduojama vadovautis Tarptautinių apskaitos standartų principais bei tarptautiniais turto vertinimo standartais.
7.2. Paskola gali būti priskiriama didesnės rizikos grupei šiose taisyklėse nenumatytais atvejais, kada padidėja paskolos rizika, pvz., paskolą panaudojus ne pagal paskirtį, paaiškėjus dokumentų klastojimo ar kitos neteisėtos veiklos faktams ir pan.
7.3. Atsižvelgdami į nepriklausomų auditorių reikalavimus, bankai, įvertinę realią abejotinų aktyvų vertę, be specialiųjų atidėjimų iš pelno sudaro bendrosios paskirties rezervus aktyvų nuostoliams dengti.
7.4. Lietuvos bankas, grupuodamas paskolas, vadovaujasi šiomis taisyklėmis ir banko priimtomis skolininko būklės vertinimo procedūromis, jei šios procedūros atitinka taisyklėse ir 2 priede išvardytus kriterijus. Ginčytinus klausimus bankas ir Lietuvos bankas sprendžia laikydamiesi konservatyvumo principo. Jei nepavyksta įrodyti priešingai, paliekamas Lietuvos banko sprendimas.
1 priedas
| Skolininkas |
Valiuta |
Sutarties sudarymo data |
Paskolos grąžinimo data |
Išduotos paskolos dydis (valiuta) |
Išduotos paskolos dydis (litais) |
Įsiskolinim. Atsiskaitym. Dieną (Lt) |
Paskolos rizikos grupė pagal mokėjimo terminus |
Grupė atsižvelgiant į |
Paskolos užtikrinimo priemonės vertė |
Nustatytas paskolos užtikrinimo priemonės koeficientas |
Spec. atidėjimai |
Pastabos |
||||||
| paskolos |
Sukauptų palūkanų |
Bendras įsiskolinimas |
Pertvarkymo ir refinansavimo faktus |
Skolininko būklę |
Ilgalaikės paskolos investicinį projektą |
Paskolai, atsižvelgiant į užtikrinimą |
Sukauptoms palūkanoms |
Bendra suma |
||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
1 grupė Standartinė
.............................................
Iš viso
2 grupė Galimos rizikos
.............................................
Iš viso
3 grupė Padidėjusios rizikos
.............................................
Iš viso
4 grupė Abejotina
.............................................
Iš viso
5 grupė Nuostolinga
.............................................
Iš viso
............................................
Iš viso
Asmuo, atsakingas už paskolų grupavimą ........................................
parašas
Vyriausiasis finansininkas
parašas
Pastaba. Ši paskolų grupavimo ir spec. atidėjimų sudarymo forma turi būti patvirtinta banko valdybos, tačiau Lietuvos bankui nepateikiama.
2 priedas
Privalomi skolininko ūkinės ir finansinės veiklos būklės įvertinimo rodikliai
1. Veiklos srities perspektyva, konkurentinė produkcija, vadovavimo profesionalumas ir vadovų kvalifikacija.
5. Nuosavybės įvertinimas.
Be šių paminėtų rodiklių, bankai veiklos sričiai bei banko skolininkams pagal jų specifiką nustato ir kitus vertinimo rodiklius.
Kiekvienas rodiklis turi būti įvertinamas atitinkamu balu penkių balų sistema, kurioje:
1 (vienetas) – geriausias balas;
5 (penketas) – blogiausias balas.
Kiekvieno vertinimo rodiklio apskaičiavimas turi būti detaliai aprašytas skolininko būklės vertinimo procedūrose.
|
Pateikėjo kodas: _____ __________ (banko pavadinimas) __________ (banko adresas) Gavėjo kodas: 1200 Lietuvos Bankas Kredito įstaigų priežiūros departamentas Vilnius, Jogailos g. 14 |
Apsaugos laipsnis ___________ Specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams poreikio ataskaita forma Nr. 7010 patvirtinta: 1997 m. balandžio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 87 pateikimo data pateikimo terminas: per 15 dienų ketvirčiui pasibaigus periodiškumas: kas ketvirtį mato vienetas, tikslumas tūkst. Lt |
|
|
Rizikos grupė |
Skolininkų skaičius* |
Suteiktos paskolos |
Paskolos bankams, kitoms kredito įstaigoms ir finansų institucijoms |
Terminuotieji indėliai bankuose bei finansų institucijose |
Sukauptos pajamos |
Nebalansiniai įsipareigojimai |
Rizikos koeficientas proc. |
Specialieji atidėjimai |
||||||||||
| Paskolos likutis |
Paskolos likutis, atėmus paskolos užtikrinimo priemonę |
Paskolos likutis |
Paskolos likutis, atėmus paskolos užtikrinimo priemonę |
Garantijos, laidavimai |
Kiti nebalansiniai įsipareigojimai** |
Suteiktoms paskoloms |
Paskoloms bankams, kitoms kredito įstaigoms ir finansų institucijoms |
Terminuotiesiems indėliams bankuose bei finansų institucijose |
Sukauptoms pajamoms |
Iš viso |
Nebalansiniams įsipareigojimams |
Iš viso |
|||||||
| Garantijoms, laidavimams |
Kitiems nebalansiniams įsipareigo jimams** |
||||||||||||||||||
| Eil. Nr./Stulpelio Nr. |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
| 1 |
Standartinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2 |
Galimos rizikos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3 |
Padidėjusios rizikos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
20 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4 |
Abejotina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
40 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5 |
Nuostolinga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
100 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
*be garantijų ir laidavimų gavėjų
** nebalansiniai įsipareigojimai pagal Abejotinų aktyvų grupavimo taisykles
Vadovas _____________________________ pavardė
parašas
Vyr. finansininkas ______________________ pavardė
parašas
Vykdytojas ___________________________ pavardė
parašas
Telefonas ____________________________
Data ________________________________
1 Su paskolos gavėju susijusių asmenų sąvoka apibrėžta Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 267.
2 Skaičiuotinas banko kapitalas apibrėžtas Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 293.
1 Ši nuostata taikoma nuo 1998 m. sausio 1 d.