KONKURENCIJOS TARYBA PRIE VALSTYBINĖS KAINŲ IR KONKURENCIJOS TARNYBOS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMU DRAUDŽIAMO PIKTNAUDŽIAVIMO DOMINUOJANČIA PADĖTIMI IŠAIŠKINIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS
1994 m. balandžio 7 d. Nr. 21
Vilnius
Patvirtinti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu draudžiamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi išaiškinimo ir priežiūros tvarką (pridedama). Ši tvarka suderinta su atitinkamomis ministerijomis ir žinybomis.
Patvirtinta
Konkurencijos tarybos
1994 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 21
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMU DRAUDŽIAMO PIKTNAUDŽIAVIMO DOMINUOJANČIA PADĖTIMI IŠAIŠKINIMAS IR PRIEŽIŪROS TVARKA
I. Bendrieji nuostatai
1. Ši tvarka taikoma reguliuojant santykius, atsirandančius ūkiniams subjektams piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi Lietuvos Respublikos rinkose, ir galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai nuo ūkinių subjektų komercinės ūkinės veiklos pobūdžio, nuosavybės formos ir įmonės rūšies.
2. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad šiame įstatyme naudojama rinkos sąvoka suprantama kaip Respublikos teritorijoje ar jos dalyje pirkimo ir pardavimo procesuose dalyvaujančių tam tikrų prekių visuma, kurios savo savybėmis, naudojimu ir kaina palyginamos taip, kad gamintojai ir vartotojai jas gali pakeisti vieną kita gamybos ir vartojimo procese.
Konkurencijos teisės požiūriu Rinka apibrėžiama dviem aspektais.
2.1. Prekės rinkos apibrėžimas:
2.1.1. vienai ir tai pačiai prekės rinkai priskiriamos prekės, kurios savo savybėmis, panaudojimu ir kaina palyginamos taip, kad gamintojai ir vartotojai gali jas pakeisti vieną kita gamybos ir vartojimo procese;
2.2. Geografinės rinkos apibrėžimas:
2.2.1. geografinė rinka apima visą Respublikos teritoriją (nacionalinė rinka), jei gamintojai (pardavėjai) ir vartotojai (pirkėjai), dalyvaujantys tam tikros prekės pirkimo ir pardavimo procesuose visoje Respublikos teritorijoje, susiduria su pakankamai vienodomis konkurencijos sąlygomis;
2.2.2. geografinė rinka apima tam tikrą Respublikos teritorijos dalį (regioninė arba vietinė rinka), jei toje teritorijoje gamintojai (pardavėjai) ir vartotojai (pirkėjai), dalyvaujantys tam tikros prekės pirkimo pardavimo procesuose, susiduria su pakankamai vienodomis konkurencijos sąlygomis ir šiuo požiūriu tam tikra Respublikos teritorijos dalis gali būti atskirta nuo kitų Respublikos teritorijos dalių, nes šiose teritorijose konkurencijos sąlygos skiriasi iš esmės;
2.2.3. konkurencijos sąlygos suprantamos kaip tam tikros prekės pirkimo ir pardavimo procesų ekonominių parametrų visuma, iš kurių svarbiausiais laikomos kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokios išmokos bei juos įtakojantys veiksniai.
Laikoma, kad atskirose Respublikos teritorijos dalyse konkurencijos sąlygos skiriasi iš esmės, jei vienoje teritorijos dalyje tam tikros prekės kainai (įskaitant nuolaidas, antkainius ar kitokias išmokas) padidėjus 10 %, šis padidėjimas yra arba gali būti pastovus ir ilgalaikis, kai kitoje teritorijoje tos pačios prekės kaina (įskaitant nuolaidas, antkainius ar kitokias išmokas) nesikeičia.
3. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad šiame įstatyme naudojama dominuojančios padėties sąvoka suprantama kaip ūkinio subjekto padėtis rinkoje, suteikianti galimybę daryti vienpusišką lemiamą įtaką toje rinkoje. Negali būti laikoma, kad ūkinis subjektas užima dominuojančią padėtį, jei jo tam tikros prekės rinkos dalis yra ne didesnė kaip 40 %:
3.1. Ūkinio subjekto rinkos dalis apskaičiuojama kaip jo tam tikros prekės pirkimo (pardavimo) apimties procentinis santykis su bendra tos prekės pirkimo (pardavimo) apimtimi atitinkamoje rinkoje.
Jei atitinkamos rinkos prekės, vertinant svarbiausius požymius, yra tapačios (vienarūšės), rinkos dalis apskaičiuojama remiantis fizine prekės vienetų pirkimo (pardavimo) apimtimi. Kai atitinkamos rinkos prekės nėra tapačios (vienarūšės), rinkos dalis apskaičiuojama remiantis vertine pirkimo (pardavimo) apimtimi.
Nustatant rinkos dalį, remiamasi metiniais ataskaitiniais duomenimis, išskyrus tuos atvejus, kai suinteresuoti ūkiniai subjektai įrodo, kad einamaisiais finansinės veiklos metais įvyko reikšmingi ir ilgalaikiai jo rinkos dalies pokyčiai, lyginant su metiniais ataskaitiniais duomenimis.
3.2. Jei ūkiniai subjektai yra susiliejimo dalyviai arba yra įgavę teisę disponuoti kitų ūkinių subjektų kapitalu ar jo dalimi, arba yra sudarę sutartis, darančias įtaką jų valdymo sprendimų priėmimui, kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu numatytos rinkos struktūrų koncentracijos kontrolės vykdymo tvarkos* punktuose 1.1.2, 1.2 ir 1.3, jų rinkos dalis apskaičiuojama bendrai ir vertinama kaip vieno ūkinio subjekto.
3.3. Nustatant ūkinio subjekto dominuojančią padėtį tam tikroje rinkoje, papildomai atsižvelgiama į:
3.3.1. ūkinio subjekto rinkos jėgą apibūdinančius rodiklius (kapitalo dydį, pardavimus, dirbančiųjų skaičių, atitinkamos prekės lyginamąjį svorį ūkinio subjekto pardavimų apimtyje ir pan.);
3.3.3. kitų ūkinių subjektų galimybes įeiti į atitinkamos prekės rinką:
3.3.3.2. teisinius įėjimo į rinką apribojimus, susijusius su valstybiniu reguliavimu, licencijavimu, patentine apsauga, muitų tarifais;
II. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas
4. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad draudžiami ūkinių subjektų, užimančių dominuojančią padėtį rinkoje, veiksmai, kurie, pažeisdami ūkio interesus, riboja arba gali riboti konkurenciją.
Ūkiniams subjektams neleistini konkurenciją ribojantys veiksmai:
4.1. Kliūčių sudarymas konkuruojantiems ūkiniams subjektams įeiti į rinką arba jau esantiems rinkoje plėtoti veiklą suprantamas kaip:
4.1.1. prekių pardavimas mažesnėmis už gamybos kaštus kainomis, jei tai riboja ar gali riboti konkurenciją;
4.1.2. susitarimai arba suderinti veiksmai su tiekėjais arba pirkėjais, numatant išimtines sąlygas, kuriomis sudaromos kliūtys konkuruojantiems ūkiniams subjektams įprastomis tai rinkai sąlygomis sudaryti ekonomiškai pagrįstas tiekimo arba pardavimo sutartis.
Dominuojančių ūkinių subjektų susitarimai ar suderinti veiksmai su tiekėjais arba pirkėjais suprantami kaip sutarčių sudarymas, numatant išimtines sąlygas arba jų tam tikrų veiksmų sutapimas, įrodantis sprendimų koordinavimą, dėl ko sudaromos kliūtys konkurentams.
Išimtinėmis sąlygomis gali būti pripažįstami susitarimai arba suderinti veiksmai, kai sutarties objekto pagrindu tiekėjai arba pirkėjai prisiima papildomus įsipareigojimus, kurie savo esme neturi tiesioginio sąryšio su sutarties objektu, ypatingai tokie kaip:
4.1.2.2. įsipareigojimas tiekti (pirkti) prekes tik tam tikriems partneriams arba tik tam tikroje teritorijoje;
4.2. Konkuruojančių ūkinių subjektų išstūmimas iš rinkos piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi suprantamas kaip:
4.3. Gamybos ribojimas, parduodamų ir įsigyjamų prekių kiekio mažinimas, prekybos sulaikymas siekiant sudaryti nepriteklių rinkoje bei kainų didinimas darant žalą vartotojams, suprantami kaip:
4.3.1. gamybos ribojimas, parduodamų ir įsigyjamų prekių kiekio mažinimas, prekybos sulaikymas, išskyrus tuos atvejus, kai minėtus veiksmus sukelia priežastys, kurių nebuvo galimybės numatyti ir išvengti, ir dėl šių veiksmų susidarė nepriteklius rinkoje bei padaryta žala vartotojams;
4.3.2. kainų didinimas (įsigijimo atveju – kainų mažinimas), jei tai tampa pasekme veiksmų, numatytų punkte 4.3.1;
4.3.3. kainų didinimas nacionalinėje rinkoje viršijant šių prekių eksporto kainų lygį, įvertinus privalomus prekių pardavimo mokesčių skirtumus bei eksporto kainas perskaičiuojant oficialiu Lietuvos banko valiutų keitimo kursu, jei dominuojančio ūkinio subjekto atitinkamos prekės eksporto apimtis sudaro ne mažiau kaip trečdalį nuo bendros pardavimų apimties einamaisiais finansinės veiklos metais;
4.3.4. kainų didinimas, kai įrodoma šių sąlygų visuma:
4.3.4.1. viršijama pelno dalis atitinkamos prekės kainoje, lyginant su pelno dalimi tos pačios ar palyginamos prekės rinkoje;
4.3.4.2. santykinai didelė pelno dalis kainoje negali būti įvertinta kaip gamybos kaštų sumažinimo pasekmė dėl gamybos efektyvumo padidėjimo;
4.4. Tapataus pobūdžio sutartyse su skirtingais partneriais diskriminacinių ekonominių sąlygų numatymas suprantamas kaip:
4.4.1. atsisakymas įprastomis tai rinkai sąlygomis sudaryti ekonomiškai pagrįstas tiekimo arba pardavimo sutartis su atskirais partneriais, jei tokios sutartys buvo sudaromos anksčiau bei turėjo pastovų pobūdį vienerių metų laikotarpyje ir nėra šių sutarčių sudarymui trukdančių aplinkybių, kylančių dėl ankstesnių sutarčių neįvykdytų įsipareigojimų;
4.4.2. nepagrįstai skirtingų sąlygų (kainų, nuolaidų, mokėjimo būdų, atsiskaitymo terminų ir pan.) numatymas sutartyse su atskirais partneriais, jei sutarties objektas (prekių kokybė, kiekis, pardavimo vieta, tiekimo terminai ir pan.) yra tapatus arba palyginamas taip, kad skirtingos sutarties sąlygos negali būti paaiškintos, taikant visų partnerių atžvilgiu vienodus ekonominio tikslingumo kriterijus.
4.5. Sutartyse su tiekėjais arba pirkėjais fiksuotų pardavimo kainų tretiesiems asmenims nustatymas suprantamas kaip:
4.5.1. sutartyse su tiekėjais fiksuotų, minimalių ar maksimalių kainų nustatymas prekėms, kurias tiekėjai parduoda tretiesiems asmenims;
III. Draudžiamų veiksmų išimtys
5. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad šio įstatymo 3 straipsnyje išvardinti veiksmai gali būti pripažįstami neprieštaraujančiais įstatymui, jeigu įrodoma, kad dėl to:
5.1. dominuojančių ūkinių subjektų veiksmai, susiję su patentų ar autorinių teisių apsauga arba su licencijų, patentų, autorinių teisių techninių sąlygų reikalavimais, dėl ko gali būti atitinkamų prekių gamybos, kainų ar kitokie apribojimai;
5.2. kiti dominuojančių ūkinių subjektų veiksmai, kurie remiantis formaliais požymiais gali būti pripažįstami draudžiamais, tačiau įrodoma, kad šie veiksmai leidžia gerinti prekių kokybę ir jų paskirstymą arba pastoviai mažinti kainas vartotojams, ir gautas išankstinis Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos pritarimas.
IV. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyrimas
6. Dominuojančių ūkinių subjektų veiksmus, kuriais pagal požymius gali būti pažeistas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnis, tiria Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba savo iniciatyva arba valstybinės valdžios ir valdymo organų, savivaldybių, o taip pat juridinių bei fizinių asmenų pareiškimų pagrindu.
Pareiškime nurodoma juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, data, pažeidimo esmė ir turinys, žinios apie pažeidėjus, kitos žinios, reikalingos nustatant pažeidimo faktą. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas.
7. Dominuojantys ūkiniai subjektai dėl numatomų veiksmų teisėtumo savo iniciatyva iš anksto gali kreiptis į Valstybinę kainų ir konkurencijos tarnybą.
8. Kartu su pareiškimu pateikiami visi turimi dokumentai, reikalinis susirašinėjimas, ekspertinės ir ekspertizių išvados, susitarimų projektai ir pan., kuriuose yra žinių, turinčių reikšmės tyrimui.
9. Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba, atlikdama tyrimą, turi teisę gauti iš pareiškėjo papildomus duomenis.
10. Pareiškimai, dokumentai ir kita medžiaga, susijusi su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje, registruojami Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje nustatyta tvarka.
Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba pareiškėjui pageidaujant užtikrina teikiamos informacijos anonimiškumą.
11. Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pareiškimo įregistravimo Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos generalinis direktorius turi priimti sprendimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje tyrimo arba palikti pareiškimą be eigos, apie tai informuojant pareiškėją raštu bei nurodant neigiamo sprendimo motyvus.
12. Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos generalinis direktorius palieka pareiškimą be eigos:
12.1. jei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, rodančių, kad gali būti pažeistas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnis;
12.2. jei pateikta medžiaga apie piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje veiksmus, kurie jau buvo ištirti Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje;
13. Valstybinio kainų ir konkurencijos tarnybos generalinio direktoriaus įsakymu pradėtas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje veiksmų tyrimas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip per du mėnesius. Konkurencijos tarybos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Į tyrimo laiką neįskaitomas laikas nuo papildomų duomenų užklausimo dienos iki jų gavimo Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje dienos.
14. Valstybiniai valdymo organai, savivaldybės, ūkiniai subjektai, o taip pat juos atstovaujantys pareigūnai, pradėjus piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų tyrimą, supažindinami su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 12 straipsniu, kuriuo nustatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus.
15. Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba, atlikdama tyrimą, turi teisę:
15.1. gauti pirminius dokumentus, balansus, apyskaitas, sąmatas, sutartis, įsakymus, potvarkius, važtaraščius ir kitus dokumentus arba jų nuorašus ar kopijas, žodinius bei raštiškus paaiškinimus, susijusius su tyrimu;
16. Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba gali atlikti piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje veiksmų tyrimą kartu su kitomis valstybinės priežiūros įstaigomis.
17. Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba privalo užtikrinti ūkinių subjektų dokumentų saugumą ir komercinę paslaptį.
18. Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba, remdamasi tyrimo duomenimis, parengia Konkurencijos tarybai pranešimą dėl dominuojančių ūkinių subjektų veikų atitikimo Konkurencijos įstatymo 3 straipsniui, pateikdama išvadas ir pasiūlymus.
19. Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba, gavusi informaciją dėl numatomų dominuojančio ūkinio subjekto veiksmų, tyrimą atlieka šiame akte nustatyta tvarka. Tyrimo metu nustačius, kad numatomi dominuojančio ūkinio subjekto veiksmai patenkina Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio sąlygas, Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba ir suinteresuotas dominuojantis ūkinis subjektas sudaro rašytinę sutartį dėl šių įstatymo numatytų sąlygų laikymosi. Ūkinis subjektas, pažeidęs sutarties sąlygas, atsako Konkurencijos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.
V. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pažeidimus
20. Konkurencijos taryba, apsvarsčiusi Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje tyrimo pranešimą, priima sprendimą dėl tiriamų dominuojančio ūkinio subjekto veikų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 ir 5 straipsniams.
21. Dėl dominuojančio ūkinio subjekto veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 3 straipsnį, Konkurencijos taryba gali nuspręsti:
21.1. pasiūlyti Valstybinei kainų ir konkurencijos tarnybai derybomis su ūkiniu subjektu siekti nutraukti neteisėtus veiksmus, jei jie sukėlė nedidelius neigiamus pakitimus (sumažėjo prekių gamybos ir paskirstymo efektyvumas, apribota laisva prekyba), o aplinkybės neprieštarauja tokioms deryboms. Aplinkybės, neprieštaraujančios deryboms, suprantamos taip, kad dominuojantis ūkinis subjektas sutinka nutraukti ribojančius ar trukdančius konkurencijai veiksmus bei atlyginti nuostolius ir pašalinti padarytą žalą.
Pasiekus susitarimą, derybų rezultatai įforminami raštu;
21.2. įpareigoti dominuojantį ūkinį subjektą nutraukti Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius veiksmus, atstatyti ankstesnę padėtį, nutraukti arba pakeisti sutartis;
21.3. priimti sprendimą dėl kainų sumažinimo, jei jos padidintos šioje tvarkoje punktuose 4.3.2, 4.3.3 ir 4.3.4 draudžiamos veiklos išdavoje;
22. Konkurencijos tarybos skiriamos piniginės baudos diferencijuojamos priklausomai nuo:
22.1. dominuojančio ūkinio subjekto veiksmais padarytos žalos dydžio:
22.1.2. padarė žalą vienam ūkiniam subjektui ir sukėlė esminį verslo sąlygų pablogėjimą arba žala padaryta keletui ūkinių subjektų, arba padaryta žala vartotojams;
22.2. dominuojančio ūkinio subjekto veiksmus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių:
22.2.1. lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, jei dominuojantys ūkiniai subjektai, įvykdę ribojančius ar trukdančius konkurencijai veiksmus, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;
22.2.2. sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, jei dominuojantys ūkiniai subjektai vykdė ribojančius ar trukdančius konkurencijai veiksmus, nepaisydami raštiško susitarimo su Valstybine kainų ir konkurencijos tarnyba arba Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos įpareigojimo nutraukti arba pakeisti ribojančius ar trukdančius konkurencijai veiksmus; arba jei pakartotinai vykdė ribojančius ar trukdančius konkurencijai veiksmus, už kuriuos ūkiniams subjektams jau buvo paskirtos Konkurencijos įstatymu numatytos sankcijos.
23. Dominuojančiam ūkiniam subjektui, pažeidusiam Konkurencijos įstatymo 3 straipsnį, gali būti skiriamos piniginės baudos, apskaičiuojamos procentais nuo metinių ūkinio subjekto bendrųjų įplaukų sumos.
24. Konkurencijos tarybos skiriamos piniginės baudos diferencijuojamos taip:
24.1. iki 3 procentų, jei nustatoma, kad padaryta žala ir lengvinančios aplinkybės atitinka šios tvarkos 22.1.1 arba 22.2.1 punktus;
24.2. nuo 3 iki 5 procentų, jei nustatoma, kad padaryta žala atitinka šios tvarkos 22.1.2 punktą ir nėra veikas lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių;
25. Piniginės baudos dydis nustatomas Konkurencijos tarybos nutarimu ir sumokamas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nutarimo gavimo dienos.
26. Konkurencijos tarybos dominuojančiam ūkiniam subjektui paskirtos piniginės baudos apskaičiuojamos ir išieškomos tais pačiais pagrindais, kaip tai yra nustatyta „Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu draudžiamos nesąžiningos konkurencijos veikų priežiūros vykdymo tvarkos“, Konkurencijos tarybos patvirtintos 1992 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 3, punktais 22, 23, 24 ir 25.
VI. Baigiamieji nuostatai
27. Dominuojantys ūkiniai subjektai, įvykdę ribojančius ar trukdančius konkurencijai veiksmus, gali būti patraukti atsakomybėn nustatyta tvarka ir pagrindais, nepriklausomai nuo įvykdytų neteisėtų veiksmų datos, jeigu išlieka ribojančios ar trukdančios konkurencijai pasekmės.
28. Ūkinių subjektų nuostoliai patirti dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
* Patvirtinta Konkurencijos tarybos 1993 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 6, Valstybės žinios, Nr. 53 (38).