LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ PROGRAMŲ

2004 m. gegužės 17 d. Nr. ISAK-751

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 56 straipsnio 14 punktu ir remdamasis Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimo tarybos 2004 m. vasario 24 d. posėdžio nutarimu:

1. Tvirtinu pridedamas^*:

1.1. Istorijos brandos egzaminų programą;

1.2. Dailės brandos egzamino programą;

1.3. Muzikos brandos egzamino programą;

1.4. Muzikologijos brandos egzamino programą;

1.5. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą kurčiųjų mokykloms;

1.6. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų mokykloms;

1.7. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloms.

2. Pavedu Nacionaliniam egzaminų centrui (direktorius Vidmantas Jurgaitis) paskelbti brandos egzaminų programas Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje.

3. Pripažįstu netekusiais galios švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ 1.5–1.8 punktus.

4. Šio įsakymo 1.1–1.4, 3 punktai įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.

Švietimo ir mokslo Ministras Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu ĮSAK-751

ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Istorijos brandos egzamino 2005–2007 m. programa parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos reformos dokumentuose keliamais tikslais ir Bendrojo lavinimo mokyklos istorijos programomis ir išsilavinimo standartais (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. XI–XII klasėms. V.: Švietimo aprūpinimo centras, 2002). Atsižvelgta į valstybinio istorijos egzaminų rezultatus ir patirtį.

2. Egzamino programa siekiama apibrėžti egzamino turinį, užduoties formą, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams. Šiuo dokumentu privalo vadovautis egzamino užduočių rengėjai.

3. Istorijos brandos egzaminu siekiama įvertinti kiekvieno egzaminuojamojo žinias, įgūdžius ir gebėjimus (valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai) bei palyginti mokinių pasiekimus nacionaliniu mastu (valstybinis brandos egzaminas), taip pat sudaryti kuo palankesnes sąlygas kandidatų atrankai į universitetus ir kitas mokymo įstaigas. Šiuo mokinių žinių ir gebėjimų tikrinimu stengiamasi daryti įtaką istorijos mokymo(si) procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti istorijos mokymą ir mokymąsi.

II. ISTORIJOS MOKYMOSI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Istorijos mokymasis mokykloje yra bendrojo ugdymo dalis. Paskutinėje vidurinės mokyklos (gimnazijos) pakopoje mokinys gali rinktis mokytis istorijos bendruoju arba išplėstiniu kursu. Tačiau istorijos skirtingų kursų mokymosi mokykloje bendrieji tikslai išlieka tie patys. Svarbiausias istorijos mokymo vidurinėje mokykloje tikslas – ugdyti istorinį mąstymą ir supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istorinės raidos rezultatas. Per istorijos pamokas mokinys turėtų išmokti pažinti, suprasti ir vertinti praeitį remdamasis pagrindiniais istorijos tyrimo būdais (duomenų rinkimu, analize, lyginimu, įrodymu, sinteze, išvadų darymu), gebėti interpretuoti bei aiškinti praeities faktus.

5. Baigdamas bendrojo lavinimo mokyklą, mokinys turi gebėti:

5.1. nurodyti svarbiausius istorijos įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinio pasaulio susiformavimą;

5.2. paaiškinti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorinę raidą, atkleisti jos ypatumus ir raidos sąsajas su pasaulio istorijos reiškiniais bei procesais;

5.3. nusakyti svarbiausių istorinių asmenybių vaidmenį žmonijos istorijoje;

5.4. pasinaudoti istorinėmis žiniomis aiškindamas ir vertindamas įvykius bei reiškinius;

5.5. jungti istorinius faktus į prasmingą visumą, nustatyti reiškinių priežastis, padarinius, kitus tarpusavio ryšius;

5.5. nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorinius šaltinius ir istorikų tekstus;

5.7. diskutuoti istorinėmis temomis, argumentuoti savo teiginius, teisingai vartoti sąvokas.

III. EGZAMINO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. brandos egzamino paskirtis yra taip įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus, kad egzamino rezultatai būtų patikimas pagrindas aukštosioms mokykloms atrinkti būsimus studentus. Valstybinis brandos egzaminas ne tik kvalifikacinis, bet ir konkursinis.

7. Valstybinis brandos egzaminas nuo mokyklinio skiriasi turinio apimtimi, gilumu ir sudėtingumu bei keliamais reikalavimais mokinio žinioms ir gebėjimams. Todėl valstybinio brandos egzamino užduotys yra sunkesnės ir sudėtingesnės, jų yra daugiau negu mokyklinio brandos egzamino. Mokyklinio brandos egzamino užduotys yra orientuotos į tokį vidurinės mokyklos programa apibrėžtą istorijos žinių, supratimo ir gebėjimų lygį, koks yra būtinas kiekvienam vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui. Valstybinio brandos egzamino užduotimi siekiama išsiaiškinti istorijos žinių, supratimo ir gebėjimo lygį tų mokinių, kuriems tos žinios ir gebėjimai gali būti reikalingi studijų procese.

8. Valstybiniu ir mokykliniu istorijos brandos egzaminais siekiama:

8.1. patikrinti ir įvertinti mokinių žinias apie svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus, reiškinius, procesus, jų esminius bruožus, tarpusavio sąsajas, istorines sąvokas ir asmenybes, orientavimąsi visuomenės ir jos raidos problemose;

8.2. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą suvokti, nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorijos šaltinius – pirminius ir antrinius, istorikų tekstus juos lyginti ir daryti argumentuotas išvadas;

8.3. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą taikyti istorijos žinias aiškinant istorinių šaltinių ir istorikų tekstų turinį, jų kontekstą bei dabarties pasaulio įvykių, reiškinių, procesų atsiradimo priežastis ir pasekmes, analizuojant žemėlapius, lokalizuojant svarbiausius įvykius.

IV. MOKINIŲ GEBĖJIMAI

9. Egzamino metu vertinami šie mokinių gebėjimai:

9.1. žinios ir supratimas, t. y. svarbiausių Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktų, reiškinių, procesų žinojimas ir supratimas; gebėjimas tinkamai vartoti sąvokas; istorinių asmenybių pažinimas, jų vaidmens žmonijos istorijoje suvokimas; priežasčių ir pasekmių, įvykių reikšmingumo bei jų raidos, skirtingų požiūrių supratimas;

9.2. žinių taikymas, gebėjimai analizuoti ir vertinti, t. y. istorinių šaltinių ir istorikų tekstų analizė ir lyginimas, jų kritinis vertinimas ir interpretavimas, priežasties, pasekmės ir reikšmės nustatymas, išvadų darymas ir jų pagrindimas, gebėjimas taikyti istorijos žinias aiškint šaltinių turinį ir kontekstą, nustatant ir aiškinant požiūrius bei interpretacijas.

V. EGZAMINO REIKALAVIMAI

10. Istorijos brandos egzaminų programos 1 priede pateikiami reikalavimai mokinių gebėjimams laikant mokyklinį ir valstybinį istorijos brandos egzaminą Reikalavimai, keliami mokykliniam egzaminui, privalomi ir valstybinį egzaminą pasirinkusiems mokiniams. Nurodyti reikalavimai mokinių gebėjimams tikrinami pagal egzamino turinyje nurodytą tematiką (VI skyrius).

VI. EGZAMINO TEMATIKA

11. Egzamino turinys suskirstytas į 16 temų:

11.1. Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija).

11.2. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos.

11.3. Krikščionybės plitimas ir įsigalėjimas.

11.4. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai.

11.5. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos.

11.5. Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje.

11.7. Lenkijos–Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) raida XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a.

11.8. Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai pokyčiai.

11.9. Lietuva Rusijos imperijos valdžioje.

11.10. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai.

11.11. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.

11.12. Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų.

11.13. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai.

11.14. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje.

11.15. Pasaulis ir Lietuva XX a. 10-ąjį dešimtmetį.

11.16. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas.

12. Istorijos brandos egzaminų programos 2 priede pateikiama mokyklinio ir valstybinio brandos egzamino tematika ir išsamesnis jos atskleidimas. Mokyklinio brandos egzamino temos turinys privalomas ir laikantiesiems valstybinį brandos egzaminą.

13. Mokiniai turėtų žinoti programoje nurodytas datas ir asmenybes, suvokti nurodytų istorinių asmenybių vaidmenį. Jeigu programoje istorinė asmenybė nenurodoma, teste nebus užduočių, reikalaujančių žinoti istorinio asmens veiklos faktus. Tačiau užduotyse pateikiamuose šaltiniuose gali būti minimos istorinės asmenybės, kurios gali padėti mokiniui atpažinti epochą ar aprašomus įvykius. Kai prie programoje minimo įvykio nėra nurodyta konkreti data, mokinys turėtų žinoti amžių, istorinę epochą, gebėti išmanyti įvykių chronologinę seką.

14. Mokinys privalo žinoti mokyklinio istorijos kurso sąvokų reikšmes ir gebėti tas sąvokas tinkamai vartoti.

VII. EGZAMINO STRUKTŪRA

15. Egzamino užduotį sudaro klausimai iš pasaulio, Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės visuomenės politinio gyvenimo. Pasaulio istorijai skiriama apie 50 proc., Lietuvos istorijai – apie 40 proc., o šiuolaikinės visuomenės politiniam gyvenimui – apie 10 proc. visų klausimų. Chronologijos požiūriu istorijos klausimai jungiami į tris grupes:

15.1. Senovė ir viduramžiai (iki XV a. pab.). Šiai grupei skiriama apie 25 proc. visų klausimų.

15.2. Naujieji amžiai (XV a. pab.–XIX a.). Šiai grupei skiriama apie 25 proc. visų klausimų.

15.3. Šiuolaikinė, arba naujausioji, istorija (XX a.). Šiai grupei skiriama apie 40 proc. visų klausimų.

16.Egzamino užduotys metodiniu požiūriu susideda iš dviejų dalių.

16.1. Pirmoji dalis – klausimai, į kuriuos atsakant reikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš kelių pateiktųjų.

16.2. Antrąją dalį sudaro klausimai, į kuriuos atsakant reikia nagrinėti istorijos šaltinius (tekstus, statistinę informaciją, iliustracijas, žemėlapius ir kt.) – pirminius ir antrinius bei istorinių veikalų fragmentus. Juose reikalaujama parodyti istorijos žinias ir gebėjimą analizuoti bei vertinti patį dokumentą, rasti reikalingą informaciją užduotims atlikti ir problemoms spręsti, atpažinti įvykius ir procesus, susieti pateiktą informaciją su žinomu istorijos kontekstu ir t.t.

17. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti apie 30–40 proc. taškų, už antrąją – apie 60–70 proc. taškų. Užduotyje bus įvairaus sudėtingumo klausimų. Lengvi klausimai orientuoti į pagal bendrąjį kursą besimokančius mokinius, jie reikalauja bazinių žinių ir gebėjimų, kurie įgyjami mokantis bendrąjį kursą. Sudėtingi klausimai reikalauja gerų žinių ir gebėjimų, įgyjamų mokiniams mokantis išplėstinį kursą, kurie taikomi nagrinėjant istorijos šaltinius.

VIII. EGZAMINO MATRICOS

18. Mokyklinio egzamino matrica

TEMOS (Pasaulio istORIJA – 50%,
Lietuvos istORIJA – 40%)

Žinios ir
supratimas

Žinių taikymas, gebėjimas analizuoti ir vertinti

Senovė ir viduriniai amžiai

Naujieji amžiai

Naujausioji istorija (XX a.)

Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas

19. Valstybinio egzamino matrica

TEMOS (Pasaulio istORIJA – 50%,
Lietuvos istORIJA –40%)

Žinios ir
supratimas

Žinių taikymas, gebėjimas analizuoti ir vertinti

Senovė ir viduriniai amžiai

Naujieji amžiai

Naujausioji istorija (XX a.)

Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas

IX. VERTINIMAS

20. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktas valstybinio egzamino užduotis yra 100, už mokyklinio – 50.

21. Mokyklinio brandos egzamino mokinių darbų vertinimas yra kriterinis. Darbus pažymiais įvertina vertinimo komisijos, sudarytos iš mokinius mokiusių mokytojų. Vertintojai vadovaujasi vertinimo instrukcija ir joje pateikta vertinimo skale, kurioje nurodoma, koks pažymys rašomas už tam tikrą mokinio surinktų taškų skaičių.

22. Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra norminis. Valstybinis egzaminas vykdomas centruose, mokinių darbai koduojami ir tikrinami centralizuotai. Kiekvieną darbą vertina du vertintojai. Jų nuomonėms išsiskyrus, sprendimą priima trečiasis vyresnysis vertintojas. Vertintojai mokinių darbus įvertina taškais. Kiekvieno mokinio surinkta taškų suma pagal Nacionalinio egzaminų centro parengtas instrukcijas perskaičiuojama į valstybinio egzamino balus.

Istorijos brandos egzaminų programos

1 priedas

MOKYKLINIO IR VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

GEBĖJIMŲ GRUPĖS	MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI	VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI
Istorinės raidos suvokimas	Mokiniai turi gebėti: · Nurodyti ir gebėti apibūdinti svarbiausius įvykius, kurie lėmė istorinę žmonijos raidą. · Lyginti istorijos faktus ir reiškinius. · Apibūdinti istorinių asmenybių (minimų programoje (žr. VI skyrių)) vaidmenį Lietuvos ir pasaulio istorijoje.	Mokiniai turi gebėti: · Nurodyti ir gebėti apibūdinti svarbiausias istorines epochas, jų chronologines ribas, Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos etapus. · Nurodyti ir susieti tarpusavyje Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus, reiškinius ir procesus (minimus programoje) · PaaiškintiSusieti istorinių asmenybių (minimų programoje) veiklą su programoje nurodytais istoriniais įvykiais.
Istorinės erdvės ir laiko supratimas	· Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus ir reiškinius. · Nurodyti svarbiausias istorines epochas, Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos etapus. · Naudotis istoriniu žemėlapiu, lokalizuoti svarbiausius istorinius įvykius.	· Nurodyti svarbiausias istorines epochas ir jų chronologines ribas. Gebėti susieti istorinę erdvę su konkrečios epochos Lietuvos ir pasaulio istorine raida. · Remiantis istoriniu žemėlapiu, atskleisti ir aiškinti svarbiausius teritorinius pasaulio ir Lietuvos pokyčius.
Istorijos šaltinių tyrimas	· Suvokti istorinių šaltinių svarbą praeities pažinimui · Naudoti istorijos šaltinius ir istorikų tekstus informacijai gauti ir išvadoms daryti. · Vertinti istorijos šaltinius ir istorikų tekstus pagal pateiktus kriterijus. · Lyginti istorinius šaltinius ir istorikų tekstus.	· Nagrinėti, interpretuoti ir kritiškai vertinti istorinius šaltinius bei istorikų tekstus. · Naudotis iš karto keliais šaltiniais bei gretinti skirtingų šaltinių ir istorikų tekstų informaciją. · Sieti istorinius šaltinius su istoriniu kontekstu.
Istorijos analizė ir interpretacija	· Jungti istorinius faktus į prasmingą visumą, nustatyti reiškinių priežastis, pasekmes bei padarinius. · Apibūdinti Nusakyti priežasties ir išskirti dingsties vaidmenį istorijoje, mokėti jas skirti istorinių reiškinių aprašymuose.	· Paaiškinti istorinio tęstinumo ir kaitos priežastis bei padarinius. · Paaiškinti Lietuvoje ir pasaulyje vykusių istorinių reiškinių bei procesų abipusius ryšius. · Suprasti skirtingas istorijos interpretacijas bei koncepcijas, paaiškinti, kaip autorių pozicija ir šaltinių atranka lemia istorinę interpretaciją.
Istorijos supratimo raiška	· Sklandžiai aDėstyti savo istorinį supratimą. · Daryti išvadas ir jas pagrįsti, argumentuoti pateiktus teiginius. · Teisingai vartoti mokyklinio istorijos kurso sąvokas.	· Argumentuotai sklandžiai dėstyti savo požiūrį ir jį pagrįsti. · Atskleisti mokyklinio istorijos kurso sąvokų turinį ir mokėti tiksliai jas vartoti. · Gebėti naudoti sąvokas ir datas, būtinas istoriniam įvykiui ar laikotarpiui apibūdinti ir paaiškinti.

GEBĖJIMŲ GRUPĖS

MOKYKLINIO BRANDOS
EGZAMINO REIKALAVIMAI

VALSTYBINIO BRANDOS
EGZAMINO REIKALAVIMAI

Istorinės raidos suvokimas

Mokiniai turi gebėti:

· Nurodyti ir gebėti apibūdinti svarbiausius įvykius, kurie lėmė istorinę žmonijos raidą.

· Lyginti istorijos faktus ir reiškinius.

· Apibūdinti istorinių asmenybių (minimų programoje (žr. VI skyrių)) vaidmenį Lietuvos ir pasaulio istorijoje.

Mokiniai turi gebėti:

· Nurodyti ir gebėti apibūdinti svarbiausias istorines epochas, jų chronologines ribas, Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos etapus.

· Nurodyti ir susieti tarpusavyje Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus, reiškinius ir procesus (minimus programoje)

· PaaiškintiSusieti istorinių asmenybių (minimų programoje) veiklą su programoje nurodytais istoriniais įvykiais.

Istorinės erdvės

ir laiko supratimas

· Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus ir reiškinius.

· Nurodyti svarbiausias istorines epochas, Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos etapus.

· Naudotis istoriniu žemėlapiu, lokalizuoti svarbiausius istorinius įvykius.

· Nurodyti svarbiausias istorines epochas ir jų chronologines ribas. Gebėti susieti istorinę erdvę su konkrečios epochos Lietuvos ir pasaulio istorine raida.

· Remiantis istoriniu žemėlapiu, atskleisti ir aiškinti svarbiausius teritorinius pasaulio ir Lietuvos pokyčius.

Istorijos šaltinių

tyrimas

· Suvokti istorinių šaltinių svarbą praeities pažinimui

· Naudoti istorijos šaltinius ir istorikų tekstus informacijai gauti ir išvadoms daryti.

· Vertinti istorijos šaltinius ir istorikų tekstus pagal pateiktus kriterijus.

· Lyginti istorinius šaltinius ir istorikų tekstus.

· Nagrinėti, interpretuoti ir kritiškai vertinti istorinius šaltinius bei istorikų tekstus.

· Naudotis iš karto keliais šaltiniais bei gretinti skirtingų šaltinių ir istorikų tekstų informaciją.

· Sieti istorinius šaltinius su istoriniu kontekstu.

Istorijos analizė

ir interpretacija

· Jungti istorinius faktus į prasmingą visumą, nustatyti reiškinių priežastis, pasekmes bei padarinius.

· Apibūdinti Nusakyti priežasties ir išskirti dingsties vaidmenį istorijoje, mokėti jas skirti istorinių reiškinių aprašymuose.

· Paaiškinti istorinio tęstinumo ir kaitos priežastis bei padarinius.

· Paaiškinti Lietuvoje ir pasaulyje vykusių istorinių reiškinių bei procesų abipusius ryšius.

· Suprasti skirtingas istorijos interpretacijas bei koncepcijas, paaiškinti, kaip autorių pozicija ir šaltinių atranka lemia istorinę interpretaciją.

Istorijos

supratimo raiška

· Sklandžiai aDėstyti savo istorinį supratimą.

· Daryti išvadas ir jas pagrįsti, argumentuoti pateiktus teiginius.

· Teisingai vartoti mokyklinio istorijos kurso sąvokas.

· Argumentuotai sklandžiai dėstyti savo požiūrį ir jį pagrįsti.

· Atskleisti mokyklinio istorijos kurso sąvokų turinį ir mokėti tiksliai jas vartoti.

· Gebėti naudoti sąvokas ir datas, būtinas istoriniam įvykiui ar laikotarpiui apibūdinti ir paaiškinti.

Istorijos brandos egzaminų programos

2 priedas

MOKYKLINIO IR VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO TEMATIKA


TEMOS	MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO TURINYS	VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO TURINYS


1. Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija)	· Civilizuotos visuomenės atsiradimas. · Pagrindiniai senųjų civilizacijų požymiai ir svarbiausi laimėjimai: raštas, valstybė, miestai, monumentalioji architektūra, mokslas. · Svarbiausi religijų bruožai.	· Civilizacijų panašumai ir skirtumai. · Svarbiausi senųjų civilizacijų pažinimo šaltiniai · Religijos vaidmuo senosiose civilizacijose. Politeizmo ir monoteizmo skirtumai. · Judaizmo reikšmė civilizacijos istorijoje. · Senojo Testamento kaip istorijos šaltinio reikšmė.

2. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos	· Svarbiausi senovės Graikijos istorijos faktai: graikų polių sistema, graikų kolonizacija, graikų ir persų karai. · Atėnų demokratija. Periklis. · Esminiai graikų kultūros bruožai. · Graikų religija. · Aleksandro Makedoniečio žygių reikšmė. · Romos respublika ir imperija. Gajus Julijus Cezaris. · Svarbiausi Romos istorijos įvykiai ir procesai (Romos valstybės susikūrimas, jos teritorijos augimas, respublikos tapimas imperija, imperijos teritorijos padalijimas, Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.). · Svarbiausi Romos kultūros bruožai. · Romėnų religija. · Didžiojo tautų kraustymosi reikšmė Vakarų Romos imperijos žlugimui.	· Svarbiausi antikos istorijos pažinimo šaltiniai. · Atėnų ir Spartos raidos skirtumai · Graikų kultūra, jos reikšmė Europos kultūros istorijai. Sokratas, Platonas, Aristotelis. · Aleksandro Makedoniečio karinės, valstybinės ir kultūrinės veiklos reikšmė antikos istorijai. · Graikijos ir Romos kultūros panašumai ir skirtumai. · Graikų ir romėnų religijų panašumai ir skirtumai. · Romos imperijos žlugimo reikšmė tolesnei Europos raidai. · Didžiojo tautų kraustymosi reikšmė tolesnei Europos istorijos raidai.

3. Krikščionybės atsiradimas ir plitimas	· Krikščionybės atsiradimas · Svarbiausios Jėzaus Kristaus mokymo idėjos	· Jėzaus Kristaus mokymo ir krikščionybės reikšmė žmonijos istorijai
	· Krikščionybės plitimas ir tapimas valstybine religija.	· Europos christianizacijos procesas.
	· Krikščionybės plitimas viduriniais amžiais Europoje. Katalikybės ir stačiatikybės išplitimo regionai. · Krikščionybės kelias į Lietuvą. Lietuvos krikšto problema: Mindaugo krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.). Jogaila. Žemaitijos krikštas (1413 m.).	· Bažnyčios vaidmuo viduriniais amžiais.

4. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai	· Svarbiausi viduramžių visuomenės bruožai. Viduramžių visuomenės struktūra, ūkis, pagrindiniai verslai, technika. Vidurinių amžių miestas. Amatai ir prekyba. · Vidurinių amžių valstybės. · Feodalinis susiskaldymas. · Vidurinių amžių menas, filosofija, švietimas ir mokslas. · Islamo atsiradimas. Mahometas. · Kryžiaus žygių esmė.	· Frankų imperija (800 m.). Karolis Didysis. · Šventoji Romos imperija (962 m.). · Bizantijos reikšmė pasaulio istorijai. · Bizantijos žlugimas (1453 m.) · Arabų skverbimasis į Europą.

5. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos	· Valstybės sukūrimo priešistorė: baltų gentys ir jų teritorijos. · Lietuvos valstybės susikūrimas. Mindaugas. Karalystė (1253 m.). · LDK iki XIV a. pabaigos: teritorijos augimas. Gediminas. Vilniaus įkūrimas (1323 m.). · Karų su ordinais epocha (Žalgiris, 1410 m.). LDK didysis kunigaikštis Vytautas. · LDK dinastinės unijos su Lenkijos karalyste laikotarpiu (1386–1569): krikštas; 1386 m. dinastinė unija; valstybės valdymas; santykiai su Lenkija; luominė visuomenė.	· Lietuvos valstybės integracijos į krikščioniškąją Europą problemiškumas. · Lietuvos santykiai su kaimynais ir Europa. · LDK 1386–1569 m.: valstybės, visuomenės, ūkio, kultūros pokyčiai.

6. Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje	· Pasaulis žengia į naujuosius laikus: mokslo ir technikos išradimai; didieji geografiniai atradimai (Kristupas Kolumbas, Amerikos atradimas – 1492 m., Ferdinandas Magelanas); Renesansas; centralizuotos, tautinės valstybės. · Reformacija (1517 m.). Martynas Liuteris. · Kontrreformacija, religiniai karai ir jų pasekmės. · Lietuvos visuomenės religinė įvairovė. · Lietuvos statutai. · Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (1547 m.). · Universitetas (1579 m.)	· Pasaulis žengia į naujuosius laikus: požymiai, liudijantys, kad pasibaigė viduramžiai ir prasidėjo naujieji laikai. · Kapitalizmo atsiradimas. · Europos ekspansija į pasaulį ir jos pasekmės. · Nauja kultūra, naujas žmogus. Erazmas Roterdamietis, Leonardas da Vinči, Mikelandželas. Nikolajus Kopernikas. · Barokas. · Lietuva ankstyvaisiais naujaisiais laikais, pokyčiai visuomenės ir valstybės gyvenime: reformacija, politinio gyvenimo permainos, ūkio pokyčiai. Lietuvos visuomenės europeizacija (studijos Europos universitetuose, kelionės, literatūros plitimas).

7. Lenkijos–Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respub–likos) raida XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a.	· 1569 m. Liublino unija, jos sudarymo priežastys ir rezultatai. Žygimantas Augustas. · LDK Abiejų Tautų Respublikoje. LDK valstybingumo raida. Karai ir jų pasekmės; ūkiniai, demografiniai pokyčiai; kultūros, švietimo raida. · Abiejų Tautų Respublika. Ūkinė ir demografinė krizė. Užsienio valstybių įtaka vidaus gyvenimui. Stanislovas Augustas Poniatovskis. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. 1772 , 1793 , 1795 m. padalijimai. T. Kosciuškos sukilimas (1794 m.).	· Liublino unijos sudarymo tarptautinis kontekstas ir reikšmė. Politinio elito vaidmuo valstybės gyvenime. LDK Abiejų Tautų Respublikoje: naujas valstybės ir visuomenės modelis. Kova dėl vietos Europoje: karai su Rusija ir Švedija. Kultūros, švietimo, mokslo raida naujomis sąlygomis. Abraomas Kulvietis. Mikalojus Daukša. · Vidinės ir tarptautinės padalijimų priežastys. Naujų idėjų sklaida Europoje ir pastangos reformuoti Abiejų Tautų Respubliką. Vidinės ir tarptautinės padalijimų pasekmės. . Mikalojus Daukša.
8. Švietimo epocha ir jos nulemti politiniai bei visuomeniniai pokyčiai	· Švietimo epocha Europoje ir Lietuvoje. Šviečiamojo sąjūdžio idėjos ir jų sužadinti visuomeniniai, kultūriniai, politiniai, valstybiniai, ūkiniai pokyčiai: JAV susikūrimas (1776 m., Džordžas Vašingtonas), Didžioji Prancūzijos revoliucija (1789 m.) · Napoleono Bonaparto epocha: svarbiausi jos bruožai. · Vienos kongresas (1815 m.) ir politiniai bei teritoriniai pokyčiai Europoje.	· Šviečiamojo sąjūdžio idėjų sklaida ir poveikis Europos ir Lietuvos visuomenei. · 1776 m. JAV Nepriklausomybės deklaracija. JAV konstitucija (1787 m.) 1789 m. Žmogaus ir piliečių teisų deklaracija. · Edukacinė komisija. Ketverių metų seimo reformos.

9. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje	· Lietuvos įjungimas į Rusijos imperijos sudėtį (1795 m.). Užnemunės likimas. · Lietuva Prancūzijos ir Rusijos karo (1812 m.) metu. · Rusijos carų politika ir priešinimasis jai. · 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimų Lenkijoje ir Lietuvoje tikslai ir rezultatai. · Baudžiavos panaikinimo Rusijoje ir Lietuvoje (1861 m.) poveikis visuomenės raidai. · Caro valdžios politika po 1863 m. sukilimo. Lietuvos visuomenės priešinimasis: knygnešystė, slaptosios mokyklos, lietuviška spauda („Aušra“ ir „Varpas“). Vincas Kudirka. Jonas Basanavičius. · XX a. pradžios pasikeitimai Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.). · Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.) ir jo reikšmė.	· Lietuvos bajorijos politiniai siekiai Prancūzijos ir Rusijos karo metu. · Tautinis atgimimas ir lietuvių savimonės raida. Simonas Daukantas. Motiejus Valančius. · Politinių partijų kūrimasis: Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos demokratų ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos · Tautinis ir kultūrinis Mažosios Lietuvos judėjimas.

10. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai	· Pramonės perversmas. · Mokslo ir technikos naujovės. · Pramonės perversmo svarba gamybos apimties didėjimui, transporto sistemos plėtrai, urbanizacijai, visuomenės struktūrai, gyvenimo būdo ir buities pokyčiams. · Europos ekspansija pasaulyje. Kolonializmas. · JAV pilietinio karo (1861–1865 m) priežastys ir rezultatai. · Italijos ir Vokietijos (1871 m.) suvienytų valstybių susikūrimas. Otas fon Bismarkas ·	· Pramonės perversmo raidos netolygumas įvairiose šalyse (Anglija, Vokietija, Rusija). · Svarbiausių XIX a. politinių teorijų (liberalizmo, konservatizmo, socializmo) panašumai bei skirtumai. · Nacionalizmo atsiradimas ir tautiniai sąjūdžiai Europoje, Austrijos–Vengrijos, Osmanų ir Rusijos imperijose.

11. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.	· Mokslo ir technikos naujovių reikšmė XX a. pradžioje. · Kariniai blokai: Trilypė sąjunga ir Antantė. · Karo (1914–1918 m.) priežastys, eiga ir rezultatai. · 1917 m. revoliucijų Rusijoje padariniai. · Politiniai ir teritoriniai pokyčiai Europoje. · Tautų Sąjungos sukūrimas. · Lietuva vokiečių okupacijos metais (1915–1918). · Lietuvos valstybės atkūrimas. 1918 m. vasario 16 d. Aktas ir Lietuvos Tarybos pastangos jį įgyvendinti.	· Tarptautiniai santykiai XX a. pradžioje. · Lietuvių politiniai siekiai Pirmojo pasaulinio karo metais. · Versalio sistemos sukūrimas (1919 m.) ir tolesnė Europos raida. · 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. aktų dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo panašumai ir skirtumai. · Lietuvos valstybingumo atkūrimas.

12. Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų	· Bolševikų režimo ypatumai Rusijoje. Vladimiras Leninas. Josifas Stalinas. · Italų fašizmo ir vokiečių nacional–socializmo panašumai ir skirtumai. Benito Musolinis. Adolfas Hitleris. · Didžioji ekonominė krizė (1929 m.). · Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią (1933 m.). · Lietuvos valstybės kūrimasis. Steigiamasis seimas (1920–22 m.) ir jo reformos. Nepriklausomybės kovos. Vilniaus praradimas 1920 m. ir Klaipėdos prisijungimas 1923 m. · Parlamentinis (1920–1926 m.) ir autoritarinis (1926–1940 m.) valdymas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius. · Svarbiausios Lietuvos užsienio politikos problemos: santykiai su Lenkija ir Vokietija. · Socialinė, ekonominė ir kultūrinė Lietuvos raida.	· Demokratinių valstybių raidos ypatybės. · Diktatūros Europos šalyse, jų panašumai ir skirtumai. Totalitarizmas ir autoritarizmas. Pilietinis karas Ispanijoje. · Lietuvos konstitucijos (1922 m. ir 1938 m.) ir jų skirtumai. · Vilniaus ir Klaipėdos krašto problemos.

13. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai	· Antrojo pasaulinio karo priežastys. · Molotovo ir Ribentropo paktas (1939 08 23). · Svarbiausi karo eigos 1939–1945 metais įvykiai Europoje ir Lietuvoje: karo pradžia (1939 09 01), Vokietijos ir Sovietų Sąjungos agresija prieš Lenkiją, Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, „Keistasis karas“, Prancūzijos kapituliacija, SSRS okupuoja Lietuvą 1940 06 15, Lietuvos sovietizacija, represijos. · Lietuva nacių okupacijos metais: Birželio sukilimas, Lietuvos laikinoji vyriausybė, holokaustas, antinacinė rezistencija. · Antrojo pasaulinio karo padariniai.	· Tarptautinių santykių komplikavimasis 4-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje (Austrijos prijungimas, Miuncheno susitarimas ir Čekoslovakijos okupacija). · Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje. Ultimatyvi Lenkijos nota Lietuvai, Klaipėdos krašto netektis (1939 m. kovo mėn.), Vilniaus grąžinimas Lietuvai (1939 m. spalio mėn.). · Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutartys (1939 08 23, 1939 09 28) ir Lietuva. · Antihitlerinės koalicijos susikūrimas ir veikla kovojant su Vokietija, Japonija ir jos sąjungininkais (Teherano (1943 m.), Jaltos (1945 m.) ir Potsdamo konferencijos (1945 m.). V. Čerčilis, F. Ruzveltas. Š. de Golis. · Karo nusikaltimai. Holokaustas. · Vokietijos ir Japonijos kapituliacijos. · Niurnbergo procesas. · Sovietų ir nacių politikos Lietuvoje skirtumai ir panašumai politiniame, socialiniame, ūkiniame, kultūriniame krašto gyvenime. Antisovietinė ir antinacinė rezistencija.

14. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje	· Svarbiausi teritoriniai, politiniai pokyčiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo. JTO sukūrimas. · Šaltasis karas. Berlyno siena. · Svarbiausi Šaltojo karo įvykiai: karinių blokų susikūrimas, branduolinis ginklavimasis, lokaliniai konfliktai (Korėjos karas, Karibų krizė (1962 m.), Vietnamo karas, Afganistano karas, Palestinos problema). · Rytų ir Vakarų dialogas. · SSRS ir komunistinio bloko raida: komunistinių režimų įsigalėjimas Rytų Europos šalyse. · Sniečkus. · Stagnacija. Leonidas Brežnevas. · Vidurio ir Rytų Europos tautų kova su komunistiniu režimu: Vengrija (1956 m.), Čekoslovakija (1968 m.), Lenkija (1980–1981 m.). · Kolonijinės sistemos suirimas. · Svarbiausi demokratinių ir totalitarinių šalių raidos skirtumai. · Antroji Lietuvos okupacija: represijos, partizaninis pasipriešinimas, socializmo kūrimas.	· Teritorinių ir politinių pokyčių Europoje po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų palyginimas. · JTO vaidmuo pasaulinėje politikoje. · Maršalo planas. Trumeno doktrina. · Komunizmo ekspansija pasaulyje. · Šaltojo karo poveikis Europos ir pasaulio raidai. · JAV ir SSRS vaidmuo pokario pasaulyje. · Tautinių vertybių ir valstybingumo idėjų saugojimas Lietuvoje bei pasipriešinimas režimui: nelegali spauda, 1972 m. įvykiai Kaune, Helsinkio grupė, Laisvės lyga, disidentinis judėjimas. · Mokslo ir technikos pažanga.

15. Pasaulis ir Lietuva XX a. 10–ąjį dešimtmetį	· „Perestroika“ SSRS. Michailas Gorbačiovas. Tarptautinių santykių pokyčiai. · SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimas. Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Europoje. · Europos Ekonominės Bendrijos tapimas Europos Sąjunga. · Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 m. kovo 11 d.). · Lietuvos integracija į Vakarų ūkines, politines ir karines struktūras.	· Pokomunistinių šalių ūkio ir politinės raidos problemos. · Lietuvos politinės, ekonominės ir visuomenės raidos problemos. · Europos integracijos procesai.

	· Svarbiausios šiandieninio pasaulio problemos.

16. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas	· Valstybė. Valdžia. · Žmogaus ir piliečio teisės. · Demokratijos esmė. · Diktatūros ir jų formos. · Rinkimai. Rinkimų sistemos: proporcinio atstovavimo ir daugumos atstovavimo (mažoritarinė). · Politinių partijų atsiradimas. Jų skirtumai nuo kitų organizacijų. · Lietuvos Respublikos Konstitucija valstybės santvarką: Lietuvos Respublikos Seimas, jo rinkimų tvarka ir funkcijos; Respublikos Prezidentas, jo rinkimų tvarka ir įgaliojimai; Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos formavimas ir funkcijos. · Svarbiausios tarptautinės organizacijos – JTO, ES, NATO – ir Lietuva.	· Rinkimų cenzai ir rinkimų procesas. Rinkimų sistemų pranašumai ir trūkumai. · Svarbiausios Lietuvos parlamentinės partijos. · Pagrindiniai demokratinio valdymo modeliai. · Interesų grupių vaidmuo politiniame procese. · Lietuvos Respublikos Konstitucija apie valstybę ir visuomenę.

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ĮSAK-751

DAILĖS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Dailės mokyklinio brandos egzamino programa parengta pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI-XII klasėms (V.: Leidybos centras, 2002 m.). Mokinys, ketinantis laikyti dailės brandos egzaminą, dalyko gali mokytis tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu. Rengiant mokyklinio dailės brandos egzamino programą atsižvelgta į pastarųjų šešerių metų dailės egzamino organizavimo ir vykdymo patirtį.

II. DALYKO MOKYMOSI IR EGZAMINO TIKSLAI

2. Dailės dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra visapusiško asmenybės ugdymo dalis. Jo pagrindinis tikslas XI–XII klasėse – prasminga ir tikslinga mokinių dailės raiška, dailės reiškinių pažinimas bei gebėjimai meninę ir estetinę patirtį taikyti gyvenime.

3. Dailės dalykas bendrojo lavinimo mokykloje apima vaizduojamąją ir taikomąją dailę, architektūrą, liaudies meną, dizainą, šiuolaikinius vizualiuosius menus bei dailėtyrą. Jo turinį sudaro šios sritys:

3.1. dailės raiška (spalvinė, grafinė, erdvinė);

3.2. dailėtyra (dailės istorija ir paveldas, dailės kalba, dailės kritika ir estetika);

3.3. dailės raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje (mokinių dailės parodos, mokyklinė periodika, dailės raiškos darbai artimiausioje aplinkoje, netradicinio šiuolaikinio meno projektai, integraciniai kultūriniai projektai ir kt.).

4. Mokyklinio dailės brandos egzamino tikslai:

4.1. sudaryti mokiniams galimybę atskleisti savo kūrybinius gebėjimus, įvertinti kūrybinės veiklos procesą ir jo rezultatus;

4.2. patikrinti ir įvertinti mokinių dailės reiškinių bendrą pažinimą, gebėjimą nagrinėti dailės kūrinius ir savarankiškai juos vertinti.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMAI

5. Dailės mokyklinio brandos egzamino metu tikrinami ir įvertinami gebėjimai, susieti su pagrindinėmis dailės dalyko sritimis – dailės raiška ir dailėtyra.

6. Kūrybinei užduočiai (dailės raiškos darbui) atlikti reikia gebėti:

6.1. perteikti vaizdą spalvinėmis, grafinėmis ir (ar) erdvinėmis priemonėmis;

6.2. siekti originalios raiškos;

6.3. stebėti aplinką, ją fiksuoti ir kūrybingai interpretuoti dailės raiškoje;

6.4. pažinti vizualios raiškos elementus, kompozicines sandaras ir tikslingai juos taikyti;

6.5. pažinti ir savo idėjų raiškai pritaikyti įvairias medžiagas bei technikas, šiuolaikines technines priemones, įrankius ir darbo būdus;

6.6. išplėtoti idėją nuo eskizo iki užbaigto darbo;

6.7. tinkamai (tvarkingai ir estetiškai) išeksponuoti savo dailės raiškos darbus;

6.8. pristatyti savo dailės raiškos darbą (tinkamai vartoti dailės terminus ir sąvokas, taisyklingai
kalbėti).

7. Kūrybinei užduočiai (dailėtyros darbui) atlikti reikia gebėti:

7.1. dirbti su įvairiais informacijos šaltiniais;

7.2. tikslingai vartoti dailės terminus;

7.3. pažinti, analizuoti ir vertinti pasaulio ir Lietuvos dailės reiškinius;

7.4. rinkti ir kaupti medžiagą (piešinius, fotonuotraukas ir kt.) apie kultūros paminklus;

7.5. nagrinėti (tyrinėti) spaudos, parodų, meno renginių, vietos dailininkų, tautodailininkų kūrybą ir ją apibendrinti;

7.6. estetiškai apipavidalinti dailėtyros darbą;

7.7. pristatyti savo dailėtyros darbą (tinkamai vartoti dailės terminus ir sąvokas, taisyklingai kalbėti).

8. Dailės pažinimo testui atlikti reikia gebėti:

8.1. pagal meno (architektūros ir dailės) kūrinius, jų elementus arba fragmentų išorinius bruožus, pagal pavartotas sąvokas atpažinti ir įvardyti meno stilių;

8.2. įvardyti pagrindinius architektūros elementus;

8.3. priskirti analizuojamą kūrinį dailės rūšiai, šakai, žanrui ar autoriui;

8.4. atpažinti teisingus ir neteisingus teiginius (sąvokas);

8.5. taisyklingai ir dailiai nupiešti nesudėtingus architektūrinius elementus, ornamentus, simbolius;

8.6. susieti skirtingų epochų, krypčių kūrinius pagal stiliaus ypatumus, panaudotas meninės išraiškos priemones.

IV. EGZAMINO TURINYS

9. Egzamino turinys pateiktas dailės mokyklinio brandos egzamino programos 1 ir 2 prieduose.

V. EGZAMINO MATRICA

10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą dailės raiškos ir dailėtyros užduočių santykį su dailės kalbos ir istorijos testo užduotimis.

TIKRINIMO SRITYS TIKRINIMO BŪDAI	Gebėjimas naudotis meninėmis ir techninėmis įvairių vizualiojo meno sričių priemonėmis (%)	Dailės kalbos ir pasaulio dailės istorijos žinios ir supratimas (%)	Tautodailės ir profesionaliosios Lietuvos dailės žinios ir supratimas (%)	%
Kūrybinė užduotis				50
Dailės pažinimo testas				50
Iš viso (%)	40	35	25	100

11. Egzamino užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo pateiktų skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ±5 proc.

12. Egzamino matrica atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos dailės dalyko XI–XII klasėms bendrosios programos ir išsilavinimo standartuose esantį dailės raiškos ir dailėtyros santykį.

VI. EGZAMINO STRUKTŪRA

13. Pasirenkamasis mokyklinis dailės brandos egzaminas susideda iš 2 dalių: kūrybinės užduoties ir užduoties raštu – dailės pažinimo testo. Abi egzamino dalys yra lygiavertės. Kiekviena iš jų vertinama taškais, kurie pakeičiami pažymiais pagal toliau tekste pateikiamą taškų ir pažymių atitikimo lentelę. Kūrybinės užduoties atlikimo eiga stebima ir vertinama organizuojant tris kūrybinių darbų peržiūras, kurių rezultatai fiksuojami Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole.

14. Kūrybinė užduotis.

14.1. Kūrybinės užduoties pasirinkimas, atlikimo, vykdymo eiga bei vertinimas pateikiamas dailės mokyklinio brandos egzamino programos 2 priede.

15. Užduotis raštu – dailės pažinimo testas.

15.1. Testą sudaro klausimai ir užduotys iš šių sričių:

15.1.1. dailės kalbos (dailės rūšys, žanrai, terminai, meninės ir techninės raiškos priemonės);

15.1.2. tautodailės;

15.1.3. Lietuvos dailės istorijos;

15.1.4. pasaulio dailės istorijos.

15.2. Numatomi šių tipų klausimai:

15.2.1. klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais;

15.2.2. klausimai su alternatyviais atsakymais TAIP/NE;

15.2.3. gali būti klausimų, į kuriuos atsakant reikėtų nupiešti arba užbaigti pradėtą piešinį.

15.3. Užduotis raštu vertinama vadovaujantis egzamino dieną vertinimo komisijai pateikta vertinimo instrukcija.

VII. EGZAMINO ORGANIZAVIMAS IR VERTINIMAS

16. Dailės mokyklinis brandos egzaminas vykdomas centruose. Egzamino centro vertinimo komisijos pirmininkas sukviečia pirmą vertinimo komisijos posėdį, kuriame numatoma:

16.1. pirmosios peržiūros data;

16.2. antrosios peržiūros data;

16.3. trečiosios peržiūros (dailės egzamino kūrybinių darbų ekspozicijos ir gynimo) data, darbų eksponavimo patalpa ir reikalavimai.

17. Dailės mokyklinio brandos egzamino mokinių darbų vertinimas yra kriterinis. Vertintojai vadovaujasi vertinimo instrukcija ir joje pateikta vertinimo skale, kurioje nurodoma, koks pažymys rašomas už tam tikrą mokinio surinktų taškų skaičių. Sumuojami mokinio dailės egzamino I dalies (kūrybinės užduoties) ir II egzamino dalies (testo) pažymiai ir išvedamas vidurkis, kuris yra galutinis egzamino įvertinimas.

_______________________

Dailės brandos egzamino programos

1 priedas

DAILĖS PAŽINIMO TESTAS


1. Dailės kalba 1.1. Dažniausiai vartojami dailės terminai. 1.2. Meninės išraiškos priemonės ir kompozicinės sandaros (spalva, linija, forma, simetrija, koloritas ir kt.). 1.3. Techninės darbo priemonės ir medžiagos.	· Atpažinti ir apibūdinti meno šakas, vaizduojamosios ir taikomosios dailės rūšis ir šakas, meninės išraiškos priemones, kompozicines sandaras. · Įvardyti atlikimo technikas, darbo priemones ir medžiagas. · Nusakyti medžiagų ir techninių priemonių įtaką dailės kūriniui.

2. Tautodailė 2.1. Vaizduojamosios ir taikomosios dailės būdingiausi bruožai.	· Atpažinti vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinį pagal būdingus bruožus. · Apibūdinti pateikto kūrinio meninės išraiškos priemones. · Įvardyti būdingus tautodailės siužetus.
2.2. Lietuvių liaudies architektūros formų ypatumai.	· Atskirti, palyginti, įvardyti lietuvių liaudies architektūros ir tradicinių memorialinių paminklų pagrindinius tipus, jų paskirtį.
2.3. Lietuvių liaudies ornamentas ir jo simbolika.	· Apibūdinti pagrindinius ornamento motyvus, nurodyti svarbiausias simbolines prasmes ir jų sąsajas su baltų kultūra.
3. Pasaulio dailė 3.1. Priešistorinės ir Senųjų pasaulio kultūrų dailės bendriausi bruožai.	· Atpažinti ir apibūdinti dailės ir architektūros pagrindinius bruožus. · Įvardyti kanoninius dailės reikalavimus.
3.2. Antikos architektūrą ir dailę reprezentuojantys kūriniai.	· Sieti Senovės Graikijos grožio sampratą su Senovės Graikijos architektūra ir daile. · Įvardyti Senovės Romos indėlį į architektūros ir dailės atradimus.
3.3. Vakarų Europos pagrindinių istorinių meninių stilių ypatumai: – romanikos ir gotikos architektūros ir dailės religinis kanonas ir jo reikalavimai; – Antikos idealų atgimimas ir pasaulietinės kultūros formavimasis Renesanso architektūroje ir dailėje; – iškiliausi Renesanso ir baroko dailininkai; – dailės žanrų formavimasis ir išraiškos priemonių įvairovė baroko dailėje.	· Skirti konkrečių istorinių meninių stilių pagrindinius architektūros ir dailės kūrinius pagal būdingiausius bruožus (meninės išraiškos priemones, kūrinių tematiką ir kt.). · Įvardyti mokslo įtaką plastinei dailės kūrinių kalbai (linijinė perspektyva, plastinė anatomija ir kt.). · Palyginti iškiliausių Renesanso ir baroko dailininkų kūrinius ir apibūdinti jų savitumą. · Palyginti to paties žanro skirtingų istorinių meninių stilių ar mokyklų kūrinių meninės išraiškos priemones, stilistines bendrybes ir skirtumus.
3.4. Prieštaringas pasaulio suvokimas ir jo atspindžiai XIX a. dailės kūriniuose: – Antikos ir Rytų meno įtaka XIX a. dailei; – naujų techninių priemonių reikšmė tapybos naujovėms.	· Skirti architektūros ir dailės meninių krypčių pagrindinius bruožus, menines išraiškos priemones. · Atpažinti antikos meno apraiškas klasicizmo architektūroje ir dailėje. · Nustatyti analizuojamų meno krypčių kūrinių ryšį su Rytų menu pagal būdingiausius bruožus (kompozicija, dekoratyvumas ir kt.). · Įvardyti tapybos naujoves (kadravimas, plenerinė tapyba, optinis spalvų maišymo būdas ir kt.).
3.5. Modernizmas. Tradicinių vaizdavimo būdų atsisakymas: – stilistinės vienovės ir originalumo siekiai modernizmo tapybos srovėse; – naiviojo meno, Afrikos skulptūros ir Rytų meno įtaka modernizmo dailei.	· Atpažinti atskirų tapybos srovių kūrinius pagal būdingas menines išraiškos priemones ir tematiką, palyginti su klasikine daile ir įvardyti skirtumus. · Įvardyti pagrindinius naiviojo meno, Afrikos skulptūros ir Rytų meno bruožus bei stilistikos ypatybes (apibendrinimas, dekoratyvumas ir kt.), lyginti ir atrasti sąsajas su moderniuoju menu.
3.6. Postmodernizmas. Netradicinė kūrybinė veikla: – tradicinių dailės rūšių ir žanrų nykimas; – meninių idėjų perteikimas naujomis meninės išraiškos priemonėmis.	· Palyginti avangardinių dailės rūšių ir tradicinių vaizduojamosios dailės šakų meninės išraiškos priemones, įvardyti panašumus ir skirtumus.

4. Lietuvos dailė 4.1. Pagrindinius istorinius meninius stilius reprezentuojantys kūriniai. 4.2. Vilniaus meno mokyklos reikšmė ir įtaka profesionaliajai Lietuvos dailei. 4.3. Nacionalinės dailės mokyklos formavimasis.	· Atpažinti konkretaus istorinio meninio stiliaus ar krypties dailės ir architektūros kūrinius pagal būdingiausius bruožus (pagrindinės meninės išraiškos priemonės, kompozicija, žanras ir kt.). · Atpažinti ir įvardyti tautodailės įtaką profesionaliųjų lietuvių dailininkų kūryboje. · Įvardyti pirmųjų dailės parodų, M. K. Čiurlionio kūrybos, ARS grupuotės veiklos ir Kauno meno mokyklos įtaką Lietuvos dailės raidai.
4.4. Šiuolaikinė Lietuvos dailė ir jos tendencijos.	· Palyginti dabartinių dailės rūšių ir tradicinių vaizduojamosios dailės šakų meninės išraiškos priemones, įvardyti panašumus ir skirtumus.

TURINIO SRITYS
(temos ir potemiai)

TIKRINAMI GEBĖJIMAI

1. Dailės kalba

1.1. Dažniausiai vartojami dailės terminai.

1.2. Meninės išraiškos priemonės ir kompozicinės sandaros (spalva, linija, forma, simetrija, koloritas ir kt.).

1.3. Techninės darbo priemonės ir medžiagos.

· Atpažinti ir apibūdinti meno šakas, vaizduojamosios ir taikomosios dailės rūšis ir šakas, meninės išraiškos priemones, kompozicines sandaras.

· Įvardyti atlikimo technikas, darbo priemones ir medžiagas.

· Nusakyti medžiagų ir techninių priemonių įtaką dailės kūriniui.

2. Tautodailė

2.1. Vaizduojamosios ir taikomosios dailės būdingiausi bruožai.

· Atpažinti vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinį pagal būdingus bruožus.

· Apibūdinti pateikto kūrinio meninės išraiškos priemones.

· Įvardyti būdingus tautodailės siužetus.

2.2. Lietuvių liaudies architektūros formų ypatumai.

· Atskirti, palyginti, įvardyti lietuvių liaudies architektūros ir tradicinių memorialinių paminklų pagrindinius tipus, jų paskirtį.

2.3. Lietuvių liaudies ornamentas ir jo simbolika.

· Apibūdinti pagrindinius ornamento motyvus, nurodyti svarbiausias simbolines prasmes ir jų sąsajas su baltų kultūra.

3. Pasaulio dailė

3.1. Priešistorinės ir Senųjų pasaulio kultūrų dailės bendriausi bruožai.

· Atpažinti ir apibūdinti dailės ir architektūros pagrindinius bruožus.

· Įvardyti kanoninius dailės reikalavimus.

3.2. Antikos architektūrą ir dailę reprezentuojantys kūriniai.

· Sieti Senovės Graikijos grožio sampratą su Senovės Graikijos architektūra ir daile.

· Įvardyti Senovės Romos indėlį į architektūros ir dailės atradimus.

3.3. Vakarų Europos pagrindinių istorinių meninių stilių ypatumai:

– romanikos ir gotikos architektūros ir dailės religinis kanonas ir jo reikalavimai;

– Antikos idealų atgimimas ir pasaulietinės kultūros formavimasis Renesanso architektūroje ir dailėje;

– iškiliausi Renesanso ir baroko dailininkai;

– dailės žanrų formavimasis ir išraiškos priemonių įvairovė baroko dailėje.

· Skirti konkrečių istorinių meninių stilių pagrindinius architektūros ir dailės kūrinius pagal būdingiausius bruožus (meninės išraiškos priemones, kūrinių tematiką ir kt.).

· Įvardyti mokslo įtaką plastinei dailės kūrinių kalbai (linijinė perspektyva, plastinė anatomija ir kt.).

· Palyginti iškiliausių Renesanso ir baroko dailininkų kūrinius ir apibūdinti jų savitumą.

· Palyginti to paties žanro skirtingų istorinių meninių stilių ar mokyklų kūrinių meninės išraiškos priemones, stilistines bendrybes ir skirtumus.

3.4. Prieštaringas pasaulio suvokimas ir jo atspindžiai XIX a. dailės kūriniuose:

– Antikos ir Rytų meno įtaka
XIX a. dailei;

– naujų techninių priemonių reikšmė tapybos naujovėms.

· Skirti architektūros ir dailės meninių krypčių pagrindinius bruožus, menines išraiškos priemones.

· Atpažinti antikos meno apraiškas klasicizmo architektūroje ir dailėje.

· Nustatyti analizuojamų meno krypčių kūrinių ryšį su Rytų menu pagal būdingiausius bruožus (kompozicija, dekoratyvumas ir kt.).

· Įvardyti tapybos naujoves (kadravimas, plenerinė tapyba, optinis spalvų maišymo būdas ir kt.).

3.5. Modernizmas. Tradicinių vaizdavimo būdų atsisakymas:

– stilistinės vienovės ir originalumo siekiai modernizmo tapybos srovėse;

– naiviojo meno, Afrikos skulptūros ir Rytų meno įtaka modernizmo dailei.

· Atpažinti atskirų tapybos srovių kūrinius pagal būdingas menines išraiškos priemones ir tematiką, palyginti su klasikine daile ir įvardyti skirtumus.

· Įvardyti pagrindinius naiviojo meno, Afrikos skulptūros ir Rytų meno bruožus bei stilistikos ypatybes (apibendrinimas, dekoratyvumas ir kt.), lyginti ir atrasti sąsajas su moderniuoju menu.

3.6. Postmodernizmas. Netradicinė kūrybinė veikla:

– tradicinių dailės rūšių ir žanrų nykimas;

– meninių idėjų perteikimas naujomis meninės išraiškos priemonėmis.

· Palyginti avangardinių dailės rūšių ir tradicinių vaizduojamosios dailės šakų meninės išraiškos priemones, įvardyti panašumus ir skirtumus.

4. Lietuvos dailė

4.1. Pagrindinius istorinius meninius stilius reprezentuojantys kūriniai.

4.2. Vilniaus meno mokyklos reikšmė ir įtaka profesionaliajai Lietuvos dailei.

4.3. Nacionalinės dailės mokyklos formavimasis.

· Atpažinti konkretaus istorinio meninio stiliaus ar krypties dailės ir architektūros kūrinius pagal būdingiausius bruožus (pagrindinės meninės išraiškos priemonės, kompozicija, žanras ir kt.).

· Atpažinti ir įvardyti tautodailės įtaką profesionaliųjų lietuvių dailininkų kūryboje.

· Įvardyti pirmųjų dailės parodų, M. K. Čiurlionio kūrybos, ARS grupuotės veiklos ir Kauno meno mokyklos įtaką Lietuvos dailės raidai.

4.4. Šiuolaikinė Lietuvos dailė ir jos tendencijos.

· Palyginti dabartinių dailės rūšių ir tradicinių vaizduojamosios dailės šakų meninės išraiškos priemones, įvardyti panašumus ir skirtumus.

Dailės brandos egzamino programos

2 priedas

KŪRYBINĖ UŽDUOTIS

Kūrybinė užduotis – tai originalus autorinis mokinio dailės raiškos arba dailėtyros darbas iš pasirinktos dailės srities. Neatsiejama kūrybinės užduoties dalis yra aplankas, kuriame pateikiama metrika (nurodomas autoriaus vardas, pavardė, darbo pavadinimas, atlikimo technika, matmenys, data, mokyklos pavadinimas), trumpas darbo pagrindimas (aprašymas), užbaigto darbo fotonuotrauka arba kopija ir peržiūrose eksponuoti eskizai (pavyzdžiui, kompozicijos, spalvų variantai, idėjų aprašymai ir kt.). Šis aplankas lieka mokyklos archyve.

Dailės raiškos darbas gali būti pasirenkamas iš šių vizualiojo meno sričių:

· tradicinės vaizduojamosios dailės šakos (tapybos, grafikos, skulptūros),

· tradicinės taikomosios dekoratyvinės dailės šakos (keramikos, dailiosios tekstilės, juvelyrikos, metalo dirbinių, medžio dirbinių, odos dirbinių ir kt.),

· avangardinės dailės rūšies (hepeningo, akcijos, performanso, kūno meno, žemės meno, konceptualiojo meno, instaliacijos),

· naujomis techninėmis priemonėmis grįstos meno rūšies (meninės fotografijos, videomeno, kompiuterinio meno),

· dizaino (grafinio dizaino, kostiumo dizaino),

· scenografijos (dekoracijos, kostiumų eskizų, lėlių teatro personažų – lėlių ar jų projektų).

Dailėtyros darbas – tai teorinis darbas, atskleidžiantis savitą mokinio požiūrį į įvairias dailės sritis. Gali būti pasirinktinai nagrinėjamos temos iš šių sričių:

· dailės istorijos,

· dailės kultūros,

· dailės kritikos ir estetikos,

· architektūros,

· dizaino,

· tautodailės,

· paminklosaugos,

· vietinių kultūros paminklų,

· menininkų kūrybos,

· dailės parodų, renginių ir meninių akcijų.

Dailėtyros darbas gali būti parašytas laisva forma, papildytas reportažu iš autorinės dailininko parodos, bienalės, trienalės ar kitų renginių.

Dailėtyros darbą sudaro tekstas ir vaizdinė (ikonografinė) medžiaga. Jis pateikiamas kaip vientisas estetiškai apipavidalintas darbas knygos ar aplanko forma. Darbo vaizdinė medžiaga gali būti pateikta vaizdajuostėmis, reprodukcijų aplanku, piešiniais ir kt., iliustruojančiais pasirinktą temą.

Dailėtyros darbo apimtis – ne mažiau kaip 20 puslapių (A4 formato). Tuo atveju, kai darbe yra daug vaizdinės medžiagos, teksto apimtis gali būti 5–10 puslapių. Tekstas turi būti surinktas Windows aplinkoje 12 punktų dydžio Times Lt šriftu.

Kūrybinės užduoties atlikimo eiga ir vertinimas

Kūrybinės užduoties atlikimas yra kūrybinis procesas, kurio eiga yra fiksuojama peržiūrose. Užbaigta kūrybinė užduotis – dailės raiškos arba dailėtyros darbas – pristatoma trečioje peržiūroje (dailės egzamino kūrybinių darbų ekspozicijoje). Kūrybinių darbų peržiūrose egzamino vertinimo komisija įvertina taškais mokinio darbų eskizus, idėjų aprašymus, kūrybiškumą, meninius ieškojimus ir darbo nuoseklumą.

Peržiūros vyksta egzamino centruose. Jose dalyvauja visi dailės egzaminą pasirinkę mokiniai ir vertinimo komisija. Egzamino vertinimo komisija peržiūrų metu pateikia mokiniams klausimų, patarimų ir pastabų. Peržiūrų rezultatai fiksuojami Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole.

Vykdymo eiga

Pirma peržiūra. Atliktas darbas vertinamas iki 20 taškų. Tai idėjų peržiūra. Jos metu mokiniai pristato egzamino vertinimo komisijai savo būsimo kūrybinio darbo idėjų eskizus, projektus.

Mokiniai, pasirinkę dailėtyros temą, pateikia teorinio darbo apmatus: temą, problemą, bendrą kompoziciją ar kompozicijos variantus, nurodo literatūros šaltinius. Jau pirmoje peržiūroje turi būti numatyta vaizdinė medžiaga.

Pirmoje peržiūroje vertinama:

· temos originalumas (iki 5 taškų),

· ieškojimų įvairovė (iki 5 taškų),

· sprendimo pagrįstumas (iki 5 taškų),

· ar darbo apimtis, pasirinkta dailės rūšis, žanras, atlikimo technika, medžiaga atitinka idėją
(iki 5 taškų).

Visa pirmos peržiūros medžiaga (eskizai, aprašymai, projektai ir kt.) pateikiama aplanke (gali būti
kopijos).

Antra peržiūra. Atliktas darbas vertinamas iki 30 taškų.

Mokiniai egzamino vertinimo komisijai pristato ne mažiau kaip pusę įvykdyto darbo, atlikto pasirinkta technika.

Jeigu kūrybinis darbas didelės apimties – pateikiamos fotonuotraukos, iliustruojančios kūrybinės užduoties atlikimo eigą.

Antroje peržiūroje vertinama:

· pasirinktos dailės rūšies specifikos išmanymas (iki 5 taškų),

· meninės raiškos priemonių valdymas (iki 5 taškų),

· techninių raiškos priemonių valdymas (iki 5 taškų),

· pasirinktos temos išplėtojimas (iki 5 taškų),

· darbo eigos nuoseklumas (iki 5 taškų),

· paties mokinio pastangos dirbti savarankiškai ir kūrybiškai (iki 5 taškų).

Trečia peržiūra. Vertinimas – iki 50 taškų. Tai užbaigto kūrybinio darbo eksponavimas, aplanko pristatymas ir užbaigtos kūrybinės užduoties gynimas.

Eksponavimas vertinamas iki 10 taškų.

Kūrybinius darbus mokiniai tvarkingai ir estetiškai eksponuoja egzamino centre dieną prieš kūrybinės užduoties gynimą.

Už darbų saugumą atsako mokyklos, kurioje įsteigtas dailės egzamino centras, direktorius.

Vertinama:

· laiku ir tvarkingai eksponuotas darbas (iki 5 taškų),

· ar eksponavimas atitinka pasirinktos dailės rūšies specifiką
(iki 5 taškų).

Aplankas vertinamas iki 10 taškų.

Aplankas pristatomas egzamino vertinimo komisijos pirmininkui dieną prieš kūrybinės užduoties gynimą, kad egzamino vertinimo komisijos nariai galėtų susipažinti su aplanko turiniu.

Vertinama:

· užbaigto autorinio darbo fotonuotrauka arba kopija (iki 5 taškų),

· meninis aplanko apipavidalinimas (iki 5 taškų).

Užbaigta kūrybinė užduotis (gynimas) vertinama iki 30 taškų.

Kūrybinio darbo gynimas vyksta toje pačioje patalpoje, kurioje yra eksponuoti darbai. Kūrybinio darbo gynime dalyvauja visi dailės egzaminą laikantys mokiniai. Jie kartu su egzamino vertinimo komisija išklauso kūrybinių darbų pristatymus.

Kiekvienas mokinys egzamino vertinimo komisijai pristato savo darbą. Jis nusako temą, pasirinktą dailės rūšį ar vizualiojo meno sritį. Trumpai pristato darbo eigą ir paaiškina, kodėl pasirinko šią temą, kompozicinį sprendimą ir atlikimo techniką.

Vertinama:

· darbo pristatymas (tikslingas dailės terminų ir sąvokų vartojimas, išsamus ir aiškus savo kūrybinio darbo esmės perteikimas ir pagrindimas) (iki 5 taškų),

· darbo temos ar idėjos atskleidimas (iki 5 taškų),

· autoriaus pasiekimai kūrybiniame procese (iki 5 taškų),

· išradingas ir tikslingas pasirinktos technikos panaudojimas (iki 5 taškų),

· originalus temos ar idėjos perteikimas (iki 5 taškų),

· paties mokinio pažanga (iki 5 taškų).

Autorinis darbas gali būti atliekamas mokinių (ne daugiau kaip trijų) grupės. Tokiu atveju aprašyme turi atsispindėti kiekvieno grupės nario indėlis į šį darbą. Kiekvieno kūrybinės grupės nario indėlis į kolektyvinį darbą vertinamas atskirai.

Vertinimas. Trijų kūrybinių darbų peržiūrų rezultatai, užfiksuoti Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole (NEC–PD), sumuojami ir pakeičiami pažymiais pagal pateiktą taškų ir pažymių atitikimo lentelę.

Taškų suma

1–34

35–44

45–54

55–64

65–74

75–84

85–94

95–100

Pažymys

Neišlaikyta

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu ĮSAK-751

MUZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Muzikos brandos egzamino programa parengta remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartų XI–XII klasėms (Švietimo aprūpinimo centras, Vilnius, 2002) bendrojo kurso pasiekimais. Egzaminą gali laikyti mokiniai, mokęsi muzikos tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu. Rengiant programą taip pat atsižvelgta į muzikos brandos egzamino rengimo patirtį.

2. Programoje aptariami:

2.1. muzikos dalyko mokymosi ir egzamino tikslai;

2.2. mokinių gebėjimai;

2.3. egzamino turinys;

2.4. egzamino matrica;

2.5. egzamino struktūra, užduotys, atlikimo tvarka;

2.6. egzamino vertinimas.

II. MUZIKOS DALYKO MOKYMOSI IR EGZAMINO TIKSLAI

3. Muzikos dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra visapusiško asmenybės ugdymo dalis. Muzikos mokymo tikslas – ugdyti kūrybišką, aktyvią, emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą asmenybę, gebančią prasmingai tenkinti savo kultūrinius poreikius. Muzikinis ugdymas turi laiduoti mokinių gebėjimą dalyvauti savo aplinkos muzikiniame gyvenime, teikti kiekvienam žmogui būtiną muzikinį išprusimą ir raštingumą, skatinti muzika praturtinti asmeninį gyvenimą.

4. Bendruoju muzikiniu ugdymu siekiama plėtoti muzikinius ir bendruosius gebėjimus, reikalingus mokinio muzikinei perspektyvai kurti:

4.1. muzikuoti ir kurti, lavinant stiliaus jausmą;

4.2. komponuoti įvairią muziką ir atpažinti jos atlikimo ypatumus, puoselėjant muzikinį dėmesingumą ir suvokimo subtilumą;

4.3. pažinti klasikinį Vakarų, Lietuvos bei pasaulio muzikos paveldą, kuris padėtų suvokti muzikos sąsajas su aptariamo laikotarpio bei vietos kultūra, filosofija, kitais menais, ugdytų tolerancijos bei pozityvumo nuostatas;

4.4. pažinti dabarties muzikos pasaulio įvairovę;

4.5. interpretuoti ir vertinti muzikos kūrybos ir kultūros idėjų įvairovę;

4.6. veikti savarankiškai organizuojant muzikos vakarus, teikiant muzikines iniciatyvas, pačiam ar kartu su draugais renkantis repertuarą, dalyvaujant muzikinių kolektyvų veikloje ir pan.

5. Muzikos egzaminu nesiekiama patikrinti ir įvertinti visos mokinio muzikinės kompetencijos ir gebėjimų, įgytų mokantis muzikos dalyko. Juo įvertinama siauresnė gebėjimų sritis. Pagrindiniai muzikos brandos egzamino tikslai:

5.1. atskleisti mokinių aktyvaus muzikavimo patirtį – muzikinės raiškos įgūdžius;

5.2. patikrinti ir įvertinti mokinių muzikinės kultūros pažinimą;

5.3. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą suvokti klausomą muziką;

5.4. patikrinti ir įvertinti elementarius muzikinio raštingumo įgūdžius.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMAI

6. Muzikos egzamine tikrinami ir vertinami gebėjimai, įgyti mokantis pagal Bendrojo lavinimo mokyklos muzikos dalyko programos bendrajame kurse nurodytą tikslą bei uždavinius ir XI–XII klasių išsilavinimo standartuose įvardytus bendrojo kurso pasiekimus (Vilnius, 2002). Jie siejami su dviem pagrindinėmis muzikinės veiklos sritimis – muzikine raiška (dainavimu, grojimu) ir muzikinės kultūros pažinimu (muzikos klausymu, jos aptarimu) bei muzikiniu raštingumu.

7. Vertinant muzikinę raišką tikrinama:

7.1. interpretaciniai gebėjimai (muzikavimo išraiškingumas, artistiškumas);

7.2. instrumento (balso) valdymo įgūdžiai;

7.3. ansambliškumo pojūtis (gebėjimas muzikuoti ansamblyje).

8. Vertinant mokinio muzikinės kultūros pažinimą bei muzikinį raštingumą, tikrinama:

8.1. kultūros suvokimas istoriniu, geografiniu, stiliaus aspektu;

8.2. muzikinių sąvokų supratimas ir vartojimas;

8.3. muzikos klausymosi ir suvokimo įgūdžiai, siejami su gebėjimu suvokti bendruosius muzikinės kalbos ypatumus, juos aptarti ir lyginti;

8.4. elementarūs muzikinio rašto vartojimo įgūdžiai.

9. Egzamino metu tikrinami muzikinės raiškos ir muzikinės kultūros pažinimo gebėjimai apibūdinami egzamino turinyje.

IV. EGZAMINO TURINYS

10.1. Kūrybinė užduotis – muzikos brandos egzamino dalis – pateikta muzikos mokyklinio brandos egzamino programos 1 priede. Mokinys turi atlikti du parengtus kūrinius.

10.2. Muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas pateikti muzikos mokyklinio brandos egzamino programos 2 priede.

V. EGZAMINO MATRICA

11. Muzikos brandos egzamino užduotys ir egzamino vertinimas grindžiamas turinio sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis pateiktoje lentelėje, vadinamoje egzamino matrica.

11.1. Kūrybinė užduotis

GEBĖJIMAI SRITYS	RAIŠKA	ŽINIOS IR SUPRATIMAS	TAIKYMAS	Svarba (%)
Interpretacijos išraiškingumas				70
Atlikimo tikslumas (intonavimas, tempas, ritmas)
Instrumento (balso) valdymas
Tinkamas formos ir stiliaus perteikimas				30
Ansambliškumas (ansamblyje)				30
%	100			100

11.2. Muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas (egzamino dalis raštu)

GEBĖJIMAI SRITYS	RAIŠKA	ŽINIOS IR SUPRATIMAS	TAIKYMAS	Svarba (%)
Vakarų muzikos epochos				70
Muzikos žanrai ir formos
Instrumentai (balsai) ir jų grupės
Lietuvių liaudies muzika
Lietuvių originalioji muzika
Pasaulio tautų muzikinė kultūra
Muzikos rašto pažinimas				30
%		60	40	100

VI. EGZAMINO STRUKTŪRA. UŽDUOTYS IR JŲ ATLIKIMO TVARKA

12. Muzikos brandos egzaminą sudaro dvi dalys:

12.1. kūrybinė užduotis (muzikos kūrinių atlikimas) – dainavimas arba grojimas muzikos instrumentu;

12.2. muzikinės kultūros pažinimo testas (užduotys siejamos su muzikos kūrinių fragmentų klausymu) ir raštingumo testas (užduotys, kuriomis tikrinamas muzikinis raštingumas).Testas atliekamas raštu.

13. Kūrybinė užduotis atliekama balandžio–gegužės mėnesiais (žr. Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką). Kūrybinės užduoties vykdymą ir vertinimą organizuoja vertinimo komisija, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 dalyko specialistai. Komisijos pirmininku skiriamas patyręs dalyko specialistas. Pageidautina, kad kūrybinei užduočiai ir egzamino daliai raštu (testui) vertinti būtų skiriamas tas pats vertinimo komisijos pirmininkas. Į vertinimo komisiją gali būti kviečiami muzikos arba meno mokyklų pedagogai. Vertinimo komisijos pirmininkas nustato kūrybinių užduočių vykdymo laiką bei vietą ir ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki egzamino vykdymo informuoja vertinimo komisijos narius.

14. Muzikos egzamino antroji dalis – muzikinės kultūros pažinimo ir muzikinio raštingumo testai – atliekama raštu.

15. Muzikinės kultūros pažinimo testą sudaro 6–8 užduotys, siejamos su muzikos kūrinių fragmentų klausymu. Visi muzikos kūrinių fragmentai skamba po du kartus. Kiekvienoje užduotyje pateikiama po kelis (4–5) klausimus, į kuriuos atsakydamas mokinys turi:

15.1. pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius, sąvokas;

15.2. susieti klausomą muziką su papildoma informacija (tekstais, lentelėmis, paveikslėliais, schemomis, natų pavyzdžiais);

15.3. užpildyti lentelę (sisteminti, klasifikuoti, lyginti ir pan.) rinkdamasis atsakymus iš kelių pateiktų variantų.

16. Muzikinio raštingumo testą sudaro 4–5 užduotys. Atlikdamas šios testo dalies užduotis, mokinys gali rinktis skirtingo sudėtingumo variantus, vertinamus skirtingu taškų skaičiumi. Atlikdamas muzikinio raštingumo užduotis, mokinys turi:

16.1. pasirinkti teisingus atsakymus;

16.2. pasirinkti tinkamas sąvokas;

16.3. įrašyti reikiamą ženklą ar terminą tinkamoje vietoje (pvz., metro, takto, tempo, dinamikos ir kt.).

VII. EGZAMINO VERTINIMAS

17. Kūrybinės užduoties vertinimas.

17.1. Kūrybinė užduotis vertinama taškais, išklausius abu kūrinius. Iš pradžių vertinama pagal pagrindinius kriterijus:

17.1.1. ar pasirinktus kūrinius mokinys atliko įtaigiai atskleisdamas skambančios muzikos turinį;

17.1.2. ar pasirinkti kūriniai leido parodyti paprastus, bet išraiškingumui tarnaujančius instrumento (balso) valdymo įgūdžius;

17.1.3. ar mokinys grojo (intonavo) tiksliai (beveik tiksliai), tempo ir ritmo atžvilgiu stabiliai (beveik stabiliai).

17.2. Toliau vertinama pagal papildomus kriterijus:

17.2.1. ar mokinys kūrinius atliko tinkamai suvokdamas kūrinio formą ir stilių;

17.2.2. ar mokinys stabiliai ir išraiškingai dainavo (grojo) ansamblyje;

17.2.3. ar mokinys pasirinko ir sėkmingai atliko techniškai sudėtingesnius kūrinius.

18. Mokiniui atlikimo metu sutrikus dėl jaudulio ar kitokių priežasčių, egzamino komisija gali leisti pasirodymą pakartoti egzamino pabaigoje.

19. Jeigu egzamino komisija pripažįsta, kad atlikimas atitiko pagrindinius kriterijus, mokiniui skiriami
7 taškai. Jeigu mokinio atlikimas visų požymių neatitiko, skiriami 3–6 taškai. Už kiekvieną pagrindinį kriterijų balsuojama atskirai. Toliau vertinimo komisija sprendžia, kuriuos iš papildomų kriterijų atitinka mokinio pasirodymas, o kurių – ne. Už kiekvieną teigiamą įvertinimą pagal papildomą kriterijų mokinys gauna po
1 papildomą tašką. Maksimalus įvertinimas už kiekvieno kūrinio atlikimą – 10 taškų, minimalus – 3 taškai. Bendra taškų suma negali būti didesnė nei 10 (už abu kūrinius – 20 taškų).

20. Kūrybinės užduoties įvertinimas įrašomas į muzikos egzamino kūrybinės užduoties protokolą (forma NEC-PM).

21. Egzamino dalies raštu (testo) vertinimas. Muzikinės kultūros pažinimo ir muzikinio raštingumo testo užduotys vertinamos taškais vadovaujantis egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktomis normomis (taškų skaičius, skiriamas už teisingai atsakytą testo klausimą). Testo taškų suma priklauso nuo konkretaus testo turinio. Ji kiekviename teste gali būti skirtinga.

22. Egzamino vertinimas. Muzikos brandos egzaminas yra mokyklinis. Jis vykdomas ir vertinamas mokyklose (dalyko egzamino centruose). Abi egzamino dalys lygiavertės, todėl kiekvienos egzamino dalies taškai yra sulyginami pritaikant egzamino vertinimo instrukcijoje nurodytą galutinių taškų skaičiavimo formulę. Galutinis egzamino įvertinimas – dešimtbalės skalės pažymys. Taškų ir pažymių atitikmenų lentelė yra pateikiama egzamino vertinimo instrukcijoje.

23. Egzaminas yra išlaikytas tik tada, kai yra išlaikytos abi jo dalys, t. y. kūrybinė užduotis įvertinta daugiau kaip 6 taškais, o už testą gauta ne mažiau kaip 40 proc. visų galimų taškų.

__________________________

Muzikos brandos egzamino programos

1 priedas

KŪRYBINĖ UŽDUOTIS

Kūrybinė užduotis – muzikos brandos egzamino dalis. Mokinys turi atlikti du parengtus kūrinius.

KŪRINIO ATLIKIMO BŪDAS

TIKRINAMI GEBĖJIMAI

· Solo (dainavimas) be pritarimo arba su pritarimu

· Solo (grojimas muzikos instrumentu) be pritarimo arba su pritarimu

· Muzikuoti išraiškingai ir įtaigiai

· Tiksliai atlikti kūrinį tempo ir ritmo požiūriu

· Tiksliai intonuoti

· Pakankamai gerai valdyti instrumentą (balsą)

· Derėti muzikuojant
ansamblyje

· Solo (žr. I kūrinio atlikimo būdą) arba ansamblis

Nurodymai:

1. Gali būti atliekami įvairių stilių ir žanrų vokaliniai, vokaliniai-instrumentiniai, instrumentiniai kūriniai.

2. Solo dainuojama ir grojama iš atminties.

3. Kūrybinė užduotis atliekama gyvai, be fonogramų.

4. Leidžiama naudotis garso stiprinimo įranga, jeigu ji reikalinga kūrybinei užduočiai atlikti (pvz., grojant džiazo ansamblyje, naudojant elektrinius instrumentus).

5. Atliekant kūrybinę užduotį gali akompanuoti kitas mokinys (pastarajam tai įskaitoma kaip grojimas ansamblyje).

6. Akompanuoti gali ir pakviestas koncertmeisteris arba dalyko mokytojas.

7. Ansamblį gali sudaryti nuo dviejų iki keturių mokinių, tačiau atliekamos partijos negali būti dubliuojamos.

8. Ansamblyje gali dalyvauti kiti egzamino nelaikantys mokiniai.

Muzikos brandos egzamino programos

2 priedas

MUZIKINĖS KULTŪROS PAŽINIMO TESTAS IR
MUZIKINIO RAŠTINGUMO TESTAS

Antroji egzamino dalis (muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas) sudaroma remiantis Bendrojo lavinimo mokyklos muzikos dalyko Bendrąja programa ir išsilavinimo standartais XI-XII klasėms, bet ne kokio nors konkretaus muzikos vadovėlio turiniu.


TURINIO SRITYS (Temos ir potemiai)			EGZAMINO REIKALAVIMAI (Tikrinami gebėjimai)


MUZIKINĖS KULTŪROS PAŽINIMO TESTAS
1. Vakarų muzikos epochos 1.1. Istorinės muzikos epochos, žymiausi epochos stilių reprezentuojantys kūriniai. 1.2. Socialinis kultūrinis epochos kontekstas, iškiliausi kompozitoriai. 1.3. Epochos stiliaus savitumą atspindintys ypatumai: – būdingiausi žanrai ir formos; – vyraujantys instrumentai; – būdingiausi muzikinės kalbos ypatumai.			· Atpažinti konkrečios epochos muziką pagal būdingus instrumentus, žanrus, formas, muzikos kalbos ypatumus. · Apibūdinti klausomą muziką remiantis bendraisiais epochos stiliaus ypatumais. · Palyginti skirtingų epochų muzikos kūrinius žanro, formos, muzikos kalbos aspektais.

2. Muzikos žanrai ir formos 2.1. Žanrų klasifikavimas pagal atlikimo būdą (vokalinė, instrumentinė, vokalinė-instrumentinė), vietą (kamerinė, simfoninė, sceninė), funkciją (pramoginė, akademinė, šokių, kt.). 2.2. Būdingiausi skirtingų kultūrų, stilių ar epochų žanrai, bendrieji istorinės raidos bruožai. 2.3. Žanrų ir formos sąsajos (kantata, oratorija, sonata, koncertas, simfonija, ciklai, siuitos, variacijos, opera, baletas, miuziklas ir kt.).			· Skirti muzikos kūrinio žanrą pagal atlikimo būdą ir priskirti jį tinkamai kultūrai, stiliui ar epochai. · Skirti muzikos kūrinio žanrą pagal būdingiausias raiškos priemones. · Palyginti to paties žanro skirtingų epochų kūrinius. · Palyginti skirtingų žanrų kompozicijas (nurodyti panašumus ir skirtumus).

3. Instrumentai (balsai) ir jų grupės 3.1. Muzikos instrumentų klasifikavimas pagal garso išgavimo būdą. 3.2. Kameriniai ansambliai (vokaliniai, instrumentiniai, vokaliniai-instrumentiniai). 3.3. Orkestras (styginių, pučiamųjų, kamerinis, simfoninis). 3.4. Solistai (dainininkai, instrumentininkai). 3.5. Choras (lygių balsų, vaikų, mišrus). 3.6. Įvairios sudėties XX a. muzikos ansambliai.			· Atpažinti instrumentus, balsus ir jų sudėtis, įvardyti kamerinio ansamblio, orkestro, choro sudėtį. · Nusakyti orkestrinės muzikos instrumentuotės kaitą (orkestro instrumentų grupes, solo instrumentų partijas, jų ansamblius ir kt.). · Atpažinti svarbiausius grojimo muzikos instrumentais būdus: pizz., arco, glissando, tremolo ir kt. · Apibūdinti XX a. ansamblių sudėties ypatumus.

4. Lietuvių liaudies muzika 4.1. Lietuvių liaudies dainų žanrai, būdingi atskiriems etnografiniams regionams. 4.2. Ryškiausi lietuviško muzikinio folkloro kalbos bruožai (dermės, melodika, ritmika). 4.3. Lietuvių instrumentinė muzika ir būdingiausi jos žanrai. 4.4. Folkloras originaliojoje muzikoje. 4.5. Šiandieninės muzikinio folkloro gyvavimo formos.			· Priskirti kūrinį etnografiniam regionui ir žanrui pagal būdingiausias raiškos savybes. · Įvardyti instrumentinės muzikos žanrą. · Atpažinti ir įvardyti originaliojoje muzikoje panaudotas lietuviško folkloro citatas, stilizacijas, modernius panaudojimo šiuolaikinėse kompozicijose atvejus.

5. Originalioji lietuvių muzika 5.1. Svarbiausi originaliosios lietuvių muzikos etapai ir žanrai, iškiliausi kompozitoriai ir jų kūriniai. 5.2. Būdingiausi muzikinės kalbos ypatumai ir jų istorinė kaita. 5.3. Naujausios lietuvių originaliosios muzikos kryptys.			· Analizuoti originaliąją lietuvių muziką istorinės raidos perspektyvoje (būdingi žanrai, muzikos kalbos ypatumai, estetinės idėjos ir jų istorinė kaita). · Sieti lietuviškos muzikos laikotarpį su Europos muzikinės kultūros kontekstu. · Palyginti naujai kuriamą muziką su susiklosčiusiomis tradicijomis ir įvardyti jų kaitą.

6. Pasaulio tautų muzikinė kultūra 6.1. Europos, Azijos, Afrikos, Amerikos, Australijos ir Okeanijos tautų ir etninių grupių būdingiausi muzikinių kultūrų bruožai. 6.2. Pasaulio tautų muzikinio folkloro ryšys su originaliąja kūryba.			· Skirti Europos, Azijos, Afrikos, Amerikos, Australijos ir Okeanijos tautų bei etninių grupių būdingiausius muzikinių kultūrų pavyzdžius. · Atpažinti įvairias sąsajas su originaliąja kūryba (citatos, stilizacija, siužetų panaudojimas).
	MUZIKINIO RAŠTINGUMO TESTAS
	Muzikos rašto pažinimas	· Suprasti ir teisingai vartoti sąvokas (melodijos, ritmo). · Skaityti ir rašyti natas penklinėje smuiko ir boso raktais, pažinti pauzes, alteracijos ženklus. · Nustatyti užrašytos melodijos tonaciją (iki 1 prieraktinio ženklo), dermę (mažoras, minoras). · Skirti ženklus, žyminčius dinamiką, muzikos atlikimo būdą (pvz., staccato, legato). · Skirti terminus, žyminčius muzikos kūrinio tempą. · Atlikti paprastas užduotis raštu (pvz., suskirstyti melodiją taktais, nustatyti metrą).

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

MUZIKOLOGIJOS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino programa parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos reformos dokumentuose keliamais tikslais, Nacionalinės M. K. Čiurlionio bei E. Balsio menų mokyklų, J. Naujalio muzikos gimnazijos, S. Šimkaus, J. Gruodžio bei Vilniaus konservatorijų mokymo programomis. Sudarant programą atsižvelgta į jau dvejus metus M. K. Čiurlionio menų mokykloje vykdyto muzikologijos egzamino rezultatus, organizavimo ir vykdymo patirtį.

2. 2005 m. pasirenkamąjį muzikologijos brandos egzaminą gali laikyti Lietuvos menų ir muzikos mokyklų mokiniai, būsimieji muzikai profesionalai, siekiantys studijuoti Lietuvos muzikos akademijoje. Egzaminą renkasi mokiniai, mokęsi muzikologinių dalykų bendruoju ir specialiuoju lygmenimis.

3. Muzikologijos brandos egzamino programa siekiama apibrėžti pirmą kartą rengiamo technologinio profilio egzamino turinį, užduočių tipus, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams. Juo siekiama daryti įtaką mokymo(si) procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti muzikologinių dalykų mokymą ir mokymąsi.

II. MUZIKOLOGINIŲ DALYKŲ MOKYMOSI TIKSLAI

4. Muzikologinių dalykų mokymas menų mokyklose (gimnazijose), konservatorijose yra meninio ugdymo dalis. Mokymo branduolį sudaro solfedžio, harmonijos, elementariosios muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės dalykai. Jų mokomasi dviem lygmenimis – bendruoju ir specialiuoju. Mokymo lygmenys skiriasi turinio apimtimi, gilumu ir sudėtingumu bei keliamais reikalavimais mokinio žinioms ir gebėjimams.

5. Muzikologinių dalykų mokymo tikslai abiem lygmenims yra bendri:

5.1. muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinių perteikimas;

5.2. žinių ir gebėjimų praktinis taikymas;

5.3. specialiųjų gebėjimų, būtinų muziko profesijai lavinimas.

6. Baigdamas mokyklą, mokinys turi gebėti:

6.1. išmanyti klausomą muziką – jos estetinę vertę, istorinį kontekstą, struktūros ir raiškos ypatumus;

6.2 žinoti muzikos kalbos dėsnius ir vartoti juos muzikinėje veikloje – dainuojant ar grojant fortepijonu;

6.3 gebėti sudaryti ir taisyklingai užrašyti natomis struktūrinius muzikos kalbos elementus, suvoktos muzikos fragmentus arba savo kūrybinius bandymus;

6.4. kalbėti apie muziką, jos reiškinius ir savo muzikinę patirtį tinkamai vartojant muzikologines sąvokas ir terminus.

III. EGZAMINO TIKSLAI

7. Muzikologijos egzaminu nesiekiama patikrinti ir įvertinti visos mokinio muzikologinės kompetencijos ir gebėjimų. Pagrindinis jo tikslas – susitelkti ties bendro muzikologinio išprusimo sritimis ir įvertinti svarbiausius gebėjimus, būtinus muzikui profesionalui:

7.1. patikrinti ir įvertinti mokinių muzikinę klausą ir ritmo pojūtį;

7.2. patikrinti ir įvertinti muzikos teorijos žinias bei muzikinį raštingumą;

7.3. patikrinti ir įvertinti harmonijos žinias ir įgūdžius;

7.4. patikrinti ir įvertinti gebėjimą savarankiškai nagrinėti muzikos kūrinius;

7.5. patikrinti ir įvertinti muzikos istorijos žinias, gebėjimą kalbėti apie muziką ir tinkamai naudotis muzikologine terminija.

8. Muzikologijos egzaminu siekiama įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus taip, kad egzamino rezultatai būtų patikimas pagrindas aukštosioms muzikos mokykloms atrinkti būsimus studentus.

IV. MOKINIŲ GEBĖJIMAI

9. Muzikologijos egzamine tikrinami ir vertinami gebėjimai, atitinkantys kelių muzikologinių dalykų (solfedžio, harmonijos, elementariosios muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės) mokymo tikslus. Jie siejami su šiems dalykams įprastomis veiklos sritimis:

9.1. solfedžio – dainavimas ir muzikinio diktanto rašymas;

9.2. harmonijos – melodijos harmonizavimas (arba kūrybinė užduotis) bei skambinimas fortepijonu;

9.3. elementariosios teorijos – gebėjimas naudotis muzikine terminija, muzikinio rašto ženklais bei muzikinių struktūrų pažinimas;

9.4. muzikos istorijos – muzikos kūrinių atpažinimas ir istorinio išprusimo parodymas;

9.5. muzikos kūrinių analizė – muzikinių kūrinių struktūros nagrinėjimas iš natų.

10. Egzamine tikrinamus mokinių gebėjimus galima suskirstyti į tris grupes:

10.1. žinios ir supratimas;

10.2. žinių pritaikymas;

10.3. specialieji muzikiniai gebėjimai.

10.1. Žinios ir supratimas

11.1. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis žino ir supranta:

10.1.1. muzikologines sąvokas bei terminologiją (pvz., dermė, melodija, harmonija, largo, marcato, foršlagas, žanras, moduliacija, dviejų dalių paprasta forma, coda, sonata, opera ir pan.);

10.1.2. muzikos kalbos elementų struktūrą (pvz., gama, tetrachordas, dermė, intervalas, akordas ir pan.);

10.1.3. balsovados taisykles, akordų funkcijas, jų jungimo logiką (pvz., nuoseklus ir šuoliškas, funkcinė seka T S D T, harmoninis ir melodinis jungimas);

10.1.4. svarbiausius muzikos istorijos raidos faktus ir jų kontekstą (pvz., muzikos epocha, stilius, stilistinė kryptis, kompozitorius, nacionalinė mokykla ir pan.);

10.1.5. muzikos instrumentus ir dainininkų balsus (pvz., styginiai skambinamieji, mediniai pučiamieji, sopranai, altai, bosai ir pan.).

11.2. Žinių pritaikymas

11.2. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis moka:

11.2.1. dainuodamas:

11.2.1.1. tinkamu tempu atlikti muzikos kūrinio fragmentą (pratimą), atsižvelgdamas į visas muzikiniame tekste pateiktas nuorodas;

11.2.1.2. sudaryti ir jungti melodinius akordus;

11.2.1.3. sudaryti moduliaciją sakinio forma;

11.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą, teoriniu požiūriu tiksliai ir tvarkingai užrašyti skambinamą muziką natomis.

11.2.3. harmonizuodamas melodiją ar kurdamas akompanimentą:

11.2.3.1. įžvelgti pateiktoje melodijoje slypinčią harmonijos funkcijų ir tonacijų kaitos logiką;

11.2.3.2. išspręsti uždavinį, remiantis balsovados, akordų sudarymo ir jungimo taisyklėmis;

11.2.3.3. išlaikyti tam tikrą stilių, balsų skaičių, faktūros tipą;

11.2.4. skambindamas fortepijonu:

11.2.4.1. sudaryti ir jungti akordus;

11.2.4.2. sudaryti kadencijas, sekvencijas, nukrypimus, moduliacijas;

11.2.4.3. sudaryti formą – sakinį, schemą ar periodą.

11.2.5. klausydamas muzikos:

11.2.5.1. atpažinti kūrinius, priskirti juos epochai, žanrui, autoriui;

11.2.5.2. atpažinti dainininkų balsus ir muzikos instrumentus solo, ansamblyje ir orkestre;

11.2.6. kalbėdamas apie muziką, pasirinkti tinkamus pasakojamai temai faktus, interpretuoti juos istoriniame kontekste, palyginti, surasti panašumų, skirtumų ir pan.;

11.2.7. analizuodamas muzikos kūrinius iš natų:

11.2.7.1. nustatyti kūrinio formą, nurodyti jos padalas, įvardyti skiriamuosius jų požymius;

11.2.7.2. pavaizduoti muzikos kūrinio formą tinkama schema;

11.2.7.3. priskirti kūrinį tinkamai formų klasei, žanrui, nurodyti tai įrodančius tipinius bruožus;

11.2.7.3. nurodyti, kuriai muzikos epochai, krypčiai ar kompozitoriui priklauso muzikos kūrinys;

11.2.7.4. nustatyti ir paaiškinti kūrinio temų plėtojimo principus.

11.3. Specialieji muzikiniai gebėjimai

11.3.1. Specialieji muzikiniai gebėjimai susiję su muzikinės veiklos sritimis, reikalaujančiomis specialių gabumų (muzikinės klausos, muzikinės atminties, ritmo pojūčio) ir įgūdžių (balso valdymo bei skambinimo fortepijonu).

11.3.2. Specialieji muzikiniai gebėjimai parodo, ar mokinys gali:

11.3.2.1. dainuodamas:

11.3.2.1.1. intonaciniu ir ritminiu požiūriu tiksliai ir išraiškingai atlikti muzikinį tekstą;

11.3.2.1.2. pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias klaidas ar netikslumus.

11.3.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą bei klausydamas muzikos:

11.3.2.2.1. nustatyti fortepijonu skambinamo muzikos fragmento dermę ir tonaciją pagal kamertoną;

11.3.2.2.2. nustatyti tinkamą muzikos tempą, metrą;

11.3.2.2.3. suvokti garsus kūrinio dermėje ir metre;

11.3.2.2.4. atpažinti konkrečius muzikos kalbos elementus (pvz., dermes, melodinius ir harmoninius intervalus, trigarsius ir keturgarsius akordus, jų jungtis, nukrypimus, moduliacijas, neakordinius garsus, melizmas), raiškos priemones (pvz., tempą, metrą, dinamiką) bei muzikos formos struktūrinius elementus (pvz., motyvus, frazes, sakinius, periodus, kadencijas, sekvencijas);

11.3.2.2.5. pastebėti tempo kaitos, dinamikos bei muzikinės artikuliacijos niuansus (pvz., p, mf, f, cres., dim., rit. stacc., ir pan.);

11.3.2.2.6. skirti muzikos instrumentų ir žmogaus balsų tembrus bei sekti jų melodinės tėkmės ypatumus (pvz., šuolius);

11.3.2.3. harmonizuodamas melodiją, atliekdamas kūrybinę užduotį, skambindamas fortepijonu ir analizuodamas muziką iš natų:

11.3.2.3.1. audijuoti natomis užrašytą (ar kuriamą) melodiją (muzikos kūrinį);

11.3.2.3.2. audijuoti melodijos skambėjimą įvairiuose harmoniniuose bei faktūros kontekstuose;

11.3.2.3.3. sklandžiai perteikti savo idėjas skambinant fortepijonu ir harmonizuojant melodiją raštu;

11.3.2.3.4. pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias klaidas ar netikslumus.

V. EGZAMINO TURINYS

12. Muzikologijos egzamino turinys pateikiamas bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. Bendruoju lygmeniu pateikti reikalavimai privalomi ir mokiniams, laikantiems egzaminą specialiuoju lygmeniu. Reikalavimai bendruoju lygmeniu atskirose muzikologinės veiklos srityse dar skirstomi į reikalavimus skirtingoms atlikėjų specialybėms.

13. Reikalavimai bendrajam ir specialiam lygmeniui pateikti programos 1 priede.

14. Žinotinų muzikos kūrinių sąrašas bendrajam lygmeniui pateiktas programos 2 priede. Žinotinų muzikos kūrinių sąrašas specialiajam lygmeniui pateiktas programos 3 priede.

V. EGZAMINO STRUKTŪRA

15 Muzikologijos mokyklinį brandos egzaminą sudaro:

15.1. egzamino dalis raštu:

15.1.1 diktantas, kurio metu klausoma muzika užrašoma natomis;

15.2.2. muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas;

15.2.3. muzikinio mąstymo testas;

15.2. kūrybinė užduotis:

15.2.1 dainavimas;

15.2.2. skambinimas fortepijonu (harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu);

15.2.3. pasakojimas (muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu).

16. Egzamino dalių trukmė pateikiama lentelėje.

Egzamino dalis raštu
Užduotis	Užduoties sudedamosios dalys	Atlikimo trukmė
1. Muzikinis diktantas		30 min.
2. Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas	10–12 užduočių, susietų su skambančios muzikos pavyzdžiais.	75-90 min.
3. Muzikinio mąstymo testas	1. harmonijos uždavinys (teorijos užduotys); 2. muzikinio kūrinio analizė iš natų; 3. muzikos kūryba pagal pateiktą pavyzdį.	150 min.
Egzamino dalies trukmė		~4,5 val.
Kūrybinė užduotis
1. Dainavimas	1. moduliacijos schemos dainavimas; 2. nežinomo muzikinio teksto dainavimas iš natų.	8 min.
2. Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu	1. sekvencijos skambinimas; 2. moduliacijos periodo skambinimas.	7 min.
3. Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu	1. visuotinės muzikos istorijos klausimas; 2. lietuvių muzikos istorijos klausimas.	15 min.
Egzamino dalies trukmė (vienam mokiniui)		30 min.

16. Egzamino dalis raštu ir kūrybinė užduotis vykdoma skirtingomis dienomis.

VII. EGZAMINO MATRICA

17. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino užduočių ir egzamino vertinimas grindžiamas turinio sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis egzamino matricoje.

Gebėjimai

Veiklos sritys

Žinios ir supratimas

Žinių taikymas

Specialieji gebėjimai

Svarba
(%)

Dalis
raštu

Muzikinis diktantas

Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas

Muzikinio mąstymo testas

Kūrybinė užduotis

Dainavimas

Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu

Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu

Iš viso (%)

100

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

18. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino mokinių darbus vertina vertinimo komisija, kuri vadovaujasi vertinimo instrukcija.

19. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokinių darbai įvertinami taškais, kurie paverčiami dešimtbalės skalės pagal vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo skales. Egzaminas yra išlaikytas tik tada, kai išlaikytos abi jo dalys, t.y. už kūrybinę užduotį ir dalį raštu mokinys turi surinkti ne mažiau kaip po 35 proc. galimų taškų.

20. Muzikologijos egzamine tas pačias užduotis atlieka ir bendrojo, ir specialiojo lygmens mokiniai, kurie turi galimybę rinktis užduotis pagal savo gebėjimus. Todėl jų vertinimo skalė atskiriems lygmenims ir specialybėms yra skirtinga. Taip sudaromos sąlygos įvertinti mokinio pasiekimus pagal galimybes, pasirengimo lygmenį ir poreikius.

_________________________________________

Muzikologijos brandos egzamino programos

1 priedas

EGZAMINO TURINYS

1. Muzikologijos egzamino turinys pateikiamas bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. Bendruoju lygmeniu^{^[1]} pateikti reikalavimai privalomi ir mokiniams, laikantiems egzaminą specialiuoju lygmeniu.

2. Mokinių gebėjimai tikrinami:

2.1. Egzamino dalis raštu:

2.1.1. užrašant klausomą muziką natomis (diktantas);

2.1.2. klausant muzikos ir atliekant užduotis, susietas su skambančios muzikos fragmentais (muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas);

2.1.3. atliekant teorines ir kūrybines užduotis (muzikinio mąstymo testas).

2.2. Kūrybinė užduotis:

2.2.1. dainuojant;

2.2.2. skambinant fortepijonu (harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu);

2.2.3. pasakojant (muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu).

EGZAMINO DALIS RAŠTU

MUZIKINIS DIKTANTAS

	Reikalavimai bendrajam lygmeniui	Reikalavimai specialiajam lygmeniui
Diktanto užrašymo trukmė – 30 min.
Diktanto tipai ir sudėtingumas
vienbalsis	Solinio dainavimo specialybės mokiniams: Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų tos pačios arba skirtingos tematikos, sakinių (7–9 taktai); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine kadencija. Tempas: lėtas arba vidutinis, gali būti tempo sulėtinimai ir pagreitinimai. Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės; · taškuotas, punktyrinis; · triolės aštuntinėmis; · sinkopės ( ). Tonacija: 0–2 prieraktiniai ženklai. Dermė: · vyrauja mažoro ir minoro diatonika; · galimi harmoninio ir melodinio mažoro elementai. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8 (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai diatoniniai pagalbiniai ir įbėgantieji garsai; Artikuliacija: legato, staccato, akcentas (>); Dinamika: laipsninė (f, mf, p) ir evoliucinė dinamika (cresc., dim.).
dvibalsis	Pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų, tos pačios arba skirtingos tematikos sakinių (6–10 taktų); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Faktūra: homofoninė. Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Metras: · 2/4, 3/4, 4/4; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės; · taškuotas, punktyrinis ritmas; · ypatingosios dalybos grupės: triolės ( ); · sinkopės ( )^{^[2]}. Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Dermė: nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8 (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); · neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai diatoniniai pagalbiniai ir įbėgantieji garsai; · gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė; Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
	Fortepijono ir styginių instrumentų specialybių mokiniams: Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų–trijų, pasikartojančios ar skirtingos tematikos sakinių (7–12 taktai); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine, baigiamąja netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Faktūra: · homofoninė; · gali būti imitacijų, polifonijos elementų. Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8. · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės: triolės ( ); · sinkopės ( ; )^{^[3]}. Tonacija: 0 – 4 prieraktiniai ženklai. Dermė: · nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas; · gali būti nukrypimų į fryginį ar VI žemą dermės laipsnį. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8, kartais šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais; · neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai pagalbiniai, įbėgantieji; · gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė. Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
tribalsis	Chorinio dainavimo ir dirigavimo specialybės mokiniams:	Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams:
	Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų – trijų, pasikartojančios ar skirtingos tematikos sakinių (7–13 taktai); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmas sakinys gali baigtis pusine, baigiamąja netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis.
	Faktūra: · homofoninė; · gali būti imitacijų, polifonijos elementų.	Faktūra: polifoninės ir homofoninės derinys.
	Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
	Metras: · 3/4, 4/4, 6/8.	Metras: · 3/4, 4/4, 5/4, 6/8.
	· gali būti prieštaktis ir užtaktis.
	Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ir be jos;
		·
	· ypatingosios dalybos grupės: triolės ( );
		· kvintolė
	· sinkopės ( ) ^{^[4]}.
	Tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai.	Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai.
	Dermė: nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas;
	· gali būti nukrypimų į fryginį ar VI žemą dermės laipsnį.	· nukrypimai į dur–moll sistemos akordus; · moduliacijos į pirmo giminingumo tonacijas.
	Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8;
		· šuoliai nuo gr.4 iki d.9.
	· šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais;
	neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai pagalbiniai, įbėgantieji.
	· gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė.	· sekvencijos (diatoninė ir chromatinė).
	Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
Užduoties atlikimo pobūdis Mokinys turi galimybę rinktis diktantą – rašyti lengvesnį (gaudamas mažiau taškų) arba sudėtingesnį (gaudamas daugiau taškų).

MUZIKOS ISTORIJOS IR MUZIKOS TEORIJOS TESTAS

Tema

Reikalavimai

bendrajam lygmeniui

Reikalavimai

specialiajam lygmeniui

Testo atlikimo trukmė – 75–90 min.

Muzikos istorija

a) muzikos epochos

Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:

· epochą ir autorių, kuriam priklauso ar galėtų priklausyti skambantis kūrinys;

· pagal tipinius požymius (instrumentus, faktūrą, muzikinę kalbą) priskirti kūrinį tinkamam muzikos stiliui.

Žinoti:

· chronologines epochų ribas ir su kokiais reiškiniais jos siejamos;

· estetinius idealus, būdingiausius žanrus, stiliaus ypatybes, žymiausius kūrėjus.

b) kompozitorius, kūrinys

Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:

· žinotinus muzikos kūrinius, jų autorių^{^[5]}.

Žinoti:

· žymiausių muzikos kūrėjų svarbiausius gyvenimo faktus, susijusius su kūrybinio kelio tarpsniais;

· ryškiausius visuomeninės kompozitoriaus veiklos nuopelnus.

Apibūdinti:

· būdingiausius kompozitoriaus muzikos stiliaus ypatumus (idėjos, vyraujantys instrumentai ir žanrai, būdingiausi melodikos, ritmikos, harmonijos bruožai, formos plėtojimo ypatumai);

· kompozitoriaus nuopelnus nacionalinėje muzikinėje kultūroje;

· žinotino kūrinio ryškiausius muzikos kalbos ypatumus (melodiką, ritmiką, harmoniją) ir formą.

Paaiškinti:

· sąryšį su praeitomis ir ateinančiomis epochomis (muzikos kalbos aspektu).

Palyginti:

· dviejų kūrinių muzikos kalbos ypatumus (surasti panašumų ir skirtumų).

c) lietuvių muzikinis folkloras

Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:

· lietuvių liaudies muzikos instrumentus.

Žinoti:

· etnografinius regionus, jiems būdingiausius žanrus;

· ryškiausius folkloro rinkimo ir skelbimo faktus.

Apibūdinti:

· ryškiausius lietuvių liaudies dainų melodikos ir ritmikos bruožus;

· lietuviško folkloro panaudojimą profesionaliojoje muzikoje (profesionaliojoje ir pramoginėje).

d) Lietuvos Respublikos muzikinis gyvenimas

Žinoti:

· žymiausius atlikėjus, pedagogus, kūrinių premjeras.

Apibūdinti:

· girdėtus naujausius kūrinius.

2. Muzikos teorija

a) muzikos garsai, užrašymo ženklai ir jų reikšmė

· taisyklingai rašyti muzikos ženklus (tempą, metrą, natas, dinamikos nuorodas ir kt.);

· paaiškinti muzikos ženklų, aptinkamų natose, reikšmes;

b) ritmas, metras, tempas, dinamika

· paaiškinti sąvokų turinį;

· tinkamai jomis naudotis.

2.1 Struktūriniai muzikos elementai

a) intervalai, akordai

Klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų turi atpažinti:

· paprastuosius intervalus;

· pagrindinius mažorinius ir minorinius akordus (kvintakordus ir septakordus), jų apvertimus, sprendimus ir jungtis (3–4 akordai);

· sudaryti, apversti ir užrašyti pažįstamus intervalus ir akordus natomis;

· nurodyti struktūrinius jų ypatumus, akordų funkcijas;

· paaiškinti akordų jungimo ar tonacijų kaitos taisykles.

· atpažinti alteruotus S ir D grupių akordus ir jų sprendimus;

· atpažinti dur-moll sistemos akordus (VI žemą, III žemą, VII žemą, minorinę D) ir jų junginius su kitais akordais;

· atpažinti akordų grandines – VI žemų ir III žemų aukštyn arba žemyn.

b) dermė, gama, tetrachordas, tonacija

· klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų turi atpažinti dermę, tetrachordus, gamas;

· paaiškinti sąvokų reikšmę;

· žinoti prieraktinius tonacijų ženklus;

· žinoti pirmojo giminingumo tonacijas.

· žinoti antrojo ir tolimo giminingumo tonacijas.

c) nukrypimas, moduliacija

· klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti nukrypimus į pirmo giminingumo tonacijas;

· surasti nukrypimus ir moduliacijas natose.

Klausydamas muzikos kūrinio ir natose turi atpažinti:

· nukrypimus ir moduliacijas į pirmo giminingumo tonacijas;

· nukrypimus į dur–moll sistemos akordus;

· nukrypimus ir moduliacijas į antro laipsnio giminingumo tonacijas;

· enharmonines moduliacijas per D7 ir VII (sm.).

d) melodija, muzikos sintaksė

Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:

· periodą;

· sintaksinius muzikos darinius (motyvą, frazę, sakinį);

· kadencijas (pusines, vylingas (nutrauktas), baigiamąsias; frygines (soprane ir bose).

Nustatyti iš natų:

· kadencijų tipus;

· sintaksinę melodijos struktūrą.

e) muzikos žanrai ir formos

· priskirti klausomą kūrinį tinkamam žanrui ir formai.

Žinoti:

· muzikos žanrų klasifikavimo aspektus;

· muzikos formų klasifikavimo kriterijus;

· sąvokų reikšmes.

Apibūdinti:

· žanrinius muzikos požymius;

· būdingiausius muzikos formų struktūrinius požymius;

f) faktūra, muzikinės medžiagos plėtojimo būdai

· klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų homofoninę ir polifoninę faktūrą, sekvencijas, imitacijas, ostinato, vargonų punktą, varijavimą ir pan.

Žinoti ir apibūdinti:

· faktūros tipus (homofoninį, polifoninį, harmoninį);

· faktūros rūšis (monofoninę, akordinę, homofoninę-harmoninę);

g) raiškos priemonės

· klausomos muzikos tempą (lėtas, vidutinis, greitas), metrą (dviejų, trijų dalių), ritmo ypatumus (pvz., taškuotą, punktyrinį, sinkopes, ypatingąją ritmo dalybą);

· atpažinti, iššifruoti ir užrašyti melizmas – trumpąjį foršlagą, trelį, nachšlagą, mordentą, grupetą, tremolo;

· žinoti natų rašybos trumpinimo ir kitus atlikimo ženklus;

· skirti muzikos instrumentų tembrus (simfoninio orkestro instrumentų, fortepijono, klavesino, gitaros, akordeono, vargonų, ksilofono, vibrafono, varpų ir varpelių, lietuvių liaudies instrumentų);

· skirti žmogaus balso tembrus – diskantų, sopranų, altų, tenorų ir bosų;

h) modernios muzikos komponavimo technikos

· skirti ryškiausius XX amžiaus muzikos komponavimo būdus ir technikas – atonaliąją, minimalistinę, konkrečiąją, sonoristinę ir mikrotoninę.

Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testo užduočių tipai.

Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys, susietos su klausomos muzikos fragmentais. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia:

1) pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas);

2) parašyti atsakymą;

3) pasirinkti tinkamus atsakymus;

4) susieti klausomą muziką su papildoma informacija (tekstais, natomis, paveikslėliais, schemomis, lentelėmis ir pan.);

5) parašyti ženklus tinkamoje vietoje (pvz., klausomos muzikos tempą, dinamiką, išgirstą intervalą, akordą natomis ir pan.);

6) užpildyti lentelę (sisteminti, klasifikuoti, palyginti ir t.t.);

7) sudaryti schemą (pvz., muzikos kūrinio formos).

Testo sudarymo pobūdis

Teste pateikti įvairaus sudėtingumo klausimai, vertinami skirtingu taškų skaičiumi. Lengvesni klausimai numatyti bendrajam, sudėtingesni – specialiajam gebėjimų lygmeniui.

MUZIKINIO MĄSTYMO TESTAS

Veiklos pobūdis		Reikalavimai bendrajam lygmeniui			Reikalavimai specialiajam lygmeniui
Testo atlikimo laikas – 150 min.
Harmonija
Melodijos harmonizavimas keturiais balsais
		Atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus solinio dainavimo specialybės mokinius): · 10 taktų periodas; · trijų ketvirtinių metras; · vyrauja ketvirtinės, aštuntinės, naudojamos pusinės; · moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją; · trys kadencijos; · bendras akordas pradinėje tonacijoje yra bet kuris akordas, išskyrus naujos tonacijos toniką; · du alteruoti akordai; · du šuoliai; · dvi tipinės slinktys; · du perstatymai; · du nukrypimai.			Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams: · 12 taktų periodas; · keturių ketvirtinių ar šešių aštuntinių metras; · vyrauja aštuntinės, naudojamos ketvirtinės, pusinės su tašku ir be taško; · moduliacija(-os) į pirmo, antro ar tolimo giminingumo tonacijas: derminė, nuosekli(-os), staigi(-os), per fryginį, VI žemą, D7 ar sumažintą septakordą; · naudojami nukrypimai, alteracijos, perstatymai; · kadencijos – pusinė, vylingoji, baigiamoji; · visos neakordinių garsų rūšys viename-trijuose balsuose.
Užduoties pateikimo pobūdis Atlikdamas užduotį mokinys turi galimybę rinkti lengvesnę (įvertintą mažesniu taškų skaičiumi) arba sunkesnę (įvertintą didesniu taškų skaičiumi) melodiją.
Elementarioji muzikos teorija
Muzikinio raštingumo testas ^{^[6]}
		Solinio dainavimo specialybės mokiniams: Sudaryti: · mažorinius ir minorinius garsaeilius (natūralius, harmoninius, melodinius); · tetrachordus (mažorinius, minorinius, harmoninius); · diatoninį bei chromatinį pustonį ir toną aukštyn ir žemyn nuo duoto garso; · atvirą arba uždarą kvintų ratą, pradedant duota tonacija. Sudaryti ir išspręsti galimais būdais: · intervalus (diatoninius, būdinguosius, chromatinius); · akordus (mažorinius, minorinius kvintakordus duota tonacija ar nuo duoto garso; · D7 ir jo apvertimus duota tonacija siaurame išdėstyme Nustatyti: · konsonansus ir disonansus; · melodijos dermę, tonaciją, dermės laipsnius; · duotos melodijos metrą. Nustatyti ir išspręsti: · intervalus (diatoninius ir būdinguosius); · akordus – mažorinius ir minorinius kvintakordus ir jų apvertimus, D7 ir jo apvertimus. Nustatyti ir apversti: · paprastą intervalą; · mažorinius ir minorinius akordus; · D7. Pakeisti enharmoniškai: · duotus garsus.
		Parašyti: · natas įvairiose oktavose smuiko ir boso raktais; · raidinius natų pavadinimus; · sinkopę 2/4 metru; · natų grupės ritminę vertę: viena nata su tašku ar be taško; · muzikinių terminų lietuviškas reikšmes. Transponuoti duotą melodiją: · duotu intervalu; · į nurodytą tonaciją. Kitos užduotys: · suskirstyti duotą melodiją taktais nurodytu metru; · tinkamai sugrupuoti natas duotu metru (2/4,3/4, 4/4).
Užduočių pateikimo ir atlikimo forma Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia: 1) pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas); 2) pasirinkti tinkamus atsakymus; 3) parašyti ženklus tinkamoje vietoje; 4) susieti informaciją su papildoma medžiaga (natomis, schemomis, iliustracijomis, lentelėmis ir kt.); 5) atlikti užduotis rašant natas ir kitus ženklus penklinėje.
Muzikos kūrinių analizė
Muzikinio kūrinio analizė iš natų
	Atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus solinio dainavimo specialybės mokinius):			Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams:
	Sudaryti muzikos kūrinio formos schemą-lentelę, kurioje nurodyti: · formos dalis (padalas), jų apimtį taktais; · tonacinį planą; · nustatyti kūrinio formos, formos dalies, struktūros tipą.
1.1. Smulkiosios formos
a) periodas	Priskirti klasei nurodytais atžvilgiais: · tematiniu (pasikartojančios, skirtingos tematikos); · tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis); · struktūriniu (normatyvinis, nenormatyvinis); · sintaksiniu (kvadratinis, nekvadratinis). Nustatyti struktūros tipą: · paprastas, sudėtinis. Apibūdinti sandaros ypatumus: · dalus, nedalus, vieno sakinio, dviejų sakinių, trijų sakinių.
b) paprastosios formos (2 ir 3-jų dalių)	Nustatyti: · tipą (neprizinis, nereprizinis); · pobūdį (vystomojo ar kontrastinio); · reprizos tipą.
c) sudėtinės formos (2 ir 3-jų dalių)	Nustatyti: · tipą (neprizinis, nereprizinis); · vidurinės dalies tipą (trio ar epizodas); · reprizos tipą.
d) tarpinės formos	Nustatyti pagal struktūros ypatumus: · tarpinę trijų dalių; · sudėtinę trijų–penkių dalių; · bar formą; · trijų–penkių dalių paprastąją.
e) posminė (kupletinė) forma	Nustatyti pagal struktūros ypatumus.
1.2. Stambiosios vientisinės formos
f) variacijų forma	Nustatyti struktūrinį tipą pagal nurodytus kriterijus: · formos sudarymo principą (variacijų, variantinė, kupetinė-variacinė); · temos traktavimo pobūdį: – griežtosios (ornamentinės (figūracinės) ir ostinatinės (nekintamu bosu ar melodija), – laisvosios (būdingosios) varijuojamų temų skaičių – paprastosios (viena tema), sudėtingosios (dvitemės, tritemės).
g) rondo	Nustatyti formos tipą: · senovinis (kupletinis) · moduliacinis; · klasikinis; · siuitinis (romantikų). Nustatyti struktūrinį tipą pagal nurodytus kriterijus: · pagal refrenų ir epizodų eilės tvarką (rondo su refrenu pirmoje vietoje, rondo su refrenu antroje vietoje); · pagal formą sudarančių dalių skaičių (penkių, septynių ir daugiau dalių); · pagal panaudotų temų skaičių (vienatemis, dvitemis, daugiatemis). Žinoti rondo formos raidą XIX–XX a.
1.3. Ciklinės formos
			Nustatyti ir apibūdinti formas: · dviejų dalių ciklinę; · monociklą; · siuitą (senovinę, naująją). Nustatyti ir apibūdinti ciklus: · vokalinį, instrumentinį miniatiūrų; · sonatinį-simfoninį; · superciklą.
a) sonatos forma	Nustatyti formos tipą ir jos atmainas: · klasikinė sonata; · sonatina; · sonata su epizodu; · sonata su dviguba ekspozicija; · rondo-sonata.
2. Laisvosios ir mišriosios formos bei žanrai
2.1. Polifoninė ir mišri faktūra	Atpažinti kanoną. Nustatyti polifoninį periodą.		Atpažinti: · imitaciją (inversija, retroversija, augmentacija, diminucija); · kanoną. Nustatyti formas: · polifoninį periodą; · senovinę dviejų, senovinę trijų dalių; · senovinę sonatos formą; · fugą ir jos formas (sudėtingąją fugą, fugetę, fugato). Užduočių pateikimo ir atlikimo forma Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia: · pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas); · pasirinkti tinkamus atsakymus; · parašyti ženklus tinkamoje vietoje; · susieti informaciją su papildoma medžiaga (natomis, schemomis, iliustracijomis, lentelėmis ir kt.); · atlikti užduotis rašant natas ir kitus ženklus penklinėje.
Harmoninė muzikos kūrinio analizė
	Nurodyti: · akordų, neakordinių garsų pavadinimus; · sekvencijų, kadencijų rūšis; muzikos terminų lietuviškas reikšmes.
Elementari muzikos kūrinio analizė (solinio dainavimo mokiniams):
	Nustatyti kūrinio formą
a) periodas	Nustatyti formos tipą ir rūšį pagal nurodytus kriterijus: · teminiu (pasikartojančios, skirtingos tematikos); · tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis). Apibūdinti sandaros ypatumus (išplėstas ar sutrumpintas). Nurodyti: · sintaksinę struktūrą (motyvus, frazes, sakinius); · pagrindinę tonaciją; · tonacinį planą (nukrypimus); · kadencijų rūšis (pusinę ir baigiamąją, tobulą, netobulą); · chromatizmus (pereinamuosius, pagalbinius, moduliacinius). Apibūdinti melodijos liniją (kylanti, krintanti, banguojanti, rečitatyvinė).
Užduoties pateikimo ir atlikimo forma Analizei pateikiamas originalios muzikos kūrinys, nagrinėjamas nurodytais kriterijais.
Kūryba pagal pateiktą pavyzdį
Muzikinio fragmento komponavimas
	Pasirinkti tinkamiausias raiškos priemones: · melodikos tipą (kylantį, krintantį, banguojantį, rečitatyvinį); · akordus (nuo konsonansinių trigarsių iki daugiagarsių, alteruotų, netercinės sandaros akordų); · funkcijas (pagrindines ir šalutines mokyklinės harmonijos, džiazo harmonijos funkcijas).
Užduoties pateikimo ir atlikimo forma Užduotis pateikta penklinėje. Tai gali būti bet kokios faktūros rūšies muzikinis fragmentas, kurį reikia pratęsti.

KŪRYBINĖ UŽDUOTIS

HARMONIJOS UŽDUOČIŲ ATLIKIMAS FORTEPIJONU

Skambinimo užduotys	Reikalavimai bendrajam lygmeniui	Reikalavimai specialiajam lygmeniui
Užduočiai atlikti skiriama 7 min.
1. Sekvencijos
	Solinio dainavimo specialybės mokiniams^{^[7]}: Dviejų–trijų akordų jungtis: · T, S, D kvintakordai (apvertimai), perstatymai su sprendimu; · D7 ir apvertimai su sprendimu; · II ir VII laipsnių septakordai, apvertimai su sprendimu; · D9, II9 su sprendimu.
	Atlikėjų specialybių (išskyrus solinio dainavimo specialybės) mokiniams:
	· keturių akordų jungtis^{^[8]};	5–6 akordų jungtis su neakordiniais garsais;^{^[9]}
	· pagrindinių ir šalutinių kvintakordų, septakordų, jų apvertimų jungtis (perstatymai, sprendimai); · II ir V laipsnių nonakordų sprendimai ir jungtys su kitais akordais; · alteruotų S ir D grupių akordų sprendimas ir jungtys su kitais akordais.
2. Sekvencijos su nukrypimais
	· į pirmo giminingumo tonacijas, fryginį kvintakordą ir sekstakordą, III, VI, VII žemų laipsnių kvintakordus bei minorinę dominantę.
3. Moduliacijos
	· į pirmo giminingumo tonacijas Forma: periodas (išplėstas periodas).	· nuosekli per tarpinę tonaciją į pirmo, antro ar tolimo giminingumo tonacijas arba · derminė. Forma: periodas.
	Metras: 2/4, ¾. Tonacijos: 0-5 prieraktiniai ženklai.
	Kadencijos: pusinė sudėtinė, baigiamoji sudėtinė tobula. išplėsto periodo atveju – vylingoji. K46 pusinėje ir baigiamojoje kadencijose; D7 baigiamojoje kadencijoje; alteruoti S grupės akordai pusinėje ir baigiamojoje kadencijose.
	Panaudoti: · alteruotą D grupės akordą; · kvintakordą, sekstakordą ir kvartsekstakordą; · disonansinį II, V ar VII laipsnio akordą; · nukrypimą į I giminingumo tonaciją ar dur–moll sistemos akordą.	Panaudoti: · nukrypimus į pirmo giminingumo tonacijas ar dur–moll sistemos akordus; · fryginį kvintakordą, sekstakordą; · neakordinius garsus viename ar keliuose balsuose (užlaikymą pereinamuosius, pagalbinius, įbėgančiuosius).
4. Staigi moduliacija
		· per D7, sumažintą septakordą, fryginį ar VI žemą dermės laipsnį. Formą, metrą, tonacijas žr. moduliacijos reikalavimuose.
5. Tipinių melodinių struktūrų harmonizavimas
	· viršutinio mažorinio tetrachordo aukštyn ir žemyn soprane ir bose, · fryginio tetrachordo žemyn soprane ir bose.

DAINAVIMAS

Veiklos pobūdis	Reikalavimai bendrajam lygmeniui		Reikalavimai specialiajam lygmeniui
Moduliacijos schemos (sakinio forma) solfedžiavimas
Užduočiai atlikti skiriama 5 min.
	Atlikėjų specialybių (išskyrus solinio dainavimo specialybės mokinius) mokiniams: Solfedžiuojamos moduliacijos schemos į pirmo giminingumo tonacijas muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka moduliacijos skambinimo fortepijonu reikalavimus atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus nukrypimus) (žr.psl. 15).	Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams: Solfedžiuojamos moduliacijos schemos muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka moduliacijos skambinimo fortepijonu reikalavimus specialiajam lygmeniui (išskyrus neakordinius garsus) (žr. psl. 15).
Nežinomo muzikos pavyzdžio dainavimas
Užduočiai atlikti skiriama 3 min.
Vienbalsės melodijos dainavimas iš natų
	Solinio dainavimo specialybės mokiniams: Solfedžiuojamos melodijos muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka vienbalsio diktanto reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams (žr. psl. 5).	Muzikos teorijos ir istorijos specialybės mokiniams: Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8, 9/8. · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės, kvintolės, sekstolės); · sinkopės; Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · galimos alteracijos ir chromatizmai; · galimi nukrypimai ir moduliacijos į pirmo, antro giminingumo bei dur–moll sistemos tonacijas; · bliuzo; · tonų. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki d.9; · šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais.
	Pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams: Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: žr. diktanto reikalavimus pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams (žr. psl. 6). Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · galimi dvigubai harmoninio mažoro ir minoro elementai; · galimos diatoninės liaudies dermės; · galima pentatonika; · nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai, naudojami šuoliai intervalais – nuo grynosios kvartos iki grynosios oktavos (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); · neakordiniai garsai: pereinamieji ir pagalbiniai chromatizmai; · gali būti sekvencijos (diatoninės ir chromatinės).
	Fortepijono, styginių instrumentų ir chorinio dainavimo ir dirigavimo specialybių mokiniams: Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės, kvintolės); · sinkopės. Tonacija: 0 – 4 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · galimos alteracijos ir chromatizmai; · galimi nukrypimai ir moduliacijos pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8; · galimi šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais; · neakordiniai garsai; · gali būti sekvencijos (diatoninės ir chromatinės).
Vienbalsės melodijos dainavimas akompanuojant sau fortepijonu
			Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8. · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės); · sinkopės; Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · alteracijos ir chromatizmai; · nukrypimai ir moduliacijos pirmo giminingumo tonacijas; · bliuzo; · tonų. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8; · galimi šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais.

MUZIKOS ISTORIJOS ŽINIŲ PATEIKIMAS ŽODŽIU

Temos	Reikalavimai bendrajam lygmeniui		Reikalavimai specialiajam lygmeniui
Užduočiai atlikti skiriama 10 min.
1. Visuotinė muzikos istorija
a) Europos viduramžių muzika
	Paaiškinti: · sąvokų pasaulietinė muzika, religinė muzika, grigališkasis choralas, liturgija reikšmes. Apibūdinti: · profesionalios muzikos raidos ypatumus (grigališkasis choralas, Notre Dame mokykla, organumas); · pasaulietinės muzikos raidos ypatumus (klajojančių muzikantų menas); · svarbiausius profesionalios ir pasaulietinės muzikos žanrus ir formas. Pateikti pavyzdžių · viduramžių pasaulietinės muzikos.
b) Renesansas	Žinoti: · ryškiausias XIV–XVI a. mokyklas (Italija, Prancūzija, Nyderlandai). Paaiškinti: · Ars Antiqua ir Ars Nova sąvokų reikšmę. Apibūdinti: · ryškiausius kūrėjus; · Renesanso muzikos žanrus. Pateikti pavyzdžių · religinės ir pasaulietinės muzikos (visų epochų).
			Palyginti: viduramžių ir Renesanso muzikos kalbos ypatumus.
c) Barokas	Žinoti: · XVII–XVIII a. muzikos instrumentus; · operos atsiradimo aplinkybes; · operos raidos ypatumus; · ryškiausius kompozitorius; · baroko epochos pabaigos ženklus. Paaiškinti: · sąvokų dramma per musica, opera buffa ir opera seria reikšmes; · sąvokų kantata, oratorija ir mišios reikšmes. Apibūdinti: · epochos stiliaus ypatumus ir būdingus žanrus; · baroko operos žanro ir formos ypatumus; · ankstyvosios operos kūrėjų nuopelnus žanro raidai (J. Peri, C. Monteverdi, A. Scarlatti, J. B. Lully, H. Purcell); · instrumentinės muzikos žanrus ir formas; · tipiškus muzikos kalbos ypatumus; · bendruosius G. F. Händelio ir J. S. Bacho stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikos kalbą); · G. F. Händelio oratorijų ir instrumentinės muzikos ypatumus; · J. S. Bacho vokalinius instrumentinius žanrus (kantatos, pasijos mišios), klavyrinę muziką („Gerai temperuotas klavyras“ ), vargoninę muziką bei koncertus orkestrui. Pateikti pavyzdžių: · Oratorijų, kantatų, mišių (visų epochų);
			Pateikti pavyzdžių: · polifoninių preliudų ir fugų ciklų (visų epochų). Palyginti: · Renesanso ir baroko epochų muzikinį gyvenimą (pasaulietinės ir religinės, vokalinės ir instrumentinės muzikos santykio bei kompozitoriaus vaidmens visuomenėje kaitą); · Händelio ir Bacho stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikos kalbą).
d) Švietimo epocha ir muzikinis klasicizmas
	Žinoti: · švietimo epochos intelektinio gyvenimo ypatumus; · ryškiausius švietėjus ir jų idėjas, turėjusius įtakos muzikos meno raidai; · kompozitorius klasicistus; · Ch. W. Glucko operos reformos esmę. Paaiškinti: · sąvokų klasikinis ir klasicistinis reikšmes. Apibūdinti: · epochos stilių, jo kitimą, būdingus žanrus, formas ir muzikos kalbą; · Ch. W. Glucko kūrybos ypatumus, jo operinės dramaturgijos principus (op. „Orfėjas ir Euridikė“). Pateikti pavyzdžių: · kompozitorių, vykdžiusių operos reformą (visų epochų).
			· Palyginti: baroko ir klasicistinę operą (žanras, forma, poetinio teksto ir muzikos santykis).
e) Vienos klasikų kūryba
	Žinoti: · ryškiausius klasicistinius kūrinius (turinio tipą, žanrus, formas, muzikinės kalbos ypatumus); · būdingus klasicistinės muzikos žanrus. Paaiškinti: · sąvokos stilius reikšmę; · sąvokos zingšpylis reikšmę; Apibūdinti: · J. Haydno simfonijas ir oratorijas („Metų laikai“); · W. A. Mozarto ir L. van Beethoveno stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikinės kalbos ypatumus); · W. A. Mozarto operas (žanrai, forma, muzikos kalba) ir instrumentinę muziką („Requiem“); · L. van Beethoveno sonatas fortepijonui ir simfoninę kūrybą. Pateikti pavyzdžių: · zingšpylio.
		Pateikti pavyzdžių: · Beethoveno sonatų fortepijonui, neatitinkančių klasicistinio sonatinio ciklo normų. Palyginti: · ankstyvojo ir vėlyvojo klasicizmo muzikos kalbą; · Haydno, Mozarto ir Beethoveno sonatinio simfoninio ciklo (sonatos fortepijonui, simfonijos) traktuotę (sonatinio allegro temos, temų perdirbimas, ciklą sudarančios dalys ir jų apimtys).
f) Romantizmas muzikoje
	Žinoti: · romantizmo muzikoje apraiškas; · naujus muzikos žanrus, susiformavusius romantizmo epochoje. Paaiškinti: · sąvokų programinė muzika, leitmotyvas, begalinė melodija reikšmes; · sąvokos nacionalinė muzikos mokykla reikšmę; · sąvokos muzikinė drama reikšmę. Apibūdinti: · romantinės muzikos turinio ypatumus; · tipinius XIX a. muzikos žanrus, formas ir išraiškos priemones; · romantikų simfoninės muzikos ypatumus (turinys, forma ir išraiškos priemonės); · F. Schuberto, R. Schumanno, H. Berliozo, F. Chopino, F. Liszto, R. Wagnerio, J. Brahmso, B. Smetanos, A. Dvořako, E. Griego kūrybos ypatumus; · F. Schuberto dainas, vokalinius ciklus, instrumentinę muziką; · R. Schumano kūrinius fortepijonui, vokalinius ciklus; · H. Berliozo programinio simfonizmo ypatumus („Fantastinė simfonija“); · F. Chopino fortepijoninę muziką; · F. Liszto simfonines poemas bei fortepijoninę kūrybą; · R. Wagnerio muzikinės dramos principus; · J. Brahmso vokalinius ir instrumentinius žanrus; · E. Griego kūrinius fortepijonui ir muziką H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“. Pateikti pavyzdžius: · kūrinių, kuriuose panaudoti leitmotyvai; · simfoninių poemų.
		Pateikti pavyzdžius: · vokalinių, instrumentinių (programinių ir neprograminių) ciklų. Palyginti: · klasicistinės ir romantinės melodijos ypatumus; · klasicistinės ir romantinės harmonijos ypatumus; · klasicistinę ir romantinę simfoniją (turinys, temos ir jų plėtotė, formos traktuotė).
g) XIX a. opera	Žinoti: · ryškiausius XIX a. operos kūrėjus ir jų kūrinius. Paaiškinti: · sąvokų siužetas, libretas reikšmę. Apibūdinti: · būdingiausius XIX a. italų operos bruožus; · G. Rossini, G. Verdi operų ypatumus; · G. Verdi operos „Rigoletto“, „Aida“ ypatumus; · G. Bizet operinę kūrybą („Karmen“).
		Pateikti pavyzdžių: · operų, kurių siužetas pagrįstas realaus gyvenimo vaizdais. Palyginti: · klasicistinę ir romantinę operą turinio požiūriu.
h) XIX a. rusų muzika
	Žinoti: · Ryškiausius XIX a. rusų muzikos kūrėjus ir jų kūrinius; · „Galingojo sambūrio“ įkūrimo idėją ir siekius. Paaiškinti: · sąvokos istorinė muzikinė drama reikšmę. Apibūdinti: · M. Glinkos, N. Rimskio-Korsakovo, P. Čaikovskio kūrybos ypatumus; · N. Rimskio-Korsakovo operos „Snieguolė“, simfoninės siuitos „Šecherazada“ ypatumus; · M. Musorgskio dainų, instrumentinės muzikos ir istorinės muzikinės dramos („Borisas Godunovas“) ypatumus; · P. Čaikovskio operų („Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“) ir simfonijų (IV ir VI) ypatumus; · XIX a. pab. – XX a. pr. Rusijos muzikinės kultūros pokyčius; · A. Skriabino ir S. Rachmaninovo kūrybos ypatumus.
		Pateikti pavyzdžių · lietuviškos istorinės muzikinės dramos. Palyginti: · XIX a. italų ir rusų operų ypatumus žanriniu aspektu.
i) XIX a. pab–XX a. pr. simfoninė muzika
	Žinoti: · ryškiausius XIX a. pab.–XX a. pr. simfoninės muzikos kūrėjus ir jų kūrinius. Paaiškinti: · Apibūdinti: · G. Mahlerio, R. Strausso simfonizmo ypatumus.
		Palyginti: · P. Čaikovskio, G. Mahlerio, R. Strausso simfonijų ypatumus.

j) XX a. muzikos stilistinės kryptys

Žinoti:

· ryškiausias XX a. pradžios muzikos kryptis;

· ryškiausius kiekvienos krypties atstovus ir jų kūrinius;

· Naujosios Vienos mokyklos įkūrimo idėją ir siekius.

Paaiškinti:

· sąvokos stilistinės kryptys reikšmę;

· sąvokų atonalumas, dodekafonija, serializmas reikšmę;

· sąvokos soprano ostinato reikšmę.

Apibūdinti:

· impresionizmo, ekspresionizmo, neoklasicizmo muzikinės raiškos ypatumus;

· C. Debussy ir M. Ravelio kūrybą bei fortepijoninės muzikos ypatumus.

Pateikti pavyzdžių

· dodekafoninių muzikos kūrinių;

· muzikos kūrinių, kur panaudotas soprano ostinato (visų epochų).

Pateikti pavyzdžių

· lietuviškos impresionistinės muzikos.

Palyginti:

· impresionizmą ir ekspresionizmą dailėje ir muzikoje;

· klasicistinės ir neklasicistinės muzikos ypatumus.

k) XX a. pirmosios pusės vidurio Europos šalių muzikinė kultūra

Žinoti:

· ryškiausius XX a. pirmosios pusės vidurio Europos kompozitorius ir jų kūrinius.

Apibūdinti:

· XX a. pirmosios pusės vidurio Europos muzikos ypatumus (B. Bartokas, L. Janačekas, K. Pendereckis);

· XX a. pirmosios pusės prancūzų muzikinės kultūros ypatumus;

· XX a. JAV ir Vokietijos muzikos ypatumus.

l) XX a. antrosios pusės kompozicinės technikos

Žinoti:

· naujas kompozicijos technikas, sukurtas XX a. antrojoje pusėje;

· klasikinius muzikos pavyzdžius, sukurtus panaudojant naujas technikas.

Paaiškinti:

· sąvokos kompozicinė technika reikšmę.

Apibūdinti:

· aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo kūrybos technologiją ir raiškos galimybes.

Pateikti pavyzdžių

· aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo.

2. Lietuvių muzika

a) folkloras

Žinoti:

· etnografines sritis;

· dainų žanrus;

· lietuvių dainų rinkimo ir publikavimo faktus.

Paaiškinti:

· sąvokos monodija reikšmę.

Apibūdinti:

· vokalinės ir instrumentinės muzikos ypatumus (žanrus, formas, raiškos savybes);

· būdingus lietuvių liaudies dainų melodikos bruožus.

Pateikti pavyzdžių

· dzūkų monodijos;

· darbo, kalendorinių, šeimos, šienapjūtės, rugiapjūtės dainų, baladžių.

Palyginti:

· sąvokų melodija ir melodika reikšmes;

· lietuvių ir kitos (žinomos) tautos dainos melodijos ypatumus.

b) Atgimimo laikotarpio (XIX a. pab–XX a. pr.) muzikinė kultūra

Žinoti:

· Atgimimo laikotarpio iškiliausius kūrėjus, ryškiausius jų kūrinius, nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai.

Paaiškinti:

· sąvokos dainos išdaila reikšmę.

Apibūdinti:

· J. Naujalio, Č. Sasnausko, M. Petrausko kūrybą;

· M. K. Čiurlionio stiliaus ypatumus, fortepijoninę kūrybą, harmonizuotas liaudies dainas bei simfoninę muziką;

· S. Šimkaus muzikinę veiklą ir dainų ypatumus.

Pateikti pavyzdžių

· originalių ir išdailintų dainų.

Palyginti:

· XIX a. pb. – XX a. pr. lietuvių ir Vakarų Europos muzikos žanrus ir muzikos kalbos ypatumus (pvz.: Šimkus, Gruodis – Bartokas, Čiurlionis – Griegas).

c) Lietuvos operos teatro įkūrimas

Žinoti:

· iškiliausius dainininkus ir dirigentus, jų nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai.

Apibūdinti:

· teatro repertuarą;

· J. Karnavičiaus operą „Gražina“.

d) XX a. pirmosios pusės muzikinė kultūra

Žinoti:

· J. Gruodžio nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai ir ryškiausius kūrinius.

Apibūdinti:

· J. Gruodžio kūrybos ypatumus, charakteristika simfoninę, kamerinę muziką, dainas, baletą.

Palyginti:

· Čiurlionio ir Gruodžio muziką žanriniu ir muzikos kalbos požiūriais.

e) XX a. IV dešimtmečio muzikinė kultūra

Žinoti:

· XX a. IV dešimtmečio muzikinės kultūros situaciją, ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius;

· B. Dvariono veiklą ir nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai.

Apibūdinti:

· naujos kartos kompozitorių (V. Bacevičiaus, V. Banaičio, J. Kačinsko) muzikos ypatumus;

· B. Dvariono atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus, fortepijoninę muziką, koncertą smuikui ir orkestrui.

f) XX a. vidurio–antrosios pusės muzikinė kultūra
	Žinoti: · ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius. Apibūdinti: · S. Vainiūno atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus, koncertus fortepijonui; · J. Juzeliūno kūrybos ypatumus, simfoninę ir kamerinę muziką; · E. Balsio kūrybos ypatumus, koncertus smuikui, baletą „Eglė žalčių karalienė“, oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“; · V. Klovos operą „Pilėnai“; · F. Bajoro, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūrybos ypatumus.
		Palyginti: · XX a. vidurio ir antrosios pusės Lietuvos muzikinės kultūros ypatumus su to laikotarpio Vakarų Europos muzika.
g) Naujasis romantizmas ir postmodernizmas lietuvių muzikoje
	Žinoti: · ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius. Apibūdinti: · naujosios muzikos ypatumus; · A. Martinaičio, V. Bartulio, O. Narbutaitės, M. Urbaičio kūrybą. Pateikti pavyzdžių · naujojo romantizmo ir postmodernizmo.
		Paaiškinti: · sąvokų naujasis romantizmas ir postmodernizmas kriterijus. Palyginti: · žinomą romantinį ir naująjį romantinį kūrinį.

Muzikologijos brandos
egzamino programos
2 priedas

ŽINOTINŲ MUZIKOS KŪRINIŲ SĄRAŠAS BENDRAJAM LYGMENIUI

I. UŽSIENIO ŠALIŲ MUZIKA

Grigališkojo choralo pavyzdys: Salve Regina (Hanning^{^[10]}, p.37).

Sekvencija Dies irae („Rūstybės diena“).

Palestrina G. (~1525–1594'). Iš „Popiežiaus Marcelio mišių“ (Missa Papae Marcello): Agnus Dei I (Hanning, p. 192).

Vivaldi A. (168–1741). Iš ciklo „Metų laikai“: koncertas „Pavasaris“, I dalis.

Bach J. S. (1685–1750). Tokata ir fuga vargonams d-moll, BWV 565; Preliudai ir fugos: C-dur, c-moll (GTK, I); Chromatinė fantazija ir fuga klavyrui d-moll, BWV 903; Iš Mišių h-moll, BWV 232: Crucifixus (Nr.16).

Händel G. F. (1685–1759). Iš oratorijos „Mesijas“: choras nr. 42 Allelujah; iš Didžiosios siuitos klavesinui nr.7 g-moll: Pasakalija.

Gluck Chr. W. (1714-1787). Iš operos „Orfėjas ir Euridikė“ Fleitos solo iš II v.; Orfėjo arija „Netekau aš Euridikės“ (Che farò senza Euridice?) iš III v.

Haydn J. (1732–1809). Simfonija Nr. 103 Es-dur („Su timpanų tremolo“ I Mit dem Paukenwirbel);

Iš oratorijos „Metų laikai“ Simono arija (nr. 4), medžiotojų choras (nr. 29); Styginių kvarteto d-moll („Kvintų kvarteto“), op.76 nr.2, 1 dalis.

Mozart W. A. (1756–1791). Iš op. „Figaro vedybos“: Uvertiūra, Figaro arija (Non piu andrai) iš 1 v.;

iš op. „Don Žuanas“: Introdukcija (nuo Leporelo solo Notte e giorno), Don Žuano ir Cerlinos duettino iš I v. (La ci darem la mano); Don Žuano arija („su šampanu“) iš I v. (Finch'han dal vino); Sonata fortepijonui A-dur, K.331; Simfonija nr. 40 g-moll, K. 550; Koncerto fortepijonui ir orkestrui nr. 23 A-dur (K. 488) I dalis; iš Reųuiem: Dies irae, Lacrimosa.

Beethoven L. van (1770–1827). Sonatos fortepijonui: nr. 8 „Patetinė sonata“ c-moll, op.13; nr. 14 „Mėnesienos sonata“ (Sonata quasi una fantasia) cis-moll, op. 27 nr. 2; Simfonija nr. 5 („Likimo“) c-moll, op. 67; Simfonijos nr. 9 d-moll (op.125) finalas;

Uvertiūra „Egmontas“, op. 84.

Schubert F. (1797–1828). Dainos: „Girių karalius“ (D. 328), „Forelė“ (D. 550); iš ciklo „Gražioji malūnininkė“ (D. 795): „Kelionėn“; iš ciklo „Žiemos kelionė“ (D. 911): „Ramiai miegok“, „Rylininkas“; iš rinkinio „Gulbės giesmė“ (D. 957): „Serenada“, „Antrininkas“ (Der Doppelgänger); „Nebaigtoji simfonija“ h-moll (nr. 8, D. 759); iš fortepijoninio „Forelių kvinteto“ (D. 667) - IV d. (variacijos dainos „Forelė“ tema);

Schumann R. (1810–1856). Iš „Karnavalo“, op. 9: Įžanga (Prėambule)–- Pjero – Arlekinas – Euzebijus - Florestanas – Drugeliai – Šokančios raidės – Chopin – „Davidsbiundlerių“ maršas prieš filistinus; iš vokalinio ciklo „Poeto meilė“, op. 48: „Tada, geguži nuostabus“, „Aš nepykstu“.

Mendelssohn F. (1809–1847). Koncerto smuikui e-moll, op. 64, I dalis; iš muzikos Šekspyro komedijai „Vasarvidžio nakties sapnas“: Uvertiūra, Vestuvių maršas.

Paganini N. (1782–1840). Kapričas smuikui solo a-moll, op. I nr. 24.

Rossini G. (1792–1868). Iš op. „Sevilijos kirpėjas“: Uvertiūra; Figaro kavatina (Largo al factotum) iš I v. I pav.; Rozinos kavatina (Una voce poco fa) ir Don Bazilijo arija (La calunnia) iš I v. II pav.

Berlioz H. (1803–1869). „Fantastinė simfonija“.

Glinka M. (1804–1857). Simf. orkestrui: „Kamarinskaja“; Operos „Ruslanas ir Liudmila“ uvertiūra; romansas „Menu akimirką žavingą“ (Ja pomniu čudnoje mgnovenje).

Chopin F. (1810–1849). Baladė nr.l g-moll; Etiudas c-moll, op. 10 nr. 12 („Revoliucinis“); Mazurka a-moll, op.17 nr.4; Noktiurnas b-moll, op. 9; Polonezas A-dur, op. 40; Preliudas Des-dur, op. 28 nr.15; Sonatos nr.2 b-moll, op. 35, III d. – Gedulo maršas; Valsas cis-moll, op. 64 nr.2.

Liszt F. (1811–1886). Simfoninė poema „Preliudai“; Koncertas fortepijonui nr.l Es-dur, „Vengriškoji rapsodija“ fortepijonui nr.2 cis-moll.

Wagner R. (1813–1883). Iš op. „Tanhoizeris“: uvertiūra; iš operos „Lohengrinas“: 1 v. įžanga; iš operos „Tristanas ir Izolda“: Izoldos mirtis (Isoldes Liebestod) iš III v..

Brahms J. (1833–1897). Simfonija nr. 4 e-moll, I ir IV dalys; Koncertas smuikui ir ork. D-dur, I dalis.

Bizet G. (1838–1875). Iš op. „Karmen“: uvertiūra; habanera (I v.); Eskamiljo kupletai (II v.).

Gounod Ch. (1818–1893). Iš op. „Faustas“: Mefistofelio kupletai (Le veau d'or...) iš 1 v.

Smetana B. (1824–1884). Simf. poema „Vltava“ iš ciklo „Mano tėvynė“.

Dvořak A. (1841–1904). Simfonija nr. 9 e-moll „Iš Naujojo pasaulio“.

Musorgskij M. (1839–1881). Iš op. „Borisas Godunovas“: varpų skambesys, choras Slava ir Boriso monologas (Skorbit duša) iš prologo II paveikslo; Boriso monologas (Dostig ja vysšej vlasti) iš II v.; scena prie Vasilijaus Palaimintojo cerkvės (su Jurodivo daina Mesiac jedet, kotionok plačet) iš IV v.; iš „Parodos paveikslėlių“ fortepijonui: Pasivaikščiojimas, „Du žydai, turtingas ir vargšas“, „Karžygių vartai Kijeve“; daina „Blusa“.

Borodin A. (1833–1887) .Iš op. „Kunigaikštis Igoris“: Poloviečių šokiai (nuo Uletaj na kryljach vetra) iš II v.

Čaikovskij P. (1840–1893). Simfonijos: nr. 4 f-moll (op. 36) ir nr. 6 h-moll (op. 74); iš op. „Eugenijus Oneginas“: Tatjanos laiško scena (II pav.), Lenskio arija (Kuda, kuda vy udalilis) iš V pav.; iš op. „Pikų dama“: Introdukcija, Germano ir Lizos scena iš II pav. (su Germano ariozo Prosti, nebesnoje sozdanje), Germano ariozo (Čto naša žiznj) iš VII pav.; Koncerto fortepijonui ir ork. Nr. l b-moll I dalis.

Rimskij-Korsakov N. (1844–1908). Simf. siuita „Šecherazada“.

Grieg E. (1843–1907) Koncerto fortepijonui a-moll, op.16, I dalis; iš muzikos H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“: „Rytas“, „Ozės mirtis“ (iš I siuitos), „Sulveigos daina“ (iš II siuitos);

Verdi G. (1813–1901). Iš op. „Rigoletas“: scena (nuo Povero Rigoletto!), Rigoleto dainelė (La rà, la rà) ir arija (Cortigiani, vil razza dannata) iš II v.; Hercogo dainelė (La donna ė mobile) ir Kvartetas (Un di, se ben rammentomi... Bella figlia dell'amore') iš III v.; iš op. „Traviata“: Įžanga, užstalės daina (Libiamo, libiamo) Violetos rečitatyvas ir arija (È strano!..) iš I v.; iš op. „Aida“: Įžanga; choras ir triumfo maršas iš II v.; Aidos ir Radameso duetas iš IV v. (nuo 0 terra addio).

Puccini G. (1858–1924). Iš op. „Bohema“: Rudolfo arija (Che gelida manina) iš 1 v.; iš op. „Madam Baterflai“: Čio–Čio-San arija (Un bel di, vedremo) iš II v.

Mahler G. (1860–1911). Simfonijos Nr. 1 D-dur, 1 dalis; Iš Simfonijos Nr. 5 - IV d. (Adagietto).

Strauss R. (1864–1949). Simf. poema „Tilio Oilenšpygelio išdaigos“, op. 28.

Skriabin A. (1872–1915). Fortepijonui: Etiudas dis-moll (op. 8 nr. 12) ir Sonata nr. 4 Fis-dur;

„Ekstazės poema“ orkestrui, op. 54.

Rachmaninov S. (1873–1943). Vokalizė balsui ir fortepijonui (arba orkestrui), op. 34 nr. 14; Preliudas fortepijonui cis-moll, op. 3 nr. 2; Koncertas fortepijonui nr. 2 c-moll, op. 18.

Debussy C. (1862–1918). Simfoninis preliudas „Fauno popietė“; „Bergamo siuitos“ fortepijonui III dalis - „Mėnesiena“ (Claire de lune); preliudas fortepijonui nr. 8 „Mergaitė linų spalvos plaukais“ (La fille aux cheveux de lin).

Ravel M. (1875–1937). „Bolero“ simf. orkestrui.

Stravinskij I. (1882–1971). Iš baleto „Petruška“: Rusiškas šokis (I pav.) ir Petruškos charakteristika (II pav. pradžia); iš baleto „Šventasis pavasaris“ (Vesna sviaščennaja / Le sacre du printemps): įžanga (su lietuvių liaudies dainos citata).

Webern A. (1883–1945). Variacijos fortepijonui, op. 27.

Bartok B. (1881–1945). Allegro barbaro fortepijonui.

Orff C. (1895–1982). Iš sceninės kantatos Carmina burana: įžanginis choras 0 Fortuna.

Gershwin G. (1898–1937) Iš operos „Porgis ir Besė“: Lopšinė (Lullaby); „Žydroji rapsodija“

(Rhapsody in Blue) fortepijonui ir orkestrui.

Prokofjev S. (1891–1953). Simfonija nr. 1 D-dur, op. 25 („Klasikinė“); iš bal. „Romeo ir Džuljeta^“ op. 64: „Džuljeta mergaitė^{“ (}Džuljetta-devočka, nr.10), „Riterių šokis“ (Tanec rycarej, nr.13; II siuitos iš baleto šis fragmentas vadinasi „Montekiai ir Kapulečiai“ ir prasideda III v. įžanga (nr.37).

Šostakovič D. (1906–1975). Simfonijos nr. 7 C-dur, op. 60 („Leningrado simfonijos“) I dalis.

Messiaen 0. (1908–1992). Simfonijos „Turangalila“ I dalis.

Penderecki K. (l933). „Rauda Hirošimos aukoms^“ (Ofiarom Hiroszimy -– Tren).

II. LIETUVIŲ MUZIKA

Naujalis J. (1869–1934). Dainos: „Jaunimo giesmė^“, „Vasaros naktys^“, „Lietuva brangi^“; „Svajonė^“ styginių kvartetui.

Sasnauskas Č. (1867–1916). Dainos: „Užmigo žemė“, „Kur bėga Šešupė^“.

Petrauskas M. (1873–1937) Iš op. „Birutė“: Birutės arija (Dievaičiai, dievuliai), Senojo vaidilos daina (Po tamsiai naktelei).

Čiurlionis M. K. (1875–1911). Simfoninės poemos „Miške“, „Jūra“; Fortepijonui: preliudai b-moll, op. 3 nr.l (VL 169), d-moll, op. 12 nr.l (VL 234); Fuga b-moll, op. 34 (VL 345); Harmonizuotos liaudies dainos: „Beauštanti aušrelė“, „Bėkit, bareliai“, „Oi, lekia, lekia“, „Oi, giria, giria^“.

Gruodis J. (1884–1948). Iš baleto „Jūratė ir Kastytis“: Adagio (A la Chopin); solo dainos: „Visur Tyla^“, „Aguonėlės^“; choro dainos: „Žvejai^“, „Žiema“; iš Sonatos smuikui ir fortepijonui – I ir IV dalys; simf. orkestrui: Variacijos liaudies temomis („Simfoninės variacijos“).

Šimkus S. (1887–1943). Solo daina: "Kur bakūžė samanota"; Choro dainos: „Vėjo dukra“, „Oželis^“, „Ūžia girelė“, „Lietuviais esame mes gimę^“.

Karnavičius J. (1884–1941). Iš operos „Gražina^“: Jauno bajoro daina (Tankumyne skardi ragas) iš I v., Gražinos rečitatyvas ir arija (Eiki, kryžiuočius pasiųski... 0 naktuže rami) iš II v.

Tallat-KeIpša J. (1889–1949). Dainos: „Kur lygūs laukai“ (ch.), „Mano sieloj šiandien šventė“ (solo).

Bacevičius V. (1905–1970) „Elektrinė poema^“simfoniniam orkestrui, op. 16.

Banaitis K. V. (1896–1963). Trio „Lietuviškos idilijos^“ (smuikui, klarnetui ir arfai) I dalis.

Dvarionas B. (1904–1972) .Iš op. „Dalia“: Skudučio baladė (IV v.); Koncertas smuikui; Pezzo elegiaco („Prie ežerėlio^“) smuikui ir fortepijonui; Iš „Žiemos eskizų“ fortepijonui: „Apsnigtas miškas^“, „Pirmosios snaigės“.

Vainiūnas S. (l909–1982). Koncertai fortepijonui: Nr. 2 (II-III dalys), Nr. 4 (I d.); iš „Mažosios vabzdžių siuitos^“ fortepijonui: „Drugelis“, „Žiogas“.

Juzeliūnas J. (1916–2001). Simfonijos Nr. 2 ir Nr. 5 („Lygumų giesmės“); „Afrikietiški eskizai“ simfoniniam orkestrui; Sonata balsui ir vargonams „Melika^“.

Balsys E. (1919–1984). Koncertas smuikui ir ork. Nr. 2; iš bal. „Eglė žalčių karalienė^“:

Prologas, Eglės rauda; oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio^“ III dalis.

Klova V. (l926). Iš op. „Pilėnai“: Pasveikinimo choras, Ūdrio daina su choru.

Laurušas V. (1930). „Nakties balsai^“ chorui.

Kutavičius B. (l932). „Dzūkiškos variacijos^“ kameriniam orkestrui; oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“.

Barkauskas V. (1931). Partita smuikui solo.

Balakauskas 0. (1937). „Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui – I dalis; ciklo „Kaip marių bangos prisilietimas“ smuikui ir f-nui II pjesė; Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams.

Bajoras F. (1934) „Sakmių siuita“ balsui ir fortepijonui; Sonata smuikui ir fortepijonui „Prabėgę metai“.

Martinaitis A. (l950). Kantata-koncertas Cantus ad futurum.

Muzikologijos brandos
egzamino programos
3 priedas

ŽINOTINŲ MUZIKOS KŪRINIŲ SĄRAŠAS SPECIALIAJAM LYGMENIUI

I. UŽSIENIO ŠALIŲ MUZIKA

Himnas Ut queant laxis (Hanning, p. 47).

Vivaldi A. (168?–1741). Iš ciklo „Metų laikai“: koncertas „Pavasaris^“ (visas).

Bach J. S. (1685–1750). Preliudai ir fugos: D-dur (GTK, I); „Itališkasis koncertas^“ klavyrui F-dur (BWV 971); Iš Mišių h-moll, BWV 232: Kyrie eleison (Nr.l), Agnus Dei (Nr.23); choraliniai preliudai vargonams Ich ruf zu dir, Herr Jesu Christ, f-moll (BWV 639) ir Nun komm' der Heiden Heiland, g-moll (BWV 659)

Händel G. F. (1685–1759). Iš oratorijos „Samsonas“: Samsono arija (Nr. 8) iš I d.; Gedulo maršas (Nr. 53 a)
iš III d.

Gluck Chr. W (l714–1787). Iš op. „Orfėjas ir Euridikė“: demonų, furijų ir Orfėjo scena (II v.).

Haydn J. (1732–1809). Iš oratorijos „Metų laikai“: audros scena (choras, nr. 18), Hanos daina (su choru, nr. 405 G-dur); Styginių kvartetas d-moll („Kvintų kvartetas^“), op.76 nr.2 (visas); Sonata fortepijonui D-dur (Allegro con brio - Largo e sostenuto - Presto, ma non troppo).

Mozart W. A. (1756–.1791) „Jupiterio simfonijos“ (nr. 41, C-dur, K. 551) finalas; Koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 23 A-dur (K. 488); iš op. „Figaro vedybos“: Figaro kavatina (Se vuol ballare), Kerubino arija (Non so piu cosa son) iš I v. ir arijetė (Voi, che sapete) iš II v.; grafienės kavatina (Porgi, amor) iš II v.; iš op. „Don Žuanas“: Leporelo arija „Su sąrašu“ (Madamina! Il catalogo è questo) iš I v.

Beethoven L. van (1770–1827). Simfonijos: Nr. 3 („Herojinė“) Es-dur, op.55; Nr. 6 („Pastoralinė^“) F-dur, op.68, Koncerto fortepijonui nr.5 Es-dur (op. 73) I dalis; nr.17 d-moll („su rečitatyvu“), op.31 nr.2; nr.21 C-dur („Waldsteino sonata“ arba „Aurora^“), op.53; nr.23 f-moll (Appassionata), op.57.

Schubert F. (1797–1828). Dainos: „Margarita prie ratelio“, iš ciklo „Gražioji malūnininkė^“: „Kur“, „Mana“, „Medžiotojas“, „Malūnininkas ir upelis^“, „Upelio lopšinė“; iš ciklo „Žiemos kelionė^“: „Liepa“, „Pavasario sapnas^“; Styginių kvartetas d-moll (su variacijomis dainos „Mirtis ir mergelė“

Schumann R. (1810–1856). Fortepijonui: ciklas „Karnavalas^“, op. 9; iš „Fantastinių pjesių“ op.12:

„Polėkis“ (Aufschwung), „Kodėl“ (Wamm?); iš vokalinio ciklo „Poeto meilė“, op. 48: „Ak, rožės, lelijos^“ (Die Rose, die Lilie), „Sapne raudojau graudžiai“ (Ich hab' im Traum geweinet).

Mendelssohn F. (1809–1847). Koncertas smuikui ir orkestrui e-mo//, op. 64; iš muzikos Šekspyro (Shakespeare) komedijai „Vasarvidžio nakties sapnas“: Scherzo.

Paganini N. (1782–1840). Kapričas smuikui solo op.l nr. 9 E-dur („Medžioklė^“); Koncerto smuikui nr. 2 (h-moll, op.7) finalas - rondo La campanella („Varpelis^“).

Rossini G. (1792–1868). Iš op. „Sevilijos kirpėjas^“: Almavivos kavatina (Ecco ridente in cielo) iš I v. I pav.

Berlioz H. (1803–1869). „Rakoczy maršas“ (dar vadinamas "Vengrišku maršu") orkestrui.

Glinka M. (1804–1857). Simf. orkestrui: „Aragono chota“; iš op. „Gyvybė už carą^“ („Ivanas Susaninas“): introdukcijos choras, polonezas ir mazurka iš II v., Susanino arija (Ty vzojdioš, moja zaria!) iš IV v.; iš op. „Ruslanas ir Liudmila^“: Liudmilos kavatina (I v.), Černomoro maršas (IV v); romansas „Abejonė“ („Somnenije“).

Chopin F, (1810–1849). Kūriniai fortepijonui: Etiudas: E-dur, op.10 nr. 3; Mazurka: B-dur, op. 7 nr. Noktiurnas: c-moll, op. 48 nr. 1; Preliudai: h-moll, A-dur op. 28 nr. 6, 7.

Liszt F. (1811–1886). Fortepijonui iš ciklo „Klajonių metai“: „Prie šaltinio^“, „Petrarkos sonetas^“ nr. 123, Gondoljera ir tarantela iš ciklo „Venecįja ir Neapolis^“; Koncertinė parafrazė G.Verdi operos „Rigoletas^“ temomis; „Vengriškoji rapsodija^“ nr. 6 Des-dur.

Wagner R. (1813–1883). Iš „Skrajojančio olando“: Sentos baladė iš II v.; Jūreivių choras iš III v.; iš op. „Lohengrinas^“: III v. įžanga, Lohengrino pasakojimas (In fernem Land) iš III v.; iš op. „Tristanas ir Izolda“: įžanga; iš op. „Valkirija“: „Valkirijų skridimas^“ iš III v.; iš op. „Dievų žuvimas“: Gedulo maršas iš III v.

Brahms J. (1833–1897). Simfonija nr. 4 e-moll, op. 98; fortepijonui: Rapsodija h-moll, op.79 nr.l; Intermezzo Es-dur, op.117 nr. 1; „Vengrų šokis“nr.l g-moll (fortepijonui 4 rankom arba orkestrui).

Bizet G. (1838–1875). Iš op. „Karmen^“: segidilja (Prės des remparts de Séville) iš I v.; Don Chose arija iš II v. (La fleur que tu m'avais jeté); būrimo scena (tercetas Mèlons! Coupons!) iš III v.; Karmen ir Don Chose scena (Cest toi! C'est moi!) iš IV v.; iš muzikos A. Daudet dramai "Arlietė": Preliudas iš I siuitos, Pastoralė ir Farandola iš II-os.

Gounod Ch. (1818–1893). Iš op. „Faustas“: Valsas (Ainsi que la brise legėre) iš I v.; Zybelio kupletai (Faites-lui mes aveux), Fausto kavatina (Salut! demeure chaste et pure), Margaritos scena (baladė Il était Roi de Thulé ir „deimantų arija^“ (Ah! Jeris, de me voir) iš II v.

Smetana B. (1824–1884). Iš op. „Parduotoji nuotaka^“: valstiečių choras (Proč bychom se netešili) ir polka iš I v., furiantas iš II v., Marženkos ir Jeniko duetas (Tak tvrdosijná, divko) iš III v.

Dvořak A. (1841–1904). „Slavų šokiai“: g-moll, op. 46 nr. 8; e-moll, op. 72 nr. 2.

Musorgskij M. (1839–1881). „Parodos paveikslėliai^“ fortepijonui; iš op. „Borisas Godunovas“: Įžanga, choras (Na kogo ty nas pokidaješ) iš prologo I pav.; Varlamo daina (Kak vo gorode bylo...) iš I v.; solinės dainos: „Jeriomuškos lopšinė^“, „Seminaristas“.

Borodin A. (1833–1887). II simfonija („Karžygiškoji“), h-moll, iš op. „Kunigaikštis Igoris^“: uvertiūra; Igorio arija (Ni sna, ni otdycha), Končako arija (Zdorov li kniaz?), Jaroslavnos rauda (Ąch! pláču ja) iš IV v.

Čaikovskij P. (1840–1893). Uvertiūra-fantazija „Romeo ir Džuljeta^“; Koncertas fortepijonui ir ork. nr.l
b-moll, op.23; iš op. „Eugenijus Oneginas^“: įžanga; mergaičių choras (Devicy krasavicy) ir Onegino arija (Kogda by žizn domašnim krugom) iš III pav.; Onegino ir Tatjanos scena iš VII pav.; iš op. „Pikų dama“: Tomskio baladė (Odnaždy v Versalie) iš I pav.; IV paveikslo įžanga; Lizos arija (Už polnočj blizitsia) iš VI pav.

Rimskij-Korsakov N. (1844–1908). iš op. „Snieguolė“: Snieguolės arija (S podružkami po jagodu choditj), arijetė (Slychala ja) ir Užgavėnių palydų choras (Ranym-rano kury zapeli) iš prologo; Trečioji Lelio daina (Tuča so gromom) iš III v.; Snieguolės tirpimo scena (No čto so mnoj? Blaženstvo ili smertj?) ir finalinis choras (Sveti sila, bog Jarilo) iš IVv.; iš op. „Caro sužadėtinė^“: Liubašos daina (Snariažaj skorej) iš I v.; Marfos arija (V Novgorode my riadom s Vanej) iš II v., scena ir arija (Ivan Sergejič, chočeš v sad poidiom) iš IV v.

Grieg E. (1843–1907). Koncertas fortepijonui a-moll, op. 16; Muzika H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“:I siuita; iš „Lyrinių pjesių^“ f-nui: „Drugelis^“ (op. 43 nr. 1), „Pavasarį“ (op. 43 nr. 6), „Nykštukų eisena^“ (op. 54 nr. 3); „Vestuvių diena Trolhaugene^“ (op. 65 nr. 6); solinės dainos: „Poeto širdis^“ (Des Dichters Herz, op. 5 nr. 2), „Myliu tave^“ (Jeg elsker dig!, op. 5 nr.3).

Verdi G. (1813–1901). Iš op. „Rigoletas“: įžanga; Hercogo baladė (Questa o quella) iš I v.; Džildos arija (Gualtier Maldè!... Caro nome) iš I v.; Rigoleto dainelė (La rà, la rà); Džildos ir Rigoleto scena (nuo Tutte le feste) iš II v. iš op„Traviata^“: Violetos ir Alfredo duetas (Parigi, o cara)iš III v.; iš op. „Aida“: Radameso rečitatyvas ir arija (Se quel guerrier io fossi!.. Celeste Aida!) bei Aidos scena (Ritorna vincitor!) iš I v.; III v. įžanga; Aidos ir Radameso duetas iš IV v. (nuo La fatal pietra).

Puccini G. (1858–1924). Iš op. „Bohema^“: Mimi arija (Sì. Mi chiamano Mimì) iš I v.; Miuzetės valsas (Quando men’vo’) iš II v.; iš op„Toska^“: Kavaradosio arija (E lucevan le stelle...) iš III v.

Mahler G. (1860–1911). Simfonija Nr. 1 D-dur.

Strauss R. (1864–1949). Iš op. „Salomėja^“ (Salome): finalinis Salomėjos monologas (Ah! Du wolltest mich nicht deinen Mund küssen lassen).

Skriabin A. (1872–1915). Simfonija nr. 3 („Dieviškoji poema^“), op. 43; Dvi poemos, op.32; Preliudai, op. 11: nr. 2 (a-moll), 5 (D-dur), 6 (h-molt).

Rachmaninov S. (1873–1943). Fortepijonui: preliudai: g-moll, op. 23 nr. 5; G-dur, op. 32 nr. 5; gis-moll, op. 32 nr. 12; Etiudas paveikslas a-moll, op. 39 nr. 6; Rapsodija fortepijonui ir orkestrui Paganini tema, op. 43.

Debussy C. (1862–1918. Preliudai fortepijonui: nr. 9 „Nutraukta serenada^“ (La sérėnade interrompue), nr.1O „Paskendusi katedra“ (La cathédrale engloutie).

Ravel M. (1875–1937). Fortepijonui: Pavana mirusiai infantai (Pavane pour une infante dêfunte); Sonatina.

Stravinskij I. (1882–1971). Iš bal. „Šventasis pavasaris^“ (Vesna sviaščennaja I Le sacre du printemps): finalas – „Didysis šventasis šokis“ (Išrinktoji).

Berg A. (1885–1935). Koncertas smuikui.

Honegger A. (1892–1955). Pacific 231 simf. orkestrui.

Milhaud D. (1892–1974). Siuita 2 fortepijonams „Skaramušas^“ (Scaramouche).

Hindemith P. (1895–1963). Iš ciklo fortepijonui Ludus tonalis: Preliudas, Fuga in G.

Šostakovič D. (1906–1975). Simfpnija nr. 7 C-dur, op. 60 („Leningrado simfonija“).

Chačaturian A. (1903–1978). Koncertas smuikui.

Ščedrin R. (1932). „Karmen-siuita“ G. Bizet operos temomis.

II. LIETUVIŲ MUZIKA

Naujalis J. (1869–1934). Noktiurnas fortepijonui.

Čiurlionis M. K. (1875–1911). Styginių kvarteto I dalis; Fortepijonui: preliudai Fis-dur, op. 6 nr.l (VL 184), Des-dur (Pastoralė), op. 7 nr. 2 (VL 187), d-moll, op. 12 nr.l (VL 234); ciklas „Marios“ („Jūra^“), op. 28 nr.l-3 (VL317).

Gruodis J. (1884–1948). Iš Sonatos fortepijonui nr. 2-II dalis („Lietuvoje“); solo dainos: „Alyvos“, „Pavasario naktis Berlyne“; choro dainos: „Skamba, skamba kankliai“, „Šiltas gražus rudenėlis^“, harmonizuotos liaudies dainos „Ulijona“, „Voverelė“.

Karnavičius J. (1884–1941). Iš op. „Gražina^“: iš II v., Liutauro monologas (Girdžiu trimitų aidą) iš III v.

Banaitis K. V. (1896–1963). Trio „Lietuviškos idilijos“ smuikui, klarnetui ir arfai.

Dvarionas B. (1904–1972). Koncertas fortepijonui nr. 2 e-moll; choro dainos: „Sesuo žydroji Vilija“, Penkios patarlės chorui; solo daina „Žvaigždutė“.

Vainiūnas S. (1909–1982). Koncertas fortepijonui Nr. 2;

Juzeliūnas J. (1916–2001). Iš baleto „Ant marių kranto^“: Mariaus ir Kastės adagio.

Balsys E. (1919–1984). „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir orkestrui; oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio^“; Iš bal. „Eglė žalčių karalienė“ Sutiktuvių maršas, Eglės ir Žilvino duetas.

Klova V. (1926). Iš op. „Pilėnai“: Margirio arija (IV v.).

Kutavičius B. (1932). „Mažasis spektaklis“.

Balakauskas 0. (1937). „Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui; ciklas „Kaip marių bangos prisilietimas“ smuikui ir f-nui.

Bartulis V.. (1954). „Palydžiu iškeliaujantį draugą...“ violončelei ir fortepijonui.

Urbaitis M. (1952). „Meilės daina ir išsiskyrimas“ balsui ir vėluojančiai sistemai;

Bachvariationen 4 smuikams.

Narbutaitė O. (1956). Iš oratorijos Centones mea urbi -III dalis („Pavasaris“).

___________________________________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK- 751

LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos kaip dalyko mokymo neprigirdinčiųjų mokykloje tikslai – mokyti neprigirdintįjį bendrauti lietuvių kalba kasdienėse situacijose, ugdyti gebėjimą suvokti sakytinę ir rašytinę kalbą, palengvinti vaiko su klausos negale socialinę adaptaciją, rengti jį integruotis į girdinčiųjų visuomenę. Lietuvos neprigirdinčiųjų mokyklų pedagogai, įgyvendindami šiuos tikslus, dirba vadovaudamiesi Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais, tačiau dėl mokinių negalės specifikos negali įgyvendinti visų reikalavimų, kuriuos kelia šie dokumentai (šiuo metu Lietuvoje nėra specialių neprigirdintiesiems pritaikytų Lietuvių kalbos programų V–XIII klasei).

2. Tarp girdinčiojo ir neprigirdinčiojo vaiko kalbos mokymo yra esminis skirtumas: girdintysis nuo ankstyvos vaikystės mėgdžiojimo būdu išmoksta kalbėti pats ir, atėjęs į mokyklą, pradeda mokytis kalbos sistemos, o neprigirdintysis ateina į mokyklą dažnai net nesugebėdamas pasakyti savo vardo, neturėdamas elementaraus žodyno ir stokodamas su kalba susijusios pažintinės veiklos. „Sutrikusios klausos vaikui mokantis lietuvių kalbos tenka trigubas krūvis: tuo pačiu metu jis mokosi suprasti kalbą, kalbėti ir turi įgyti kalbos sistemos pagrindus“^{^[11]}.

3. Mokslininkai surdopedagogai ir psichologai atskleidė nemažai dėsningumų, kurie lemia vaiko su klausos negale raidą:

3.1. Sumažėjęs gebėjimas priimti, apdoroti, išsaugoti ir panaudoti informaciją. Priimama informacija ne visai tiksli, iškreipta, siaura.

3.2. Dėl nepakankamai išlavėjusios kalbos sunkiai apibendrinamos ir žodžiu įprasminamos gautos žinios.

3.3. Atmintis ir vaizduotė nepakankamai išlavintos. Būdingas konkretus, o ne abstraktus, mąstymas ir vaizdinė atmintis.

4. Taigi šie neprigirdinčiojo psichinės raidos ir kalbos ypatumai bei kalbos mokymosi tikslai lemia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo struktūrą ir užduočių pobūdį.

II. PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TIKSLAS IR OBJEKTAS

5. Patikrinimo tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių, baigiančių neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą, gebėjimą bendrauti žodine kalba įvairiomis temomis, patikrinti skaitomo teksto supratimą, kalbos gramatinės sandaros, rašybos įgūdžius bei gebėjimą savarankiškai reikšti mintis raštu.

6. Patikrinimą laiko visų Lietuvos neprigirdinčiųjų mokyklų ir neprigirdinčiųjų klasių mokiniai.

A. III. PATIKRINIMO STRUKTŪRA

7. Neprigirdinčiųjų mokyklos lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą sudaro 3 dalys:

I dalis – rašinys;

II dalis – skaitomo teksto supratimo ir gramatikos bei rašybos testas;

III dalis – kalbėjimas.

8. I dalyje tikrinamas ir vertinamas mokinio gebėjimas suprantamai reikšti mintis, požiūrį, jausmus raštu. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 30% bendrojo vertinimo. Jo trukmė – 3 val. (180 min.).

9. II dalyje tikrinama ir vertinama:

9.1. gebėjimas suvokti skaitomą tekstą;

9.2. kalbos gramatinės sandaros suvokimas ir praktinis vartojimas;

9.3. rašybos įgūdžiai.

10. III dalyje tikrinama ir vertinama:

10.1. gebėjimas suprantamai reikšti mintis žodžiu stilistiškai neutralia kalba;

10.2. gebėjimas suvokti pateiktus klausimus ir į juos atsakyti.

B. IV. PATIKRINIMO UŽDUOČIŲ STRUKTŪRA

11. I dalis – rašinys. Pateikiama siužetinio pobūdžio iliustracija arba siužetas iš paveikslėlių ir kelios bendros temos. Mokinys pasirenka vieną iš jų ir parašo rašinį. Darbo apimtis turėtų būti ne mažesnė kaip 1 puslapis (formatas A4).

12. Jei mokinys negali įvardyti paveiksle atvaizduotų objektų arba veiksmų, mokytojas padeda mokiniui individualiai.

13. II dalis – skaitomo teksto supratimo ir gramatikos bei rašybos testas. Teksto supratimo testui pateikiamas apie 230–250 žodžių apimties informacinis, publicistinis arba grožinis tekstas. Mokiniai turi atlikti vieną užduotį: vietoj praleistų žodžių įrašyti tinkamus, kuriuos pasirenka iš žodžių sąrašo, pateikto po tekstu.

14. Gramatikos ir rašybos testui pateikiamos 5 užduotys. Tikrinami šie mokėjimai:

14.1. Ilgųjų ir trumpųjų balsių, dvigarsių, priebalsių rašyba.

14.2. Vardažodžių linksnių vartosena.

14.3. Veiksmažodžių nuosakų ir laikų vartosena.

14.4. Prielinksnių vartosena.

14.5. Jungtukų ir jungiamųjų žodžių vartosena.

15. Tikrinant rašybos ir skyrybos įgūdžius, duodama praktinė užduotis be reikalavimo pagrįsti taisyklėmis.

16. II dalies testo trukmė – 1,5 val. (90 min.).

17. Mokinys atsakymus testuose žymi tušinuku arba parkeriu. Per patikrinimą galima naudotis pieštuku, tačiau palikti pieštuku parašyti atsakymai nevertinami.

18. I ir II patikrinimo dalys vykdomos vieną dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka.

19. III dalis – kalbėjimas. Patikrinimui pateikiamos 6 temos:

19.1. Pareiga.

19.2. Lietuva.

19.3. Meilė.

19.4. Žmogus ir gamta.

19.5. Šventės.

19.6. Būkime sveiki.

20. Kiekviena iš jų turi 3 klausimus. Mokinys pasirenka vieną temą ir kaupia šia tema medžiagą. Atėjęs į patikrinimą, pasako savo temą. Patikrinimo vykdytojas pateikia šia tema 3 klausimus. Mokinys pasirenka vieną iš jų ir rengiasi atsakinėti. Rengimosi trukmė – 20 min., kalbėjimo trukmė – 5 min.

21. Mokinio kalbėjimas – monologas. Po monologo egzaminuotojas, norėdamas patikrinti mokinio sugebėjimą samprotauti, gali įvesti dialogą (paprašyti argumentuoti, teigti arba paneigti).

C. V. PATIKRINIMO TURINYS

22. Pasiekimų patikrinimo turinys yra apibrėžtas neprigirdinčiojo vaiko psichikos raidą atitinkančiais reikalavimais, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosiomis programomis, Išsilavinimo standartais bei pereinamojo laikotarpio programa „Dešimtmetės pagrindinės mokyklos ugdymo turinys. Metodinės rekomendacijos“. Tikrinamos turinio sritys ir patikrinimo reikalavimai pateikti 1 priede.

D. VI. PATIKRINIMO VERTINIMAS

23. Visos pasiekimų patikrinimo dalys (rašinys, testas ir kalbėjimas) vertinamos taškais, vadovaujantis centralizuotai parengtomis instrukcijomis. Vertinimo instrukcijos pateikiamos vertintojams patikrinimo dieną kartu su pasiekimų patikrinimo medžiaga.

24. Rašinio užduotis neprigirdintiesiems yra sunki dėl šių priežasčių:

24.1. mokiniai remiasi vaizdiniu mąstymu, vaizdine atmintimi. Ne visada turimus vaizdinius gali įžodinti dėl žodyno skurdumo;

24.2. rašydami nepajėgia remtis perskaitytais kūriniais, matytais filmais ir spektakliais, nes dėl klausos sutrikimo gauna nepakankamą, o kartais net iškreiptą informaciją;

24.3. dažnai nesugeba argumentuoti, daryti išvadų, pateikti prasminių akcentų, aiškiai išreikšti pagrindinės minties, jiems sunku rašyti samprotaujamo tipo rašinius;

24.4. mokiniai negali pasirinkti nei stiliaus, nei žanro, nes mokomi kalbėti jiems suvokiama stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga sakytine ir rašytine kalba. Sunkiai suvokia žodžio reikšmių stilistinius atspalvius;

24.5. nepakankamai girdėdami kalbą, neprigirdintieji daro daug gramatinės sandaros ir žodyno klaidų, kurios nebūdingos bendrojo lavinimo mokyklos mokiniams. Todėl, vertindami rašinį, turėtume atsižvelgti į mokinio su klausos negale klaidų specifinį pobūdį ir taikyti tam tikras nuolaidas, t. y. už didesnį trūkumų skaičių (negu jų daro bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai) rašyti teigiamą pažymį.

25. Rašinys vertinamas trimis aspektais: turinio, raiškos, raštingumo.

26. Turinio vertinimo kriterijai:

26.1. temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė; pagrindinė mintis;

26.2. teiginių argumentavimas;

26.3. mokinio požiūris, vertinimas.

27. Raiškos vertinimo kriterijai:

27.1. teksto sandara;

27.2. teksto dalių nuoseklumas;

27.3. pastraipų struktūros darna;

27.4. žodyno turtingumas;

27.5. sakinių siejimas.

28. Raštingumo vertinimo kriterijai:

28.1. kalbos gramatinė sandara;

28.2. rašyba;

28.3. skyryba.

29. Testu siekiama įvertinti mokinių gebėjimą suvokti skaitomą tekstą, kalbos vartoseną bei rašybos ir skyrybos įgūdžius.

30. Užduočių vertė taškais pateikiama teste.

31. Trečiosios pasiekimų patikrinimo dalies tikslas – įvertinti, kaip mokinys geba suprantamai reikšti mintis žodžiu.

32. Vertinimo kriterijai:

32.1. iš anksto pasirengto kalbėjimo taisyklingumas, suprantamumas (gramatika, žodynas);

32.2. klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas.

33. Papildomi 1– 2 taškai skiriami mokiniui už aiškų kalbos garsų tarimą.

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programa neprigirdinčiųjų mokykloms

1 priedas

PATIKRINIMO TURINIO SRITYS IR REIKALAVIMAI


	TURINIO sritys	PATIKRINIMO reikalavimai

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys		· Suprasti žodinės kalbos socialinę reikšmę (bendravimui su girdinčiaisiais, ryšiui su aplinka palaikyti, žinioms įgyti, informacijai kaupti, jausmams reikšti).
		· Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai.
Kalbos pradmenys		· Sugebėti pavartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus, frazeologizmus.
		· Žinoti dažniausiai vartojamų tarptautinių žodžių reikšmę.
		· Skirti šiuos tekstų tipus: grožinį ir mokslinį.
Komunikacinė veikla:		· Žinoti pasakojimo ir aprašymo struktūrą. Mokėti sieti sakinius ir teksto dalis.
		· Naudotis lietuvių kalbos žodynais.
· sakytinė komunikacija		· Suprantamai reikšti mintis, pagal individualias galimybes kuo taisyklingiau tarti žodžius.
		· Iškilus sunkumams kalbant, tikslingai naudotis gestais, mimika ir kitais nekalbiniais ženklais.
		· Perduoti informaciją (neiškraipyti faktų, duomenų ir kt.).
		· Pasirengti kalbėti pagal susidarytą planą.
· rašytinė komunikacija		· Suprantamai reikšti mintis raštu.
		· Parašyti tekstą nurodyta ir pasirinkta tema.
		· Mokėti rašyti tekstą gramatiškai taisyklinga kalba.
		· Mokėti tinkamai vartoti vardažodžių linksnius.
		· Mokėti vartoti veiksmažodžių nuosakas ir laikus.
		· Mokėti vartoti prielinksnius, jungtukus ir jungiamuosius žodžius.
Lietuvių tautosakos ir		· Atpažinti tautosakos elementus lietuvių literatūros kūriniuose.
literatūros paveldas		· Žinoti lietuvių literatūros klasikus ir svarbiausius jų parašytus kūrinius.
		· Nusakyti literatūrinio kūrinio poveikį žmogui.
		· Mokėti reikšti savo nuomonę apie perskaitytą literatūrinį kūrinį.
		· Žinoti lietuvių liaudies tradicijas ir papročius.
Kitos kultūrinio gyvenimo formos		· Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius.
		· Reikšti ir motyvuoti savo nuomonę apie įvairias visuomenės informavimo priemones.
		· Suprasti ir paaiškinti naujų technologijų reikšmę.

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programa neprigirdinčiųjų mokykloms

2 priedas

VERTINIMO INSTRUKCIJA

RAŠINIO VERTINIMAS

Rašinio turinio ir raiškos trūkumus, visas rašybos, skyrybos, gramatikos sandaros ar žodyno klaidas vertintojas žymi sutartiniais ženklais vertinimo lape nurodytose vietose. (Paraščių apačioje parašyti skaičiai 1, 2, 3 atitinka mokinio teksto švarraščio pirmą, antrą ir trečią puslapius.) Paskui suskaičiuoja kiekvienos rūšies klaidas ir pagal čia pateiktas vertinimo lenteles nusprendžia, kiek taškų galima skirti pagal vieną ar kitą kriterijų. Šiuos taškus įrašo į vertinimo lape esančias lenteles. Vieną darbą vertina du vertintojai. Vyresnysis vertintojas skaičiuoja įvertinimų vidurkį. Jeigu vertinimas skiriasi daugiau negu 5 taškais, vertinimo komisija dar kartą peržiūri darbą ir nutaria dėl galutinio vertinimo.

Mokinio su klausos negale žodyno klaida laikoma:

1. vizualiai ar akustiškai panašių žodžių painiojimas (pvz.: pasveiko – pasveikino; vanagas – vagonas; rūmai – krūmai ir t. t.);

2. nepakankamas reikšminių žodžio dalių suvokimas ir vartojimas (pvz.: prasidėjo ruduo – pradėjo ruduo; aprišo kojelę – atrišo kojelę; kuprotas – turi protą; grįžo užšalusi – grįžo sušalusi).

Prie raiškos klaidų priskirtini:

1. netaisyklingos sintaksinės konstrukcijos sakiniai (pvz.: Berniukas išgąsdino vanagą ir nuskrido; Susiradome slėnį, kur mėgo A.Mickevičius sėdėti poetas);

2. nemotyvuotas veiksmažodžio laiko ir asmens kategorijų kaitaliojimas tame pačiame sakinyje, keliuose sakiniuose arba visame tekste;

3. veiksmažodžio laiko kategorijos, būdingos gestų kalbai, vartojimas (pvz.: buvo ėjo, buvo žaibavo).

Pastabos:

1. Gramatinės sandaros klaida laikoma:

1.1. žodžių valdymo klaidos (pvz.: numezgė pirštinė; išėjo su šuniukas);

1.2. žodžių derinimo klaidos (pvz.: nuėjo į žalias miškas).

2. Dvi vieno tipo klaidos laikomos viena klaida.

3. Ta pati klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida.

Klaidų klasifikavimas ir žymėjimas

Vertinti neprigirdinčiųjų rašinio klaidas gana sudėtinga. Kad būtų išvengta painiavos, siūlome laikytis tokio klasifikavimo.

Turinio vertinimas

1. Klaidos, priskirtinos turinio trūkumams, žymimos paraštėje trumpomis pastabomis (pvz., nukrypta nuo temos, neaiški pagrindinė mintis ir t. t.).

2. Logikos klaidos (priežastis sukeista vietomis su pasekme, vieno veikėjo savybės priskirtos kitam ir pan.) žymimos lg.

Raiškos vertinimas

1. Naujos eilutės riba žymima Z.

2. Stiliaus trūkumai (netaisyklingai sudaryti sakiniai, nemotyvuotas veiksmažodžio laiko ir asmens kategorijų kaitaliojimas, laiko kategorijos, būdingos gestų kalbai, vartojimas ir pan.) žymimi st.

3. Esant minčių šuoliui tekste arba trūkstant sakinyje žodžio žymima .

4. Žodyno klaida žymima ž.

Raštingumo vertinimas

1. Gramatinės sandaros klaida – gr.s.

2. Rašybos klaida – /

3. Skyrybos klaida – Ú.

Turinio vertinimas (13 taškų)

Aspektai	Vertinimo normos	Taškai
Temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė	Temos, pavadinimo ir teksto ryšys motyvuotas	3
	Nepakankamai motyvuotas temos, pavadinimo ir teksto ryšys	2
	Tekstas susijęs tik su tema arba tik su pavadinimu	1
	Tekstas nesusijęs nei su tema, nei su pavadinimu	0
Pagrindinė mintis, prasminiai akcentai	Pagrindinė mintis aiški, yra prasminių akcentų	3
	Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų	2
	Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių akcentų	1
	Neįmanoma suvokti pagrindinės minties	0
Teiginių argumentavimas	Teiginiai argumentuoti	3
	Ne visi teiginiai argumentuoti	2
	Teiginiai nepakankamai argumentuoti, kartais argumentuoti neteisingai. Galima 1 logikos klaida	1
	Teiginiai neargumentuoti arba visi argumentai neteisingi. Yra logikos klaidų	0
Mokinio požiūris, vertinimas	Aiški pozicija aptariamų dalykų atžvilgiu	2
	Vertinimai ne visai aiškūs arba nenuoseklūs	1
	Nevertina, neišsako savo nuostatų	0

Pastaba. Papildomi 2 taškai mokiniui su klausos negale skiriami, jei jis parodo kultūrinį išprusimą (pvz., sugebėjimą remtis asmenine patirtimi ar kitais kontekstais).

Raiškos vertinimas (14 taškų)

Aspektai	Taškai
Aspektai	3	2	1	0
Teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga)		Ne daugiau kaip 1 trūkumas	Ne daugiau kaip 2 trūkumai	5–6 trūkumai
Tekstas vientisas, nuoseklus (atskiros pa-straipos jungiamos į vieną tekstą ir viena pastraipa jungiama su kita). Sakiniai siejami vienas su kitu		Ne daugiau kaip 1 trūkumas	Ne daugiau kaip 3 trūkumai	5–6 trūkumai
Pastraipos darnios struktūros (tezė, argumentavimas, išvada). Mintys nešokinėja ir nesikartoja		Ne daugiau kaip 1 trūkumas	Ne daugiau kaip 3 trūkumai	5–7 trūkumai
Mintis gebama reikšti stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga kalba. Sakiniai logiški, aiškūs, sklandūs. Derinamos veiksmažodžio morfologinės formos	Ne daugiau kaip 3 trūkumai	4–5 trūkumai	Ne daugiau kaip 8 trūkumai	9–11 trūkumų*
Suvokiamos žodžių reikšmės ir atspalviai. Kalba pakankamai žodinga	Ne daugiau kaip 3 trūkumai	4–5 trūkumai	Ne daugiau kaip 8 trūkumai

* Jeigu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš bendros raiškos vertinimo sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.

Pastaba. Už vaizdingą kalbą, žodyno turtingumą galima pridėti iki 2 taškų.

Raštingumo vertinimas (18 taškų)

Gramatinės sandaros, žodyno klaidos	Rašybos klaidos	Skyrybos klaidos	Taškai
1–2	1	1	6
3–4	2	2–3	5
5–6	3	4–5	4
7–8	4	6–7	3
9–10	5–6	8–9	2
11–12	7–8	10–12	1
13–14	9–12	13–15	0

Pastaba. Jeigu bent vienu aspektu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš bendros raštingumo vertinimo sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.

SKAITOMO TEKSTO SUPRATIMO IR GRAMATIKOS BEI RAŠYBOS TESTO VERTINIMAS

Skaitomo teksto supratimo testo vertinimas

Skaitomo teksto supratimo testas sudarytas iš 20 užduočių. Už kiekvieną teisingą atsakymą – 1 taškas (iš viso 20 taškų).

Gramatikos ir rašybos testo vertinimas

Gramatikos ir rašybos tikrinimo testas sudarytas iš 5 užduočių, už kurias iš viso galima surinkti 80 taškų. Vertinant reikia atsižvelgti į rašybos klaidas: jeigu parinkta teisinga žodžio forma, bet žodyje yra rašybos klaida, atsakymas vertinamas 0 taškų.

KALBĖJIMO VERTINIMAS

Kriterijus	Taškai	Aprašymas
Klausimo suvokimas, esminių teiginių perteikimas. Pasakojimo išsamumas	4	Puikiai suvokiama klausimo esmė, tiksliai atsakoma. Kalbama nuosekliai. Nedaroma faktinių klaidų
	3	Klausimo esmė suvokta, tačiau vienas kitas teiginys nesusijęs su klausimu. Kalbama nuosekliai. Galimos 2–3 faktinės klaidos
	2	Pakankamai suvokiama klausimo esmė, vienas kitas teiginys iš dalies susijęs su klausimu. Kalbama nenuosekliai. Galimos 5 faktinės klaidos
	1	Beveik nesuprasta klausimo esmė, vienas kitas teiginys iš dalies susijęs su klausimu. Kalbama nenuosekliai. Galimos 5 faktinės klaidos
	0	Visiškai nesuprastas klausimas, visiškai nesugebama atrinkti teiginių. Yra 6 ir daugiau faktinių klaidų
Kalbėjimo stilius	4	Kalbama stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga kalba
	3	Kalbama stilistiškai neutralia kalba, bet pasitaiko vienas kitas sakinių formuluotės, siejimo trūkumas
	2	Kalbėjimas nelabai sklandus, pasitaiko 3–4 sakinių siejimo, formulavimo trūkumai
	1	Kalbėjimas nesklandus, beveik nesugebama susieti sakinių, bet minčių turinys adresatui suprantamas
	0	Kalbėjimas visai nerišlus, kalbama atskirų sakinių nuotrupomis, nesugebama susieti sakinių, minčių turinys adresatui nesuprantamas
Gramatika, žodynas	4	Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 1–3 gramatikos ir leksikos klaidos
	3	Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 4–5 gramatikos ir leksikos klaidos
	2	Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 6–7 gramatikos ir leksikos klaidos
	1	Žodynas skurdokas. Galimos 8–10 gramatikos ir leksikos klaidų
	0	Žodynas skurdus. Daroma daug gramatikos ir leksikos klaidų
Papildomi taškai	2	Kalboje pasitaiko vaizdingų pasakymų, vartojami sinonimai, aiškiai taria kalbos garsus
Papildomi taškai	1	Aiškiai taria kalbos garsus
Iš viso taškų	14

Pastabos:

1. Mokinio su klausos negale tartis priklauso nuo klausos sutrikimo lygio, nuo individualių psichofizinių savybių ir nuo amžiaus, kuriame vaikas buvo pradėtas mokyti kalbos ir tarties. Todėl, vertinant kalbėjimą, atsisakoma tokių kriterijų kaip tartis, kirčiavimas, intonacija.

2. Papildomi taškai už aiškų garsų tarimą skiriami tik turintiems žymų, labai žymų neprigirdėjimą arba kurtumą.

PATIKRINIMO VERTINIMAS

Taškai, gauti už rašinį, gramatikos ir rašybos tikrinimo testą bei kalbėjimą, sumuojami ir paverčiami į pažymį pagal pateiktą lentelę:

Taškų suma	Pažymys
159–148	10
147–135	9
134–121	8
120–107	7
106–88	6
87–69	5
68–50	4
49–35	3
32–15	2
14–0	1

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose lemia jauno žmogaus įvairių gebėjimų plėtrą, padeda skleistis jo intelekto galioms, emocinei bei socialinei brandai. Lietuvių kalbos kaip mokomojo dalyko paskirtį išsamiai ir tiksliai nusako Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai.

2. Sutrikusios klausos vaikai lietuvių kalbos mokosi pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus. Atsižvelgus į klausos sutrikimo specifiką ir nepakankamą kalbos formavimosi ir kalbinio mąstymo lygį, ugdymo planas, privalomosios dalies ugdymo turinys, išlaikant standartus, lanksčiau pritaikomas vaikui.

3. Sutrikusios klausos vaikų brendimas skiriasi nuo girdinčiųjų bendraamžių, nes net elementariausių pažintinių procesų (jutimų suvokimų) raidoje kalba yra labai svarbi. Sudėtingesnių pažintinių procesų (atminties, mąstymo) normali raida įmanoma tik esant visavertei kalbai. Sutrikusios klausos žmonės visą gyvenimą turi kalbos problemų, nes jie mąsto vaizdiniais.

4. Gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba ir pirmutinis žinių šaltinis, suteikiantis galimybę dalyvauti savo bendruomenės kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kad kurtieji aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime, yra svarbu greta gestų kalbos naudotis lietuvių kalba.

5. Svarbiausia mokyklos užduotis yra sudaryti sąlygas išmokti šias abi kalbas. Mokykla turėtų padėti kurtiesiems žmonėms lavintis kaip dvikalbiams individams, kurių pirmoji kalba yra gestų, o antroji – rašytinė ir žodinė lietuvių kalba.

6. Lietuvių kalbos dėstymo tikslai ir siekiai yra tokie, kad mokiniai:

6.1. išmoktų rašomosios ir žodinės kalbos tiek, kad norėtų ir išdrįstų reikšti savo mintis raštu ir pagal galimybes žodžiu;

6.2. galėtų skaityti įvairių rūšių tekstus, tokius kaip grožinė literatūra, faktiniai tekstai, dienraščių straipsniai bendromis temomis, ir suprastų jų esmę;

6.3. suprastų gramatikos sandarą ir galėtų ja pasinaudoti rašydami ir kalbėdami;

6.4. priprastų naudotis žodynais, pažintų įvairių laikotarpių ir žanrų grožinę lietuvių literatūrą, gautų žinių apie žymiausius autorius.

7. Baigdami pagrindinio ugdymo programą mokiniai turėtų:

7.1. pagal savo individualias galimybes vartoti jiems prieinamas kalbinės veiklos rūšis, pajėgti skaityti jų amžių ir gebėjimus atitinkančią grožinę literatūrą, suprasti svarbiausius turinio dalykus;

7.2. mokėti glaustai rašyti pasakojimus, laiškus, daiktų ir įvykių aprašymus.

8. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa ir turinys rengiamas pagal kurčiojo gebėjimus ir veiklos sritis. Kiekvienas mokytojas, turėdamas pasiekimų patikrinimo programą, gali individualizuoti ugdymą atsižvelgdamas į savo ugdytinių pasirengimo lygį, socialinę, literatūrinę bei kalbinę situaciją, mokyklos pakraipą, tradicijas ir kitus aspektus.

9. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa nusako lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslus, uždavinius, formą, turinį, paaiškina vertinimą. Joje nurodyta būtina informacija apie patikrinimą.

II. PATIKRINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

10. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiama:

10.1. Įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimus, lyginant su pritaikytu kurtiesiems ugdymo turiniu.

10.2. Sudaryti sąlygas kiekvienai kurčiųjų mokyklai analizuoti lietuvių kalbos dėstymo veiksmingumą ir padėti įvertinti esamą padėtį.

10.3. Sudaryti palankias sąlygas kurtiems mokiniams parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, atskleisti savo patirtį.

10.4. Patikrinti ir įvertinti kurčių mokinių gebėjimą bendrauti, patikrinti skaitomo teksto supratimą, gramatinės sandaros įgūdžius.

III. PATIKRINIMO FORMA IR TVARKA

11. Pagrindinės mokyklos baigimo lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimą sudaro trys dalys: I dalis – rašinys, II dalis – testas, III dalis – kalbėjimas.

12. I dalyje tikrinamas ir vertinamas mokinio gebėjimas suprantamai reikšti mintis, požiūrį, jausmus raštu. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 40% bendro įvertinimo ir trunka 4 val. (240 min.).

13. II dalyje tikrinama ir vertinama:

13.1. gebėjimas skaityti ir suvokti grožinį tekstą, tiksliai atsakyti į pateiktus klausimus;

13.2. kalbos sandaros suvokimas, gebėjimas kalbos žinias taikyti praktiškai.

14. I ir II patikrinimo dalys vykdomos vieną dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka.

15. III dalyje tikrinamas ir vertinamas gebėjimas reikšti mintis stilistiškai neutralia kalba, suvokti pateiktus klausimus ir į juos atsakyti. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 20% bendro įvertinimo.

IV. PATIKRINIMO UŽDUOČIŲ STRUKTŪRA

16. I dalis – rašinys. Pateikiama iliustracija arba siužetas iš paveikslėlių ir paaiškinama užduotis. Mokiniai sugalvoja pavadinimą ir parašo rašinį. Jeigu mokinys negali įvardyti paveiksle esančių objektų ar veiksmų, mokytojas individualiai padeda mokiniui. Rašydamas mokinys pagal galimybes gali remtis gyvenimo ir kultūros (skaitytomis knygomis, matytais filmais) patirtimi. Tikimasi, kad darbo apimtis turėtų būti apie 1 (A4 formato) puslapis.

17. II dalis – testas. Testui pateikiamas grožinis apie 90‑250 žodžių tekstas ir su tekstu susijusios užduotys: skaitymo ir suvokimo, literatūros teorijos; kalbos sistemos suvokimo (pvz., leksikos, morfologijos, sintaksės ir kt.). Mokiniams paaiškinami nesuprantami žodžiai ir nesuprantami klausimai.

18. III dalis – kalbėjimas. Pasiekimams patikrinti kalbėjimo daliai pateikiamos 6 temos:

18.1. Šeima.

18.2. Mokykla.

18.3. Lietuva.

18.4. Šventės.

18.5. Metų laikai.

18.6. Laisvalaikis.

19. Mokinys kaupia medžiagą šioms 6 temoms. Patikrinimo metu jam pateikiami 3 pasirinktos temos klausimai, iš kurių vieną išsirenka atsakinėti. Mokinys rengiasi atsakinėti 20 min., kalba 5 min.

20. Prireikus per pasiekimų patikrinimą, mokinys gali mintis reikšti gestų kalba.

V. PATIKRINIMO TURINYS

21. Pasiekimų patikrinimo turinys ir reikalavimai apibrėžti remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kurtiesiems pritaikytomis programomis ir Išsilavinimo standartais bei pereinamojo laikotarpio programa „Dešimtmetės pagrindinės mokyklos ugdymo turinys. Metodinės rekomendacijos“. Šie reikalavimai nusako, kiek ir kokių reikia žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kad kurčias mokinys sėkmingai atliktų lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis. Tikrinamos turinio sritys ir patikrinimo reikalavimai pateikti 1 priede.

VI. PATIKRINIMO VERTINIMAS

21. Visos pasiekimų patikrinimo dalys (rašinys, testas ir kalbėjimas) vertinamos taškais vadovaujantis vertinimo instrukcijomis (2 priedas).

22. Rašinys vertinamas trimis aspektais: turinio, raiškos ir raštingumo.

23. Turinio vertinimo kriterijai:

23.1. temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė;

23.2. pagrindinė mintis, prasminiai akcentai;

23.3. teiginių argumentavimas;

23.4. mokinio požiūris, vertinimas.

24. Raiškos vertinimo kriterijai:

24.1. teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga);

24.2. teksto vientisumas, nuoseklumas;

24.3. pastraipų struktūros darna.

25. Raštingumo vertinimo kriterijai:

25.1. gramatika, žodynas;

25.2. rašyba;

25.3. skyryba.

26. Testu siekiama įvertinti mokinių gebėjimą suvokti skaitomą grožinį tekstą ir pateiktus klausimus, tiksliai ir argumentuotai atsakyti į klausimus, remtis literatūros teorijos žiniomis; gebėjimą suvokti kalbos sistemą, kalbos žinias taikyti praktiškai. Užduočių vertė taškais pateikiama teste. Vertinant testą gali būti skiriama papildomų taškų už raštingumą.

27. Trečiosios patikrinimo dalies tikslas – įvertinti, kaip mokiniai geba taisyklinga kalba reikšti mintis žodžiu. Vertinamas ne tik mokinio pasirengtas kalbėjimas, bet ir gebėjimas suvokti ir atsakyti į egzaminuotojo klausimus, susijusius su pasirinkta tema.

28. Kalbėjimo vertinimo kriterijai:

28.1. klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas;

28.2. kalbėjimo tikslas, kontaktas su adresatu;

28.3. kalbėjimo taisyklingumas (tartis, intonacija, kirčiavimas, gramatika, žodynas).

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa

kurčiųjų mokykloms

1 priedas

PATIKRINIMO TURINIO SRITYS IR REIKALAVIMAI

TURINIO SRITYS	PATIKRINIMO REIKALAVIMAI
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys	· Suprasti kalbos socialinę reikšmę (bendravimui, ryšiui su girdinčiaisiais, su aplinka palaikyti, žinioms įgyti, mintims ir jausmams reikšti ir pan.). · Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai.
Kalbotyros pradmenys	· Skirti pagrindines kalbos sritis ir jas tiriančius mokslus: žodžių darybą, gramatiką (morfologiją ir sintaksę), leksikologiją. · Skirti lietuvių kalbos dalis, svarbiausias morfologines kategorijas: giminę, skaičių, linksnį, nuosaką, laiką, asmenį. Mokėti morfologiškai nagrinėti žodžius. Pasakyti nagrinėjamų kalbos dalių funkcijas sakinyje. · Žinoti pagrindinius žodžių darybos būdus. Nagrinėti žodžius reikšminėmis žodžių dalimis. · Tikslingai vartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus. · Rasti sakinyje sakinio dalis, nusakyti jų funkcijas bei paaiškinti jų raišką. · Skirti sakinių tipus ir rūšis. Mokėti sintaksiškai nagrinėti sakinį. Žinoti ir paaiškinti sudėtinio sakinio skyrybą. · Skirti tekstų tipus: mokslinį ir grožinį.
Komunikacinė veikla:	· Žinoti rišlaus teksto sudarymo struktūrą, mokėti tirti sakinius ir teksto dalis. · Naudotis žodynais.
· sakytinė komunikacija · rašytinė komunikacija Tautosaka ir literatūra kaip meninė kūryba Kitos kultūrinio gyvenimo formos	· Pagal individualias galimybes suprantamai reikšti mintis, prireikus naudotis gestų kalba. · Naudotis gestais, mimika ir kitais nekalbiniais ženklais. · Perduoti informaciją neiškraipant faktų, duomenų. · Pasirengti kalbėti pagal pateiktą planą. · Pagal galimybes aiškiai deklamuoti poezijos bei prozos tekstus. · Suprantamai reikšti mintis ir jausmus raštu. · Parašyti tekstą nurodyta tema. · Pagal pateiktus klausimus nagrinėti ir aiškinti tekstus. · Suvokti epinio kūrinio turinį, apibūdinti veikėjus. · Atpažinti literatūros rūšis ir žanrus. · Suvokti epinio kūrinio pavaizduotąjį pasaulį, nusakyti pasakojimo situaciją, apibūdinti veikėjus, veiksmą (fabulą), laiką, pagrindinę kūrinio mintį. · Suvokti lyrinį tekstą, jo nuotaiką. · Suvokti svarbiausius draminio teksto ypatumus. · Suprasti eiliuotos ir neeiliuotos kalbos skirtumą. · Suvokti literatūros istoriškumą. · Suvokti tautosakos ryšį su literatūra. · Sieti literatūrą su savo pačių patirtimi ir gyvenimo problemomis. · Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius. · Reikšti savo nuomonę apie įvairias visuomenės informavimo priemones.

TURINIO SRITYS

PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys

· Suprasti kalbos socialinę reikšmę (bendravimui, ryšiui su girdinčiaisiais, su aplinka palaikyti, žinioms įgyti, mintims ir jausmams reikšti ir pan.).

· Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai.

Kalbotyros pradmenys

· Skirti pagrindines kalbos sritis ir jas tiriančius mokslus: žodžių darybą, gramatiką (morfologiją ir sintaksę), leksikologiją.

· Skirti lietuvių kalbos dalis, svarbiausias morfologines kategorijas: giminę, skaičių, linksnį, nuosaką, laiką, asmenį. Mokėti morfologiškai nagrinėti žodžius. Pasakyti nagrinėjamų kalbos dalių funkcijas sakinyje.

· Žinoti pagrindinius žodžių darybos būdus. Nagrinėti žodžius reikšminėmis žodžių dalimis.

· Tikslingai vartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus.

· Rasti sakinyje sakinio dalis, nusakyti jų funkcijas bei paaiškinti jų raišką.

· Skirti sakinių tipus ir rūšis. Mokėti sintaksiškai nagrinėti sakinį. Žinoti ir paaiškinti sudėtinio sakinio skyrybą.

· Skirti tekstų tipus: mokslinį ir grožinį.

Komunikacinė veikla:

· Žinoti rišlaus teksto sudarymo struktūrą, mokėti tirti sakinius ir teksto dalis.

· Naudotis žodynais.

· sakytinė komunikacija

· rašytinė

komunikacija

Tautosaka ir literatūra kaip meninė kūryba

Kitos kultūrinio gyvenimo formos

· Pagal individualias galimybes suprantamai reikšti mintis, prireikus naudotis gestų kalba.

· Naudotis gestais, mimika ir kitais nekalbiniais ženklais.

· Perduoti informaciją neiškraipant faktų, duomenų.

· Pasirengti kalbėti pagal pateiktą planą.

· Pagal galimybes aiškiai deklamuoti poezijos bei prozos tekstus.

· Suprantamai reikšti mintis ir jausmus raštu.

· Parašyti tekstą nurodyta tema.

· Pagal pateiktus klausimus nagrinėti ir aiškinti tekstus.

· Suvokti epinio kūrinio turinį, apibūdinti veikėjus.

· Atpažinti literatūros rūšis ir žanrus.

· Suvokti epinio kūrinio pavaizduotąjį pasaulį, nusakyti pasakojimo situaciją, apibūdinti veikėjus, veiksmą (fabulą), laiką, pagrindinę kūrinio mintį.

· Suvokti lyrinį tekstą, jo nuotaiką.

· Suvokti svarbiausius draminio teksto ypatumus.

· Suprasti eiliuotos ir neeiliuotos kalbos skirtumą.

· Suvokti literatūros istoriškumą.

· Suvokti tautosakos ryšį su literatūra.

· Sieti literatūrą su savo pačių patirtimi ir gyvenimo problemomis.

· Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius.

· Reikšti savo nuomonę apie įvairias visuomenės informavimo priemones.

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa

kurčiųjų mokykloms

2 priedas

VERTINIMO INSTRUKCIJA

RAŠINIO VERTINIMAS

Rašinio turinio bei raiškos trūkumus, visas rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidas vertintojas žymi sutartiniais ženklais vertinimo lape nurodytose vietose. (Paraštėse parašyti skaičiai 1, 2, 3 atitinka mokinio teksto švarraščio pirmą, antrą ir trečią puslapius.) Paskui suskaičiuoja kiekvienos rūšies klaidas ir pagal čia pateiktas vertinimo lenteles nusprendžia, kiek taškų galima skirti pagal vieną ar kitą kriterijų. Šiuos taškus įrašo į vertinimo lape esančias lenteles. Vieną darbą vertina 2 vertintojai. Vyresnysis vertintojas skaičiuoja įvertinimų vidurkį. Jeigu vertinimas skiriasi daugiau negu 5 taškais, vertinimo komisija dar kartą peržiūri darbą ir nutaria dėl galutinio vertinimo.

Pastaba. Rašinys kurčiajam mokiniui yra labai sunki užduotis, nes dėl mąstymo vaizdiniais jų kalba ir žodynas yra skurdus.

Kurti mokiniai dažnai nesugeba argumentuoti, daryti išvadų, sunkiai suvokia vaizdingus pasakymus, jie kalba ir rašo stilistiškai neutralia kalba, nepajėgia remtis perskaitytais kūriniais, filmais. Jie daro daug gramatinės sandaros ir žodyno klaidų. Vertinant rašinį reikėtų atsižvelgti į kurčių mokinių daromų klaidų specifinį pobūdį ir už didesnį klaidų skaičių rašyti teigiamą pažymį.

Klaidų klasifikavimas ir žymėjimas

Logikos klaidos – lg.

Nauja eilutė – Z

Stiliaus trūkumai – st.

Žodyno klaidos – ž.

Gramatinės sandaros klaidos – gr. s.

Rašybos klaida – ê

Skyrybos klaidos – Ú

Turinio vertinimas (12 taškų)

Aspektai	Vertinimo normos	Taškai
Temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė	Temos, pavadinimo ir teksto ryšys motyvuotas. Nepakankamai motyvuotas temos, pavadinimo ir teksto ryšys. Tekstas susijęs tik su tema arba tik su pavadinimu. Tekstas nesusijęs nei su tema, nei su pavadinimu.	3 2 1 0
Pagrindinė mintis, prasminiai akcentai	Pagrindinė mintis aiški, ryškūs prasminiai akcentai. Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų. Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių akcentų. Neįmanoma suvokti pagrindinės minties.	3 2 1 0
Teiginių argumentavimas	Visi teiginiai pakankamai argumentuoti. Ne visi teiginiai pakankamai argumentuoti. Teiginiai nepakankamai argumentuoti, argumentuojama neteisingai. Teiginiai neargumentuojami arba argumentai nepagrindžia teiginių.	3 2 1 0

Pastaba. Kurtiems mokiniams papildomai skiriami 3 taškai, jeigu jie parodo nuodugnesnį temos suvokimą, socialinę brandą, geba remtis asmenine patirtimi ar kitais kontekstais.

Raiškos vertinimas (14 taškų)

Aspektai	Taškai
	3	2	1	0
Teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga).		Ne daugiau kaip 1–3 trūkumai	Ne daugiau kaip 4 trūkumai	5–6 trūkumai
Tekstas vientisas, nuoseklus (atskiros pastraipos jungiamos į vieną tekstą ir viena pastraipa jungiama su kita).		Ne daugiau kaip 2–3 trūkumai	Ne daugiau kaip 4 trūkumai	5–7 trūkumai
Pastraipos darnios struktūros (tezė, argumentavimas, išvada).		Ne daugiau kaip 2–3 trūkumai	Ne daugiau kaip 4 trūkumai	5–7 trūkumai
Mintys reiškiamos stilistiškai neutralia kalba, sakiniai aiškūs, logiški, gramatiškai teisingi. Morfologinės formos (pvz.: laiko, asmens) vartojamos motyvuotai.	Ne daugiau kaip 4 trūkumai	4–5 trūkumai	Ne daugiau kaip 9 trūkumai	10–15 trūkumų
Vartojamas žodynas suvokiamas sąmoningai. Suvokiamos žodžių reikšmės ir jų atspalviai. Žodynas pakankamas.

Pastaba. Jeigu mokinys padaro daugiau klaidų negu nurodyta nuliui taškų, iš raiškos vertinimo bendros taškų sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas. Už turtingą žodyną ir įdomią raišką galima pridėti iki 2 taškų.

Raštingumo vertinimas (18 taškų)

Gramatinės sandaros ir žodyno klaidos	Rašybos klaidos	Skyrybos klaidos	Taškai
1–3	1	1	6
3–4	2	2–3	5
5–8	3	4–5	4
8–10	4	6–7	3
10–12	5–6	8–9	2
13–14	7–8	10–12	1
15–18	9–12	13–15	0

Pastabos

1. Gramatikos ir žodyno klaidomis laikytini atvejai, numatyti vadovėliuose ir „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“.

2. Dvi vienodos rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidos skaičiuojamos kaip viena klaida. Jeigu bent vienu aspektu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš raštingumo vertinimo bendros taškų sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.

3. Ta pati klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida (pvz., žodis grįžti kelis kartus parašytas gryžti).

testo atsakymai ir vertinimas

Už skaitymo ir suvokimo užduotis galima surinkti 24 taškus.

Už kiekvieną teisingą atsakymą skiriami 2 taškai. Kai atsakymo mintis teisinga, tik blogai suformuluotas atsakymas, skiriama 1 taškas. Skaitymo ir suvokimo testas sudarytas iš 12 klausimų.

Pastaba. Už nuodugnų teksto suvokimą ir motyvuotus atsakymus mokiniui skiriami 2 papildomi taškai.

Gramatikos užduotys (14 taškų)

Kl.Nr.

Vertinimo normos

Taškai

Teisingai nurodyta visos kalbos dalys ir visi požymiai.

Teisingai nurodytos visos kalbos dalys, klaidingai nurodyti ne daugiau kaip 2 požymiai./Klaidingai nurodyta ne daugiau kaip 1 kalbos dalis, bet teisingai nurodyti visi požymiai.

Teisingai nurodytos visos kalbos dalys, klaidingai nurodyti ne daugiau kaip 5 požymiai./Klaidingai nurodyta ne daugiau kaip 2 kalbos dalys ir ne daugiau kaip 2 požymiai.

Klaidingai nurodyta 1 kalbos dalis ir ne daugiau kaip 4 požymiai.

Klaidingai nurodyta daugiau kaip 2 kalbos dalys arba daugiau kaip 5 požymiai.

Visi atsakymai teisingi.

Padaryta ne daugiau kaip 1 klaida.

Padaryta daugiau kaip 2 klaidos.

Padarytos 3 klaidos.

Teisingai paaiškinti visi skyrybos ženklai.

6–7 teisingi aiškinimai.

4–5 teisingi aiškinimai.

3–4 teisingi aiškinimai.

Mažiau kaip 3 teisingi aiškinimai.

Teisingai pabrauktos visos sakinio dalys ir teisingai parašyti visi klausimai

Ne daugiau kaip 3 sakinio dalys nepabrauktos arba pabrauktos neteisingai. Neteisingai parašyti ne daugiau kaip 3 klausimai

Ne daugiau kaip 4 sakinio dalys nepabrauktos arba pabrauktos neteisingai. Neteisingai parašyti ne daugiau kaip 4 klausimai

Nepabrauktos arba neteisingai pabrauktos daugiau kaip 4 sakinio dalys. Neteisingai parašyti daugiau kaip 4 klausimai

Pastaba. Jeigu atsakymuose nėra rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidų, pridedami 2 taškai, jeigu padaryta ne daugiau kaip 2 klaidos, pridedamas 1 taškas, t. y. už testą mokinys gali gauti 42 taškus. Tačiau papildomi taškai gali būti skiriami tik tada, jeigu mokinys atsakinėjo daugiau kaip pusę klausimų.

KALBĖJIMO VERTINIMAS

Kriterijus

Taškai

Aprašymas

Klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas, pasakojimo išsamumas

Puikiai suvokiama klausimo esmė, svariai, logiškai argumentuojama. Kalbama nuosekliai, nedaroma faktinių klaidų.

Klausimo esmė suvokta, tačiau ne visi teiginiai logiški. Galimos 2–3 taktinės klaidos.

Klausimo esmė pakankamai suvokta, tačiau dažnai kalbama apie pašalinius dalykus. Ne visi argumentai logiški.

Klausimo esmė beveik suvokta, kalbama visai apie kitus dalykus, nesugebama pagrįsti savo teiginio. Kalbama nenuosekliai. Galimos 4–5 faktinės klaidos.

Visiškai nesuprastas klausimas.

Kalbėjimo stilius

Kalbėjimo stilius sklandus, nepastebėta jokių rišlumo, sakinių formulavimo trūkumų. Kalba gramatiškai taisyklinga.

Kalbėjimas gana sklandus, tačiau ne visi sakiniai susiję, yra sakinių formulavimo trūkumų.

Kalbėjimas nelabai sklandus, kalbama neutraliai, mokinys daro klaidų formuluodamas sakinius.

Kalbėjimas nesklandus. Nesugeba susieti sakinių, bet minčių turinys suprantamas.

Kalbama atskirų sakinių nuotrupomis. Mintys nesuprantamos.

Gramatika, žodynas

Beveik nedaroma gramatikos ar žodyno klaidų. 1–3 leksikos ir gramatikos klaidos.

Pasitaiko gramatikos ar žodyno klaidų, tačiau kalbama gana taisyklingai. Galimos 4–6 gramatikos ir leksikos klaidos.

Daroma daug gramatikos ar žodyno klaidų, tačiau stengiamasi kalbėti taisyklingai. Galimos 6–8 gramatikos ir leksikos klaidos.

Žodynas skurdus. Galimos 9–12 gramatikos ir leksikos klaidų.

Daroma labai daug gramatikos ir leksikos klaidų.

Papildomi taškai

Naudojamasi vaizdingais pasakymais, tartis aiški.

Aiški tartis.

Iš viso taškų

PATIKRINIMO VERTINIMAS

Pažymys rašomas sudėjus visų trijų patikrinimo dalių (rašinio, testo ir žodinės dalies) taškus. Taškai susumuojami ir paverčiami į pažymį pagal pateiktą lentelę.

Taškų suma	Pažymys
100 – 92	10
91 – 83	9
82 – 74	8
73 – 65	7
64 – 56	6
55 – 47	5
46 – 38	4
37 – 29	3
28 – 20	2
19 – 1	1

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ IR KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloje dirbama pagal modifikuotą bendrojo lavinimo mokyklų programą. Mokyklose siekiama dirbti, atsižvelgiant į kurčiojo mokinio negalę ir galimybes.

II. MATEMATIKOS MOKYMO PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE TIKSLAI IR PASIEKIMŲ PATIKRINIMO FUNKCIJOS

2. Matematikos, kaip mokomojo dalyko pagrindinėje mokykloje, paskirtis:

2.1. Siekiama, kad visi mokiniai taptų matematiškai raštingi:

2.1.1. suprastų pagrindines matematikos sąvokas ir procedūras, gebėtų atpažinti matematinius objektus;

2.1.2. gebėtų pritaikyti standartinius jau taikytus sprendimo algoritmus naujai užduočiai spręsti, mokėtų remtis analogijomis, įvairiais būdais (grafikais, simboliais, lentelėmis ir pan.) pateikta informacija bei gebėtų ją šiais būdais perteikti.

2.2. Mokant matematikos, svarbu plėtoti kiekvieno kurčio ar neprigirdinčio mokinio matematinius gabumus, sudaryti sąlygas gabiausiems mokiniams atsiskleisti ir parodyti savo galimybes.

3. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo funkcijos yra:

3.1. įvertinti mokinio pasiekimus, palyginti jo žinias ir pasiekimus su atitinkamais standartais, pateiktais patikrinimo programoje;

3.2. sudaryti sąlygas mokiniams pasitikrinti savo matematinius pasiekimus;

3.3. skatinti mokyklas ir mokytojus tobulinti matematikos mokymą;

3.4. skatinti mokinius geriau mokytis matematikos.

III. MATEMATIKOS PASIEKIMŲ PATIKRINIMO FORMA IR

VYKDYMO TVARKA

4. Patikrinimas vykdomas ir vertinamas kiekvienoje neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloje. Darbai vertinami dešimtbalės skalės pažymiu vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Patikrinimo trukmė – 3 val. Patikrinimas vyksta be pertraukos.

5. Patikrinimo metu leidžiama naudotis rašymo priemonėmis, braižybos įrankiais bei skaičiuokliais, neturinčiais tekstinės atminties. Prie kiekvienos patikrinimo užduoties pridedamas matematinių formulių rinkinys – toks, koks pateiktas šios programos 1 priede, arba papildytas formulėmis, reikalingomis užduočiai atlikti.

6. Patikrinimo užduotis sąlygiškai gali būti suskirstyta į tris dalis.

6.1. Pirmosios dalies uždaviniais tikrinamas minimalus matematinis raštingumas, jie atitinka patikrinimo programos minimaliojo lygmens reikalavimus. Jų esmė – sugebėti atlikti aritmetinius, elementarius algebrinius bei geometrinius skaičiavimus, suprasti pagrindines sąvokas, žinoti svarbiausius matematinius objektus.

6.2. Antrosios dalies uždaviniai – šiek tiek sudėtingesni. Pagrindinis skirtumas, palyginti su pirmąja dalimi, – sudėtingesnis kontekstas. Šia dalimi tikrinamas gebėjimas atpažinti matematinius objektus ir taikyti pagrindines matematines žinias sudėtingesniame kontekste. Antrosios dalies uždaviniai atitinka patikrinimo programos pagrindinio pasiekimų lygmens reikalavimus.

6.3. Trečioji dalis – vienas uždavinys su probleminiais elementais, skirtas tiems, kurie gerai ir labai gerai moka matematiką. Šis uždavinys gali būti matematinio arba praktinio turinio. Trečiosios dalies uždavinys atitinka pasiekimų patikrinimo programos aukštesniojo pasiekimų lygmens reikalavimus.

7. Kiekvieno uždavinio sprendimas vertinamas tam tikru prie uždavinio nurodytu taškų skaičiumi. Taškų suma, remiantis vertinimo instrukcijomis, konvertuojama į pažymį.

8. Surinkęs tiek taškų, kiek skiriama už pirmosios ir antrosios dalies uždavinių sprendimą, mokinys gauna 9 (devynis). Mokinys, surinkęs daugiau taškų negu skiriama už pirmosios ir antrosios dalies uždavinius, gauna 10 (dešimt).

9. Už pirmosios dalies uždavinius skiriama apie 40% visų taškų, už antrosios – apie 40% taškų, už trečiosios – apie 20% taškų.

IV. DALYKINIAI PASIEKIMŲ PATIKRINIMO REIKALAVIMAI IR

TURINIO STRUKTŪRA

Patikrinimo tematika

10. Pagrindinės mokyklos matematikos kursas susideda iš temų, kurias sąlygiškai galima sugrupuoti į keturias pagrindines sritis:

10.1. skaičiai ir skaičiavimai;

10.2. algebra;

10.3. geometrija;

10.4. funkcijos.

11. Reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams iš kiekvienos mokyklinės matematikos srities pateikiami lentelėje.

11.1. Pirmoje lentelės skiltyje surašyti minimalūs reikalavimai atitinka pirmąją patikrinimo užduoties dalį, kuria tikrinamas minimalus (funkcinis) matematinis raštingumas, antroje skiltyje – antrąją dalį, trečioje – trečiąją dalį. Antros skilties reikalavimai apima ir pirmos skilties reikalavimus, trečios skilties – pirmos ir antros skilties reikalavimus.

11.2. Lentelės tekste vartojami tokie uždavinio sunkumą nusakantys terminai ir žodžių junginiai:

11.2.1. Paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę operaciją ar žinoti algoritmą ir mokėti jį taikyti.

11.2.2. Paprastais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines operacijas ar algoritmus.

11.2.3. Nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti 3–4 standartines operacijas ar algoritmus.

11.2.4. Paprasčiausia situacija – standartinė situacija, prilygstanti paprasčiausiam uždaviniui.

11.2.5. Paprasta algebrinė lygtis – lygtis, iš kurios nežinomąjį paprasta išsireikšti, pvz., .

11.2.6. Nesudėtingas reiškinys – reiškinys, kurio reikšmė gali būti apskaičiuota 3–4 veiksmais.


sritys ir temos	MinimalŪS Reikalavimai		pagrindiniAI reikalavimai		Aukštesni reikalavimai


SKAIČIAI IR SKAIČIAVIMAI
Skaičių teorijos sąvokos ir dalumas	1. Suprasti sąvokas dauginamasis, daliklis, kartotinis, pirminis skaičius, bendrasis daliklis, bendrasis kartotinis, lyginis skaičius, nelyginis skaičius ir naudotis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius 2. Suprasti sąvokas skaičiaus daliklis ir kartotinis 3. Atpažinti natūraliuosius skaičius, kurie dalijasi iš 2, 5 ir 10		1. Paprastais atvejais išskaidyti sudėtinį skaičių pirminiais dauginamaisiais 2. Mokėti paprastais at-vejais rasti dviejų skaičių bendruosius kartotinius ir bendruosius daliklius 3. Gebėti taikyti dalumo iš 2, 3, 5, 9 ir 10 požymius paprastiems uždaviniams spręsti		1. Paprastais atvejais rasti dviejų skaičių mažiausią bendrąjį kartotinį ir didžiausią bendrąjį daliklį 2. Žinoti dalumo iš 2, 3, 5, 9 ir 10 požymius ir taikyti juos nesudėtingiems uždaviniams spręsti

Realieji skaičiai	1. Paprasčiausiais atvejais prastinti trupmenas 2. Apvalinti skaičius 3. Paprasčiausiais atvejais palyginti du skaičius		1. Suprasti sąvokas natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji skaičiai bei paprastosios ir dešimtainės trupmenos 2. Mokėti naudotis pa-prastųjų ir dešimtainių trupmenų ryšiu spren-džiant paprasčiausius uždavinius 3. Suprasti sąvokas prie-šingas skaičius duota-jam, atvirkštinis skaičius duotajam, naudotis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius 4. Paprastais atvejais palyginti skaičius		1. Naudotis sąvokomis natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji skaičiai, paprastosios ir dešimtainės trupmenos, standartinis skaičiaus pavidalas sprendžiant paprastus uždavinius 2. Mokėti naudotis pa-prastųjų ir dešimtainių trupmenų ryšiu spren-džiant uždavinius 3. Naudotis sąvokomis priešingas skaičius duotajam ir atvirkštinis skaičius duotajam sprendžiant uždavinius 4. Palyginti skaičius

Veiksmai su skaičiais	1. Atlikti nesudėtingus veiksmus su dešim-tainėmis trupmenomis 2. Paprastais atvejais atlikti veiksmus su pa-prastosiomis trupme-nomis 3. Suprasti sąvoką skai-čiavimų tikslumas 4. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių reikšmes nurodytu tikslumu		1. Atlikti veiksmus su dešimtainėmis trupmenomis 2. Nesudėtingais atvejais atlikti veiksmus su pa-prastosiomis trupmenomis 3. Apskaičiuoti nesudė-tingų skaitinių reiškinių reikšmes 4. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti nurodytu tikslumu		1. Atlikti veiksmus su dešimtainėmis ir paprastosiomis trupmenomis 2. Žinoti veiksmų savybes ir taikyti jas skaičiavimams supaprastinti 3. Mokėti apskaičiuoti skaitinių reiškinių reikšmes 4. Atlikti apytikslius skaičiavimus nurodytu tikslumu

Procentai		1. Suprasti procento są-voką 2. Mokėti naudotis skai-čiuokliu skaičiuojant procentus 3. Spręsti paprastus matematinio ir praktinio turinio procentų uždavinius		1. Paprastais atvejais taikyti procentų ir trupmenų ryšius 2. Spręsti nesudėtingus procentų uždavinius (uždavinio sąlyga turi būti aiškiai ir trumpai pateikta)		1. Taikyti procentus praktinio ir matematinio turinio uždaviniams spręsti (uždavinio sąlyga turi būti pateikta trumpais ir aiškiais sakiniais, suprantamais kurčiam mokiniui)

Ekonomikos elementai		1. Paprasčiausiais atvejais gebėti apskaičiuoti antkainį, nuolaidą, pajamas, išlaidas, pelną, nuostolį ir paprastąsias palūkanas		1. Skirti sąvokas kaina, antkainis, nuolaida, pajamos, išlaidos, pelnas, nuostoliai, palūkanos 2. Paprastais atvejais apskaičiuoti sudėtines palūkanas		1. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti sudėtines palūkanas

Kombinatorikos elementai		1. Nubraižyti galimybių medžius, kurių šakos tiesiogiai suskaičiuojamos, ir juos taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti		1. Taikyti kombinatorines sudėties ir daugybos taisykles paprastiems uždaviniams spręsti		1. Spręsti nesudėtingus kombinatorikos uždavinius taikant galimybių medžius, lenteles ir kombinatorines sudėties bei daugybos taisykles

Tikimybių teorijos elementai		1. Paprasčiausiais atvejais mokėti apskaičiuoti įvykio tikimybę		1. Mokėti apskaičiuoti įvykiui priešingo įvykio tikimybę ir ją taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti		1. Paprastose situacijose atpažinti būtiną, negalimą ir įvykiui priešingą įvykius 2. Spręsti paprastus uždavinius, taikant klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą ir priešingo įvykio tikimybės formules

Statistikos elementai		1. Skirti sąvokas imtis, imties dydis, dažnis, dažnių lentelė, diagrama, imties vidurkis 2. Paprasčiausiais atvejais užrašyti duomenis dažnių lentele 3. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti imties vidurkį		1. Skaityti paprastas dažnių lenteles ir stulpelines bei skritulines diagramas 2. Paprastais atvejais užrašyti duomenis dažnių lentele 3. Paprastais atvejais pavaizduoti duomenis diagrama		1. Mokėti naudotis dažnių lentelėje ir diagramose esančia informacija sprendžiant uždavinius 2. Paprastais atvejais apskaičiuoti imties medianą 3. Taikyti imties vidurkio sąvoką paprastiems uždaviniams spręsti
ALGEBRA
Algebriniai reiškiniai	1. Mokėti apskaičiuoti paprastų algebrinių reiškinių reikšmes 2. Mokėti apskaičiuoti dydžių reikšmes pagal nurodytą paprastą formulę 3. Mokėti atlikti veiksmus su paprasčiausiais algebriniais reiškiniais 4. Gebėti taikyti formules paprasčiausiems uždaviniams spręsti		1. Mokėti apskaičiuoti nesudėtingų algebrinių reiškinių reikšmes 2. Mokėti atlikti veiksmus su paprastais algebriniais reiškiniais 3. Gebėti taikyti formules paprasčiausiems uždaviniams spręsti 4. Mokėti tapačiai per-tvarkyti paprasčiausius reiškinius 5. Mokėti sutrumpintos daugybos formules taikyti paprastiems reiškiniams pertvarkyti, skaičiavimams supaprastinti		1. Suprasti sąvokas vienanaris, daugianaris, algebrinis reiškinys, racionalusis reiškinys ir gebėti jomis naudotis sprendžiant uždavinius 2. Mokėti apskaičiuoti įvairių reiškinių reikšmes 3. Mokėti sutrumpintos daugybos formules 4. Mokėti tapačiai pertvarkyti reiškinius taikant sutrumpintos daugybos formules


GEOMETRIJA
Pagrindinės planimetrijos sąvokos	1. Atpažinti ir pavaizduoti paprastus planimetrinius objektus (taškus, tieses, spindulius, atkarpas ir kampus) 2. Suprasti sąvokas smailusis, statusis, bukasis, ištiestinis kampas 3. Mokėti matuoti atkarpas ir kampus 4. Žinoti svarbiausius ilgio, kampo didumo ir ploto matavimo vienetus		1. Suprasti sąvokas kryž-miniai ir gretutiniai kampai bei remtis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius 2. Suprasti tiesių lygiagretumo ir statmenumo sąvokas 3. Žinoti ilgio, kampo di-dumo ir ploto matavimo vienetus bei jų sąryšius 4. Suprasti perimetro ir ploto sąvokas		1. Mokėti planimetrinių figūrų elementų pava-dinimus 2. Remtis kryžminių ir gretutinių kampų savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius 3. Gebėti remtis perimetro ir ploto savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius

Trikampiai	1. Paprastais atvejais mokėti apskaičiuoti trikampio plotą 2. Atpažinti lygius trikampius 3. Taikyti Pitagoro teoremą paprasčiausiems uždaviniams spręsti		1. Taikyti pagrindinę trikampio ploto formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti 2. Taikyti trikampio kampų sumos formulę paprastiems uždaviniams spręsti		1. Taikyti Pitagoro teoremą paprastiems uždaviniams spręsti 2. Naudotis masteliu sprendžiant paprastus uždavinius 3. Mokėti taikyti trikampio ploto formules paprastiems uždaviniams spręsti

Daugiakampiai	1. Atpažinti ir mokėti pavaizduoti kvadratą, stačiakampį, rombą, lygiagretainį ir trapeciją		1. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti kvadrato, stačiakampio, lygiagretainio plotą ir perimetrą		1. Klasifikuoti keturkampius ir remtis jų savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius

Apskritimas ir skritulys	1. Mokėti apskritimo ilgio ir skritulio ploto formules bei gebėti jas taikyti paprastiems uždaviniams spręsti		1. Atpažinti ir mokėti pa-vaizduoti apskritimo centrinius ir įbrėžtinius kampus 2. Atpažinti apskritimo centrinius ir įbrėžtinius kampus		1. Taikyti apskritimo ilgio ir skritulio ploto formules paprastiems uždaviniams spręsti 2. Žinoti įbrėžtinio kampo teoremą ir mokėti ją taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti

Simetrijos	1. Suprasti sąvoką simetriška figūra		1. Paprastais atvejais gebėti nurodyti simetrijos centrus ir ašis		1. Suprasti sąvokas cen-trinė simetrija ir ašinė simetrija, mokėti pavaizduoti paprastais atvejais figūras, simetriškas duotosioms

Pagrindinės stereometrijos sąvokos	1. Atpažinti ir pavaizduoti paprasčiausius stereometrinius objektus: tašką, tiesę, plokštumą		1. Suprasti kūno paviršiaus ploto ir tūrio sąvokas 2. Žinoti tūrio matavimo vienetus ir jų sąryšius		1. Gebėti naudotis ploto ir tūrio savybėmis sprendžiant nesudėtingus uždavinius

Geometriniai kūnai			1. Atpažinti paprasčiausius geometrinius kūnus (stačiąsias prizmes, piramides, kūgius, ritinius, rutulius) 2. Mokėti apskaičiuoti kubų, stačiakampių gretasienių, stačiųjų prizmių, piramidžių tūrius bei paviršių plotus pagal duotas formules		1. Mokėti apskaičiuoti kūgių, ritinių ir rutulių paviršių plotus ir tūrius pagal duotas formules
FUNKCIJOS
Pagrindinės sąvokos, funkcijos grafikas	1. Suprasti sąvokas argumentas, funkcija, funkcijos grafikas 2. Skaityti paprastų funkcijų grafikus		1. Naudotis sąvokomis ar-gumentas, funkcija, fun-kcijos grafikas, didėjimo ir mažėjimo intervalai, funkcijos nuliai, lyginumas skaitant nubraižytus funkcijų grafikus 2. Braižyti paprastų funkcijų grafikus		1. Naudotis sąvokomis apibrėžimo sritis ir reikšmių sritis skaitant nubraižytus funkcijų grafikus 2. Braižyti nesudėtingų funkcijų grafikus


Laipsniai ir šaknys	1. Atlikti paprasčiausius reiškinių su šaknimis ir racionaliaisiais rodikliais tapačius pertvarkius 2. Skaičiuokliu apskaičiuoti laipsninių funkcijų , ir reikšmes		1. Taikyti pagrindines laipsninių funkcijų ir savybes paprastiems uždaviniams spręsti 2. Atlikti paprastus reiš-kinių su šaknimis tapačius pertvarkius		1. Taikyti pagrindines laipsninių funkcijų ir savybes tapačiai pertvarkant reiškinius su šaknimis, sprendžiant uždavinius 2. Skaičiuokliu apskai-čiuoti reiškinių su laipsniais ir šaknimis reikšmes

Atskiri laipsninių funkcijų atvejai			1. Suprasti tiesioginį proporcingumą, spręsti proporcijas		1. Taikyti pagrindines tiesinių ir kvadratinių funkcijų savybes paprastiems uždaviniams spręsti

Skaičiaus modulis	1. Suprasti modulio sąvoką		1. Gebėti apskaičiuoti nesudėtingų reiškinių su moduliais reikšmes

Bendrosios žinios apie lygtis, nelygybes ir jų sistemas	1. Suprasti sąvokas lygtis, nežinomasis, lygties sprendinys 2. Suprasti sąvokas nelygybė, kintamasis, nelygybės sprendinys		1. Turėti supratimą apie grafinį lygčių sistemų sprendimo būdą ir gebėti jį taikyti paprastiems uždaviniams spręsti		1. Turėti supratimą apie lygčių sistemų sprendimo keitimo ir sudėties būdus ir gebėti juos taikyti paprastiems uždaviniams spręsti

Tiesinės, kvadratinės, racionaliosios lygtys	1. Mokėti spręsti papras-čiausias tiesines ir kvadratines lygtis bei tikrinti lygčių sprendimus		1. Naudoti diskriminantą kvadratinės lygties sprendinių skaičiui nustatyti		1. Mokėti spręsti paprastas racionaliąsias lygtis, kurios pakeičiamos tiesinėmis lygtimis
			2. Mokėti skaidyti kvadratinį trinarį dauginamaisiais

Tiesinės, kvadratinės ir racionaliosios nelygybės	1. Mokėti pavaizduoti paprasčiausių tiesinių nelygybių su vienu kintamuoju sprendinius skaičių tiesėje		1. Mokėti spręsti paprastas tiesines ir kvadratines nelygybes su vienu kintamuoju		1. Mokėti spręsti tiesines bei kvadratines nelygybes su vienu kintamuoju bei paprastas jų sistemas 2. Mokėti spręsti paprastas lygtis ir nelygybes su moduliais


Trigonometrija	1. Suprasti radiano sąvoką 2. Žinoti , , , , , ir kampų dydžių išraiškas radianais		1. Paprastais atvejais skaičiuokliu apskaičiuoti kampo laipsninį matą, kai duotas radianinis matas		1. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti kampo laipsninį matą, kai duotas radianinis matas, ir atvirkščiai

Trigono-metrinės funkcijos	1. Žinoti sinuso, kosinuso ir tangento apibrėžimus bei gebėti juos taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti		1. Žinoti sinuso, kosinuso ir tangento savybes bei gebėti jas taikyti paprastiems uždaviniams spręsti 2. Žinoti to paties argumento trigonometrinių funkcijų ryšius ir taikyti juos paprasčiausiems trigonometriniams reiškiniams pertvarkyti ir trigonometrinių funkcijų reikšmėms apskaičiuoti 3. Mokėti redukuoti sinusą, kosinusą ir tangentą ()		1. Mokėti taikyti sinuso, kosinuso ir tangento apibrėžimus, savybes uždaviniams spręsti 2. Pagal lenteles mokėti apskaičiuoti , , , ir kampų sinuso, kosinuso ir tangento reikšmes 3. Taikyti to paties argumento trigonometrinių funkcijų ryšius uždaviniams spręsti

Vertinamos veiklos pobūdis


VEIKLOS sritys ir RŪŠYS	MinimalŪS Reikalavimai	pagrindiniAI reikalavimai	Aukštesni reikalavimai


Matematinių žinių ir procedūrų reprodukavimas
Žinių įsisavinimas	1. Skirti matematines sąvokas 2. Atpažinti paprastus matematiškai ekvivalenčius objektus (geometrines figūras, funkcijas ir pan.) 3. Atpažinti svarbiausius matematinius simbolius 4. Žinoti esmines svar-biausių apibrėžimų ir teiginių detales	1. Pademonstruoti mate-matinių sąvokų ir procedūrų žinojimą pavaizduojant piešiniu 2. Taisyklingai vartoti svarbiausius matematinius simbolius	1. Paprasčiausiais atvejais atsiminti matematiškai ekvivalenčius objektus (geometrines figūras, reiškinius, lygtis ir pan.) 2. Gebėti išvardyti mate-matinius objektus, tenkinančius konkrečius reikalavimus


Įprastinių procedūrų naudojimas	1. Naudotis nedidelės apimties formulių rinkiniais, paprastomis lentelėmis, paprastais skaičiuokliais 2. Dauguma atvejų teisingai atlikti paprastas standartines matematines procedūras	1. Naudotis formulių rin-kiniais, lentelėmis, braižymo įrankiais ir skaičiuokliais paprastiems uždaviniams spręsti 2. Atlikti paprastas stan-dartines skaičiavimo, reiškinių pertvarkymo, grafikų braižymo, lygčių sprendimo ir kitas (šiame dokumente numatytas) matematines procedūras	1. Naudotis formulių rinkiniais, lentelėmis, braižymo įrankiais ir skaičiuokliais 2. Atlikti standartines skaičiavimo, reiškinių pertvarkymo, grafikų braižymo, lygčių sprendimo ir kitas (šiame dokumente numatytas) matematines procedūras 3. Atlikti nesudėtingas įprastas matematines procedūras, patikrinti gautą atsakymą, ištirti funkciją

Matematikos taikymai ir matematinis mąstymas
Matematinis komunikavimas	1. Skaityti ir suprasti labai aiškiai suformuluotas paprastų uždavinių sąlygas 2. Pateikti atsakymus	1. Skaityti ir suprasti labai aiškiai suformuluotas uždavinių sąlygas bei kitokius paprastus ir aiškius matematinius tekstus 2. Pateikti atsakymus ir išdėstyti skaitinius rezultatus	1. Skaityti ir suprasti aiškiai suformuluotas uždavinių sąlygas bei kitokius nesudėtingus matematinius tekstus 2. Trumpai aprašyti uždavinio sprendimą 3. Matematiškai aprašyti sąryšius, dėsningumus ir algoritmus 4. Veiksmingai naudotis matematiniais terminais ir simboliais

Matematinis mąstymas	1. Paprasčiausiais atvejais pritaikyti algoritmus ir procedūras	1. Pritaikyti algoritmus ir procedūras konkretiems uždaviniams spręsti	1. Pritaikyti algoritmus ir procedūras nesudėtingiems uždaviniams spręsti 2. Atlikti nesudėtingus matematinius tyrimus


Modeliavimas ir problemų sprendimas		1. Taikyti paprasčiausius matematinius modelius (lygtis, nelygybes, funk-cijas ir pan.) paprastiems praktinio turinio uždaviniams spręsti	1. Taikyti matematinius modelius (lygtis, nelygybes, funkcijas ir pan.) praktinio turinio nesudėtingiems uždaviniams spręsti

Matematikos ryšiai	1. Žinoti svarbiausius matematikos taikymus	1. Derinti algebros, geometrijos ir funkcijų metodus sprendžiant paprastus uždavinius 2. Žinoti svarbiausius ryšius tarp pagrindinių matematinių sąvokų bei procedūrų	1. Sprendžiant uždavinius taikyti matematikos vidinius ryšius (tarp temų) ir svarbiausius matematikos ryšius su kitais mokomaisiais dalykais

Pasiekimų patikrinimo matrica

12. Patikrinimo užduotys sudaromos vadovaujantis turinio struktūra ir struktūrinių dalių proporcijomis, nusakytomis šia matrica. Matricos paskirtis – garantuoti, kad kiekvienais metais šios proporcijos būtų tos pačios. Konkrečiose užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo šių skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip 5 proc.

MATEMATINĖS

ŽINIOS

IR PROCEDŪROS

MATEMATIKOS TAIKYMAI IR MATEMATINIS MĄSTYMAS

Skaičiai ir skaičiavimai

Algebra

Geometrija

Funkcijos

100

Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa

neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloms
1 priedas

FORMULĖS

Sutrumpintos daugybos formulės.

(a – b) (a + b) = a²– b²,

(a ± b)² = a² ± 2ab + b².

Sudėtinių procentų formulė. S_n = S (1 + )ⁿ.

Trigonometrinės funkcijos.

sin²a + cos²a = 1,

tg a = , cos a ¹ 0,

ctg a = , sin a ¹ 0,

1 + tg²a = , cos a ¹ 0,

1 + ctg²a = , sin a ¹ 0,

Ketvirčiai	sin a	cos a	tg a	ctg a
I ketvirtis	+	+	+	+
II ketvirtis	+	–	–	–
III ketvirtis	–	–	+	+
IV ketvirtis	–	+	–	–

a	0˚	30˚	45˚	60˚	90˚
sin a	0				1
cos a	1				0
tg a	0		1		–
ctg a	–		1		0

Funkcijos	Argumentas x
	90˚–a	90˚+a	180˚–a	180˚+a
			p – a	p + a
sin x	cos a	cos a	sin a	– sin a
cos x	sin a	– sin a	– cos a	– cos a
tg x	ctg a	– ctg a	– tg a	tg a
ctg x	tg a	– tg a	– ctg a	ctg a

Trikampis.

a² = b² + c² – 2bc cos A,

čia a, b, c – trikampio kraštinės, A, B, C – prieš jas esantys kampai, p – pusperimetris, r ir R – įbrėžtinio ir apibrėžtinio apskritimų spinduliai, S – plotas.

Daugiakampio kampų suma lygi 180˚(n – 2); čia n – daugiakampio kampų skaičius.

Skritulio išpjova. ; čia a – centrinio kampo didumas laipsniais, S – išpjovos plotas, l – išpjovos lanko ilgis, R – apskritimo spindulys.

Prizmė. V= SH; čia S – pagrindo plotas, H – prizmės aukštinė.

Piramidė. V = SH; čia S – pagrindo plotas, H – piramidės aukštinė.

Kūgis. V = pR²H, , šoninis paviršius S = pRl; čia l – sudaromoji, R – pagrindo spindulys, H – kūgio aukštinė, S – pagrindo plotas.

Ritinys. V = pR²H, šoninis paviršius S = 2pRH; čia R – pagrindo spindulys, H – ritinio aukštinė.

Rutulys. V = pR³, S = 4 pR²; čia R – rutulio spindulys, S – sferos arba rutulio paviršius.

^* Su patvirtintomis programomis galima susipažinti LR Seimo interneto svetainėje www. lrs. lt ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje www. egzaminai. lt.

^{^[1]} Reikalavimai bendruoju lygmeniu atskirose muzikologinės veiklos srityse dar skirstomi į reikalavimus skirtingoms atlikėjų specialybėms.

^{^[2]} Vienu metu skirtinguose balsuose nenaudotini sudėtingi ritmo deriniai, pvz., dviejų aštuntinių grupė ir triolė aštuntinėmis. Taip pat nepageidautini melodijos šuoliai šešioliktinių ritmu.

³ Nepageidautini melodijos šuoliai šešioliktinių ritmu.

^{^[4]} Vienu metu keliuose balsuose nepageidautinos sudėtingų ritmo figūrų deriniai, pvz., viename balse – keturios šešioliktinės, kitame – dvi aštuntinės ir trečiame – triolė aštuntinėmis. Nerekomenduojama naudoti didelių melodijos šuolių šešioliktinių ritmu.

^{^[5]} Žinotinų kūrinių sąrašas bendrajam ir specialiajam lygmenims pateiktas prieduose.

^{^[6]} Muzikinio raštingumo testą atlieka solinio dainavimo specialybės mokiniai, nesimokę harmonijos kurso.

^{^[7]} Solinio dainavimo specialybės mokiniai užduotis atlieka siaurame išdėstyme ir skambina viena ranka.

^{^[8]} Kitų specialybių mokiniai užduotis atlieka siaurame, mišriame ir plačiame išdėstyme, skambindami abiem rankomis.

^{^[10]} Žr. knygą: Hanning B. R. Vakarų muzikos istorija. – V., Presvika, 2000.

^{^[11]} L.Morkevičienė. Neprigirdinčiųjų mokymo programos. Lietuvių kalba I‑IV klasei. V., 1998.