MIŠKŲ IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVATIZUOJAMŲ MIŠKŲ KIRTIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

1999 m. birželio 28 d. Nr. 91

Vilnius

Tvirtinu Privatizuojamų miškų kirtimo tvarką (pridedama).

DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS V. VAIČIŪNAS

______________

Patvirtinta

Miškų ir saugomų teritorijų departamento

1999 06 28 įsakymu Nr. 91

PRIVATIZUOJAMŲ MIŠKŲ KIRTIMO TVARKA

I. Bendrosios nuostatos

1. Privatizuojamų miškų kirtimo tvarka reglamentuoja miško kirtimą tuose miškuose, kurie įstatymų nustatyta tvarka numatyti privatizuoti (grąžinant miškus natūra, perduodant neatlygintinai lygiavertį miško sklypą).

2. Ši Tvarka netaikoma privatiems miškams. Privačių miškų kirtimą reglamentuoja Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, kiti teisės aktai. Privatizuojamų miškų kirtimo tvarka taip pat netaikoma tais atvejais, kai buvusių savininkų miškų plotus pagal galiojančius įstatymus išperka valstybė.

3. Privatizuojamuose miškuose draudžiami visų rūšių pagrindiniai kirtimai (išskyrus plynus sanitarinius, įskaitytus į pagrindinius kirtimus). Jų negali vykdyti nei urėdijos, nei nacionalinių parkų administracijos (toliau tekste – NP), nei pretendentai (buvę savininkai, paveldėtojai, kiti piliečiai).

4. Visų rūšių kirtimai, kuriuos numato ši Tvarka, be miškų urėdijų (NP) arba jų pavedimu – girininkijų išduoto nustatytos formos leidimo, yra laikomi neteisėtais.

II. Privatizuojamų miškų kirtimas, atsižvelgiant į tai, kokioje stadijoje yra nuosavybės teisių į juos atkūrimas

1. Stadija. Miško valda yra paženklinta vietovėje, pretendentas yra pasirašęs sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą arba piliečiai pasirašę žemės reformos žemėtvarkos projekto paženklinimo vietovėje aktą, ir parengta nuosavybės teisės atkūrimo byla pateikta apskrities viršininkui.

Kirtimų tvarka. Pretendentams leidžiami visų rūšių ugdymo ir sanitariniai kirtimai.

2. Stadija. Pretendentas yra padavęs pareiškimą nuosavybės teisei į mišką atkurti, tačiau pateikęs ne visus reikiamus dokumentus, valda vietovėje nėra paženklinta, byla nesuformuota, bet yra archyviniai miško valdos dislokacijos brėžiniai.

Kirtimų tvarka. Leidžiami jaunuolynų ugdymo (šviesinimai ir valymai) ir sanitariniai kirtimai. Juos gali vykdyti:

1) pretendentas, jei dalyvaujant miškų urėdijos (NP) specialistui ir valdos kaimynams jis parodo miško valdos ribas ir kaimynai su jomis sutinka;

2) urėdija, jei pretendentas valdos ribų parodyti negali arba kaimynai su parodytomis ribomis nesutinka.

3. Stadija. Tokia pati kaip antruoju atveju, tačiau nėra valdos dislokacijos archyvinių brėžinių ir jos vietai nustatyti būtini specialūs darbai bei liudytojų parodymai.

Kirtimų tvarka. Visi kirtimai, išskyrus sanitarinius, draudžiami, t. y. jų negali vykdyti nei pretendentas, nei urėdija. Sanitarinius kirtimus savo nuožiūra vykdo ir mediena disponuoja urėdija.

4. Stadija. Pretendentas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į miško valdas, priklausančias rėžinio kaimo gyventojams, yra padavęs pareiškimą ir mišką artimoje ateityje numatoma grąžinti, parengtas tos teritorijos (kadastrinės vietovės, kaimo, atskiro miško masyvo) projektas, bet valdos vietovėje nėra paženklintos, nuosavybės teisių atkūrimo byla nesuformuota.

Kirtimų tvarka. Visi kirtimai, išskyrus sanitarinius, nevykdomi. Juos gali vykdyti:

1) pretendentai, jiems ir urėdijos (NP) atstovui bei projektuotojui kartu apžiūrėjus mišką ir nustačius jo aplinkines ribas. Šiuo atveju pretendentai urėdijai (NP) ar girininkijai turi pateikti raštišką susitarimą dėl miško kirtimo bei pagamintos medienos pasidalijimo ir įgalioti savo (kaimo) atstovą paimti iš urėdijos leidimą miškui kirsti. Kirstinus medžius ženklina miškų urėdijos (NP) specialistas, dalyvaujant kaimo įgaliotam atstovui. Leidimas miškui kirsti išrašomas jo vardu. Leidime nurodomas kaimo pavadinimas, susitarimo (protokolo) data. Kaimo atstovas yra atsakingas už miško kirtimo ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių laikymąsi, už ką jis pasirašo leidime. Kartu su miškininku specialistu, ženklinusiu kirstinus medžius, jis pasirašo ir kirstinų medžių taškavimo lapą;

2) urėdija (NP), jeigu į urėdiją (NP) ar girininkiją niekas nesikreipė dėl kirtimų vykdymo arba per mėnesį nuo miško valdos apžiūrėjimo datos neįvykdyti 1 papunktyje nurodyti reikalavimai (nepateiktas susitarimas, nepaskirtas įgaliotinis).

5. Stadija. Nėra pretendentų susigrąžinti buvusius privačius miškus (nėra jų pareiškimų) arba už buvusią valdą jie prašo atlyginimo (vertybiniais popieriais, pinigais, perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą ir kt.).

Kirtimų tvarka. Kol toje teritorijoje nebaigti reformos darbai ir neparengti tos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektai, jokie kirtimai nevykdomi, išskyrus sanitarinius kirtimus. Šiuos kirtimus vykdo urėdija (NP).

III. Kitos sąlygos

1. Pretendentai prašymus dėl miško kirtimo, suderintus su rajonų žemėtvarkos skyriumi arba jų darbuotojais seniūnijose, pateikia urėdijai (NP) arba girininkijai (žr. priedą). Prie prašymo pridedamas pretenduojamos atsiimti miško valdos ribų planas arba jo kopija, kur nurodomi kaimyninių valdų savininkai (pretendentai). Kai miškas grąžinamas bendrojon nuosavybėn, pretendentas, pageidaujantis kirsti mišką, privalo pateikti kitų pretendentų notaro patvirtintus įgaliojimus miškui kirsti.

2. Privatizuojamuose miškuose storesnius kaip 10 cm kirstinus medžius (įskaitant sausuolius, vėjavartas ir vėjalaužas) atrenka, juos atitinkamu įspaudu arba asmeniniu žymekliu paženklina ir biržes atriboja valstybinės miškų tarnybos pareigūnai bei kiti asmeninius žymeklius turintys asmenys, kuriems, vadovaujantis Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos 1999 03 19 įsakymu Nr. 42 patvirtinta Asmeninių žymeklių kirstiniems medžiams ženklinti gamybos, registravimo ir naudojimo tvarka, tokia teisė suteikta.

3. Privatizuojamuose miškuose kirstini medžiai turi būti ženklinami ir kirtimai vykdomi pagal Ugdymo kirtimų Lietuvos Respublikos miškuose nuostatus ir kitus miškininkystės reikalavimus.

4. Leidimus kirsti mišką pretendentams išduoda urėdijos (NP) arba jų pavedimu – girininkijos. Leidimai galioja iki einamųjų metų gruodžio 31 d. ir gali būti pratęsti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Jie išduodami, tik pateikus biržių atrėžimo ir jų taksacijos medžiagą.

5. Pretendentai, gavę leidimą miškui kirsti, už kertamą mišką nemoka.

6. Už paslaugas, ruošiant biržes kirtimui ir atrenkant medžius, pretendentai sumoka pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 10 29 įsakymu Nr. 628 patvirtintus įkainius.

7. Pretendentams pageidaujant, pagal sutartis su jais urėdijos (NP) gali atlikti miško ruošos darbus arba pirkti nenukirstą mišką.

8. Pretendentai pageidaujamuose susigrąžinti miškuose turi laiku atlikti sanitarinius kirtimus ir laikytis kitų Miškų sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų. Tais atvejais, kai jų miškuose atsiranda ligų ir kenkėjų židinių, keliančių pavojų aplinkiniams miškams, genda mediena (gausu vėjavartų, vėjalaužų ir sausuolių), urėdijos (NP) ar girininkijos raštu įspėja pretendentus apie šių kirtimų būtinumą ir nustato terminą jiems atlikti. Pretendentui per mėnesį nepaėmus leidimo miškui kirsti ir nustatytuoju terminu neatlikus šių kirtimų ar atsisakius juos vykdyti raštu, kirtimus atlieka ir pagaminta mediena disponuoja urėdija (NP).

9. Jeigu urėdija (NP), neturėdama pretendentų adresų ir negalėdama jų gauti rajono žemėtvarkos skyriuje arba iš jų darbuotojų seniūnijose, pati pradėjo vykdyti sanitarinius kirtimus, tačiau juos vykdant pretendentas pateikė reikiamus dokumentus ir, rajono žemėtvarkos skyriui patvirtinus jo teises į kertamą mišką, kirtimai nutraukiami ir juos nustatytąja tvarka toliau leidžiama vykdyti pretendentui. Jeigu jis atlygina urėdijai (NP) medienos ruošimo išlaidas, jam gali būti perduota ir pagaminta mediena.

10. Plynus sanitarinius kirtimus pagal Miškų sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus pretendentams gali būti leidžiama vykdyti teisinės būklės 1-uoju atveju, jei pretendentas raštu įsipareigoja per nustatytą laiką savo jėgomis ir lėšomis apželdinti kirtavietę.

11. Jeigu kirtavietė nepaliekama žėlimui, ją pretendentai privalo apželdinti per 2 metus nuo nukirtimo. Tai nustato specialistai, išduodantys leidimus kirsti mišką. Miško atkūrimo būdas ir terminas įrašomi leidime miškui kirsti ar miško atkūrimo projekte.

12. Pretendentai už sanitarinių kirtimų neatlikimą leidime nurodytu laiku, kirtaviečių neišvalymą bei kitus miško sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimus, už miško kirtimą be leidimo pageidaujamuose susigrąžinti miškuose bei nepaženklintų medžių kirtimą jiems atrėžtose biržėse, taip pat už miško neatkūrimą nustatytuoju laiku ir tvarka jų iškirstose biržėse traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

13. Miškų urėdijos (NP) privalo sistemingai kontroliuoti, kaip laikomasi šios Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos, ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti bei kaltiems asmenims nubausti.

______________

Priedas

....................................................... PRAŠYMAS

(pretendento vardas, pavardė)

.......................................................

Adresas..........................................

.......................................................

................................ miškų urėdijai (NP) administracijai

................................. girininkijai

1. Prašau leisti man vykdyti..................................... kirtimus miške, kuriam susigrąžinti 199....

m................................................ d. esu padavęs pareiškimą.................... rajono žemėtvarkos skyriaus

darbuotojams seniūnijose (rajono žemėtvarkos skyriui, RŽS).

2. Miškas yra....................................................... ..........................................., jo plotas........ ha.

3. Nuosavybės teise miškas priklausė..................................................... ....................................

4. Kiti pretendentai į šį mišką..................................................... ................................................

............................................................... .................................................................................................

5. Rajono žemėtvarkos skyriui yra pateikti tokie dokumentai....................................................

............................................................... .................................................................................................

6. RŽS pažymos apie dokumentų tinkamumą data........................................................ ............

............................................................... .................................................................................................

7. Prašomo grąžinti miško atribojimo vietovėje data......................................................... .........

8. Prašomos grąžinti miško valdos kaimynai; jų nuomonė dėl valdos ribų.................................

............................................................... .................................................................................................

(v., pavardė, gyvenamoji vieta; su ribomis sutinka ar ne)

9. Pareiškėjo įsipareigojimai....................................................... .................................................

(dėl miško atkūrimo)

Už šiame prašyme pateiktų duomenų tikrumą ir įsipareigojimus atsakau:

.............................................................. ..................................................................................................

(pareiškėjo parašas, data)

Dėl prašyme pateiktų duomenų turime tokias pastabas:

................................................................................................................................................................

(RŽS atstovo parašas, antspaudas, data)

Girininko (urėdo) išvada ir parašas, data....................................................................................

______________