VALSTYBINĖS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINĖS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS VALDYBOS 1997 M. LAPKRIČIO 28 D. NUTARIMO NR. 528 „DĖL METODIKOS DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ DYDŽIAMS APSKAIČIUOTI PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2002 m. gegužės 28 d. Nr. 88
Vilnius
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742) 42 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 27 straipsnio 3 dalimi, nutaria:
1. Iš dalies pakeisti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 528 „Dėl metodikos draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 112-2855; 1998, Nr. 5-110; 2000, Nr. 110-3559; 2001, Nr. 23-783, Nr. 58-2120) ir išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintą Metodiką draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Apskaičiuojant draudimo įmonių apmokestinamąjį pelną draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas nėra laikomas ribojamo dydžio leidžiamais atskaitymais;
PATVIRTINTA
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie
Finansų ministerijos valdybos
1997 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 528
(Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie
Finansų ministerijos valdybos
2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 88
redakcija)
METODIKA DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ DYDŽIAMS APSKAIČIUOTI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Draudimo techniniai atidėjimai – tai su draudimo veikla susiję draudiko įsipareigojimai. Jų paskirtis – užtikrinti draudimo įmonių prievolių, kylančių iš draudimo sutarčių, vykdymą, išlaikyti stabilią draudimo įmonių finansinę padėtį.
2. Draudimo techniniai atidėjimai sudaromi iš draudimo įmokų, investicinių pajamų, o jei nepakanka lėšų iš pastarųjų šaltinių, techninių atidėjimų formavimui naudojamas nuosavas kapitalas.
3. Sudarant techninius atidėjimus yra didinamos draudimo įmonių sąnaudos arba mažinamos pajamos:
3.1. sudarant perkeltų įmokų techninį atidėjimą, mažinamos draudimo įmonės pajamos, priskirtinos ataskaitiniam laikotarpiui;
4. Draudimo techninių atidėjimų pokyčiai atsispindi finansinėje atskaitomybėje, jų sudarymo teisingumą tvirtina:
4.1. draudimo įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris) ne gyvybės ir kredito draudimo įmonėse. Jei ne gyvybės draudimo įmonė vykdo draudimo rūšį, kurioje numatomas draudimo išmokos mokėjimas rentos forma, šios rūšies atidėjimo teisingumą turi patvirtinti ir aktuarijus;
5. Ne gyvybės (išskyrus kredito) draudimo įmonės privalo sudaryti šiuos techninius atidėjimus:
6. Gyvybės draudimo įmonės privalo sudaryti šiuos techninius atidėjimus:
7. Kredito draudimo įmonės privalo sudaryti šiuos techninius atidėjimus:
8. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) pagal draudimo įmonės pateiktus pasiūlymus gali leisti papildomai formuoti ir kitus techninius atidėjimus, susijusius su specifine draudimo įmonės veikla. Apie tokius leidimus Priežiūros tarnyba informuoja Finansų ministeriją.
9. Techniniai atidėjimai prisiimto perdraudimo ir bendro draudimo veiklai sudaromi atskirai, naudojant tą pačią metodiką, kaip ir sudarant techninius atidėjimus tiesioginei draudimo veiklai.
10. Ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios tebegaliojančių gyvybės draudimo sutarčių, toms sutartims privalo sudaryti techninius atidėjimus, remiantis ta pačia metodika, kaip ir gyvybės draudimo įmonės. Gyvybės draudimo įmonės ne gyvybės draudimo sutartims privalo sudaryti draudimo techninius atidėjimus, remiantis ta pačia metodika, kaip ir ne gyvybės draudimo įmonės.
11. Vartojamos sąvokos:
Žalų sureguliavimo išlaidos – tai draudimo įmonės administracinės išlaidos, susijusios su žalų sureguliavimu ir patirtos įmonės viduje (darbo užmokestis žalų sureguliavimo skyriaus darbuotojams, kt.), taip pat išlaidos, tiesiogiai susijusios su draudiminio įvykio tyrimu, tretiesiems asmenims (darbo užmokestis ekspertams, galimos papildomos išlaidos tyrimo metu, kt.).
Uždirbtos įmokos – tai pasirašytos per ataskaitinį laikotarpį įmokos plius perkeltų įmokų techninis atidėjimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje minus perkeltų įmokų techninis atidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Išmokų sąnaudos – tai per ataskaitinį laikotarpį apmokėtos žalos minus numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje plius numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Techninis pelnas – tai uždirbtų įmokų, išskaičiavus perdraudikų dalį uždirbtose įmokose, ir draudiminių sąnaudų, išskaičiavus perdraudikų dalį draudiminėse sąnaudose, skirtumas. Šis rezultatas skaičiuojamas kiekvienai draudimo rūšiai atskirai, naudojant nuo ataskaitinių metų pradžios sukauptus duomenis.
Draudiminės sąnaudos apima:
– išmokų sąnaudas;
– kitų nei numatomų išmokėjimų techninių atidėjimų sąnaudas;
– administracines sąnaudas, priskirtinas tam tikrai draudimo rūšiai;
– įsigijimų sąnaudas;
– pasikeitimus atidėtose įsigijimų sąnaudose;
– kitas technines sąnaudas.
Iš draudiminių sąnaudų turi būti minusuojami iš perdraudikų gauti perdraudimo komisiniai tai draudimo rūšiai.
Nuostolingumas – tai išmokų sąnaudų, išskaičiavus perdraudikų dalį išmokų sąnaudose, ir uždirbtų įmokų, išskaičiavus perdraudikų dalį uždirbtose įmokose, santykis:
išmokų sąnaudos – perdraudikų dalis išmokų sąnaudose
——————————————————————————
uždirbtos įmokos – perdraudikų dalis uždirbtose įmokose.
Ginčytina žala – tai žala, kurią draudikas įvertino mažesne suma, nei reikalauja padengti draudėjas, ir dėl to turi būti atliekamas papildomas draudiminio įvykio tyrimas.
Tiesioginis draudimas – tai draudimo įmonės veikla, kai draudimo rizika prisiimama iš draudėjo tiesiogiai ar per draudimo tarpininkus (brokerius, agentus).
Papildomas draudimas – tai gyvybės draudimo įmonėse kartu su gyvybės draudimu vykdoma draudimo rūšis nuo nelaimingų atsitikimų arba draudimas ligos atvejui.
Likutinis turtas – tai gautos ir gautinos sumos, realizavus po draudiminio įvykio draudiko nuosavybėn perėjusį turtą.
Draudimo rizikos galiojimo laikotarpis ne gyvybės draudimo sutartyje (toliau – draudimo rizikos galiojimo laikotarpis) – tai ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, jei sutarties galiojimo laikotarpis ne ilgesnis nei vieneri metai, arba vieneri metai, jei sutarties galiojimo laikotarpis yra ilgesnis negu vieneri metai.
II. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas (ne gyvybės ir kredito draudimo įmonėms)
12. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas sudaro tą pasirašytų draudimo įmokų dalį, kuri turi būti priskirta ateinantiems ataskaitiniams laikotarpiams.
13. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas skaičiuojamas kiekvienai draudimo sutarčiai atskirai, proporcingai paskirstant pasirašytą draudimo įmoką sutarties galiojimo laikotarpiui (draudimo rizikos galiojimo laikotarpiui). Jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nesutampa su draudimo rizikos galiojimo laikotarpiu, pasirašyta draudimo įmoka turi būti paskirstoma per draudimo rizikos galiojimo laikotarpį.
14. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas gali būti skaičiuojamas šiais metodais (vienai draudimo rūšiai gali būti naudojamas tik vienas metodas):
14.1. „pro rata temporis“ (dienos) metodu:
čia:
Pi – pagal i-ąją sutartį pasirašyta viso draudimo sutarties galiojimo laikotarpio (draudimo rizikos galiojimo laikotarpio) draudimo įmoka;
ti – dienų, likusių iki i-osios sutarties galiojimo pabaigos (draudimo rizikos galiojimo pabaigos), skaičius;
Ti – i-osios sutarties galiojimo (draudimo rizikos galiojimo) dienų skaičius;
15. Kiekvienos draudimo sutarties atveju šio techninio atidėjimo dalis, tenkanti perduotam perdraudimui, procentiškai turi būti tokia pati kaip ir pasirašytos įmokos dalis, tenkanti perduotam perdraudimui.
III. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas (ne gyvybės ir kredito draudimo įmonėms)
17. Šis techninis atidėjimas sudaromas įvertinus ataskaitiniam laikotarpiui ir praeitiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkančių dar neapmokėtų žalų sureguliavimui ir apmokėjimui reikalingas sumas (įskaitant ir įvykusias, bet nepraneštas žalas).
18. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas sudaromas sumuojant numatomų išmokėjimų techninius atidėjimus kiekvienai draudimo rūšiai.
19. Šis atidėjimas skaičiuojamas pagal formulę:
[(1 + C) x (R1 + R2 + R3) + R4 – P] x (1 – X),
čia:
C – žalų sureguliavimo išlaidų koeficientas;
R1 – sumos, tenkančios praneštoms, bet dar nesureguliuotoms žaloms;
R2 – sumos, tenkančios įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms;
R3 – sumos, tenkančios rentos forma apmokamoms žaloms;
R4 – sumos, tenkančios praneštoms, sureguliuotoms, bet dar neapmokėtoms žaloms;
P – išmokų dalis, kuri pagal turimas perdraudimo sutartis numatoma susigrąžinti;
X – regreso koeficientas;
C Ataskaitinio laikotarpio žalų sureguliavimo išlaidų koeficientas randamas pagal formulę:
žalų sureguliavimo išlaidos
Catsk. laik. = ——————————————.
išmokų sąnaudos
Skaičiuojant numatomų išmokėjimų techninį atidėjimą, naudojamas paskutinių trejų finansinių metų vidutinis koeficientas. Naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei trejus metus) naudojami trumpesnio laikotarpio (nuo rūšies vykdymo pradžios) duomenys.
R1 sudaromas atskirai kiekvienai žalai, kuri yra pranešta, bet dar nesureguliuota, įskaitant galimas sąnaudas ginčytinoms žaloms.
čia:
R'1 – sumos, numatomos išmokėti pagal praneštus, bet dar nesureguliuotus draudiminius įvykius;
Si – draudiko įvertinta i-ojo draudiminio įvykio žala;
si – draudėjo pareikalauta suma pagal i-ąjį draudiminį įvykį;
apmokėtos ginčytinos žalos
a = ——————————————.
ginčytinos žalos
Imamas trejų paskutinių finansinių metų vidutinis koeficientas. Naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei trejus metus) naudojami trumpesnio laikotarpio (nuo rūšies vykdymo pradžios) duomenys.
R2 sudaromas kiekvienai draudimo rūšiai atskirai. Skaičiuojama „chain – ladder“ metodu (1 priedas) arba kitais metodais, suderinus su Priežiūros tarnyba.
Skaičiavimams naudojami paskutinių penkerių finansinių metų statistiniai duomenys. Naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei penkerius metus) naudojami trumpesnio laikotarpio (nuo rūšies vykdymo pradžios) duomenys.
R3 sudaromas susumavus jau mokamų ir mokėtinų pagal praneštus draudiminius įvykius rentų (anuitetų) esamąsias vertes (diskontuojant aktuariškai).
R4 sudaromas susumavus jau sureguliuotų įvykių dar neišmokėtas draudimo išmokas.
X Ataskaitinio laikotarpio regreso koeficientas randamas imant santykį tarp per ataskaitinį laikotarpį regreso tvarka išieškotų sumų (įskaitant likutinį turtą) ir ataskaitinio laikotarpio išmokų sąnaudų:
regreso tvarka išieškotos sumos + likutinis turtas
Xatsk. laik. = ————————————————————————.
išmokų sąnaudos
Skaičiuojant numatomų išmokėjimų techninį atidėjimą, naudojamas paskutinių trejų finansinių metų vidutinis koeficientas. Naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei trejus metus) naudojami trumpesnio laikotarpio (nuo rūšies vykdymo pradžios) duomenys.
Koeficientai a, C ir X ataskaitiniam laikotarpiui skaičiuojami pagal praeitų ataskaitinių laikotarpių duomenis, į skaičiavimus neįtraukiant einamojo laikotarpio duomenų.
IV. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas (ne gyvybės draudimo įmonėms)
20. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas sudaromas kiekvienai draudimo sutarčiai atskirai, kurioje numatomas įmokų grąžinimas.
21. Šis techninis atidėjimas sudaromas iš sumų:
21.1. kurios, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, yra numatomos grąžinti draudėjams iš įmonės veiklos pelno (ar vienos draudimo rūšies pelno), jei grąžinimas numatytas sutartyse;
23. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas gali būti skaičiuojamas šiais metodais:
23.1. „pro rata temporis“ (dienos) metodu:
čia:
Gi – i-ojoje draudimo sutartyje numatyta grąžinti (arba sumažinti) įmokos dalis;
ti – dienų, praėjusių nuo i-osios draudimo sutarties galiojimo pradžios, skaičius;
Ti – dienų, kurioms buvo sudaryta i-oji draudimo sutartis, skaičius;
V. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas (ne gyvybės draudimo įmonėms)
25. Šis atidėjimas sudaromas nuostolingumo svyravimo (dėl teisinių, valdymo nurodymų pasikeitimo, kitų priežasčių) išlyginimui ir ypač didelių žalų padengimui. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas sudaromas sumuojant nuostolių svyravimo išlyginimo techninius atidėjimus kiekvienai draudimo rūšiai.
26. Į šį atidėjimą kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pervedama 50% draudimo rūšies techninio pelno, kol pasiekiama suma, lygi per paskutinius finansinius metus pasirašytų įmokų sumai.
27. Jei ataskaitinio laikotarpio nuostolingumas didesnis nei vidutinis nuostolingumas per trejus paskutinius finansinius metus, nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas sumažinamas suma:
P x (N – Nvid),
čia:
P – ataskaitinio laikotarpio uždirbtos įmokos, išskaičiavus perdraudikų dalį uždirbtose įmokose;
N – ataskaitinio laikotarpio nuostolingumas;
Nvid – vidutinis paskutinių trejų finansinių metų nuostolingumas.
Vidutinis nuostolingumas naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei trejus metus) skaičiuojamas laikotarpiui nuo rūšies vykdymo pradžios.
VI. Žalos padengimo techninis atidėjimas (gyvybės draudimo įmonėms)
28. Žalos padengimo techninis atidėjimas tam tikrai datai skaičiuojamas kiekvienai sutarčiai atskirai, remiantis ekvivalentiškumo principu. Šį atidėjimą sudaro aktuariškai diskontuotas atidėjimo skaičiavimo datai draudimo sutarties įsipareigojimo ir gautinų įmokų, iš jų išskaičiavus sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, skirtumas, pridėjus numatomų žalų sureguliavimo išlaidų dabartinę vertę.
29. Jei draudimo sutarties galiojimo pradžioje, skaičiuojant ekvivalentiškumo principu, gaunamas dydis yra neigiamas, tada gali būti sudaromas tokio pat dydžio, tik teigiamas techninis atidėjimas, kuris priskiriamas kitiems techniniams atidėjimams.
30. Sudarant naujas gyvybės draudimo sutartis su fiksuota palūkanų norma (sutarties sudarymo momentu taikoma palūkanų norma galioja visai draudimo sutarties trukmei) taikoma palūkanų norma negali būti didesnė kaip 4%.
31. Sudarant žalos padengimo techninį atidėjimą, turi būti naudojama ta pati aktuarinė bazė, kaip ir skaičiuojant įmokas. Gyvybės lentelių naudojimas derinamas su Priežiūros tarnyba.
32. Jei kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties sudarymo išlaidos nėra paskirstomos tolygiai visam sutarties galiojimo laikui, o sutarties galiojimo pradžioje padengiamos draudėjo sąskaita, tai šios išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 4% draudimo sumos arba gautinų įmokų sumos (pasirinktinai).
33. Gyvybės draudimo sutartims su papildomu draudimu sudaromas žalos padengimo techninis atidėjimas, skaičiuojant pagal ekvivalentiškumo principą, draudimo sutarties įsipareigojimu laikant draudimo išmoką, numatytą pagal gyvybės draudimo sutarties sąlygas, o būsimų įmokų imant tik tą dalį, kuri tenka gyvybės draudimo sutarties rizikai padengti. Papildomo draudimo sutartyje numatytam draudiminiam įsipareigojimui sudaromi techniniai atidėjimai kaip ne gyvybės draudimo šakai, imant tą įmokos dalį, kuri tenka papildomo draudimo sutarties rizikai padengti.
VII. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas (gyvybės draudimo įmonėms)
35. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas gyvybės draudimo sutartims nėra sudaromas tik tuo atveju, jei įmoka vienkartinė. Kitais atvejais, kai įmokos periodinės, perkeltų įmokų atidėjimas skaičiuojamas tolygiai paskirstant įmoką laikotarpiui, už kurį įmoka yra pasirašyta. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas papildomam draudimui sudaromas tolygiai paskirstant įmokos dalį, kuri tenka papildomo draudimo sutarties rizikai padengti, laikotarpiui, už kurį įmoka yra pasirašyta.
VIII. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas (gyvybės draudimo įmonėms)
37. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas sudaromas kiekvienai gyvybės draudimo sutarčiai, pagal kurią:
37.1. turi būti išmokama draudimo išmoka dėl draudiminio įvykio (mirties atveju arba pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui);
37.3. gali būti išmokama išperkamoji suma (nutrauktos draudimo sutarties atveju).
Taip pat numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas sudaromas gyvybės draudimo sutartims su papildomu draudimu. Atidėjimas skaičiuojamas analogiškai kaip ne gyvybės draudimo įmonėse, naudojant tą draudimo įmokos dalį, kuri tenka papildomo draudimo sutarties rizikai padengti.
IX. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas (gyvybės draudimo įmonėms)
38. Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas sudaromas sumuojant draudimo įmokų grąžinimo techninius atidėjimus kiekvienai draudimo rūšiai.
X. Gyvybės draudimo techninis atidėjimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui (gyvybės draudimo įmonėms)
XI. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas (kredito draudimo įmonėms)
41. Šis atidėjimas sudaromas nuostolingumo svyravimo išlyginimui ir ypač didelių žalų padengimui. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas sudaromas sumuojant nuostolių svyravimo išlyginimo techninius atidėjimus kiekvienai draudimo rūšiai.
42. Į šį techninį atidėjimą kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pervedama 75% draudimo rūšies techninio pelno, bet ne mažiau kaip 12% per ataskaitinį laikotarpį pasirašytų įmokų, išskaičiavus perdraudikų dalį pasirašytose įmokose, kol pasiekiama suma lygi 300% per paskutinius finansinius metus pasirašytų įmokų sumos. Jei ataskaitinio laikotarpio nuostolingumas didesnis nei vidutinis nuostolingumas per penkerius paskutinius finansinius metus, nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas sumažinamas suma:
P x (N – Nvid),
čia:
P – ataskaitinio laikotarpio uždirbtos įmokos, išskaičiavus perdraudikų dalį uždirbtose įmokose;
N – ataskaitinio laikotarpio nuostolingumas;
Nvid – vidutinis paskutinių penkerių finansinių metų nuostolingumas.
Vidutinis nuostolingumas naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei penkerius metus) skaičiuojamas laikotarpiui nuo rūšies vykdymo pradžios.
XII. Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio Prekybos Organizacijos narė, draudimo įmonės filialo draudimo techniniai atidėjimai
43. Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialai (toliau – užsienio valstybių draudimo įmonių filialai), formuodami draudimo techninius atidėjimus, privalo vadovautis šia metodika.
44. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos „draudimo įmonė“, „draudikas“ apima užsienio valstybės draudimo įmonės filialą, o sąvokos „gyvybės draudimo įmonė“, „ne gyvybės draudimo įmonė“ ar „kredito draudimo įmonė“ atitinkamai apima ir užsienio valstybės draudimo įmonės filialą, vykdantį gyvybės draudimą, ne gyvybės draudimą ar kredito draudimą.
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos
2002 05 14 raštu Nr. 0703-09-0208990/0205474
Metodikos draudimo techninių
atidėjimų dydžiams apskaičiuoti
1 priedas
„Chain – ladder“ metodas
(pavyzdys)
| Pranešimo metai |
Draudiminių įvykių metai |
Vėlavimo koeficientas |
Vėlavimo daugiklis |
|||||
| 1997 |
1996 |
1995 |
1994 |
1993 |
1992 |
|||
| 1 |
110 |
130 |
140 |
150 |
120 |
100 |
2.000 |
0.200 |
| 2 |
|
260 |
280 |
300 |
240 |
200 |
1.500 |
0.400 |
| 3 |
|
|
420 |
450 |
360 |
300 |
1.333 |
0.600 |
| 4 |
|
|
|
600 |
480 |
400 |
1.250 |
0.800 |
| 5 |
|
|
|
|
600 |
500 |
1.000 |
1.000 |
| Iš viso apmokėta žalų 500 |
||||||||
Šiame pavyzdyje supaprastintai laikoma, kad pagal ataskaitiniais metais galiojusias sutartis dėl naujai pranešamų (įvykusių ataskaitiniais metais, bet praneštų vėliau) žalų bendra suma, kurią draudikas turi išmokėti už ataskaitiniais metais įvykusius draudiminius įvykius, po metų padidėja dvigubai, po dvejų – trigubai, ir, tokiu būdu, po penkerių metų bendra žalų suma tampa penkis kartus didesnė nei per ataskaitinius metus praneštų žalų suma.
Pirmasis vėlavimo koeficientas gaunamas antros eilutės narių sumą dalijant iš atitinkamų pirmos eilutės narių sumos:
260 + 280 + 300 + 240 + 200
—————————————— = 2.000.
130 + 140 + 150 + 120 + 100
Antrasis atitinkamai:
420 + 450 + 360 + 300
——————————— = 1.500 ir t. t.
280 + 300 + 240 + 200
Konkrečių metų vėlavimo daugiklis parodo, kokia dalis numatomos galutinės žalų sumos jau yra pranešta iki tų metų galo. Vėlavimo daugikliai randami:
1.000: 1.250 = 0.800;
0.800: 1.333 = 0.600 ir t. t.
Naudojant vėlavimo daugiklius, bendra konkretiems metams tenkanti žalų suma gali būti įvertinta dalijant jau praneštų žalų sumą iš tuos metus atitinkančio vėlavimo daugiklio. Iš viso už 1997 m. galiojusias sutartis (per penkerius ateinančius metus) bus išmokėta: 110 / 0.200 = 550; už 1996 m. galiojusias sutartis: 260 / 0.400 = 650 ir t. t.
Šiuo atveju 1997 m. pabaigoje sudaromas atidėjimas įvykusiems, bet neapmokėtiems įvykiams bus lygus:
1997 metais galiojusioms sutartims: 550 – 110 = 440
1996 metais galiojusioms sutartims: 650 – 260 = 390
1995 metais galiojusioms sutartims: 700 – 420 = 280
1994 metais galiojusioms sutartims: 750 – 600 = 150
—————————————————————
Iš viso: 1260
Metodikos draudimo techninių
atidėjimų dydžiams apskaičiuoti
2 priedas
PERKELTŲ ĮMOKŲ TECHNINIO ATIDĖJIMO NE GYVYBĖS IR KREDITO DRAUDIMO ĮMONĖMS APSKAIČIAVIMO PRAKTINIAI PAVYZDŽIAI
1. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis 2001 m. vasario 1 d.–2002 m. sausio 31 d. Pasirašyta įmoka visam sutarties galiojimo laikotarpiui 1200 Lt. 2001 m. vasario 1 d. pripažįstama pasirašyta įmoka 1200 Lt laikotarpiui 2001 m. vasario 1 d.–2002 m. sausio 31 d. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas skaičiuojamas dienos metodu:
1.1. 2001 m. kovo 31 d. apskaičiuojamas 1006,03 Lt perkeltų įmokų techninis atidėjimas tokiu būdu:
1.1.1. nuo 2001 m. kovo 31 d. iki 2002 m. sausio 31 d. yra 306 dienos (2001 m. kovo 31 d. neįskaitoma);
2. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis 2001 m. vasario 1 d.–2004 m. liepos 31 d. (trys su puse metų). Pasirašyta įmoka visam sutarties galiojimo laikotarpiui 4200 Lt:
2.1. 2001 m. vasario 1 d. pripažįstama pasirašyta įmoka 1200 Lt laikotarpiui 2001 m. vasario 1 d.–2002 m. sausio 31 d. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas skaičiuojamas dienos metodu, kaip ir 1 pavyzdyje:
2.2. 2002 m. vasario 1 d. pripažįstama pasirašyta įmoka 1200 Lt laikotarpiui 2002 m. vasario 1 d.–2003 m. sausio 31 d.: