LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL AUTOLOGINEI TRANSFUZIJAI NAUDOJAMO KRAUJO AR KRAUJO KOMPONENTŲ ĖMIMO, IŠTYRIMO, PERDIRBIMO, SAUGOJIMO IR NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2005 m. vasario 8 d. Nr. V-98
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti 2004 m. kovo 22 d. Europos Komisijos direktyvos 2004/33/EB, įgyvendinančios 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl tam tikrų kraujo ir kraujo komponentų techninių reikalavimų, 7 straipsnį:
1. Tvirtinu Autologinei transfuzijai naudojamo kraujo ar kraujo komponentų ėmimo, ištyrimo, perdirbimo, saugojimo ir naudojimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2005 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-98
AUTOLOGINEI TRANSFUZIJAI NAUDOJAMO KRAUJO IR KRAUJO KOMPONENTŲ ĖMIMO, IŠTYRIMO, PERDIRBIMO, SAUGOJIMO IR NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis tvarkos aprašas reglamentuoja autologinio kraujo, paruošto prieš operaciją, ėmimo, ištyrimo, perdirbimo, saugojimo ir naudojimo tvarką, kai kraujo komponentai ruošiami iš anksto numatytai chirurginei operacijai, kurios metu galimas kraujo netekimas.
3. Šiame tvarkos apraše nereglamentuojami autologinio kraujo ruošimo ir naudojimo metodai, taikant normovoleminės hemodiliucijos ir kraujo reinfuzijos technologijas.
4. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. autologinė transfuzija – tai transfuzija, kai donoras ir recipientas yra tas pats asmuo ir kai transfuzijai naudojamas iš anksto paruoštas kraujas ir jo komponentai;
4.2. autologinei donorystei surinktas kraujas – tai kraujas ir kraujo komponentai, surinkti iš asmens ir skirti vien tik autologinei transfuzijai;
II. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
6. Gydančio gydytojo veiksmai ir atsakomybė:
6.1. gydantis gydytojas, įvertinęs ligonio būklę, būsimos operacijos apimtį ir galimą netekti kraujo kiekį, priima sprendimą dėl autologinės donacijos bei autologinės transfuzijos paskyrimo;
6.2. gydantis gydytojas informuoja pacientą apie numatomą autologinio kraujo perpylimą; alogeninei donorystei surinkto kraujo perpylimą, esant indikacijoms; autologinio ir alogeninio kraujo perpylimo riziką;
6.3. gydantis gydytojas siunčia pacientą į kraujo donorystės įstaigą autologinei donacijai atlikti ir pildo formą 028/a „Siuntimas tirti, konsultuoti ir gydyti“, joje nurodydamas:
7. Kraujo donorystės įstaigos veiksmai ir atsakomybė:
7.1. kraujo donorystės įstaiga atsako už autologinio kraujo ir jo komponentų ėmimą, ištyrimą, perdirbimą, saugojimą ir išdavimą;
7.2. kraujo donorystės įstaigos gydytojas informuoja pacientą apie:
8. Autologinės donorystės kontraindikacijos:
8.3. ligoniai, kurių kraujo tyrimų rezultatai dėl HBsAg, anti-HCV, anti-ŽIV1/2, sifilio žymenų yra teigiami;
8.4. sunki širdies ir kraujagyslių liga (apie tinkamumą autologinei donorystei sprendžia gydytojas kardiologas);
9. Paciento veiksmai ir atsakomybė:
9.1. atvykęs į kraujo donorystės įstaigą, pateikia asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir siuntimą atlikti autologinę donaciją;
10. Autologinio kraujo paėmimas, ištyrimas, komponentų paruošimas, saugojimas ir panaudojimas:
10.1. autologinio kraujo paėmimo ir ištyrimo procedūra tokia pati kaip ir alogeninio kraujo, tik kraujo donorystės įstaigoje turi būti numatytas skirtingas laikas arba skirtinga patalpa autologininiam ir alogeniniam kraujui paimti;
10.2. autologinio kraujo ėmimo dažnis: vienas standartinis vienetas (450 ml); tarp donacijos ir chirurginės intervencijos turi būti ne mažiau kaip 72 val.; kraujo donorystės įstaigos gydytojas, įvertinęs autologinio kraujo donoro būklę, nusprendžia apie donacijų dažnį ir kiekį;
10.3. komponentų paruošimo reikalavimai tokie patys kaip ir alogeninio kraujo, tik autologinio kraujo komponentai ruošiami atskirai;
10.4. rekomenduojama autologinio kraujo komponentus žymėti kitos spalvos etikete; etiketėje nurodoma:
10.5. autologinį kraują ir kraujo komponentus reikia saugoti, vežti ir platinti atskirai nuo alogeninio kraujo ir jo komponentų; važtaraščiuose būtina nurodyti: „Autologinio kraujo komponentai“, paciento pavardę, vardą, gimimo datą;
10.6. autologinio kraujo komponentų panaudojimas:
10.6.1. gydytojas, prieš atlikdamas autologinio kraujo komponentų transfuziją, identifikuoja kraujo komponentus, ligonio tapatybę, įrašus ligos istorijoje bei kituose dokumentuose,
10.6.2. prieš autologinę transfuziją teisės aktų nustatyta tvarka atliekami tokie patys kraujo suderinamumo mėginiai, kaip ir prieš alogeninių kraujo komponentų transfuziją,