LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBŲ PROJEKTAVIMO PRIEŽIŪROS LAIKINŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1995 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 171
Vilnius
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 12 d. posėdžio protokolo Nr. 32 (XI skyrius) pavedimą,
2. Nustatyti, kad minėti laikinieji nuostatai įsigalioja, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažins netekusiu galios savo 1992 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 411 „Dėl Valstybinės projektavimo priežiūros nuostatų patvirtinimo“ ir galios iki to laiko, kol Vyriausybė patvirtins naujus Statybų projektavimo priežiūros nuostatus (Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Statybos įstatymą).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos
ministerijos 1995 08 11 įsakymu Nr. 171
STATYBŲ PROJEKTAVIMO PRIEŽIŪROS LAIKINIEJI
NUOSTATAI
Bendroji dalis
1. Statybų projektavimo priežiūra (toliau tekste – projektavimo priežiūra) yra ministerijų, Vyriausybės įstaigų, apskričių valdytojų ir savivaldos vykdomųjų institucijų veikla, kuria kontroliuojama, kaip projektuojant laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų, statybos taisyklių, normų, standartų (toliau tekste – normų), o taip pat nustatomos projektavimo sąlygos.
2. Projektavimo priežiūros tikslas – užtikrinti, kad statinių, pastatų, įrenginių ir kitų statybos objektų ar jų kompleksų statybos, rekonstrukcijos, remonto, nugriovimo projektai (toliau tekste – statybos objektų projektai) maksimaliai tenkintų užsakovo, trečiųjų asmenų, visuomenės ir valstybės interesus.
3. Statybų projektavimo priežiūra yra valstybinė ir savivaldybių.
Valstybinę projektavimo priežiūrą vykdo ministerijos (Vyriausybės įstaigos) ir apskričių valdytojai. Savivaldybinę projektavimo priežiūrą vykdo savivaldos vykdomosios institucijos.
4. Projektavimo priežiūrą sudaro šios sudėtinės dalys:
projektavimo sąlygų nustatymas ir pritarimas joms;
projektų derinimas;
valstybinė projektų ekspertizė;
statybos tvarkymo ir normavimo reikalavimų laikymosi projektuose kontrolė.
Sąvoka „statybos tvarkymas ir normavimas“ apima Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų (Vyriausybės įstaigų) norminius aktus statybos klausimais, statybos ir specialias normas.
Statybos tvarkymo ir normavimo reikalavimų laikymosi projektuose kontrolė gali būti vykdoma kaip savarankiška projektavimo priežiūros dalis. Ji taip pat neatskiriamai įeina į kitų projektavimo priežiūros dalių sudėtį ir vykdoma kartu su jomis.
5. Projektavimo priežiūrą atlieka žemiau išvardytos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, vykdydamos tos priežiūros konkrečias funkcijas ir atsakydamos už jų vykdymo rezultatus.
5.1. Statybos ir urbanistikos ministerija:
rengia norminius aktus ir metodinius nurodymus statybų projektavimo priežiūros klausimais;
sprendžia ginčus tarp suinteresuotų šalių jos vykdomos projektavimo priežiūros klausimais;
nagrinėja ir derina projektuose pasiūlytas priemones ir techninius sprendimus, kurie kompensuoja nukrypimus nuo statybos normų ir standartų;
organizuoja (atlieka) valstybinės reikšmės statybų ir kitų pavojingų ir sudėtingų statybos objektų projektų ekspertizę pagal šiuose nuostatuose nustatytą jos nomenklatūrą ir tvarką;
sprendžia užsienio šalių statybos normų taikymo projektuose klausimus (kartu su kitomis suinteresuotomis ministerijomis ir tarnybomis);
vykdo statybos tvarkymo ir normavimo reikalavimų laikymosi projektuose kontrolę.
5.2. Apskričių valdytojai:
koordinuoja savo tarnybų ir ministerijų bei Vyriausybės įstaigų padalinių apskrityse, vykdančių valstybinę projektavimo priežiūrą, veiklą šioje srityje;
sprendžia ginčus tarp statybos užsakovų ir apskričių valdytojų tarnybų, o taip pat tarp tų tarnybų ir savivaldos vykdomųjų institucijų projektavimo priežiūros klausimais;
nustato šiuose nuostatuose nurodytas projektavimo sąlygas ir tikrina jų įvykdymą, derindami projektus;
organizuoja (atlieka) visų statybos projektų valstybinę ekspertizę (išskyrus valstybinės reikšmės statybų, pavojingų ir sudėtingų statybos objektų projektų valstybinę ekspertizę).
5.3. Aplinkos apsaugos ministerija, Energetikos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Miškų ūkio ministerija, Ryšių ir informatikos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė veterinarijos tarnyba
pagal savo kompetenciją vykdo šiais nuostatais nustatytas valstybinės projektavimo priežiūros funkcijas (tik tas, kurios kiekvienai ministerijai atskirai ar visoms bendrai nurodytos šiuose nuostatuose):
nustato projektavimo sąlygas ir tikrina jų įvykdymą, derindamos projektus;
atlieka specialią projektų ekspertizę;
nagrinėja ir derina projektuose pasiūlytas priemones, kurios kompensuoja nukrypimus nuo ministerijų (Vyriausybės įstaigų) patvirtintų normų (kiekviena ministerija, Vyriausybės įstaiga – tik nuo jos ar jos padalinių patvirtintų normų);
sprendžia užsienio šalių specialių normų taikymo projektuose klausimus;
vykdo statybos tvarkymo ir normavimo reikalavimų laikymosi projektuose kontrolę.
Aplinkos apsaugos ministerija atlieka visų projektų pirminio ir išsamaus poveikio aplinkai vertinimo nagrinėjimą ir derinimą.
6. Projektavimo priežiūros nuostatai privalomi visoms tą priežiūrą vykdančioms ministerijoms (Vyriausybės įstaigoms), visiems statybos proceso dalyviams (užsakovams, projektuotojams, statybų rangovams, techninės priežiūros vykdytojams ir statybos objekto eksploatavimo subjektams) ir rekomenduojami savivaldos vykdomosioms institucijoms.
7. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir savivaldos vykdomosios institucijos nustato, kokiems jų struktūriniams padaliniams (departamentams, inspekcijoms, miestų ir rajonų valdybų skyriams ir t. t.) arba jų reguliavimo sferai priskirtoms įmonėms pavedamos konkrečios šiais nuostatais nustatytos projektavimo priežiūros funkcijos.
Projektavimo sąlygų nustatymas ir pritarimas joms
9. Projektavimo sąlygos – projektavimo priežiūrą vykdančių ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir savivaldos vykdomųjų institucijų (taip pat jų tarnybų ar reguliavimo sferai priskirtų įmonių, eksploatuojančių inžinerinius tinklus, komunikacijas, energijos šaltinius ir t. t.) nustatyti reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti projektiniuose sprendimuose, kad projektuojamas statybos objektas pritaptų prie susiklosčiusios ir prognozuojamos teritorinės, inžinerinės infrastruktūros, ekologinės, higieninės, priešgaisrinės ir kitos situacijos.
10. Projektavimo sąlygos yra: techninės ir specialios.
Techninės sąlygos nustato būsimo statybos objekto aprūpinimo vandeniu, energija (šiluma, elektra, dujomis), ryšiais, transporto keliais, nuotekų (ūkio – buities, gamybinių, paviršinių) nuvedimo reikalavimus ir pan.
Specialios sąlygos – tai reikalavimai, priklausantieji nuo būsimo statybos objekto paskirties, specifinių ypatybių, statybos vietos, aplinkos ir t. t. Jos taip pat nustatomos tuo atveju, kada nėra veikiančių statybos normų kai kuriais būsimo statybos objekto reglamentavimo klausimais. Tai architektūriniai ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimai, sąlygos specifinės paskirties objektų projektavimui, sanitarinių zonų nustatymo sąlygos, kenksmingų medžiagų emisijos į atmosferą dydžiai, piniginės ar kitos formos kompensacijos ir jų mokėjimo tvarka (už griaunamus, perkeliamus pastatus, statinius, perkeliamus inžinerinius tinklus, kertamus medžius, už kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei padarytą žalą ir t. t.); pritarimas statybos užsakovo pasiūlytų užsienio statybos ir specialių normų taikymui ar pasiūlymai naudoti kitas specialias normas.
12. Projektiniai pasiūlymai rengiami šiais atvejais:
kai nėra parengtų ir nustatyta tvarka patvirtintų detalių planų arba kai reikia tuos planus patikslinti;
projektuojant unikalius ir sudėtingus statybos objektus;
kai reikia išnagrinėti kelias galimas statybos vietas, kol užsakovas dar nėra įsigijęs (išsinuomojęs, gavęs naudojimui) žemės sklypo.
13. Tais atvejais, kai projektavimas pradedamas nuo projektinių pasiūlymų, projektavimo sąlygos, nustatytos projektiniams pasiūlymams, lieka galioti rengiant techninį projektą.
Atskirais atvejais, kada tik po projektinių pasiūlymų suderinimo galima nustatyti projektavimo sąlygas (kai nagrinėjamos kelios galimos statybos vietos; kai iš anksto negalima tiksliai apskaičiuoti statybos objekto inžineriniam aprūpinimui reikalingų vandens, energijos kiekių; kai statybos objekto prijungimui prie inžinerinių tinklų ir komunikacijų galimi keli trasų variantai arba kai tinklai bus klojami sudėtingomis sąlygomis ir pan.), prieš rengiant projektinius pasiūlymus vietoje projektavimo sąlygų nustatomos projektavimo rekomendacijos (preliminarinės sąlygos).
Projektavimo rekomendacijos, suderinus projektinius pasiūlymus, pakeičiamos į projektavimo sąlygas (patikslinus rekomendacijų reikalavimus pagal projektinius pasiūlymus) ta pačia tvarka, pagal kurią rengiamos projektavimo sąlygos.
14. Nustatant projektavimo sąlygas dalyvauja savivaldos vykdomosios institucijos, apskričių valdytojai ir 16 p. išvardytos ministerijos bei Vyriausybės įstaigos.
15. Savivaldos vykdomosios institucijos vykdo žemiau išvardytas funkcijas:
15.1. Priima iš statybos užsakovo paraišką (pagal savivaldos vykdomųjų institucijų nustatytą ir su projektavimo priežiūros subjektais suderintą formą) projektavimo sąlygoms gauti, kurioje pateikiama (visi ar dalis žemiau nurodytų duomenų):
15.1.1. statybos objekto paskirtis ir jo kiekybiniai rodikliai (gyvenamiesiems namams – butų skaičius, parduotuvėms – prekybos plotas, mokykloms, žiūrovų objektams – vietų skaičius ir pan.);
prognozuojamų pagrindinių pastatų sąrašas;
vandens, nuotekų, kuro, elektros, šilumos, dujų, ryšių ir kt. poreikiai;
informacija apie numatomas naudoti užsienio statybos ir specialias normas;
15.1.2. gamybinės paskirties statybos objektams, be išvardytų 15.1.1 p., pateikiami papildomai šie duomenys:
metinis gamybos pajėgumas (produkcijos vienetais, svorio, tūrio vienetais ir pan.);
darbuotojų skaičius;
technologinio proceso aprašymas (sudėtingiems objektams – principinė technologinė schema), kuriame taip pat nurodomos pagrindinės žaliavos ir atliekos (jų utilizavimo principai), krovinių apyvarta, nurodant transporto rūšį;
aplinkos tarša ir priemonės jai pašalinti arba sumažinti iki normatyvinių rodiklių.
15.2. Išnagrinėjusios užsakovo paraiškas ir detalių planų duomenis, kartu su užsakovu nustato projektavimo stadijiškumą (ar reikia rengti projektinius pasiūlymus, ar galima be jų rengti techninį projektą).
15.3. Remdamosios užsakovo paraiškos ir detalių planų duomenimis, naudodamosios šiais nuostatais joms suteikta teise, savo paraiška kartu su užsakovo pateiktais pagrindiniais duomenimis apie projektuojamą objektą (15.1.1 ir 15.1.2 p. išdėstyta informacija) pareikalauja iš projektavimo priežiūrą vykdančių ministerijų, Vyriausybės įstaigų (jų padalinių, o taip pat iš valstybinių, savivaldybės bei kitų akcinių įmonių, priskirtų ministerijų ir savivaldybės reguliavimo sferai, kurios eksploatuoja inžinerinius tinklus, komunikacijas, energijos šaltinius, įrengimus – toliau tekste – projektavimo priežiūros subjektai) per 15–30 kalendorinių dienų (priklausomai nuo objekto sudėtingumo) pateikti projektavimo sąlygas (rekomendacijas).
Projektavimo sąlygų reikalaujama tik iš tų projektavimo priežiūros subjektų, kurių interesus paliečia būsimas statybos objektas (projektavimas, statyba ir eksploatavimas).
Jei galimi alternatyvūs techninių sąlygų nustatymo variantai, tų sąlygų pareikalaujama iš visų subjektų, potencialiai galinčių patenkinti statybos objekto inžinerinio aprūpinimo reikmes.
15.4. Gauna (tiesiogiai ar per užsakovą) iš privačios nuosavybės savininkų arba iš įmonių jų parengtas projektavimo sąlygas (rekomendacijas), kai per privačias ar įmonių žemės valdas numatomi projektuoti bendro naudojimo inžineriniai tinklai, keliai (privažiavimai) arba kitaip paliečiami privačios ar kitos nuosavybės interesai.
Šiose sąlygose (rekomendacijose) gali būti nurodyti reikalavimai gerovės elementų sutvarkymui bei kompensacijai už veiklos sutrukdymą. Kitos galimos kompensacijos apskaičiuojamos Vyriausybės ar savivaldybių nustatyta tvarka.
Kai numatoma statybos objektą prijungti prie privačios nuosavybės ar įmonės inžinerinių tinklų (komunikacijų), energijos šaltinių (įrenginių), technines sąlygas nustato tos įmonės, kurios eksploatuoja atitinkamos paskirties miesto (rajono) inžinerinius tinklus (komunikacijas), energijos šaltinius (įrenginius), gavusios savininko sutikimą ir jo pageidavimus (tiesiogiai ar per užsakovą).
Jei miesto (rajono) tos pačios paskirties inžinerinius tinklus (komunikacijas) eksploatuoja kelios įmonės, technines sąlygas nustato ta įmonė, kurią nurodo savivaldos vykdomosios institucijos.
15.5. Išnagrinėja iš projektavimo priežiūros subjektų ir privačių savininkų gautas projektavimo sąlygas (rekomendacijas), kompleksiškai įvertina užsakovo, trečiųjų asmenų, visuomenės, valstybės ir savivaldybės interesus ir per 10–15 kalendorinių dienų (priklausomai nuo statybos objekto sudėtingumo ir skaičiuojant nuo sąlygų gavimo datos), joms pritaria arba pasiūlo jas parengusiems subjektams tas sąlygas koreguoti.
Esant nesutarimams dėl projektavimo sąlygų (rekomendacijų) turinio, savivaldos vykdomosios institucijos perduoda spręsti ginčą Statybos ir urbanistikos ministerijai, o jei projektavimo sąlygas nustatė apskričių valdytojų tarnybos – apskričių valdytojams (žr.18 p.).
Nepatenkinti ginčo sprendimu suinteresuoti subjektai gali perduoti ginčą spręsti teismui.
Tuo atveju, jei projektavimo sąlygas nustatė ne ministerija (Vyriausybės įstaiga), o jos reguliavimo sferai priskirta įmonė, ginčas pirmiausiai perduodamas spręsti atitinkamai ministerijai (Vyriausybės įstaigai), o nepavykus jo išspręsti – Statybos ir urbanistikos ministerijai arba apskričių valdytojams.
15.6. Nustato technines sąlygas statybos objekto prijungimui prie jos nuosavybėn priskirtų ir jos eksploatuojamų:
vandentiekio (išskyrus savarankiškus pramoninius vandentiekius) tinklų (vandenviečių, įrenginių), fekalinės, mišrios kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų (tų kanalizacijų įrenginių ar valomųjų įrenginių);
šilumos tinklų (katilinių);
miestų ir miestelių apšvietimo tinklų.
Nustato specialias sąlygas:
architektūrinius – planinius reikalavimus būsimam statybos objektui, jo aplinkai ir inžinerinei infrastruktūrai;
į savivaldybių balansą įeinančių socialinės paskirties objektų (priskirtų pagal Lietuvos Respublikos 1994 12 20 įstatymo Nr. I-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 str. 3 p.) projektavimui, jei tų objektų užsakovo funkcijas vykdo ne savivaldos vykdomosios institucijos (jei užsakovo funkcijas vykdo savivaldos vykdomosios institucijos, privalomieji reikalavimai statybos objektų projektavimui nustatomi projektavimo užduotyse).
15.7. Pateikia statybos užsakovui per 30–45 kalendorines dienas (priklausomai nuo objekto sudėtingumo) nuo užsakovo paraiškos gavimo statybos kompleksinį dokumentą su savivaldos vykdomųjų institucijų, projektavimo priežiūros subjektų ir privačių savininkų projektavimo sąlygomis (rekomendacijomis), kartu nurodant, kokią ekspertizę reikės atlikti. Jame taip pat nustatoma, ar reikia statybos objekto techninį projektą derinti su visuomenės institucijomis (kokiomis ir kokia tvarka).
Jei projektavimo priežiūros subjektai nepateikia projektavimo sąlygų savivaldos vykdomosioms institucijoms nustatytu laiku, statybos kompleksinis dokumentas pateikiamas statybos užsakovui per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos datos, kai gautos paskutinės sąlygos.
Statybos kompleksinis dokumentas ir projektavimo sąlygos galioja dvejus metus, skaičiuojant nuo kompleksinio dokumento perdavimo užsakovui datos. Jie netenka galios, jei per šį laiką techninis projektas nesuderinamas nustatyta tvarka. Šiuo atveju statybos kompleksinis dokumentas ir projektavimo sąlygos pakeičiami į naujus arba jų galiojimo laikas pratęsiamas.
Statybos kompleksinis dokumentas ir projektavimo sąlygos taip pat keičiami (pratęsiamas jų galiojimo laikas), pasibaigus techninio projekto suderinimo galiojimo laikui (28.7 p.).
Pakeisto (pratęsto) statybos kompleksinio dokumento ir pakeistų (pratęstų) projektavimo sąlygų galiojimo laikas – 2 metai, skaičiuojant nuo jų perdavimo užsakovui datos.
16. Žemiau išvardytos ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir apskričių valdytojai (jų tarnybos, padaliniai ar jų reguliavimo sferai priskirtos įmonės), vadovaudamiesi detaliuose planuose numatytais ir su jais suderintais sprendimais, pateikia nustatytais terminais savivaldos vykdomosioms institucijoms, gavus iš jų nustatytos formos paraišką (žr. 15.1 ir 15.3 p.), technines projektavimo sąlygas.
Specialias sąlygas minėti subjektai, naudodamiesi jiems suteikta teise, nustato (tokiais pat terminais, kaip technines sąlygas) tik tais atvejais, kai rengiami projektiniai pasiūlymai.
Projektavimo sąlygose taip pat nurodoma, ar pritariama statybos užsakovo pasiūlytų užsienio šalių specialių normų naudojimui, arba pasiūloma naudoti kitas specialias normas.
16.1. Aplinkos apsaugos ministerija nustato šias specialias sąlygas:
reikalavimus vandens paėmimui vandens tiekimo reikalams iš atvirų ir požeminių vandens telkinių; ūkinių buitinių, gamybinių, paviršinių nuotekų nuvedimui į atvirus vandens telkinius, pateikdama tų telkinių esamo mechaninio, biologinio ir cheminio užterštumo rodiklius;
nustato kenksmingų medžiagų emisijos į atmosferą ir šių medžiagų sklaidos ore skaičiavimo apimtį, pateikia foninio užterštumo duomenis nustatyta tvarka;
esamų medžių (želdinių) išsaugojimui;
kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui.
16.2. Energetikos ministerija nustato:
technines sąlygas būsimo statybos objekto prijungimui prie šilumos, dujų, elektros tinklų (energijos šaltinių, įrengimų), priklausančių jos reguliavimo sferos įmonėms arba tų įmonių eksploatuojamų.
16.3. Krašto apsaugos ministerija nustato specialias sąlygas civilinės saugos slėptuvėms (tipą ir vietų skaičių) ir perspėjimo įrengimams projektuoti, jei šios sąlygos nebuvo nustatytos detaliuose planuose.
16.4. Kultūros ministerija nustato šias specialias sąlygas:
reikalavimus, kurių būtina laikytis rengiant kultūros vertybių regeneravimo projektus;
reikalavimus nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti rengiant istorijos ir kultūros paminklų konservavimo, restauravimo, remonto projektus arba būsimų statybos objektų istorijos ir kultūros paminklų teritorijose ir jų apsaugos zonose projektus.
16.5. Miškų ūkio ministerija nustato technines sąlygas kelių ir tranzitinių inžinerinių tinklų tiesimui valstybiniam miškų fondui priklausančioje žemėje.
16.6. Ryšių ir informatikos ministerija nustato šias technines sąlygas:
būsimo statybos objekto telekomunikacijų tinklo sujungimo su bendruoju telekomunikacijų tinklu sąlygas;
nustato šias specialias sąlygas:
elektromagnetines bangas skleidžiančių įrenginių projektavimui;
paskiria radijo dažnius.
16.7. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustato specialias sąlygas:
potencialiai pavojingų įrengimų, kurių privalomą priežiūrą vykdo Technikos priežiūros tarnyba, projektavimui ir įrengimui.
16.8. Susisiekimo ministerija nustato technines sąlygas:
geležinkelių (jų atšakų) ir jų eismo stočių, pervažų bei inžinerinių sistemų projektavimui, neatsižvelgiant į geležinkelio nuosavybės formą;
valstybės automobilių kelių projektavimui;
šalutinių kelių prijungimui prie valstybės kelių;
nustato specialias sąlygas:
serviso paslaugų objektų bei statinių šalia valstybės automobilių kelių ir geležinkelių projektavimui;
požeminių ir antžeminių komunikacijų, melioracijos sistemų, orinių linijų šalia valstybės automobilių kelių ir geležinkelių (ir juos kertančių) projektavimui;
pakelių apželdinimo projektavimui;
būsimo statybos objekto leistiną aukštingumą ir kitas priemones, garantuojančias saugius skrydžius;
geležinkelių stočių pastatų, aerodromų, jūrų ir upių uostų (prieplaukų) projektavimui.
16.9. Sveikatos apsaugos ministerija nustato specialias sąlygas – būsimų statybos objektų sanitarinių apsaugos zonų dydį.
16.10. Vidaus reikalų ministerija nustato technines sąlygas:
automobilių keliams ir gatvėms projektuoti;
objektų, prie kurių susirenka daug žmonių ir atvažiuoja daug transporto priemonių (kino teatrų, stadionų, parduotuvių ir pan.), automobilių stovėjimo aikštelių, degalinių, maitinimo ir prekybos taškų bei kitų panašių objektų prie kelių (gatvių), geležinkelio pervažų projektavimui;
prie kelių ar gatvių esančių teritorijų ir sankryžų apželdinimo, kelių ir gatvių važiuojamosios dalies bei kelio statinių ženklinimo projektams, reklamos arčiau kaip 30 m nuo gatvių arba kelio sanitarinės apsaugos zonoje įrengimo projektams;
apsauginei ir priešgaisrinei signalizacijai ir kitoms turtą apsaugančioms priemonėms įrengti, jei objektų apsaugą vykdys šios ministerijos tarnybos;
nustato specialias sąlygas:
įvairaus profilio būsimiems statybos objektams, projektuojamiems pasienio zonose;
aukštuminiams ir gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingiems pastatams (objektams) bei gaisro gesinimo sistemų įrengimui, jei tiems projektuojamiems pastatams (objektams) nėra statybos normų.
16.11. Valstybinė veterinarijos tarnyba nustato specialias sąlygas gyvulinių produktų perdirbimo įmonėms (sandėliams) ir skerdykloms, maisto produktų turgavietėms ir gyvulininkystės pastatams (pagal šios tarnybos nustatytą nomenklatūrą) projektuoti.
16.12. Apskričių valdytojai nustato šias technines sąlygas:
melioracijos sistemų perprojektavimui, jei jos bus pažeistos būsimo statybos objekto statybos metu;
apvalytų paviršinių nuotekų nuvedimui į melioracijos sistemų griovius, jei nėra galimybės jas tiesiogiai nuvesti į atvirus vandens telkinius.
17. Projektavimo priežiūrą vykdančios ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kiti subjektai, kurių turtinius ir kitus interesus paliečia būsimo statybos objekto projektavimas ir statyba (pastatų griovimas, jų perkėlimas, medžių kirtimas, inžinerinių tinklų iškėlimas ir t. t.), įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti iš statybos užsakovo turtinės žalos padengimui techninių ir piniginių kompensacijų. Šių kompensacijų sąlygos parengiamos ir pateikiamos kartu su techninėmis ir specialiomis projektavimo sąlygomis savivaldos vykdomosioms institucijoms. Kompensacijų dydis gali būti tikslinamas projektavimo metu. Kompensacijų pagrįstumą ir jų dydį, šalims nesusitarus, nustato ekspertai.
18. Ginčus dėl projektavimo sąlygų tarp savivaldos vykdomųjų institucijų ir tas sąlygas nustatančių subjektų Statybos ir urbanistikos ministerija bei apskričių valdytojai (žr. 15.5 p. paskutinę pastraipą) privalo išspręsti per 10 kalendorinių dienų po savivaldybės kreipimosi tuo klausimu.
Ginčai sprendžiami dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims.
19. Projektavimo priežiūros subjektai, nustatydami technines sąlygas statybos objektų prijungimui prie inžinerinių tinklų (komunikacijų) ar vandens energijos šaltinių (įrenginių), turi teisę tose sąlygose reikalauti iš statybos užsakovų skirti lėšas ar kitaip prisidėti (projektuoti, pastatyti), plėtojant inžinerinius tinklus (komunikacijas), vandens ir energijos šaltinius (įrenginius). Šio plėtojimo sąlygos nustatomos ministerijų ir savivaldos vykdomųjų institucijų nustatyta tvarka.
Draudžiama projektavimo sąlygose reikalauti iš statybos užsakovų skirti lėšas ar kitaip prisidėti (suprojektuoti, pastatyti, perduoti įrengimus, techniką, kitus resursus) įmonių, eksploatuojančių inžinerinius tinklus (komunikacijas), vandens ir energijos šaltinius (įrenginius), ūkinei bazei plėtoti (statyti tarnybinius, gamybinius pagalbinius pastatus ir kitus statinius, kurie tiesiogiai nesusiję su projektuojamu statybos objektu).
20. Projektavimo priežiūros subjektai, statybos užsakovui kreipiantis, gali nustatyti specialias projektavimo sąlygas (arba nurodyti taikytinas užsienio šalių statybos ir specialias normas) specifinės paskirties statybos objektams, kurių projektavimui nėra patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos normų. Šios sąlygos, jei jos nustato reikalavimus, kurie pagal savo turinį priklauso statybos normoms, privalo būti suderintos su Statybos ir urbanistikos ministerija.
21. Savivaldos vykdomosios institucijos savo nuožiūra atskirais atvejais turi teisę pareikalauti kitų aukščiau nenurodytų projektavimo sąlygų iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, išvardytų 16 p., o taip pat ir jame neišvardytų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, jei būsimo statybos objekto projektavimas, statyba ir eksploatavimas paliečia tų ministerijų interesus arba kai reikia spręsti užsienio statybos ir specialių normų naudojimo klausimą.
Projektų derinimas
23. Projektų derinimas yra projekto atitikimo detaliems planams, projektavimo sąlygoms ir statybos normų, svarbiausių reikalavimų laikymosi projekte patikrinimas, kurio išvadoje projektui (jei reikia, jį sukoregavus) pritariama ir jis gali būti pateiktas atitinkamai ekspertizei.
24. Derinimui pateikiami būsimo statybos objekto projektiniai pasiūlymai ir techninis projektas.
Tais atvejais, kai nėra parengtų detalių planų (ar jie nustatyta tvarka nepatvirtinti), projektiniai pasiūlymai derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip detalūs planai.
Darbo dokumentacija nederinama, išskyrus tuos atvejus, kai nukrypstama nuo techniniame projekte suderintų projektinių sprendimų (derinami tik minėti nukrypimai).
25. Techninį projektą ar projektinius pasiūlymus (toliau tekste – projektas) pateikia derinti jį parengusi projektavimo įmonė, dalyvaujant užsakovui.
26. Projektas derinamas su visais subjektais, nustačiusiais technines ir specialias sąlygas.
Su kitais projektavimo priežiūros subjektais projektai, atlikti pagal veikiančių statybos ir specialių normų, reikalavimus, nederinami. Jei nukrypstama nuo šių normų, derinamos tik priemonės ir techniniai sprendimai jiems kompensuoti.
27. Projektuose nustatytas priemones ir techninius sprendimus, kurie kompensuoja nukrypimus nuo statybos normų, derina Statybos ir urbanistikos ministerija, dalyvaujant kitoms suinteresuotoms ministerijoms (projektavimo priežiūros subjektams) ar gavus raštu jų išvadas.
Kompensacines priemones ir techninius sprendimus, nukrypstant nuo kitų specialių normų, projektavimo įmonė privalo suderinti su jas patvirtinusiomis ministerijomis.
Visa projektinė dokumentacija, kurioje atliktas pirminis ir išsamus poveikio aplinkai vertinimas, privalo būti suderinta su Aplinkos apsaugos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
28. Projektų derinimo tvarka.
28.1. Projektavimo įmonė pateikia derinti projektą (arba jo atskiras dalis) atskirai kiekvienam projektavimo sąlygas parengusiam subjektui (išskyrus subjektus, parengusius architektūrines-planines, prijungimo prie inžinerinių tinklų, transporto komunikacijų sąlygas). Projektą gavusieji subjektai privalo per 10–15 kalendorinių dienų (priklausomai nuo statybos objekto sudėtingumo, skaičiuojant šį terminą nuo projekto pateikimo datos) suderinti projektą arba raštu pateikti pastabas, dėl ko projektas nederinamas.
Ištaisyto projekto derinimo trukmė (nuo pakartotinio pateikimo derinti datos) – 5–10 kalendorinių dienų (priklausomai nuo statybos objekto sudėtingumo).
Šiame nuostatų punkte nurodyti derinimo terminai taip pat taikomi derinimams, numatytiems 27 p.
Derinant valstybinės reikšmės ir sudėtingų objektų projektinę dokumentaciją, jos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas.
28.2. Projektą, suderintą 27 ir 28.1 p. nurodyta tvarka, projektavimo įmonė pateikia savivaldos vykdomajai institucijai kompleksiniam derinimui. Į kompleksinio derinimo apimtį įeina:
inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų derinimas;
architektūrinių-planinių sprendimų bei viso projekto derinimas;
patikrinimas, ar yra visi reikalingi suderinimai ir ar jie vienas kitam neprieštarauja;
projekto suderinimo dokumento pagal savivaldos vykdomosios institucijos nustatytą jo formą (protokolas, pažyma, užrašas ant projekto ar pan.) įforminimas.
Po to, kai savivaldos vykdomosios institucijos atsakingas darbuotojas (kuriam tai pavesta) pasirašo projekto suderinimo dokumentą, projekto suderinimo procedūra yra užbaigta.
Kompleksinio derinimo (pastabų pateikimo) trukmė – 10 kalendorinių dienų (nuo projekto pateikimo derinti). Ištaisyto projekto pagal pastabas derinimo trukmė – 5 kalendorinės dienos.
28.3. Kompleksinio derinimo organizavimo tvarką ir jo procedūrą nustato savivaldos vykdomosios institucijos, suderinusios su kitais projektavimo priežiūros subjektais, tačiau rekomenduojama laikytis šio principo:
kompleksinio derinimo klausimais projektavimo įmonė turi kreiptis tik į vieną savivaldos vykdomosios institucijos padalinį, kuris organizuoja suderinimų (pastabų) gavimą laiku iš kompleksinio derinimo dalyvių, nustačiusių architektūrines-planines ir prijungimo prie inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų sąlygas.
Tuo atveju, kai prijungimo prie inžinerinių tinklų ir transporto komunikacijų technines sąlygas nustatė subjektai, kurių buveinė yra kitame mieste negu savivaldos vykdomosios institucijos, projekto derinimą su šiais subjektais atlieka projektavimo įmonė iki projekto pateikimo kompleksiniam derinimui.
28.4. Visi projektą derinantieji subjektai neturi teisės derinimo metu nustatyti kitų sąlygų, kurios keistų (papildytų) pagal savivaldos vykdomosios institucijos paraišką jų pačių nustatytas sąlygas. Taip pat šie subjektai negali pateikti naujų reikalavimų, pakartotinai derinant ištaisytus projektus, kurie keistų (papildytų) anksčiau jų pateiktas pastabas, kelti statybos ir specialių normų neatitinkančius reikalavimus, reikalauti projektinių sprendimų, neįeinančių į to projekto sudėtį ar nepriklausančių spręsti derinamoje projekto stadijoje.
28.5. Savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę pareikalauti iš projektavimo įmonės suderinti projektą su trečiaisiais asmenimis, jei projekte paliečiami jų interesai, o taip pat jei tai nurodyta statybos kompleksiniame dokumente (15.7 p.) – su visuomenės institucijomis.
28.6. Savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę nustatyti paprastesnę projektų derinimo tvarką statybos objektams, išvardytiems RSN 158-94 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių“ 7,9 p.
28.7. Projekto derinimas galioja tol, kol galioja leidimas statyti. Jei per 2 metus nuo projekto suderinimo negautas leidimas statyti, projektas turi būti suderintas iš naujo.
Valstybinė projektų ekspertizė
29. Statybų projektų valstybinė ekspertizė (toliau tekste – projektų ekspertizė) yra specialus tyrimas, kuriuo nustatoma, kaip projekte laikomasi įstatymų, statybos ir kitų normų reikalavimų, priimtų sprendimų teisėtumo, pagrįstumo ir patikimumo.
30. Projektų ekspertizė pagal tyrimų apimtis yra: valstybinė kompleksinė ir valstybinė specialioji.
Valstybinę kompleksinę projektų ekspertizę atlieka Statybos ir urbanistikos ministerija ir apskričių valdytojai.
31. Projektų ekspertizės svarbiausieji uždaviniai yra nagrinėti ir tikrinti statybų projektus, kad jie atitiktų šiuos reikalavimus:
31.1. patenkintų statybos užsakovo, trečiųjų asmenų, visuomenės bei valstybės interesus projektuose numatytais pagrįstais sprendimais;
31.2. užtikrintų gyvenamosios, darbo ir poilsio aplinkos pilnavertiškumą ir saugumą, statybų, gamtos ir visuomenės kultūros darną, maksimaliai sumažintų neigiamus statybų padarinius aplinkai;
31.3. saugotų gamtą, tautos kultūros ir gamtos paveldą, istorijos, kultūros ir urbanistikos paminklus, kultūrinį kraštovaizdį, taupiai ir racionaliai naudotų žemę, jos turtus, miškus ir vandenį, energiją ir žaliavas;
32. Projektų ekspertizę atliekančios institucijos, vykdydamos joms pavestus uždavinius:
32.1. tikrina, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, taip pat kaip vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniai aktai bei statybos normų reikalavimai;
32.5. nagrinėja ir įvertina statybų projektų rengimo duomenis, reikalauja keisti neteisėtus duomenyse keliamus reikalavimus;
32.6. rengia, pagrindžia ir pateikia užsakovams pasiūlymus rengti alternatyvius statybų projektų techninius ir kitus variantus bei rekomenduoja keisti atitinkamus statybų projektų rengimo duomenis (sąlygas, nurodymus, reikalavimus);
33. Projektų ekspertizė atliekama techninio projekto stadijoje.
Darbo dokumentacijos ekspertizė atliekama, jeigu nebuvo ekspertuojamas techninis projektas, o taip pat jei tai nurodyta techninio projekto ekspertizės išvadose; arba atitinkamo valstybinės projektavimo priežiūros subjekto sprendimu, kai būtina patikrinti darbo dokumentacijoje numatytų konstrukcinių sprendimų patikimumą ir rodiklių atitikimą valstybės reguliuojamiems ir kontroliuojamiems projektavimo (statybos) rodikliams, o taip pat valstybinės statybos priežiūros tarnybų reikalavimu, nustačius grubius statybos normų pažeidimus darbo dokumentacijoje arba jos neatitikimą techninio projekto sprendimams.
34. Projektų kompleksinė ekspertizė analizuoja visą projektą, atskiras jo dalis, jų tarpusavio ryšius specialiais požymiais, kurių vardu vadinamos kompleksinę ekspertizę sudarančios specialiosios ekspertizės: architektūrinė ir statybinė, energetinė, vandentvarkos, ryšių, transporto, žemės naudojimo, ekonominė, poveikio aplinkai vertinimo, higieninė, veterinarinė, priešgaisrinė, darbų saugos, krašto apsaugos bei civilinės saugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos.
Projektų kompleksinė ekspertizė gali būti visiška, kai projektas nagrinėjamas visais išvardytais požymiais, ir dalinė, kai jis nagrinėjamas tik keliais požymiais. Tačiau visais atvejais projektų kompleksinės ekspertizės privalomosios dalys yra:
architektūrinės ir statybinės, poveikio aplinkai vertinimo, higieninės, darbų saugos ir priešgaisrinės specialiosios ekspertizės.
Poveikio aplinkai vertinimo ekspertizė kompleksinės ekspertizės sudėtyje neatliekama, jeigu dokumentacija jau buvo nagrinėta ir suderinta Aplinkos apsaugos ministerijos.
Specialių ekspertizių pagrindu parengiamos bendros visam projektui ekspertizės išvados.
Technologinės ekspertizės reikalingumą nustato kompleksinę ekspertizę organizuojantis subjektas, o taip pat Aplinkos apsaugos ministerija. Šią ekspertizę organizuoja statybos užsakovas ir pristato jos išvadas valstybinei kompleksinei ekspertizei, kad jos būtų įrašytos į viso projekto apibendrintas ekspertizės išvadas.
35. Projektų specialioji ekspertizė analizuoja projektą ne visą, o tik pagal vieną ar kelis šiam projektui būdingus (svarbiausius) požymius, išvardintus 34 p.
Jei neatliekama kompleksinė ekspertizė, specialiąsias ekspertizes apimančių bendrų išvadų nerengiama.
Statybos projektų, kuriems atliekama specialioji ekspertizė (ne kompleksinės ekspertizės sudėtyje), sąrašą nustato projektavimo priežiūros subjektai, atliekantieji šią ekspertizę. Atitinkamos ministerijos (tarnybos) specialiąją ekspertizę (ne kompleksinės ekspertizės sudėtyje) pagal savo kompetenciją atlieka savo, Statybos ir urbanistikos ministerijos, apskričių valdytojų, savivaldybės ar statybos užsakovo iniciatyva.
36. Projektavimo priežiūros subjektai (jų struktūriniai padaliniai, tarnybos bei jų reguliavimo sferai priskirtos įmonės) atlieka žemiau išvardintas funkcijas, susijusias su projektų ekspertize.
37. Statybos ir urbanistikos ministerija:
organizuoja kompleksinę projektų ekspertizę pagal šiais nuostatais nustatytą nomenklatūrą;
nustato projektų specialiosios architektūrinės ir statybinės (visų projekto dalių) ekspertizės tvarką, derina prie apskričių valdytojų įsteigtų ekspertizės tarnybų (toliau tekste – apskričių ekspertizės tarnybų) nuostatus.
37.1. Valstybinė įmonė „Projektų ekspertizės valdyba“ Statybos ir urbanistikos ministerijos pavedimu ir jos įgaliota:
atlieka projektų specialiąją architektūrinę ir statybinę (visų projekto dalių) ekspertizę (kompleksinės ekspertizės sudėtyje arba atskirai) ir rengia jos išvadas;
organizuoja kompleksinės ekspertizės praktinį darbą (priima iš statybos užsakovų ekspertuotinus projektus, perduoda jų atitinkamas dalis specialiąją ekspertizę atliekantiems subjektams, priima iš jų atliktų specialiųjų ekspertizių išvadas, parengia viso projekto ekspertizės apibendrintas išvadas ir pateikia jas statybos užsakovams);
nustato konkretiems projektams reikalingas atlikti kompleksinės ekspertizės specialiąsias ekspertizes;
teikia metodinę paramą apskričių ekspertizės tarnyboms.
38. Apskričių valdytojai:
nustato apskričių teritorijoje statybos objektų projektų, kurių ekspertizę organizuoja ir atlieka apskričių ekspertizės tarnybos, nomenklatūrą, suderintą su Statybos ir urbanistikos ministerija (išskyrus projektus, išvardintus 41 ir 42 p.);
reglamentuoja apskrityse atliekamos projektų ekspertizės tvarką ir, suderinę su atitinkamomis ministerijomis, nustato subjektus, atliekančius specialiąsias ekspertizes.
38.1. Apskričių valdytojų ekspertizės tarnybos: organizuoja ir koordinuoja jų nomenklatūrai priskirtų projektų kompleksinę ekspertizę, priima iš statybos užsakovų ekspertuojamus projektus, perduoda jų atitinkamas dalis atliekantiems specialiąją ekspertizę subjektams, priima iš jų specialiųjų ekspertizių išvadas, parengia viso projekto ekspertizės apibendrintas išvadas ir perduoda jas statybos užsakovams;
atlieka joms pavestas specialiąsias ekspertizes (kompleksinės ekspertizės sudėtyje arba atskirai) ir rengia jų išvadas.
Apskričių valdytojų ekspertizės tarnybos gali užsakyti joms priskirtų ekspertuoti projektų ekspertizę valstybinėje įmonėje „Projektų ekspertizės valdyba“.
39. Specialiąją ekspertizę (kompleksinės ekspertizės sudėtyje arba atskirai) atlieka:
poveikio aplinkai vertinimo – Aplinkos apsaugos ministerija;
higieninę – Sveikatos apsaugos ministerija;
priešgaisrinę – Vidaus reikalų ministerija;
krašto apsaugos ir civilinės saugos – Krašto apsaugos ministerija;
darbų saugos ir žmonių su negalia veiklos sąlygų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos (jei projektuojamas statybos objektas patenka į jos interesų sritį) – Kultūros ministerija;
energetinę – Energetikos ministerija.
Kitų specialiųjų ekspertizių atlikimo subjektus pasirenka kompleksinę ekspertizę atliekantis subjektas, o jei kompleksinė ekspertizė neatliekama – statybos užsakovas.
40. Apskričių valdytojai, suderinę su 39 p. išvardintomis ministerijomis, specialiąją ekspertizę gali pavesti tų ministerijų apskričių padaliniams arba atitinkamoms apskričių valdytojų tarnyboms.
41. Valstybinėje įmonėje „Projektų ekspertizės valdyba“turi būti atlikta šių statybos objektų projektų kompleksinė ekspertizė (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio):
41.1. valstybinės reikšmės statybų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, taip pat nacionalinėse ir valstybės remiamose programose;
41.3. energetinių žaliavų ir jų produktų (naftos, durpių, dujų ir kt.) gavybos, perdirbimo, saugojimo, transportavimo įmonių ir įrenginių, stacionarinių degalinių ir perpylimo stočių;
41.6. radioaktyviųjų medžiagų, toksinių ir kitų atliekų surinkimo, saugojimo, perdirbimo ir naikinimo įmonių bei įrenginių;
41.7. miestų, miestų gyvenamųjų ir pramonės rajonų (grupinių) katilinių; visų elektrodinių katilinių ir geoterminių šilumos stočių;
41.9. automagistralių, magistralinių geležinkelių ir jų stočių, uostų ir aerouostų, autotransporto ir jį aptarnaujančių įmonių;
42. Valstybinė įmonė „Projektų ekspertizės valdyba“ atlieka šių naujai statomų, plečiamų ir rekonstruojamų būsimų statybos objektų projektų privalomąją specialiąją architektūrinę ir statybinę (visų projekto dalių) ekspertizę:
42.1. iš Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės vardu gautų paskolų ir iš paskolų su Vyriausybės garantija finansuojamų statybos objektų;
42.2. visų statybos objektų, kuriuos stato subjektai, teikiantys gyventojams valstybinio socialinio draudimo ir komunalines paslaugas (Valstybinio socialinio draudimo valdyba ir jos fondai, energetikos sistemos įmonės, vandentiekio kanalizacijos įmonės, ryšių įmonės ir pan.);
42.3. masinio žmonių susirinkimo objektų (maldos namų, teatrų, koncertų salių, kino teatrų, telecentrų, muziejų, cirkų, sporto kompleksų ir stadionų, parodų rūmų ir pan.), nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir finansavimo šaltinio;
42.4. valdymo įstaigų, administracinių pastatų, bankų, viešbučių, kempingų, motelių, turistinių bazių, poilsio įstaigų, prekybos bei visuomeninio maitinimo įmonių ir kompleksų ir kitų urbanistiniu požiūriu svarbių bei sudėtingų objektų, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formų ir finansavimo šaltinio;
42.6. individualių ir bendrijų gyvenamųjų namų (10 butų ir didesnių), statomų naudojant lengvatinius kreditus;
43. Projektai, kurie neįrašyti į valstybinės įmonės „Projektų ekspertizės valdyba“ ar į apskričių valdytojų ekspertizės tarnybų ekspertuojamų projektų nomenklatūrą, ekspertuojami paties užsakovo arba jo pasirinktų ekspertizės atlikimo subjektų.
Visais atvejais, nepriklausomai nuo statybos objekto statybos kainos, privaloma projekto statybinė, poveikio aplinkai vertinimo, higieninė, priešgaisrinė ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos (jei statybos objektas patenka į jos interesų sritį) specialioji ekspertizė, kurią atlieka 39 p. nurodyti subjektai.
Šis reikalavimas netaikomas statybos objektų, išvardintų RSN 158-94 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių RSN 158-94“ 7 ir 8 p., projektams.
44. Statybų užsakovai (jų įgaliotos projektavimo įmonės ar projektuotojai) parengtus ir šiais nuostatais nustatyta tvarka suderintus projektus su kompleksinio derinimo išvadomis pateikia:
44.1. Statybos ir urbanistikos ministerijos valstybinei įmonei „Projektų ekspertizės valdyba“ – 41 ir 42 p. išvardintiems statybų objektams.
45. Projektų ekspertizę atliekantieji subjektai ir tarnybos turi teisę sudėtingų statybos projektų ekspertizei pasitelkti mokslininkus bei specialistus, turinčius teorinę ir praktinę patirtį projektavimo bei statybos srityje.
Valstybinę ekspertizę atliekantieji subjektai privalo išnagrinėti jiems pateiktą privačią ekspertizę (atliktą privačia iniciatyva) ir įvertinti jos pagrįstas išvadas.
46. Kultūros ministerija turi teisę pareikalauti iš užsakovo, kad būtų atlikta pakartotinė nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialioji ekspertizė, jei iš archeologinių, istorinių tyrimų paaiškėjo nauji nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos aspektai.
47. Projektų ekspertizės trukmę nustato šią ekspertizę atliekantieji subjektai ir statybų užsakovai šios ekspertizės atlikimo sutartyse, tačiau ši trukmė neturi būti ilgesnė kaip: atliekant kompleksinę projektų ekspertizę – 45 kalendorinės dienos;
atliekant specialiąją projektų ekspertizę – 30 kalendorinių dienų;
viešai skelbiant projektų ekspertizės išvadas, analizuojant visuomenės nuomonę bei valstybinės projektavimo priežiūros subjektų, įmonių ir organizacijų atsiliepimus – 90 kalendorinių dienų;
atliekant individualių gyvenamųjų namų projektų ekspertizę – 7 kalendorinės dienos.
48. Statybų užsakovai gali taikyti sankcijas projektų ekspertizę atliekantiems subjektams už ekspertizės klaidas ir trukmės pažeidimus, šių sankcijų dydžius nustatydami projektų ekspertizės sutartyse.
49. Projektų koregavimo pagal ekspertizės išvadas trukmę nustato statybų užsakovai ir projektavimo įmonės, tačiau ši trukmė neturi būti ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų.
50. Projektų ekspertizę atlikusieji subjektai teigiamų šios ekspertizės išvadų atveju pagal savo kompetenciją garantuoja ekspertizės sprendimų teisėtumą, taip pat techninių, ekonominių, metodinių ir organizacinių priemonių pagrįstumą bei efektyvumą (jeigu buvo laikomasi visų projektų ekspertizės sprendimų, nurodymų, reikalavimų ir išvadų).
51. Statybos ir urbanistikos ministerija, apskričių valdytojai projektavimo priežiūros subjektų teikimu, taip pat projektavimo priežiūros subjektai Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyvinių aktų nustatytais atvejais turi teisę sustabdyti statybos ir kitus darbus, jeigu šių nuostatų nustatyta tvarka nebuvo atliktas projektų suderinimas ir ekspertizė arba naujų tyrimo duomenų pagrindu būtina keisti projektinius sprendimus kultūros vertybių, jų teritorijų ir apsaugos zonų ribose.
52. Statybų užsakovai tvirtina projektus tik esant teigiamoms šiais nuostatais reglamentuotos ekspertizės išvadoms ir atsako už šio reikalavimo pažeidimus.
53. Statybų užsakovai, projektuotojai ir kiti suinteresuoti subjektai turi teisę apskųsti ekspertizės išvadas ir jos tvarkos pažeidimus ekspertizę atlikusių subjektų (tarnybų) tiesioginei vadovybei bei ministerijoms ar apskričių valdytojams, kurių reguliavimo sferai priskirti ekspertizės subjektai (tarnybos). Ginčus tarp visų suinteresuotų šalių, jei jos tarpusavyje nesusitaria, sprendžia Statybos ir urbanistikos ministerija, o įstatymų nenumatytais atvejais – ūkinis teismas, teismas.
Statybų tvarkymo ir normavimo reikalavimų laikymosi projektuose kontrolė
54. Statybų tvarkymo ir normavimo reikalavimų laikymosi projektuose kontrolę (toliau tekste – kontrolę) vykdo projektavimo įmonėse, pas statybos užsakovus ir statybų rangovus (subrangovus) pagal savo kompetenciją šios ministerijos:
Statybos ir urbanistikos ministerija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Statybos ir urbanistikos ministerijos norminių aktų statybos klausimais ir tos ministerijos patvirtintų statybos normų;
kitos ministerijos, išvardintos šių nuostatų 39 p., – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir tų ministerijų norminių aktų jų reguliavimo sferai priskirtos statybos klausimais; tų ministerijų parengtų ir Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintų statybos normų; tų ministerijų parengtų ir jų patvirtintų normų, nustatančių, greta kitų reikalavimų (priešgaisrinių, higieninių, poveikio aplinkai vertinimo, darbų saugos, technologinių procesų, pastatų ir įrenginių eksploatavimo ir pan.), reikalavimus statybai.
55. Projektuotojai ir statybų užsakovai privalo pašalinti kontrolės metu nustatytus pažeidimus, ištaisydami projektus.
56. Statybos ir urbanistikos ministerija savo nuožiūra ar kitų ministerijų, išvardintų 39 p., siūlymu turi teisę sustabdyti projektavimą, jei kontrolės metu projektuose rasta rimtų pažeidimų ir jie neištaisyti projektuose nustatytu terminu. Apie sustabdymą raštiškai informuojami statybos užsakovai ir projektuotojai.
Apmokėjimas už projektavimo priežiūros paslaugas