LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 20:2006 „NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO MOKYKLA: BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2006 m. sausio 5 d. Nr. V-13
Vilnius
Įgyvendindamas Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos įgyvendinimo 2005-2007 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 572 (Žin., 2005, Nr. 66-2367), 1.6.3 priemonę:
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 20:2006 „Neformaliojo vaikų švietimo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-13
LIETUVOS HIGIENOS NORMA
HN 20:2006 „NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO MOKYKLA:
BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato pagrindinius neformaliojo vaikų švietimo mokyklos (toliau – mokykla) pastato ir patalpų projektavimo, statybos, įrengimo bei eksploatavimo, vaikų ugdymo proceso organizavimo bei priežiūros reikalavimus.
2. Veikiančioms mokykloms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
3. Ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems statybos technine veikla, mokyklų steigėjams bei vadovams, asmenims, teikiantiems neformaliojo vaikų švietimo paslaugas, sveikatos saugos kontrolę atliekančioms institucijoms.
4. Neformaliojo vaikų švietimo mokykloms priskiriama muzikos, dailės, meno, sporto mokyklos, ugdymo centrai, skirti vaikų gebėjimams lavinti, moksleivių rūmai, kūrybos centrai, jaunųjų gamtininkų, technikų centrai, klubai, šeštadieninės ir sekmadieninės tautinių mažumų mokyklos ir kitos mokyklos, teisės aktų nustatyta tvarka vykdančios neformalųjį vaikų švietimą.
II. NUORODOS
5. Teisės aktai, į kuriuos pateikiamos nuorodos šioje higienos normoje:
5.1. Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2330).
5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).
5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-502).
5.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. V-51 „Dėl asmenų, kurie privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, profesijų sąrašo, ir Asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašo bei mokymo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-795).
5.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d įsakymas Nr. V-180 „Dėl ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti Leidimą-higienos pasą, sąrašo bei Leidimo-higienos paso išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 41-1319).
5.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „ Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
5.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 76-2770).
5.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).
5.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957).
5.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 512 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 105- 4726).
5.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 59-2404).
5.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. V-479 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3911).
5.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
5.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V-895 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6745).
5.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. V-572 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 87-3277).
5.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 123:2003 „Patalpų ir įrangos, skirtų kūno kultūrai ir sportui, higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 119-5456).
5.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605).
5.18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729).
5.19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851).
5.20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898).
5.21. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 104-3014).
III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
6. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
kombinuotas dirbtinis apšvietimas – suderintas bendras dirbtinis ir vietinis dirbtinis apšvietimas;
natūralios apšvietos koeficientas – tam tikrame patalpos taške ir tuo pačiu metu lauke (esant visiškai atviram dangaus skliautui, ne šešėlyje) natūralaus apšvietimo išmatuotų apšvietos verčių santykis, procentais;
neformalusis vaikų švietimas – laisvai pasirenkama ir neprivaloma popamokinė veikla, skirta tenkinti vaikų pažinimo ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviems visuomenės nariams;
pusrūsis (cokolinis aukštas) – pastato dalis, kurioje visų patalpų arba didesnės pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langų;
rūsys – ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus ir joje nėra langų, o jei langų yra – pusė arba daugiau grindų ploto pagilinta žemiau kaip 0,9 m projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus;
vaikų ugdymo patalpos – kabinetai, studijos, sporto salės ir kitos patalpos, kuriose vyksta vaikų ugdymas.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
7. Mokykloje turi būti sudarytos saugios ir sveikos ugdymo sąlygos, nekeliančios pavojaus vaikų sveikatai.
9. Mokyklos patalpose gali būti vykdoma tik su mokinių ugdymu bei maitinimu susijusi veikla, taip pat kultūrinis ir neformalusis bendruomenės švietimas.
10. Mokyklos darbuotojai gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir turėdami sveikatos žinių pažymėjimus, patvirtinančius įgytas žinias sveikatos klausimais, o pedagoginiai darbuotojai – dar ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais [5.2, 5.4]. Šią informaciją turi saugoti mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
11. Mokyklos teritorija ir pastatai turi būti pritaikyti vaikams, turintiems judėjimo sutrikimų, bei atitikti teisės akte nustatytus reikalavimus [5.20].
12. Mokykloje gali būti laikomos ir naudojamos tik tos cheminės medžiagos, kurios reikalingos ugdymo procese bei atitinka teisės akto reikalavimus [5.11].
13. Mokyklos patalpose ir teritorijoje negali būti laikomos ir naudojamos nuodingosios medžiagos [5.1].
V. TERITORIJA
15. Jei mokykla turi savo teritoriją, pagal mokyklos vykdomų neformaliojo vaikų švietimo programų specifiką, mokyklos teritorija skirstoma į sporto, poilsio, ūkinę ir kitas zonas. Iš sporto salės turi būti išėjimas į sporto zoną.
16. Teritorija turi būti visada tvarkinga ir švari, apželdinta alergijos nesukeliančia ir toksinio poveikio sveikatai neturinčia augalija. Teritorijoje žolės aukštis turi būti ne didesnis kaip 10 cm.
17. Mokyklos teritorijoje esantys įrenginiai turi būti patikimai sutvirtinti, techniškai tvarkingi, nuolat prižiūrimi ir profilaktiškai tikrinami, nekelti pavojaus vaikų sveikatai ir gyvybei.
18. Konteineriai buitinėms atliekoms laikinai laikyti gali būti statomi tik ūkinėje zonoje ant kieto pagrindo, ne mažesniu kaip 20 m atstumu nuo pastato. Vieta turi būti su pastoge, dengiančia konteinerius nuo lietaus ir sniego, aptverta ne žemesniu kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Dangos nuolydis turi būti ne didesnis kaip 2 proc. Konteineriai turi būti su uždaromais liukais.
19. Triukšmas bei oro kokybė teritorijoje turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus [5.9, 5.10].
VI. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS
21. Mokykla gali būti steigiama pastate, kuris suprojektuotas, pastatytas ar rekonstruotas, įrengtas ir pripažintas tinkamu naudoti pagal teisės aktų reikalavimus.
22. Neformalusis vaikų švietimas gali būti organizuojamas ir kituose teisės aktų nustatyta tvarka įteisintuose pastatuose, tačiau ugdymo aplinka turi būti saugi ir sveika bei atitikti tai ugdymo veiklai keliamus saugos sveikatai reikalavimus. Jeigu mokykla steigiama gyvenamajame name ar kitos paskirties visuomeniniame pastate, ji turi turėti atskirą įėjimą, prie jos turi būti atskiri įvažiavimai [5.19].
25. Pusrūsiuose (cokoliniuose aukštuose) galima įrengti vaikų ugdymo patalpas, jei jos atitinka natūralaus apšvietimo reikalavimus.
26. Laiptinės, laiptų aptvaros turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga. Neleidžiama įrengti aptvarų, turėklų su horizontaliu dalijimu, o vertikalaus dalijimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,10 m. Lauko laiptai ar jų dalys ir aikštelės turi būti su aptvarais, jeigu jų aukštis nuo žemės paviršiaus yra ne mažesnis kaip 0,45 m.
27. Vaikų ugdymo patalpos, kuriose veiklos metu keliamas triukšmas, turi būti įrengtos atokiau nuo kitų patalpų, o garso izoliacija turi užtikrinti teisės akto reglamentuotą triukšmo lygį kitose patalpose [5.9].
29. Jeigu mokykloje vykdomos iš anksto apibrėžtos bendrojo lavinimo mokyklų programos ar jų moduliai, patalpos šiai veiklai turi būti įrengiamos pagal bendrojo lavinimo mokyklos veiklai reglamentuotus reikalavimus [5.7].
30. Vykdant dailės ugdymą vienam vaikui turi būti numatytas ne mažesnis kaip 4,5 m2 plotas ir patalpose oro apykaita ne mažesnė kaip 6 k./val.
31. Studijose naudojamos degamosios krosnys turi būti izoliuotoje patalpoje su įrengtu vietiniu ištraukiamuoju vėdinimu.
32. Reikalavimai muzikinio ugdymo patalpoms:
32.1. organizuojant individualias muzikinio ugdymo pratybas vienam vaikui turi būti numatyta ne mažesnė kaip 12 m2 patalpa;
34. Sporto mokyklos patalpų įrengimas ir priežiūra turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus [5.7, 5.16].
35. Baseinų įrengimas ir priežiūra turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės akto reikalavimus [5.15].
36. Mokykloje turi būti sudarytos sąlygos mokinių viršutiniams drabužiams pakabinti. Draudžiama viršutinius drabužius kabinti vaikų ugdymo patalpoje.
37. Persirengimo kambariai su dušinėmis turi būti įrengti prie choreografijos, sporto bei kitos panašaus pobūdžio veiklos patalpų. Persirengimo kambariai turi būti įrengti atskirai berniukams ir mergaitėms, numatant 0,35 m2 plotą vienam vaikui.
38. Tualetai turi būti įrengti kiekviename aukšte, atskirai mergaitėms ir berniukams, ne toliau kaip 50 m nuo labiausiai nutolusios vaikų ugdymo patalpos. Tualeto patalpos išorinės durys neturi būti priešais vaikų ugdymo patalpos duris.
39. Tualeto kabinos turi būti su durimis. Vienos tualeto kabinos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m2.
40. Sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo vaikų skaičiaus, tačiau turi būti ne mažiau kaip:
41. Tualeto patalpos plotas priklauso nuo vaikų skaičiaus, tačiau turi būti ne mažiau kaip 0,1 m2 vienam vaikui. Patalpoje turi būti numatyta vieta valymo inventoriui laikyti ir džiovinti.
42. Tualeto patalpoje turi būti asmens higienos priemonių: tualetinio popieriaus, muilo, rankų džiovintuvas (ar vienkartinių rankšluosčių).
43. Unitazai ir praustuvės turi būti sumontuoti taip, kad atitiktų vaikų ūgį. Visi sanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi.
44. Visų vaikų ugdymo patalpų aukštis nuo grindų iki lubų turi būti ne mažesnis kaip 3 m ir atitikti veiklos specifiką.
45. Patalpų vidaus apdailos, baldų medžiagos turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Patalpų vidaus apdaila turi atitikti jų funkcinę paskirtį [5.14].
VII. APŠVIETIMAS
47. Visose vaikų ugdymo patalpose turi būti natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficientas toliausiame nuo lango taške turi būti ne mažesnis kaip 1,5 %, o dailės kabinetuose – ne mažesnis kaip 3,0 %.
48. Ugdymo proceso metu pagrindinis šviesos srautas turi kristi vaikams iš kairės ar iš priekio, pagal ugdomosios veiklos pobūdį.
49. Vaikų ugdymo patalpose turi būti įrengtos apsauginės užuolaidos (žaliuzės) nuo tiesioginių saulės spindulių.
50. Visose vaikų ugdymo patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, užtikrinantis šios higienos normos 1 lentelėje pateiktas apšvietos vertes.
51. Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai ir lempos, pagal gamintojo instrukciją skirti konkrečių patalpų apšvietimui.
52. Jeigu vaikų ugdymo proceso metu atliekami darbai, reikalaujantys didesnio regos tikslumo, turi būti numatytas kombinuotas dirbtinis apšvietimas, kuris turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės akto reikalavimus [5.13].
VIII. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
54. Mokyklų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemos bei jų įrengimas turi atitikti statybos techninio reglamento reikalavimus [5.18].
55. Vaikų ugdymo patalpose turi būti:
57. Natūraliam patalpų vėdinimui turi būti įrengtos orlaidės ir (ar) viršlangiai, kurie turi funkcionuoti visais metų laikais.
58. Ugdymo patalpos vėdinamos, kai jose nėra vaikų. Prieš kiekvieną užsiėmimą ugdymo patalpos turi būti išvėdintos.
59. Projektuojant mechaninį vėdinimą turi būti numatyta ištraukiamoji ir tiekiamoji vėdinimo sistemos. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi būti numatyta tualetuose, maisto ruošimo patalpose, dušų patalpose, sporto salėse, koncertų salėse, garso įrašų studijose, rekreacinėse patalpose, dailės, keramikos dirbtuvėse ir tose patalpose, kur dirbama su cheminėmis medžiagomis.
IX. VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKŲ ŠALINIMAS
61. Tiekiamas geriamasis vanduo ir jo programinė priežiūra turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės akto reikalavimus [5.8].
62. Karštas ir šaltas vanduo turi būti tiekiamas į meninio, gamtinio, techninio ugdymo patalpas, dušines bei kitas patalpas, kur vaikų ugdymo proceso metu susitepa rankos ar ugdymo proceso metu reikalingas vanduo.
X. PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA
64. Bendro naudojimo patalpos ir įrenginiai turi būti nuolat prižiūrimi ir valomi pagal poreikį. Visos kitos patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu.
68. Dezinfekantai ir kiti biocidai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti leistini naudoti Lietuvos Respublikoje.
69. Asmenys, dirbantys su valymo, plovimo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos priemonėmis, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytis saugos duomenų lapuose nurodytų reikalavimų.
70. Tualetų valymo inventorius turi būti paženklintas ir laikomas atskirai nuo kito valymo inventoriaus.
71. Valikliai bei kitos cheminės medžiagos turi būti saugiai laikomi specialioje pritaikytoje patalpoje ar įrenginiuose, vaikams neprieinamoje vietoje.
XI. UGDYMO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
73. Visas neformalusis vaikų švietimas turi būti organizuotas taip, kad vaikai galėtų jį suderinti su formaliuoju švietimu bendrojo lavinimo mokykloje.
74. Mokyklos darbo laiką nustato steigėjas. Rekomenduojama ugdymo veiklą mokykloje pradėti ne anksčiau kaip 8.00 val. ir baigti ne vėliau kaip 20.00 val.
75. Neformaliojo švietimo veiklos trukmė turi būti nustatyta atsižvelgus į vaikų amžiaus fiziologinius ypatumus. Po 30-45 min. veiklos turi būti daromos ne trumpesnės kaip 10 min. pertraukos.
76. Veikla mokykloje turi būti organizuojama taip, kad pertraukų metu būtų galima patalpas išvėdinti ir, jei reikia, išvalyti.
77. Reikalavimai techniniam ugdymui:
77.1. vaikai gali dirbti tik tuos darbus, kurių aplinkoje nėra sveikatai pavojingų ir kenksmingų veiksnių [5.3];
78. Kiekvienais mokslo metais, prieš pradėdami lankyti mokyklą, vaikai turi pateikti informaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus bei gydytojų rekomendacijas.
79. Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi informuoti pedagoginius darbuotojus apie vaikų galimybę užsiimti pasirinkto profilio veikla. Vaikų ugdymo grupės sudaromos atsižvelgiant į vaikų sveikatą.
80. Vaikų, lankančių sporto mokyklas, profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami vadovaujantis Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimo tvarka [5.6].