BŪSTO IR URBANISTINĖS PLĖTROS AGENTŪROS

DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

DĖL TELŠIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO (PROGRAMOS) PATVIRTINIMO

2011 m. liepos 15 d. Nr. 1.6-47

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 84-4404) 10 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1299 „Dėl Telšių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 110-5630) 3 punktu ir atsižvelgdamas į Telšių regiono plėtros tarybos 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 51/10S-21 „Dėl pritarimo Telšių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo priemonių planui (programai)“:

1. Tvirtinu Telšių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo priemonių planą (programą) (pridedama)*.

2. Pavedu Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Teritorijų planavimo skyriaus vedėjui Aurimui Gutkauskui ir Teritorijų planavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Enrikai Diulaj vykdyti šio įsakymo 1 punktu patvirtinto sprendinių įgyvendinimo priemonių plano (programos) monitoringą ir priežiūrą.

Direktorius                                                                                         Algirdas Čepas

___________________

* Telšių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo priemonių planas (programa) skelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.

_________________

PATVIRTINTA

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus

2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1.6–47

TELŠIŲ APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS (PROGRAMA)

Priemonės pavadinimas	Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas	Atsakingi vykdytojai	Įgyvendinimo terminas	Finansavimo šaltinis
	I. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA
	Apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų sistema
1.Parengti savivaldybių teritorijų, miestų, miestelių bendruosius planus: 1.1 Mažeikių r. sav. Sedos miesto bendrasis planas; 1.2 Mažeikių r. sav. Viekšnių miesto bendrasis planas; 1.3 Mažeikių r. sav. Tirkšlių miestelio bendrasis planas; 1.4 Mažeikių r. sav. Šerkšnėnų kaimo bendrasis planas.; 1.5 Plungės r. sav. Platelių miestelio sutvarkymo bendrasis planas; 1.6 Plungės r. sav. Kulių miestelio sutvarkymo bendrasis planas; 1.7 Plungės r. sav. Šateikių kaimo sutvarkymo bendrasis planas; 1.8 Plungės r. sav. Alsėdžių miestelio sutvarkymo bendrasis planas; 1.9 Telšių r. sav. teritorijų bendrieji planai.	Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir įstatymo lydimųjų aktų reikalavimus bus parengti savivaldybių teritorijų bendrieji planai, jų miestų, miestelių bendrieji planai, kurie sudarys savivaldybių teritorijų darnaus vystymosi pagrindą, kryptis, nustatys savivaldybių teritorijų specialiųjų ir detaliųjų planų rengimo sąlygas, teritorijų tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus.	Savivaldybės	Iki 2013m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
2. Numatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti specialiuosius planus: 2.1 Mažeikių r. sav. :	Specialiųjų planų parengimas savivaldybėse pagerins infrastruktūros vystymą, sudarys savivaldybių teritorijų darnaus vystymosi pagrindą, atspindės ir apibrėš teritorijų tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus.	Savivaldybės		ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos
2.1.1 Susisiekimo bei inžinerinių komunikacijų infrastruktūros specialusis planas (Mažeikių m. šiaurinė dalis); 2.1.2 Susisiekimo bei inžinerinių komunikacijų infrastruktūros specialusis planas (Mažeikių m. pietinė dalis); 2.1.3 Mažeikių miesto teritorijos specialusis planas (nesudėtingų statinių išdėstymo); 2.1.4 NATURA 2000 teritorijos – Ventos upės slėnio – specialusis planas; 2.1.5 Mažeikių miesto želdinių specialusis planas; 2.1.6 Mažeikių miesto turizmo trąsų specialusis planas; 2.1.7 Mažeikių miesto lietaus nuotekų specialusis planas; 2.1.8 Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialusis planas. 2.2 Plungės r. sav.:			Iki 2014 m.
2.2.1 Plungės miesto centrinės dalies sutvarkymo specialusis planas; 2.2.2 Turizmo trasų aplink Platelių ežerą ir jų jungties iki Plungės miesto specialusis planas; 2.2.3 Plungės rajono savivaldybės kaimų ir Plungės miesto ribų pakoregavimo specialusis planas; 2.2.4 Plungės miesto saugaus eismo priemonių išdėstymo specialusis planas 2.2.5 Plungės rajono vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų nustatymo specialusis planas; 2.2.6 Plungės rajono vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymo specialusis planas. 2.3 Rietavo sav.: 2.3.1 Rietavo Oginskių dvaro sodybos parko su prieigomis specialusis planas; 2.3.2 Rietavo savivaldybės susisiekimo sistemos specialusis planas; 2.3.3 Rietavo savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas;			Iki 2013 m.
2.3.4 Rietavo miesto teritorijos šiaurinės dalies ribų pakeitimo planas; 2.3.5 Rietavo savivaldybės gyvenamųjų vietovių (kaimų, gyvenviečių), miesto ir seniūnijų ribų ploto nustatymo ir patvirtinimo specialusis planas. 2.4. Telšių r. sav. teritorijų specialieji planai.			Iki 2012 m.
3. Itin vertingiems gamtiniams kompleksams išsaugoti inicijuoti savivaldybių draustinių steigimą: 3.1 Mažeikių r. sav. Balėnų, Griežės herpetologiniai draustiniai; 3.2 Mažeikių r. sav. Žadeikių, Felisbergo, Dautarų, Grauminalės botaniniai – zoologiniai draustiniai; 3.3 Mažeikių r. sav. Užpelkių telmologinis draustinis; 3.4 Mažeikių r. sav. Karolinos miško botaninis draustinis; 3.5 Mažeikių r. sav. Gedvydo, Pievio, Trimesėdžio, Bugenių hidrografiniai draustiniai.	Draustinių steigimas savivaldybėse užtikrins itin vertingų nykstančių, natūralių gamtinių kompleksų išsaugojimą bei plėtrą Telšių regione ir prisidės prie Europos Sąjungos gamtos apsaugos direktyvų įgyvendinimo programų.	Savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, savivaldybės
4. Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo sistemas ir gerinant pastatų šilumines charakteristikas.	Vykdomi projektai – daugiabučių namų modernizavimas, ugdymo įstaigų modernizavimas ir kt.	Savivaldybės	2013 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos, Gyventojų privačios lėšos
5. Aplinkos triukšmo prevencija.	Triukšmo prevencija ir mažinimo priemonės: Kelių dangos atnaujinimas; kelių rekonstravimas ir plėtojimas; aplinkelių įrengimas, dviračių ir pėsčiųjų takų tvarkymas, įrengimas, plėtra; Teritorijų apželdinimas; teritorijų planavimo sprendiniai; gyventojų aplinkosauginis švietimas; triukšmo matavimai pasirinktose vietose ir triukšmo priežasčių nustatymas.	Savivaldybės, LR aplinkos apsaugos ministerija, Kelių direkcija	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, savivaldybės
	II. KONKRETIZUOTI SPRENDINIAI 1.Urbanistinės sistemos formavimas, gyvenamųjų vietovių sistemos, centrų vystymas
6.Stiprinti rajonų centrus Telšius, Plungę, Mažeikius, Rietavą bei plėtoti savivaldybių seniūnijų centrus: Varnius, Sedą, Viekšnius, Platelius, Kulius, Žemaičių Kalvariją, Alsėdžius.	Bus aktyviai stiprinamas centro esamas socialinis ir ekonominis potencialas, didinamas investicinis aktyvumas, formuojamos pramonės ir verslo plėtros zonos, logistikos centrų vystymas. Plėtojant švietimo ir mokslo infrastruktūrą, bus iš esmės pagerintas apsirūpinimas kultūros įstaigomis, sukuriant šiuolaikišką infrastruktūrą, reorganizuotos, renovuotos esamos kultūros centro, kino teatro, koncertų salės į universalias sales ir išplėstas jų tinklas. Bus aktyviai stiprinami nepakankamo potencialo maži miestai, kaip nauji kaimo gyventojų aptarnavimo ir miesto gyventojų rekreacijos centrai.	Savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos.
7. Svarbiausios regiono urbanistinės ašies Šiauliai – Telšiai – Plungė – Klaipėda vystymas.	Stiprinamas ryšys tarp regiono centro ir savivaldybių centrų, vystant urbanistinės integracijos ašių transporto ir aptarnavimo infrastruktūrą.	Savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos, valstybės lėšos.
8. Kaimiškųjų vietovių vystymas: 8.1 Mažeikių r. sav.: Seda, Viekšniai, Tirkšliai, Židikai, Krakiai, Užlieknė, Ukrinai, Šerkšnėnai, Buknaičiai, Auksūdys.	Vystoma socialinė, kultūrinė, gamybinė, administracinė sąsajos. Plėtojama žemės ūkio gamyba, kaimo gyventojų aptarnavimo funkcijos.	Mažeikių r. sav.	Iki 2014 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos.
8.2 Rietavo sav.: įsteigti daugiafunkciniai centrai (biblioteka, kultūros namai, medicininis punktas ir kt.) Labardžių, Pelaičių ir Daugėdų kaimuose.		Rietavo sav.	Iki 2012 m.
9. Miestų ir miestelių naujų teritorijų plėtra; 9.1 Rietavo sav.: Teritorijų planavimo dokumentais suformuoti naujus žemės sklypus Rietavo mieste kitos paskirties objektų statybai bei pakeistos Rietavo miesto ir kaimų ribos.	Padidėjusios būsto statybos apimtys, gamybos ir smulkaus bei vidutinio verslo plėtra.	Savivaldybės	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos.
	Parengus Rietavo sav. gyvenamųjų vietovių (kaimų, gyvenviečių), miesto ir seniūnijų ribų ploto nustatymo ir patvirtinimo specialųjį planą, atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius ir vykstančią urbanizacijos plėtrą, bus pakeistos Rietavo miesto ir kaimų ribos.		Iki 2012 m.
10. Pasienio zonoje esančių gyvenamųjų vietovių vystymas.	Numatytos priemonės šių zonų palaikymui, vystymui, jų ryšių su apskrities centru ir kitais savivaldybių centrais pagerinimui.	Mažeikių r. sav.	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos.
	2. Gamtinio kraštovaizdžio apsauga
11. Geoekologinių takoskyrų teritorinių juostų vystymas.	Sujungti didelę ekologinę svarbą turinčios buveinės, jų aplinka, gyvūnų bei augalų migracijai reikalingos teritorijos – taip saugomas gamtinis kraštovaizdis ir gamtiniai rekreaciniai ištekliai. Nustatytas gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę, kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų ir kitų svarbių teritorijų.	Savivaldybės, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (ŽNP).	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos.
12. Migracijos koridorių slėnių ar dubaklonių teritorijų ruožų vystymas.	Nustatytas gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę, kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų ir kitų svarbių teritorijų.	Savivaldybės, ŽNP	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos.
13. Vidinio stabilizavimo arealų vystymas.	Nustatytas gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę, kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų ir kitų svarbių teritorijų.	Savivaldybės, ŽNP	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos.
14. Gamtinio karkaso teritorijų tvarkymas.	Nustatytos kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios kryptys.	savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos.
15. Atskirų regiono dalių miškingumo didinimas.	Ypač šiaurinėje, dalinai vidurinėje regiono dalyje. Miškingumo didinimo programa orientuota į labiausiai ekologiškai nuskurdintas teritorijas.	Savivaldybės, privatūs asmenys	2020 m.	ES fondų lėšos, privačios lėšos
16. Galimybių ieškojimas steigti Germanto regioninį parką.	Skirta išsaugoti Žemaičių aukštumos šiaurrytinių atšlaičių santykinai natūralaus miškingo moreninio – fliuvioglacialinio kraštovaizdžio kompleksą.	Valstybinė Saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos.
17. Galimybių ieškojimas steigti Plinkšių (Cėklio) regioninį parką.	Skirta išsaugoti ekologiniu požiūriu ypač vertingą miškingo – ežeringo Ventos vidurupio žemumos kraštovaizdžio kompleksą.	Valstybinė Saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybės (Mažeikių r. sav.)	2020 m.	ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos
18. NATURA 2000 teritorijų tinklo plėtra.	Stiprinama regiono gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga.	Savivaldybės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos
	3. Miškų ūkio teritorijų vystymas
19. Padidinti miško plotus nacionalinę svarbą turinčiame Vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruože.	Tai Spraudžio – Aukštojo Tyro – Bubėnų – Giliogirio – Girkantiškės – Kegų – Brazdeikių – Lieplaukės – Grumblių – Platelių – Pūčkorių – Grūstės – Petraičių – Palūšės atkarpa.	Savivaldybės, LR aplinkos ministerija	Iki 2020 m.	Savivaldybės lėšos, Valstybės lėšos.
20. Padidinti miško plotus nacionalinę svarbą turinčiame Šiaurės Lietuvos geoekologinės takoskyros ruože.	Tai Tauravo – Drobūkščių – Didžiojo Palūkščio – Pavandenės – Viekšnalių atkarpa.	Savivaldybės, LR aplinkos ministerija	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos, Valstybės lėšos.
21. Naujų miškų sodinimą spręsti miškotvarkos projektuose.	Veisiami bei ugdomi miškai patenkins eksporto poreikius bei vidaus medienos išteklių poreikius.	Savivaldybės, privatūs asmenys	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos, privačios lėšos.
22. Miško žemės naudojimo kitiems gyventojų poreikiams tenkinti sąlygų sudarymas.	Miško žemė naudojama medžioklei, turizmui, šalutiniam miško išteklių naudojimui skatintų efektyvų miško išteklių naudojimą, biologinės įvairovės išsaugojimą, rekreacinio miškų potencialo didinimą.	Savivaldybės, Privatūs asmenys, LR aplinkos ministerija	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos, privačios lėšos.
23. Ūkininkavimo miškuose sistemos tobulinimas.	Miškų urėdijos ir privatūs ūkiai mišką naudotų efektyviai ir racionaliai. Pagerėtų miškų tvarkymo ir priežiūros darbai. , Siekiama privačių miškų ūkių stambėjimo, miškų tvarkymui remti tikslinga steigti privačių ūkių miškų valdytojų kooperatyvus.	Savivaldybės, LR aplinkos ministerija	Iki 2020 m.	Savivaldybės lėšos, privačios lėšos.
	4. Žemės ūkio teritorijų vystymas
24. Nustatytose žemės ūkio specializacijos zonose suformuoti stabilias ir konkurencingas žemės ūkio struktūras, kurios sudarytų pagrindą efektyviai žemės ūkio veiklai.	Visose zonose galimi skirtingų tipų ūkių deriniai: šeimos ūkiai, specializuoti netradicinei žemės ūkio veiklai ūkiai, sodininkystės, daržininkystės ar kt. Veiklos ūkiai; gyvulininkystės ir mišrią prekinę produkciją auginantys ūkiai. Diegti skirtingas ūkininkavimo sistemas – intensyvaus ūkininkavimo, ekologinio ūkininkavimo ir tausojamojo ūkininkavimo.	Savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės, Valstybės biudžeto lėšos
25. Rengti žemės konsolidacijos projektus, sprendžiant racionalių ūkių žemės valdų formavimą.	Tai aktualu vietovėse, kuriose ūkių savininkų ir valdytojų įsigytų nuosavybėn žemės sklypai išsidėsto nekompaktiškai ir tuo apsunkina žemės ūkio gamybos organizavimą. Sudaromos sąlygos žemės ūkio veiklai aktyvinti– pagerinti melioracijos sistemų būklę, ekologiškai jautriose teritorijose teikti prioritetą tausojamajam ir ekologiniam ūkininkavimui. Išskirti arealus miško įveisimui ne miško žemėje. Rekreacinę ar kitą netradicinę veiklą planuoti vietovėse, įeinančiose į I, V, VI specializuotos žemės ūkio veiklos zonas.	Savivaldybės, privatūs asmenys	Iki 2020 m.	ES lėšos, privačios lėšos
26. Detalizuoti suplanuotų žemės ūkio specializacijos zonų plėtros kryptis.	Nustatyti planavimo sąlygas savivaldybių lygmenų teritorijų planavimo dokumentams – teritorijų bendriesiems ir specialiesiems planams rengti.	savivaldybės	Iki 2012 m.	Savivaldybių lėšos, Valstybės biudžeto lėšos.
27. Žemės ūkio paskirties žemę naudoti ne žemės ūkio paskirčiai, pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.	Panaudojus žemę ne žemės ūkio veiklai urbanistinės plėtros zonose, turizmo arealuose, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui, kelių tiesimui, esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose – pagal žemės valdų planus formuojamiems žemės sklypams prie statinių bei įrenginių. Priskiriant miškų ūkio paskirties žemės sklypams, kai juose mišku apaugę ar apsodinti plotai, sudaro daugiau kaip 90 proc. žemės sklypo ploto.	Savivaldybės, privatūs asmenys	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos, privačios lėšos
28. Žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemių apsodinimo mišku skatinimas.	Eroduojančių žemės plotų tinkamas panaudojimas.	Savivaldybės, privatūs asmenys	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, privačios lėšos
29. Skatinti melioracijos sistemų rekonstrukciją.	Bus sumažinta nepalankaus vandens režimo rizika kaimo gyventojams ir aplinkai bei pagerintos gyvenimo ir ūkininkavimo sąlygos Melioracijos sistemų rekonstravimas vykdomas teritorijų planavimo dokumentų ir techninių projektų derinimo pasekoje. (Mažeikių r. sav. – Rekonstruojamų griovių ilgis ~100 km, Rekonstruojamas drenažas: ~100 m, Remontuojamos pralaidos: ~20 vnt. Drenažo žiogių skaičius:.. :.~100 km. ruože.)	Savivaldybės	Iki 2020 m.	Valstybės biudžeto lėšos, Savivaldybės lėšos
30. Žemės ūkio funkcionavimui būtinų infrastruktūros objektų vystymo skatinimas.	Efektyvesniam žemė sūkio funkcionavimui užtikrinti.	Savivaldybės, LR žemės ūkio ministerija	Iki 2020 m.	Savivaldybių lėšos, Valstybės biudžeto lėšos.
31. Alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, miškų sodinimo, žuvininkystės, amatų ir kitų ne žemės ūkio verslų) skatinimas nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose.	Tinkamai išnaudojamos nepalankios žemės ūkiui vystyti teritorijos.	LR žemės ūkio ministerija, Privatūs asmenys	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Privačios lėšos, Valstybės biudžeto lėšos
	5. kultūros paveldo teritoriniai prioritetai
32. Statinių ir statinių kompleksų apsauga ir tvarkymas. Išsaugant dvarų kultūros paveldą, kulto pastatų, ypač medinės architektūros, tvarkymas ir restauravimas.	Sutvarkyti objektai atspindės regiono architektūros bruožus ir taps patrauklūs bei pritaikyti viešajam turizmui.(pvz. Renavo dvaras (ne medinis) Mažeikių rajono savivaldybėje. Taip dvarai Plungės rajono savivaldybėje).	Savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
33. Aktyviai dalyvauti rengiant kultūros paveldo apsaugos specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus ir tikslines programas.	Mažeikių, Plungės, Rietavo, Telšių savivaldybės kultūros paveldo tinklų schema. Kultūros paveldo objektams nustatyti apsaugos zonas, saugojimo ir tvarkymo rėžimus, pritaikant ir naudojant dvarų paveldą numatoma išryškinti objektų regioninės architektūros bruožus.	Savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
34. Urbanistinio paveldo apsauga ir tvarkymas. Rengiant specialiuosius teritorijų tvarkymo planus.	Bus užtikrinta miestų ir miestelių istorinių dalių ir regionui būdingo etnografinio paveldo apsauga, ypač didelį dėmesį skiriant regiono autentiškumui ir savitumui. Nustatyti apsaugos ir tvarkymo režimai. (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568 (Žin., 2003, Nr. 116–5282) patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano 34 priemonės nuostatomis, bus parengti specialieji kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo planai kaip miestų ir miestelių bendrųjų ir detaliųjų planų sudėtinės dalys. Rengiant Sedos, Viekšnių miestų (.Mažeikių r.), Alsėdžių. miestelio (.Plungės r.) teritorijos bendrąjį planą bus parengtas kultūros paveldo vietovės – miestelio istorinės dalies ir jos apsaugos zonų ribų ir tvarkymo specialusis planas kaip bendrojo plano dalis).	Savivaldybės	Iki 2012 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
35. Archeologinio paveldo apsauga ir tvarkymas.	Panaudojimas pritaikant atitinkamą infrastruktūros sistemą, atsižvelgiant į objektų reprezentatyvumą, būklę, autentiškumo išlikimą. Bus sutvarkyti ir pritaikyti archeologijos objektai kultūros ir viešojo turizmo reikmėms. Sukurta infrastruktūra Gandingos (Plungės r. sav.) piliakalnių kompleksuose, Daubarių ir Gyvolių (Mažeikių r. sav.) piliakalnių kompleksuose.	Savivaldybės	Iki 2012 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
36. Plėtoti kultūrinį turizmą.	Parengti atitinkami planai, užtikrinta apskrities teritorijoje reikiama infrastruktūra.	Savivaldybės	Iki 2015 m.	Savivaldybės lėšos, Valstybės biudžeto lėšos.
37. Nustatyti nematerialaus kultūros paveldo vertybes ir teikti kandidatūras nacionaliniam Nematerialaus kultūros paveldo registrui.	Bus nustatytos ir į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo registrą įrašytos Telšių krašto nematerialaus kultūros paveldo vertybės.	Savivaldybės	Iki 2015 m.	Savivaldybių ir valstybės biudžeto lėšos.
38. Parengti kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (teritorijų ir apsaugos zonų ribų ir paveldotvarkos planus).	Kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais bus nustatytos ir įteisintos šių vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribos, nustatyti paveldosaugos reikalavimai, tvarkymo priemonės, veiklos sąlygos.	Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Savivaldybės	Iki 2020 m.	Savivaldybių ir valstybės biudžeto lėšos.
39. Parengti savivaldybių medinio kultūros paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo programas.	Programose turėtų būti numatytos konkrečios priemonės, kuriomis savivaldybės prisidėtų prie medinio kultūros paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo.	Savivaldybės	2014 m.	Savivaldybių ir valstybės biudžeto lėšos.
	6. Rekreacinių teritorijų vystymas
40. Svarbiausių regiono kaimo poilsio ir laisvalaikio vietovių (Platelių, Varnių, Germanto, Plinkšių) įrengimas bei rekreacinių priemiestinių zonų (Telšių, Plungės, Mažeikių) – naudojimo intensyvinimas.	Išsiplės ir pagerės regiono poilsio vietovių intensyvumas.	Savivaldybės	Iki 2012 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
41. Naujų turizmo centrų formavimas.	Naujų turizmo centrų kūrimas skatins turizmo intensyvumą.	Savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
42. Dviračių turizmo regioninės sistemos trasų ir jų infrastruktūros formavimas. Parengti specialiuosius planus. (Dviračių maršruto aplink Platelių ežerą ir jungties iki Plungės miesto formavimas (Plungės r.)).	Turizmo regione skatinimas.	Savivaldybės	Iki 2012 m	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
43. Kaimo turizmo plėtra.	Turizmo regione skatinimas.	Savivaldybės, Privatūs asmenys	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos, Privačios lėšos.
44. Minijos, Babrungo ir Ventos vandens kelių trasų įsisavinimui reikalingos rekreacinės infrastruktūros sukūrimas.	Turizmo regione skatinimas.	Savivaldybės, Privatūs asmenys	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos, Privačios lėšos.
45. Sportinės – pramoginės ar pažintinės – pramoginės rekreacinės infrastruktūros kompleksų kūrimas. 1. Įrenginėjami Senamiesčio, Melioratorių, Juodpelkio parkai Mažeikių mieste bei rekreacinės teritorijos rajono gyvenvietėse. 2. Universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statyba Plungės mieste (I.Končiaus g.) 3. Rietavo Oginskių dvaro karietinės pritaikymas turizmo reikmėms.	Reprezentaciniai regioninės svarbos kompleksai – parkai, golfo laukai ir kt. Ženkliai įtakos viso regiono turistinį konkurencingumą.	Savivaldybės	Iki 2013 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
	7. Saugomų teritorijų vystymas
46. Žemaitijos nacionalinio parko ir jo funkcinių zonų ribų plano bei tvarkymo plano parengimas.	Patikslintos zonų ribos, sudarytos palankios sąlygos geresnei gamtos ir kultūros paveldo apsaugai užtikrinti bei racionalesniam teritorijos naudojimui pažintiniais, turizmo, poilsio tikslais vykdyti, vietos gyventojų užimtumui (verslams, kaimo turizmui ir kt. Skatinti).	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM –planavimo organizatorius; VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ – vykdytojas.	2012 m.	ES struktūrinių fondų lėšos (ES SF) ir valstybės biudžeto lėšos.
47. Minijos valstybinio ichtiologinio draustinio ribų plano korektūra.	Patvirtinus naują Minijos ichtiologinio draustinio ribų planą bus nustatytos tikslesnės, geriau pagrįstos draustinio ribos, aiškiau reglamentuotos veiklos šioje saugomoje teritorijoje galimybės.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM –planavimo organizatorius; VĮ „Valstybės žemės fondas“ – vykdytojas.	2012 m.	ES SF ir valstybės biudžeto lėšos.
48. Gamtos mokyklos Varnių regioniniame parke projektavimas ir įrengimas.	Rekonstravus buvusios Varnių girininkijos pastatą ir įrengus Gamtos mokyklą, joje vietos moksleiviams bei kitiems lankytojams pagal atitinkamas programas kartu su švietimo įstaigomis ir kitomis organizacijomis bus vykdomi mokymai, aplinkosauginis švietimas, auklėjimas ir t.t.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM , Varnių regioninio parko direkcija.	2015 m.	ES SF ir valstybės biudžeto lėšos.
49. Šatrijos piliakalnio (Varnių RP) tvarkymas.	Pagal specialų tvarkymo projektą, piliakalnyje ir jo prieigose įrengus takus, laiptus, stendus, aikšteles, atlikus kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitus numatytus darbus, teritorija taps patrauklesnė ir patogesnė lankymui.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM , Varnių regioninio parko direkcija.	2013 m.	ES SF ir valstybės biudžeto lėšos
50. Žemaitijos nacionalinio parko informacinės sistemos bei apžvalgos bokšto įrengimas.	Bus įrengta lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra bei pastatytas bokštas, kurie yra skirti lankytojams, geriau pristatyti vertybes, jas išsaugoti, pritaikyti teritorijas lankymui.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM , Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.	2013 m.	ES SF ir valstybės biudžeto lėšos
51. Ventos regioninio parko informacinės sistemos įrengimas (Mažeikių raj. dalyje).	Bus įrengta lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra, skirta lankytojams, geriau pristatyti vertybes, jas išsaugoti, pritaikyti teritorijas lankymui.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM , Ventos regioninio parko direkcija.	2011–2012 m.	ES SF ir valstybės biudžeto lėšos
52. „Natura 2000“ teritorijos – Minijos slėnio ties Dyburiais tvarkymas pagal Minijos upės slėnio tvarkymo programą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM , Salantų regioninio parko direkcija	2011–2012 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
53. Dalies „Natura 2000“ teritorijos – Minijos upės slėnio tvarkymas pagal Dalies Minijos upės slėnio tvarkymo programą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos paukščių rūšių – tulžių ir griežlių buveinės, gera šių rūšių populiacijos būklė.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM , Salantų regioninio parko direkcija	2011–2012 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
54. „Natura 2000“ teritorijos – Ventos upės slėnio tvarkymas pagal Ventos regioninio parko dalies ir Ventos upės apsaugos zonos dalies gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM , Ventos regioninio parko direkcija.	2013–2022 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
55. „Natura 2000“ teritorijos – Aukštojo tyro pelkės tvarkymas pagal Aukštojo tyro gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM , Žemaitijos nac. parko direkcija, VĮ Rietavo miškų urėdija.	2016 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
56. Dalies „Natura 2000“ teritorijos – Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymas pagal Siberijos pelkės gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.	2016 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
57. Dalies „Natura 2000“ teritorijos – Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymas pagal Paburgės miško tvarkymo programą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.	2011–2012 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
58. „Natura 2000“ teritorijos – Plinkšių miško tvarkymas pagal Plinkšių miško biosferos poligono gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, VĮ Mažeikių miškų urėdija, VĮ Telšių miškų urėdija.	2013–2022 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
59. „Natura 2000“ teritorijos – Reiskių tyro pelkės tvarkymas pagal Reiskių tyro pelkės gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, VĮ Telšių miškų urėdija.	2013–2022 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
60. „Natura 2000“ teritorijos – Paršežerio – Lūksto pelkių komplekso tvarkymas pagal Varnių regioninio parko Debesnos telmologinio, Lūksto hidrografinio ir Sietuvos kraštovaizdžio draustinių, dalies Vembūtų kraštovaizdžio draustinio ir ekologinės apsaugos prioriteto zonos gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės, natūralios ekosistemos, išsaugota ir palaikoma didelė šių teritorijų biologinė įvairovė.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Varnių regioninio parko direkcija.	2012–2021 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
61. „Natura 2000“ teritorijos – Biržulio – Stervo pelkių komplekso tvarkymas pagal Varnių regioninio parko dalies gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės, natūralios ekosistemos, išsaugota ir palaikoma didelė šių teritorijų biologinė įvairovė.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Varnių regioninio parko direkcija.	2012–2021 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
62. „Natura 2000“ teritorijos – Sydeklio pelkės tvarkymas pagal Varnių regioninio parko Sydeklio telmologinio draustinio gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės, natūralios ekosistemos, išsaugota ir palaikoma didelė šių teritorijų biologinė įvairovė.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Varnių regioninio parko direkcija.	2012–2021 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
63. Dalies „Natura 2000“ teritorijos – Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymas pagal Žemaitijos nacionalinio parko Liepijos ir Šeirės kraštovaizdžio draustinių gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės, natūralios ekosistemos, išsaugota ir palaikoma didelė šios teritorijos biologinė įvairovė.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.	2012–2021 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
64. Dalies „Natura 2000“ teritorijos – Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymas pagal Žemaitijos nacionalinio parko dalies vandens ūkio zonos ir dalies Laumalenkos hidrografinio draustinio – Platelių ežero gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės, natūralios ekosistemos, išsaugota ir palaikoma didelė šios teritorijos biologinė įvairovė.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.	2012–2021 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
65. Dalies „Natura 2000“ teritorijos – Žemaitijos nacionalinio parko tvarkymas pagal Žemaitijos nacionalinio parko Juodupio botaninio draustinio gamtotvarkos planą.	Bus atkurtos ir išlaikytos geroje apsaugos būklėje Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšių buveinės, natūralios ekosistemos, išsaugota ir palaikoma didelė šios teritorijos biologinė įvairovė.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.	2012–2021 m.	ES SF, Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžeto lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
	7.Techninės infrastruktūros teritorijų vystymas: 7.1. Transporto infrastruktūra.
	Automobilių kelių transporto infrastruktūros plėtros ir modernizavimo prioritetai
66. Magistralinio kelio Šiauliai – Telšiai – Palanga Nr. A11 modernizavimas ir praplėtimas	Pakeliama kelio kategorija iš 4 į 2–ą. Kelio dangos stiprinimas, kelio ruožų rekonstrukcija.	LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija.	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Valstybės biudžeto lėšos, Kiti šaltiniai.
67. Iš esamų krašto kelių Nr. 164 ir Nr. 147 formuoti regioninį Žemaitijos magistralinį maršrutą Mažeikiai – Plungė – Rietavas – Šilalė – Tauragė – Smalininkai.	Pagerins ir sudarys Telšių apskrityje kelių tinklo pagrindą šiaurės – pietvakarių kryptimis. Kelias apjungs apskrities centrus ir aukštesnio prioriteto kelius bei užtikrins susisiekimą su kaimyninėmis užsienio šalimis. Kelio dangos stiprinimas, kelio rekonstrukcija	LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija,		ES fondų lėšos, Valstybės biudžeto lėšos, Kiti šaltiniai
68. Varnių miesto šiaurės rytinio aplinkkelio įrengimas.	Kelio tiesimas tranzitinio transporto judėjimui. Eismas nukreipiamas nuo tankiai apgyvendintų vietovių. Sumažės neigiamas tranzitinio transporto poveikis, gatvių apkrovimas, transporto tarša bei avaringumas.	Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.	2020 m.	ES fondų lėšos, Kelių priežiūros ir plėtros programos, privačios lėšos.
69. Plungės vakarinio aplinkkelio įrengimas	Kelio tiesimas tranzitinio transporto judėjimui.	Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.	2020 m.	ES fondų lėšos, Kelių priežiūros ir plėtros programos, privačios lėšos.
70. Rietavo vakarinio aplinkkelio įrengimas (vietinės reikšmės kelias).	Kelio tiesimas tranzitinio transporto judėjimui. Transporto eismas nukreipiamas nuo tankiai apgyvendintų vietovių, didinamas eismo saugumas. Sumažės neigiamas tranzitinio transporto poveikis, gatvių apkrovimas, transporto tarša bei avaringumas.	Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.	2020 m.	Kelių priežiūros ir plėtros programos, ES fondų ir privačios lėšos.
71. Kelias Nr. 160 Telšiai – Varniai – Laukuva	Kelio ruožų rekonstrukcija	LR susisiekimo ministerija,	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Kelių priežiūros ir plėtros programos, Kiti šaltiniai
		Lietuvos automobilių kelių direkcija	2007–2011 m. 2012–2016 m.
72. Kelias Nr. 164 Mažeikiai – Plungė – Tauragė	Kelio ruožų rekonstrukcija	LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Kiti šaltiniai
73. kelias Nr. 166 Plungė – Vėžaičiai	Kelio ruožų rekonstrukcija	LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Kiti šaltiniai.
74. Kelias Nr. 170 Mažeikiai – Skuodas	Kelio ruožų rekonstrukcija	LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija	Iki 2015 m.	ES fondų lėšos, Kiti šaltiniai.
75. Kelias Nr. 169 Skuodas – Plungė	Kelio ruožų rekonstrukcija	LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Kiti šaltiniai.
76. Kelias Nr. 197 Kryžkalnis –Rietavas – Vėžaičiai	Kelio dangos stiprinimas	LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija	2012–2016, Po 2017 m.	ES fondų lėšos, Kiti šaltiniai.
77. Gerinti susisiekimą su šiauriniais ir vakarų Lietuvos regionais krašto kelių Nr.147 Tauragė–Jurbarkas, Nr.164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Nr.162 Laukuva–Šilalė ir Nr.160 Telšiai–Varniai–Laukuva techninius parametrus gerinant iki magistralinių kelių atitinkamų techninių parametrų.	Pagerės valstybinės reikšmės kelių techniniai parametrai bei jų rišlumas tarp rajono centrų su Karaliaučiumi, pajūrio regionu.	LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Kiti šaltiniai.
78. Mažeikių miesto šiaurės vakarinis aplinkkelis.	Kelio tiesimas tranzitinio transporto judėjimui. Transporto eismas nukreipiamas nuo tankiai apgyvendintų vietovių, didinamas eismo saugumas. Sumažės neigiamas tranzitinio transporto poveikis, gatvių apkrovimas, transporto tarša bei avaringumas.	Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.	2020 m.	ES fondų lėšos, Kelių priežiūros ir plėtros programos, privačios lėšos.
79. Įrengti geležinkelio pervažą kartu su pėsčiųjų ir dviračių taku ties S.Dariaus ir Girėno gatve Plungės mieste	Susisiekimo infrastruktūros vystymui.	Plungės r. savivaldybė, AB „Lietuvos geležinkeliai“	2012–2017 m.	ESfondų lėšos, Savivaldybės, valstybės biudžeto lėšos
80. Geležinkelio atkarpos IXB Šiauliai – Klaipėda rekonstravimas ir modernizavimas pagal AGC reikalavimus – pritaikymas 120/160 km/h greičiui, įskaitant antrųjų kelių statybą ir signalizacijos sistemos modernizavimą, linijos elektrifikavimas	Linija atitiks AGC reikalavimus. Geležinkelio mazgų modernizavimas bei rekonstravimas padidintų krovinių ir keleivių vežimų rentabilumą, greitesnį gabenimą, bus išvengta traukinių prasilenkimo nepatogumų, stimuliuojama pramonės ir logistikos plėtra. I etapas: Signalizacijos, telekomunikacijų ir elektros tiekimo sistemų modernizavimas. II etapas: antrųjų kelių įrengimas ruožuose: Plungė – Šateikiai, Telšiai – Dūseikiai, Telšiai – Lieplaukė. III etapas: Linijos elektrifikavimas.	AB „Lietuvos geležinkeliai“	I etapas – 2005–2010 m. (Įgyvendintas). II etapas – 2011–2015 m. III etapas – 2020–2024 m.	ES fondų lėšos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos.
81. Geležinkelio atkarpos Kužiai – Mažeikiai (Bugeniai) rekonstravimas ir modernizavimas.	Atkarpos rekonstrukcija ir modernizavimas, pritaikymas 120 km/h greičiui, signalizavimo ir energijos tiekimo sistemų modernizavimas. Geležinkelio mazgų modernizavimas bei rekonstravimas padidintų krovinių ir keleivių vežimų rentabilumą, sumažins aplinkos taršą. I etapas: 10 kV išilginės dvigrandės Šiauliai – Kužiai elektros energijos tiekimo linijos rekonstrukcija.	AB „Lietuvos geležinkeliai“	2012–2013 m.	AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos.
82. Geležinkelio ruožas Skuodas – Mažeikiai. Galimybių studija, technoekonominiai skaičiavimai.	Naujos geležinkelio jungties įrengimo galimybių studija. Geležinkelio mazgų modernizavimas bei rekonstravimas padidintų krovinių ir keleivių vežimų rentabilumą, pagerins susisiekimą.	LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija ....................
83. Įrengti Telšiuose ir Tirkšliuose (Mažeikių r.) civilinius ir sportinius aerodromus.	Aerodromai būtų naudojami sportiniais aviacinio turizmo tikslais bei keleivių susisiekimui nedideliais atstumais.	LR susisiekimo ministerija	Po 2017 m.	ES fondų lėšos, Kiti šaltiniai.
84. Bevariklio transporto trasų įrengimas.	Gerinti miestų, priemiesčių ir kaimų susisiekimą nedideliais atstumais. Rekreacijos ir turizmo tikslams įvairiais atstumais.	LR susisiekimo ministerija, Savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos, Kiti šaltiniai.
85. Pasienio kontrolės punktų modernizavimas (Buknaičių pasienio kontrolės punktas Mažeikių sav.).	Lietuvai įstojus į ES ir prisijungus prie Šengeno erdvės yra keliami aukštesni reikalavimai pasienio kontrolės punktų infrastruktūrai, ypač jų kokybei, privalo atitikti tarptautinius saugumo reikalavimus. Panaikintos kliūtys prie vidinės ES sienos.	LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija	Iki 2015 m.	ES Fondų lėšos, Kiti šaltiniai
	7.2. Ekoinžinerinė infrastruktūra: 7.2.1. Vandentieka.
86. Plėtojimas esamos vandentiekio sistemos Telšių mieste. Numatoma patiesti 15 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamas Telšių ir Rainių vandenvietes.	Rekonstruoti esami vandens gerinimo įrenginiai. Prie esamos vandentiekio sistemos prijungti Želvaičių, Degaičių, Berkinėnų, Siraičių, Gaudikaičių ir Ryškėnų gyvenamąsias vietoves. Tikslas– aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamu vandeniu.	Telšių r. savivaldybė	2015 Po 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
87. Plėtojimas esamos vandentiekio sistemos Varnių mieste. Numatoma patiesti 6 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę ir įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius.	Išplėsta Varnių vandentiekio sistema į Razmų, Šauklių, Gintalų, Šerpaičių ir Ožtakių gyvenamąsias vietoves aprūpins didesnį gyventojų kiekį kokybišku geriamu vandeniu.	Telšių r. savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
88. Plėtoti esamą vandentiekio sistemą Tryškių miestelyje. Numatoma patiesti 5 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę ir įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius.	Išplėsta Tryškių vandentiekio sistema į Bėdukų, Sukančių, Leilėnų ir Pavirvyčio gyvenamąsias vietoves aprūpins didesnį gyventojų kiekį kokybišku geriamu vandeniu.	Telšių r. savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
89. Plėtoti esamą Mažeikių – Tirkšlių vandentiekio sistemą. Numatoma patiesti 5 km naujų vandentiekio tinklų.	Gero techninio stovio palaikymas užtikrins gyventojų tinkamą aprūpinimą geriamuoju vandeniu.	Mažeikių r. savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
90. Plėtoti esamą vandentiekio sistemą Sedos miestelyje. Numatoma patiesti 7 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę ir įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius.	Užtikrins gyventojų tinkamą aprūpinimą geriamuoju vandeniu.	Mažeikių r. savivaldybė.	2012 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
91. Plėtoti esamą vandentiekio sistemą Viekšnių mieste. Numatoma pakloti 8 km. naujų tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę ir įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius.	užtikrins didesnį gyventojų kiekio aprūpinimą tinkamu geriamuoju vandeniu.	Mažeikių r. savivaldybė.	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
92. Plėtoti esamą vandentiekio sistemą Plungės mieste, palaikant esamą vandenvietę gerame techniniame stovyje. Bus rekonstruota esama vandenvietė.	Prie esamos vandentiekio sistemos Plungė – Varkaliai prijungus Jovaišiškių, Babrungo, Prūsalių ir Kaušėnų gyvenamąsias vietoves žymiai padidės gyventojų skaičius, besinaudojančių kokybišku, geriamuoju vandentiekio vandeniu.	Plungės r. savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
93. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės rajone – Žemaičių Kalvarijoje, Plateliuose, Kuliuose.	Užtikrins gyventojų tinkamą aprūpinimą geriamuoju vandeniu.	Plungės rajono savivaldybė	2010–2014 m.	ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos
94. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės rajone – Šateikiuose Alsėdžiuose.	Užtikrins gyventojų tinkamą aprūpinimą geriamuoju vandeniu.	Plungės rajono savivaldybė	2010–2014 m.	ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos
95. Plėtoti esamą vandentiekio sistemą Platelių miestelyje. Numatoma rekonstruoti ir apjungti abi miestelio vandenvietes, įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius.	Užtikrins gyventojų tinkamą aprūpinimą geriamuoju vandeniu.	Plungės rajono savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos
96. Plėtoti esamą vandentiekio sistemą Alsėdžių gyvenvietėje. Pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius, išplėsti vandentiekio sistemą į Ylių gyvenvietę.	Užtikrins ir aprūpins didesnį gyventojų kiekį, tinkamu vandentiekio geriamuoju vandeniu.	Plungės rajono savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos
97. Plėtoti esamą Rietavo vandentiekio sistemą, palaikant vandenvietę gerame techniniame stovyje.	Užtikrins gyventojų tinkamą aprūpinimą geriamuoju vandeniu.	Rietavo r. savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos
	7.2.2.Vandenvala.
98. Plėtoti esamą nuotekų surinkimo sistemą Telšių mieste. Prie Telšių nuotekų surinkimo sistemos prijungti Želvaičių, Degaičių, Berkinėnų, Siraičių, Gaudikaičių ir Ryškėnų gyvenvietes. Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius. Numatoma pakloti 9,5 km. slėginio vamzdyno ir 19 km. savitakių nuotekų surinkimo tinklų.	Visi sprendiniai susieti su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks ES reikalavimus.	Telšių r. Savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
99. Plėtoti esamą nuotekų surinkimo sistemą Varnių mieste. Prie Varnių nuotekų surinkimo sistemos prijungti Razmų, Šauklių, Gintalų, Šerpaičių, Ožtakių gyvenvietes. Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius. Numatoma pakloti 11 km. nuotekų surinkimo tinklų.	Visi sprendiniai susieti su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks ES reikalavimus.	Telšių r. savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
100. Plėtoti esamą Tryškių nuotekų surinkimo sistemą. Prie nuotekų surinkimo sistemos prijungti Bėdukų, Sukančių, Leilėnų ir Pavirvyčio gyvenamąsias vietoves. Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius. Numatoma pakloti 14 km. nuotekų surinkimo tinklų.	Visi sprendiniai susieti su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks ES reikalavimus.	Telšių r. savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
101. Plėtoti esamą Mažeikių nuotekų surinkimo sistemą. Naujus nuotekų valymo įrenginius palaikyti gerame techniniame stovyje. Numatoma pakloti 6,7 km. slėginio vamzdyno ir 16 km. savitakių nuotekų surinkimo tinklų.	Visi sprendiniai susieti su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks ES reikalavimus.	Mažeikių r. savivaldybė	2012 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
102. Plėtoti esamą Sedos nuotekų surinkimo sistemą. Numatoma pakloti 11 km. nuotekų surinkimo tinklų.	Visi sprendiniai susieti su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks ES reikalavimus.	Mažeikių r. savivaldybė	2012 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
103. Plėtoti esamą Viekšnių nuotekų surinkimo sistemą. Įrengti naujus nuotekų valymo įrenginius. Numatoma pakloti 12 km. nuotekų surinkimo tinklų	Visi sprendiniai susieti su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks ES reikalavimus.	Mažeikių r. savivaldybė	2012 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
104. Plėtoti esamą Plungės – Varkalių nuotekų surinkimo sistemą. Prijungti prie esamos sistemos Jovaišiškių, Babrungo, Priesalių, Macenių ir Kaušėnų gyvenvietes.	Visi sprendiniai susieti su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks ES reikalavimus.	Plungės r. savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
105. Plėtoti esamą Platelių seniūnijos nuotekų surinkimo sistemą. Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius.	Visi sprendiniai susieti su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks ES reikalavimus.	Plungės r. savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
106. Plėtoti esamą Alsėdžių seniūnijos nuotekų surinkimo sistemą. Prie esamos sistemos prijungti Ylių gyvenvietę. Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius	Visi sprendiniai susieti su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks ES reikalavimus.	Plungės r. savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
107. Plėtoti esamą Rietavo nuotekų surinkimo sistemą. Rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius	Visi sprendiniai susieti su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks ES reikalavimus.	Rietavo savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
	7.2.3.Atliekų tvarkymas.
108. Telšių apskrityje uždaryti visus likusius smulkius sąvartynus. Plėtoti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (Jėrubaičių kaime Plungės r.) sąvartyno infrastruktūrą	Pagerės atliekų surinkimo infrastruktūra. Atsižvelgiant į socialinių, ekonominių, rodiklių prognozes, numatomas atliekų kiekio augimas 30%–40%. Atliekų utilizavimo problemų sprendimas užtikrins švarios aplinkos vystymo strategiją.	Savivaldybės	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos, UAB „TRATC“ lėšos
109. Uždaromų sąvartynų rekultyvavimas. (Mažeikių r. sav. liko rekultivuoti 2 sav.artynus – Dargių ir Kapėnų). Surinkti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ Jėrubaičių sąvartyno biodujas	Užtikrinta atliekų tvarkymo ir surinkimo infrastruktūra.	Mažeikių r., Plungės r. savivaldybės	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos, UAB „TRATC“ lėšos
110. Numatoma įrengti atliekų perkrovimo stotis Gaudikaičių kaime (Telšių r. ) ir Mažeikiuose.	Užtikrinta atliekų tvarkymo ir surinkimo infrastruktūra	Telšių r. ir Mažeikių r. savivaldybės	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
111. Numatoma įrengti biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles Jerubaičių kaime (Plungės r.), Kalakutiškės kaime (Rietavo sav.), Gaudikaičių kaime (Telšių r.), Dargių kaime (Mažeikių r.). Įsigyti įrangą ir įrenginiu Telšių regiono kompostavimo aikštelių eksploatacijai.	Bus pasiekta, kaed 2020 m. į sąvartyną patektų ne daugiau 35 proc. susidarančių biodegraduojančių atliekų.	Savivaldybės	2012 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos
112. Įrengti atliekų priėmimo aikšteles Plungėje (Lentpjūvės g. 12), Kalakutiškės kaime (Rietavo sav.), Gaudikaičių kaime (Telšių r.)	Užtikrinta atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra	Savivaldybės	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
113. Numatoma įrengti antrinių žaliavų surinkimo aikšteles Telšiuose (39 aikšteles), Tryškiuose (2), Rainiuose (1), Varniuose (2), Luokėje (1), Mažeikiuose (53), Sedoje (2), Viekšniuose (3), Tirkšliuose (2), Plungėje (31), Plateliuose (1), Alsėdžiuose (1), Varkeliuose (1), Rietave (5), Sauslaukyje (1), Tveruose (1).	Užtikrinta atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra.	Savivaldybės		ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos.
114. Numatoma regiono savivaldybėse įrengti stambiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimo aikšteles.	Užtikrinta stambiagabaričių ir aplinkai bei visuomenei pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra.	Savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos.
115. Įdiegti statybinių ir griovimo atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą.	Parengta statybinių ir griovimo atliekų surinkimo ir perdirbimo Telšių regione galimybių studija padės įdiegti šių atliekų utilizavimo sistemą.	Savivaldybės, UAB „TRATC“	2012–2017 m.	Savivaldybių lėšos, UAB „TRATC“ lėšos, Privačios lėšos
116. Plėtoti Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.	Toliau plėtojama jau sukurta komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra: įsigyti mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiai su anaerobiniu pūdymu ir kt. užtikrins darnios atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą.	Savivaldybė, UAB „TRATC“	2012–2017 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos.
	7.3.Energetikos infrastruktūra: 7.3.1. Elektros energijos tiekimas.
117. Išlaikyti esamą 110kV, 330kV elektros tinklą, atnaujinant susidėvėjusius įrenginius.	Susidėvėję įrengimai bus pakeisti naujais, taip užtikrinant patikimą, efektyvų, kokybišką ir saugią elektros energijos perdavimą sistemoje.	LR energetikos ministerija, AB „LITGRID“	nuolat	ES fondų lėšos, AB „LITGRID“
118. Modernizuoti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10 kV–0,4kV), keičiant susidėvėjusius įrengimus ir optimizuojant transformatorinių galias.	2011 m. planuojamos investicijos esamo 10 kV–0,4 kV elektros energijos skirstomojo tinklo atnaujinimui – 1,45 mln. Lt. Laukiamas rezultatas: 1. Atstatoma dalis elektros tinklo; 2. Prailgėja elektros tinklo eksploatavimo trukmė; 3. Mažėja atsijungimų kiekis ir trukmė, gedimų skaičius; 4. Mažėja elektros energijos technologinės sąnaudos ir komerciniai nuostoliai; 5. Užtikrinama įtampos kokybė vartotojams.	LR energetikos ministerija, AB „LESTO“	2011 m.	ES fondų lėšos, AB „LESTO“
119. Įrengti naują 330 kV elektros perdavimo liniją Telšiai – Klaipėda.	Nutiesta elektros perdavimo linija užtikrinanti šalies vakarinės dalies elektros teikimo patikimumą.	LR energetikos ministerija, AB „LITGRID“	2015 m.	ES fondų lėšos, AB „LITGRID“
120. Elektros energijos skirstomojo tinklo plėtra.	Užtikrintas pilnas elektros energijos paslaugos prieinamumas gyventojams ir ūkio subjektams. Bus vykdoma pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius, t.y. prijungiant naujuosius vartotojus.	LR energetikos ministerija, AB „LESTO“	nuolat	AB „LESTO“ ir užsakovo lėšos
121. Elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklų kabeliavimas miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių teritorijose.	Užtikrintas pilnas elektros energijos paslaugos prieinamumas gyventojams ir ūkio subjektams. Numatyta kabeliuoti esamas 0,4 kV oro linijas: Girdvinių k., Rietavo sav.; Paprūdžio, Vytauto g., Plungės mieste; Rainių, Mitkaičių, Viešvėnų kaimuose., Telšių r.; Kalno, Telšės, Žemaitės g., Telšių mieste; Sedos mst., Mažeikių r.; Basanavičiaus, Jablonskio, Burbos, Mindaugo, Laisvės g., Mažeikių mieste. 2011 m. planuojamos investicijos esamų 0,4 kV oro linijų kabeliavimui – 2,5 mln. Lt.	LR energetikos ministerija, AB „LESTO“	2011 m.	ES fondų lėšos, AB „LESTO“
122. Įntensyvinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, atlikti potencialių vietų hidroelektrinėms įrengti galimybių studiją.	Užtikrintas pilnas elektros energijos paslaugos prieinamumas gyventojams ir ūkio subjektams.	LR energetikos ministerija, AB „Lietuvos energija“	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos
123. Rekonstruoti ir plėsti miestų ir kaimo gyvenviečių gatvių apšvietimą.	Užtikrintas pilnas elektros energijos paslaugos prieinamumas gyventojams ir ūkio subjektams.	LR energetikos ministerija, Savivaldybės, AB „Lietuvos energija“, AB „VST“	nuolat	ES fondų lėšos Savivaldybių lėšos
124. Elektros energijos patikimumo didinimas Mažeikių mieste	Numatyta nutiesti 10 kV kabelių liniją tarp Miglos 110/10 kV ir Mažeikių 110/10 kV transformatorių pastočių, siekiant padidinti elektros energijos tiekimo patikimumą Mažeikių mieste. Numatyta 2,2 mln. Lt.	AB „LESTO“	2011 m.	AB „LESTO“
	7.3.2. Centralizuotas šilumos ir gamtinių dujų tiekimas, naftotiekis.
125. Dujotiekio tinklo plėtra.	Dujotiekis taps prieinamas vis didesniam gyventojų skaičiui.	AB “Lietuvos dujos“, savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
126. Rietavo katilinių rekonstrukcija	Katilinės pritaikomos gamtinėms dujoms. Numatytas rezervinis kuras iš atsinaujinančių šaltinių bei atliekamų medžiagų.	AB “Lietuvos dujos“, savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
127. Telšių, Plungės ir Rietavo rajoninių katilinių pritaikymo elektros ir šilumos kombinuotai gamybai galimybių numatymas.	Galimybių studijos parengimas.	AB “Lietuvos dujos“, savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
128. Šiluminių trasų rekonstravimas Nuo 2000 m iki 13 km; naujai pastatyti 2 dujų ir 2 biokuro katilai Mažeikių r.	Rekonstruojant panaudojami bekanaliai vamzdynai.	AB “Lietuvos dujos“, savivaldybės, „Mažeikių šilumos tinklai“	2011 m.	ES fondų lėšos, „Mažeikių šilumos tinklų“ lėšos
129. Nutiesti antrąją magistralinio dujotiekio liniją Kuršėnai – Klaipėda	Perdavimo sistemos nuo Panevėžio kompresorių stoties iki Klaipėdos saugumui užtikrinti bei pajėgumų didinimui reikia pastatyti DN500 magistralinį dujotiekį, kurio ilgis 123 km, iš kurių : 1. DN 500 dujotiekį nuo Kuršėnų iki atšakos į Telšius, kurio ilgis – 43 km; 2. DN 500 dujotiekį nuo Telšių iki Plungės, kurio ilgis 32 km; 3. DN 500 dujotiekį nuo Plungės iki Gargždų, kurio ilgis 36 km; 4. DN 500 dujotiekį nuo Gargždų iki Klaipėdos, kurio ilgis 12 km.	AB „Lietuvos dujos“.	2017–2019 m.	AB „Lietuvos dujos“, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ES struktūrinės paramos lėšos
130. Nutiesti magistralinį dujotiekį nuo Telšių dujų skirstymo stoties iki AB „Mažeikių nafta“. Pastatyti AB „Mažeikių nafta“ dujų skirstymo stotį.	Dėl AB „Mažeikių nafta“ pajėgumų poreikio nutiesti nuo Telšių iki AB „Mažeikių nafta“ magistralinį dujotiekį DN300, kurio ilgis – 50 km. įrengti AB „Mažeikių naftos“ dujų skirstymo stotį, kurios projektinis pajėgumas – 70000 mkub/h.	AB „Lietuvos dujos“.	2017–2019 m.	AB „Lietuvos dujos“, Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, ES struktūrinės paramos lėšos
131. Išvystyti gamtinių dujų magistralinius vamzdynus ir skirstomojo vamzdyno tinklus.	Užtikrintas saugus ir patikimas gamtinių dujų tiekimas magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais.	AB “Lietuvos dujos“, savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, investicinės lėšos, kiti šaltiniai.
132. Užtikrinti magistralinių naftotiekių saugią ir patikimą eksploataciją.	Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nustatytas sąlygas ir naftotiekių apsaugos zonose esančių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės dokumentuose įrašyti specialiąsias sąlygas (Mažeikių rajone 63 sklypams).Užtikrintas netrukdomas priėjimas prie naftotiekių ir jų įrenginių eksploatacijos metu.	Mažeikių r. Žemėtvarkos skyrius. AB „Orlen Lietuva“	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, AB „Orlen Lietuva“, Kiti šaltiniai
	7.4. Kitos funkcinės teritorinės struktūros: 7.4.1. Pramonės teritorijų vystymas.
133. Esamų gamybinių teritorijų, kuriuose šiuo metu gamyba nevykdoma, rezervavimas verslui bei naujai apdirbamajai gamybai vystyti.	Teritorijų rezervavimas perspektyviniam laikotarpiui. Sukurtos palankios sąlygos vietos ir užsienio investicijoms, didins apskrities investicinį patrauklumą. Parengti teritorijų detalieji planai	Savivaldybės	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos
134. Įsteigti Mažeikių mieste verslo inkubatorių	Naujos verslo pramonės įstaigos steigimas. Susidarys palankesnės sąlygos verslo plėtrai ir įmonių kooperacijai.	Mažeikių r. sav.	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, Kiti šaltiniai
	7.4.2. Socialinės infrastruktūros tinklo vystymas.
135. Išlaikyti esamą asmens sveikatos įstaigų tinklą, modernizuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas.	Atnaujinti sveikatos priežiūros įstaigų techninę bazę, pritaikyti įstaigas prie šiuolaikinių klientų poreikių. (Modernizuotas VšĮ „Mažeikių ligoninė“ pastatas).	savivaldybės	2013 m.	ES fondų lėšos, Kiti šaltiniai
136. Nakvynės namų Telšių mieste steigimas	Socialinių įstaigų tinklo plėtra pagerins gyventojų socialinius poreikius.	Telšių r. savivaldybė	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, savivaldybių lėšos
137. Socialinių paslaugų centro Telšių ir Mažeikių miestuose steigimas.	Socialinių įstaigų tinklo plėtra pagerins gyventojų socialinius poreikius.	Telšių r. ir Mažeikių r. savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, savivaldybių lėšos
138. Kitų socialinių įstaigų steigimas apskrities teritorijoje.	Plungės r. – Renovuoti Kulių ambulatorijos ir darželio pastatą ir pritaikyti jį socialinėms paslaugoms teikti, vaikų dienos centro Šateikiuose steigimas, socialinės/sveikatos įstaigos padalinio neblaiviems asmenims išblaivinti įkūrimas. Socialinių paslaugų įstaigos steigiamos ir kitose savivaldybėse.	Savivaldybės	Iki 2015 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos
139. Įsteigto Žemaitijos kolegijos filialo Mažeikių mieste patalpų rekonstrukcija bei remontas.	Kolegijų tinklo plėtra patenkins gyventojų poreikius.	Mažeikių r. savivaldybė	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
140. Esamo švietimo ir mokslo įstaigų tinklo apskrityje išlaikymas. Įstaigų modernizavimas.	Švietimo įstaigų modernizavimas suteiks galimybes pasiekti dar kokybišesnį bei šiuolaikiškesnį mokslo bei studijų lygį. (Daugiafunkcio centro Plateliuose – Plungės r. steigimas).	Savivaldybės	Iki 2020 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos
141. Naujų kultūros centrų statyba.	Skatinamas glaudus tarpinstitucinis kultūros įstaigų bendradarbiavimas, pagerės bei išsiplės gyventojų kultūrinio švietimo galimybės bei poreikiai.	savivaldybės	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos
142. Kino teatrų steigimas Mažeikių ir Telšių miestuose.	Išsiplėtęs kultūros sričių potencialas patenkins augančius gyventojų poreikius.	Mažeikių r. ir Telšių r. Savivaldybės	Iki 2017 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybių lėšos.
143. Pagerinti socialinės globos įstaigų plėtrą suaugusiems asmenims, vaikams ir jaunimui su negalia Telšių, Plungės , Mažeikių, Rietavo savivaldybėse.	Neįgaliųjų dienos centro modernizavimas Mažeikių mieste „Vilties erdvė“. Atstatyti Plungės parapijos namų pastatą pritaikant jį socialinių paslaugų teikimui ir visuomeninių organizacijų veiklai bei kitų įstaigų plėtra bei modernizavimas.	Savivaldybės	Iki 2012 m.	ES fondų lėšos, Savivaldybės lėšos

_________________