LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. LIEPOS 3 D. NUTARIMO NR. 713 „DĖL VERSLO PLĖTOJIMO PRIEMONIŲ“ DALINIO PAKEITIMO

2001 m. birželio 4 d. Nr. 668

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 713 „Dėl verslo plėtojimo priemonių“ (Žin., 1997, Nr. 65-1587; 1998, Nr. 94-2608; 1999, Nr. 24-689; 2000, Nr. 41-1179, Nr. 95-2992):

1. Išdėstyti 2 punktą taip:

„2. Nustatyti, kad bendrovė draudžia:

2.1. nuo rinkos rizikos – komercinės rizikos, susijusios su privačios nuosavybės subjektais – skolininkais Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybėse ir (ar) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse. Rinkos rizikos draudimo trukmė – mažiau kaip dveji metai. Drausti nuo rinkos rizikos sudaromos prekinio kredito draudimo sutartys.

Bendrovė, drausdama prekinį kreditą, dalį prisiimtos rizikos turi perduoti kitoms draudimo ar perdraudimo įmonėms;

2.2. nuo ne rinkos rizikos – politinės rizikos, taip pat komercinės rizikos, susijusios su viešosios nuosavybės subjektais – skolininkais ir skolininkais ne iš Europos Sąjungos valstybių ir iš valstybių, kurios nėra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės. Drausti nuo ne rinkos rizikos sudaromos:

2.2.1. prekinio kredito ir Lietuvos ūkio subjektų investicijų užsienyje draudimo nuo politinės rizikos sutartys;

2.2.2. prekinio kredito draudimo nuo komercinės rizikos sutartys;

2.2.3. finansinio kredito ir ilgalaikių investicinių paskolų, teikiamų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams investiciniams projektams įgyvendinti, draudimo nuo komercinės rizikos sutartys.

Investicijų užsienyje draudimo nuo politinės rizikos objektas yra draudėjo investicinės veiklos nuostoliai, susidarę dėl politinių priežasčių, atsitikus draudiminiam įvykiui, nurodytam 5 punkte.

Bendrovė draudimo nuo ne rinkos rizikos veiklą vykdo Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos ir (ar) Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos lėšomis Ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Finansinio kredito ir ilgalaikių paskolų draudimo rizika nustatoma ir draudimo įmoka apskaičiuojama pagal Ūkio ministerijos patvirtintas metodikas“.

2. Išdėstyti 4.5 punktą taip:

„4.5. bendrovė draudimo sutartimi užtikrina:

4.5.1. finansinio kredito draudimo nuo komercinės rizikos atveju – iki 95 procentų neatgautos paskolos grąžinimą;

4.5.2. prekinio kredito draudimo nuo komercinės rizikos atveju – iki 90 procentų apdraustų pirkėjo įsipareigojimų;

4.5.3. ilgalaikių investicinių paskolų, teikiamų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams investiciniams projektams įgyvendinti, draudimo nuo komercinės rizikos atveju – iki 80 procentų neatgautos paskolos ir nesumokėtų palūkanų grąžinimą;

4.5.4. prekinio kredito draudimo nuo politinės rizikos atveju – iki 80 procentų apdraustų pirkėjo įsipareigojimų sumos;

4.5.5. Lietuvos ūkio subjektų investicijų užsienyje draudimo nuo politinės rizikos atveju – iki 80 procentų faktiškai investuotos sumos“.

3. Išdėstyti 4.8 punktą taip:

„4.8. bendrovė tvarko sudarytų draudimo sutarčių apskaitą ir kas mėnesį, iki 20 dienos, pateikia Ūkio ministerijai ir Finansų ministerijai sudarytų sutarčių ataskaitą, taip pat informuoja jas apie tai, kaip vykdomi kiti bendrovės įsipareigojimai“.

4. Išdėstyti 4.12 punkto pirmąją pastraipą taip:

„4.12. Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai skirtos lėšos naudojamos draudimo įmokoms ir draudimo išmokoms (jeigu bendrovė vykdo 2.2 punkte numatytą veiklą) mokėti, bendrovės kapitalui padidinti arba atkurti, ar nuostoliams padengti, valstybės prisiimtiems garantiniams įsipareigojimams bankams dėl bendrovės sudarytų draudimo sutarčių vykdyti ar nuostoliams padengti, taip pat kitoms verslo plėtojimo priemonėms iš dalies finansuoti. Ūkio ministerijos nustatyta tvarka draudimo įmokos už draudimą nuo politinės rizikos mokamos į Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos sąskaitą, draudimo išmokos už draudimą nuo politinės rizikos dengiamos Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos lėšomis“.

5. Išdėstyti 4.13 punkto pirmąjį sakinį taip:

„4.13. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai skirtos lėšos naudojamos draudimo įmokoms ir draudimo išmokoms (jeigu bendrovė draudžia 2.2 punkte numatytas ilgalaikes investicines paskolas, teikiamas smulkaus ir vidutinio verslo subjektams investiciniams projektams įgyvendinti) mokėti“.

6. Įrašyti 4.14 punkte po žodžio „įsipareigojimus“ žodį „bankams“.

7. Įrašyti 5 punkte vietoj žodžio „pirkėjo“ žodį „skolininko“.

8. Įrašyti 5.1 punkte vietoj žodžių „produkcijos pirkėjo“ žodį „skolininko“.

9. Išdėstyti 7 punktą taip:

„7. Pavesti Ūkio ministerijai sudaryti ūkio ministro vadovaujamą Verslo plėtojimo tarybą, kuri pagal Verslo plėtojimo tarybos pirmininko patvirtintą darbo reglamentą analizuotų ir vertintų pramonės, eksporto ir verslo plėtros problemas, teiktų pasiūlymus asignavimų valdytojui dėl biudžeto ir kitų valstybės asignavimų, skirtų eksportui, smulkiam bei vidutiniam verslui skatinti ir pramonės konkurencingumui didinti, naudojimo“.

10. Išdėstyti 9 punkto antrąjį sakinį taip:

„Ūkio ministerija tvirtina valstybių, sugrupuotų pagal politinę riziką, sąrašą“.

11. Nurodytuoju nutarimu patvirtintose Uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ veiklos nuostatose:

11.1. išdėstyti 1 punktą taip:

„1. Uždaroji akcinė bendrovė draudimo įmonė „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ (toliau vadinama – bendrovė) Ūkio ministerijos nustatyta tvarka sudaro su ūkio subjektais prekinio kredito ir Lietuvos ūkio subjektų investicijų užsienyje draudimo nuo politinės rizikos sutartis. Bendrovė taip pat draudžia finansinį kreditą ir prekinį kreditą nuo komercinės rizikos. Finansinio kredito draudimo sutartys sudaromos tik dėl paskolų, kurios teikiamos lietuviškos kilmės prekėms gaminti ir (ar) paslaugoms teikti (ne mažiau kaip 50 procentų prekės vertės turi būti sukurta Lietuvoje). Bendrovė taip pat draudžia ilgalaikes investicines paskolas, teikiamas smulkaus ir vidutinio verslo subjektams investiciniams projektams įgyvendinti“;

11.2. skyriaus antraštę „Eksporto kredito (finansinio kredito) ir prekinio kredito draudimo sutarčių sudarymo sąlygos“ išdėstyti taip: „Finansinio kredito ir prekinio kredito draudimo sutarčių sudarymo sąlygos“;

11.3. išdėstyti 3 punkto pirmosios pastraipos pirmąjį sakinį taip:

„3. Ūkio subjektas, sudaręs finansinio kredito draudimo sutartį, paskolą gali naudoti lietuviškos kilmės prekėms gaminti ir (ar) paslaugoms apmokėti“;

11.4. išdėstyti 3 punkto antrosios pastraipos pirmąjį sakinį taip:

„Ūkio subjektas, sudaręs prekinio kredito draudimo sutartį su bendrove, įgyja draudiminę apsaugą nuo pirkėjų skolinių įsipareigojimų nevykdymo“;

11.5. įrašyti 4 punkte vietoj žodžių „eksporto kredito (finansinio kredito)“ žodžius „finansinio kredito“;

11.6. išdėstyti 7 punktą taip:

„7. Finansinio kredito draudimo sutarčių trukmė – ne daugiau kaip 1 metai, o prekinio kredito – mažiau kaip 2 metai“;

11.7. išdėstyti 10 punktą taip:

„10. Politinės rizikos draudimo įmokos dydį nustato Ūkio ministerija, o komercinės rizikos – bendrovės valdyba. Bendrovei draudžiama sudaryti draudimo sutartį su bankrutuojančia arba restruktūrizuojama įmone“;

11.8. išdėstyti 14, 14.1 ir 14.2 punktus taip:

„14. Dalis draudimo įmokos už ūkio subjektą sumokama Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai ir (ar) Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai skirtomis lėšomis (ne daugiau kaip 400 tūkst. litų vienam ūkio subjektui per 3 metus) šia tvarka:

14.1. sudarant finansinio kredito draudimo sutartis – 90 procentų faktiškai apskaičiuotos draudimo įmokos;

14.2. sudarant prekinio kredito draudimo sutartis: 2000 metais – 60 procentų faktiškai apskaičiuotos draudimo įmokos; nuo 2001 metų sudarant ne rinkos rizikos prekinio kredito draudimo nuo komercinės rizikos sutartis Ūkio ministerija nustato, kokia procentinė draudimo įmokos dalis kasmet sumokama už ūkio subjektą“;

11.9. išdėstyti 21, 22 ir 23 punktus taip:

„21. Dalis paskolos draudimo įmokos (iki 90 procentų) sumokama Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai ir (ar) Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai skirtomis lėšomis: įgyvendinant investicinį projektą rajone, kuriame nedarbas didesnis už vidutinį šalies nedarbo lygį, – sumokama 90 procentų draudimo įmokos, įgyvendinant projektą rajone, kuriame nedarbas ne didesnis už šalies nedarbo lygį, – sumokama 70 procentų draudimo įmokos.

Sumokėjus draudimo išmoką, bendrovei 90 procentų draudimo išmokos kompensuojama Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai ir (ar) Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai skirtomis lėšomis.

22. Įvykus draudiminiam įvykiui, jeigu bendrovė vykdo šio nutarimo 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytą veiklą, išskyrus draudimą nuo politinės rizikos, bendrovės valdyba priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo per 30 dienų nuo banko ar ūkio subjekto prašymo ir kitų reikiamų dokumentų gavimo.

23. Įvykus draudiminiam įvykiui, jeigu bendrovė draudžia nuo politinės rizikos, ji per 25 dienas nuo banko ar ūkio subjekto prašymo ir kitų reikiamų dokumentų gavimo draudiminio įvykio tyrimo medžiagą pateikia Ūkio ministerijai. Ūkio ministerija per 30 dienų nuo dokumentų gavimo priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo“;

11.10. išdėstyti 25 ir 26 punktus taip:

„25. Prašymą sudaryti draudimo sutartį bendrovė turi išnagrinėti ne vėliau kaip per mėnesį nuo nurodytųjų dokumentų jai pateikimo. Bendrovė iš Konkurencijos tarybos turi gauti informaciją apie tai, kad ūkio subjektui teikiama valstybės parama neviršys leistino dydžio, nurodyto 14 punkte. Bendrovės valdybai priėmus sprendimą sudaryti draudimo sutartį, bendrovės administracijos vadovas draudimo sutartį pasirašo per 20 dienų. Ūkio subjektas ar bankas, pateikęs prašymą, apie priimtą sprendimą informuojami raštu. Bendrovė turi teisę atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, nenurodžiusi priežasčių.

26. Jeigu bendrovės išvados teigiamos, ūkio subjektas ar bankas, kuris naudojasi šio nutarimo 2.2 punkte nurodytu draudimu, išskyrus draudimą nuo politinės rizikos, sumoka apskaičiuotą draudimo įmoką arba, sumokėjęs dalį draudimo įmokos, kreipiasi į bendrovę su prašymu už jį sumokėti dalį draudimo įmokos Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai ir (ar) Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai skirtomis lėšomis“.

12. Išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintus Verslo plėtojimo tarybos nuostatus (pridedama).

Ministras Pirmininkas                                                                       Rolandas Paksas

Ūkio ministras                                                                                 Eugenijus Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 713

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 668

redakcija)

VERSLO PLĖTOJIMO TARYBOS NUOSTATAI

I. TARYBOS STATUSAS IR SUDĖTIS

1. Verslo plėtojimo taryba (toliau vadinama – taryba) yra kolegialus patariamasis organas, analizuojantis ir vertinantis pramonės, eksporto ir verslo plėtros problemas, teikiantis pasiūlymus asignavimų valdytojui dėl Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai ir Pramonės konkurencingumo didinimo programai skirtų lėšų naudojimo, taip pat sprendžiantis kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtus klausimus, susijusius su verslo skatinimu ir plėtra.

2. Tarybai pirmininkauja ūkio ministras. Į tarybos sudėtį įeina ministerijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

3. Ūkio ministras tvirtina tarybos narius pagal 2 punkte nurodytų institucijų vadovų rašytinius teikimus.

4. Tarybos narius gali atšaukti juos paskyrusios institucijos vadovas. Tarybos nariai netenka savo įgaliojimų, kai nutraukiama darbo sutartis su juos į tarybą paskyrusia institucija arba jie praranda valstybės tarnautojo statusą (kai tarybos nariai yra valstybės tarnautojai).

II. TARYBOS FUNKCIJOS

5. Tarybos funkcijos yra:

5.1. analizuoti ir vertinti pramonės, eksporto ir verslo plėtros problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų pramonės, eksporto bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginių krypčių ir numatytų veiksmų įgyvendinimą;

5.2. analizuoti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui ir Nacionalinio plėtros plano rengėjams pasiūlymus dėl pramonės, verslo ir eksporto plėtros strateginių krypčių bei priemonių, taip pat esamų ar rengiamų norminių teisės aktų poveikio verslo ir pramonės plėtrai;

5.3. teikti 1 punkte nurodytų programų asignavimų valdytojui pasiūlymus dėl šioms programoms įgyvendinti skirtų lėšų naudojimo tvarkos projektų, numatant skirti lėšų:

5.3.1. nurodytoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose eksporto, pramonės bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijose priemonėms įgyvendinti;

5.3.2. Europos Sąjungos ir dvišalėms programoms bendrai finansuoti;

5.3.3. tarptautinių organizacijų nario ir programų dalyvio įmokoms mokėti, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose;

5.3.4. priemonėms, susijusioms su stojimo į Europos Sąjungą įtakos verslui ir pramonei nustatymu;

5.3.5. daliai draudimo įmokų ir palūkanų už paskolas mokėti, galimoms išmokoms mokėti, kai uždaroji akcinė bendrovė draudimo įmonė „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ draudžia nuo ne rinkos rizikos;

5.3.6. ekspertiniam verslo projektų ar programų įvertinimui ir jų įgyvendinimo auditui atlikti;

5.4. teikti Ūkio ministerijai pasiūlymus dėl uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ draudimo nuo ne rinkos rizikos veiklos reglamentavimo;

5.5. teikti pasiūlymus dėl komercijos atašė pareigybės steigimo;

5.6. vykdyti kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tarybai priskirtas funkcijas.

III. TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

6. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 10 tarybos narių. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas.

7. Taryba dirba pagal tarybos pirmininko patvirtintą darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Tarybos posėdžius rengia ir organizuoja Ūkio ministerija.

8. Tarybos nariai naudojasi konfidencialia informacija ir privalo užtikrinti informacijos slaptumą.

9. Tarybos nariai, turintys interesų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su svarstomu klausimu, ūkio subjektu ar paskolą teikiančiu banku, privalo apie tai pareikšti ir balsuojant nedalyvauti. Šio tarybos nario nuomonė įrašoma atitinkamo tarybos posėdžio protokole. Paaiškėjus, kad priimant tarybos sprendimą interesų konfliktas buvo kilęs, o minėtasis tarybos narys balsavo, atitinkama informacija pateikiama šį tarybos narį skyrusios institucijos vadovui ir prašoma per 3 dienas jį atšaukti; klausimas perbalsuojamas.

______________