LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL METODIKŲ ĮTEISINIMO

 

2000 m. liepos 4 d. Nr. 381

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 182/773 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo sąlyčio su vinilo chlorido monomeru taisyklių patvirtinimo „ bei 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 183/774 „Dėl darbuotojų apsaugos nuo švino ir jo joninių junginių poveikio taisyklių patvirtinimo“ ir siekdamas užtikrinti matavimų vienovę,

Tvirtinu metodikas:

1. Vinilo chlorido monomero koncentracijos darbo aplinkos ore nustatymas dujų chromatografijos metodu (1 priedas).

2. Švino ir jo junginių koncentracijos darbo aplinkos ore nustatymas elektroterminės atominės spektrometrijos metodu (2 priedas).

3. Bendro švino kiekio kraujyje nustatymas elektroterminės atominės absorbcinės spektrometrijos metodu (3 priedas).

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 381

1 priedas

 

VINILCHLORIDO MONOMERO KONCENTRACIJOS DARBO

APLINKOS ORE NUSTATYMAS DUJŲ CHROMATOGRAFIJOS METODU

 

I. DARBŲ SAUGA

 

Vinilchloridas yra toksiškos, kancerogeniškos ir ypač degios dujos. Tyrimai turi būti atliekami traukos spintoje, naudojant asmens apsaugos priemones: chalatą, pirštines, akinius arba skydelį veidui.

 

II. TAIKYMO SRITIS

 

Ši metodika taikoma vinilchlorido monomero (toliau – vinilchlorido) koncentracijai nustatyti darbo aplinkos ore. Vinilchlorido koncentracijos matavimo sritis yra (0,4–40) mg/m3, prasiurbus 24 dm3 oro per rinktuvą, užpildytą aktyvuota kokoso kevalo anglimi. Vinilchlorido aptikimo mėginyje riba – 0,00004 mg [2].

 

III. NORMINĖS NUORODOS

 

1. Darbuotojų apsaugos nuo sąlyčio su vinilchlorido monomeru taisyklės, patvirtintos LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 1998 12 24 įsakymu Nr. 182/773 (Žin.,1999, Nr. 9-201).

2. LST ISO 3534-1:1996. Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai. 1-oji dalis. Tikimybių ir bendrieji statistikos terminai.

 

IV. PRINCIPAS

 

Oro tūris siurbiamas per stiklinį vamzdelį, užpildytą aktyvuota kokoso kevalo anglimi (toliau – rinktuvą). Vinilchloridas adsorbuojasi ant aktyvuotos kokoso kevalo anglies. Vinilchloridas desorbuojamas anglies disulfidu ir tiriamas dujų chromatografu su liepsnos jonizacijos detektoriumi. Vinilchlorido koncentracija nustatoma absoliučios kalibracijos metodu.

Vinilchlorido koncentracija darbo aplinkos ore lyginama su technine ilgalaike ribine verte (toliau – TIRV) [3.1].

Trukdančios organinės cheminės medžiagos (toliau – trukdžiai), kurių sulaikymo trukmė yra tokia pati arba artima vinilchlorido sulaikymo trukmei, atskiriamos parenkant dujų chromatografo kolonėlės termostato temperatūros programavimo sąlygas arba selektyvią chromatografinę kolonėlę [1].

 

V. REAGENTAI IR MEDŽIAGOS

 

Analizei atlikti, jei kitaip nenumatyta, naudojami nurodyti (5.1–5.6) arba dar geresnės kokybės reagentai.

3. Vinilchloridas (100 cm3 arba 250 cm3 talpos balionėlyje), chemiškai grynas, 99,5 %, CAS # 75-01-4.

4. Anglies disulfidas, chemiškai grynas, 99,95 %, CAS # 75-15-0.

5. Toluenas, tinkamas chromatografijai, 99,95 %, CAS # 108-88-3.

6. Azoto arba helio dujos (dujos-nešėjos), chemiškai grynos, 99,95 %, slėgis (3–250) kPa. Dujų greitis – 30 cm3/min.

7. Vandenilio dujos (į detektorių), chemiškai grynos, 99,95 %, slėgis (3–250) kPa. Dujų greitis – 30 cm3/min.

8. Suslėgtas oras, filtruotas (į detektorių), slėgis (3–250) kPa. Dujų greitis – 400 cm3/min.

9. Etaloninių vinilchlorido tirpalų paruošimas:

9.1. Pirminio etaloninio vinilchlorido tirpalo paruošimas.

Į 10 cm3 matavimo kolbą 5 cm3 pipete įleidžiama 5 cm3 tolueno, kolba uždaroma kamščiu ir pasveriama 0,2 mg tikslumu. Vinilchlorido dujos iš balionėlio per dozatoriaus kapiliarą 5 min leidžiamos į 10 cm3 matavimo kolbą su toluenu [3]. Po 5 min 10 cm3 talpos matavimo kolba uždaroma kamščiu, pasveriama 0,2 mg tikslumu. Vinilchlorido kiekis apytikriai turi būti 0,5 g. Kolboje esantis tirpalas skiedžiamas anglies disulfidu iki žymės ir sumaišomas.

9.2. Antrinio etaloninio vinilchlorido tirpalo paruošimas.

Į 50 cm3 matavimo kolbą 5 cm3 pipete įpilama tiksliai apskaičiuotas pirminio etaloninio vinilchlorido tirpalo tūris, kolboje esantis tirpalas skiedžiamas anglies disulfidu iki žymės ir sumaišomas. Turi būti 2,4 miligramai vinilchlorido 1cm3 tirpalo.

PASTABA. Tirpalus galima laikyti 3 paras šaldiklyje, kai temperatūra minus 20°C.

 

VI. MATAVIMO PRIEMONĖS IR ĮRANGA

 

10. Analitinės svarstyklės, 2 tikslumo klasės, padalos vertė – 0,2 mg.

11. Dujų chromatografas su liepsnos jonizacijos detektoriumi. Jautrio riba – 4·109 mg/s.

12. Nerūdijančio plieno kolonėlė, ilgis (6,00 ± 0,01) m, vidinis skersmuo (3,0 ± 0,1) mm. Užpildyta chromosorbu WAW – DMCS (0,18–0,15) mm ir 10 % SE – 30 (metilsilikono).

13. Rinktuvas: dviejų sekcijų stiklinis vamzdelis, ilgis (7,00 ± 0,01) cm, išorinis skersmuo (6,0 ± 0,1) mm, vidinis skersmuo (4,0 ± 0,1) mm, pirmoji sekcija – 100 mg aktyvuotos kokoso kevalo anglies, antroji sekcija – 50 mg aktyvuotos kokoso kevalo anglies. Rekomenduojamas JAV firmos „SKC“. Aktyvuotos kokoso kevalo anglies dalelių dydis (0,3–0,85) mm. Rinktuvo galai užkimšti politetrafluoretileno kamčiais, sekcijos atskirtos viena nuo kitos.

14. Asmeninis oro bandinių ėmiklis (toliau – bandinių ėmiklis) su jungiamuoju vamzdeliu. Oro srauto greitis (0,05 ± 0,0025) dm3/min.

15. Oro srauto matuoklis.

16. Dujų srauto putų matuoklis.

17. Dildė stiklui įrėžti.

18. Lenkta viela kamščiams ištraukti.

19. Stikliniai buteliukai su užsukamais dangteliais ir politetrafluoretileno tarpinėmis, 2 cm3 talpos. Rekomenduojami JAV firmos „SKC“.

20. Matavimo kolbos su polietileniniais kamščiais, 10 cm3 talpos, A tikslumo klasė.

21. Matavimo kolbos su polietileniniais kamščiais, 50 cm3 talpos, A tikslumo klasė.

22. Pipetė, 5 cm3, padalos vertė 0,05 cm3, A tikslumo klasė.

23. Mikrošvirkštas, 10 mm3, padalos vertė 0,1 mm3. Rekomenduojamas firmos „Hamilton“.

24. Mikrošvirkštas, 500 mm3, padalos vertė 10 mm3. Rekomenduojamas firmos „Hamilton“.

PASTABA. Galima naudoti kitų firmų matavimo ir laboratorinę įrangą, kurios kokybė ne prastesnė už nurodytąsias (6.1–6.13).

 

VII. BANDINYS

 

25. Bandinys paimamas į rinktuvą (6.4).

26. Pasiruošimas bandinio ėmimui:

26.1. Rinktuvo galai įrėžiami dilde ir toje vietoje nulaužiami. Rinktuvas įstatomas į bandinių ėmiklio jungiamąjį vamzdelį taip, kad rinktuvo mažesnė dalis (50 mg kokoso kevalo anglies) jungtųsi su jungiamuoju vamzdeliu.

26.2. Prieš bandinio ėmimą nustatomas tikslus oro srauto greitis (0,05 ± 0,0025) dm3/min, prie bandinių ėmiklio prijungus oro srauto matuoklį ir vieną arba du rinktuvus.

PASTABA. Bandinys imamas į du rinktuvus, jeigu santykinė oro drėgmė patalpoje didesnė negu 80 %.

27. Bandinio ėmimas:

27.1. Prie bandinių ėmiklio prijungiamas vienas arba du rinktuvai, įjungiamas bandinių ėmiklis. Bandinio ėmimo trukmė 8 valandos.

27.2. Bandinių ėmimo metu matuojama patalpos temperatūra, atmosferos slėgis, santykinė oro drėgmė, užrašomas tikslus oro srauto siurbimo greitis, bandinio ėmimo trukmė.

28. Po bandinių ėmimo bandinių ėmiklis išjungiamas, rinktuvas nuimamas, uždaromas kamščiais, supakuojamas ir siunčiamas į laboratoriją.

PASTABA. Bandinių ėmimo metu vienas rinktuvas naudojamas tuščiajam bandiniui. Rinktuvo galai įrėžiami dilde ir nulaužiami, bet oras per jį nesiurbiamas.

29. Bandinius iki laboratorinio tyrimo galima laikyti 3 paras metaliniame arba stikliniame konteineryje šaldant sausu ledu arba šaldytuve.

 

VIII. NUSTATYMO EIGA

 

30. Mėginys:

30.1. 500 mm3 švirkštu įsiurbiama 0,5 cm3 anglies disulfido ir įpilama į 2 cm3 talpos buteliuką, kuris uždaromas dangteliu su tarpine. Buteliukas gali būti šaldomas sausu ledu.

30.2. Rinktuvai įrėžiami dilde stiklo vatos srityje ir nulaužiami, iš didesnės sekcijos 100 mg aktyvuotos kokoso kevalo anglies supilama į 2 cm3 talpos buteliuką, pripildytą 0,5 cm3 anglies disulfido. Analogiškai paruošiami mėginiai iš mažesnės sekcijos (50 mg aktyvuotos kokoso kevalo anglies) ir iš tuščiųjų bandinių.

30.3. Paruošti mėginiai paliekami 30 min, retkarčiais pajudinami. Mėginiai tiriami po 30 min.

31. Remiantis aprašu įjungiamas dujų chromatografas, nustatomi dujų greičiai (aprašyta 5.4–5.6) ir pamatuojami putų matuokliu (6.7), blokų temperatūra nurodyta 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Dujų chromatografo blokų temperatūra

 

Analitė

Temperatūra, °C

kolonėlės termostato

garintuvo

liepsnos jonizacijos detektoriaus

Vinilchloridas

60

230

230

 

32. Tuščiasis nustatymas.

Patikrinamas tirpiklio grynumas – 10 mm3 švirkštu įsiurbiama 5 mm3 anglies disulfido ir įleidžiama į dujų chromatografo garintuvą. Blokų temperatūra nurodyta 1 lentelėje. Savirašis užrašo chromatogramą, kurioje registruojama anglies disulfido sulaikymo trukmė (apytikriai 2,7 min) ir trukdžiai.

33. Nustatymas:

33.1. 10 mm3 švirkštu įsiurbiama 5 mm3 paruošto mėginio ir rankomis ar automatiniu būdu įleidžiama į dujų chromatografo garintuvą (turi būti ne mažiau trys kartotiniai matavimai).

33.2. Savirašis užrašo chromatogramą (C priedas). Chromatogramoje vinilchlorido smailės aukštis turi būti apytikriai 100 mm. Jeigu smailės aukštis daugiau kaip 100 mm, mėginys skiedžiamas anglies disulfidu šiuo būdu: 1 cm3 pipete pamatuojamas tam tikras tūris anglies disulfido ir įpilamas į mėginį. Mėginys skiedžiamas tokiu anglies disulfido tūriu, kad į chromatografo garintuvą įleidus 5 mm3 mėginio, savirašis užrašytų apytikriai 100 milimetrų aukščio smailę. Praskiedimo faktorius (k) įvertinamas, apskaičiuojant rezultatus.

PASTABA. 33.2 taikoma, jeigu dujų chromatografe nėra rezultatų registravimo programinės įrangos.

33.3. Pagal tris mėginio matavimus apskaičiuojama vinilchlorido smailės ploto vidutinė aritmetinė vertė (11).

33.4. Iš kalibracinės kreivės apskaičiuojamas vinilchlorido kiekis (miligramais, mg) didesnėje tiriamojo rinktuvo sekcijoje (Wf), mažesnėje tiriamojo rinktuvo sekcijoje (Wb) bei tuščiajame bandinyje (Bf, Bb).

33.5. Tiriami tą pačią dieną paruošti kalibraciniai vinilchlorido tirpalai.

34. Kalibracinės kreivės sudarymas:

34.1. Kalibracinių vinilchlorido tirpalų paruošimas. Kalibraciniai vinilchlorido tirpalai ruošiami 10 cm3 matavimo kolbose. 5 cm3 pipete pamatuojami antrinio etaloninio vinilchlorido tirpalo tūriai (2 lentelė), įpilami į matavimo kolbas, skiedžiama anglies disulfidu iki žymės ir sumaišoma.

 

2 lentelė. Kalibracinių tirpalų paruošimas

 

Eil. Nr.

Antrinis etaloninis vinilchlorido tirpalas, cm3

Vinilchlorido koncentracija, mg/cm3

1

0,25

0,06

2

0,5

0,12

3

1,0

0,24

4

2,0

0,48

5

3,0

0,72

6

4,0

0,96

 

34.2. Paruošiamos trys serijos kalibracinių tirpalų.

34.3. Kalibraciniai tirpalai gerai sumaišomi ir tiriami dujų chromatografu (8.4) iš eilės, pradedant nuo mažiausios koncentracijos.

34.4. Sudaroma kalibracinė kreivė (grafinė – analitinė rezultatų interpretacija), rodanti vinilchlorido smailės ploto priklausomybę nuo vinilchlorido koncentracijos (mg/cm3) pagal trijų serijų kalibracinių tirpalų smailių plotų vidutinių aritmetinių verčių matavimo rezultatus.

PASTABA. Etaloninių tirpalų patikra. Paruošiami nauji etaloniniai vinilchlorido tirpalai (pagal 5.7.1–5.7.2). Paruošiami kalibraciniai tirpalai (pagal 8.5.1). Jeigu signalų matavimo vertės nukrypsta daugiau kaip ± 5% nuo sudarytos kalibracinės kreivės verčių matavimo srityje nuo 0,24 mg/cm3 iki 0,48 mg/cm3, būtina paruošti naujus etaloninius ir kalibracinius vinilchlorido tirpalus.

 

IX. REZULTATŲ APSKAIČIAVIMAS

 

Vinilchlorido koncentracija darbo aplinkos ore apskaičiuojama pagal formulę:

 

 

 

 


čia: C – vinilchlorido koncentracija (miligramais kubiniame metre, mg/m3);

Wf – didesnėje tiriamojo rinktuvo sekcijoje nustatytas vinilo chlorido kiekis (miligramais, mg);

Wb – mažesnėje tiriamojo rinktuvo sekcijoje nustatytas vinilo chlorido kiekis (miligramais, mg);

Bf – didesnėje tuščiojo bandinio sekcijoje nustatytas vinilo chlorido kiekis (miligramais, mg);

Bb – mažesnėje tuščiojo bandinio sekcijoje nustatytas vinilo chlorido kiekis (miligramais, mg);

1000 – koeficientas (dm3 perskaičiuoti kubiniais metrais, m3);

V20 – prasiubto per rinktuvą oro tūris (dm3), įvertinus standartines sąlygas (atmosferos slėgis – 101,3 kPa, temperatūra – 20 °C);

k – praskiedimo faktorius;

DE – desobcijos efektyvumo vidutinė aritmetinė vertė (A priedas).

PASTABA. Jeigu Wb > 0,1·Wf, tai tyrimo rezultatas neįskaitomas, nes vinilchloridas nepilnai adsorbavosi.

 

X. REZULTATŲ APIFORMINIMAS

 

Gauti tyrimų rezultatai įrašomi į oro užterštumo tyrimų registravimo žurnalą.

 

XI. METODO TIKSLUMAS, PAKARTOJAMUMAS, ATKURIAMUMAS

 

Rezultatų pakartojamumą, atkuriamumą lemia atsitiktinės paklaidos. Rezultatų pakartojamumo matas – standartinis nuokrypis (s) ir santykinis standartinis nuokrypis (sr). Tyrimų metu gauti matavimų rezultatai yra sisteminami ir įvertinami matematinės statistikos metodais.

Turint ribotą matavimų skaičių (imtį), apskaičiuojama matavimų rezultatų vidutinė vertė:

 

 

 

 

 


čia: xi – pavienio matavimo rezultatas;

n – matavimų skaičius.

Apskaičiuojamas pavienio matavimo rezultato įvertinimo parametras – eksperimentinis standartinis nuokrypis:

 


                                                                  s =

 

 

Apskaičiuojamas eksperimentinis standartinio vidurkio nuokrypis:

 

 

 

 

 


Apskaičiuojamas santykinis standartinis nuokrypis:

 

 

 

 

 


Apskaičiuojamas aritmetinio vidurkio pasikliautinas intervalas, esant 95 % tikimybei:

 

 

 

 


čia:

t – Stjudento koeficientas, priklausantis nuo pasikliautino intervalo tikimybės ir matavimų skaičiaus.

 

Apskaičiavus šiuos parametrus, tikrinamas matavimų rezultatų patikimumas. Tie rezultatai xi, kurie netenkina sąlygos,         turi būti neįskaitomi, nes yra už 95 % pasikliautino intervalo ribų. Atmetus nepatikimus rezultatus, vėl apskaičiuojami ir s bei tikrinama aukščiau paminėta sąlyga.

Vinilchlorido koncentracijos nustatymo darbo aplinkos ore metodo tikslumas – 8 %, matavimo rezultatų pakartojamumas – 22 %, atkuriamumas – 45 % matavimo srityje nuo 0,4 mg/m3 iki 18 mg/m3 [4].

______________

A PRIEDAS

 

Desorbcijos efektyvumo nustatymas.

1. Darbinio vinilchlorido tirpalo paruošimas.

5 cm3 pipete įpilama 5 cm3 pirminio etaloninio vinilchlorido tirpalo į 10 cm3 matavimo kolbą ir praskiedžiama anglies disulfidu iki žymės. Turi būti 25 miligramai vinilchlorido 1 cm3 darbinio tirpalo.

PASTABA. Darbinis vinilchlorido tirpalas gali būti laikomas 3 paras šaldiklyje minus 20 °C temperatūroje.

2. Mėginio paruošimas vinilchlorido koncentracijos nustatymui, kai nevyksta vinilchlorido adsorbcija ant aktyvuotos kokoso kevalo anglies (toliau – aktyvuotos anglies).

Į 2 cm3 stiklinį buteliuką įpilama 0,5 cm3 anglies disulfido ir 10 mm3 vinilchlorido darbinio tirpalo.

3. Mėginio paruošimas, kai vyksta vinilchlorido adsorbcija ant aktyvuotos anglies:

3.1. Paimami penki rinktuvai, iškratoma aktyvuota anglis iš mažesniosios sekcijos, 10 mm3 švirkštu įpilama 10 mm3 darbinio vinilchlorido tirpalo į rinktuvo didesniąją dalį.

Rinktuvų galai uždaromi specialiais kamščiais ir paliekami patalpoje vienai parai.

3.2. Kitą dieną iš 1.3.1 rinktuvų iškratoma aktyvuota anglis į atskirus 2 cm3 stiklinius buteliukus ir 500 mm3 mikrošvirkštu įpilama 0,5 cm3 anglies disulfido. Buteliukai uždaromi dangteliais su tarpine. Paruošti mėginiai paliekami stovėti 30 min kambario temperatūroje, retkarčiais pajudinami.

3.3. Tuščiasis nustatymas.

Iš rinktuvo iškratoma aktyvuota anglis į atskirus 2 cm3 stiklinius buteliukus, 500 mm3 švirkštu įpilama 0,5 cm3 anglies disulfido. Buteliukai uždaromi dangteliais su tarpine. Paruoštas tuščiasis mėginys paliekamas stovėti 30 min kambario temperatūroje, retkarčiais pajudinamas.

3.4. Mėginiai (1.2, 1.3.2–1.3.3) tiriami dujų chromatografu (8.4).

4. Desorbcijos efektyvumas (DE) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

 

 


čia:

DE – desorbcijos efektyvumas;

Pd – vinilchlorido smailės plotas, kai vykdoma vinilchlorido adsorbcija ant aktyvuotos anglies (mm2);

Pp – vinilchlorido smailės plotas, kai nevykdoma vinilchlorido adsorbcija ant aktyvuotos anglies (mm2);

P0 – tuščiojo mėginio vinilchlorido smailės plotas (mm2).

5. Apskaičiuojama desorbcijos efektyvumo vidutinė aritmetinė vertė (11).

PASTABA. Nustatomas kiekvienai naujai rinktuvų partijai desorbcijos efektyvumas.

______________

B PRIEDAS

 

Reikalavimai operatoriaus kvalifikacijai

 

Darbo aplinkos oro kokybę tiriančioje laboratorijoje gali dirbti asmenys, išstudijavę reikalavimus operatoriaus kvalifikacijai. Cheminę bandinių analizę gali atlikti inžinierius arba technikas, turintis chemiko kvalifikaciją arba darbo patirtį cheminėje laboratorijoje. Jis privalo įsisavinti toje laboratorijoje taikomus tiriamų medžiagų koncentracijų nustatymo metodus ir laboratorinę įrangą.

Naujo laboratorijos darbuotojo žinias patikrina specialiai paskirta laboratorijos komisija.

Analizuoti bandinius operatoriui leidžiama tuomet, jei:

1) jo sudarytos kalibravimo kreivės nuokrypis nuo naudojamos laboratorijoje ne daugiau kaip ± 10 %;

2) nuokrypis nuo darbinio tirpalo koncentracijos, atitinkančios koncentracijų matavimo srities vidutinę skaitinę vertę, ne daugiau kaip ± 10 %;

3) nežinomos koncentracijos kontrolinio tirpalo matavimo rezultato nuokrypis nuo tikrosios skaitinės vertės ne daugiau ± 15 %.

______________

C PRIEDAS

 

Vinilchlorido chromatograma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


1 pav. Vinilchlorido chromatograma (abscisių ašyje – laikas, ordinačių ašyje – smailės intensyvumas), kurioje nurodyta cheminių medžiagų sulaikymo trukmė (min): 1,779 – vinilchloridas, 2,771 – anglies disulfidas, 8,355 – toluenas

______________

D PRIEDAS

 

Bibliografija

 

1. ISO 8762:1988. Workplace air – Determination of vinyl chloride – Charcoal tube/ gas chromatographic method.

2. NIOSH Manual of Analytical methods. Vinyl chloride in air method. 1984. Vol. 2.

3. Air purity protection. Tests for vinyl chloride. Determination of vinyl chloride in work places by gas chromatography with sample adsorbtion. POLSKA NORMA PN-78/Z-041120177.

4. ISO 5725:1986. Precision of test methods – Determination of repeatability and reproducibility of standart test method by interlaboratory tests.

______________

               


PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 381

2 priedas

 

ŠVINO IR JO JUNGINIŲ KONCENTRACIJOS DARBO APLINKOS ORE NUSTATYMAS ELEKTROTERMINĖS ATOMINĖS ABSORBCINĖS SPEKTROMETRIJOS METODU

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

Ši metodika taikoma siekiant nustatyti švino ir jo junginių, surinktų ant filtrų iš darbo aplinkos oro, koncentraciją elektroterminės atominės absorbcijos metodu. Nustatymo ribos- 0,1µg – 100,0 µg bandinyje.

 

II. NORMINĖS NUORODOS

 

1. Lietuvos higienos norma HN 23-1993. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore.

2. LST 1386:1995. Cheminė analizė – Terminai ir apibrėžimai.

3. LST ISO 3534:1996. Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai. 1 dalis. Tikimybių ir bendrieji statistikos terminai.

 

III. PRINCIPAS

 

Bandiniai, surinkti ant filtrų, tirpinami azoto rūgšties ir vandenilio peroksido mišinyje. Visas ant filtro esantis švinas ištirpinamas ir analizuojamas elektroterminės atominės absorbcijos metodu.

 

IV. REAGENTAI

 

Atliekant analizę reikia naudoti tik žinomo analitinio švarumo reagentus ir tik atitinkamo švarumo dejonizuotą arba distiliuotą vandenį. Būtina sąlyga tuščių mėginių analizės kartojimuisi – pastovi minimali švino kiekio vertė.

4. Distiliuotas arba dejonizuotas vanduo, švino koncentracija – ne daugiau kaip 0,01 µg/cm3. Vandens elektrinis laidumas turi būti mažiau kaip 0,2 mS/m (2 µS/cm), arba elektrinė varža – daugiau kaip 5 kΩ×m.

5. Azoto rūgštis (HNO3), koncentruota, ρ=1,42 g/cm3, švino koncentracija – ne daugiau kaip 0,01 µg/cm3.

6. Azoto rūgštis, praskiesta. 10 cm3 koncentruotos azoto rūgšties (4.2) pilti į 500 cm3 distiliuoto vandens (4.1), po to atskiesti distiliuotu vandeniu iki 1000 cm3.

7. Švino etaloninis tirpalas, 1000 µg/cm3.

Naudoti sertifikuotus etaloninius švino tirpalus, kuriuose švino koncentracija 1000 µg/cm3, arba gaminti šitaip: atsverti 1,598 g±0,001 g švino nitrato [Pb(NO3)2], iš anksto išdžiovinto iki pastovios masės 1100C temperatūroje ir atvėsinto džiovinimo krosnyje. Tirpinti 1000 cm3 matavimo kolboje (5.2.2) praskiesta azoto rūgštimi (4.3).

8. Matricos modifikatoriai, NH4H2PO4 ir Mg(NO3)2, ne mažesnio kaip 99% grynumo.

Jų tirpalus ruošti praskiestoje azoto rūgštyje (4.3). Rekomenduojamos modifikatorių koncentracijos – 1 % NH4H2PO4 ir 0,15 % Mg(NO3)2.

9. Vandenilio peroksidas (H2O2), 30 % (m/m), švino koncentracija – ne daugiau kaip 0,01 µg/cm3.

 

V. ĮRANGA IR PRIETAISAI

 

10. Bandinių ėmimo įranga:

10.1. Membraniniai celiuliozės esterių filtrai, porų dydis 0,8 µm–1,2 µm. Švino kiekis filtre –ne daugiau kaip 0,1 µg.

10.2. Filtrų laikikliai.

10.3. Individualus oro bandinių ėmiklis. Bandinio ėmimo laikotarpiu oro srauto greitis neturi pasikeisti daugiau kaip ± 5 %.

10.4. Oro srauto matuoklis. Matavimo ribos turi atitikti bandinio ėmimo oro srauto greičių intervalą (6), paklaida – ne daugiau kaip ± 5 %.

10.5. Guminės arba plastikinės žarnelės, kurių diametras tinka filtrų laikikliams ir oro bandinių ėmikliui (5.1.3).

10.6. Barometras.

10.7. Termometras, padalos vertė 10.

11. Stikliniai indai:

11.1. Pipetės, 1 cm3 ± 0,001 cm3, 2 cm3 ± 0,02 cm3, 5 cm3 ± 0,05 cm3 ir 10 cm3 ± 0,1 cm3.

11.2. Matavimo kolbos, 25 cm3±0,12 cm3, 50 cm3 ± 0,20 cm3, 100 cm3 ± 0,40 cm3, 1000 cm3 ± 1,20 cm3.

11.3. Matavimo kolbos, 10 cm3, A klasės.

12. Polipropileniniai indai, nuo 10 cm3 iki 100 cm3.

13. Filtrų tirpinimo įranga:

13.1. Kaitinimui atsparios kolbutės arba stiklinėlės, 50 cm3.

13.2. Išgaubti stikleliai, tinkantys uždengti indams, skirtiems tirpinti filtrus (5.4.1).

13.3. Kaitinimo plytelė, dengta spirale.

13.4. Hermetinė filtrų tirpinimo įranga, kurią sudaro krosnis arba kaitinimo blokas, termostatiškai kontroliuojami, galintys veikti 180 0C ± 2 0C temperatūroje ir automatiškai išsijungti 190 0C temperatūroje, ir slėgiui atsparūs tirpinimo indai, kuriuos sudaro nerūdijančio plieno indai išorėje, politetrafluoretileniniai (PTFE) 100 cm3 indai viduje ir dangčiai. Indai turi būti atsparūs ne mažesnei kaip 190 0C temperatūrai ir aukštesniam nei 20 MPa slėgiui. Indai turi būti aprūpinti apsauginiu vožtuvu slėgio pertekliui išleisti.

14. Atominis absorbcinis spektrometras, įrengtas ir paruoštas darbui pagal technines instrukcijas, su grafitine krosnimi, automatiniu bandinių įvedikliu, švino katodine lempa, numatyta nespecifinio sugėrimo eliminavimo galimybė, naudojant Zeemano foninės korekcijos sistemą.

 

VI. BANDINIO ĖMIMAS

 

Bandinių ėmimo laikas turi būti pakankamas, kad surinkto ant filtro švino kiekio užtektų kiekybinei analizei atlikti (1). Rekomenduojamas oro srauto greitis – 2 dm3/min.

15. Įrangos, reikalingos bandiniams imti, ruošimas.

Įrangą ruošti švarioje, švinu neužterštoje patalpoje:

15.1. Prieš darbą išplauti filtrų laikiklius: pamerkti juos į detergento tirpalą, paskui gerai išskalauti ir išdžiovinti.

15.2. Įdėti filtrus (5.1.1) į švarius, sausus filtrų laikiklius (5.1.2). Filtrus galima išimti tik pincetu arba mūvint vienkartines pirštines.

15.3. Naudojant sandarias gumines arba plastikines žarneles(5.1.5), prijungti oro bandinių ėmiklį (5.1.3) prie filtro laikiklio su švariu filtru (6.1.2).

15.4. Įjungti oro bandinių ėmiklį ir nustatyti pasirinktą srauto greitį, naudojant ±5 % tikslumo kalibruotą oro srauto matuoklį (5.1.4).

16. Konkrečioje darbo vietoje arba patalpoje paruošti bandinių ėmimo įrangą (6.1.2) (6.1.3) ir filtrų laikiklius pritvirtinti prie darbo drabužių dirbančiojo kvėpavimo erdvėje.

17. Pasiruošus pradėti darbą, įjungti oro bandinių ėmiklį. Pasižymėti laiką ir pirmus oro srauto matuoklio rodmenis.

18. Oro srauto greitis turi būti vienodas per visą bandinio ėmimo laiką. Leidžiama ±5 % paklaida. Kadangi filtrą gali užkimšti tiriamame ore esančios dulkės arba skysčių lašeliai, reikia stebėti oro srauto greitį.

19. Pasibaigus bandinio ėmimo laikui, išjungti oro bandinių ėmiklį ir pasižymėti laiką, aplinkos temperatūrą bei slėgį.

20. Identifikuoti bandinį. Apskaičiuoti prasiurbto oro tūrį (dm3), žinant aplinkos temperatūrą ir slėgį. Oro srauto greitį (dm3/min) reikia padauginti iš bandinio ėmimo laiko (min).

21. Bandinius pervežti tam skirtuose konteineriuose, kad kuo mažiau būtų pakenkta.

22. Bandinius iki analizės laikyti ne daugiau kaip 2 savaites.

 

VII. DARBO EIGA

 

23. Stiklinių ir polipropileninių indų plovimas:

23.1. Prieš naudojimą visus stiklinius bei polipropileninius indus ir pipetes 24 val. mirkyti silpname detergento tirpale, kad būtų pašalinti bet kokie riebalų likučiai.

23.2. Po pirminio plovimo (7.1.1) visus indus, išskyrus pipetes (5.2.1) ir matavimo kolbas (5.2.2), pamerkti į koncentruotą azoto rūgštį (4.2), paskui išskalauti vandeniu (4.1).

23.3. Po pirminio plovimo (7.1.1) pipetes (5.2.1) ir matavimo kolbas (5.2.2) keletą dienų mirkyti praskiestoje azoto rūgštyje (4.3), paskui išskalauti vandeniu (4.1).

24. Kalibravimas:

24.1. Kalibravimo tirpalų ruošimas.

Atsižvelgiant į numatomą tiriamų mėginių koncentracijos diapazoną ir prietaiso darbinį diapazoną (10 µg/dm3–100 µg/dm3), ruošti ne mažiau kaip 5 kalibravimo tirpalus. Pirminį etaloninį švino tirpalą (4.5) skiesti praskiesta azoto rūgštimi (4.3).

24.2. Atominį absorbcinį spektrometrą (5.5) paruošti darbui pagal technines instrukcijas, nustatyti optimalios temperatūros programas, siekiant išvengti švino netekimo.

24.3. Matuoti kiekvieno kalibravimo tirpalo absorbciją, kai bangos ilgis 283,3 nm. Kiekvieną kalibravimo tirpalą matuoti 6 kartus. Rekomenduojamas į grafitinę kiuvetę įvedamo kalibravimo tirpalo tūris – 20 µl, modifikatoriaus tirpalo (4.5) tūris – 5 µ l.

24.4. Sudaryti kalibracinę kreivę, rodančią matuojamo signalo dydžio (A) priklausomybę nuo švino koncentracijos (µg/dm3) kalibravimo tirpale.

25. Bandinio tirpinimas:

25.1. Bandinio tirpinimas azoto rūgštimi ir vandenilio peroksidu.

Filtrą išimti iš pervežimo konteinerio, įdėti į tirpinimo indą (5.4.1), įlašinti 3 cm3 koncentruotos azoto rūgšties (4.2) ir 1 cm3 vandenilio peroksido (4.6). Uždengti išgaubtu stikleliu (5.4.2) ir kaitinti ant elektrinės plytelės (5.4.3), kol išgaruos didžioji dalis rūgšties. Pakartotinai įlašinti tiek pat rūgšties ir vandenilio peroksido, paskui išgarinti. Tai atlikti mažiausiai 2 kartus. Kaitinti iki visiškai sauso likučio. Likučio toliau nebekaitinti. Praplauti išgaubtą stiklelį mažu praskiestos azoto rūgšties (4.3) kiekiu, visa tai supilti atgal į tirpinimo indą. Vėl uždengti tirpinimo indą išgaubtu stikleliu ir kaitinti iki beveik sauso likučio. Atšaldytą likutį tirpinti 1 cm3 koncentruotos azoto rūgšties (4.2). Perpilti tirpalą į 10 cm3 matavimo kolbą (5.2.3), praplauti indą, kuriame tirpintas filtras, nedideliu kiekiu vandens (4.1), supilti į tą pačią matavimo kolbą ir iki žymės pripildyti distiliuotu vandeniu (4.1). Kiekvieną filtrą tirpinti atskirame inde ir iš eilės atlikti visas aprašytas procedūras.

25.2. Bandinio tirpinimas naudojant hermetinę filtrų tirpinimo įrangą (5.4.4).

Įdėti išimtą iš pervežimo konteinerio filtrą į slėgiui atsparaus tirpinimo indo vidinį PTFE indą, įlašinti 3 cm3 koncentruotos azoto rūgšties (4.2) ir 1 cm3 vandenilio peroksido (4.6). Uždengti vidinį indą PTFE dangčiu ir įstatyti į išorinį indą. Uždaryti išorinį indą jam skirtu dangčiu. Visą indą statyti į krosnį arba kaitinimo bloką. Kaitinti 1 val. 180 0C temperatūroje, paskui krosniai ar kaitinimo blokui su tirpinimo indais leisti atvėsti iki kambario temperatūros.

Atidaryti tirpinimo indą ir išimti vidinį PTFE indą. Pipete (5.2.1) kiekybiškai pernešti tirpalą į 10 cm3 matavimo kolbą, tirpinimo indo vidų praplauti nedideliu kiekiu distiliuoto vandens. Tirpalus sujungti ir matavimo kolbą pripildyti iki žymės distiliuoto vandens (4.1). Kiekvieną filtrą tirpinti atskirame inde ir atlikti visas aprašytas procedūras.

25.3. Taip pat, kaip ir bandinius, tirpinti 3–5 nenaudotus filtrus „tuščiajam“ nustatymui.

26. Švino koncentracijos nustatymas mėginyje:

26.1. Nustatyti švino koncentraciją mėginyje (7.3.1) (7.3.2), matuojant absorbciją, kai bangos ilgis 283,3 nm, ir koreguoti esant nespecifinei absorbcijai. Naudoti tik tiesiąją kalibracinės kreivės dalį ir atitinkamu praskiestos azoto rūgšties (4.3) kiekiu skiesti tuos tiriamus tirpalus, kuriuose signalo dydis viršija šį intervalą. Užrašyti skiedimo koeficientą. Naudoti tą patį galutinį mėginio ir modifikatoriaus (4.5) tūrį (7.2.3) ir analizei, ir kalibracijai.

26.2. Išanalizuoti visus (3–5) švarių filtrų tirpalus (7.3.3). Nustatytą šių tirpalų vidutinę švino koncentraciją atimti iš bandinių tirpalų koncentracijos. Kai bandinių tirpalai yra praskiesti pagal atominio absorbcinio spektrometro darbinį diapazoną, ekvivalentiškai praskiesti ir švarių filtrų tirpalus, jų vidutinę koncentraciją atimti iš koncentracijos, esančios praskiestuose bandinių tirpaluose.

 

VIII. REZULTATŲ PATEIKIMAS

 

Švino koncentraciją pateikti mg/m3, naudojant šią lygtį:

 

[ C (Pb1) – C(Pb2) ]× V1× F

C = ––––––––––––––––––––––––––––––

V20

čia:

C(Pb1) – švino koncentracija (µg/cm3), bandinio tirpalo;

C(Pb2) – švino koncentracija (µg/cm3) švarių filtrų tirpalų;

V1 – mėginio tūris kubiniais centimetrais (cm3);

V20 – oro mėginio tūris (dm3), perskaičiuotas pagal standartines sąlygas (20 0C, 101,3 kPa);

F – praskiedimo koeficientas.

 

IX. BANDYMŲ ATASKAITA

 

Bandymų ataskaitoje turi būti pateikta informacija:

a) bandinio identifikacija, įskaitant ir naudotos bandinių ėmimo įrangos tipą;

b) nuoroda į normatyvinį dokumentą;

c) naudotas bandinio tirpinimo metodas;

d) nustatyta švino koncentracija (mg/m3), analizuojant naudoti kintami dydžiai, t. y. galutinis tirpalo tūris, taikyti praskiedimo (arba koncentravimo) koeficientai ir „tuščių“ mėginių švino koncentracijos dydžiai;

e) naudotas atominio absorbcinio spektrometro tipas;

f) bet kokios aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos rezultatui.

 

X. METODĄ APIBŪDINANTYS PARAMETRAI

 

27. Specifiškumas.

Švino koncentracijos matavimas yra specifinis, naudojant švino katodinę lempą, matricos modifikatorius (4.5), foninės korekcijos sistemą (5.5).

28. Tiesiškumas.

Standartinius darbinius tirpalus ruošti 0,01µg/cm3 – 0,1 µg/cm3 koncentracijų intervale.

29. Nustatomų švino koncentracijų ore intervalas – 0,001 mg/m3 – 1,0 mg/m3 oro, kai pratraukto per filtrą oro tūris yra 0,1 m3.

30. Aptikimo riba. Taikant konkretų metodą, ji nustatoma atliekant pakartotines „tuščio“ bandinio analizes. Aptikimo riba laikoma tokia analitės koncentracija, kurios reikšmė atitinka „tuščio“ mėginio reikšmės vidurkį pridedant 3 vidutinius kvadratinius nuokrypius.

31. Metodo rezultatų kartojimąsi, išreikštą standartiniu nuokrypiu, apskaičiuoti [4], [8]:

 

S=√ S12 + S22+ S32

 

čia:

S1- matavimo standartinis nuokrypis;

S2- bandinio tirpinimo standartinis nuokrypis;

S3- bandinio ėmimo paklaida (leidžiama ne didesnė kaip ± 5 %).

 

XI. METODIKOS RENGIMO ŠALTINIAI

 

32. Darbuotojų apsaugos nuo švino ir jo joninių junginių taisyklės, patvirtintos LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro 1998 12 24 įsakymu Nr. 183/ 774 (Žin., 1999, Nr. 3-67).

33. ISO 9855:1993. Ambient air – Determination of the particulate lead content of aerosols collected on filters- Atomic absorption spektromettric method.

34. ISO 8518:1990. Workplace air- Determination of particulate lead and lead compounds – Flame atomic absorption spectrometric method.

35. ISO 5725-2:1994(E). Accuracy (trueness and precision) of measurement methods and resuts- Part 2: Basic method for the determination of repeatability and reproducibility of a standard measurement method.

36. ISO 8518:1990. Workplace air- Determination of particulate lead and lead compounds – Flame atomic absorption spectrometric method.

37. ISO 78-2:1982(E). Standartų aprašai. 2 dalis: Cheminės analizės standartas.

38. NIOSH Manual of Analytical methods, Method 7105, 1990.

39. Analiza chemitsznych i pytowych zanieczyszczen powietrza na stanowiskach pracy. Instytut medycyny pracy. Lodz, 1997.

40. Metodičeskije ukazanija po opredeleniju vrednych veščestv v svaročnom aerozole (tviordaja faza i gazy), utv. MZ SSSR, 1988 12 22, No 4945-88. Moskva, 1992 g.

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 381

3 priedas

 

BENDRO ŠVINO KIEKIO KRAUJYJE NUSTATYMAS ELEKTROTERMINĖS ATOMINĖS ABSORBCINĖS SPEKTROMETRIJOS METODU

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

Ši metodika taikoma siekiant nustatyti bendrą švino kiekį kraujyje. Ji pagrįsta bandinių mineralizavimu koncentruota azoto rūgštimi ir vandenilio peroksidu hermetiniuose arba kaitinimui atspariuose cheminiuose induose ir švino kiekio nustatymu mėginiuose elektroterminės atominės absorbcinės spektrometrijos metodu. Matricos įtaka eliminuojama naudojant tinkamai parinktus matricos modifikatorius ir prietaiso foninės korekcijos sistemą (Zeemano efektas). Švino aptikimo riba – 10 µg/dm3 kraujo. Nustatymo ribos – 100 µg/dm3–1000 µg/ dm3 kraujo.

 

II. NORMINĖS NUORODOS

 

1. LST 1386:1995 Cheminė analizė. Terminai ir apibrėžimai.

2. LST ISO 3534:1996. Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai. 1 dalis. Tikimybių ir bendrieji statistikos terminai.

 

III. PRINCIPAS

 

Heparinizuotas veninis kraujas mineralizuojamas koncentruota azoto rūgštimi ir vandenilio peroksidu. Švino atomizacija vykdoma grafitinėje atominio absorbcinio spektrometro kiuvetėje 1600 0C temperatūroje. Absorbcija matuojama, kai bangos ilgis 283,3 nm.

 

IV. REAGENTAI

 

Analizei naudoti tik žinomo analitinio švarumo reagentus ir tik atitinkamo švarumo distiliuotą arba dejonizuotą vandenį.

3. Distiliuotas arba dejonizuotas vanduo, švino kiekis – ne daugiau kaip 0,01 µg/cm3. Elektrinis laidumas – ne daugiau kaip 0,2 mS/m arba elektrinė varža – ne mažiau kaip 5 kΩxm.

4. Azoto rūgštis, koncentruota, ρ = 1,42, švino kiekis – ne daugiau kaip 0,01 µg/cm3.

5. Azoto rūgštis, praskiesta 2 ml koncentruotos azoto rūgšties (4.2) skiesti matavimo kolboje distiliuotu vandeniu (4.1) iki 1000 cm3.

6. Vandenilio peroksidas, 30 % (m/m), švino kiekis – ne daugiau kaip 0,01 µg/cm3.

7. Švino etaloninis tirpalas, 1000µg/cm3.

Naudoti sertifikuotus etaloninius švino tirpalus, kurių koncentracija 1000 µg/cm3, arba gaminti šitaip: atsverti 1,598 g ± 0,001 g švino nitrato [Pb(NO3)2], iš anksto išdžiovinto 110 0C temperatūroje džiovinimo krosnyje iki pastovios masės ir atvėsinto iki kambario temperatūros. Tirpinti 1000 cm3 matavimo kolboje (5.2) praskiesta azoto rūgštimi (4.3).

8. Matricos modifikatoriai: NH4H2PO4, Mg(NO3)2 ir Triton X-100, tinkami analizei. Jų tirpalus ruošti praskiestoje azoto rūgštyje (4.3). Rekomenduojamos modifikatorių koncentracijos -1% NH4H2PO4, 0,15% Mg(NO3)2, 0,5% (V/V) Triton X-100.

 

V. ĮRANGA IR PRIETAISAI

 

9. Pipetės, 1 cm3 ± 0,01 cm3, 2 cm3 ± 0,02 cm3, 5 cm3 ± 0,05 cm3, 10 cm 3 ± 0,10 cm3.

10. Matavimo kolbos, 25 cm3 ± 0,12 cm3, 50 cm3 ± 0,20 cm3, 100 cm3 ± 0,40 cm3, 1000 cm3 ± 1,20 cm3.

11. Matavimo kolbos, 10 cm3, A klasės.

12. Atsparios kaitinimui cheminės stiklinės, 50 cm3.

13. Polipropileniniai indai, 10 cm3, 50 cm3, 100 cm3.

14. Elektrinė viryklė, dengta spirale.

15. Slėgiui atsparūs mineralizavimo indai, sudaryti iš slėgiui atsparių indų išorėje, tefloninių indų viduje (100 cm3) ir dangčio. Indai turi būti atsparūs ne mažesnei kaip 190 0C temperatūrai ir aukštesniam nei 20 MPa slėgiui, su apsauginiu vožtuvu slėgio pertekliui išleisti.

16. Krosnis arba kaitinimo blokas su temperatūros ir slėgio kontrolės įranga.

17. Automatinė pipetė keičiamais antgaliais, 1000 mm3.

18. Atominis absorbcinis spektrometras, įrengtas ir paruoštas darbui pagal technines instrukcijas, aprūpintas grafitine krosnimi, automatiniu mėginių įvedikliu, švino katodine lempa ir nespecifinės absorbcijos eliminavimo galimybe, naudojant foninės korekcijos sistemą (Zeemano).

 

VI. BANDINIO ĖMIMAS

 

Analizei atlikti reikalinga 5 cm3–7 cm3 veninio kraujo. Analizei bandinius imti gydymo įstaigose, naudojant uždarą kraujo ėmimo sistemą, pavyzdžiui, Vakutainer tipo, su antikoaguliantu (heparinu). Pervežti specialiuose konteineriuose. Kraujo bandinius laikyti žemesnėje negu 5 0C temperatūroje iki vieno mėnesio.

 

VII. DARBO EIGA

 

19. Stiklinių ir polipropileninių indų plovimas:

19.1. Prieš naudojimą visus stiklinius, polipropileninius indus ir pipetes 24 val. mirkyti silpname detergento tirpale, kad būtų pašalinti bet kokie riebalų likučiai.

19.2. Po pirminio plovimo (7.1.1) visus indus, išskyrus pipetes (5.1) ir matavimo kolbas (5.2), (5.3), pamerkti į koncentruotą azoto rūgštį (4.2) ir išskalauti vandeniu (4.1).

19.3. Po pirminio plovimo (7.1.1) pipetes (5.1) ir matavimo kolbas (5.2), (5.3) keletą dienų mirkyti praskiestoje azoto rūgštyje (4.3) ir išskalauti vandenyje (4.1).

20. Bandinio ruošimas matavimui (mineralizavimas):

20.1. Mineralizavimas hermetiniuose induose.

Į hermetinio indo (5.7) vidinį tefloninį indą automatine pipete (5.9) įlašinti 1 cm3 heparinizuoto veninio kraujo. Stikline pipete (5.1) įlašinti 3 cm3 koncentruotos azoto rūgšties (4.2), palaikyti 15 min. ir įlašinti 1 cm3 vandenilio peroksido (4.4). Tefloninį indą uždengti tefloniniu dangčiu, įstatyti į slėgiui atsparų išorinį indą ir sandariai uždengti išoriniu dangčiu. Taip paruoštą indą statyti į kaitinimo bloką arba krosnį (5.8). Kaitinti 180 0C temperatūroje 1 valandą. Indams atvėsus, atsukti išorinį dangtį, išimti vidinį tefloninį indą. Tefloninį dangtį virš indo praplauti 2–3 vandens (4.1) lašais. Indo turinį perpilti į 10 cm3 matavimo kolbą (5.3). Indą praplauti keliais vandens (4.1) lašais, supilti į kolbą su mineralizatu. Kolbą iki žymės pripildyti distiliuoto vandens (4.1). Šitaip iš vieno kraujo bandinio kartu ruošti ne mažiau kaip 3 mėginius. Ruošiant kontrolinį mėginį, vietoj kraujo įlašinti 1 cm3 distiliuoto vandens (4.1). Ruošti 2–3 kontrolinius mėginius.

20.2. Mineralizavimas atviruose cheminiuose induose.

Į karščiui atsparią cheminę stiklinę (5.4) automatine pipete (5.9) įlašinti 1 cm3 heparinizuoto veninio kraujo. Stikline pipete (5.1) įlašinti 3 cm3 koncentruotos azoto rūgšties (4.2), palaikyti 15 min. ir įlašinti 1 cm3 vandenilio peroksido (4.4). Stiklinę uždengti išgaubtu stikleliu, pastatyti ant elektrinės viryklės (5.6) ir garinti iki drėgno likučio. Likutį tirpinti praskiestoje azoto rūgštyje (4.3), perpilti į 10 cm3 matavimo kolbą (5.3) ir iki žymės pripildyti praskiestos azoto rūgšties (4.3). Šitaip ruošti ir 2–3 kontrolinius mėginius, vietoj kraujo imti 1 cm3 distiliuoto vandens (4.1.).

21. Kalibravimas:

21.1. Kalibravimo tirpalų ruošimas.

Iš pirminio švino etaloninio tirpalo (4.5) ruošti kalibravimo tirpalus, skiedžiant pirminį tirpalą praskiesta azoto rūgštimi (4.3). Ruošti ne mažiau kaip 5 kalibravimo tirpalus, apimant numatomą tiriamų mėginių koncentracijos diapazoną ir prietaiso darbinį diapazoną (100–1000) µg/dm3.

21.2. Atominį absorbcinį spektrometrą (5.10) paruošti darbui pagal technines instrukcijas, nustatyti optimalios temperatūros programas, kad būtų išvengta švino netekimo.

21.3. Matuoti kiekvieno kalibravimo tirpalo absorbciją, kai bangos ilgis 283,3 nm. Atlikti po 6 kiekvieno kalibravimo tirpalo matavimus. Rekomenduojamas įvedamo į grafitinę kiuvetę kalibravimo tirpalo tūris – 20 µl, modifikatoriaus tirpalo (4.6) tūris – 5 µl.

21.4. Sudaryti kalibracinę kreivę, rodančią matuojamo signalo dydžio (A) priklausomybę nuo švino koncentracijos (µg/dm3) kalibravimo tirpale.

22. Švino koncentracijos mėginyje matavimas:

Nustatyti švino koncentraciją kontroliniuose mėginiuose ir kraujo mineralizate. Atlikti ne mažiau kaip 3 kiekvieno mėginio matavimus. Skaičiuojant rezultatus remtis vidurkinėmis vertėmis.

Naudoti tą patį galutinį mėginio ir modifikatoriaus (4.6) tūrį kalibracijai ir analizei atlikti.

 

VIII. ŠVINO KONCENTRACIJOS APSKAIČIAVIMAS KRAUJO BANDINYJE

 

Koncentraciją skaičiuoti pagal lygtį:

 

[ C (Pb1) – C(Pb2) ] × V1

C = ––––––––––––––––––––––––––,

V2

čia:

C – švino koncentracija kraujyje (µg/cm3);

C (Pb1) – vidurkinė švino koncentracija (µg/cm3) kraujo mėginyje;

C (Pb2) – vidurkinė švino koncentracija (µg/cm3) kontroliniame mėginyje;

V1 – mėginio tūris (cm3);

V2 – kraujo bandinio tūris, imtas analizei (cm3).

 

IX. REZULTATŲ PATEIKIMAS

 

Analizės rezultatus užrašyti darbo žurnale ar protokole, nurodant:

a) bandinio pavadinimą;

b) naudotą mineralizavimo metodą;

c) galutinį mineralizato tūrį;

d) nustatytą švino koncentraciją (µg/dm3);

e) naudoto atominio absorbcinio spektrometro tipą;

f) bet kokias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos matavimo rezultatui.

 

X. METODIKOS RENGIMO ŠALTINIAI

 

23. ISO 78-2:1982 (E). Standartų aprašai. 2 dalis: Cheminės analizės standartas.

24. Metodičeskije rekomendaciji po spektrochimičeskomu opredeleniju tiažolych metalov v objektach okružajuščei sredy, polimerach i biologičeskom materiale, utv. MZ SSSR, 1986 04 14, №. 4096-86.

25. Monitoring biologiczny narazenia na czynniki chemiczne w srodowisku pracy. Lodz, 1997.

______________